e imolog-
izuo i e
sulla base
bal y
kalby
medZiag-
a, plg.
lie .
alé,, ak-
elis pe
uZZélusia
pie a. Dél
seman i-
kos plg.
la .
alud ,,b-
al i,
blyks i*,
als:
audeklus
liek uz
ala
(pja as,
nuo as)
ala ,
balina ".
Cia
suminé i
nonikslu-
mai o
neapsiZii-
i éjimai,
comp en-
dama, è
smulkis e
u i$kai
neliecia
negozio
esmés.
Faigdan-
do
aggiu si-
mo, che
scel a o-
ji ema
( i iamas
non
ling oe -
ninis, 0
geog a -
is oo a)
è s a a
lega a
con
mol o
ealiu
pa ojum-
i, che e
la o o
i8 ados
neiSeis i
egionali-
nés
s udios
émy.
ISsky us
un al o
casojj,
quando la
de ini i-
a
soluzione
della
ques io-
ne non
e a
possibile
dél
p o ilo
ema ico
e i o -
iale (p z.,
bal iskos
id onimi-
kos
di ollimo
y iné
iba,
su iksy
-axKa,
-AH,-Kael-
ika, -HA,
-Ha
genezés
p oblema
e k .),
au o i, in
gene ale
iman , Sio
pa ojaus
i$ engé, il
p op io
iS adas
basando
non solo
Dnep o
basin, ma
e
kaimynin-
iy
analizijy
hid oni-
my o ki y
au o iy.
Monog a i-
ji,,AukS u-
inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné
ahalizé*
impo anza
mokslui è
da e o
didelé. Tai
jdomus e
eikSming-
as
lingu is in-
is ki inys,
galjs bi i
esempioziu,
come i$
kalbiniy
ak y
analizés si
può
o ene e
i$ ady,
impo an -
iy mol iui
ki y
scienza
Saky. bal y
p o é yne,
su ilga
bal y-sla -
y,,simbioz-
és pe iodo,
su ex bal y
kaimynus e
. . éia
mol o
jdomiy
Ziniy as
non solo
kalbininkai,
ma e
s o iikai,
a cheologi,
e nog a ai,
au osaki-
ninkai e
ki y s i iy
mokslinink-
ai. Sis
la o o
jne& mol o
S iesos j
bal y-sla y
kalbiniy
appo oiy
p oblema.
3 ' A.
Vanagas
BALTU IR
SLAVU
AKCENT-
UACIJOS
KLAUSIM-
AI R. M.
Hanns-C-
ou iy,
Amennas
akwen y-
auna B
Gan Hiic-
kom H
CJAHCB-
AKOM
(cyab6a
akleHTya-
luHOHHE-
IX
napagu -
m),
Mocksa,
1963, 178
p. Bal y i
sla y
kalby
in onaci-
jy i ki
sis em¢-
emy kilmé
è un
impo a-
n e
p oblema
indoeu o-
peis ico.
Dalla sua
decisione
i§ pa e
dipende e
unooks o
al oks 8iy
kalby
seniausiy
ySiy
aiSkinim-
as. Todél
si
comp en-
de che,
s udian-
do bal y e
sla y
kalbini
appo i-
us, mol o
démesio
k epiama
j Siy
kalby
accen u-
azione.
Negli
ul imi
anni bal y
e sla y
kalby
accen u-
azioni
y inéji-
mai ypaé
suin ens-
y éjo.
Pasi odé
kele as
s udijy i
Siaip
s aipsn-
iy', do e
nemaza
luogo
iene
assegna-
a pa iai
bal y
akcen u-
acijos
"K.
Miilenba-
cha
La ieSu
alodas
a dnica,
Redigéji-
s,
дополня-
jis,
nobeidzis
J.
Endzelin-
s, IV
séjums,
Riga,
19291932,
p. 128. ' A.
Vaillan ,
G ammai-
e
compa -
ée des
langues
sla es, I,
1950,
Pa is; Le
p obléme
des
in ona i-
ons
bal o-sla-
es, BSL,
37, 1936, p.
114 ; J.
Ku ylowi-
cz,
L'accen -
ua ion
des
langues
indo-eu -
opéenne-
s,
W oclaw-
K akéw,
1952, II éd.
1958; Ch .
S. S ang,
Sla onic
accen u-
a ion,
Oslo, 1957;
L. Sadnik,
Sla ische
Akzen u-
a ion. I.
Die
o his o-
ische
Zei ,
Wiesbad-
en, 1959;
E.
Nonnenm-
ache P i-
bié€, Die.
bal osla-
ischen
Akzen
und
In ona i-
ons e h-
al nisse
und ih
quan i a-
i e
Re lex im
slo akis-
chen,
Wiesbad-
en, 1961;
J.
Kazlausk-
as, Dél
lie u iy
kalbos
a dazo-
diio
ki éėji-
mo
sis ema
aidos,,,-
Kalbo y -
a, VII,
Vilnius,
1963, p.
171181.
231
sis emi,
o
anche pe
le sue
elazioni
sla y ki y
su
ide.
i
pa i
co ispond-
en i
sis emi.
Bal y sla y
i
kalby
accen en ua-
ciniy sis emy
kilmées
klausimu
Siuo empo
sono
i&kel os due
alleSingas
eo ie. La
p ima eo ia
ondamen -
aleé di è
F.
de
Sosiu as.
ISanaliza es
lie u iy lingua
in onacijy e
ki io sis ema
idinés
ekons ukcijos
keliu s oppa es
sua anissima
i
bisena, egli
1896
m.
p iéjo iS ada, che
lie u iy lingua
p ieSpas a yma-
s,,ba i oniné
accen uazioni
pa adigma
kilnojamo ki éio
accen uazioni
pa adigma è
i8si u uliojes ide.
—
is
p ieSpas a ym-
o,ba i oniné
accen uazioni
pa adigma
—
oksi oniné
accen uazioni
pa adigma‘2,
Vadinasi,
F.
de
Sosiu as
pada é
p emess-
a, che ide.
koloniné
.
oksi oniné
pa adigma
lie u iy kalboje
è s a a
as o mua a
kilnojamo ki io
pa adigma.
j
Quindi eo ia
Si
sos iene
semplicemen ei-
nj y$i a
bal y-sla y,
delle pysés,
g aiky, an os
i$
pusés, kalby
in onacijy
sis emy, anche
i
a bal y-sla y,
i§
delle pusés,
g aiky-senosios
indy-ge many,
an os pusés,
kalby pa adigmy
o
sis emy.
i8
i
is
A..
Vajano
opinione,
bal ai
i
sla ai
akii a ha
là, do e è
iSk i es
la ingala.
Sios
eo ie
ade isce
A.
Vajanas,
L.
Sadnik,
Ch.
S angas
i
k .
Tu i8kai
al imen-
j
i ide.
i
bal y bei sla y
kalby
accen en ua-
ciniy sis emy
odnosj
pazi éjo
J.
Ku ilo icius.
Egli p ijo
i8 ada che
bal y sla y
kalby
accen en uac-
i
inés sis ema
esan ios kalby
inno acija
odél nien e
comune
y
nonu inéios
g eiky,
i
senosios indy
su
i
i§
della pa e
ge many kalby
co isponden-
i sis emi.
J.
Ku ilo igiaus
opinione,
bal y sla y
i
aku as è
appa eades,
a i aukus
ki j
umpo
skiemens
i
ilga.
j
Be
o, ide.
linguis ico
comunumui
bidingo
p ieSpas a yma-
s,,ba i oniné
accen uazioni
pa adigma
kilnojamo ki io
—
oksi oniné
accen uazioni
pa adigma ose
lingue bu es
sumaiSy as®.
Comp ensibile
che, cos i ui o
ale padéciai,
accen ologia
dei
y iné ojams
iSkilo
uZda inys, sulla
base nuoi
me odis ici
p incipali
gausesne,
c i i8kai
a a a
i
medZiaga, del
con on o biidu
e i ica e una
al a eo ia di
co e ezza.
i
$j
uZda inj
émési
sp es i
V.
I-S i i ius nel
suo lib o
Bal y sla y
i
kalby
a daZodziy
akcen uacija4.
Nel suo
p on omo
l'au o e
aSo:
Va gu a si as
a
al a ale bal y
sla y kalbo y os
s i is, do e i
disacco di a
i
a ski y
y iné ojy bi y
così g andi,
come
akcen ologijoje.
P ie-
Zas is ai8ki:
sebbene
p abal i8koji
p asla iSkoji
i
accen uazioni
sis emi
gene ais
buoZais già sono
icos ui i,
sebbene già
iSaiSkin os
alcune
s uk i y
de agliés, il
p oblema
p incipale
jy
—
Si y sis emy
kilmé anco a
neigsp es as
—
(p.
3).
I
successi amen e:
,,Si a lib o
è un
en a i o
di
o a e
a dazo-
2F.
de
Saussu e,
Accen ua ion
li uanienne,
IF, (Anzeige )
6
1896,
p.
157—166.
3
ques o
piú Ci ca
R.
Ai ze miille ,
Das
bal osla ische
Akzen u-
nd
In ona ionss-
ys em.
G undziige
und
G undp obleme,
da ges ell
nach dem
heu igen
S and
de
Fo schung-
,,,Die
Sp ache,
8,
1962,
p.
46—58.
4B.
M.
Haannu-Csau u4,
Umennaa
akuen yauna
B
GaaTHiicKoM
H
CAaBAHCKOM (Cyab6a
akuen yaunonnbix
napanu m), Mocksa, dzio
akcen uazione pa adigmy
sis ema
1963,
178.
p.
232
bend aindoeu opie iskajj
pag inda
(p.
3).
U%sib éz a
uzduo j
lib o
au o e,
misy
opinione,
puikiai
eseguo.
Jo
y inéjimy
da i leidZia
sp es i,
che bal y
sla y kalby
accen uaz-
i
ione
sis emi è
ide.
accen uazione
sis emi.
esinys.
K uopSéiai
assembla a,
iganalizzua a
e i ica a
i
medZiaga
aki aizdziai
indica che
u i lie u iy
kalbos
ba i oninés
pa adigmas
a dazodzZiai
(iSsky us
g uppo ilgu
su
neapo oniniu
balsiu
Saknyje)
co esponde
g eiky,
senosios indy
ge many kalby
i
simili pa
pa adigmas
a daZodzius.
Così come
lie u iu lingua
i
kilnojamojo
ki éio
pa adigmos
a daZodziai
co esponde
miné y
kalkilnojamo
ki éio
oksi oninés
by
pa adigmos
a dazodzius
(p.
83).
Ide.
p ieSpas a yma-
s,,ba i oniné
accen uazioni
pa adigma
—
kilnojamojo
ki éio oksi oniné
pa adigma esmés
è iSlaiky as sla y
lingue.
i§
i
V.
lliéius-S i igius
è uno y, i quali
bal y sla y
i8
kalbu, ienos
pusés, seno és
indy bei g aiky
i
kalby, an os
pusés,
is
akcen uazioni
sis emi di
empo
i
lygia e emis.
i8
Men epu
adicinés
paZi i os
app ese-
n an i
bal y
i
sla y
Kalby
akcen uazioni
sis emi laiké
iS es inémis
indy e g aiky
iS
kalby
akcen uazioni
sis emy.
IS
nuo o
V.
lli iaus-S i i iaus
pozi io i8laukia
al o p incipico
asse zione: bal y
kalby ki ¢io
kilnojimo è anano,
pa eldé as ide.
i§
linguino
comunu-
mo epochos.
Todél ide.
i
linguis ico
comuni a io
iene icos ui a
oksi oniné
ne
pa adigma
(come e a
a o
classikinés
kalbo y os
a s o y, che
émési
p incipalme-
n e senosios
indy g eiky
kalby da i),
ma
i
kilnojamojo
ki gio
pa adigma
(p.
12).
Anco a
più.
Pas ebé a
che anoji
indy g eiky
lingu u éjo
i
aiSkiq
endenza
j i in i
koloninj
pa adigminj
ki cia ima
(Saknyje
o
galiinéje)
i
odél
y
kalby
ki éio
kilnojim è
eli inio
pobiidzio.
Pa yzdziui,
sen.
ind.
kas
,, ilkas
i
g .
bxo¢
,, olkas
sono
ba i oni,
o
pi.
lupo
(p.
40—41,
85,
115,
ma
ne
11,
44)
è kilnojamo
ki éio
pa adigmos
ki giuo é).
(4
Secondo la
eo ia
apo onija,
oceis galéjo
idukuo is
solo bidamas
neki éiuo as,
odél bisogna
i ene e che
Sie
senosios
indy
i
g eiky
kalby
Zodziai
anche sono
bu e
kilnojamo
ki cio
pa adigmas.
.Sia senso
lie u iy lingua
è
a chaiSkesné,
negu senoji
indy g aiky
lingu.
i
Tenédamo
u o
ques o in
men e,
pa lando
del negozio
l'au o e
ao:
,,Todél bal y
sla y kalby
ki gio
i
kilnojimo
può
i le e e
bal osla iS-
kaja
inno azion-
ne
e, ma
a chaizma,
iSnykusj
nelle
an iche indy
g eiky
lingue
i
(p.
162).
Bal y-sla y
kalbinés
ienybés
Salininkai
y
kalby
ino acija
empo
ki éio
a i aukima
j
akii ine
Saknj in
alcune
ecchie
ossi one®.
i
O a
Si a ei8kinj è
possibile
in e p e a e
nuo a.
Nemazas
skaicius
bal y sla y
i
kalby
ba i ony,
co ispond -
iy senosios
indy g eiky
kalbu
i
oksi onus,
indica che
bal y sla y
ki éio
a azione è
désningas
i
eiskinys:
senieji
oksi onai ilgu
neapo oniniu
balsiu
su
Saknyje
i o bal-
8
Pilg.
A.
O pemOcku ,
Cnapano-Gaa niickoe
as ikonoe eauuc so,
BA, y i sla y
kalbose ba i onais
Ne
5,
1954,
p.
42.
233
(Hi o désnis), V.
Dibas osse éjo
panaSy eiskinj i
i aliky bei kel y
kalbose, do e lunghi
ki éi balsu i
iSniesliko sano, o
neki éi su umpéjo,
plg. lo . amus, lie .
damai, la . dami,
saky-cho y alin e g .
Suud¢,,d asumas, s.
ind. dhimdh®.
Des inasi, i aliky e
kel y (kaip e bal y bei
sla y) nelle lingue
ki is bu es
a i auk as i$
gal inés j Saknj. E
nei più an ichi pos i di
Rig edo miné y
oksi ony, einan iy
sudu iniy Zzodziy
an aisiais
komponen ais, ki is
a aukiamas j
Saknj, . y. essi
i s a ba i onais,
p z. : Sakadhimas.
RySium con quello
ecenziona o la o o
au o ius
aSo:,,Vedio imi,
ki gio a i aukim j
skiemenj su
neapo oniniu lungumu
buyo, ede e, non
speci inis
bal y-sla u, ma
dialek inis ide.
p ocesso, possibile
daik as, be a pi8kai
in elazionees con
la ingaly silpnéjimo
(i iSk i imo) e con
nuo a a si adusiy
(neapo oniniy) ilgumy
del co isponden e
onino a o éjimo
p ocesso (p. 164).
Re isi iamoamo nel
la o o ipo a i da i
p essoS a auja J.
Ku ilo iciaus
a e mazione, che
ide. o-kamieniai
a dazodziai,
cos i uen ieji
ba i onine e
oksi oning
kilnojamojo ki éio
pa adigma, bal y e
sla y lingue sono
su ape j una
kilnojamo ki io
pa adigma. V.
Ili ius-S i i ius duoda
dicianno e lie u iy
lingua cos an eus
ki éio pa adigmas
pa yzdziy,
a i inkanéiy ki y ide.
kalby ba i oni, e col
biidu aiSkiai dimos a
che quel coincidenza
è bu es punai
sla iSkas p ocesso
(p. 119). Quindi Sio
coincipimo non può
conside a si comune
bal y e sla y kalby
inno azione.
App o ini bal y bei
sla y kalby i ide.
linguino comunumo
accen uazione
sis emy ySj, nuoi
aiSkin i alcuni alcuni
accen uazioni
eiSkinius au o iy
jgalino gausi e
au en i$ka meziaga,
accol a i§ senujy
lie u iSky aS y,
g ama iky i zodyny
bei lie u iy kalbos
a miy®. Toliau
menzésimo una al a
non ikluma o, miisy
secondoim, gin y ina
eiginj.
Non
accu a e
l'a e ma-
zione
dell'au o -
e, che
alcune
Siau és
aka y
Zemaiciy
a més
p imiiniuo-
se
akii iniuo-
se
skiemeny-
se
p ieSpas -
a o d i
in onazio-
ni ( ena,
appa sa
a i auk-
us ki j, e
ki g
senyjy
ki éiuo y-
jy
skiemeny),
0
p imiiniuo-
se
ci kum le-
ksiniuose
skiemeny-
se le
e u i una
in onazio-
ne (p. 66).
Egli si
basa su J.
Aleksand -
a i iaus
a icolo,,-
Ki is i
p iegaidé
K e ingos
a méje
(LKK, I,
1957, p. 97
.).
Ta iau in
quell'a i-
colo si
indica che
e p ima ie
ci kum le-
ksiniai
skiemenys
ha anche
due
in onazio-
ni:
idu ine,
isul a a
a i auk-
us ki j j
Saknj (plg.
ldika~laik-
ai e Zima
~ziemd), e
ci kum le-
ksine
ecchiosi
ki éiuo u-
ose
skiemeny-
se (plg.
laiks~laik-
as,
Zima~zié-
mq). Be o
ha ,
nell'a ic-
olo
idu iné
p iegaidé
così
apibidina:,,-
Vidu iné
p iegaidé
è Zymiai
umpes-
né uz
i agale
p iegaide,
a iama
nonesiam-
ai. ® Jos B.
A. u60,
Cokpame-
nne
goa o B
KeabTO-H-
TamHiicK-
HX
ASbIKAX H
e o
3Ha eHHe
ana
OanTo-cn-
apauckoi H
MHZoeBp-
onelicKoii
akuenT o-
o mu,
BCA, Ne 5,
1961, p. 18.
7H. Sk6ld,
Zu
Akzen zu-
iickziehu-
ng au
Aku silbe-
n, ZslPh,
IV, 1927, p.
143.
Li e a ii -
os sg ase
pasigenda-
me K,
Biiga,
Ki io i
p iegaidés
mokslas,,,-
Lie u iy
kalbos
zodynas, I
sas.,
Kaunas,
1924, p.
XIXLII (=K.
Biiga,
Rink iniai
as ai, III,
Vilnius,
1961, p.
1984) e A.
Laigona,
Li e a i i-
nés
lie u iy
kalbos
ki éia im-
as, Vilnius,
1959. ®
234
ki giuoj-
amoji
onema
maZiau
j emp a,
negu
i aga-
lés
p iegaid-
és. Dal
i aga-
lés
p iegaid-
és essa
di e is-
ce e dal
suo
appi o
ocale e
al oim*
(LKK, I,
1957, p.
105).
Quindi
idu iné
p iegaidé
è
sepa a a
in onazi-
one,
di e sa
dagli
i aga-
lés.
Hadinasi,
e
ci kum l-
eksiniai
skiemen-
ys, come
e
acu inie,
sceglie
due
in onazi-
oni. Non si
può
esse e
d'acco -
do con
l'opinione
dell'au o-
e dél
lie .
pa ai, la .
pu i?
ki éėji-
mo (p.
7778).
All'au o-
e
imase
neZinom-
as il
a o
che
Zemai iy
a mése
g e a
pu ai 2 e 4
a. p.
pasi aiko
e pii ai (1
akcen u-
acijos
pa adig-
ma; plg.
se by-ch-
o a y
pi , pia).
Così
ki ìia a
Bab ung-
énuose,
Da bénu-
ose,
Klaipédo-
je (g e a
su p i ai),
K e ingo-
je,
Palangoj-
e,
Pikeliuse-
s,
Sedoje,
Skuode
(g e a su
pda ai 2 e
4 a. p.). Se
conco d-
essimo
con
au o eu-
mi, che
Zodis
pa ai
esas
senas
ba i ona,
ques o
la iy
kalboje
u é y
bi i *pd i
(=lie .
pd a ) su
kylanéia-
ja
p iegaid-
e. In quel
caso
di icile
bii y
paaiskin-
i la iy
lauZ ing
p iegaid-
e,
odanéia,
che quel
Zodis
appa e-
né
kilnoja-
mo ki ¢io
pa adig-
mi.
G eigiau-
siai ia
abbiamo
be a dés
giminés 0
kamieno
daik a a-
dj (plg.
s. us.
py o,,Sp-
el , gal
bi , p .
pu e,,T -
espe
g e a
seny
o-kamien-
iy
y i8kosi-
os
giminés
daik a a-
dziy, plg.
g . eé¢,
sk .
pu ah). In
quel caso
la iy
kilnoja-
mo ki éio
pa adig-
mas
ienaska-
i a (pa i
ig bal .
sing.
*pi én,
plg. g .
m p6¢) il
p op io
ki io
luogo
galé y
bi i
p ieSpas-
a y a
lie u iy
pas o a-
us ki io
pa adig-
mas
mol iisk-
ai ai
(pd ai i§
bal . pl.
*pa d;
da plg.
linai 4 a. p.
i8 bal
lind.
g e a
sing.
*linon,
plg. g .
A o ).
Li uiy
ci kum l-
eksas
può bii i
d ejopos
kilmés:
egli
galéjo
so ge e
del
kilnoja-
mo ki éio
pa adig-
mas
uni àask-
ai os
o me
éliau
apibend -
inando
mol iisk-
ai ai
(senesniy
ba i oni-
niy
ie oje)
o §j
s u a-
me plo e
u ilizza-
a Zodi
skolinan-
is i§ ki y
bal y
dialek y
(g eiéiau-
siai
ku Siy).
A siz el-
gian j
ques o,
che e
lie u i8k-
os, e
la i$kos
Sio
ZodZio
o me
u ilizza-
e
aka iné-
se
se o i,
p incipal-
men e
ku siy
gy en a-
me plo e,
ques o
né a
pe mess-
o. Lie .
ankd
con on-
o con
ge many
*w dnhd-
,,kampas
(p. 24)
dubbioo -
ino e
one ini-
u, e
seman i-
niu
a z ilgiu;
inol e,
au o ia-
us min ii
con e mi
Sis
sug e in-
imas
nien e
aiSkaus
nonuoda
(plg.
g e imi-
ne
oksi oni-
ne
ge many
ly j).
Ge many
*a maz,,-
anka,
i Su iné
pa e
della
mano*
(plg. go .
a ms) e
lie .
a mai
(g e a
a mos
.),, a y
pa e,
do e
jki8amas
diSlius
pa allelé
pailius -
a e
seman i-
nés
aidos,, -
ai, cosa
iSlenk a-
>,, anka
possibil.
a mes i-
na,
pe ché
lie
a maija-
mos è
conside -
a o
ge mani-
zmu!°,
Daug
pa ikime-
sné è
ankd:
i ik i
e imolog-
ija.
Bal iSko-
ji
medZiaga
di icilm-
en e
aiu a
s abili e
ecja
se by-ch-
o a y
Zodziy
ik, ika
p iegaide
(p. 151). I
se by-ch-
o y. k,
éka,,Fe-
, e la .
duki,,Fe-
*,
auks,, -
e ,
eis *
me a on-
ijos può e
ne u é i,
plg. lie .
®
Senesné
o ma
pi i
(con
- -); pu i
galéjo
so ge e
secondo
A iesilie .
g ieciale
Weizen*,
Z .
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Heidelbe gGd -
ingen, .
1955
p.
671.
©
K.
Baga,
Rink iniai
aS ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
531;
K.
Aluskis,
Diemina
Ge manismen
des
Li auischen,
Teil
I:
Die
deu schen
Lehé nw e
im
Li auischen,
Leipzig,
1934,
p.
27;
Li uiy
jezika
Zodynas,
Vilnius,
1941,
p.
251;
E.
F aenkel,
LEW,
p.
16.
235