»yTka“=suT.
an -uka
,,eine
Schnep e“
Mielke
I
6,
a ukas
,,saxicola
oenan he*
Dise os
(ep.
Vozgéliai),
an uky's
,,7.c.“
Veliuona“®.
S .
,,Die
Me a onie
im
li auischen
und
le ischen“
K.
Baga
nu odo
Zodzius
a ukas
i
i i ukas
u in
p ie-
saga
-ukas
i
él
sug e ina
su
Zodziu
dn is
,,En e“.
E.
F enkelio
e imologiniame
lie u iy
kalbos
Zodyne
ZodzZio
an is
,,En e“
s aipsnyje
andame
Zodzius
an uka
»schnep e“,
a i ukas
.,,saxicola
oenan he, whea
ea ,
Weisskehchen“,
an ikas
(Duse os),
in ukas
(Tau agnai,
Bez.
U ena),
an ukj is
(Veliuona)
,,S einschma-
ze ,
S einschnappe “*.
Siais
sug e inimais
sunku
pa iké i,
nes
kil upys
j
an i
nie-
kuo
némaz
nepanagus.
K.
Biiga
upu j
suklaidino,
u
bi ,
Ch .
G.
Milkés
i
ki i
Zodynai,
ku
ZodZio
an uka
eik’mé
nu odoma
,,eine
Schnep e,
.
y.
slanka“.
Akademiniame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
Sis
ne ikslumas
jau
pa aisy as:
Zodis
an u-
ka
jame
nuk eipiamas
j
an uks,
o
pas a asis
j
an ikas
,,Oenan he
oenan he“.
Dialek-
iniy
e miny
an ukas
i
in ukas
da yba
iksliau
bi y
ai8kin i
aip:
an é+-ukas
i
in é+-ukas.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
nu odoma,
kad
ZodZiai
a i é
i
i é
u i
»peludés*
eikSme.
Be
o,
Zodis
a/i é
(kaip
i
a is)
u i
da
i
,,k osnies
uZuangés“
eikSme.
,,UZna io,
uZuolandos*-—,,peludés“
eikSmiy
ko eliacija
labai
aki aiz-
di.
Su
Siais
ZodZiais
siejan
aukS ai i8kq
kil upio
pa adinima,
galima
i ikinamiau
ji
paaiSkin i.
K.
Gai enis
VEIKALAS
APIE
BALTISKU
VIETOVARDZIU
SLAVINIMA
IR
SLAVISKY
LIETUVINIMA
Ju gen
P inz,
Die
Sla isie ung
bal ische
und
Bal isie ung
sla ische
O snamen
im
Ge-
bie
des
ehemaligen
Gou e nemen s
Su alki,
Wiesbaden
(O o
Ha assowi z
leidykla),
1968,
320
p.
su
Zemélapiu.
Bal isky
ie o a dZiy
i
asmen a dziy
sla inimo
p oblema
ling is inéje
li e-
a i oje
keliama
ne
pi ma
ka a
—
ien
pe
pas a aji
deSim me j
pasi odé
keli
da bai,
ski i
Siam
Klausimui'.
Ta iau
ecenzuojama
J.
P inco
knyga
sa o
apim-
imi
oli
p alenkia
ki us
Sios
s i ies
eikalus.
Knyga
susideda
i8
j ado,
deSim ies
sky iy
i
iS ady.
Knygos
gale
au o ius
pa-
eikia
ema ine
odykle.
I ade
J.
P incas,
be ki a
ko,
a k eipia
akis
j
bal i8kosios
oponimijos,
anda-
mos
sla y
k aS uose,
nag inéjimo
sunkumus.
Jis
pa eikia
pa yzdziy
i8
V.
Topo o-
o
i
O.
T uba io o
knygos
,,AukS u inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné
anali-
zé“
(Mask a,
1962),
iS
H.
Salio
(H.
Schall)
da by,
odanéiy,
kad
dalis
Siy
au o-
iy
aiSkin y
bal i8kosios
oponimijos
elik y
gali
bi i
in e p e uojami
i
ki aip.
Bend osiose
pas abose
J.
P incas
umpai
pasako,
kokia
XIX
a.
gale
—
XX
a.
p adZioje
bu o
Su alky
gube nijos
e niné
sudé is,
k i iSkai
apZ elgia
panaudo us
°K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
II,
V.,
1959,
p.
393.
°
BE,
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g
—Gé ingen,
1955,
.,
p.
11-12.
1K.
O.
Falk,
Ze
s udiéw
nad
slawizacja
li ewskich
nazw
miejscowych
i
osobowych,
Scando-Sla ica“,
IX
(1963),
p.
87-103;
O
me odach
slawizacji
li ewskich
nazw
osobo-
wych
i
miejscowych.
O
genezie
i
ozpowszechnieniu
nazw
na
-a ce,
,,Sp ikliga
Bid ag“,
.
4,
N .19,
Lund,
1964,
p.1—16;
J.
O ebski,
Slawizacja
li ewskich
nazw
wodnych
i
miejscowych,
»Z
polskich
s udiéw
slawis ycznych“,
Se ia
2,
Jezykoznaws wo,
Wa szawa,
1963,
p.
267—286.
194
oponiminius
Sal inius.
Au o ius
sakosi,
kad
ais
a ejais,
kai
ie o a dziu
ly ys
i ai iuose
Sal iniuose
sky ési,
jis
pa eiké
jas
isas,
o
kai
bu o
ienodos,
nu odé
ik
1923
m.
gy en ojy
su a’ymo
p oga
iSleis a
knyga
,,Lie u os
apgy en os
ic os“
(Kaunas,
1925
—
oliau
L.
23).
Ve iniy
(,,Die
Ube se zung)
sky iuje
au o ius
a k eipie
akis
i
a
ak a,
kad
bal i8kosios
i
sla ikosios
oponimijos
sq eikos
ypa ingumas
eikalauja
e ima
(p z.,
lie .
Raudénd a is
—
lenk.
Cze wony
Dwé )
ski i
nuo
aiskinimo,
seman inio
ip asminimo,
.
y.
i8
esmés
nuo
seman inés
subs i ucijos
( u imi
gal oje
a ejai,
kai
neaikios
seman ikos
ie o a dZiai
dél
iSo inio
panaSumo
ij
kokj
no s
ki os
kalbos
bend ini
Zodi
,,ip asminami*,
pada omi
aiSkios
seman ikos,
p z.,
lie .
Visakio
Rida
—
enk.
Wysoka
Ruda).
J.
P inco
nuomone,
daZniau
e éiami
ie
ie y
a -
dai
a
ju
komponen ai,
ku iy
pi miné
eik’mé
y a
bend esné
i
pap as esné.
P z.,
lie .
Senieji
Alksnénai
—
enk.
Olksniany
S a e:
e iama
ik
sa oka
senieji,
o
Alksnénai
ik
p i aikoma
p ie
lenky
kalbos
one inés
sis emos.
Au o ius
kelia
i8
pi -
mo
Z ilgsnio
gana
jidomia
min i,
kad
bid a dZio
o ma
p iklauso
nuo
o,
a
k a-
li ikacinis
oponimas
suda o
polia izacine
po a,
a
nesuda o:
jeigu
k ali ikacinis
oponimas
ka u
y a
i
polia izacinis,
ai
jo
bid a dis
esas
i a dZiuo inis
(lenku
kalboje
biid a dis
s o is
po
daik a a dZio),
p z.:
lie .
Senieji
Alksnénai
i
Naujieji
Alksnénai
lenk.
Olksniany
S a e
i
Olksniany
Nowe;
jeigu
k ali ikacinis
oponimas
nesuda o
polia izacinés
po os,
ai
jo
biid a dis
esas
nei a dZiuo inis
(lenky
kalboje
jis
s o is
p ie§
daik a a dj),
p z.:
lie .
Naijas
Kdimas
lenk.
Nowa
WieS.
Ta iau
Si
min is
odosi
abejo ina.
Visy
pi ma
eikia
pasaky i,
kad
ie o a dzio
Naujas
Kaimas
y a
Zinoma
i
g e iminé
ly is
Naujdsis
Kdimas.
Be
o,
y a
pa yz-
dziu,
ku
k ali ikaciniai
ie o a dZiai
suda o
polia izacines
po as,
be
ju
biid a -
dziai
y a
nej a dZiuo iniai,
p z.
Naiijas
S iindi is
i
Sénas
S inai is
(S enéioniy
.).
I
a i k& iai,
k ali ikacinio
oponimo,
nesuda an io
polia izacinés
po os,
bud-
a dis
gali
bi i
i a dZiuo inis,
pa yzdziui,
Sendja
upé
(Alan a).
Ma y ,
biid a dzio
o ma
p iklauso
ne iek
nuo
o,
a
oponimas
suda o
polia izacine
po a, kick
nuo
i a dzZiuo iniy
bid a dziy
populia umo
a méje.
Siame
sky iuje
au o ius
iSkelia
daug
idomiy
e imo
a ejy:
e ciamas
ik
epi-
e as
(Ki snd,
Didzidji
—
Ki sna
Wielka),
e iamas
isas
Zodis
(Plikakalnis
—
Lysa
Gé a,
Alksniné,
au o iaus
ne iksliai
asoma
Alksnyné
—
Olszyna),
mazybi-
né
p iesaga
e iama
mazybe
iS eiSkian iu
ZodZiu
(Likiskéliai
—
Likiszki
Male)
i
k .
Au o ius
eisingai
pas ebi,
kad
Si oks
ie o a dZio
,, eik’més“
e imas
ga-
limas,
ik
esan
am
ik oms
biling izmo
salygoms.
Subs i ucijos
(ai8kinimo,
in e p e a imo,
die
Deu ung)
sky iuje
J.
P incas
nag-
inéja
ki a
ie o a dziy
sa eikos
a eji,
ku is,
ski ingai
nuo
ik
ka
ap a ojo,
galimas
i
be
biling izmo.
Kaip
jau
bu o
aukS iau
miné a,
Cia
,, e ciamas“
ne
ie-
o a dzio
,, u inys“,
,, eik’mé“,
be
o ma,
ku i
abiejose
kalbose
one i8kai
y a
gana
panasi.
Ta iau
e ian ioje
kalboje
mazZai
paki usi
o ma
daZnai
(i8sky us,
s a biausia,
an oponiminius
ie o a dzius)
gauna
isai
ki a
u inj
(be
aukS iau
13”
195
miné ojo
pa yzdZio
Visakio
Riida
—
Wysoka
Ruda,
da
plg.
lie .
Moliné
:
molis
—
lenk.
Malina
:
malina
,,a ie é“).
S a bu
u é i
gal oje,
kad
Siuo
a eju
negali
bi-
i
i
kalbos
apie
kokius
no s
one inius
désningumus,
nes
subs i ucija
juos
leng ai
pazeidzia.
Siame
sky iuje
nag inéjami:
a)
ediniai
i8
k ikS ioni8kujy
a dy,
ku ie
lie u-
iy
i
lenky
(bal a usiy,
usy)
kalboje
y a
panaSiis,
p z.,
lie .
Jokibdniai
— lenk.
Jakubance
(plg.
Jokiibas,
enk.
Jakub);
b)
ediniai
i8
apelia y y,
p z.,
lie .
Pipa-
sodis
—
lenk.
Popasodzie
(plg.
lie .
pupa,
lenk.
pop
,,popas“);
c)
o man y
subs i-
ucijos
a ejai,
p z.,
lie .
Kud énai
—
lenk.
Kud any
i
k .
Ypaé
i8samus
i
pla us
y a
posky is
apie
edinius
i$
apelia y y.
Jame
au o ius
pas ebéjo
daug
idomiy
subs i ucijos
a ejy
(p z.:
lenk.
gd a
—
i8
lie .
gi id,
lenk.
os éw
—
i8
lie .
as is,
lenk.
k asny
—
i8
lie .
k dsnis
i
k .).
Kelia
abejoniy
ik
kaimy
a du
D apdliai
i
T umpailiai
(p.
60, 83)
p isky imas,
kad
i
su
iSlygomis,
p ie
sudu iniy
da iniy,
ku iy
an asis
sandas,
au o iaus
nuomone,
sie inas
su
lie-
u iy
apelia y u
pdlios,
lenkyu
kalboje
dél
subs i ucijos
i usiu
i
pole
,,laukas“.
Kaimo
a das
D apdliai
y a
kiles
i8
eze o
a do
D apalis,
o Sis
g ei iausiai
y a
p ie-
sagos
-alis
yedinys,
plg.
Tab-dlis
eZ.
S j.
PanaSios
da ybos
g ei iausiai
y a
i
T um-
paliai
(plg.
da
T umpaliskiai
py.
Rokikio
aj.).
Sky iuje
,,Daik a a diniai
sudu iniy
bei
sudé iniy
ie o a dZiy
sandai“
J.
P in-
cas
de aliai
apZ elgia,
kaip
y a
sla inami
sudu iniy
ie o a dZiy
an ieji
sandai
bei
sudé iniy
ie o a dziy
an ieji
ZodZiai.
Be
o,
au o ius
pa eikia
i
iena
ki a
lie u inimo
a eji.
P z.,
au o ius
mano,
kad
sudé iniai
ie o a dZiai,
ku iy
an a-
sis
Zodis
y a
bida,
gali
bi i
sulie u in os
sla iskos
kons ukcijos:
lenk.
Debowa
Buda
—
lie .
Azuolqj
Bada,
lenk.
Czys a
Buda
—
lie .
Cys a
Biida,
lenk.
Lipowa
Biida
—
lie .
Liepa a
Bada
(p.
74)
i
k .
Sj
eiginj
au o ius
g indZia
uo,
kad
lie-
u iy
kalboje
sudé iniai
oikonimai
esa
labai
e i,
o
lenky
i
apsk i ai
sla y
kalbo-
se
jie
ypaé
populia iis.
Su
pas a aja
min im
eikia
i§
esmés
su ik i,
a iau
dél
iso
ie o a dziy
modelio
su
Bada
kilmés
galima
i
abejo i.
Pa yzdzZiui,
kilmininkinis
ie o a dis
AZuolq
Budd
gali
bi i
i
nesla iikas.
Gene y inj
pa idala
jis
iSlaiké,
gal
bi ,
odél,
kad
jo
pi masis
Zodis
gZuolas
y a
i8 es inis,
o
ilgesni
iS es iniai
kamie-
nai
lie u iy
kalboje
Zymiai
sunkiau
jungiasi
su
ki ais
ZodZiais.
(Da
plg.
Rugény
Buda
s.,
Sa a i
Bida
s.
Kédainiy
aj.).
Be
o,
okie
kaimy
a dai,
kaip
Mazdji
Biida,
Sendji
Bada,
Naujéji
Bada
(plg.
Cys a
Biida),
aip
pa
odo,
kad
dalis
sudé-
iniy
oikonimu
su
Badd
gali
bi i
sa a ankiSkai
susida e
lie u iy
kalbos
di o-
je,
no s
pa s
bend inis
Zodis
bada
y a
sla izmas.
P ie
sudu iniy
oikonimy,
ku iy
an asis
sandas
y a
i$
galas,
ne inka
miné i
kaimo
a do
Raugalai
(p.
76),
nes
jis
y a
ne
sudu inis,
0
asmen a dinis
ie o a -
dis,
kiles
i§
pa a dés
Rdugalas
(plg.
da
Rduga,
Rdéugas,
Rdugala),
ku i
sa o
uozZ-
u
g ei iausiai
sie ina
su
bend iniais
Zodziais
dugalas,
dug i
i
k .
ISim im
laikomas
ie o a dis
Pi k a ie é,
Kepu ienés
(p.
91)
i§
iesy y a
ne
su-
dé inis
kaimo
a das,
o
du
ski ingi
a do
a ian ai,
ku ie
lie u i8ki
y a
okie:
Kepu iné
a ba
Pi k d ie é.
Sup an ama,
kad
jie
negaléjo
i s i
ienu
sudu iniu
ie o a dziu.
Nepa ikimi
Sal iniai
au o iy
suklaidino
i
dél
ie o a dzio
Asi iklés
Pami giai,
ku is
aSomas
j ai iai
(Pamu giai,
Asiuklés,
Asiiiklenskiai,
enk.
Pomo gi
Osiuk-
lanskie),
kilmés
(p.
91).
Sio
oikonimo
pi masis
Zodis
Asiiiklés
y a
g e a
esan io
196
ki o
kaimo
a do
Asi iklé
kilmininkas.
Vadinasi,
pagal
da yba
ai
pap as as
kil-
mininkinis
ie o a dis
i
apie
jo
pi minj
sla i8ka
cha ak e j
né a
pag indo
kalbé i.
Kaimo
a do
Makauskai
(lenk.
Makowszezyzna)
pi miniu
Sal iniu
J.
P incas
laiko
ekons uojamg
lenkiska
a ba
usiSka
p a o ma
*Makosckoe.
Ta iau
Si
e-
kons ukcija
¢ia
ne eikalinga,
nes
kaimo
a das
Makauskai
y a
kiles
i§
pa a dés
Makéuskas.
Sky iuje
,,P iesagos“
pi miausia
pa odoma,
kaip
y a
sla inami
lie u iy
p iesa-
giniai
oikonimai.
Au o ius
a ski ai
ap a ia
kiek iena
p iesaga,
nu odydamas
jy
lenkiSkuosius
a ian us.
Be
ki a
ko,
au o ius
pa eikia
pa yzdZiu,
ku
ie oje
lie-
u iy
oikonimo
su
maZybine
p iesaga
lenky
kalboje
y a
k ali ikacinis
ie o a dis,
ku io
pi mas
Zodis
y a
biid a dis
male
a
pan.,
plg.
lie .
Likiskéliai—lenk.
Likisz-
ki
Male
(p.
105).
Tai labai
jdomiis
a ejai,
a¢ iau
ka ais
mazZybés
e iniais
ju,
gal
bi ,
i
ne inka
laiky i,
ypaé
ais
a ejais,
kai
Zinomos
i
lie u i8kos
sudé i-
nés
o mos,
plg.
lie .
Geis a iikai,
lenky
Giejsz o y
Male,
E.
Vol e io—Geis a ai
MaZai*.
Reikalas
as,
kad
au o ius
g e ina
ski ingy
epochy
uZ aSymus
(daba -
inj
i
XIX
a.
pabaigos).
Galimas
daik as,
kad
¢ia
ne
mazybé
ski ingai
iS ei8-
kiama
lie u iy
i
lenky
kalbose,
o
lenky
kalbos
ly ys
odo
ienu
ki u
a eju
ga-
léjus
bi i
i
a ping
lie u iskaja
kons ukcija
(p z.,*
MaZieji
Geis a ai).
P iesaginius
edinius
nuo
nep iesaginiu
au o ius
ski ia
isai
ge ai.
Pas ebé a
ik
po a
ne ikslumy:
ie o a di
Bedaliai
au o ius
laiko
p iesagos
-el-
||
-él-
ediniu,
no s
ai
g ei iausiai
y a
ik
apelia y o
bedalis
(plg.
dalid)
daugiskai a;
os
pa ios
p iesagos
ediniu
au o iaus
laikomas
ie o a dis
Puskepaliai
y a
asmen-
a dinis,
kiles
i
sudu inés
pa a dés
Piskepalis
(plg.
pusé,
képalas).
An ojoje
Sio
sky iaus
dalyje
au o ius
pa eikia
sa i a
a i kS inj
pi mosios
sky-
iaus
dalies
aizda,
pa odydamas,
kokios
lie u iSkos
p iesagos
a i inka
sla iskasias.
Tiesa,
an oji
dalis
né a
isiska
pi mosios
kopija,
nes
Gia
ne andame
dalies
p ie-
sagu,
nag iné y
pi mojoje
dalyje
a ba
susipaZis ame
su
pi mojoje
dalyje
neminé ais
ediniais.
»,P ieSdéliy“
sky iuje,
ku is
y a
ienas
umpiausiu,
nes
i
pa iy
p ieSdéliy,
a ojamy
oikonimams
suda y i,
y a
palygin i
nedaug,
au o ius
apz elgia,
kaip
y a
sla inami
(daZniausiai
lenkinami)
p ieSdéliniai
gy enamujy
ie y
a dai.
Sky iuje
,,Galinés*
J.
P incas
isy
pi ma
de aliai
pa odo,
kaip
y a
sla ina-
mos
lie u iSky
ie o a dZiy
galiinés
-a, -é,
-ia,
-is,
-ys,
-(i)us,
-ai,
-és,
-iai,
-ys
(daugiskai a),
-(i)os.
Toliau
au o ius
apzZ elgia
sla isky
galiiniy
lie u inimo
a ejus.
Si
apZ alga,
be
ki a
ko,
bus
eikalinga,
suda an
sla isky
ik-
iniy
ZodZiy
ansk ipcijos
i
lie u iy
kalba
aisykles.
Ypaé
pla us
i
iSsamus
y a
okalizmo
sky ius.
Au o ius
pi miausia
pa odo,
kokiais
sla y,
daugiausia
lenky
kalbos
balsiais
y a
pakei iami
lie u iSkieji.
Be
o,
J.
P incas
s engiasi
nus a y i,
ku
ai
jmanoma
i
y a
p asmé,
pakei imy
daz-
numa.
Sky iuje
pa eikiami,
iiks an
au en iSky
o my,
i
a dy
a ian ai.
Dau-
geliu
a ejy
ai
naudinga,
be
ka ais
au o ius
uo
pe
daug
iSple ia
da ba,
ypaé
ada,
kai
duoda
lie u ikujy
o my
,, a ian us“.
Tie
,, a ian ai*
daZniausiai
y a
aiSkis
iSk aipymai
(im i
pap as ai
i§
Vol e io)
a ba
a mybés.
Pa yzdziui,
lie u iSkyju
o my
,, a ian ai“
su
a
a ba
o
(p.
179—
180),
a i inkan ys
lenky
9,
li e a i inéje
kalboje
u i
a ba
balsj
a,
a ba
o,
be
ne
abu
g e a:
Amal iskiai,
Mockdabiidziai,
29.
Bon
b e
p,
Cnickn
Hacenennbix
Mec
CysauKcKoli
y6epnnn,
C.
Te ep6yp ,
1901,
p.
38
197
Moliné,
Péc ie is,
Valiai,
Mégiskés,
No eikai,
Pano eikupiai,
Ropydai
San a-
ka.
Visi
Sie
ie o a dZiai
y a
i8
y
aka y
auk8 ai iy
dialek u,
ku ie
balsj
o
(ki éiuo-
a
i
neki iuo a)
iSlaiko
nepakeis a.
,,Va ian ai“
Amoliskés,
Mackobiidzis,
Maliné
i
.,
y a
ik
iSk aipymai,
odél
jy
negalima
s a y i
i
iena
g e a
su
ik ais
kalbos
ak ais.
Au o ius
ne
isada
g ieZ ai
a ski ia
a mybes
nuo
li e a i inés
kalbos
dalyky.
An ai,
kalban
apie
lie .
a
a liepima
lenky
kalboje,
sakoma,
kad,
be
ki a ko,
lie .
@
gali
a liep i
i
lenky
e: lie .
Alksnekiemis
( u i
bi i
Alksniakiemis)
—
lenk.
Elks-
nokiemie.
Ta iau
Sis
pa yzdys
Sia
nieko
ne odo,
nes
ZodZio
p adzios
a
a ba
e
Siuo
a eju
y a
ne
poloniza imo,
o
a més
dalykas.
Du
ki i
pa yzdZiai
(lie .
Agliniskiai
~
lenk.
Agliniszki
i
lie .
Eglinéiské
—
lenk.
Eglincziski)
i8
iso be
eikalo
pa eik-
i,
nes
abiejose
kalbose
ZodZio
p adzios
balsiai
y a
ienodi.
Ka ais
au o ius
a mybémis
laiko
suslayin as
ie o a dziy
o mas.
Pa yzdiiui,
a mybémis
laikomos
(p.
177)
ly ys
(i8
Vol e io)
Ob omiiliai,
Olakniskiai,
Olek-
nonys,
O esnykai
(i8sky us
ne isai
aisky
a eji
O ciskiai)
y a
ik
susla in i
a
i8-
k eip i
lie u iSkieji
ie o a dZiai
Ab omiiliai
(),
Alékniskiai,
Aleknénys,
A esni ikai.
Pasi aiko
a ejy,
kai
au o ius
i8 eda
aisykle
i§
ne iksliy
a ba
neaiSkiy
ie o-
a dziu
lyéiy.
Pa yzdZiui,
au o ius
eigia,
kad
lie .
-el-,
-e -
sla y
kalbose
gali
a liep i
-i/-,
-i -,
i
pa eikia
okius
pa yzdZius:
lie .
A ie nydia,
Dau-
ge diskiy
k.,
PoSe in is
—
slay.
Asupnuia,
Dowgi dyszki,
Moumpsun s .
Ta iau
miné os
lie u iskosios
ie o a dziy
ly ys
y a
a ba
aiSkiai
ik eip os
(Pose in is
=
u i
bi i
Pasi in is,
plg.
Si in d),
a ba
nedésningai,
g ei iausiai
dél
lenky
kal-
bos
i akos
paki usios
(A ie nycia
—
plg.
A i is).
Tik
dél
kaimo
a do
Daiige dis-
kiai
galima
abejo i,
nes
i
a méje
jis
daba
a iamas
su
-e -.
Ta iau
oks
a-
imas
g ei¢iausiai
y a
nesenas,
nes
ie o a dis,
be
abejonés,
y a
kildin inas
i§
asmen-
a dzio
Daiigi das
(ly is
*Dauge das
nei
i8
gy osios
kalbos,
nei
i$
a’ y
né a
Zino-
ma).
Be
ki a
ko,
Saknyje
anks iau
bu us
d iga si
-i -,
o
ne
-e -,
odo
i
lenkiSkoji
Sio
ie o a dzio
ly is
Dowgi dyszki
(1881
m.).
Vadinasi,
aisyklé,
kad
lie .
-el-,
-e -
sla y
kalbose
gali
a liep i
-il-,
-i -,
y a
niekuo
nepa em-
a,
odél
ji
gali
ik
Klaidin i
skai y ojus.
Panasiu
bidu
bus
a si adgs
i
ski snis
apie
a liepima
lie .
e
—sla y
i,
y (p.
201).
Visi
au o iaus
pa eik ieji
pa yzdziai,
kada
ie oje
lie .
e
sla y
kalbose
y a
i,
y,
abe-
jo ini.
An ai,
lie .
Did yZia
||
Ded yziai
(au o ius
pa eikia
ik
an aji
a ian a)
—
lenk.
Dydwize,
Vol e io
J[u~pmxe:
Gia
sla ikosios
o mos
a i inka
lie u iskaja
Did yZiai,
0
ne
lie .
e
sla y
kalbose
i s a
i
i,
y.
Lie .
K es énai
—lenk.
K eksz-
ezany;
Vol e is
lie u iSkajq
ly i
pa eikia
ne ikslig—K is énai
i
a i inkamai,
su-
p an ama,
ne ikslia
sla iskaja
Kpuxu anpi.
Vadinasi,
i
Sia
né a
jokio
e
i imo
i
i,
y.
Vol e io
Ne iedys,
,,Lie uyos
apgy en y
ie y“
Ni iedé
—lenk.
Niewie ka
aip
pa
ne odo,
kad
lie .
e
gali
i s i
i
i,
y,
nes
ly is
Ni iedé
y a
ne iksli
( u i
bi i
Ne iedé),
o
lenkiSkosios
ly ies
ZodZio
p adzios
nie-
(Niewie ka)
gali
bi i
a si-
ades
pagal
lenky
neiginj
nie.
Pagaliau,
nep iklausomai
nuo
o,
kokiu
bidu
ie-
oje
lie .
ne-a si ado
lenky
nie-,
apie
a liepima
lie .
e—lenk.
i,
y
is
iek
ne-
galima
kalbé i.
PanaSiai
galima
aiskin i
i
ki us
Siame
ski snelyje
pa eik us
pa yzdzius.
Vadi-
nasi,
eiginys,
kad
lie .
e
gali
i s i
sla y
kalbose
j
i,
y,
y a
nepag is as.
Jis,
ma y ,
a si ado
dél
medZiagos
nepa ikimumo.
198

Nesky imo
ik y
ly iy
nuo
a mybiy
a ba
iSk aipymy
Siame
(i
ki ame,
,Konsonan izmo“)
sky iuje
y a
gana
daug
(pa yzdZiui,
p.
186,
c
posky is;
p.
197,
c
posky is;
p.
201,
¢
posky is;
p.
207,
c
posky is;
p.
215,
posky is;
p.
216,
a
po-
sky is,
p.
244—247,
1.1.2—1.1.6
posky iai;
p.
250-251,
1.2.3—1.2.6.
posky iai;
p.
256,
1.4.4.
posky is
i
k .).
Tai
maZina
iS aduy
p eciziskuma
i
pa ikimuma
i
e éia
labai
a sa giai
i
ne
k i i8kai
e in i
okalizmo
i
konsonan izmo
sky ius.
Ma y ,
au o iui,
ne u éjusiam
pa ikimos
medzZiagos,
eikéjo
ei i
ki u
keliu:
pi -
miausia
pa eik i
neabejo inus,
g ynai
ling is inius,
kalby
sis emu
apsp es us
a i-
ikmenis
bei
pasikei imus,
0
po
o
ap a i
(ma y ,
kiek ienu
a eju
a ski ai)
spo-
adixkas,
nedésningas
pa aleles.
Daba ,
kada
i
okalizmo
sky iy,
ku is
y a
ypa
,jau us“,
eikalaujan is
ju ely inio
ikslumo,
pa eko
daugybé
ne isai
aiSkiy,
abejo iny
a
ne
ne iksliy
ly iy,
nepa ikimy
sug e inimy,
iso
sky iaus
e é
pa-
s ebimai
sumaZéjo.
Ta iau,
neZiii in
nepageidau iny
p iemaisy,
bend a
lie u iskojo
i
sla iSkojo
balsyno
a i ikmeny
aizda,
apsk i ai
iman ,
is
dél o
galima
susida y i.
Siame
sky iuje
au o ius
apZ elgia
i
sla iskyjy
balsiy
a i ikmenis
lie u iy
kal-
boje.
Konsonan izmo
sky iuje
au o ius
pi miausia
pa odo,
kokiais
p iebalsiais
sla y
kalbose
y a
pakei iami
lie u ikieji.
Be
ki a
ko,
kalbédamas
apie
lie .
p iebalsio
y
a liepima
lenky
kalboje,
J.
P incas
isai
pag is ai
p ieS a auja
J.
O embskiui
dél
ie o a dziy
Valkini kai
i
Va énd
aiskinimo,
pagal
ku j
sla i8kos
o mos
OspKe-
Huku
i
Opanbi
esa
a si adusios
dekompozicijos
bidu
(lie .
Va énoje— -a énoje>
B
Opauax).
Toliau
au o ius
pa odo,
kaip
a liepiami
lie u iy
kalboje
sla iSkieji
p iebalsiai.
P ieSpasku iniame,
deSim ajame,
sky iuje
au o ius
ap a ia
kai
ku iuos
bend-
uosius
ga sinio
ie o a dziy
pasikei imo,
ga sinio
,,p isi aikymo“
klausimus,
a k eipdamas
démesj
j
bal y
(lie u iy)
i
sla y
(lenky)
kalby
okalizmo
i
konso-
nan izmo
sis emy
panaSumus
i
ski umus.
Pasku inj
knygos
sky iy
suda o
iS ados,
ku
au o ius,
be
ki a
ko,
pa ikslina,
sug ieZ ina
s a biausiy
da be
panaudo y
sa oky
apib éZimus:
pe kélimo
(Um-
se zung),
subs i ucijos,
jp asminimo
(Deu ung),
e imo
(Ube se zung)
i
k .
Pa-
baigoje
J.
P incas
umpai
sus oja
p ie
ie o a dzio
,,ling is inés
pozicijos“
p ob-
lemos.
Idomi
au o iaus
min is,
kad
ie o a dZio
p oly é
(a che ipas)
gali
bi i
laikoma
su as a
ik
ada,
kai
ji
odosi
mo y uo a
ga siSkai,
mo ologiskai
i
se-
man iskai
kalbos
sis emoje,
bu usioje
ie o a dZio
susida ymo
me u.
Taigi,
kaip
ma y i
i
i8
Sios
apz algos,
ecenzuojamasis
eikalas
y a
ne
ik
pla-
us,
be
i
idomus
bei
eikalingas.
Jo
p ak iné
nauda
isy
pi ma
bus
a,
kad
juo
bus
galima
em is,
suda an
lenky-lie u iy
i
lie u iy-lenky
ie o a dziy
bei
asmen a dziy
ansk ipcijos
aisykles.
Visas
da bas
pa eng as,
apsk i ai
iman ,
k uop& iai,
me odi8kai
y a
ge ai
apgal o as,
planingas.
S a biausias
da bo
ikumas
y a
medzZiagos,
ku ia
au o ius
emiasi,
ne iks-
lumas.
Jau
i$
aukS iau
pa eik y
pa yzdZiy
ma y i,
kaip
kKlaidino
au o iy
nepa i-
kima
mediZiaga.
Ne iksliy
ie o a dZiy
da be
y a labai
daug
—jy
isu
iS a din-
i
né a
nei
eikalo,
nei
p asmés,
nes
Gia
ne
iek
au o iaus
kal é,
kiek
ki y,
paleidu-
siy
i
pasaulj
ie o a dZiy
sa aSus,
ku iuose
mi gé e
mi ga
Kaidos
i
iSk aipymai.
Galima
ik
pasaky i,
kad
jeigu
J.
P incas
bii y
u éjes
ikslias
li e a ii ines
bei
a -
199
mines
ie o a dzZiy
ly is,
jo
da bas
bi y
bu es
ku
kas
kompak i8kesnis
i
p e-
cizi8kesnis.
A ski i
posky iai
i
ski sniai,
sup an ama,
bi y
ga e
isai
ki a
pa idala.
IS
ki y
smulkesniy
ikuméliy
i
ne ikslumy
galima
nu ody i
pasi aikan¢ias
abejo inas
e imologijas,
ypaé
ais
a ejais,
kai
p iesaginis
oikonimas
edamas
ie-
siog
i8
bend inio
Zodzio,
Pa yzdZiui,
i8
sla iskos
kilmés
bend iniy
Zodziy
popas,
pa asas
(<
ok.
Po asch),
andas
(<lenk.
zqd
,, aldzia,
aldyba...“),
sabalas,
abo as,
ainycia
edami
ie y
a dai
Papiskés,
Papiskiai
(p.
55),
Pa aSiné
(J.
P inco
ne iksliai
a8oma
Pa asyné),
Pa asiskés,
Pa asiské
(p.
55),
Rdndiské
(p.
55),
Sa-
baliskénai,
Sabaliskés
(p.
56),
Taba ai,
Taba auskai
(p.
56),
Vazniskiai
(Gudeliai;
J.
P inco
ne iksliai
—
Vazniskiai),
Vazniskiai
(Liud ina as;
p.
57)
i8
iesy
y a
p ie-
sagos
-isk-
ediniai
i§
asmen a dziy
Papas,
Pa dSius,
Rdndis,
Sabaljs,
Taba-
as,
Taba duskas,
Vaznis,
Vazn}s,
Vaznius,
Ki as
eikalas,
kad
dalis
Siu
asmen-
a dZiy
gali
bi i
sla i8kos
kilmés.
Kaimo
a das
Demeniskiai
(p.
44)
es inas
ne
i8
usy
J empsan
a
lenk.
Domi-
nik,
©
i8
lie .
eZe o
a do
Démenas.
Vie o a dziai
Pak onis
(lenk.
Pokojnie)
i
Saldpe augis
(lenk.
Salopi ogi)
y a
aiskis
subs i ucijos
(Deu ung)
pa yzdziai,
be
au o ius
juos mini
ik
galiiniy
sla-
inimo
sky elyje.
Pasi aiko
a eju,
kai
lie u i8kosios
i
sla i8kosios
ie o a d%io
o mos
sug e-
inimo
da
nepakanka
nus a y i,
ku i
ju
y a
pi mesné.
An ai,
au o ius,
kalbédamas
apie
p iesagy
i
galiiniy
pasikei imus,
eigia,
kad
ie o a dZiy
Alsénai
(p.
65,
126;
Ga lia a),
Ba siikai
(p.
164;
Liud ina as),
Bund6 iai
(p.
166;
Aly us)
lenkiSkosios
o mos
Olszany,
Bo suki,
Bonda y
esanéios
pi mesnés,
0
ju
lie u iskieji
a i ikme-
nys
esa
pe di biniai
i$
lenky.
Ta iau
oks
i inimas
eikalingas
j odymu,
iksliau,
eikalinga
ie o a dzio
is o ija.
Juk,
sakysim,
ie o a dis
Ba sikai
gali
bi i
susida es
éliau,
negu
j
lie u iy
kalba
a éjo
bend inis
Zodis
ba sukas.
Vadinasi,
jis
gali
bi-
i
kiles
i8
lie u iy
kalbos ZodZio
(skolinio)
ba sikas.
Tuome
lenkiSkoji
ie o a dZio
galiiné
-i
ebus
ik
lie u iSkosios
-ai
a i ikmuo,
be
ne
a i k8 iai,
kaip
eigia
J.
P incas.
Knygos
gale
au o ius
p idéjo
bu usios
Su alky
gube nijos
Zemélapj.
Tai
labai
eikalingas
p iedas,
a iau
Zemélapio
ie o a dziy
galéjo
bi i
duo os
i
lie u is-
kosios
ly ys,
ben
jau
pa iy
lie u iSkiausiy
ie y
a dy.
Pasi aiko
ienas
ki as
ci a imo
ne ikslumas,
pa yzdziui:
L.
23,
p.
1
y a
Liki¥-
kélio,
o
J.'P incas
duoda
Likiskéliai;
Sabeliskeniai
( iksli
o ma
y a
Sabaliskénai)
y a
L.
23,
p.
2,
0
ne
p.
1;
Jokiiboniai
—L.
23,
p.
281,
o
ne
p.
218.
A,
Vanagas
NAUJASIS
,,RUSU-LIETUVIU
KALBU
ZODYNAS“
Rusy-lie u iy
kalby
Zodynas.
Suda y as,
panaudojan
spausdin a
i
ank aS ine
medziaga,
ku ia
su inko
J.
Ba onas.
Pa uosé
V.
Ba onas
i
V.
Galinis.
Redaga o
A-H
p o .
B.
La inas,
K-H
i
T-
J.
Macai is
(a s.
ed.),
O-C
K.
Mus eikis.
»
Min is“,
Vilnius,
1967
(1
d.
569
p.,
IT d.
622
p.).
Zinomas
pedagogas
i
leksikog a as
J.
Ba onas
(1873—1952)
sa o
,,Rusy-
lie u iy
Zodyna“
i8leido
1924
m.
An oji
jo
Zodyno
laida,
zymiai
papildy a
i
pa-
200