Veikalas apie baltiškų vietovardžių slavinimą ir slaviškų lietuvinimą

»yTka“=suT. an -uka ,,eine Schnep e“ Mielke I 6, a ukas ,,saxicola oenan he* Dise os (ep. Vozgéliai), an uky's ,,7.c.“ Veliuona“®. S . ,,Die Me a onie im li auischen und le ischen“ K. Baga nu odo Zodzius a ukas i i i ukas u in p ie- saga -ukas i él sug e ina su Zodziu dn is ,,En e“. E. F enkelio e imologiniame lie u iy kalbos Zodyne ZodzZio an is ,,En e“ s aipsnyje andame Zodzius an uka »schnep e“, a i ukas .,,saxicola oenan he, whea ea , Weisskehchen“, an ikas (Duse os), in ukas (Tau agnai, Bez. U ena), an ukj is (Veliuona) ,,S einschma- ze , S einschnappe “*. Siais sug e inimais sunku pa iké i, nes kil upys j an i nie- kuo némaz nepanagus. K. Biiga upu j suklaidino, u bi , Ch . G. Milkés i ki i Zodynai, ku ZodZio an uka eik’mé nu odoma ,,eine Schnep e, . y. slanka“. Akademiniame ,,Lie u iy kalbos Zodyne“ Sis ne ikslumas jau pa aisy as: Zodis an u- ka jame nuk eipiamas j an uks, o pas a asis j an ikas ,,Oenan he oenan he“. Dialek- iniy e miny an ukas i in ukas da yba iksliau bi y ai8kin i aip: an é+-ukas i in é+-ukas. ,,Lie u iy kalbos Zodyne“ nu odoma, kad ZodZiai a i é i i é u i »peludés* eikSme. Be o, Zodis a/i é (kaip i a is) u i da i ,,k osnies uZuangés“ eikSme. ,,UZna io, uZuolandos*-—,,peludés“ eikSmiy ko eliacija labai aki aiz- di. Su Siais ZodZiais siejan aukS ai i8kq kil upio pa adinima, galima i ikinamiau ji paaiSkin i. K. Gai enis VEIKALAS APIE BALTISKU VIETOVARDZIU SLAVINIMA IR SLAVISKY LIETUVINIMA Ju gen P inz, Die Sla isie ung bal ische und Bal isie ung sla ische O snamen im Ge- bie des ehemaligen Gou e nemen s Su alki, Wiesbaden (O o Ha assowi z leidykla), 1968, 320 p. su Zemélapiu. Bal isky ie o a dZiy i asmen a dziy sla inimo p oblema ling is inéje li e- a i oje keliama ne pi ma ka a — ien pe pas a aji deSim me j pasi odé keli da bai, ski i Siam Klausimui'. Ta iau ecenzuojama J. P inco knyga sa o apim- imi oli p alenkia ki us Sios s i ies eikalus. Knyga susideda i8 j ado, deSim ies sky iy i iS ady. Knygos gale au o ius pa- eikia ema ine odykle. I ade J. P incas, be ki a ko, a k eipia akis j bal i8kosios oponimijos, anda- mos sla y k aS uose, nag inéjimo sunkumus. Jis pa eikia pa yzdziy i8 V. Topo o- o i O. T uba io o knygos ,,AukS u inés Padnep és hid onimy ling is iné anali- zé“ (Mask a, 1962), iS H. Salio (H. Schall) da by, odanéiy, kad dalis Siy au o- iy aiSkin y bal i8kosios oponimijos elik y gali bi i in e p e uojami i ki aip. Bend osiose pas abose J. P incas umpai pasako, kokia XIX a. gale — XX a. p adZioje bu o Su alky gube nijos e niné sudé is, k i iSkai apZ elgia panaudo us °K. Biga, Rink iniai a8 ai, II, V., 1959, p. 393. ° BE, F aenkel, Li auisches e ymologisches Wo e buch, Heidelbe g —Gé ingen, 1955, ., p. 11-12. 1K. O. Falk, Ze s udiéw nad slawizacja li ewskich nazw miejscowych i osobowych, Scando-Sla ica“, IX (1963), p. 87-103; O me odach slawizacji li ewskich nazw osobo- wych i miejscowych. O genezie i ozpowszechnieniu nazw na -a ce, ,,Sp ikliga Bid ag“, . 4, N .19, Lund, 1964, p.1—16; J. O ebski, Slawizacja li ewskich nazw wodnych i miejscowych, »Z polskich s udiéw slawis ycznych“, Se ia 2, Jezykoznaws wo, Wa szawa, 1963, p. 267—286. 194 oponiminius Sal inius. Au o ius sakosi, kad ais a ejais, kai ie o a dziu ly ys i ai iuose Sal iniuose sky ési, jis pa eiké jas isas, o kai bu o ienodos, nu odé ik 1923 m. gy en ojy su a’ymo p oga iSleis a knyga ,,Lie u os apgy en os ic os“ (Kaunas, 1925 — oliau L. 23). Ve iniy (,,Die Ube se zung) sky iuje au o ius a k eipie akis i a ak a, kad bal i8kosios i sla ikosios oponimijos sq eikos ypa ingumas eikalauja e ima (p z., lie . Raudénd a is — lenk. Cze wony Dwé ) ski i nuo aiskinimo, seman inio ip asminimo, . y. i8 esmés nuo seman inés subs i ucijos ( u imi gal oje a ejai, kai neaikios seman ikos ie o a dZiai dél iSo inio panaSumo ij kokj no s ki os kalbos bend ini Zodi ,,ip asminami*, pada omi aiSkios seman ikos, p z., lie . Visakio Rida — enk. Wysoka Ruda). J. P inco nuomone, daZniau e éiami ie ie y a - dai a ju komponen ai, ku iy pi miné eik’mé y a bend esné i pap as esné. P z., lie . Senieji Alksnénai — enk. Olksniany S a e: e iama ik sa oka senieji, o Alksnénai ik p i aikoma p ie lenky kalbos one inés sis emos. Au o ius kelia i8 pi - mo Z ilgsnio gana jidomia min i, kad bid a dZio o ma p iklauso nuo o, a k a- li ikacinis oponimas suda o polia izacine po a, a nesuda o: jeigu k ali ikacinis oponimas ka u y a i polia izacinis, ai jo bid a dis esas i a dZiuo inis (lenku kalboje biid a dis s o is po daik a a dZio), p z.: lie . Senieji Alksnénai i Naujieji Alksnénai lenk. Olksniany S a e i Olksniany Nowe; jeigu k ali ikacinis oponimas nesuda o polia izacinés po os, ai jo biid a dis esas nei a dZiuo inis (lenky kalboje jis s o is p ie§ daik a a dj), p z.: lie . Naijas Kdimas lenk. Nowa WieS. Ta iau Si min is odosi abejo ina. Visy pi ma eikia pasaky i, kad ie o a dzio Naujas Kaimas y a Zinoma i g e iminé ly is Naujdsis Kdimas. Be o, y a pa yz- dziu, ku k ali ikaciniai ie o a dZiai suda o polia izacines po as, be ju biid a - dziai y a nej a dZiuo iniai, p z. Naiijas S iindi is i Sénas S inai is (S enéioniy .). I a i k& iai, k ali ikacinio oponimo, nesuda an io polia izacinés po os, bud- a dis gali bi i i a dZiuo inis, pa yzdziui, Sendja upé (Alan a). Ma y , biid a dzio o ma p iklauso ne iek nuo o, a oponimas suda o polia izacine po a, kick nuo i a dzZiuo iniy bid a dziy populia umo a méje. Siame sky iuje au o ius iSkelia daug idomiy e imo a ejy: e ciamas ik epi- e as (Ki snd, Didzidji — Ki sna Wielka), e iamas isas Zodis (Plikakalnis — Lysa Gé a, Alksniné, au o iaus ne iksliai asoma Alksnyné — Olszyna), mazybi- né p iesaga e iama mazybe iS eiSkian iu ZodZiu (Likiskéliai — Likiszki Male) i k . Au o ius eisingai pas ebi, kad Si oks ie o a dZio ,, eik’més“ e imas ga- limas, ik esan am ik oms biling izmo salygoms. Subs i ucijos (ai8kinimo, in e p e a imo, die Deu ung) sky iuje J. P incas nag- inéja ki a ie o a dziy sa eikos a eji, ku is, ski ingai nuo ik ka ap a ojo, galimas i be biling izmo. Kaip jau bu o aukS iau miné a, Cia ,, e ciamas“ ne ie- o a dzio ,, u inys“, ,, eik’mé“, be o ma, ku i abiejose kalbose one i8kai y a gana panasi. Ta iau e ian ioje kalboje mazZai paki usi o ma daZnai (i8sky us, s a biausia, an oponiminius ie o a dzius) gauna isai ki a u inj (be aukS iau 13” 195 miné ojo pa yzdZio Visakio Riida — Wysoka Ruda, da plg. lie . Moliné : molis — lenk. Malina : malina ,,a ie é“). S a bu u é i gal oje, kad Siuo a eju negali bi- i i kalbos apie kokius no s one inius désningumus, nes subs i ucija juos leng ai pazeidzia. Siame sky iuje nag inéjami: a) ediniai i8 k ikS ioni8kujy a dy, ku ie lie u- iy i lenky (bal a usiy, usy) kalboje y a panaSiis, p z., lie . Jokibdniai — lenk. Jakubance (plg. Jokiibas, enk. Jakub); b) ediniai i8 apelia y y, p z., lie . Pipa- sodis — lenk. Popasodzie (plg. lie . pupa, lenk. pop ,,popas“); c) o man y subs i- ucijos a ejai, p z., lie . Kud énai — lenk. Kud any i k . Ypaé i8samus i pla us y a posky is apie edinius i$ apelia y y. Jame au o ius pas ebéjo daug idomiy subs i ucijos a ejy (p z.: lenk. gd a — i8 lie . gi id, lenk. os éw — i8 lie . as is, lenk. k asny — i8 lie . k dsnis i k .). Kelia abejoniy ik kaimy a du D apdliai i T umpailiai (p. 60, 83) p isky imas, kad i su iSlygomis, p ie sudu iniy da iniy, ku iy an asis sandas, au o iaus nuomone, sie inas su lie- u iy apelia y u pdlios, lenkyu kalboje dél subs i ucijos i usiu i pole ,,laukas“. Kaimo a das D apdliai y a kiles i8 eze o a do D apalis, o Sis g ei iausiai y a p ie- sagos -alis yedinys, plg. Tab-dlis eZ. S j. PanaSios da ybos g ei iausiai y a i T um- paliai (plg. da T umpaliskiai py. Rokikio aj.). Sky iuje ,,Daik a a diniai sudu iniy bei sudé iniy ie o a dZiy sandai“ J. P in- cas de aliai apZ elgia, kaip y a sla inami sudu iniy ie o a dZiy an ieji sandai bei sudé iniy ie o a dziy an ieji ZodZiai. Be o, au o ius pa eikia i iena ki a lie u inimo a eji. P z., au o ius mano, kad sudé iniai ie o a dZiai, ku iy an a- sis Zodis y a bida, gali bi i sulie u in os sla iskos kons ukcijos: lenk. Debowa Buda — lie . Azuolqj Bada, lenk. Czys a Buda — lie . Cys a Biida, lenk. Lipowa Biida — lie . Liepa a Bada (p. 74) i k . Sj eiginj au o ius g indZia uo, kad lie- u iy kalboje sudé iniai oikonimai esa labai e i, o lenky i apsk i ai sla y kalbo- se jie ypaé populia iis. Su pas a aja min im eikia i§ esmés su ik i, a iau dél iso ie o a dziy modelio su Bada kilmés galima i abejo i. Pa yzdzZiui, kilmininkinis ie o a dis AZuolq Budd gali bi i i nesla iikas. Gene y inj pa idala jis iSlaiké, gal bi , odél, kad jo pi masis Zodis gZuolas y a i8 es inis, o ilgesni iS es iniai kamie- nai lie u iy kalboje Zymiai sunkiau jungiasi su ki ais ZodZiais. (Da plg. Rugény Buda s., Sa a i Bida s. Kédainiy aj.). Be o, okie kaimy a dai, kaip Mazdji Biida, Sendji Bada, Naujéji Bada (plg. Cys a Biida), aip pa odo, kad dalis sudé- iniy oikonimu su Badd gali bi i sa a ankiSkai susida e lie u iy kalbos di o- je, no s pa s bend inis Zodis bada y a sla izmas. P ie sudu iniy oikonimy, ku iy an asis sandas y a i$ galas, ne inka miné i kaimo a do Raugalai (p. 76), nes jis y a ne sudu inis, 0 asmen a dinis ie o a - dis, kiles i§ pa a dés Rdugalas (plg. da Rduga, Rdéugas, Rdugala), ku i sa o uozZ- u g ei iausiai sie ina su bend iniais Zodziais dugalas, dug i i k . ISim im laikomas ie o a dis Pi k a ie é, Kepu ienés (p. 91) i§ iesy y a ne su- dé inis kaimo a das, o du ski ingi a do a ian ai, ku ie lie u i8ki y a okie: Kepu iné a ba Pi k d ie é. Sup an ama, kad jie negaléjo i s i ienu sudu iniu ie o a dziu. Nepa ikimi Sal iniai au o iy suklaidino i dél ie o a dzio Asi iklés Pami giai, ku is aSomas j ai iai (Pamu giai, Asiuklés, Asiiiklenskiai, enk. Pomo gi Osiuk- lanskie), kilmés (p. 91). Sio oikonimo pi masis Zodis Asiiiklés y a g e a esan io 196 ki o kaimo a do Asi iklé kilmininkas. Vadinasi, pagal da yba ai pap as as kil- mininkinis ie o a dis i apie jo pi minj sla i8ka cha ak e j né a pag indo kalbé i. Kaimo a do Makauskai (lenk. Makowszezyzna) pi miniu Sal iniu J. P incas laiko ekons uojamg lenkiska a ba usiSka p a o ma *Makosckoe. Ta iau Si e- kons ukcija ¢ia ne eikalinga, nes kaimo a das Makauskai y a kiles i§ pa a dés Makéuskas. Sky iuje ,,P iesagos“ pi miausia pa odoma, kaip y a sla inami lie u iy p iesa- giniai oikonimai. Au o ius a ski ai ap a ia kiek iena p iesaga, nu odydamas jy lenkiSkuosius a ian us. Be ki a ko, au o ius pa eikia pa yzdZiu, ku ie oje lie- u iy oikonimo su maZybine p iesaga lenky kalboje y a k ali ikacinis ie o a dis, ku io pi mas Zodis y a biid a dis male a pan., plg. lie . Likiskéliai—lenk. Likisz- ki Male (p. 105). Tai labai jdomiis a ejai, a¢ iau ka ais mazZybés e iniais ju, gal bi , i ne inka laiky i, ypaé ais a ejais, kai Zinomos i lie u i8kos sudé i- nés o mos, plg. lie . Geis a iikai, lenky Giejsz o y Male, E. Vol e io—Geis a ai MaZai*. Reikalas as, kad au o ius g e ina ski ingy epochy uZ aSymus (daba - inj i XIX a. pabaigos). Galimas daik as, kad ¢ia ne mazybé ski ingai iS ei8- kiama lie u iy i lenky kalbose, o lenky kalbos ly ys odo ienu ki u a eju ga- léjus bi i i a ping lie u iskaja kons ukcija (p z.,* MaZieji Geis a ai). P iesaginius edinius nuo nep iesaginiu au o ius ski ia isai ge ai. Pas ebé a ik po a ne ikslumy: ie o a di Bedaliai au o ius laiko p iesagos -el- || -él- ediniu, no s ai g ei iausiai y a ik apelia y o bedalis (plg. dalid) daugiskai a; os pa ios p iesagos ediniu au o iaus laikomas ie o a dis Puskepaliai y a asmen- a dinis, kiles i sudu inés pa a dés Piskepalis (plg. pusé, képalas). An ojoje Sio sky iaus dalyje au o ius pa eikia sa i a a i kS inj pi mosios sky- iaus dalies aizda, pa odydamas, kokios lie u iSkos p iesagos a i inka sla iskasias. Tiesa, an oji dalis né a isiska pi mosios kopija, nes Gia ne andame dalies p ie- sagu, nag iné y pi mojoje dalyje a ba susipaZis ame su pi mojoje dalyje neminé ais ediniais. »,P ieSdéliy“ sky iuje, ku is y a ienas umpiausiu, nes i pa iy p ieSdéliy, a ojamy oikonimams suda y i, y a palygin i nedaug, au o ius apz elgia, kaip y a sla inami (daZniausiai lenkinami) p ieSdéliniai gy enamujy ie y a dai. Sky iuje ,,Galinés* J. P incas isy pi ma de aliai pa odo, kaip y a sla ina- mos lie u iSky ie o a dZiy galiinés -a, -é, -ia, -is, -ys, -(i)us, -ai, -és, -iai, -ys (daugiskai a), -(i)os. Toliau au o ius apzZ elgia sla isky galiiniy lie u inimo a ejus. Si apZ alga, be ki a ko, bus eikalinga, suda an sla isky ik- iniy ZodZiy ansk ipcijos i lie u iy kalba aisykles. Ypaé pla us i iSsamus y a okalizmo sky ius. Au o ius pi miausia pa odo, kokiais sla y, daugiausia lenky kalbos balsiais y a pakei iami lie u iSkieji. Be o, J. P incas s engiasi nus a y i, ku ai jmanoma i y a p asmé, pakei imy daz- numa. Sky iuje pa eikiami, iiks an au en iSky o my, i a dy a ian ai. Dau- geliu a ejy ai naudinga, be ka ais au o ius uo pe daug iSple ia da ba, ypaé ada, kai duoda lie u ikujy o my ,, a ian us“. Tie ,, a ian ai* daZniausiai y a aiSkis iSk aipymai (im i pap as ai i§ Vol e io) a ba a mybés. Pa yzdziui, lie u iSkyju o my ,, a ian ai“ su a a ba o (p. 179— 180), a i inkan ys lenky 9, li e a i inéje kalboje u i a ba balsj a, a ba o, be ne abu g e a: Amal iskiai, Mockdabiidziai, 29. Bon b e p, Cnickn Hacenennbix Mec CysauKcKoli y6epnnn, C. Te ep6yp , 1901, p. 38 197 Moliné, Péc ie is, Valiai, Mégiskés, No eikai, Pano eikupiai, Ropydai San a- ka. Visi Sie ie o a dZiai y a i8 y aka y auk8 ai iy dialek u, ku ie balsj o (ki éiuo- a i neki iuo a) iSlaiko nepakeis a. ,,Va ian ai“ Amoliskés, Mackobiidzis, Maliné i ., y a ik iSk aipymai, odél jy negalima s a y i i iena g e a su ik ais kalbos ak ais. Au o ius ne isada g ieZ ai a ski ia a mybes nuo li e a i inés kalbos dalyky. An ai, kalban apie lie . a a liepima lenky kalboje, sakoma, kad, be ki a ko, lie . @ gali a liep i i lenky e: lie . Alksnekiemis ( u i bi i Alksniakiemis) — lenk. Elks- nokiemie. Ta iau Sis pa yzdys Sia nieko ne odo, nes ZodZio p adzios a a ba e Siuo a eju y a ne poloniza imo, o a més dalykas. Du ki i pa yzdZiai (lie . Agliniskiai ~ lenk. Agliniszki i lie . Eglinéiské — lenk. Eglincziski) i8 iso be eikalo pa eik- i, nes abiejose kalbose ZodZio p adzios balsiai y a ienodi. Ka ais au o ius a mybémis laiko suslayin as ie o a dziy o mas. Pa yzdiiui, a mybémis laikomos (p. 177) ly ys (i8 Vol e io) Ob omiiliai, Olakniskiai, Olek- nonys, O esnykai (i8sky us ne isai aisky a eji O ciskiai) y a ik susla in i a i8- k eip i lie u iSkieji ie o a dZiai Ab omiiliai (), Alékniskiai, Aleknénys, A esni ikai. Pasi aiko a ejy, kai au o ius i8 eda aisykle i§ ne iksliy a ba neaiSkiy ie o- a dziu lyéiy. Pa yzdZiui, au o ius eigia, kad lie . -el-, -e - sla y kalbose gali a liep i -i/-, -i -, i pa eikia okius pa yzdZius: lie . A ie nydia, Dau- ge diskiy k., PoSe in is — slay. Asupnuia, Dowgi dyszki, Moumpsun s . Ta iau miné os lie u iskosios ie o a dziy ly ys y a a ba aiSkiai ik eip os (Pose in is = u i bi i Pasi in is, plg. Si in d), a ba nedésningai, g ei iausiai dél lenky kal- bos i akos paki usios (A ie nycia — plg. A i is). Tik dél kaimo a do Daiige dis- kiai galima abejo i, nes i a méje jis daba a iamas su -e -. Ta iau oks a- imas g ei¢iausiai y a nesenas, nes ie o a dis, be abejonés, y a kildin inas i§ asmen- a dzio Daiigi das (ly is *Dauge das nei i8 gy osios kalbos, nei i$ a’ y né a Zino- ma). Be ki a ko, Saknyje anks iau bu us d iga si -i -, o ne -e -, odo i lenkiSkoji Sio ie o a dzio ly is Dowgi dyszki (1881 m.). Vadinasi, aisyklé, kad lie . -el-, -e - sla y kalbose gali a liep i -il-, -i -, y a niekuo nepa em- a, odél ji gali ik Klaidin i skai y ojus. Panasiu bidu bus a si adgs i ski snis apie a liepima lie . e —sla y i, y (p. 201). Visi au o iaus pa eik ieji pa yzdziai, kada ie oje lie . e sla y kalbose y a i, y, abe- jo ini. An ai, lie . Did yZia || Ded yziai (au o ius pa eikia ik an aji a ian a) — lenk. Dydwize, Vol e io J[u~pmxe: Gia sla ikosios o mos a i inka lie u iskaja Did yZiai, 0 ne lie . e sla y kalbose i s a i i, y. Lie . K es énai —lenk. K eksz- ezany; Vol e is lie u iSkajq ly i pa eikia ne ikslig—K is énai i a i inkamai, su- p an ama, ne ikslia sla iskaja Kpuxu anpi. Vadinasi, i Sia né a jokio e i imo i i, y. Vol e io Ne iedys, ,,Lie uyos apgy en y ie y“ Ni iedé —lenk. Niewie ka aip pa ne odo, kad lie . e gali i s i i i, y, nes ly is Ni iedé y a ne iksli ( u i bi i Ne iedé), o lenkiSkosios ly ies ZodZio p adzios nie- (Niewie ka) gali bi i a si- ades pagal lenky neiginj nie. Pagaliau, nep iklausomai nuo o, kokiu bidu ie- oje lie . ne-a si ado lenky nie-, apie a liepima lie . e—lenk. i, y is iek ne- galima kalbé i. PanaSiai galima aiskin i i ki us Siame ski snelyje pa eik us pa yzdzius. Vadi- nasi, eiginys, kad lie . e gali i s i sla y kalbose j i, y, y a nepag is as. Jis, ma y , a si ado dél medZiagos nepa ikimumo. 198 Nesky imo ik y ly iy nuo a mybiy a ba iSk aipymy Siame (i ki ame, ,Konsonan izmo“) sky iuje y a gana daug (pa yzdZiui, p. 186, c posky is; p. 197, c posky is; p. 201, ¢ posky is; p. 207, c posky is; p. 215, posky is; p. 216, a po- sky is, p. 244—247, 1.1.2—1.1.6 posky iai; p. 250-251, 1.2.3—1.2.6. posky iai; p. 256, 1.4.4. posky is i k .). Tai maZina iS aduy p eciziskuma i pa ikimuma i e éia labai a sa giai i ne k i i8kai e in i okalizmo i konsonan izmo sky ius. Ma y , au o iui, ne u éjusiam pa ikimos medzZiagos, eikéjo ei i ki u keliu: pi - miausia pa eik i neabejo inus, g ynai ling is inius, kalby sis emu apsp es us a i- ikmenis bei pasikei imus, 0 po o ap a i (ma y , kiek ienu a eju a ski ai) spo- adixkas, nedésningas pa aleles. Daba , kada i okalizmo sky iy, ku is y a ypa ,jau us“, eikalaujan is ju ely inio ikslumo, pa eko daugybé ne isai aiSkiy, abejo iny a ne ne iksliy ly iy, nepa ikimy sug e inimy, iso sky iaus e é pa- s ebimai sumaZéjo. Ta iau, neZiii in nepageidau iny p iemaisy, bend a lie u iskojo i sla iSkojo balsyno a i ikmeny aizda, apsk i ai iman , is dél o galima susida y i. Siame sky iuje au o ius apZ elgia i sla iskyjy balsiy a i ikmenis lie u iy kal- boje. Konsonan izmo sky iuje au o ius pi miausia pa odo, kokiais p iebalsiais sla y kalbose y a pakei iami lie u ikieji. Be ki a ko, kalbédamas apie lie . p iebalsio y a liepima lenky kalboje, J. P incas isai pag is ai p ieS a auja J. O embskiui dél ie o a dziy Valkini kai i Va énd aiskinimo, pagal ku j sla i8kos o mos OspKe- Huku i Opanbi esa a si adusios dekompozicijos bidu (lie . Va énoje— -a énoje> B Opauax). Toliau au o ius pa odo, kaip a liepiami lie u iy kalboje sla iSkieji p iebalsiai. P ieSpasku iniame, deSim ajame, sky iuje au o ius ap a ia kai ku iuos bend- uosius ga sinio ie o a dziy pasikei imo, ga sinio ,,p isi aikymo“ klausimus, a k eipdamas démesj j bal y (lie u iy) i sla y (lenky) kalby okalizmo i konso- nan izmo sis emy panaSumus i ski umus. Pasku inj knygos sky iy suda o iS ados, ku au o ius, be ki a ko, pa ikslina, sug ieZ ina s a biausiy da be panaudo y sa oky apib éZimus: pe kélimo (Um- se zung), subs i ucijos, jp asminimo (Deu ung), e imo (Ube se zung) i k . Pa- baigoje J. P incas umpai sus oja p ie ie o a dzio ,,ling is inés pozicijos“ p ob- lemos. Idomi au o iaus min is, kad ie o a dZio p oly é (a che ipas) gali bi i laikoma su as a ik ada, kai ji odosi mo y uo a ga siSkai, mo ologiskai i se- man iskai kalbos sis emoje, bu usioje ie o a dZio susida ymo me u. Taigi, kaip ma y i i i8 Sios apz algos, ecenzuojamasis eikalas y a ne ik pla- us, be i idomus bei eikalingas. Jo p ak iné nauda isy pi ma bus a, kad juo bus galima em is, suda an lenky-lie u iy i lie u iy-lenky ie o a dziy bei asmen a dziy ansk ipcijos aisykles. Visas da bas pa eng as, apsk i ai iman , k uop& iai, me odi8kai y a ge ai apgal o as, planingas. S a biausias da bo ikumas y a medzZiagos, ku ia au o ius emiasi, ne iks- lumas. Jau i$ aukS iau pa eik y pa yzdZiy ma y i, kaip kKlaidino au o iy nepa i- kima mediZiaga. Ne iksliy ie o a dZiy da be y a labai daug —jy isu iS a din- i né a nei eikalo, nei p asmés, nes Gia ne iek au o iaus kal é, kiek ki y, paleidu- siy i pasaulj ie o a dZiy sa aSus, ku iuose mi gé e mi ga Kaidos i iSk aipymai. Galima ik pasaky i, kad jeigu J. P incas bii y u éjes ikslias li e a ii ines bei a - 199 mines ie o a dzZiy ly is, jo da bas bi y bu es ku kas kompak i8kesnis i p e- cizi8kesnis. A ski i posky iai i ski sniai, sup an ama, bi y ga e isai ki a pa idala. IS ki y smulkesniy ikuméliy i ne ikslumy galima nu ody i pasi aikan¢ias abejo inas e imologijas, ypaé ais a ejais, kai p iesaginis oikonimas edamas ie- siog i8 bend inio Zodzio, Pa yzdZiui, i8 sla iskos kilmés bend iniy Zodziy popas, pa asas (< ok. Po asch), andas (<lenk. zqd ,, aldzia, aldyba...“), sabalas, abo as, ainycia edami ie y a dai Papiskés, Papiskiai (p. 55), Pa aSiné (J. P inco ne iksliai a8oma Pa asyné), Pa asiskés, Pa asiské (p. 55), Rdndiské (p. 55), Sa- baliskénai, Sabaliskés (p. 56), Taba ai, Taba auskai (p. 56), Vazniskiai (Gudeliai; J. P inco ne iksliai — Vazniskiai), Vazniskiai (Liud ina as; p. 57) i8 iesy y a p ie- sagos -isk- ediniai i§ asmen a dziy Papas, Pa dSius, Rdndis, Sabaljs, Taba- as, Taba duskas, Vaznis, Vazn}s, Vaznius, Ki as eikalas, kad dalis Siu asmen- a dZiy gali bi i sla i8kos kilmés. Kaimo a das Demeniskiai (p. 44) es inas ne i8 usy J empsan a lenk. Domi- nik, © i8 lie . eZe o a do Démenas. Vie o a dziai Pak onis (lenk. Pokojnie) i Saldpe augis (lenk. Salopi ogi) y a aiskis subs i ucijos (Deu ung) pa yzdziai, be au o ius juos mini ik galiiniy sla- inimo sky elyje. Pasi aiko a eju, kai lie u i8kosios i sla i8kosios ie o a d%io o mos sug e- inimo da nepakanka nus a y i, ku i ju y a pi mesné. An ai, au o ius, kalbédamas apie p iesagy i galiiniy pasikei imus, eigia, kad ie o a dZiy Alsénai (p. 65, 126; Ga lia a), Ba siikai (p. 164; Liud ina as), Bund6 iai (p. 166; Aly us) lenkiSkosios o mos Olszany, Bo suki, Bonda y esanéios pi mesnés, 0 ju lie u iskieji a i ikme- nys esa pe di biniai i$ lenky. Ta iau oks i inimas eikalingas j odymu, iksliau, eikalinga ie o a dzio is o ija. Juk, sakysim, ie o a dis Ba sikai gali bi i susida es éliau, negu j lie u iy kalba a éjo bend inis Zodis ba sukas. Vadinasi, jis gali bi- i kiles i8 lie u iy kalbos ZodZio (skolinio) ba sikas. Tuome lenkiSkoji ie o a dZio galiiné -i ebus ik lie u iSkosios -ai a i ikmuo, be ne a i k8 iai, kaip eigia J. P incas. Knygos gale au o ius p idéjo bu usios Su alky gube nijos Zemélapj. Tai labai eikalingas p iedas, a iau Zemélapio ie o a dziy galéjo bi i duo os i lie u is- kosios ly ys, ben jau pa iy lie u iSkiausiy ie y a dy. Pasi aiko ienas ki as ci a imo ne ikslumas, pa yzdziui: L. 23, p. 1 y a Liki¥- kélio, o J.'P incas duoda Likiskéliai; Sabeliskeniai ( iksli o ma y a Sabaliskénai) y a L. 23, p. 2, 0 ne p. 1; Jokiiboniai —L. 23, p. 281, o ne p. 218. A, Vanagas NAUJASIS ,,RUSU-LIETUVIU KALBU ZODYNAS“ Rusy-lie u iy kalby Zodynas. Suda y as, panaudojan spausdin a i ank aS ine medziaga, ku ia su inko J. Ba onas. Pa uosé V. Ba onas i V. Galinis. Redaga o A-H p o . B. La inas, K-H i T- J. Macai is (a s. ed.), O-C K. Mus eikis. » Min is“, Vilnius, 1967 (1 d. 569 p., IT d. 622 p.). Zinomas pedagogas i leksikog a as J. Ba onas (1873—1952) sa o ,,Rusy- lie u iy Zodyna“ i8leido 1924 m. An oji jo Zodyno laida, zymiai papildy a i pa- 200