scieee Open visual document viewer

Veikalas apie baltiškų vietovardžių slavinimą ir slaviškų lietuvinimą

A. Vanagas

Full text

yTka=suT. an -uka,,ei- ne Schnep e Mielke I 6, a ukas,,s- axicola oenan he* Dise os (ep. Vozgéliai), an uky's,,- 7.c. Veliuona®. S .,Die Me a onie im li auischen und le ischen K. Baga nu odo Zodzius a ukas i i i ukas u in p eesaga -ukas e él sug e ina com Zodziu dn is,,En - e. E. F enkelio no e imologiz- ado li eu iy linguagem Zodyne ZodzZio an is,,En e a igo andame Zodzius an uka schnep e, a i ukas.,,- saxicola oenan he, whea ea , Weisskehc- hen, an ikas (Duse os), in ukas (Tau agnai, Bez. S e U ena), an ukj is (Veliuona),, S einschm- a ze , S einschn- appe *. Siais sug e ini- mais é di ícil ac edi a - é, pois kel upys j an i niekuo némaz nepanagus. K. Biiga upu j escaladino, u bi , Ch . G. Milkés e ou os Zodynai, onde ZodZio an uka eikmé indicoma,,- eine Schnep e, . y. slanka. No Acadêmico- ,,Lie u iy linguagem Zodyne Sis ne ikslum- as já pediu: Zodis an uka nele nuk eipia- mas j an uks, e ul a asis j an ikas,,O- enan he oenan he. Dialek iniy e miny an ukas e in ukas da yba mais p ecisame- n e bi y ai8kin i assim: an é+-ukas e in é+-ukas- .,,Lie u iy kalbos Zodyne indica-se que ZodZiai a i é e i é em peludés* eikSme. Além disso, Zodis a/Smi é (kaip e a is) em ainda e,,k osnies uZuangés eikSme.,,- UZna io, uZuolando- s*-,,pelud- és eikiy ko eliação mui o aki aizdi. Com Siais ZodZiais siejan aukS ai i8- kq kil upio apelinima, possí el i ikinamiau ela paaiSkin i. K. Gai enis VEIKALAS APIE BALTISKU VIETOVA- RDZIU SLAVINI- MA IR SLAVISKY LIETUVINI- MA Ju gen P inz, Die Sla isie - ung bal isch- e und Bal isie - ung sla isch- e O snam- en im Gebie des ehemalig- en Gou e n- emen s Su alki, Wiesbad- en (O o Ha ass- owi z publykla), 1968, 320 p. com Zemélapi- u. Bal iskyo- a dZiy e pe sonal- a dziy sla inimo p oblema na li e a u- a linguís i- cainé é le an ada não p imei a ez ien pe las a aji deSim m- e j apa eé alguns abalho- si, des inad- os Siam Klausimui- '. Ta iau ecensua- da J. P inco li o seu olume em seu alcance ól supe a ou os Sios s i as eikalus. Knyga compos a i8 j ado, deSim ies sky iy e iS ady. O li o dá a ás o au o o nece ema ine indicykle. I ade J. P incas, en e ou a ko, a k eipia olis j bal i8kos- ios oponimi- jas, encon a- mos sla y k aS uos, nag inéji- mo di icumu- s. Ele o nece exemplos i8 V. Topo o o e O. T uba io- o li os,,Au- kS u inés Padnep - és hid onimy ling is i- né analizé (Mosco a, 1962), iS H. Salio (H. Schall) da by, odané Siyiy, que pa e au o iy aiSkin y bal i8kos- ios oponimi- jos elik y pode bi i in e p e- ados e de ou a o ma. Em ano açõ- es ge ais J. P incas b e eme- n e con a, qual e a XIX a. gale XX a. p adZioje e a Su alky gube nij- os e niné sudé is, k i iSkai apZ elgia panaudo - us °K. Biga, Rink iniai a8 ai, II, V., 1959, p. 393. BE, F aenkel, Li auisch- es e ymolog- isches Wo e b- uch, Heidelbe- g Gé inge- n, 1955, ., p. 11-12. 1K. O. Falk, Ze s udiéw nad slawizac- ja li ewski- ch nazw miejsco- wych i osobowy- ch, Scando-- Sla ica, IX (1963), p. 87-103; O me oda- ch slawizac- ji li ewski- ch nazw osobowy- ch i miejsco- wych. O genezie i ozpows- zechnien- iu nazw na -a ce,,,S- p ikliga Bid ag, . 4, N .19, Lund, 1964, p.116; J. O ebski, Slawizac- ja li ewski- ch nazw wodnych i miejsco- wych, Z polskich s udiéw slawis y- cznych, Se ia 2, Jezykoz- naws w- o, Wa sza- wa, 1963, p. 267286. 194 oponimi- nius Sal inius. O au o di ia que nessas ocasiões, quando localo a - dziu ly ys i ai ios Sal iniuo- se sky ési, ele pa eiké elas odas, e quando o am homodos, указаé apenas 1923 m. habi an - esjy su aymo p oga iSleis a li o,,Lie - u os apagu en- os ic os (Kaunas, 1925 L. 23). Ve iniy (,,Die Ube se z- ung) capí ulo o au o chama ie akis i a a o, que bal i8kosi- os e sla ikosi- os oponimi- jas sq eikos peculia i- dade exigem e ima (p z., lie . Raudénd - a is lenk. Cze wony Dwé ) do aiskinimo, seman in- io ipe minim- o, . y. i8 esmés do seman in- és subs i u- ção ( u imi gal oje, quando neaikios semos coloco a- diai delZo inio iSumo ijj hough ou as comuns Zodiip as- minami*, pada omi aiSkios, lie ., seman ik language. Visakio Rida enk. Wysoka Ruda). J. P inco opinião, daZniau e éiami aqueles ie y a dai ou ju compone- n es, ku iy pi miné eikmé é bend es- né e simplese- sné. P.g., p ecip. Os Senhei os Alksnénai enk. Olksniany S a e: anslia- ma só sa oka elhei os, e Alksnénai só adap a-se ao lenky língua one inés sis ema. Au o ius kelia i8 p imei o Z ilgsnio gana jidomia min i, que bid a dZ- io o ma depende do que, se quali ica- cis oponim- as cons i ui polia iza- cine po a, ou nesuda o: se quali ica- cis oponim- as jun ame- n e é e polia iza- cinis, isso seu bid a dis esas i a dZiuo- inis (lenku kalboje biid a dis s o is po daik a a- dZio), exemplo.: lie . Senieji Alksnénai i Naujieji Alksnénai lenk. Olksniany S a e e Olksniany Nowe; se qualicinis oponim- as nesuda o polia iza- cinés po os, é seu biid a dis esas nei a dZi- uo inis (lenky kalboje ele es is p i§ daik a a- dj), p z.: lie . Naijas Kdimas lenk. Nowa WieS. Ta iau Si men is pa ece hesi an e. Visy p imei o é p eciso dize que localo a dz- io Naujas Kaimas é Zinoma e g e iminé ly is Naujdsis Kdimas. Além disso, é exempziu, onde qualicinhas localo a dZ- iai o mam polia izacin- es pa es, mas ju biid a dziai são nej a dZiu- o iniai, exemplo. Naiijas S iindi is e Sénas S inai is (S enéioniy .). E a i & iai, oponimo quali iccinio, não compa an - io polia izacin- és po os, bud a dis pode bi i i a dZiuo i- nis, exemploziui, Sendja upé (Alan a). Ma y , biid a dzio o ma depende não an o do que, se oponimas o ma polia izaci- ne po a, kick desde i a dzZiuo - iniy bid a dziy popula ida- de a méje. Siame capí ulouje au o iSkelia mui os idomiy adução casosy: ansliado só epi e as (Ki snd, Didzidji Ki sna Wielka), ansliado odo Zodis (Plikakalnis Lysa Gé a, Alksniné, au o iaus imp ecis- amen e asoma Alksnyné — Olszyna), mazybiné p e iesa- ga e iama mazybe iS eiSkia- n iu ZodZiu (Likiskéli- ai Likiszki Male) e k . O au o co e amen e obse a que Si oks localo a dZio,, - eikmés imas é possí el, só sob ce as condições de biling ismo. Subs i uções (ai8kinimo, in e p e a imo, die Deu ung) capí ulo J. P incas nag inéja ou a ie o a dziy sel ikas casos, que, di e en emen e de só ka se ido ojo, é possí el e sem biling izmo. Como já oi aukS iau miné a, Cia,, e ciamas não ie o a dzio,, - u inys,,, eikmé, mas o ma, que em ambas as línguas one i8kai é bas an e panasi. Ta iau e ian ioje alboje mazZai muduusi o ma daZnai (i8sky us, mais impo an e, an oponiminius luga o a dzius) gauna bas an e ou a u inj (be aukS iau miné ojo 13” 195 exemploZio Visakio Riida Wysoka Ruda, ainda plg. lie . Moliné: molis lenk. Malina: malina,,a ie - é). É impo an e u é i na cabeça, que Siuo caso não pode bi i e pala as sob e algum seja one inius désningumus, po que subs i ução eles acilmen e pazeidzia. Siame depa amen- ouje examinéamo- s: a) ediniai i8 k ikS ioni8k- ujy a dy, que lie u iy e lenky (bal a usiy, usy) alboje é panaSiis, например., lie . Jokibdniai lenk. Jakubance (plg. Jokiibas, enk. Jakub); b) ediniai i8 apelia y , например, lie . Pipasodis lenk. Popasodzie (plg. lie . pupa, lenk. pop,,popas); c) o man y casos de subs i ução, po exemplo, p ecip. Kud énai lenk. Kud any é k . Ypaé i8samus e pla us é posky is sob e edinius i$ apelia y . Nele o au o no écio mui os idomiy subs i ução casosjy (p z.: lenk. gd a i8 lie . gi id, lenk. os éw i8 lie . as is, lenk. k asny i8 lie . k dsnis e k .). Kelia abejoniy só kaimy nome D apdliai e T umpailiai (p. 60, 83) a ibuição, que e com iSlygomis, an e sudu iniy da iniy, ku iy segundo sandas, au o iaus opinião, sie inas com lie u iy apelia i u pdlios, lenkyu kalboje dél subs i ução i usiu i pole,,laukas. O nome da aldeia D apdliai é kiles i8 eze o a do D apalis, e Sis g ei iausiai é p e ixagos -alis yedinys, plg. Tab-dlis eZ. S j. PanaSios da ybos g ei iausiai são e T umpaliai (plg. da T umpaliskiai py. Rokikio aj.). Sky iuje,,Dai- k a a diniai sudu iniy bei sudé iniy ie o a dZiy sandai J. P incas de alhei apZ elgia, como são sla inami sudu iniy ie o a dZiy an ieji sandai bei sudé iniy ie o iy zod an Ziai. Além disso, o au o o nece e uma ou a casos de Li uu ização. P z., o au o ac edi a que sudé iniai ie o a dZia- i, ku iy an asis Zodis é bida, pode bi i sulie u in os sla iskos конструкции: lenk. Debowa Buda lie . Azuolqj Bada, lenk. Czys a Buda lie . Cys a Biida, lenk. Lip Biowaida lie . Liepa a Bada (p. 74) e k . Sjinj a i ma au ó io g indZia no que lie u iy kalboje sudé iniai oikonimai esa mui o a e, o lenky e apsk i ai sla y idiomas eles ypaé populia iis. Com úl ima aja min im p ecisa i§ esmés conco da , a iau dél odo ie o a dziy modelio com Bada kilmés possí el e abejo i. Pa yzdziui, kilmininkinis localo a dis AZuolq Budd pode bi i e nesla iikas. Gene y inj pau ala ele iSlaiké, al ez bi , odél, que seu p imei o Zodis gZuolas é i8 es inis, a ilgesni iS es iniai kamienai lie u iy kalboje Zymiai mais di icil se jun a com ou os ZodZiais. (Da plg. Rugény Buda s., Sa a i Bida s. Kédainiy aj.). Além disso, ais nomes kaimy, como Mazdji Biida, Sendji Bada, Naujéji Bada (plg. Cys a Biida), ambém indicam que pa e sudé iniy oikonimu com Badd pode bi i sa a ankiSk- ai susida e lie u iy kalbos di oje, embo a o p óp io gene inis Zodis bada é sla izma. P ê sudu iniy oikonimy, ku iy segundo sandas é i$ galas, não ale mené i nome de aldeia Raugalai (p. 76), po que ele é não sudu inis, 0nom pessoal localo a dis, kiles i§ pa a dés Rdugalas (plg. da Rduga, Rdéugas, Rdugala), que seu uozZ u g ei iausiai sie ina com bend inodzi- as Ziais dugalas, dug i e k . ISim im conside ado localo á is Pi k a ie é, Kepu ienés (p. 91) i§ iesy é não sudé inis nome da aldeia, e dois di e en es a ian es do nome, que lie u i8ki são ais: Kepu iné ou Pi k d ie é. En ende-se que eles não pudé o i s i um sudu iniu localo a dzi- u. Não con iimi Sal iniai au o iy suklaidino e dél ie o a dzio Asi iklés Pami giai, que aSomas j ai iai (Pamu giai, Asiuklés, Asiiiklenskiai, enk. Pomo gi Osiuklanskie), kilmés (p. 91). o Sioikonimo p imei o Zodis Asiiiklés é g e a esan io 196 ou o aldeio nomeado Asi iklé kilmininkas. Vadici, segundo da yba isso simples kilmininkinis localo i is e sob e seu pi minj sla i8ka ca ac e j né a pag indo kalbé i. Nome do aldeio Makauskai (lenk. Makowsze- zyzna) p ima iniu Sal iniu J. P incas empo econs u- ojamg lenkiska ou usiSka p a o ma *Makoscko- e. Ta iau Si econs u- ção ¢ia ne eque id- a, po que o nome da aldeia Makauskai é kiles i§ pa a dés Makéuskas. Sky iuje,,P- iesagos p incipalm- en e mos ada, como é sla inami lie u iy p iesaginiai oikonimai. Au o ius sepa adam- en e discu e cada p eesaga, indicando jy lenkiSkuosi- us a ian es. En e ou a ko, o au o o nece exempZiu, onde no luga lie u iy oikonimo com maZybine p eesaga lenky kalboje é qualicinis localo a di- s, cujo pi mas Zodis é biid a dis male ou pan., plg. lie . Likiskéliaile- nk. Likiszki Male (p. 105). Is o mui o jdomiis casos, a¢ iau às ezes mazZybés e iniais ju, al ez bi , e não cabe conside a , ypaé naquelas ocasiões, quando Zinomas e lie u i8kos sudé inés o mas, plg. lie . Geis a iika- i, polky Giejsz o y Male, E. Vol e ioGei- s a ai MaZai*. Reque ime- n o é que o au o g e ina ski ingy epochy uZ aSymus (daba inj e XIX a. inais). Possí el coisai o, que ¢ia não mazybé di e en e- men e iS ei8kiama lie u iy e lenky línguas, e lenky linguagem ly ys indica um ou o caso galéjus bi i e a ping lie u iska- ja kons ukci- ja (p z.,* MaZieji Geis a ai). P iesagini- us edinius do nep iesagi- niu au o ius dis ingue bas an e bem. Pas ebé a só pa es ne ikslumy: localo a di Bedaliai au o ius conside a p e ea u - as -el-|| -él ediniu, embo a isso g ei iausiai é só apelia i o bedalis (plg. dalid) plu ali a; aquela mesma p eceição ediniu au o us conside a- do localo é is Puskepaliai é pe sonalon- ís, kiles i sudu inés pa a dés Piskepalis (plg. pusé, képalas). An ojoje Sio seção pa e o au o o nece sa i a a i kS inj da p imei a seção pa e imagem, mos ando, quais Li u iSkos p ecei os co espon- de sla iskasia- s. Jus iça, a segunda pa e né a isiska cópia p imei a, pois Gia ne andame da pa e p iesagu, nag iné y na p imei a pa e ou susipaZis - ame com na p imei a pa e neminé ais ediniais. ,P ieSdéliy capí ulo, que é um dos mais cu os, pois e pa iy p ieSdéliy, a ojamy oikon suda y iim- ams, é ela i ame- n e poucos, au o ius apz elgia, como é sla inami (daZmais lenkinami) p ieSdélini- ai gy enamu- jy ie y a dai. Sky iuje,,G- alinés* J. P incas isy p imei o de alhes mos a, como são sla inadas lie u iSky ie o a dZ- iy galiinés -a, -é, -ia, -is, -ys, -(i)us, -ai, -és, -iai, -ys (daugiskai - a), -(i)os. Toliau au o ius apzZ elgia sla isky galiiniy Lie u inimo casos. Si apZ alga, en e ou a co, se á necessá ia, o mando sla isky ik iniy ZodZiy ansk ipc- ijos i lie u iy kalba eg as. Ypaé pla us e iSsamus são depa ame- n o de ocalismo. Au o ius p incipalm- en e mos a, quais sla y, p incipalm- en e lenky idiomas ociais são subs i uíb- ios lie u iSkie- ji. Além disso, J. P incas se es o ça de e mina- , onde isso jmanoma e é p asmé, subs i ui i- my daznuma. Sky iuje ap esen a- m, iiks an au en iSky o mas, e a dy a ian es. Em mui os casosy isso é ú il, mas às ezes au o io nesse mui o iSple ia abalho, ypaé en ão, quando daoda lie u ikujy o mas,, a- ian us. Tie a ian - ai* daZ, mais são aiSkis iSk aipymai ( no malmen- e i§ Vol e io) ou a mybés. Pa yzdziui, lie u iSky- ju o my,, a - ian ai su a или o (p. 179180), co espon- dan es lenky 9, li e a u ai- inéje alboje em ou balsj a, ou o, mas não ambos g e a: Amal iskiai, Mockdabiid- ziai, 29. Bon b e p, Cnickn Hacenennb- ix Mec CysauKcKo- li y6epnnn, C. Te ep6yp , 1901, p. 38 197 Moliné, Péc ie is, Valiai, Mégiskés, No eikai, Pano eikupiai, Ropydai San aka. Todos Sie ie o a dZiai são i8 y aka y auk8 ai iy dialek u, quem balsj o (ki éiuoneki- a i iuo a) iSlaiko nepakeis a. ,,Va ian es Amoliskés, Mackobiidzis, Maliné ., é i só iSk aipymai, odél não se be ia uma g e a ik ais jy ac os do idioma. i su Au o ius ne semp e g ieZ ai sepa a a mybes do li e a u ai - inés linguagem dalyky. An ai, alando de chu a. a a liepima lenky kalboje, dizem, que, be ou a ko, plu. @ pode a liepi i lenky e: lie . Alksnekiemis ( u i bi i Alksniakiemis) — lenk. Elksnoki- emie. Ta iau Sis exemplo Sia nada não indica, pois ZodZio p adzios a ou e Siuo caso é polonizamen- o, a més ne assun o. o Du ou os exemplosZias (lie . Agliniskiai ~ lenk. Agliniszki i cho e. Eglinéiské — lenk. Eglincziski) i8 odo sem necessida- de de inclui , pois em ambas as línguas ZodZio p adzios ozes são iguais. Po ezes au o ius a mybémis conside a suslayin o ie o a dziy o mas. Pa yzdii, a mybémis conside ad- as (p. 177) ly ys (i8 Vol e io) Ob omiiliai, Olakniskiai, Oleknonys, O esnykai (i8sky us não oda aisky casosji O ciskiai) são só susla in i i8k eip i lie u iSkieji a ie o a dZiai Ab omiiliai (), Alékniskiai, Aleknénys, A esni ikai. Apa ecem casosy, quando au o ius i8 eda aisykle i§ ne iksliy ou neaiSkiy ie o a dz- iu lyéiy. Pa yZiui, au o a i ma, que cho e. -el-, -e sla y em línguas pode a liega -i-, -i -, o nece i ais exemplos: lie . A ie nydia, Dauge disk- iy k., PoSe in is slay. — Asupnuia, Dowgi dyszki, Moumpsun s . Ta iau miné os lie u iskosios ie o a dziy ly ys são ou aiSkiai ik eip as (Pose in is = de e bi Pasi in is, plg. Si in d), ou nedésningai, g ei iausiai dél lenky idiomas i akos paki usios (A ie nycia — plg. A i is). Só dél nome de aldeia Daiige dis- kia pode se du idado, po que i a meia ele ago a é alegado su -e -. Ta iau al a im ga p o a elme- n e é neseno, po que o localo is, abejonés, é kildin inas be pe sonal a- dzio Daiigi das i§ (ly is *Dauge das nem i8 i ososios línguas, nem a y i$ né a Zinoma). Be ou a ko, Saknyje anks iau bu us d iga si -i -, o ne -e -, indica i lenkiSkoji Sio ie o a dzio ly is Dowgi dyszki (1881 m.). Tendo em is a, eg asé, que cho a. -el-, -e sla y em línguas pode a liega -il-, -i -, é nadao nepa em- a, odél ela pode só Klaidin i lei o jo- s. Panasiu bidu se á su gadgs uma i ski snis sob e a liepima lie . e sla y y (p. i, 201). Todos o au o us ag adcieii- ji pa yzdziai, quando luga cho e . e sla y línguas es ão i, y, duodinos. An ai, cho e. Did yZia || Ded yziai (au o o nece só a segunda a ian e) — lenk. Dydwize, Vol e io J[u~pmxe: Gia sla ikosios o mas co espon- de lie u iskaja Did yZiai, 0 ne cho e. e sla y em línguas anss a i i, y. Lie . K es énai lenk. K eksze- zany; Vol e is lie u iSkajq ly i o nece ne iksligK is énai espec i amen e, i en endama, ne ikslia sla iskaja Kpuxu anpi. Vadinhi, Sia né a nenhumio i imo i e i i, y. Vol e io Ne iedys,,- ,Lie uyos apgy en y ie y Ni iedé lenk. Niewie ka ambém não indica que cho e. e pode i s i i i, y, nes ly is Ni iedé são não p ecisli ( u i bi i Ne iedé), o lenkiSkosios ly ies ZodZio p adzios nie- (Niewie ka) pode bi i apa ecead- es segundo lenky neiginj nie. Finalmen e, independen e- men e do que queu bidu luga cho e . non-a si a- do lenky nie-, sob e a liepima lie . elenk. i, y ainda assim não pode ala é. PanaSia pode aiski i ou os Siame exemplos mencionad- os no ski snelho. Tendo em is a, a a i mação, que cho e. e pode i s i sla y em línguas é nepag is as. j i, y, Ele, p esumi elme- n e, apa eceu dél medZiagos descon iimida- de. 198 Neskissi- mo ik y ly iy do a mybiy ou iSk aipy- my Siame (e ou oam- e,,Konson- an izmo) capí ulo é bas an e mui o (pa yzdZ- iui, p. 186, c posky is; p. 197, c posky is; p. 201, ¢ subscy i- s; p. 207, c posky is; p. 215, posky is; p. 216, a subky is, p. 244247, 1.1.21.1.6 subky iai; p. 250-251, 1.2.31.2.6. subci ios; p. 256, 1.4.4. subscy is e e c.). Tai maZina iS aduy p ecizisk- uma e con iimu- ma e e éia mui o cuidados- amen e e a é c i 8kai a alia ocalismo e consonan- izmo capí ulo- s. Ma y , au o ui, ne u éju- siam con iimas medzZiag- os, p eciséjo i ou o caminho: p imei o ap esen - a neabejo - inus, pu nai lingu is i- nius, kalby sis ema apsp es - us co espo- ndmenis bem mudança- s, 0 po ha ap a i (ma y , cadacue- nu caso sepa ada- men e) spo adix- kas, nedésnin- gas pa allele- s. Ago a, quando i ocalizmo sky iy, que é especial,- sau us, exigindo jeweli i- no p ecisão, en ou mui osy- bé não oda aiSkiy, abejo iny ou mesmo ne iksliy ly iy, nepa iki- my sug e ini- my, odo sky iaus e é no imai sumaZéj- o. Ta iau, neZiii in nepageid- au iny p emaisy, comum lie u isk- ojo e sla iSko- jo balyno a i ikme- ny imagem, em ge al iman , is dél o pode susida y- i. Siame capí ulo- ue au o ius apZ elgia e sla isky- jy balsiy a i ikme- nis lie u iy kalboje. Consonan iz- mo capí ulo o au o p incipalmen- e mos a, que quais p iebalsias sla y línguas são subs i uídi- os lie u ikieji. En e ou a ko, alando-am- os sob e lie . p iebalsio y a liepima lenky kalboje, J. P incas oda pag is ai p ieS a au- ja J. O embskiui dél ie o a dziy Val kai i Va énd aiskinimo, segundo ku j sla i8kos o ma OspKeHuku e Opanbi esa su gadusios dekompozici- jos bidu (lie . Va énoje -a- éno> B Opauax). Toliau au o mos a, como a liepiam lie u iy kalboje sla iSkieji p iebalsiai. P ieSpasku - iniame, deSim ajam- e, capí ulo o au o discu e alguns comuns de localização sono o, mudança sono o,,p isi- aikimo ques ões, a k eipdam- as démesj j bal y (lie u iy) e sla y (lenky) kalby ocalizmo e konsonan iz- mo sis emy panaSumus e ski umus. Pasku inj li o sky iy cons i ui iS ados, onde au o , en e ou a co, pa ikslina, sug ieZ ina impo ânciai- ausiy da beo y sa oky apib éZimus: usado pe kélimo (Umse zung), subs i uçõe- s, jp asminimo (Deu ung), e imo (Ube se zun- g) e k . Pelo inal J. P incas b e emen e pá a jun o localo a dzi- o,,ling is in- és posições p oblemas. Idomi au o iaus min is, que localo a dZ- io p oly é (a che ipas) pode bi i conside ada su as a só en ão, quando ela apa ece mo i ua a ga siSkai, mo ologisk- ai e seman iskai sis ema de linguagem, bu isioje localo a dZ- io sus o maç- ão empo. Assim, como is o e i8 Sios apz algos, e ise-se um eicalos é não só la us, mas e idomus bei necessá io. Sua p ak iné an ag isy p imei o se á a de que nele se á possí el basea -se, o mando lenky-lie u iy e lie u iy-lenky ie o a dziy e eg as de ansk ipç- ão pe sonal a - dziy. Todo abalho p epa ado, em ge al iman , k uop& iai, me odi8kai é bem apgal o o, planingas. O mais impo an e uco do abalho é medzZiagos, na qual au o baseia, não-exacslid- ade. i$ aukS iau Já di oy exemploZiy e , como kKlaidino au o iy nepa ikima mediZiaga. Ne iksliy ie o a dZiy no abalho é mui o mui o jy odo iS a din- né a nem i eikalo, nem p asmés, pois Gia an o ne au o iaus kal é, quan o ki y, paleidusiy i mundij ie o a - dZiy sa aSus, nos quais mi gé e mi ga Kaidos e iSk aipy- mai. Pode-se só dize que se J. P incas bii y u éjes ikslias li e a ii ines e a mines ie o a dzZiy ly is, abalho bi y bu es ku 199 kas kompak i8kesnis p ecizi8kesnis. jo A ski i posky iai ski sniai, sup an ama, bi y ga e isai ou a pa idala. i i IS ki y smulkesniy ikuméliy i ne ikslumy pode indica apazikanias du idosas e imologias, ypaé nos casos em que p eessaginis oikonimas edado simplesmen e conjinio i8 Zodzio, Pa yzdZiui, i8 sla iskos kilmés bend iniy Zodziy popas, pa asas (< ok. Po asch), andas (<lenk. zqd ,, aldzia, aldyba... ), sabalas, abo as, ainycia edami ie y a dai Papiskés, Papiskiai (p. 55), Pa aSiné (J. P inco no iksliai a8oma Pa asyné), Pa asiskés, Pa asiské (p. 55), Rdndiské (p. 55), Sabaliské- nai, Sabaliskés (p. 56), Taba ai, Taba auskai (p. 56), Vazniskiai (Gudeliai; J. P inco não ap o — Vazniskiai), Vazniskiai (Liud ina as; p. 57) i8 s aigh- y são p ensag- ens -isk ediniai pessoal a dz- i§ iy Papas, Pa dSius, Rdndis, Sabaljs, Taba as, Taba duskas, Vaznis, Vazn}s, Vaznius, Ki as asun o, que pa e siu a dZ- iy pode se pe sonal sla i8kos kilmés. Nome da aldeia Demeniskiai (p. 44) es inas ne i8 usy J empsan a lenk. Dominik, i8 ai. © eZe o na do Démenas. Vie o a dziai Pac onis (lenk. Pokojnie) i Saldpe augis (lenk. Salopi ogi) são aiskis subs i uções (Deu ung) pa yzdziai, mas au o os menciona só galiiniy sla inimo sky elyje. Acon ece caso, quando lie u i8kosios sla i8kosios luga o a d%- io o ma sug e inimo ainda não i bas a de e mina , que é pi mesné. ju An ai, au o , alédando sob e p eesagy galiiniy i mudanças, a i ma, que ie o a dZiy Alsénai (p. 65, 126; Ga lia a), Ba siikai (p. 164; Luud ina as- ), Bund6 iai (p. 166; Aly us) lenkiSkosios o mas Olszany, Bo suki, Bonda y esanéios pi mesnés, 0 ju lie u iskieji a i ikmenys esa pe di biniai lenky. i$ Ta iau al a i mação eque ida j odymu, mais p ecisamen- e, eque ida luga o a dzio his ó ia. Juk, sakysim, localo a d- is Ba sikai pode bi i susida es éliau, negu lie u iy ala a éjo j bend inis Zodis ba suk. Vadici, ele pode bikiles lie u iy linguagem i ZodZio i8 (skolinio) ba sikas. Naquela ez lenkiSkoji localo a dZio galiiné eu só Li u iSkosios -i -ai co espon- dência, mas ne a i k8 iai, como a i ma J. P íncipe. Cabeço do li o au o ac escen - éio ex-Su alky gube nijos Zemélapj. É mui o necessá io apêndice, a iau Zemélapio ie o a dziy galéjo bi i duo as lie u iskosios ly ys, pelo i menos pa iy lie u iSkiausiy ie y a dy. Acon ece uma ou a imp ecisão de ci ação, exempli icand- o: L. 23, p. 1 são Liki¥kélio, J. ' o P íncipe duoda Liciscélias; Sabeliskeniai ( iksli o ma é Sabaliskénai) é L. 23, p. 2, 0 ne p. 1; Jokiiboniai L. 23, p. 281, o ne p. 218. A, Vanagas NAUJASIS ,,RUSU-LIETUVIU LABBU ZODYNAS Rusy-lie u iy kalby Zodynas. Suda izado, u ilizando imp ensdin a i hand aS ine meziaga, pela qual assinko J. Ba ão. Pa éuos V. Ba ão i V. Galinis. Redaga o A-H p o . B. La inas, K-H i T- J. Macai is (a s. ed. ), O-C K. Mus eikis. » Min is, Vilnius, 1967 (1 d. 569 p., IT d. 622 p.). Zinomas pedagogas i lexicóg a o J. Ba ão (1873—1952) seu ,,Rusylie- u iy Zodyna i8leido 1924 m. Segunda jo Zodyno laida, zymiai apildy a i pa- 200