yTka=suT.
an -uka,,ei-
ne
Schnep e
Mielke I 6,
a ukas,,s-
axicola
oenan he*
Dise os
(ep.
Vozgéliai),
an uky's,,-
7.c.
Veliuona®.
S .,Die
Me a onie
im
li auischen
und
le ischen
K. Baga
nu odo
Zodzius
a ukas i
i i ukas
u in
p eesaga
-ukas e él
sug e ina
com Zodziu
dn is,,En -
e. E.
F enkelio
no
e imologiz-
ado
li eu iy
linguagem
Zodyne
ZodzZio
an is,,En e
a igo
andame
Zodzius
an uka
schnep e,
a i ukas.,,-
saxicola
oenan he,
whea ea ,
Weisskehc-
hen,
an ikas
(Duse os),
in ukas
(Tau agnai,
Bez. S e
U ena),
an ukj is
(Veliuona),,
S einschm-
a ze ,
S einschn-
appe *.
Siais
sug e ini-
mais é
di ícil
ac edi a -
é, pois
kel upys j
an i niekuo
némaz
nepanagus.
K. Biiga
upu j
escaladino,
u bi ,
Ch . G.
Milkés e
ou os
Zodynai,
onde
ZodZio
an uka
eikmé
indicoma,,-
eine
Schnep e,
. y. slanka.
No
Acadêmico-
,,Lie u iy
linguagem
Zodyne Sis
ne ikslum-
as já
pediu:
Zodis
an uka
nele
nuk eipia-
mas j
an uks, e
ul a asis j
an ikas,,O-
enan he
oenan he.
Dialek iniy
e miny
an ukas e
in ukas
da yba
mais
p ecisame-
n e bi y
ai8kin i
assim:
an é+-ukas
e
in é+-ukas-
.,,Lie u iy
kalbos
Zodyne
indica-se
que ZodZiai
a i é e
i é em
peludés*
eikSme.
Além disso,
Zodis
a/Smi é
(kaip e
a is) em
ainda
e,,k osnies
uZuangés
eikSme.,,-
UZna io,
uZuolando-
s*-,,pelud-
és eikiy
ko eliação
mui o
aki aizdi.
Com Siais
ZodZiais
siejan
aukS ai i8-
kq kil upio
apelinima,
possí el
i ikinamiau
ela
paaiSkin i.
K.
Gai enis
VEIKALAS
APIE
BALTISKU
VIETOVA-
RDZIU
SLAVINI-
MA IR
SLAVISKY
LIETUVINI-
MA
Ju gen
P inz, Die
Sla isie -
ung
bal isch-
e und
Bal isie -
ung
sla isch-
e
O snam-
en im
Gebie
des
ehemalig-
en
Gou e n-
emen s
Su alki,
Wiesbad-
en (O o
Ha ass-
owi z
publykla),
1968, 320 p.
com
Zemélapi-
u.
Bal iskyo-
a dZiy e
pe sonal-
a dziy
sla inimo
p oblema
na
li e a u-
a
linguís i-
cainé é
le an ada
não
p imei a
ez ien
pe
las a aji
deSim m-
e j
apa eé
alguns
abalho-
si,
des inad-
os Siam
Klausimui-
'. Ta iau
ecensua-
da J.
P inco
li o seu
olume
em seu
alcance
ól
supe a
ou os
Sios
s i as
eikalus.
Knyga
compos a
i8 j ado,
deSim ies
sky iy e
iS ady. O
li o dá
a ás o
au o
o nece
ema ine
indicykle.
I ade J.
P incas,
en e
ou a ko,
a k eipia
olis j
bal i8kos-
ios
oponimi-
jas,
encon a-
mos sla y
k aS uos,
nag inéji-
mo
di icumu-
s. Ele
o nece
exemplos
i8 V.
Topo o o
e O.
T uba io-
o
li os,,Au-
kS u inés
Padnep -
és
hid onimy
ling is i-
né analizé
(Mosco a,
1962), iS H.
Salio (H.
Schall)
da by,
odané
Siyiy, que
pa e
au o iy
aiSkin y
bal i8kos-
ios
oponimi-
jos
elik y
pode bi i
in e p e-
ados e
de ou a
o ma.
Em
ano açõ-
es ge ais
J. P incas
b e eme-
n e
con a,
qual e a
XIX a. gale
XX a.
p adZioje
e a
Su alky
gube nij-
os e niné
sudé is,
k i iSkai
apZ elgia
panaudo -
us °K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai, II,
V., 1959, p.
393. BE,
F aenkel,
Li auisch-
es
e ymolog-
isches
Wo e b-
uch,
Heidelbe-
g
Gé inge-
n, 1955,
., p.
11-12.
1K. O.
Falk, Ze
s udiéw
nad
slawizac-
ja
li ewski-
ch nazw
miejsco-
wych i
osobowy-
ch,
Scando--
Sla ica,
IX (1963),
p. 87-103;
O
me oda-
ch
slawizac-
ji
li ewski-
ch nazw
osobowy-
ch i
miejsco-
wych. O
genezie i
ozpows-
zechnien-
iu nazw
na
-a ce,,,S-
p ikliga
Bid ag, .
4, N .19,
Lund,
1964,
p.116; J.
O ebski,
Slawizac-
ja
li ewski-
ch nazw
wodnych
i
miejsco-
wych, Z
polskich
s udiéw
slawis y-
cznych,
Se ia 2,
Jezykoz-
naws w-
o,
Wa sza-
wa, 1963,
p. 267286.
194
oponimi-
nius
Sal inius.
O au o
di ia que
nessas
ocasiões,
quando
localo a -
dziu ly ys
i ai ios
Sal iniuo-
se
sky ési,
ele
pa eiké
elas
odas, e
quando
o am
homodos,
указаé
apenas
1923 m.
habi an -
esjy
su aymo
p oga
iSleis a
li o,,Lie -
u os
apagu en-
os
ic os
(Kaunas,
1925 L. 23).
Ve iniy
(,,Die
Ube se z-
ung)
capí ulo
o au o
chama ie
akis i a
a o, que
bal i8kosi-
os e
sla ikosi-
os
oponimi-
jas
sq eikos
peculia i-
dade
exigem
e ima
(p z., lie .
Raudénd -
a is lenk.
Cze wony
Dwé ) do
aiskinimo,
seman in-
io
ipe minim-
o, . y. i8
esmés do
seman in-
és
subs i u-
ção
( u imi
gal oje,
quando
neaikios
semos
coloco a-
diai
delZo inio
iSumo ijj
hough
ou as
comuns
Zodiip as-
minami*,
pada omi
aiSkios,
lie .,
seman ik
language.
Visakio
Rida enk.
Wysoka
Ruda). J.
P inco
opinião,
daZniau
e éiami
aqueles
ie y
a dai ou
ju
compone-
n es,
ku iy
pi miné
eikmé é
bend es-
né e
simplese-
sné. P.g.,
p ecip. Os
Senhei os
Alksnénai
enk.
Olksniany
S a e:
anslia-
ma só
sa oka
elhei os,
e
Alksnénai
só
adap a-se
ao lenky
língua
one inés
sis ema.
Au o ius
kelia i8
p imei o
Z ilgsnio
gana
jidomia
min i, que
bid a dZ-
io o ma
depende
do que, se
quali ica-
cis
oponim-
as
cons i ui
polia iza-
cine po a,
ou
nesuda o:
se
quali ica-
cis
oponim-
as
jun ame-
n e é e
polia iza-
cinis, isso
seu
bid a dis
esas
i a dZiuo-
inis
(lenku
kalboje
biid a dis
s o is po
daik a a-
dZio),
exemplo.:
lie .
Senieji
Alksnénai
i
Naujieji
Alksnénai
lenk.
Olksniany
S a e e
Olksniany
Nowe; se
qualicinis
oponim-
as
nesuda o
polia iza-
cinés
po os, é
seu
biid a dis
esas
nei a dZi-
uo inis
(lenky
kalboje
ele es is
p i§
daik a a-
dj), p z.:
lie .
Naijas
Kdimas
lenk.
Nowa
WieS.
Ta iau Si
men is
pa ece
hesi an e.
Visy
p imei o é
p eciso
dize que
localo a dz-
io Naujas
Kaimas é
Zinoma e
g e iminé
ly is
Naujdsis
Kdimas.
Além disso,
é exempziu,
onde
qualicinhas
localo a dZ-
iai o mam
polia izacin-
es pa es,
mas ju
biid a dziai
são
nej a dZiu-
o iniai,
exemplo.
Naiijas
S iindi is e
Sénas
S inai is
(S enéioniy
.). E
a i & iai,
oponimo
quali iccinio,
não
compa an -
io
polia izacin-
és po os,
bud a dis
pode bi i
i a dZiuo i-
nis,
exemploziui,
Sendja upé
(Alan a).
Ma y ,
biid a dzio
o ma
depende não
an o do
que, se
oponimas
o ma
polia izaci-
ne po a,
kick desde
i a dzZiuo -
iniy
bid a dziy
popula ida-
de a méje.
Siame
capí ulouje
au o
iSkelia
mui os
idomiy
adução
casosy:
ansliado
só epi e as
(Ki snd,
Didzidji
Ki sna
Wielka),
ansliado
odo Zodis
(Plikakalnis
Lysa
Gé a,
Alksniné,
au o iaus
imp ecis-
amen e
asoma Alksnyné
—
Olszyna),
mazybiné
p e iesa-
ga
e iama
mazybe
iS eiSkia-
n iu
ZodZiu
(Likiskéli-
ai Likiszki
Male) e
k .
O au o
co e amen e
obse a que
Si oks
localo a dZio,, -
eikmés imas
é possí el, só
sob ce as
condições de
biling ismo.
Subs i uções
(ai8kinimo,
in e p e a imo,
die
Deu ung)
capí ulo
J.
P incas
nag inéja ou a
ie o a dziy
sel ikas casos,
que,
di e en emen e
de só ka
se ido ojo, é
possí el e sem
biling izmo.
Como já oi
aukS iau
miné a,
Cia,, e ciamas
não
ie o a dzio,, -
u inys,,, eikmé,
mas o ma, que
em ambas as
línguas
one i8kai é
bas an e
panasi. Ta iau
e ian ioje
alboje mazZai
muduusi o ma
daZnai
(i8sky us, mais
impo an e,
an oponiminius
luga o a dzius)
gauna bas an e
ou a u inj
(be aukS iau
miné ojo
13”
195
exemploZio
Visakio Riida
Wysoka Ruda,
ainda plg. lie .
Moliné: molis
lenk. Malina:
malina,,a ie -
é). É
impo an e
u é i na
cabeça, que
Siuo caso não
pode bi i e
pala as
sob e algum
seja
one inius
désningumus,
po que
subs i ução
eles
acilmen e
pazeidzia.
Siame
depa amen-
ouje
examinéamo-
s: a) ediniai
i8
k ikS ioni8k-
ujy a dy,
que lie u iy e
lenky
(bal a usiy,
usy) alboje
é panaSiis,
например.,
lie .
Jokibdniai
lenk.
Jakubance
(plg. Jokiibas,
enk. Jakub);
b) ediniai i8
apelia y ,
например,
lie .
Pipasodis
lenk.
Popasodzie
(plg. lie .
pupa, lenk.
pop,,popas);
c) o man y
casos de
subs i ução,
po exemplo,
p ecip.
Kud énai
lenk. Kud any
é k . Ypaé
i8samus e
pla us é
posky is
sob e
edinius i$
apelia y .
Nele o au o
no écio
mui os idomiy
subs i ução
casosjy
(p z.: lenk.
gd a i8 lie .
gi id, lenk.
os éw i8
lie . as is,
lenk. k asny
i8 lie .
k dsnis e k .).
Kelia
abejoniy só
kaimy nome
D apdliai e
T umpailiai
(p. 60, 83)
a ibuição,
que e com
iSlygomis,
an e
sudu iniy
da iniy, ku iy
segundo
sandas,
au o iaus
opinião,
sie inas com
lie u iy
apelia i u
pdlios, lenkyu
kalboje dél
subs i ução
i usiu i
pole,,laukas.
O nome da
aldeia
D apdliai é
kiles i8 eze o
a do
D apalis, e
Sis
g ei iausiai é
p e ixagos
-alis yedinys,
plg. Tab-dlis
eZ. S j.
PanaSios
da ybos
g ei iausiai
são e
T umpaliai
(plg. da
T umpaliskiai
py. Rokikio
aj.).
Sky iuje,,Dai-
k a a diniai
sudu iniy
bei sudé iniy
ie o a dZiy
sandai J.
P incas
de alhei
apZ elgia,
como são
sla inami
sudu iniy
ie o a dZiy
an ieji
sandai bei
sudé iniy
ie o iy zod
an Ziai.
Além disso, o
au o
o nece e
uma ou a
casos de
Li uu ização.
P z., o au o
ac edi a que
sudé iniai
ie o a dZia-
i, ku iy
an asis
Zodis é bida,
pode bi i
sulie u in os
sla iskos
конструкции:
lenk. Debowa
Buda lie .
Azuolqj Bada,
lenk. Czys a
Buda lie .
Cys a Biida,
lenk. Lip
Biowaida lie .
Liepa a Bada
(p. 74) e k .
Sjinj a i ma
au ó io
g indZia no
que lie u iy
kalboje
sudé iniai
oikonimai esa
mui o a e, o
lenky e
apsk i ai
sla y idiomas
eles ypaé
populia iis.
Com
úl ima aja
min im
p ecisa i§
esmés
conco da ,
a iau dél
odo
ie o a dziy
modelio com
Bada kilmés
possí el e
abejo i.
Pa yzdziui,
kilmininkinis
localo a dis
AZuolq Budd
pode bi i e
nesla iikas.
Gene y inj
pau ala ele
iSlaiké,
al ez bi ,
odél, que
seu p imei o
Zodis gZuolas
é i8 es inis, a
ilgesni
iS es iniai
kamienai
lie u iy
kalboje
Zymiai mais
di icil se
jun a com
ou os
ZodZiais. (Da
plg. Rugény
Buda s.,
Sa a i Bida
s. Kédainiy
aj.). Além
disso, ais
nomes kaimy,
como Mazdji
Biida, Sendji
Bada, Naujéji
Bada (plg.
Cys a Biida),
ambém
indicam que
pa e
sudé iniy
oikonimu com
Badd pode
bi i
sa a ankiSk-
ai susida e
lie u iy
kalbos
di oje,
embo a o
p óp io
gene inis
Zodis bada é
sla izma. P ê
sudu iniy
oikonimy,
ku iy
segundo
sandas é i$
galas, não
ale mené i
nome de
aldeia
Raugalai (p.
76), po que
ele é não
sudu inis,
0nom pessoal
localo a dis,
kiles i§
pa a dés
Rdugalas (plg.
da Rduga,
Rdéugas,
Rdugala), que
seu uozZ u
g ei iausiai
sie ina com
bend inodzi-
as Ziais
dugalas,
dug i e k .
ISim im
conside ado
localo á is
Pi k a ie é,
Kepu ienés
(p. 91) i§ iesy
é não
sudé inis
nome da
aldeia, e dois
di e en es
a ian es do
nome, que
lie u i8ki são
ais:
Kepu iné ou
Pi k d ie é.
En ende-se
que eles não
pudé o i s i
um
sudu iniu
localo a dzi-
u. Não
con iimi
Sal iniai
au o iy
suklaidino e
dél
ie o a dzio
Asi iklés
Pami giai,
que aSomas
j ai iai
(Pamu giai,
Asiuklés,
Asiiiklenskiai,
enk.
Pomo gi
Osiuklanskie),
kilmés (p. 91).
o Sioikonimo
p imei o
Zodis
Asiiiklés é
g e a
esan io
196
ou o
aldeio
nomeado
Asi iklé
kilmininkas.
Vadici,
segundo
da yba isso
simples
kilmininkinis
localo i is e
sob e seu
pi minj
sla i8ka
ca ac e j
né a
pag indo
kalbé i.
Nome do
aldeio
Makauskai
(lenk.
Makowsze-
zyzna)
p ima iniu
Sal iniu J.
P incas
empo
econs u-
ojamg
lenkiska ou
usiSka
p a o ma
*Makoscko-
e. Ta iau Si
econs u-
ção ¢ia
ne eque id-
a, po que o
nome da
aldeia
Makauskai
é kiles i§
pa a dés
Makéuskas.
Sky iuje,,P-
iesagos
p incipalm-
en e
mos ada,
como é
sla inami
lie u iy
p iesaginiai
oikonimai.
Au o ius
sepa adam-
en e
discu e
cada
p eesaga,
indicando
jy
lenkiSkuosi-
us
a ian es.
En e
ou a ko, o
au o
o nece
exempZiu,
onde no
luga
lie u iy
oikonimo
com
maZybine
p eesaga
lenky
kalboje é
qualicinis
localo a di-
s, cujo
pi mas
Zodis é
biid a dis
male ou
pan., plg.
lie .
Likiskéliaile-
nk. Likiszki
Male (p. 105).
Is o mui o
jdomiis
casos,
a¢ iau às
ezes
mazZybés
e iniais
ju, al ez
bi , e não
cabe
conside a ,
ypaé
naquelas
ocasiões,
quando
Zinomas e
lie u i8kos
sudé inés
o mas, plg.
lie .
Geis a iika-
i, polky
Giejsz o y
Male, E.
Vol e ioGei-
s a ai
MaZai*.
Reque ime-
n o é que o
au o
g e ina
ski ingy
epochy
uZ aSymus
(daba inj
e XIX a.
inais).
Possí el
coisai o,
que ¢ia não
mazybé
di e en e-
men e
iS ei8kiama
lie u iy e
lenky
línguas, e
lenky
linguagem
ly ys indica
um ou o
caso
galéjus bi i
e a ping
lie u iska-
ja
kons ukci-
ja (p z.,*
MaZieji
Geis a ai).
P iesagini-
us edinius
do
nep iesagi-
niu
au o ius
dis ingue
bas an e
bem.
Pas ebé a
só pa es
ne ikslumy:
localo a di
Bedaliai
au o ius
conside a
p e ea u -
as -el-||
-él ediniu,
embo a
isso
g ei iausiai
é só
apelia i o
bedalis (plg.
dalid)
plu ali a;
aquela
mesma
p eceição
ediniu
au o us
conside a-
do
localo é is
Puskepaliai
é
pe sonalon-
ís, kiles i
sudu inés
pa a dés
Piskepalis
(plg. pusé,
képalas).
An ojoje
Sio seção
pa e o
au o
o nece
sa i a
a i kS inj
da p imei a
seção
pa e
imagem,
mos ando,
quais
Li u iSkos
p ecei os
co espon-
de
sla iskasia-
s. Jus iça, a
segunda
pa e né a
isiska
cópia
p imei a,
pois Gia
ne andame
da pa e
p iesagu,
nag iné y
na p imei a
pa e ou
susipaZis -
ame com na
p imei a
pa e
neminé ais
ediniais.
,P ieSdéliy
capí ulo,
que é um
dos mais
cu os,
pois e pa iy
p ieSdéliy,
a ojamy
oikon
suda y iim-
ams, é
ela i ame-
n e poucos,
au o ius
apz elgia,
como é
sla inami
(daZmais
lenkinami)
p ieSdélini-
ai
gy enamu-
jy ie y
a dai.
Sky iuje,,G-
alinés* J.
P incas
isy
p imei o
de alhes
mos a,
como são
sla inadas
lie u iSky
ie o a dZ-
iy galiinés
-a, -é, -ia, -is,
-ys, -(i)us,
-ai, -és, -iai,
-ys
(daugiskai -
a), -(i)os.
Toliau
au o ius
apzZ elgia
sla isky
galiiniy
Lie u inimo
casos. Si
apZ alga,
en e
ou a co,
se á
necessá ia,
o mando
sla isky
ik iniy
ZodZiy
ansk ipc-
ijos i
lie u iy
kalba
eg as.
Ypaé pla us
e iSsamus
são
depa ame-
n o de
ocalismo.
Au o ius
p incipalm-
en e
mos a,
quais sla y,
p incipalm-
en e lenky
idiomas
ociais são
subs i uíb-
ios
lie u iSkie-
ji. Além
disso, J.
P incas se
es o ça
de e mina-
, onde isso
jmanoma e
é p asmé,
subs i ui i-
my
daznuma.
Sky iuje
ap esen a-
m,
iiks an
au en iSky
o mas, e
a dy
a ian es.
Em mui os
casosy isso
é ú il, mas
às ezes
au o io
nesse
mui o
iSple ia
abalho,
ypaé en ão,
quando
daoda
lie u ikujy
o mas,, a-
ian us.
Tie a ian -
ai* daZ,
mais são
aiSkis
iSk aipymai
(
no malmen-
e i§
Vol e io) ou
a mybés.
Pa yzdziui,
lie u iSky-
ju
o my,, a -
ian ai su a
или o (p.
179180),
co espon-
dan es
lenky 9,
li e a u ai-
inéje
alboje
em ou
balsj a, ou
o, mas não
ambos
g e a:
Amal iskiai,
Mockdabiid-
ziai, 29. Bon
b e p,
Cnickn
Hacenennb-
ix Mec
CysauKcKo-
li y6epnnn,
C.
Te ep6yp ,
1901, p. 38
197
Moliné,
Péc ie is,
Valiai,
Mégiskés,
No eikai,
Pano eikupiai,
Ropydai
San aka.
Todos
Sie
ie o a dZiai
são
i8
y
aka y
auk8 ai iy
dialek u,
quem
balsj
o
(ki éiuoneki-
a
i
iuo a)
iSlaiko
nepakeis a.
,,Va ian es
Amoliskés,
Mackobiidzis,
Maliné ., é
i
só
iSk aipymai,
odél não se
be ia uma
g e a ik ais
jy
ac os do
idioma.
i
su
Au o ius
ne
semp e
g ieZ ai
sepa a
a mybes do
li e a u ai -
inés
linguagem
dalyky.
An ai,
alando
de chu a.
a
a liepima
lenky
kalboje,
dizem,
que,
be
ou a ko,
plu.
@
pode
a liepi
i
lenky e:
lie .
Alksnekiemis
( u i bi i
Alksniakiemis)
—
lenk.
Elksnoki-
emie.
Ta iau
Sis
exemplo
Sia nada
não
indica,
pois
ZodZio
p adzios
a
ou
e
Siuo caso é
polonizamen-
o, a més
ne
assun o.
o
Du
ou os
exemplosZias
(lie .
Agliniskiai
~
lenk.
Agliniszki
i
cho e.
Eglinéiské
—
lenk.
Eglincziski)
i8
odo sem
necessida-
de de
inclui , pois
em ambas
as línguas
ZodZio
p adzios
ozes são
iguais. Po
ezes
au o ius
a mybémis
conside a
suslayin o
ie o a dziy
o mas.
Pa yzdii,
a mybémis
conside ad-
as
(p.
177)
ly ys
(i8
Vol e io)
Ob omiiliai,
Olakniskiai,
Oleknonys,
O esnykai
(i8sky us
não oda
aisky
casosji
O ciskiai) são
só susla in i
i8k eip i
lie u iSkieji
a
ie o a dZiai
Ab omiiliai
(),
Alékniskiai,
Aleknénys,
A esni ikai.
Apa ecem
casosy,
quando
au o ius
i8 eda
aisykle
i§
ne iksliy ou
neaiSkiy
ie o a dz-
iu lyéiy.
Pa yZiui,
au o
a i ma, que
cho e.
-el-,
-e sla y
em
línguas
pode
a liega
-i-, -i -,
o nece
i
ais
exemplos:
lie .
A ie nydia,
Dauge disk-
iy k.,
PoSe in is
slay.
—
Asupnuia,
Dowgi dyszki,
Moumpsun s .
Ta iau
miné os
lie u iskosios
ie o a dziy
ly ys são ou
aiSkiai
ik eip as
(Pose in is
=
de e bi
Pasi in is,
plg.
Si in d), ou
nedésningai,
g ei iausiai
dél lenky
idiomas
i akos
paki usios
(A ie nycia
—
plg.
A i is).
Só dél
nome de
aldeia
Daiige dis-
kia pode
se
du idado,
po que
i
a meia
ele ago a é
alegado
su
-e -.
Ta iau al
a im ga
p o a elme-
n e é
neseno,
po que o
localo is,
abejonés, é
kildin inas
be
pe sonal a-
dzio
Daiigi das
i§
(ly is
*Dauge das
nem
i8
i ososios
línguas,
nem a y
i$
né a
Zinoma).
Be
ou a ko,
Saknyje
anks iau
bu us
d iga si
-i -,
o
ne
-e -,
indica
i
lenkiSkoji
Sio
ie o a dzio
ly is
Dowgi dyszki
(1881
m.).
Tendo em
is a,
eg asé,
que cho a.
-el-,
-e sla y
em
línguas
pode
a liega
-il-, -i -, é
nadao
nepa em-
a, odél
ela pode
só
Klaidin i
lei o jo-
s.
Panasiu
bidu se á
su gadgs
uma
i
ski snis
sob e
a liepima
lie .
e
sla y y (p.
i,
201).
Todos o
au o us
ag adcieii-
ji
pa yzdziai,
quando
luga cho e .
e
sla y
línguas
es ão
i,
y,
duodinos.
An ai,
cho e.
Did yZia
||
Ded yziai
(au o
o nece
só a
segunda
a ian e)
—
lenk.
Dydwize,
Vol e io
J[u~pmxe:
Gia
sla ikosios
o mas
co espon-
de
lie u iskaja Did yZiai,
0
ne
cho e.
e
sla y em
línguas
anss a
i
i,
y.
Lie .
K es énai
lenk.
K eksze-
zany;
Vol e is
lie u iSkajq ly i
o nece
ne iksligK is énai
espec i amen e,
i
en endama,
ne ikslia
sla iskaja
Kpuxu anpi.
Vadinhi, Sia né a
nenhumio i imo
i
e
i
i,
y.
Vol e io
Ne iedys,,-
,Lie uyos
apgy en y
ie y
Ni iedé
lenk.
Niewie ka
ambém
não indica
que
cho e.
e
pode
i s i
i
i,
y,
nes ly is
Ni iedé
são não
p ecisli
( u i bi i
Ne iedé),
o
lenkiSkosios
ly ies
ZodZio
p adzios
nie-
(Niewie ka)
pode bi i
apa ecead-
es segundo
lenky
neiginj nie.
Finalmen e,
independen e-
men e do que
queu bidu luga
cho e .
non-a si a-
do lenky
nie-, sob e
a liepima
lie .
elenk.
i,
y
ainda
assim
não pode
ala é.
PanaSia
pode
aiski
i
ou os
Siame
exemplos
mencionad-
os no
ski snelho.
Tendo em
is a, a
a i mação,
que cho e.
e
pode i s i
sla y em
línguas é
nepag is as.
j
i,
y,
Ele,
p esumi elme-
n e, apa eceu
dél medZiagos
descon iimida-
de.
198
Neskissi-
mo ik y
ly iy do
a mybiy
ou
iSk aipy-
my Siame
(e
ou oam-
e,,Konson-
an izmo)
capí ulo
é
bas an e
mui o
(pa yzdZ-
iui, p. 186,
c
posky is;
p. 197, c
posky is;
p. 201, ¢
subscy i-
s; p. 207, c
posky is;
p. 215,
posky is;
p. 216, a
subky is,
p. 244247,
1.1.21.1.6
subky iai;
p. 250-251,
1.2.31.2.6.
subci ios;
p. 256,
1.4.4.
subscy is
e e c.).
Tai
maZina
iS aduy
p ecizisk-
uma e
con iimu-
ma e
e éia
mui o
cuidados-
amen e e
a é
c i 8kai
a alia
ocalismo
e
consonan-
izmo
capí ulo-
s. Ma y ,
au o ui,
ne u éju-
siam
con iimas
medzZiag-
os,
p eciséjo
i ou o
caminho:
p imei o
ap esen -
a
neabejo -
inus,
pu nai
lingu is i-
nius,
kalby
sis ema
apsp es -
us
co espo-
ndmenis
bem
mudança-
s, 0 po
ha
ap a i
(ma y ,
cadacue-
nu caso
sepa ada-
men e)
spo adix-
kas,
nedésnin-
gas
pa allele-
s. Ago a,
quando i
ocalizmo
sky iy,
que é
especial,-
sau us,
exigindo
jeweli i-
no
p ecisão,
en ou
mui osy-
bé não
oda
aiSkiy,
abejo iny
ou mesmo
ne iksliy
ly iy,
nepa iki-
my
sug e ini-
my, odo
sky iaus
e é
no imai
sumaZéj-
o. Ta iau,
neZiii in
nepageid-
au iny
p emaisy,
comum
lie u isk-
ojo e
sla iSko-
jo balyno
a i ikme-
ny
imagem,
em ge al
iman , is
dél o
pode
susida y-
i. Siame
capí ulo-
ue
au o ius
apZ elgia
e
sla isky-
jy balsiy
a i ikme-
nis
lie u iy
kalboje.
Consonan iz-
mo capí ulo
o au o
p incipalmen-
e mos a,
que quais
p iebalsias
sla y línguas
são
subs i uídi-
os
lie u ikieji.
En e ou a
ko,
alando-am-
os sob e lie .
p iebalsio y
a liepima
lenky
kalboje, J.
P incas oda
pag is ai
p ieS a au-
ja J.
O embskiui
dél
ie o a dziy
Val kai i
Va énd
aiskinimo,
segundo
ku j
sla i8kos
o ma
OspKeHuku e
Opanbi esa
su gadusios
dekompozici-
jos bidu (lie .
Va énoje -a-
éno> B
Opauax).
Toliau au o
mos a,
como
a liepiam
lie u iy
kalboje
sla iSkieji
p iebalsiai.
P ieSpasku -
iniame,
deSim ajam-
e, capí ulo o
au o
discu e
alguns
comuns de
localização
sono o,
mudança
sono o,,p isi-
aikimo
ques ões,
a k eipdam-
as démesj j
bal y
(lie u iy) e
sla y (lenky)
kalby
ocalizmo e
konsonan iz-
mo sis emy
panaSumus e
ski umus.
Pasku inj
li o sky iy
cons i ui
iS ados,
onde au o ,
en e ou a
co,
pa ikslina,
sug ieZ ina
impo ânciai-
ausiy
da beo y
sa oky
apib éZimus:
usado
pe kélimo
(Umse zung),
subs i uçõe-
s,
jp asminimo
(Deu ung),
e imo
(Ube se zun-
g) e k . Pelo
inal J.
P incas
b e emen e
pá a jun o
localo a dzi-
o,,ling is in-
és posições
p oblemas.
Idomi
au o iaus
min is, que
localo a dZ-
io p oly é
(a che ipas)
pode bi i
conside ada
su as a só
en ão,
quando ela
apa ece
mo i ua a
ga siSkai,
mo ologisk-
ai e
seman iskai
sis ema de
linguagem,
bu isioje
localo a dZ-
io
sus o maç-
ão empo.
Assim, como
is o e i8
Sios
apz algos,
e ise-se um
eicalos é
não só la us,
mas e idomus
bei
necessá io.
Sua p ak iné
an ag isy
p imei o
se á a de que
nele se á
possí el
basea -se,
o mando
lenky-lie u iy
e
lie u iy-lenky
ie o a dziy
e eg as de
ansk ipç-
ão
pe sonal a -
dziy. Todo
abalho
p epa ado,
em ge al
iman ,
k uop& iai,
me odi8kai é
bem
apgal o o,
planingas. O
mais
impo an e
uco do
abalho é
medzZiagos,
na qual au o
baseia,
não-exacslid-
ade. i$
aukS iau Já
di oy
exemploZiy
e , como
kKlaidino
au o iy
nepa ikima
mediZiaga.
Ne iksliy
ie o a dZiy
no abalho é
mui o mui o
jy odo
iS a din-
né a nem
i
eikalo,
nem
p asmés,
pois
Gia an o
ne
au o iaus
kal é,
quan o
ki y,
paleidusiy
i mundij
ie o a -
dZiy
sa aSus,
nos quais
mi gé e
mi ga
Kaidos e
iSk aipy-
mai.
Pode-se
só dize
que se
J.
P incas bii y
u éjes ikslias
li e a ii ines e
a mines
ie o a dzZiy
ly is, abalho
bi y bu es ku
199
kas
kompak i8kesnis
p ecizi8kesnis.
jo
A ski i posky iai
ski sniai,
sup an ama,
bi y ga e isai
ou a pa idala.
i
i
IS
ki y
smulkesniy
ikuméliy
i
ne ikslumy
pode indica
apazikanias
du idosas
e imologias,
ypaé nos
casos em que
p eessaginis
oikonimas
edado
simplesmen e
conjinio
i8
Zodzio,
Pa yzdZiui,
i8
sla iskos
kilmés
bend iniy
Zodziy
popas,
pa asas
(<
ok.
Po asch),
andas
(<lenk.
zqd
,, aldzia,
aldyba... ),
sabalas,
abo as,
ainycia
edami
ie y
a dai
Papiskés,
Papiskiai
(p.
55),
Pa aSiné
(J.
P inco
no iksliai
a8oma
Pa asyné),
Pa asiskés,
Pa asiské
(p.
55),
Rdndiské
(p.
55),
Sabaliské-
nai,
Sabaliskés
(p.
56),
Taba ai,
Taba auskai
(p.
56),
Vazniskiai
(Gudeliai;
J.
P inco
não ap o
—
Vazniskiai),
Vazniskiai
(Liud ina as;
p.
57)
i8
s aigh-
y são
p ensag-
ens
-isk ediniai
pessoal a dz-
i§
iy
Papas,
Pa dSius,
Rdndis,
Sabaljs,
Taba as,
Taba duskas,
Vaznis,
Vazn}s,
Vaznius, Ki as
asun o, que
pa e
siu a dZ-
iy pode
se
pe sonal
sla i8kos
kilmés.
Nome da
aldeia
Demeniskiai
(p.
44)
es inas
ne
i8
usy
J empsan
a
lenk.
Dominik,
i8 ai.
©
eZe o
na do
Démenas.
Vie o a dziai
Pac onis
(lenk.
Pokojnie)
i
Saldpe augis
(lenk.
Salopi ogi)
são aiskis
subs i uções
(Deu ung)
pa yzdziai,
mas au o os
menciona só
galiiniy
sla inimo
sky elyje.
Acon ece
caso, quando
lie u i8kosios
sla i8kosios
luga o a d%-
io o ma
sug e inimo
ainda não
i
bas a
de e mina ,
que é
pi mesné.
ju
An ai, au o ,
alédando
sob e
p eesagy
galiiniy
i
mudanças,
a i ma, que
ie o a dZiy
Alsénai
(p.
65,
126;
Ga lia a),
Ba siikai
(p.
164;
Luud ina as-
), Bund6 iai
(p.
166;
Aly us)
lenkiSkosios
o mas
Olszany,
Bo suki,
Bonda y
esanéios
pi mesnés,
0
ju
lie u iskieji
a i ikmenys
esa
pe di biniai
lenky.
i$
Ta iau al
a i mação
eque ida
j odymu,
mais
p ecisamen-
e,
eque ida
luga o a dzio his ó ia.
Juk,
sakysim,
localo a d-
is Ba sikai
pode bi i
susida es
éliau, negu
lie u iy ala
a éjo
j
bend inis
Zodis
ba suk.
Vadici, ele
pode bikiles
lie u iy
linguagem
i
ZodZio
i8
(skolinio)
ba sikas.
Naquela ez
lenkiSkoji
localo a dZio
galiiné eu só
Li u iSkosios
-i
-ai
co espon-
dência, mas
ne
a i k8 iai,
como
a i ma
J.
P íncipe.
Cabeço do
li o au o
ac escen -
éio
ex-Su alky
gube nijos
Zemélapj.
É mui o
necessá io
apêndice,
a iau
Zemélapio
ie o a dziy
galéjo bi i
duo as
lie u iskosios
ly ys, pelo
i
menos pa iy
lie u iSkiausiy
ie y a dy.
Acon ece uma
ou a
imp ecisão de
ci ação,
exempli icand-
o:
L.
23,
p.
1
são
Liki¥kélio,
J. '
o
P íncipe
duoda
Liciscélias;
Sabeliskeniai
( iksli
o ma é
Sabaliskénai)
é
L.
23,
p.
2,
0
ne
p.
1;
Jokiiboniai
L.
23,
p.
281,
o
ne
p.
218.
A,
Vanagas
NAUJASIS
,,RUSU-LIETUVIU
LABBU
ZODYNAS
Rusy-lie u iy
kalby
Zodynas.
Suda izado,
u ilizando
imp ensdin a
i
hand aS ine
meziaga, pela
qual assinko
J.
Ba ão.
Pa éuos
V.
Ba ão
i
V.
Galinis.
Redaga o
A-H p o .
B.
La inas,
K-H
i
T-
J.
Macai is
(a s.
ed. ), O-C
K.
Mus eikis.
»
Min is,
Vilnius,
1967
(1
d.
569
p., IT d.
622
p.).
Zinomas
pedagogas
i
lexicóg a o
J.
Ba ão
(1873—1952)
seu
,,Rusylie-
u iy
Zodyna
i8leido
1924
m.
Segunda
jo
Zodyno
laida,
zymiai
apildy a
i
pa-
200