LIETUVIY
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Boh
ee
LU
Vn
Ss
Sc
MOKSLU
AKAD
EM.I.J
A
DEL
LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINES
SANDAROS
IR
JOS
RAIDOS
([ ado
ie oje)
A.
VALECKIENE
§
1.
Kalbos
mo ologinés
sanda os
pag inda
suda o
zodziy
o mos.
Dauguma
ZodzZiy
kalboje
u i
ne
iena,
be
kele a
a
keliolika
o my.
Zodziy
o mas
ienija
Zodzio
leksiné
eikSmé.
Zodziams
i
jy
o moms
aip
pa
biidingos
g ama inés
eik&més,
ku ios
y a
labai
abs ak¢ios.
Ta
pa ia
g ama ing
eikSme
gali
u é i
ne
ienas
ku is
Zodis
a
o ma,
be
isa
ju
g upé.
G ama inés
eikimés
su okiamos
i8
ieny
Zodziy
bei
o my
ySio
kalboje
su
ki ais
ZodZiais
bei
o momis.
Jos
y a
labai
glaudZiai
susijusios
i
su
zodziy
leksinémis,
.
y.
konk e iosiomis,
eikS-
mémis.
V.
Vinog ado as
pab éZia,
kad
zodzio
g ama iné
eik’mé
o ga-
niSkai
jeina
j
kiek ieno
zodzio
eikSmine
s uk a!.
,
Remian is
zodziy
g ama inémis
eikSmeémis,
jy
mo ologinémis
ypa-
ybémis
i
sin aksinémis
unkcijomis,
adicinéje
kalbo y oje
ski iamos
am
ik os
ZodZiy
g upés,
a ba
ipai,
adinami
kalbos
dalimis.
Kalbos
dalys
(daik a a dis,
bid a dis,
skai a dis
i
k .)
suda o
pag indines
mo ologines
ka ego ijas.
Mo ologinémis
ka ego ijomis
aip
pa
laikomos
kalbos
daliai
bidingos
i
jos
ZodZius
apiman ios
bend osios
mo ologinés
ypa ybés
(p z.,
giminé,
skai¢ius,
linksnis
i
k .).
Pas a yjy
mo ologiniy
ka ego ijy,
ku ios
apsp endzia
i
zodZiy
ipy
mo ologine
s uk ii a,
iSo i-
nés
iS aiskos
p iemonés
y a
zodziy
o mos.
Fo mu,
suda anéiy
am
ik a
mo ologing
ka ego ija,
g ama iné
eikSmé
y a
ka u
i
mo ologinés
ka ego ijos
eikSmé.
Abi
mo ologiniy
ka ego ijy
pusés
( o malioji
i
seman iné)
suda o
nedalijama
isuma.
§
2.
Zodziy
o mos
daZniausiai
u i
i8o inius
o malius
ka ego inius
odiklius.
Flek y inio
ipo
kalbose
(p ie
ku iy
p iklauso
i
lie u iy
kalba)
okie
odikliai
pap as ai
y a
j ai iis
a iksai
(galiinés,
p iesagos,
p ieSdé-
liai).
Ka ais
zodZiy
o mos
suda omos
su
ski inga
balsiy
kai a
( adi-
namaja
,, idine
leksija“),
ki ¢iu
bei
p iegaide.
Pas a osios
o my
da ybos
P iemonés
lie u iy
kalboje
pap as ai
de inamos
su
a iksais.
Lie u iy
kal-
boje,
kaip
i
ki ose
jai
giminingose
kalbose,
a ojamos
aip
pa
anali inés
'B.
B.
Buno pagos,
Pycckui
asuKx,
Mocksa—Jlennu pag,
1947,
p.
33.
o mos,
suda y os
i8
sa a ankiSko
i
pagalbinio
zodzio,
nebe u incio
sa o
nominalinés
unkcijos.
Anali iniy
o my
g ama ine
eikSmé
susida o
ne
i§
o mos
sudedamyjy
daliy
eiksmés,
0
i$
iso
junginio
seman inés
sin-
ezés.
Tai
isai
naujos
sa o
speci ing
g ama ine
eik8me
u ingios
o -
mos.
Lie u iy
kalboje
bidingos
eiksmazodziy
anali inés
o mos,
adi-
namos
sudé inemis,
suda an ios
g e a
is isiniy
o my
sa o
sa a ankiska
asmena imo
sis ema.
(Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sudu iniy
a lik i-
niy
o my
s uk ii a
i
pag indinés
unkcijos,
lyginan
su
iS isinémis
o momis,
nag inéjamos
Sio
leidinio
s aipsnyje
,,Sudu inés
a lik inés
eiksmazodzio
laiky
i
nuosaky
o mos
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje“.)
§
3.
Mo ologinés
ka ego ijos
y a
ei8kiamos
ne
a ski o
Zodzio
mo -
ologinémis
ypa ybémis,
o
unkcionalikai
su ampan iy
o my
isuma.
Pa yzdiaiui,
lie u iy
kalboje
daik a a dziy
gimines
ka ego ija
u i
kele a
o maliy
ka ego iniy
odikliy.
Vy i8kosios
giminés
o mas
apib idina
ie-
naskai os
a dininko
linksniy
galiinés
-as,
-is,
-ys,
-Us,
-WO;
mo e iSkosios
giminés
o mas
—
galiinés
-a,
-é,
-i,
-is,
-uo.
Vy i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
a dininko
o mas,
u inéias
ienodas
galiines,
ski-
ia
ki os
os
pa
g upés
zodziy
linksnia imo
sis emos
o mos.
Pa yzdziui,
y iskosios
giminés
daik a a dZiai
su
ienaskai os
a dininko
gal ine
-is
u i
ienaskai os
naudininko
galing
-iui
(dan is,
da ciui),
o
mo e isko-
sios
giminés
daik a a dziai
su
a
pa ia
ienaskai os
a dininko
gal ine
u i
ienaskai os
naudininko
galing
-iai
(akis,
Gkiai)
i
pan.
Taigi
mo -
oleginés
ka ego ijos
kalboje
pap as ai
unkcionuoja
kaip
am
ik os
o -
my
sis emos.
Sis emos
iduje
g ama iné
o ma
i
be
a ski o
ka ego inio
odiklio
y a
pakankamai
apib éZ a.
Pa yzdiiui,
lie u iy
kalboje
Salia
skai a dzio
,,10“
pa adigmos:
desimi is,
dexim iés,
désiméiai,
désim j,
deSim imi,
deSim yjé
jsigaléjusi
i
okia
pa adigma:
désim ,
desim iés| dé-
Sim ,
déSiméiai,
désim ,
desim imi,
desim yjé.
Pas a ojoje
sis emoje
o ma
désim ,
ne u in i
linksnio
ka ego ijos
o malaus
odiklio,
sup an ama
kaip
ienaskai os
a dininko,
galininko
i
ka ais
kilmininko
o ma.
A ski y
mo ologiniy
ka ego ijy
o mals
odikliai
gali
su ap i.
Pa-
yzdiiui,
galiiné
-as
lie u iy
kalboje
sink e iskai
pazymi
a dazodziy
i
j a dziy giminés,
skaiéiaus
i
linksnio
ka ego ijas,
.
y.
ZodZiai
su
gal ine
-as
g ama i8kai
apib dinami
kaip
y iskosios
giminés
ienaskai os
a -
dininko
o mos.
Kai
ku ie
nekai omi
ZodZiai
gali
i
ne u é i
iSo iniy
o maliy
ka ego-
iniy
odikliy.
Pa yzdZiui,
p ielinksniy,
kaip
mo ologinés
ka ego ijos,
ypa ybés
i
g ama iné
eikSmé
iS ySkéja
iS
o,
su
kokiais
ZodZiais
am
ik as
p ielinksnis
jungiamas
(dél
o
ski iami
kilmininkiniai,
galininkiniai
i
ki okie
p ielinksniai)
.
§
4.
Mo ologijoje
nag inéjan
zodziy
o mas,
negalima
a siplés i
nuo
iso
Zodzio
bei
Zodziy
ipy
mo ologinés
s uk i os.
Tuo
biidu
mo ologija
apima
mokslg
ne
ik
apie
ZodZiy
o mas
bei
jy
sis emas,
be
i
apie
mo -
ologinius
ZodZiy
ipus
bei
mo ologinius
zodziy
pozymius,
—
apie
iso
Zodzio,
ne
i
mo ologiskai
neskaldomo,
mo ologing
p igim j.
6
Mo ologijoje
pap as ai
i iami
i
zodZiy
da ybos
biidai.
[8ski ian
zodziy
sandii a,
kaip
speci inj
zodziy
da ybos
biida,
ki os
pag indinés
zodziy
i
zodziy
o my
da ybos
p iemonés
su ampa
(su iksai,
galines,
p ieSdéliai).
Lie u iy
kalboje
a
pa i
galiiné
gali
bi i
naujo
zodzio
da y-
bos
p iemoné
i
o mos
odiklis,
p z.:
jadinis
(b olis)
y a
galiinés
-is
edinys
i&
jdunas;
galiiné
-és
apibiidina
aip
pa
$j
edinj
kaip
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininko
linksnj.
(ZodZiy
da ybos
s i¢iai
Siame
leidinyje
a s o auja
s aipsniai:
,,Dél
hid onimy
da ybos
nag inéjimo“
i
»Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és“.)
Mo ologijos
mokslo
objek as
y a
labai
glaudZiai
susijes
su
sin aksés
objek u
—
junginiais
i
sakiniais.
Sin aksiné
zodZiy
unkcija
y a
ienas
kalbos
daliy
sky imo
k i e ijy.
IS
Zodziy
sin aksinés
unkcijos,
jy
ySio
su
ki ais
ZodZiais
sakinyje
iS ySkéja
i
zodziy
g ama iné
eikSmeé.
Kai
ku iy
mo ologiniy
ka ego ijy
g ama iné
eikSmé
ki aip
i
nepaaiSkéja,
ik
is
ju
sin aksinés
analizes.
Pa yzdZiui,
p ielinksnio
g ama iné
eikSmé
su-
okiama
junginiuose
y
zodZiy,
ku iy
sin aksinius
san ykius
jis
pa-
zymi
(daZniausiai
eiksmazodzio
i
daik a a dzio).
(Z .
Sio
leidinio
s aipsnj
,,P ielinksnio
j
eikSmés
i
a ojimas
daba inéje
lie u iy
kal-
boje“.)
An a
e us,
zodZy
jungimosi
désniai
sakinyje
iS
dalies
aip
pa
ka ais
p iklauso
nuo
y
zodziy
mo ologinés
s uk i os
ypa ybiy.
RySkus
Siuo
a eju
daly iy
pa yzdys.
Daly iai
u i
i
eiksmaZodzio,
i
biid a -
dzio
mo ologiniy
ypa ybiy.
Dél
o
jie
gali
a lik i
i
a ibu y ine,
i
p e-
dika y ine
unkcija
(pas a aja
unkcija
jie
u i
pasakojamojoje
kalboje).
Be
o,
kai
ku ie
daly iai
a lieka
a si
a pine
unkcija
a p
p edika y inés
i
a ibu y ines.
Tokiais
a ejais
jie
eiSkia
sakinyje
an aeilj
eiksma
a
biseng
i
u i
su
ki ais
zodZiais
d igubus
sin aksinius
ySius;
unkcijos
a z ilgiu
okie
daly iai
y a
susie i
su
pag indinj
eiksma
eiSkian¢iu
zodziu
(pap as ai
eiksmazodziu)
i
eiksmo
subjek a
eiSkianciu
zodZiu
(pap as ai
daik a a dziu),
plg.:
Vaikas
pa a ges
lio ési
bégio i.
Pas a oji
daly iy
unkcija
nag inéjama
Sio
leidinio
s aipsnyje
,,Lie u iy
kalbos
daly iy
a ibu y iné-p edika y iné
a osena“.
Cia
isu
ySkumu
a siskleidzia
i
pa ios
daly iy ka ego ijos
mo ologinés
s uk ii os
ypa-
ybés.
§
5.
Kalba
isa
laika
kin a.
,,Kiek ienas
kalbos
ys ymosi
pe iodas
suku ia
ka
no s
nauja,
i
ai,
kalbai
paleng a
kei¢ian is,
suda o
olesnio
jos
ys ymosi
pag inda“?.
Kalboje
kin a
i
leksika,
i
g ama iné
sanda a,
ik
iskas
ne ienodai.
Kiek
daugiau
pas ebimi
leksikos
pasikei imai.
Su
kiek ienu
nauju
pasikei imu
isuomeninéje
san a koje
kalba
pasipildo
naujais
zodziais,
o
kai
ku ie
ZodZiai
iSeina
i§
apy a os.
Kalbos
g ama-
iné,
o
ypaé
mo ologiné
sanda a
kin a
labai
paleng a,
neZymiai.
Taciau
pe
ilgesnj
laika
i
cia
galima
pas ebée i
am
ik y
paki imy:
kei¢iasi
zodziu
o mos
i
o my
sis emos,
kin a
ZodZiy
bei
o my
g ama iné
eiks-
mé
i
mo ologiniy
ka ego ijy
p igim is,
susida o
ne
naujos
mo ologi-
nés
ka ego ijos.
2H.
A.
Bonysx
axe
Kyp enoa,
M36panupie
pyab
no
o6mlemMy
s3bIKOSHaHHIO,
.
1,
Mocksa,
1963,
p.
67.
Lie u iy
kalboje
ienos
i§
biidingiausiy
nyks anciy
o my
y a
d iskai-
os
o mos,
pasi aikanéios
da
g ozinés
li e a i os
k iniuose
i
kai
ku iose
a mése.
Kaip
sis ema
d iskai os
o mos
a ojamos
ik
aka i-
néje
Zemaigiy
a més
dalyje.
Ki ose
a mése
d iskai os
o mas
u i
jau
nebe
isi
ZodZiai
(daZniausiai
ik
kai
ku ie
senesni,
sa o
eikSme
susije
su
pa iu
Zmogumi
a
jo
bui imi).
Taip
pa
ya ojamos
jau
nebe
isy
linksniy
d iskai os
o mos
(gajesnis
y iSkosios
giminés a dininkas-ga-
lininkas,
p z.:
da
g u).
Daik a a dZiy
d iskai os
o mos
pap as ai
eina
su
skai a dziy
di ,
d i,
abi,
abi
o momis.
(Z .
Sio
leidinio
s aipsnj
ss
Lie-
u iy
kalbos
daik a a dziy
d iskai a“.)
Ma y i,
Siu
skai a dziy
d iskai-
os
o mos,
jsigaléjusios
kaip
no minés,
dél
Zodzio
de inimo
p incipo
sakinyje
padeda
da
iSsilaiky i
ku j
laika
i
daik a a dziy
a i inkamoms
d iskai os
o moms.
A chai8ki
lie u iy
kalboje
y a
i
pos poziciniai
ie ininkai,
suda y i
i8
i ai iy
linksniy
su
pos pozicijomis,
ypaé
adesy as
i
alia y as.
Pas a-
ujy
d iejy
linksniy
daba inéje
lie u iy
kalboje
pasi aiko
ik
pa ienes
sus aba éjusios
o mos
(p z.:
elniép,
aka ép,
namiépi
i
k .).
Pla¢iau
Sie
linksniai
Zinomi
i8
senyjy
aS y.
Ilia y as
da
y a
gy as
y y
auks-
aiéiy
a mése
i
a ojamas
po
slink ies
eiksmazodziy
(iSéjo
miska i).
Kai
ku
Sis
linksnis
jau
u i
nykimo
poZymiy:
y a
maiSomas
su
idaus
esamuoju
ie ininku
(miské).
(Siame
leidinyje
spausdinamas
s aipsnis
apie
idaus
esamojo
ie ininko
(inesy o)
daugiskai os
o my
is o ija.)
Nyks anéios
ZodZiy
o mos
kalboje
y a
izoliuojamos
i
ku }
laika
gy-
yuoja
kaip
am
ik i
elik ai.
Ka ais
jos
i
labai
ilgai
i8lieka
azeologi-
niuose
junginiuose.
Ta¢iau,
nyks an
ienoms
o moms,
a si anda
a
pa-
&ia
unkcija
u inéios
ki os
o mos.
Dél
o
kalbos
g ama iné
sis ema
licka
nepazeis a,
i
kalba
be
jokiy
ukdymy
a lieka
komunika y ine
unkcijg.
Pa yzdziui,
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
ie oj
pos poziciniy
ie ininky
y a
jsigaléjusios
p ielinksninés
kons ukcijos
( aziuoja
j
mies-
a,
eina
j
namus| link
namy,
gy ena
pas
mus
i
k .).
Nyks anéiy
o mu
junkeija
aip
pa
gali
pe im i
ki os
kalboje
esan ios
o mos.
Pa yzdZiui,
d iskai os
o my
unkcija
pe ima
daugiskai os
o mos*.
Dél
o
Siek
iek
kei iasi
daugiskai os
o my
g ama iné
eikSmeé
i
pa ios
skai iaus
ka e-
go ijos
pobidis.
§
6.
Vienas
iS
labiausiai
pas ebimy
kalbos
g ama ineés
sanda os
ai-
dos
p ocesy
y a
a ski y
linksniy
o my
leksikalizacija,
a ba
p ie eiksmeé-
jimas.
Kai
ku iy
ZodZiy
linksniy
o mos,
kalbai
po
upu j
kei¢ian is,
a sipléSia
nuo
sa o
pa adigmos,
p a anda
be
kokj
g ama inj
ySj
su
ki y
linksniu
o momis
( uo
biidu
i
sa o
anks esne
g ama ine
eiksme)
i
ampa
sa a ankiskomis
—
leksikalizuojasi.
Jos
p adeda
ei i
naujas,
p ie-
eiksmio,
unkcijas.
Bend as
o malus
linksnio
odiklis
(sus aba ejusi
ga-
liné),
nu aukus
o mai
anks esnius
ySius
su
isa
pa adigma,
nebe enka
ka ego inés
eik8més.
Tuo
biidu
daba inés
kalbos
pozi iu
sup ie eiks-
3
Tik iausiai,
d iskai os
o mos
dél
o
i
p adéjo
nyk i,
kad
pagal
sa o
g ama ing
eiksme
kalboje
bu o
p ieSpas a y os
ienaskai os
o moms
ka u
su
daugiskai os
o -
momis.
8
meéjusiy
linksniy
o my
nebegalima
g e in i
su
ki omis
a
pacia
galune
iSlaikiusiomis
i
linksnio
eik’me
u in iomis
o momis.
Ne
isos
p ie-
eiksmio
unkcijq
a liekan ios
linksniy
o mos
y a
ienodai
a i ikusios
nuo
sa o
linksnia imo
sis emos.
Pap as ai
sup ie eiksméjusiomis
laiko-
mos
linksniy
o mos,
p ie
ku iy
nebegalima
p idé i
pazyminio.
Pagal
izoliuo as
linksniy
o mas
gali
bi i
suda omi
su
uo
pa iu
o man u
nauji
p ie eiksmiai.
Tuo
bi du
izoliuo a
linksnio
o ma
ki oje
g ama iniy
eis-
kiniy
sis emoje
(p ie eiksmio
ka ego ijoje)
el
gali
ap i
p oduk y ia.
(Z :
Sio
leidinio
s aipsnj
,,Vienaskai os
kilmininko
p ie eiksméjimas
i
p ie eiksmiai
su
o man ais
-(i)os,
-és
daba inéje
lie u iy
kalboje“.
IS
p ie eiksmio
ka ego ijos
Siame
leidinyje
aip
pa
spausdinamas
ki as
s aipsnis
,,P ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése“.)
°§
7.
Kalbos
mo ologiné
sanda a
y a
sudé inga
sis ema.
Visi
mo -
ologijos
eiSkiniai
y a
ienas
su
ki u
susije.
Paki us
ienam
eiSkiniui,
Siek
iek
kin a
i
ki i.
Ka ais
nedidelis,
nezymus
paki imas
mo ologinéje
sis emoje
gali
bi i
ki y
i
labai
dideliy
paki imy
p ieZas is.
Kalbos
mo -
ologinés
sis emos
aidai
labai
didele
eik8me
u i
analogijos
désnis.
Fo -
mos,
suda anéios
sis emas,
eikia
iena
ki a.
Pagal
ienos
pa adigmos
ku io
no s
linksnio
o ma
islyginama
ki y
pa adigmy
a i inkamy
linksniy
o mos
a ba
pagal
ieno
ipo
pa adigmas
—
i8 isai
ki o
ipo
pa adigmos.
Tam
ik ais
a ejais
kin a
ne
leksiné
mo ema.
Pa yzdziui,
lie u iy,
kaip
i
ki y
indoeu opie iy,
kalboje
1-ojo
i
2-ojo
asmens
j a dZiy
pa adigmos
su-
sideda
i
suple y iniy
o my,
.
y.
a ski i
Siy
pa adigmy
linksniai
u i
ski -
ingas
Saknis,
plg.
lk.
a8,
manés,
man
i
.
.,
més,
miisy,
mums,
mis
i
. .
Pi mojo
asmens
j a dZio
ienaskai os
pa adigmoje
ski iasi
a di-
ninko
Saknis
4
nuo
ki y
linksniy
Saknies
man-;
daugiskai os
pa adigma
li e a ii inéje
kalboje
da
j ai esné.
Cia
galima
jZi i é i
ne
ke u ias
Sak-
nis
(més, més-,
mum-,
mi s).
Ta mése
1-ojo
asmens
j a dziy
daugiskai-
os
pa adigma
i&lyginama
analogijos
bidu.
Pagal
daugiskai os
naudi-
ninko
i
jnagininko
o mas,
u inéias
Saknj
mum-,
suda omos
i
ki y
ne iesioginiy
linksniy
o mos
su
a
pa¢ia
Saknimi,
p z.:
kilm.
mumi,
mi-
mi,
mum,
mumés,
gal.
mumils,
mumis,
mums
i
mumj,
mimi,
mum
(kaip
kilmininkai),
ie .
mumysé,
mumisé,
mumés,
mumy
(Salia
misyje);
il.
mumysna.
Pana&i
analogija
yks a
i
2-ojo
asmens
i a dziy
daugiskai os
pa adigmoje.
Pi mojo
i
an ojo
asmens
j a dZiy
ienaskai os
i
dau-
giskai os
pa adigmos,
ski damosi
sa o
Saknimis,
a pusa y
y a
maziau
susie os,
kaip
a i inkamos
ki y
i a dzZiy
a
a dazodziu
pa adigmos.
Reiks-
més
a z ilgiu
j a dziy
a%
i
més,
i
i
js
o mas
aip
pa
galima
ak-
uo i
kaip
sa a ankiSkus
ZodZius.
Dél
o
a p
j a dziy
as
i
més,
i
i
jas
pa adigmy
yks a
o my
da ybos
analogija.
Vienaskai os
o mos
eikia
daugiskai os
o mas.
Pa yzdzZiui,
daugelis
is
ankséiau
miné y
i
ki u
daugiskai os
linksniy
o my
u i
ienaskai os
a i inkamy
linksniy
gali-
nes,
plg.:
dgs.
kilm.
mumj
(pagal
ns.
kilm.
a m.
mani,
u in j
nosinj
i
daik a a dZiy
ienaskai os
galininko
linksniy
pa yzdziu),
mumés
(pa-
gal
ns.
kilm.
manés
su
é
kamieno
daik a a dziy
galune),
mum
( u
9

bu ,
pagal
s uk i os
a z ilgiu
panaSia
(i$
ienos
leksinés
mo emos)
ns.
kilm.
ma ,
ku i
one iniu
bidu
y a
su umpéjusi
i8
mané),
mdso
(pagal
mano);
dgs.
naud.
ma&mienai
(pagal
ns.
naud.
mdnienai
su
se-
naja
galiine -ie<ei,
plg.
p .
mennei),
dgs.
gal.
mami
(pagal
ns.
gal.
mani)
i
mumj,
mum,
kaip
daugiskai os
kilmininkai,
dgs.
ie .
mumy,
musyje
(pagal
ns.
ie .
many(jé)),
mumés
(pagal
ns.
ie .
muné
(Zem.)
su
senaja
i
kamieno
daik a a dZiy
galiine
-é,
p isidéjus
p ie
jos
dau-
giskai ai
bidingam
-s),
dgs.
ad.
mdsip
(pagal
ns.
ad.
manip)
i
k .
Sa o iSka
1-ojo
i
2-ojo
asmens
j a dziy
linksnia ima
lie u iy
kalboje
y a
labai
pa eikes
daik a a dziy
i
gimininiy
j a dZiy
linksnia imas;
plg.
l-ojo
asmens
j a dziy
o mas,
suda y as
pagal
i
kamieno
daik a a -
dziy
a i inkamy
linksniy
o mas:
ns.
kilm.
muniés
(Zem.),
ns.
jn.
manim(i),
yns.
ie .
manyjé,
muné
(zem.),
dgs.
ie .
mumYs(é);
pagal
gimininiy
j a dziy
a i inkamy
linksniy
o mas:
dgs.
ijn.
mumais
(pagal
jais),
dgs.
ie .
miisuose
(pagal
juosé),
dgs.
naud.
miimiem
( u bi ,
pa-
gal
jiem)
i
k .
Negimininiy
j a dziy
linksnia ime
y a
labai
daug
j ai-
iy
besik yZiuojanciy
analogijy,
jas
iS i i
—
a ski o
s aipsnio
uzda-
inys.
Reikia
pasaky i,
kad
paki imai
ienoje
kalbos
s i yje
daznai
pe eina
i
ki a,
pa yzdZiui,
iS
one ikos
j
mo ologija.
Dél
one iSkai
su apusiy
kai
ku iy
linksniy
galiniy
a ski ose
pa adigmose
lie u iy
kalboje
nyks a
u
kamieno
daik a a dziy
i
bid a dziy
linksnia imas,
aip
pa
p iebal-
sinis
daik a a dziy
linksnia imas,
zymiai
nuken ejes
i
i
kamieno
daik a-
a dziy
linksnia imas.
Dél
o
labiau
jsigali
i
pleciasi
a
i
ia
kamienu
linksnia imas.
§
8.
Vys an is
kalbos
mo ologinei
sanda ai,
pe
am
ik a
laika
ie-
nos
o mos
a
jy
sis emos
iS ySkéja
kaip
p oduk y ios,
ki os
lieka Salia
p oduk y iyjy
kaip
an aeilés
g e iminés
o mos
a ba
kaip
iSim ys.
Taigi
isa
laika
kalbos
mo ologinéje
sis emoje
y a
adinamieji
kai
ku iy
o my
duble ai.
P oduk y iosios
i
pla¢iausiai
a ojamos
o mos
pap as-
ai
g ama ikose
iksuojamos
kaip
no minés.
Taéiau
o my
p oduk y umas,
o
ka u
i
kai
ku ios
g ama inés
no mos
aip
pa
kei iasi.
Kiek iename
kalbos
aidos
laiko a pyje
y a
labiau
pas o iis
i
labiau
besikei¢ian-
ys
mo ologiniai
eiSkiniai.
Toje
s i yje,
ku
yks a
pasikei imai,
g a-
ma inés
no mos
gali
keis is
i
pe
neilgq
kalbos
aidos
laiko a pj.
Pa-
yzdZiui, palygin i
su
J.
Jablonskio
1901
m.
g ama ika,
daba
laikomos
no minémis
ki okios
kai
ku iy
uw,
i
i
p iebalsinio
linksnia imo
daik a a -
dziu
am
ik y
linksniy
o mos,
plg.
J.
Jablonskio
g ama ikoje
dgs.
a d.
dkmens,
sése s,
di k e s,
be
ménesiai
(daba
Gkmenys,
sése ys,
dik e-
gujé,
aisiuje,
puddziuje),
ns.
jn.
pa imi
(daba
pacii ),
ns.
ie .
pa-
imé
(daba
paciameé)
i
k .
Ty inéjan
kalbos
mo ologine
sanda a
i
jos
aida,
s a bu
kiek-
iename
kalbos
aidos
laiko a pyje
iSkel i
p oduk y ias
i
nep oduk y-
ias
o mas,
nus a y i
am
ik y
mo ologijos
eiSkiniy
i
isos
mo olo-
ginés
sis emos
aidos
k yp .
10