scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Veikalas apie baltiškų vietovardžių slavinimą ir slaviškų lietuvinimą

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Veikalas apie baltiškų vietovardžių slavinimą ir slaviškų lietuvinimą

Author: A. Vanagas
Year: 1970
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1844/1945
yTka=suT.
an -uka,,ei-
ne
Schnep e
Mielke I 6,
a ukas,,s-
axicola
oenan he*
Dise os
(ep.
Vozgéliai),
an uky's,,-
7.c.
Veliuona®.
S .,Die
Me a onie
im
li auischen
und
le ischen
K. Baga
nu odo
Zodzius
a ukas i
i i ukas
u in
p eesaga
-ukas e él
sug e ina
com Zodziu
dn is,,En -
e. E.
F enkelio
no
e imologiz-
ado
li eu iy
linguagem
Zodyne
ZodzZio
an is,,En e
a igo
andame
Zodzius
an uka
schnep e,
a i ukas.,,-
saxicola
oenan he,
whea ea ,
Weisskehc-
hen,
an ikas
(Duse os),
in ukas
(Tau agnai,
Bez. S e
U ena),
an ukj is
(Veliuona),,
S einschm-
a ze ,
S einschn-
appe *.
Siais
sug e ini-
mais é
di ícil
ac edi a -
é, pois
kel upys j
an i niekuo
némaz
nepanagus.
K. Biiga
upu j
escaladino,
u bi ,
Ch . G.
Milkés e
ou os
Zodynai,
onde
ZodZio
an uka
eikmé
indicoma,,-
eine
Schnep e,
. y. slanka.
No
Acadêmico-
,,Lie u iy
linguagem
Zodyne Sis
ne ikslum-
as já
pediu:
Zodis
an uka
nele
nuk eipia-
mas j
an uks, e
ul a asis j
an ikas,,O-
enan he
oenan he.
Dialek iniy
e miny
an ukas e
in ukas
da yba
mais
p ecisame-
n e bi y
ai8kin i
assim:
an é+-ukas
e
in é+-ukas-
.,,Lie u iy
kalbos
Zodyne
indica-se
que ZodZiai
a i é e
i é em
peludés*
eikSme.
Além disso,
Zodis
a/Smi é
(kaip e
a is) em
ainda
e,,k osnies
uZuangés
eikSme.,,-
UZna io,
uZuolando-
s*-,,pelud-
és eikiy
ko eliação
mui o
aki aizdi.
Com Siais
ZodZiais
siejan
aukS ai i8-
kq kil upio
apelinima,
possí el
i ikinamiau
ela
paaiSkin i.
K.
Gai enis
VEIKALAS
APIE
BALTISKU
VIETOVA-
RDZIU
SLAVINI-
MA IR
SLAVISKY
LIETUVINI-
MA
Ju gen
P inz, Die
Sla isie -
ung
bal isch-
e und
Bal isie -
ung
sla isch-
e
O snam-
en im
Gebie
des
ehemalig-
en
Gou e n-
emen s
Su alki,
Wiesbad-
en (O o
Ha ass-
owi z
publykla),
1968, 320 p.
com
Zemélapi-
u.
Bal iskyo-
a dZiy e
pe sonal-
a dziy
sla inimo
p oblema
na
li e a u-
a
linguís i-
cainé é
le an ada
não
p imei a
ez ien
pe
las a aji
deSim m-
e j
apa eé
alguns
abalho-
si,
des inad-
os Siam
Klausimui-
'. Ta iau
ecensua-
da J.
P inco
li o seu
olume
em seu
alcance
ól
supe a
ou os
Sios
s i as
eikalus.
Knyga
compos a
i8 j ado,
deSim ies
sky iy e
iS ady. O
li o dá
a ás o
au o
o nece
ema ine
indicykle.
I ade J.
P incas,
en e
ou a ko,
a k eipia
olis j
bal i8kos-
ios
oponimi-
jas,
encon a-
mos sla y
k aS uos,
nag inéji-
mo
di icumu-
s. Ele
o nece
exemplos
i8 V.
Topo o o
e O.
T uba io-
o
li os,,Au-
kS u inés
Padnep -
és
hid onimy
ling is i-
né analizé
(Mosco a,
1962), iS H.
Salio (H.
Schall)
da by,
odané
Siyiy, que
pa e
au o iy
aiSkin y
bal i8kos-
ios
oponimi-
jos
elik y
pode bi i
in e p e-
ados e
de ou a
o ma.
Em
ano açõ-
es ge ais
J. P incas
b e eme-
n e
con a,
qual e a
XIX a. gale
XX a.
p adZioje
e a
Su alky
gube nij-
os e niné
sudé is,
k i iSkai
apZ elgia
panaudo -
us °K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai, II,
V., 1959, p.
393. BE,
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wo e b-
uch,
Heidelbe-
g
Gé inge-
n, 1955,
., p.
11-12.
1K. O.
Falk, Ze
s udiéw
nad
slawizac-
ja
li ewski-
ch nazw
miejsco-
wych i
osobowy-
ch,
Scando--
Sla ica,
IX (1963),
p. 87-103;
O
me oda-
ch
slawizac-
ji
li ewski-
ch nazw
osobowy-
ch i
miejsco-
wych. O
genezie i
ozpows-
zechnien-
iu nazw
na
-a ce,,,S-
p ikliga
Bid ag, .
4, N .19,
Lund,
1964,
p.116; J.
O ebski,
Slawizac-
ja
li ewski-
ch nazw
wodnych
i
miejsco-
wych, Z
polskich
s udiéw
slawis y-
cznych,
Se ia 2,
Jezykoz-
naws w-
o,
Wa sza-
wa, 1963,
p. 267286.
194
oponimi-
nius
Sal inius.
O au o
di ia que
nessas
ocasiões,
quando
localo a -
dziu ly ys
i ai ios
Sal iniuo-
se
sky ési,
ele
pa eiké
elas
odas, e
quando
o am
homodos,
указаé
apenas
1923 m.
habi an -
esjy
su aymo
p oga
iSleis a
li o,,Lie -
u os
apagu en-
os
ic os
(Kaunas,
1925 L. 23).
Ve iniy
(,,Die
Ube se z-
ung)
capí ulo
o au o
chama ie
akis i a
a o, que
bal i8kosi-
os e
sla ikosi-
os
oponimi-
jas
sq eikos
peculia i-
dade
exigem
e ima
(p z., lie .
Raudénd -
a is lenk.
Cze wony
Dwé ) do
aiskinimo,
seman in-
io
ipe minim-
o, . y. i8
esmés do
seman in-
és
subs i u-
ção
( u imi
gal oje,
quando
neaikios
semos
coloco a-
diai
delZo inio
iSumo ijj
hough
ou as
comuns
Zodiip as-
minami*,
pada omi
aiSkios,
lie .,
seman ik
language.
Visakio
Rida enk.
Wysoka
Ruda). J.
P inco
opinião,
daZniau
e éiami
aqueles
ie y
a dai ou
ju
compone-
n es,
ku iy
pi miné
eikmé é
bend es-
né e
simplese-
sné. P.g.,
p ecip. Os
Senhei os
Alksnénai
enk.
Olksniany
S a e:
anslia-
ma só
sa oka
elhei os,
e
Alksnénai
só
adap a-se
ao lenky
língua
one inés
sis ema.
Au o ius
kelia i8
p imei o
Z ilgsnio
gana
jidomia
min i, que
bid a dZ-
io o ma
depende
do que, se
quali ica-
cis
oponim-
as
cons i ui
polia iza-
cine po a,
ou
nesuda o:
se
quali ica-
cis
oponim-
as
jun ame-
n e é e
polia iza-
cinis, isso
seu
bid a dis
esas
i a dZiuo-
inis
(lenku
kalboje
biid a dis
s o is po
daik a a-
dZio),
exemplo.:
lie .
Senieji
Alksnénai
i
Naujieji
Alksnénai
lenk.
Olksniany
S a e e
Olksniany
Nowe; se
qualicinis
oponim-
as
nesuda o
polia iza-
cinés
po os, é
seu
biid a dis
esas
nei a dZi-
uo inis
(lenky
kalboje
ele es is
p i§
daik a a-
dj), p z.:
lie .
Naijas
Kdimas
lenk.
Nowa
WieS.
Ta iau Si
men is
pa ece
hesi an e.
Visy
p imei o é
p eciso
dize que
localo a dz-
io Naujas
Kaimas é
Zinoma e
g e iminé
ly is
Naujdsis
Kdimas.
Além disso,
é exempziu,
onde
qualicinhas
localo a dZ-
iai o mam
polia izacin-
es pa es,
mas ju
biid a dziai
são
nej a dZiu-
o iniai,
exemplo.
Naiijas
S iindi is e
Sénas
S inai is
(S enéioniy
.). E
a i & iai,
oponimo
quali iccinio,
não
compa an -
io
polia izacin-
és po os,
bud a dis
pode bi i
i a dZiuo i-
nis,
exemploziui,
Sendja upé
(Alan a).
Ma y ,
biid a dzio
o ma
depende não
an o do
que, se
oponimas
o ma
polia izaci-
ne po a,
kick desde
i a dzZiuo -
iniy
bid a dziy
popula ida-
de a méje.
Siame
capí ulouje
au o
iSkelia
mui os
idomiy
adução
casosy:
ansliado
só epi e as
(Ki snd,
Didzidji
Ki sna
Wielka),
ansliado
odo Zodis
(Plikakalnis
Lysa
Gé a,
Alksniné,
au o iaus
imp ecis-
amen e
asoma Alksnyné
—
Olszyna),
mazybiné
p e iesa-
ga
e iama
mazybe
iS eiSkia-
n iu
ZodZiu
(Likiskéli-
ai Likiszki
Male) e
k .
O au o
co e amen e
obse a que
Si oks
localo a dZio,, -
eikmés imas
é possí el, só
sob ce as
condições de
biling ismo.
Subs i uções
(ai8kinimo,
in e p e a imo,
die
Deu ung)
capí ulo
J.
P incas
nag inéja ou a
ie o a dziy
sel ikas casos,
que,
di e en emen e
de só ka
se ido ojo, é
possí el e sem
biling izmo.
Como já oi
aukS iau
miné a,
Cia,, e ciamas
não
ie o a dzio,, -
u inys,,, eikmé,
mas o ma, que
em ambas as
línguas
one i8kai é
bas an e
panasi. Ta iau
e ian ioje
alboje mazZai
muduusi o ma
daZnai
(i8sky us, mais
impo an e,
an oponiminius
luga o a dzius)
gauna bas an e
ou a u inj
(be aukS iau
miné ojo
13”
195
exemploZio
Visakio Riida
Wysoka Ruda,
ainda plg. lie .
Moliné: molis
lenk. Malina:
malina,,a ie -
é). É
impo an e
u é i na
cabeça, que
Siuo caso não
pode bi i e
pala as
sob e algum
seja
one inius
désningumus,
po que
subs i ução
eles
acilmen e
pazeidzia.
Siame
depa amen-
ouje
examinéamo-
s: a) ediniai
i8
k ikS ioni8k-
ujy a dy,
que lie u iy e
lenky
(bal a usiy,
usy) alboje
é panaSiis,
например.,
lie .
Jokibdniai
lenk.
Jakubance
(plg. Jokiibas,
enk. Jakub);
b) ediniai i8
apelia y ,
например,
lie .
Pipasodis
lenk.
Popasodzie
(plg. lie .
pupa, lenk.
pop,,popas);
c) o man y
casos de
subs i ução,
po exemplo,
p ecip.
Kud énai
lenk. Kud any
é k . Ypaé
i8samus e
pla us é
posky is
sob e
edinius i$
apelia y .
Nele o au o
no écio
mui os idomiy
subs i ução
casosjy
(p z.: lenk.
gd a i8 lie .
gi id, lenk.
os éw i8
lie . as is,
lenk. k asny
i8 lie .
k dsnis e k .).
Kelia
abejoniy só
kaimy nome
D apdliai e
T umpailiai
(p. 60, 83)
a ibuição,
que e com
iSlygomis,
an e
sudu iniy
da iniy, ku iy
segundo
sandas,
au o iaus
opinião,
sie inas com
lie u iy
apelia i u
pdlios, lenkyu
kalboje dél
subs i ução
i usiu i
pole,,laukas.
O nome da
aldeia
D apdliai é
kiles i8 eze o
a do
D apalis, e
Sis
g ei iausiai é
p e ixagos
-alis yedinys,
plg. Tab-dlis
eZ. S j.
PanaSios
da ybos
g ei iausiai
são e
T umpaliai
(plg. da
T umpaliskiai
py. Rokikio
aj.).
Sky iuje,,Dai-
k a a diniai
sudu iniy
bei sudé iniy
ie o a dZiy
sandai J.
P incas
de alhei
apZ elgia,
como são
sla inami
sudu iniy
ie o a dZiy
an ieji
sandai bei
sudé iniy
ie o iy zod
an Ziai.
Além disso, o
au o
o nece e
uma ou a
casos de
Li uu ização.
P z., o au o
ac edi a que
sudé iniai
ie o a dZia-
i, ku iy
an asis
Zodis é bida,
pode bi i
sulie u in os
sla iskos
конструкции:
lenk. Debowa
Buda lie .
Azuolqj Bada,
lenk. Czys a
Buda lie .
Cys a Biida,
lenk. Lip
Biowaida lie .
Liepa a Bada
(p. 74) e k .
Sjinj a i ma
au ó io
g indZia no
que lie u iy
kalboje
sudé iniai
oikonimai esa
mui o a e, o
lenky e
apsk i ai
sla y idiomas
eles ypaé
populia iis.
Com
úl ima aja
min im
p ecisa i§
esmés
conco da ,
a iau dél
odo
ie o a dziy
modelio com
Bada kilmés
possí el e
abejo i.
Pa yzdziui,
kilmininkinis
localo a dis
AZuolq Budd
pode bi i e
nesla iikas.
Gene y inj
pau ala ele
iSlaiké,
al ez bi ,
odél, que
seu p imei o
Zodis gZuolas
é i8 es inis, a
ilgesni
iS es iniai
kamienai
lie u iy
kalboje
Zymiai mais
di icil se
jun a com
ou os
ZodZiais. (Da
plg. Rugény
Buda s.,
Sa a i Bida
s. Kédainiy
aj.). Além
disso, ais
nomes kaimy,
como Mazdji
Biida, Sendji
Bada, Naujéji
Bada (plg.
Cys a Biida),
ambém
indicam que
pa e
sudé iniy
oikonimu com
Badd pode
bi i
sa a ankiSk-
ai susida e
lie u iy
kalbos
di oje,
embo a o
p óp io
gene inis
Zodis bada é
sla izma. P ê
sudu iniy
oikonimy,
ku iy
segundo
sandas é i$
galas, não
ale mené i
nome de
aldeia
Raugalai (p.
76), po que
ele é não
sudu inis,
0nom pessoal
localo a dis,
kiles i§
pa a dés
Rdugalas (plg.
da Rduga,
Rdéugas,
Rdugala), que
seu uozZ u
g ei iausiai
sie ina com
bend inodzi-
as Ziais
dugalas,
dug i e k .
ISim im
conside ado
localo á is
Pi k a ie é,
Kepu ienés
(p. 91) i§ iesy
é não
sudé inis
nome da
aldeia, e dois
di e en es
a ian es do
nome, que
lie u i8ki são
ais:
Kepu iné ou
Pi k d ie é.
En ende-se
que eles não
pudé o i s i
um
sudu iniu
localo a dzi-
u. Não
con iimi
Sal iniai
au o iy
suklaidino e
dél
ie o a dzio
Asi iklés
Pami giai,
que aSomas
j ai iai
(Pamu giai,
Asiuklés,
Asiiiklenskiai,
enk.
Pomo gi
Osiuklanskie),
kilmés (p. 91).
o Sioikonimo
p imei o
Zodis
Asiiiklés é
g e a
esan io
196
ou o
aldeio
nomeado
Asi iklé
kilmininkas.
Vadici,
segundo
da yba isso
simples
kilmininkinis
localo i is e
sob e seu
pi minj
sla i8ka
ca ac e j
né a
pag indo
kalbé i.
Nome do
aldeio
Makauskai
(lenk.
Makowsze-
zyzna)
p ima iniu
Sal iniu J.
P incas
empo
econs u-
ojamg
lenkiska ou
usiSka
p a o ma
*Makoscko-
e. Ta iau Si
econs u-
ção ¢ia
ne eque id-
a, po que o
nome da
aldeia
Makauskai
é kiles i§
pa a dés
Makéuskas.
Sky iuje,,P-
iesagos
p incipalm-
en e
mos ada,
como é
sla inami
lie u iy
p iesaginiai
oikonimai.
Au o ius
sepa adam-
en e
discu e
cada
p eesaga,
indicando
jy
lenkiSkuosi-
us
a ian es.
En e
ou a ko, o
au o
o nece
exempZiu,
onde no
luga
lie u iy
oikonimo
com
maZybine
p eesaga
lenky
kalboje é
qualicinis
localo a di-
s, cujo
pi mas
Zodis é
biid a dis
male ou
pan., plg.
lie .
Likiskéliaile-
nk. Likiszki
Male (p. 105).
Is o mui o
jdomiis
casos,
a¢ iau às
ezes
mazZybés
e iniais
ju, al ez
bi , e não
cabe
conside a ,
ypaé
naquelas
ocasiões,
quando
Zinomas e
lie u i8kos
sudé inés
o mas, plg.
lie .
Geis a iika-
i, polky
Giejsz o y
Male, E.
Vol e ioGei-
s a ai
MaZai*.
Reque ime-
n o é que o
au o
g e ina
ski ingy
epochy
uZ aSymus
(daba inj
e XIX a.
inais).
Possí el
coisai o,
que ¢ia não
mazybé
di e en e-
men e
iS ei8kiama
lie u iy e
lenky
línguas, e
lenky
linguagem
ly ys indica
um ou o
caso
galéjus bi i
e a ping
lie u iska-
ja
kons ukci-
ja (p z.,*
MaZieji
Geis a ai).
P iesagini-
us edinius
do
nep iesagi-
niu
au o ius
dis ingue
bas an e
bem.
Pas ebé a
só pa es
ne ikslumy:
localo a di
Bedaliai
au o ius
conside a
p e ea u -
as -el-||
-él ediniu,
embo a
isso
g ei iausiai
é só
apelia i o
bedalis (plg.
dalid)
plu ali a;
aquela
mesma
p eceição
ediniu
au o us
conside a-
do
localo é is
Puskepaliai
é
pe sonalon-
ís, kiles i
sudu inés
pa a dés
Piskepalis
(plg. pusé,
képalas).
An ojoje
Sio seção
pa e o
au o
o nece
sa i a
a i kS inj
da p imei a
seção
pa e
imagem,
mos ando,
quais
Li u iSkos
p ecei os
co espon-
de
sla iskasia-
s. Jus iça, a
segunda
pa e né a
isiska
cópia
p imei a,
pois Gia
ne andame
da pa e
p iesagu,
nag iné y
na p imei a
pa e ou
susipaZis -
ame com na
p imei a
pa e
neminé ais
ediniais.
,P ieSdéliy
capí ulo,
que é um
dos mais
cu os,
pois e pa iy
p ieSdéliy,
a ojamy
oikon
suda y iim-
ams, é
ela i ame-
n e poucos,
au o ius
apz elgia,
como é
sla inami
(daZmais
lenkinami)
p ieSdélini-
ai
gy enamu-
jy ie y
a dai.
Sky iuje,,G-
alinés* J.
P incas
isy
p imei o
de alhes
mos a,
como são
sla inadas
lie u iSky
ie o a dZ-
iy galiinés
-a, -é, -ia, -is,
-ys, -(i)us,
-ai, -és, -iai,
-ys
(daugiskai -
a), -(i)os.
Toliau
au o ius
apzZ elgia
sla isky
galiiniy
Lie u inimo
casos. Si
apZ alga,
en e
ou a co,
se á
necessá ia,
o mando
sla isky
ik iniy
ZodZiy
ansk ipc-
ijos i
lie u iy
kalba
eg as.
Ypaé pla us
e iSsamus
são
depa ame-
n o de
ocalismo.
Au o ius
p incipalm-
en e
mos a,
quais sla y,
p incipalm-
en e lenky
idiomas
ociais são
subs i uíb-
ios
lie u iSkie-
ji. Além
disso, J.
P incas se
es o ça
de e mina-
, onde isso
jmanoma e
é p asmé,
subs i ui i-
my
daznuma.
Sky iuje
ap esen a-
m,
iiks an
au en iSky
o mas, e
a dy
a ian es.
Em mui os
casosy isso
é ú il, mas
às ezes
au o io
nesse
mui o
iSple ia
abalho,
ypaé en ão,
quando
daoda
lie u ikujy
o mas,, a-
ian us.
Tie a ian -
ai* daZ,
mais são
aiSkis
iSk aipymai
(
no malmen-
e i§
Vol e io) ou
a mybés.
Pa yzdziui,
lie u iSky-
ju
o my,, a -
ian ai su a
или o (p.
179180),
co espon-
dan es
lenky 9,
li e a u ai-
inéje
alboje
em ou
balsj a, ou
o, mas não
ambos
g e a:
Amal iskiai,
Mockdabiid-
ziai, 29. Bon
b e p,
Cnickn
Hacenennb-
ix Mec
CysauKcKo-
li y6epnnn,
C.
Te ep6yp ,
1901, p. 38
197
Moliné,
Péc ie is,
Valiai,
Mégiskés,
No eikai,
Pano eikupiai,
Ropydai
San aka.
Todos
Sie
ie o a dZiai
são
i8
y
aka y
auk8 ai iy
dialek u,
quem
balsj
o
(ki éiuoneki-
a
i
iuo a)
iSlaiko
nepakeis a.
,,Va ian es
Amoliskés,
Mackobiidzis,
Maliné ., é
i
só
iSk aipymai,
odél não se
be ia uma
g e a ik ais
jy
ac os do
idioma.
i
su
Au o ius
ne
semp e
g ieZ ai
sepa a
a mybes do
li e a u ai -
inés
linguagem
dalyky.
An ai,
alando
de chu a.
a
a liepima
lenky
kalboje,
dizem,
que,
be
ou a ko,
plu.
@
pode
a liepi
i
lenky e:
lie .
Alksnekiemis
( u i bi i
Alksniakiemis)
—
lenk.
Elksnoki-
emie.
Ta iau
Sis
exemplo
Sia nada
não
indica,
pois
ZodZio
p adzios
a
ou
e
Siuo caso é
polonizamen-
o, a més
ne
assun o.
o
Du
ou os
exemplosZias
(lie .
Agliniskiai
~
lenk.
Agliniszki
i
cho e.
Eglinéiské
—
lenk.
Eglincziski)
i8
odo sem
necessida-
de de
inclui , pois
em ambas
as línguas
ZodZio
p adzios
ozes são
iguais. Po
ezes
au o ius
a mybémis
conside a
suslayin o
ie o a dziy
o mas.
Pa yzdii,
a mybémis
conside ad-
as
(p.
177)
ly ys
(i8
Vol e io)
Ob omiiliai,
Olakniskiai,
Oleknonys,
O esnykai
(i8sky us
não oda
aisky
casosji
O ciskiai) são
só susla in i
i8k eip i
lie u iSkieji
a
ie o a dZiai
Ab omiiliai
(),
Alékniskiai,
Aleknénys,
A esni ikai.
Apa ecem
casosy,
quando
au o ius
i8 eda
aisykle
i§
ne iksliy ou
neaiSkiy
ie o a dz-
iu lyéiy.
Pa yZiui,
au o
a i ma, que
cho e.
-el-,
-e sla y
em
línguas
pode
a liega
-i-, -i -,
o nece
i
ais
exemplos:
lie .
A ie nydia,
Dauge disk-
iy k.,
PoSe in is
slay.
—
Asupnuia,
Dowgi dyszki,
Moumpsun s .
Ta iau
miné os
lie u iskosios
ie o a dziy
ly ys são ou
aiSkiai
ik eip as
(Pose in is
=
de e bi
Pasi in is,
plg.
Si in d), ou
nedésningai,
g ei iausiai
dél lenky
idiomas
i akos
paki usios
(A ie nycia
—
plg.
A i is).
Só dél
nome de
aldeia
Daiige dis-
kia pode
se
du idado,
po que
i
a meia
ele ago a é
alegado
su
-e -.
Ta iau al
a im ga
p o a elme-
n e é
neseno,
po que o
localo is,
abejonés, é
kildin inas
be
pe sonal a-
dzio
Daiigi das
i§
(ly is
*Dauge das
nem
i8
i ososios
línguas,
nem a y
i$
né a
Zinoma).
Be
ou a ko,
Saknyje
anks iau
bu us
d iga si
-i -,
o
ne
-e -,
indica
i
lenkiSkoji
Sio
ie o a dzio
ly is
Dowgi dyszki
(1881
m.).
Tendo em
is a,
eg asé,
que cho a.
-el-,
-e sla y
em
línguas
pode
a liega
-il-, -i -, é
nadao
nepa em-
a, odél
ela pode
só
Klaidin i
lei o jo-
s.
Panasiu
bidu se á
su gadgs
uma
i
ski snis
sob e
a liepima
lie .
e
sla y y (p.
i,
201).
Todos o
au o us
ag adcieii-
ji
pa yzdziai,
quando
luga cho e .
e
sla y
línguas
es ão
i,
y,
duodinos.
An ai,
cho e.
Did yZia
||
Ded yziai
(au o
o nece
só a
segunda
a ian e)
—
lenk.
Dydwize,
Vol e io
J[u~pmxe:
Gia
sla ikosios
o mas
co espon-
de
lie u iskaja Did yZiai,
0
ne
cho e.
e
sla y em
línguas
anss a
i
i,
y.
Lie .
K es énai
lenk.
K eksze-
zany;
Vol e is
lie u iSkajq ly i
o nece
ne iksligK is énai
espec i amen e,
i
en endama,
ne ikslia
sla iskaja
Kpuxu anpi.
Vadinhi, Sia né a
nenhumio i imo
i
e
i
i,
y.
Vol e io
Ne iedys,,-
,Lie uyos
apgy en y
ie y
Ni iedé
lenk.
Niewie ka
ambém
não indica
que
cho e.
e
pode
i s i
i
i,
y,
nes ly is
Ni iedé
são não
p ecisli
( u i bi i
Ne iedé),
o
lenkiSkosios
ly ies
ZodZio
p adzios
nie-
(Niewie ka)
pode bi i
apa ecead-
es segundo
lenky
neiginj nie.
Finalmen e,
independen e-
men e do que
queu bidu luga
cho e .
non-a si a-
do lenky
nie-, sob e
a liepima
lie .
elenk.
i,
y
ainda
assim
não pode
ala é.
PanaSia
pode
aiski
i
ou os
Siame
exemplos
mencionad-
os no
ski snelho.
Tendo em
is a, a
a i mação,
que cho e.
e
pode i s i
sla y em
línguas é
nepag is as.
j
i,
y,
Ele,
p esumi elme-
n e, apa eceu
dél medZiagos
descon iimida-
de.
198

Neskissi-
mo ik y
ly iy do
a mybiy
ou
iSk aipy-
my Siame
(e
ou oam-
e,,Konson-
an izmo)
capí ulo
é
bas an e
mui o
(pa yzdZ-
iui, p. 186,
c
posky is;
p. 197, c
posky is;
p. 201, ¢
subscy i-
s; p. 207, c
posky is;
p. 215,
posky is;
p. 216, a
subky is,
p. 244247,
1.1.21.1.6
subky iai;
p. 250-251,
1.2.31.2.6.
subci ios;
p. 256,
1.4.4.
subscy is
e e c.).
Tai
maZina
iS aduy
p ecizisk-
uma e
con iimu-
ma e
e éia
mui o
cuidados-
amen e e
a é
c i 8kai
a alia
ocalismo
e
consonan-
izmo
capí ulo-
s. Ma y ,
au o ui,
ne u éju-
siam
con iimas
medzZiag-
os,
p eciséjo
i ou o
caminho:
p imei o
ap esen -
a
neabejo -
inus,
pu nai
lingu is i-
nius,
kalby
sis ema
apsp es -
us
co espo-
ndmenis
bem
mudança-
s, 0 po
ha
ap a i
(ma y ,
cadacue-
nu caso
sepa ada-
men e)
spo adix-
kas,
nedésnin-
gas
pa allele-
s. Ago a,
quando i
ocalizmo
sky iy,
que é
especial,-
sau us,
exigindo
jeweli i-
no
p ecisão,
en ou
mui osy-
bé não
oda
aiSkiy,
abejo iny
ou mesmo
ne iksliy
ly iy,
nepa iki-
my
sug e ini-
my, odo
sky iaus
e é
no imai
sumaZéj-
o. Ta iau,
neZiii in
nepageid-
au iny
p emaisy,
comum
lie u isk-
ojo e
sla iSko-
jo balyno
a i ikme-
ny
imagem,
em ge al
iman , is
dél o
pode
susida y-
i. Siame
capí ulo-
ue
au o ius
apZ elgia
e
sla isky-
jy balsiy
a i ikme-
nis
lie u iy
kalboje.
Consonan iz-
mo capí ulo
o au o
p incipalmen-
e mos a,
que quais
p iebalsias
sla y línguas
são
subs i uídi-
os
lie u ikieji.
En e ou a
ko,
alando-am-
os sob e lie .
p iebalsio y
a liepima
lenky
kalboje, J.
P incas oda
pag is ai
p ieS a au-
ja J.
O embskiui
dél
ie o a dziy
Val kai i
Va énd
aiskinimo,
segundo
ku j
sla i8kos
o ma
OspKeHuku e
Opanbi esa
su gadusios
dekompozici-
jos bidu (lie .
Va énoje -a-
éno> B
Opauax).
Toliau au o
mos a,
como
a liepiam
lie u iy
kalboje
sla iSkieji
p iebalsiai.
P ieSpasku -
iniame,
deSim ajam-
e, capí ulo o
au o
discu e
alguns
comuns de
localização
sono o,
mudança
sono o,,p isi-
aikimo
ques ões,
a k eipdam-
as démesj j
bal y
(lie u iy) e
sla y (lenky)
kalby
ocalizmo e
konsonan iz-
mo sis emy
panaSumus e
ski umus.
Pasku inj
li o sky iy
cons i ui
iS ados,
onde au o ,
en e ou a
co,
pa ikslina,
sug ieZ ina
impo ânciai-
ausiy
da beo y
sa oky
apib éZimus:
usado
pe kélimo
(Umse zung),
subs i uçõe-
s,
jp asminimo
(Deu ung),
e imo
(Ube se zun-
g) e k . Pelo
inal J.
P incas
b e emen e
pá a jun o
localo a dzi-
o,,ling is in-
és posições
p oblemas.
Idomi
au o iaus
min is, que
localo a dZ-
io p oly é
(a che ipas)
pode bi i
conside ada
su as a só
en ão,
quando ela
apa ece
mo i ua a
ga siSkai,
mo ologisk-
ai e
seman iskai
sis ema de
linguagem,
bu isioje
localo a dZ-
io
sus o maç-
ão empo.
Assim, como
is o e i8
Sios
apz algos,
e ise-se um
eicalos é
não só la us,
mas e idomus
bei
necessá io.
Sua p ak iné
an ag isy
p imei o
se á a de que
nele se á
possí el
basea -se,
o mando
lenky-lie u iy
e
lie u iy-lenky
ie o a dziy
e eg as de
ansk ipç-
ão
pe sonal a -
dziy. Todo
abalho
p epa ado,
em ge al
iman ,
k uop& iai,
me odi8kai é
bem
apgal o o,
planingas. O
mais
impo an e
uco do
abalho é
medzZiagos,
na qual au o
baseia,
não-exacslid-
ade. i$
aukS iau Já
di oy
exemploZiy
e , como
kKlaidino
au o iy
nepa ikima
mediZiaga.
Ne iksliy
ie o a dZiy
no abalho é
mui o mui o
jy odo
iS a din-
né a nem
i
eikalo,
nem
p asmés,
pois
Gia an o
ne
au o iaus
kal é,
quan o
ki y,
paleidusiy
i mundij
ie o a -
dZiy
sa aSus,
nos quais
mi gé e
mi ga
Kaidos e
iSk aipy-
mai.
Pode-se
só dize
que se
J.
P incas bii y
u éjes ikslias
li e a ii ines e
a mines
ie o a dzZiy
ly is, abalho
bi y bu es ku
199
kas
kompak i8kesnis
p ecizi8kesnis.
jo
A ski i posky iai
ski sniai,
sup an ama,
bi y ga e isai
ou a pa idala.
i
i
IS
ki y
smulkesniy
ikuméliy
i
ne ikslumy
pode indica
apazikanias
du idosas
e imologias,
ypaé nos
casos em que
p eessaginis
oikonimas
edado
simplesmen e
conjinio
i8
Zodzio,
Pa yzdZiui,
i8
sla iskos
kilmés
bend iniy
Zodziy
popas,
pa asas
(<
ok.
Po asch),
andas
(<lenk.
zqd
,, aldzia,
aldyba... ),
sabalas,
abo as,
ainycia
edami
ie y
a dai
Papiskés,
Papiskiai
(p.
55),
Pa aSiné
(J.
P inco
no iksliai
a8oma
Pa asyné),
Pa asiskés,
Pa asiské
(p.
55),
Rdndiské
(p.
55),
Sabaliské-
nai,
Sabaliskés
(p.
56),
Taba ai,
Taba auskai
(p.
56),
Vazniskiai
(Gudeliai;
J.
P inco
não ap o
—
Vazniskiai),
Vazniskiai
(Liud ina as;
p.
57)
i8
s aigh-
y são
p ensag-
ens
-isk ediniai
pessoal a dz-
i§
iy
Papas,
Pa dSius,
Rdndis,
Sabaljs,
Taba as,
Taba duskas,
Vaznis,
Vazn}s,
Vaznius, Ki as
asun o, que
pa e
siu a dZ-
iy pode
se
pe sonal
sla i8kos
kilmés.
Nome da
aldeia
Demeniskiai
(p.
44)
es inas
ne
i8
usy
J empsan
a
lenk.
Dominik,
i8 ai.
©
eZe o
na do
Démenas.
Vie o a dziai
Pac onis
(lenk.
Pokojnie)
i
Saldpe augis
(lenk.
Salopi ogi)
são aiskis
subs i uções
(Deu ung)
pa yzdziai,
mas au o os
menciona só
galiiniy
sla inimo
sky elyje.
Acon ece
caso, quando
lie u i8kosios
sla i8kosios
luga o a d%-
io o ma
sug e inimo
ainda não
i
bas a
de e mina ,
que é
pi mesné.
ju
An ai, au o ,
alédando
sob e
p eesagy
galiiniy
i
mudanças,
a i ma, que
ie o a dZiy
Alsénai
(p.
65,
126;
Ga lia a),
Ba siikai
(p.
164;
Luud ina as-
), Bund6 iai
(p.
166;
Aly us)
lenkiSkosios
o mas
Olszany,
Bo suki,
Bonda y
esanéios
pi mesnés,
0
ju
lie u iskieji
a i ikmenys
esa
pe di biniai
lenky.
i$
Ta iau al
a i mação
eque ida
j odymu,
mais
p ecisamen-
e,
eque ida
luga o a dzio his ó ia.
Juk,
sakysim,
localo a d-
is Ba sikai
pode bi i
susida es
éliau, negu
lie u iy ala
a éjo
j
bend inis
Zodis
ba suk.
Vadici, ele
pode bikiles
lie u iy
linguagem
i
ZodZio
i8
(skolinio)
ba sikas.
Naquela ez
lenkiSkoji
localo a dZio
galiiné eu só
Li u iSkosios
-i
-ai
co espon-
dência, mas
ne
a i k8 iai,
como
a i ma
J.
P íncipe.
Cabeço do
li o au o
ac escen -
éio
ex-Su alky
gube nijos
Zemélapj.
É mui o
necessá io
apêndice,
a iau
Zemélapio
ie o a dziy
galéjo bi i
duo as
lie u iskosios
ly ys, pelo
i
menos pa iy
lie u iSkiausiy
ie y a dy.
Acon ece uma
ou a
imp ecisão de
ci ação,
exempli icand-
o:
L.
23,
p.
1
são
Liki¥kélio,
J. '
o
P íncipe
duoda
Liciscélias;
Sabeliskeniai
( iksli
o ma é
Sabaliskénai)
é
L.
23,
p.
2,
0
ne
p.
1;
Jokiiboniai
L.
23,
p.
281,
o
ne
p.
218.
A,
Vanagas
NAUJASIS
,,RUSU-LIETUVIU
LABBU
ZODYNAS
Rusy-lie u iy
kalby
Zodynas.
Suda izado,
u ilizando
imp ensdin a
i
hand aS ine
meziaga, pela
qual assinko
J.
Ba ão.
Pa éuos
V.
Ba ão
i
V.
Galinis.
Redaga o
A-H p o .
B.
La inas,
K-H
i
T-
J.
Macai is
(a s.
ed. ), O-C
K.
Mus eikis.
»
Min is,
Vilnius,
1967
(1
d.
569
p., IT d.
622
p.).
Zinomas
pedagogas
i
lexicóg a o
J.
Ba ão
(1873—1952)
seu
,,Rusylie-
u iy
Zodyna
i8leido
1924
m.
Segunda
jo
Zodyno
laida,
zymiai
apildy a
i
pa-
200