BALTU
KALBU
VEIKSMAZODZIO
TYRINEJIMATI
EP
TU
VIOlS
TS
Mw
OR
SL
AKA
DR MT
POA
A.
VIDUGIRIS
ZIETELOS
TARMES
VEIKSMAZODZIO
KAITYBA
Apie
Zie elos
a més
eiksmazZodj
kalbininkai
Zino
daugiausia
i
P.
A umos,
E.
F enkelio,
Ch .
S ango
i
Z.
Zinke i iaus
da by,
ku iuose
lie iamos
daugiausia
e esnés
i
biidingesnés
ypa-
ybés.
Siame
s aipsnyje
s engiamasi
pa eik i,
kiek
galima,
pilnesnj
Zie elos
a més
eiksmazZodzio
kai ybos
aizda.
Pa s
s aipsnis
y a
didesnio
da bo,
pa aSy o
1957—1961
m.
apie
Zie elos
a me,
dalis
i
Gia
spausdinamas
ik
nezymiai
pa edaguo as
i
papildy as
ienu
ki u
nauju
pa yzdziu*.
1.
Bend osios
pas abos
§
1.
VeiksmazZodZiy
y a
ke u ios
nuosakos:
iesioginé,
a iamoji,
liepiamoji
i
geidzZiamoji.
Tiesioginé
nuosaka
u i
is
laikus:
esamaji,
bi aji(ka inj)
i
bisimaji.
A ski os
bi ojo
dazninio
laiko
o mos
a mé
ne u i.
Ji
bu us
odo
sup ie eiksméjusios
o mos
bilau,
bilo,
p z.:
bilau,
gi mame
isalokas
gi smés
,,bida o,
giedame
(dainuoja-
me)
isokias
giesmes
(dainas);
bulo,
an
Pé o
kasa
kunodas
,,bida o,
apie
Pe a
(bi Zelio
29
d.)
kasa
bul es“.
Ka o inis
i
pasika ojan is
eiksmo
pobidis
nusako-
mas
daugiausia
da ybinémis
p iemonémis,
ypa¢
p iesagomis
-iné i,
-diné i
i
k .
VeiksmazodZiy
skai iai
y a
du:
ienaskai a
i
daugiskai a.
D iskai a
daba
ne-
be a ojama.
UzZ aSy as
ik
ienas
sakinys
su
a iamosios
nuosakos
dgs.
1
asm.
gali-
ne
- a,
ne aisyklingai
pa a o a
2-ju
asmeniu:
pas o
6ki és,
kad
jus
bi u a
abud
iS
Pagi iy
k.).
Visy
nuosaky
i
laiky
dgs.
1
asm.
o mos
daZniausiai
baigiasi
-m,
0
2
asm.
-
Tagiau
e ka iais
pasakoma
i
-me
a ba
-mé,
- é,
é.
- e.
Galiinés
balsis
-é
jsi es as
g ei iausiai
pagal
sang aZinius
eiksmazZodzius,
plg.
i imés,
u i és.
Vienaskai os
i
daugiskai os
e iojo
asmens
o mos
isada
ienodos.
§
2.
Bend a ies
o mos
a méje
y a
daZniausiai
su umpéjusios,
p z.:
dus ,
béginé ,
di° ,
gé ,
gi°do ,
ki p ,
k ims ,
a gw°
,, a g i*.
Galiinés
p iebalsis
y a
kie as*,
a¢iau,
odos,
upu i
minkS esnis,
negu
pie iniy
aka y
aukS ai¢iy.
Gal
1
Z ,
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend
mi
g ama ischen
Anme kungen,
Do pa ,
1931
( oliau
—
LMT);
E.
F aenkel,
De
S and
de
E o schung
des
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen,
—
Bal icosla ica,
.
II,
Wilno,
p.
14-107;
Ch .
S.
S ang,
Die
li auische
Munda
on
Zasé iai
im
Gebie e
on
Wilna,
—
No sk
Tidsk i
o
Sp og idenskap,
.
18,
Oslo,
1958,
p.
171—201
( oliau—
NTS);
Z.
Zinke i ius,
Lie u-
iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966.
2
I§
a més
mo ologijos
y a
skelb a
apie
eiksmaZodziu
da yba
su
p iesagomis
-iné i,
-diné i,
MAD,
A,
.
2(11),
p.
219-231;
apie
i a di,
LKK,
.
3,
p.
113-131,
daik a a di,
LKK,
.
11,
p.
147—182.
Kele a
pas aby
apie
a més
one ika
Z .
LKK,
.
2,
p.
195
.
*
Plg.
K.
Biiga,
Zy elos
Snek d
(uz aSai),
ank a& is
Vilniaus
als ybinio
V.
Kapsuko
uni-
ye si e o
biblio ekos
Rank aS yne
( oliau
—
Z§),
p.
19
( aSo
sja e).
199
bi ,
oks
ispiidis
susida o
dél
o,
kad
Sis
¢
Zie elos
a méje
y a
isai
neaspi uo as
a ba
ben
maiiau
aspi uo as,
negu,
p z.,
apie
Kyba us.
Be
o,
Zie elos
a méje
bend-
a ies
galiinés
p iebalsis
,
a sida es
p ieS
ska dZiuosius
p iebalsius
a ba
balsinguosius
1,
m,n,
i
pusbalsj
j,
ne e ai
suska déja,
p z.:
/dugd~lduk i,
nudu°dinéd~
nu-
duodiné i,
pada id~
pada y i,
pé nak od~
‘pé nak o i,
agéd~ egé i,
u iéd~
u é i,
aiu’d
~
azi o i.
Bend a ys
su
- i
e iau
a ojamos:
ai i,
diimi‘ i
s» iky i*,
gi dé i,
ghidi' i
,,lygin-
i,
glos y i“,
jés i
,,és i,
algy i“,
a iné i.
Tik
labai
e ai
pasi aiko
o my
su
- ie,
p z.:
bii ie,
pjdu ie.
Anks iau
jas
a ojus
dainiau
odo
K.
Bigos
uZ a8y i
pa yzdziai:
Jskuo ie,
jim ie,
Siena io ies.
-Sang aZiniy
eiksmazZodziy
bend a is
dazniausiai
baigiasi
- is,
p z.:
ba is,
gulda i' is
,,gul is“,
kul is
,,mu8 is,
s eng is“,
i ik is
,, uo8 is“,
a i is,
e iau
—
- ies,
p z.:
u é ies
,,laiky is“.
DaZnai
sang azos
dalely e
gale
u i
i
p ieSdélé i
eiks-
mazodziai,
p z.:
négalu
pa e s ies
,,negaliu
pasi e s i“,
jémé
iménés
pe buda-
o iné ies
an
u o ii
,,eémé
Zmonés
kel is
i
ienkiemius“,
da
plg.
§
41.
§
3.
Ta mé
isai
ne u i
siekinio,
bidinio,
eikiamosios
iigies
esamojo,
bisimo-
jo
i
eikiamybés
daly iu
o mu.
ISnykusios
aip
pa
padaly io
o mos,
plg.
§
51.
2.
Asmena imas
Tiesioginé
nuosaka
Esamasis
laikas
P iebalsinis
kamienas.
§
4.
Ta méje
y a
i8likusiy
kele as
eiksmazodziy,
u in¢iy
daugiausia
3
asm.
a ema iniy,
a ba
p iebalsinio
kamieno,
o my.
Ki os
asmeny
o mos
u i
a ba
kon aminuo as,
a ba
ien
a ema iniy
eiksmazZodziy
gali-
nes.
Daugiausia
kon aminaciniy
o my
u i
eiksmazodziy
ai ,
dé ,
gi do ,
jés ,
mi‘go
pa adigmos:
Vienaskai a
1.
aima,
démi,
jéme,
gimi,
mi gmi
2.
aimi,
démi,
jémi,
gi*mi,
miegmi
3.
ai (i),
dés ,
&.
dés (i),
jés (i),
gis (i),
mi g (i)
aima,
déma,
©
jéma,
gi*ma,
mi’gma
Daugiskai a
1.
aimam(e),
démam,
jémam,
gi mam,
mi*gmam,
2.
aima (e),
déma ,
jéma ,
gi*ma ,
mi*gma
Pas abos.
§
5.
Miné i
a ema iniai
eiksma%odziai
pasizymi
o my
j ai umu.
DazZniausiai
y a
a ojamos
kon aminacinés
o mos
su
-m-,
apibend in os
pagal
ns.
1
asmenj,
p z.,
aimi ,
jému,
démi,
gi mam,
mi’gma (e).
Tik
3
asm.
dazniau
a oja-
mos
a ema inés
o mos:
dnas
ai
i
ai
an
dé bo
sis
eina
i
eina
jda ba“;
béginédami
jgs i
Gnas
,,bégiodamas
algo
jis“,
a e
d&s
is a;
padés
ezima;
o ,
gi s i
S azai
,,o
g aziai
gieda“;
jai
mi¢k
and.
O
o
asmens
kon aminacinés
o mos
kiek
~
«XK,
Baga,
Zs,
p.
11-12.
*
Fo mos
su
d iem
ki éiais
odo,
kad
jos
gali
bi i
ki iuojamos
d ejopai,
pyz.,
Jému,
jémi,
jémi ,
jémi
ix
. .
200
e iau
a ojamos:
jau
isi
aim
anamép;
sazdéma
an
kaisnikeo
do
i
gano
,,susiséda
i
iena
ie a
i
gano“;
i
eb
jéma
isi
,,i
aip
algo
isi*;
mo e és
i
p ig
da bi
gi°ma
»Mmo e ys
i
di bdamos
dainuoja
(gieda)“.
G ei iausiai
pagal
Sias
o mas
pasi aiko
suda y y
i
ki y
ema iniy
1—3
asm.
eiksmazodziy,
p z.:
g imu
kap
médias;
skimu
k ie kds.
Ka ais
pasi aiko
o my,
pada y y
iS 3
asm.
a ema iniu
o my
su
ema ine
ga-
lane
-a,
p z.:
gi‘s a
,,gieda“,
jés asi
,, algoma,
algosi“,
/i*ks a
.,licka“,
pe7 a
,,pe s-
i‘,
skaiis a
,,skauda“.
Dalis
Sin
o my
gali
bi i
pada y a
pagal
p iesagos
-s a
(diks-
a,
di s a)
edinius.
Kai
ku ie
a més
a s o ai
ka ais
a oja
3
asm.
o mas,
pada y as
pagal
bi ojo
laiko
kamiena,
p z.:
déja
,,deda“,
gi ddja
,,gieda“,
mi®gdja
,.miega“.
O
mokan ys
skai y i
a ba
bend a e
su
ki y
lie u iy
kalbos
a miy
a s o ais
eiksmazZodzZio
ei i
a oja
i
lk.
galiines:
aini,
aini,
aina.
§
6.
Labai
i ai ios
y a
eiksmaZodZio
ba i
o mos.
Apibend in ai
a ojama
o -
ma
i‘ d
dazniausiai
nusako
asmenj
kalbamuoju
momen u:
a
i* a
ndi
mazdsnis
,a8
esu
ma iausias“,
u
i a
didésnis
kap
a5;
m@s
jaii
isi
Ga
i a.
Esamojo
laiko
a e-
ma inio
eiksmaZodzZio
Saknies
es-
uzZ aSy a
ik
o ma
ds i
(gi dé a
nena i aliai
a-
ian
su
d iem
ki iais):
apskalduna
u‘bis,
i
él
g azu's
As i.
Reik&me
,,gy en i*
daZniausiai
a ojamos
Saknies
bi-
o mos:
a
bus u
ge-
ai;
kap
i
bus i;
kas
a gi°ja,
o
kas
ge ai
bus a
,,kas
a gs a,
o
kas
ge ai
gy e-
na‘;
m@s
i ep
i
bus am;
o
jus
kap
bis a ?
Pagal
Sias
o mas
pasi aiko
suda y a
i
bend a is
bus i,
ka ais
i
a iamosios
nuosakos
o mos,
p z.,
daF
mimi
né €a
bus i,
né
azi° i
,,daba
mums
nei
Gia
bi i,
nei
aZiuo i“,
Jagadnai
bus umém
,,ge-
ai
gy en umém“.
Ta
Saknj
u i
i
daik a a dis
bis i‘mas
,,gy enimas,
bu imas“.
Abi
Pagi iy
kaimo
a s o és
daZniau
a ojo
pagal
kon aminacines,
su
o man u
-m-
suda y as
o mas,
p z.,
a¥
biimu
daik é
,,a8
gy enu
mies e“,
seneik
bimu
an
s ie o;
nemdina
ai
Zu' é ,
ku?
and
bima;
més
64
biamam
kap
i
pi maik.
Kaip
i
o ma
bius u,
aip
i
bumu,
ka ais
pasi aiko
su
ki éiu
gale
bu‘s i,
bu‘mu.
G e a
o my
biis a,
biima
e ka iais
pasakoma
da
i
bina,
bii a.
3
asm.
p asme
ka ais
pa a ojama
ne
i
bend a is
bi i:
Sen
a ai
Gnas
i
bu i,,¢ia
a eina
jisi
bana™.
T umpam
i
daznam
bu imui
eikS i
a méje
pap as ai
a ojama
o ma
bu o i,
p z.:
and
Zi eloj
daina
bu 6ja;
i
a
kap
kadaik
bu 6ju
en.
§
7.
I8
eiksmazodZio
duo i
pada y a
a ema iné
3
asm.
o ma
di°s i
e a:
Gni‘s
jdm
iso
dU°s i
,,jie
jam
isko
duoda“.
G ei iausiai
pagal
Siq
o ma
y a
pada y as
i
an inis
eiksmazZodis
pazdu°zdinéjasi
,,pasiduoda“,
daZniau
du°dinéja.
Daba
dau-
giausia
y a
a ojamos
o mos
dii%ju,
du%ji,
di°ja,
di°jam,
di ja ,
kaip
shioju,
shioji,
Shioja®.
§
8.
Ta méje
y a
i
daugiau
eiksmazodziu,
u inéiy
ik
iena,
daZniausiai
3
asm.
a ema ine
o ma,
p z.:
-lik (i)
:
i
Gnas
ai ,
ne
a silik
nami®
i nas
,,i
jis
eina,
nelieka
namie
ienas*;
paskui
béci*
labai
a ingjasi,
nea silik i
,,paskui
é a
( aikas)
labai
sekioja,
nea si-
lieka“;
ni i i
;
kéja’
ni*s i
nékap
,,kazkaip
koja
niez i*;
pe s i
:
manimp
gé kla’
pe 8 i;
"©
Ch ,
S angas
mano
jas
a si adusias
dél
bal a usiy
Aao,
aeT,
nae
i akos,
Z .
Ch .
S.
S ang,
NTS,
.
18,
p.
194.
201
Sskaiis (i)
:
idui
ska s ;
pi s is
labai
skais i.
Sues.
1.
3
asm.
galiine
- 7
pasi aiko
i
okiy
o mu,
ku ios
a méje
pap as ai
y a
ik
ema inés.
Daénai
iename
sakinyje
gali
bi i
d i
a ema inés
o mos:
iena
sena,
an a
g ei iausiai
naujesné,
pap as ai
su ampan i
su
bend a imi,
p z.:
Sés i
:
béginédami
jés i
danas,
nesés i
»bégiodamas
algo
jis,
neséda‘;
sumal i
:
agi?nu’
sam
Al
do
jés
»aguony
sumala
i
algo“;
i s i
:
gi*s i
d uzind,
az
pi ka
iis i
»dainuoja
pajauniai,
ne
pi kia
i s a,
g id a“;
uim@s i
:
an
peéii
izmes ido
pe
kakla
i
ai i
,,an
pe iy
uzme a,
aip
pa
pe
kakla
i
eina“,
Ka ais
okiy
eiksmazZodziy
a ema iné
o ma
azéje
es i
i
ieni8a,
p z.:
dus i
:
kap
ni ima
nig
snauniێos,
ai
jaii
Aus i
»kai
nuima
nuo
mes u y,
ada
jau
audzia“;
mis
:
kd é
mi8
k auji;
Pin i,
azskél
:
ask
#I1
and
jas
i
Pin i
,,pe skelia
ji
jas
(Sakneles)
i
pina“;
aus
:
dzikei a s ,
kab
iskabina,
ai
kap
plug
,,8e nai
ausia,
kai
uZkabina,
ai
kaip
pligu“;
ém i
:
i
jdm
niéko,
ne ém i,
niéko.
Visos
Sios
o mos
odo
a ema iniy
eiksmazodziy
gajuma
a méje.
a
kamienas.
§
9.
Viena
ix
bidingesniy
a més
a
kamieno
eiksmazodziy
da-
ybos
ypa ybiy
y a
a,
kad
kai
ku ie
ski ingos
Saknies
esamojo
laiko
eiksmazodziai
y a
p ide in i
p ie
ki y
pag indiniy
o my
(bi ojo
laiko
i
bend a ies).
Tai:
a)
eiksmaZod7iai,
ku ie
es.
1.
Saknyje
p ieS
sonan us
u i
balsi
e,
p z.:
ki pa
:
ki po,
ki p ,
k im a
:
k im o,
k ims ,
li ida
:
li ido,
lis ,
pi ka
:
pi ko,
pi k ,
i ka |
o ika
:
i iko
|
o iiko,
i k ,
sli ika
:
sli ko,
sli ik ,
ija
,, eja“
:
ijo,
i i,
i a
:
i é,
i ’;
b)
eiksmaZodiiai,
ku ie
Ik.
u i
in a pa,
p z.:
b ida
,,b enda“
:
b ido,
b is ,
lipa_,,limpa“
:
lipo,
lip ,
plika
,,plunka“
:
pliko,
pluk ,
sniga
:
snigo,
snig ,
s ila
:
s ilo,
s il ,
Sila
:
Silo,
sil ;
c)
aip
pa
da
eiksmazodiiai:
gija
:
Sijo,
gi ,
gima
:
gimé,
gim ,
lija
:
lijo,
li ,
lika
:
liko,
lik ,
mi a
:
mi é,
mi .
Be
Si
esamojo
laiko
da ybos ypa ybé
a méje
ik iausiai
né a
senas
dalykas,
nes
g e a
da
ne e ai
sakoma
i :
gija,
gims a,
kepa,
keF a,
k em a,
landa
(<lenda),
lija,
ména
,,p isi-,
a simena“,
li ka
||
lika,
mi s a,
pe ka,
p ikemSa,
aika
|
e ika,
s ila,
Sila.
Su
in a pu
a
kamieno
es,
1.
eiksmazZodziy
a méje
y a
labai
maza:
pa i ika
:
pa iko,
a da
:
ddo,
sdp an a
:
Sap a o,
Su a
:
Su o.
Daugumas
ki y
a
kamieno
eiksmazZodziy
y a
okie
pa
kaip
Ik.:
duga,
aiina,
béga,
di ba,
gi la,
ima
jima,
kanda,
képa,
lipa,'
mé& a,
mina,
méka,
pina,
isa,
i a,
skina,
ski a,
Si a,
suka,
Sala,
5éka, @da,
%a,
¥inda
||
Ze nda.
(n)a
kamieno
(a ba
p iesagos
-na)
eiksmazodziy
a méje
y a
nedaug.
Tai
dau-
giausia
o mos,
ku ios
bi ajame
laike
p ies
galiing
u i
-o -,
0
ki ose
o mose
-au-,
=
7
Kad
okiy
es.
L.
o my
a si adimui
u éjo
didesnés
j akos
ne
bend a is,
0
bii ojo
laiko
o mos,
odo
eiksmazZodziai,
ku iy
bend a is
ski iasi
nuo
es.
i
bi .
1.
o my,
p z.:
lis ,
lik ,
i .
202
p z.:
d&duna
:
did é,
pjduna
:
pjé é,
duna: é é,
sagduna
:
sagé é,
sak duna
:
sak é ée,
k duna,
é.
k duja;
(s )a,
(S )a
kamieno
(a ba
p iesagos
-s a,
-s a)
eiksmaZodZiy
a méje
y a
nemaza,
p z.:
apgi s a ,,ikaus a“,
dus a,
diks a~djgs a,
dius a,
gais a
,,dings a,
p apuo-
la“,
gé@s a,
g ix a,
isigds a,
ispliks a
,,iSplaukia“,
is uks a,
is is a,
klum(p)s a,
mégs a
||
més a
,,myli“,
mi ks a,
mi s a,
nu is a,
pazis a,
plis a,
p ijinks a,
p i iks-
a~
p i iigs a,
iks a
|,,smilks a“,
|sasilks a
,,p ailgs a,
nusibos a“,
ins a,
i s a.
Su
p iesaga
-s a,
-S a
pasi aiko
i
daugiau
okiy
eiksmaZodZiy,
ku ie
Ik.
ne-
u i
os
p iesagos,
p z.:
dilks a
,,dulka“,
gu i a
,,liz a“,
iSpuls a
,,iSpuola,
iSk in-
a“,
pus a
,,p i a“,
hib idas
nu iks a
,,nu yla“.
Daugelis
eiksmazodziy
su
-s a
(-s a)
u i
da
i ai iy
ki y
g e iminiy
ly¢iy,
p z.:
dus a
||
dina,
gims a
||
gimé,
gis a||
gija,
gija,
g is a,
é.
g iina,
is iks al|
i ika,
mé(k)s a,
é.
méga,
lips a| lipa
,,limpa“,
pa dks a,
dz.
dga
,, agia“,
p i igs-
a
||
p i u’ga,
sas iks a
||
sds ika,
sasi i ika,
uske s a
||
uskeFd(2)a
,,paske dZia“,
éms-
a
||
@ma,
ins a
| |
ina.
A ski i
Ik.
-s a
p iesagos
eiksmazodziai
a méje
y a
su
ki a
p iesaga,
p z.:
sasialka@nina
,,i8alks a“,
senéja
,,sens a“,
slizgoja(si)
,,slys a“,
a gii°ja
,, a gs a“.
§
10.
a
kamieno
eiksmaZodZiai
asmenuojami
aip:
Vienaskai a
s
bégu,
nes ,
i ,
mé(k)s u,
pjdunu,
mokinu
2.
bégi,
nesi,
i i,
mé(k)s i,
pjduni,
mokini
3.
béga,
né@Sa,
i a,
mé(k)s a,
pjduna,
mékina
Daugiskai a
1.
bégam,
nésam,
i am,
mék)s am,
—
pjdunam,
mokinam
2:
béga ,
n@sa ,
i a ,
mé(k)s a ,
pjduna ,
mokina
Su
nuk i usiu
galinés
balsiu
a
pasi aiko
ik
3
asm.
eiksmazodziai
i ,
né .
ia
kamienas.
§
11.
Daugumas
ia
kamieno
eiksmazodziy
y a
okie
pa ,
kaip
Ik.,
p z.:
dudZa,
b ai ka,
daiiZa,
g dudia,
g éba
g éba,
joja,
kdika,
ke iéa,
kldu-
Sa,
kléja,
IdidZa,
léka
~ lékia,
la ika
~
le ikia,
léja,
mél2a,
p aia,
duga,
aiisa,
eika,
séja,
s éja,
Sunéa,
s i na,
saiika,
duka,
éma,
eFéa,
éga,
Zdid a
,,g iezia,
g oja“.
Kele as
ia-kamieniu
eiksmazodziy
y a
pe éje
i
a
kamiena,
p z.:
de iga
,,den-
gia“,
gniba,
k épa
,,k epia“,
@sa_,, esia“.
A ski i
ia
kamieno
eiksmazZodZiai
i
a
kamiena
y a
pe éje
dél
one iniy
p ie-
Zas iy,
.
y.
dél
kamiengalio
p iebalsio
sukie éjimo,
p z.:
G a
~
d ia,
gi a
~
gi-
ia,
gé a
~
gé ia,
ka a
~
ka ia,
ski a
~
ski ia,
é a||
@Fa,
é a
||
@Fa.
Ka ais
ia
kamiena
u i
eiksmazZodZiai,
ku ie
Ik.
y a
ki okio
kamieno,
p z.:
gi dia,
dz.
gi dina
,,gi do“,
g id a,
dz.
g ida,
k iméa,
dz.
k im a,
k em a.
Kai
ku ios
io
kamieno
o mos
ka ais
ie oje
a ika u
¢,
dz
u i
,
d,
p z.:
duda,
g déuda,
Idida,
ske?da,
spduda,
Su ia.
203

§
12.
ia
kamieno
eiksmazodziai
asmenuojami
Si aip:
Vienaskai a
1.
kléju,
dudu
||
dudéu,
p ausn,
Sunéi
||
Suni
4
kléji,
dudi,
p ausi,
Sun i
3.
kidja,
dud(2)a,
p aiiSa,
Suii€a
||
Sui ia
Daugiskai a
1.
kidjam,
dud(2)am,
p aiisam,
Suniam
||
Su iéam
2
kldja ,
dudza ,
p aiisa ,
Su iéa
Galiinés
balsio
ne u i
ka ais
pi minis
eiksmaZodis
eik
||
eika
i
ka ais
an iniai,
p z.:
kas
po
bala’
b did oj,
pasun a
Spa os
,,kas
po
bala
b aidzioja,
i8¥un-
a
a pupi S iai*;
kap
kas
iZdiimoj,
ep
i
sako;
n&kas
iz
gi os
az ioj.
i
kamienas.
§
13.
Esamojo
laiko
i
kamieno
eiksmaZodziy
a méje
y a
ne-
daug,
p z.:
gdli,
gili,
né i,
pé&ni,
agi
~
egi,
a i,
iipi,
sédi,
s o i,
ili,
ingi,
ii,
usiga i,
¥idi,
Za i.
Vos
po a
pa yzdziy
pasi aike
iSgi s i
su
p iesaga
-s-i:
ki kudaksi
.kudaksi,
kudakuoja
( i8 a)“,
Jépsi_,,mi ksi
(akimis)“.
i
kamieno
y a
aip
pa
Zodis
nak i
( é.
nak éja)
i
p iesagos
-elé i
ediniai:
dus eli_
,,papu ia,
a sik epia“,
Jop eli
»mi k eli*,
s uk eli,
z il(k) eli.
§
14.
i
kamieno
eiksmazodziai
kai omi
aip:
Vienaskai a
Daugiskai a
1,
s o u,
u i ,
nakian
-
s o im,
u im,
nak im
2.
s o i,
u i,
nak i
-
s o i ,
u i ,
nak i
3:
s é i
||
s éu,
a i,
nakyi
Be
Zodzio
s éu,
galinés
i
e ka éiais
ne u i
da
gal
,,gali*
i
u
,, u i“.
o
kamienas,
§
15.
Es.
1.
0
kamieno
eiksmazodzius
pagal
bend a ies
p iesa-
ga
galima
ski i
ji
d i
g upes:
a)
o
kamieno
eiksmaZodziu,
u in¢iy
bend a i
su
p iesaga
-o i,
a méje
y a
nedaug,
p z.:
bijo,
jisko
||
ji%sko
(g e a
ji*Skoja
||
ju°skoja),
ka o,
Zino
||
Zeno;
b)
daugiau
y a
es.
1.
o-kamieniy
eiksmazodziy,
ku ie
u i
bend a j
su
p iesa-
ga
-y i,
p z.:
aFdo,
bado,
dailo
,,dalo“,
da o,
gano,
klaiiso,
k a o,
la zo,
maiio,
sa-
ko,
samdo,
aiko,
a o.
Daugelis
esamojo
laiko
o my,
ku iu
bend a is
u i
p iesaga
-y i,
daZniausiai
y a
pada omos
su
p iesaga
-ina,
aigi
jos
y a
ki o
(a)
kamieno,
P z.:
gdudina,
gidi-
na,
késina,
Idis ina,
mé ina,
skdldina,
édina,
Sdldina,
Sildina,
aisina
g e a
/dis o,
mé o,
skdldo,
aiso.
Be ,
ski ingai
nuo
Ik.,
ka ais
g e a
akina
sakoma
i
iZ ako
,,u% akina“.
§
16.
S ai
o
kamieno
eiksmazodziy
asmena imo
pa adigmos:
Vienaskai a
Daugiskai a
i:
bijai,
k a aii,
mé au
||
mé inn
—
bijom,
k a om,
—mé om
2s
bijai,
—
k a ai,
~~
mé ai
||
mé ini
—
bijo ,
—
k é o ,
mé o
3.
bijo,
k a o,
mé o
||
mé ina
§
17.
Nep ieSdélé i
esamojo
laiko
eiksmaZodziai
a méje
y a
ki giuojami
bemaz
aip
pa ,
kaip
Ik.
(i’sky us
nedésningai
pasi aikanéius
ki io
ie os
s y a-
imus).
204
Daug
labiau
ski iasi
p ieSdélé y
esamojo
laiko
eiksmazodzZiy
ki ia imas.
P ieSingai
1k.,
ki i
i
p ieSdélj
nukelia:
a)
i agalés
Saknies
d iskiemeniai
eiksmaZodiiai,
pyz.:
d ai ,
d aima,
a -
p auSa,
a Sunéa,
i i ai
,,icina“,
isai
,,ieina“,
négi dZu,
nédenga,
néko a
,,neslepia“,
némi’gmu,
nékenéa,
né anda,
néskaus
,,neskauda“,
né e ka,
néZu‘ i
,,nezia i“,
nisunéa,
ni eima
||
ni ei ,
paske du,
,,paske dziu“,
pasun a
,,isSun a“,
p ahai
,,p aei-
na“,
p idenga',
p idengia“,
p imi ks a,
p imulka,,p i yja“,
p i e pam,
é.
sdp an a,
si -
p an a,
sdg iebu
sag iebi,
sdsala
,,susala“,
iske da
,,paske dzia“
g e a
é.
a ai ,
a p aiiSa,
neke éa,
p i e pa
i
k .;
b)
umpos
Saknies
eiksmazZodiZiai,
pyz.:
négali,
né u i,
némi a_,,nemi s a“
nimi a,
p i u i
,,p ilaiko,
iSlaiko“,
sd i a
,,su e da“
(plg.
i a
,, e da“)
i
k .;
c)
ka ais
i
i ap adés
Saknies
eiksmaZodzZiai,
p z.:
d g u’s a
,,nug ii a“,
a junko,
indi bam
,,i8di bame“,
izgi’s
,,uzgieda“,
nébu's a,
nédi ba,
nékeika,
né-
mi s a,
népu's a,
nézinda,
numi s a,
pdbu's i
,,.pabina“,
pddi bu,
pagi déa
,,pagi -
do“,
pajéma
,,paéda,
pa algo“,
pas o i,
p i u’ga
||
p i u'gs a,
dzg u’s a,
sas i’ks a,
dz.
a g is a,
izgi*s ,
nekéika.
Ski ingai
nuo
Ik.,
ki éio
j
p ieSdéli
ka ais
nenukelia
Sie
eiksmaZodZiai:
ne-
kalba,
nekasa,
ne éga,
sakalbi,
nupe ka,
p ipila,
dz.
nékalba,
niipe ka,
p ipila.
Ta-
Giau
ai
jau
y a
ne
désningumai,
o
s y a imai.
VeiksmazZodZiai
su
pe -
isada
ki giuoja
p ieSdéli:
pé ai i,
pé nesa,
pé e éa,
pé e s .
Bi asis
laikas
o
kamienas.
§
18.
Daugumas
bii ojo
laiko
o
kamieno
eiksmazodziu
y a
okie
pa ,
kaip
Ik.,
p z.:
dugo,
adb iiko
,,nu ungé,
nus imé“,
a jinko
,,nujunko,
nup a o“,
a “dko
,,a sligo“,
déjo,
di bo,
g ido
||
g iido,
g i o
~
g i o,
isdZu o8,
is iiko,
jéjo,
kldjo,
is ido,
k im o,
,,g iauzé“,
liko,
li ido,
pagai o
,,p adingo,
p a-
puolé“,
pag iido
,,su yné,
sug iido“,
p aslapo
,,pe slapo“,
sadigo,
séjo,
s djo,
ijo.
Ku ie-ne-ku ie
bi
1.
eiksmazodzZiai
u i
g e imines,
.
y.
o
i
é
kamieno
ly-
is,
p z.:
a ldidé
||
a ldido,
neldidé
||
neldido
(plg..1
asm.
paldidau,
pé laidau),
g i-
do,
g iido,
é.
g idé;
pdpu é,
dz.
papi o,
pasale,
pé sale
||
pasdlo,
sasdle
||
susalo,
sagé é,
é.
sagd o.
Visada
o
kamieno
y a
Sie
umpos
Saknies
eiksmazodZiai:
dasiki¥o
,,p ilindo“,
palipo
,,i8d aské,
nu-,
i8plé8é“,
pa i o
,,pa g io é,
pe e é“,
io,
ski o,
Si o,
si-
po,
si ko.
A ski i
pi miniai
eiksmazodziai
ba .
1.
pa a ojami
su
p iesagomis,
p z.:
iZmigdj
,,uzZmigo“,
nepazndj(o)
,,nepazino“
i
k .
§
19.
Ba .
1.
o-kamieniai
eiksmaZodzZiai
asmenuojami
aip:
Vienaskai a
b
adai,
kléjau,
guléjau,
Si na ai
2:
adai,
klojei,
guléjai,
Si na ai
3.
ado,
kldjo,
guléj
||
-éjo,
Siendu
||
-G o
8
Fo mos
isdzi o,
g ado
||
g idé
su
umpu
zw
ik iausiai
a si ado
éliau
pagal
o mas:
ba o,
i o,
pi o.
205
Daugiskai a
1
adom,
kldéjom,
guléjom,
Si né om
2:
ado (e),
kléjo ,
guléjo ,
Si*nd o
§
20.
S eika
3
asm.
galiine
o
po
p iebalsiy
j
i
daugiausia
iSlaiko
d iskie-
meniai
o-kamieniai
eiksmazodiiai:
déjo,
jojo,
kldjo,
léjo, séjo,
s djo,
ijo,
ga o,
pu o,
bi o,
ajo,
aijo,
go,
g e a
dj,
é.
aij.
Ta iau
ie
eiksmazodziai
su
p ieSdé-
liais
daZniausiai
y a
jau
be
galiininio
-o:
indéj,
inkl6éj,
paséj,
pazdéj
»Pazi éjo“,
in aj,
pa aj,
nu @j,
sagdu,
é.
apéjo,
a séjo,
indéjo,
saga o
||
sagé e.
Daugiaskiemenés
0
kamieno
3
asm.
o mos
be eik
isada
po
j
i
ne u i
ga-
lininio
-o:
mokéj,
no éj,
skaudéj,
2w éj;
b didoj,
si doj,
bijéj,
ép elej;
sameldu,
nu azdu.
Su
s eika
galine
os
o mos
pasi aiko
ik
e ka iais:
mdn
iso
da inéjo;
li i ei
a aidingjo;
ju°skojo,
kap
bus
padé ;
Gnas
isa
Zindjo:
kd é
apsi ela o;
da?-
Zas
isizala o.
Fo my
su
-élé i
pilnomis
galinémis
isai
negi dé a.
§
21.
IS
ki y
bi ojo
laiko
eiksmazodziy
3
asm.
o my
isiski ia
o ma
bi ,
bi i
,,bu o,
gy eno“,
p z.:
dnas
bi
maci ulis
»jis
bu o
mazy is“;
bi
manim(p)
ku délo;
i
bo&
nebi
nami®;
jémé
ja
kap
Zona’
i
bi i
endka
»emeé,
edé
ja
kaip
zmona
i
gy eno
enai*;
and
sa
bdéu
nebi i,
ai
ana
i
nemoka
,,ji
su
ée u
negy eno,
odél
i
nemoka
(lie u iSkai);
bd¢is
iZ
bi
sep inazdésim
Sep inis
me us;
ana
p abi
Adesé
pei kazd&sim
mé u.
Ki y
asmeny
eik&me
bi (i)
e ai
pasi aiko,
plg.
a
bi
a ia
ch a d
,,a8
bu au
labai
ligo a“,
dz.
da
aX
méaZas
bu ai :
as
s eika
bu ai;
Fo ma
bu djo
eiSkia neilgai
unkama_
pasika ojan i
eiksma,
bu ima,
p z.:
neilga
ax
i¥
a é
oda
buydjau
,,neilgai
a8
dél
a es
linksma
bu au
(neilgai
a
a imi
dZiaugiausi)“;
kamp
jus
aka
bu djo
,,pas
k4
jis
aka
bu o e,
lanké és“.
Siandien
ik
Zie elos
a méje
be andama
o ma
bi (i)
seniau
bu o
a oja-
ma
ki ose
lie u iy
a mése
i
senuosiuose
aS uose®,
plg.
da
la iu
bija
,,bu o“.
§
22.
Ka ais
(g ei iausiai
sla y
k.
pa yzdziu)
ie oje
eiksmazodziu
eiké-
J(0),
eiké
(bi .
1.)
y a
a ojama
esamojo
laiko
o ma
eika
su
pagalbiniu
eiksma-
Zodziu
bi o
a ba
bi (i),
pyz.:
eika
bi
pada i
,, eikéjo
pada y i*;
isa
eika
a -
nés
bi
sa im
,, iska
eikéjo
pa iam
a sines i*;
eika
bi o
di* .
Ma y ,
Gia
eiks-
mazodis
eika
su okiamas
kaip
p ie eiksmis,
plg.
b us.
psa,
us.
Hao,
Hy>KHO.
é
kamienas.
§
23.
Ba ojo
laiko
é
kamieno
eiksmazodziy
a méje
y a
ge o-
kai
maZiau,
negu
Ik.
[
(in)o
kamieng
y a
pe éje
daugelis
é-kamieniy
eiksmazodziy,
ku ie
u i
bend a j
su
p iesaga
-y i,
p z.:
gdudino
»gaudé“,
médkino
,,moké“,
p a-
mé ino
,,p amé é“,
p ime kinaii
»P ime kiau“,
sa dukinau
»Su aukiau“,
sdldi-
no,
Sildino
i
k .
Ki i
é-kamieniai
bi .
1.
eiksmaZod iai
y a
okie
pa ,
kaip
lk.
Tai
eiksmazZo-
dziai,
ku iy:
a)
bi .
|.
u i
a
pa i
Saknies
okalizma,
kaip
i
es.
1.,
p z.:
G é
:
d a,
dudé
:
dud8a,
dé é
:
da o,
da izé
||
dai iZe
:
daiia
i
pan.,
denigé,
kasé,
ke i é,
k a é,
lauké,
liépé,
m@ é
,,me é,
paliko“,
in a dé
»id éské“,
n@sé,
pa duké
»Sp ogo“,
skdlde
||
skdldino,
Su i é,
aisé,
édé,
e é,
Zdidé;
___*
A.
Schleiche ,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
.
I,
P ag,
1856,
p.
252;
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
p.
278;
A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich-
e
de
li auischen
Sp ache
au
G und
Li auische
Tex e
des
XVI
und
des
XVII
Jah hunde s,
Go -
ingen,
1877,
p.
206.
206
b)
bi .
1.
u i
ski inga
Saknies
okalizma,
negu
es.
|.,
p z.:
dpSa é
||
dpSau
:
apsaiina,
dé é
||
ddu
:
dja,
d2d é
:
diduna,
gé é
:
gé a,
gimé
:
gims a
i
pan.,
jémé,
k é e,
kiile,
miné,
mi é,
pako é,
pile,
piné,
pjd é,
émé
||
émé,
sagé eé,
skéle,
ski é,
Sla é,
So é,
iné,
égé.
A ski y
Zodziy
é
kamienas
kai aliojasi
su
o
kamienu,
p z.:
gile,
é.
gilo,
ka-
sé,
16.
kaso,
pagddé,
dz.
pagadino,
eiké,
dz.
eikéj(o),
usi dké,
dz.
akino,
2didé,
é.
Zdid(2)o,
plg.
§
18.
§
24.
Ba .
1.
é-kamieniai
eiksmaZodZiai
asmenuojami
aip:
Vienaskai a
IP
Idukau,
da aii,
(j)édau,
k aia
2.
laukei,
da ei,
(j)édei,
k a ei
3:
léuké,
da e
||
dau,
(jédé,
k a é
Daugiskai a
1.
laukém,
da ém,
(j)édém,
k a ém
2.
—
Idukeé ,
da é ,
(jédeé ,
k a é
§
25.
1.
Bii ojo
laiko
ns.
1
asm.
é
kamienas
u i
minkS a
kamiengalio
p ie-
balsj.
Ski ingai
nuo
Ik.,
ie oje
kamiengalio
a ika u
¢
dz
isos‘ o.
ipo
a més
é-kamienés
o mos
u i
,
d:
a daii,
dudau,
isk a ai ,
is e iau,
izdidau,
jédau,
ken-
ai,
meiaii,
niSuniau,
pagadaii,
paldidau,
‘pasamdaii,
pas a ai ,
pé k aiaii,
pé -
laidau,
saspdudau,
a iai .
Galimas
daik as,
Zie elos
a méje
Sios
o mos
a ika-
y
i
seniau
ne u éjo,
nes
Ik.
a ika os
Gia
y a
naujesnés!®.
Be
o,
a ika oms
a si-
as i
Gia
ik iausiai
neleido
i
ki y
asmeny
é-kamienés
o mos,
plg.:
dudei,
sun ei,
dudé,
Sun é,
dudém,
su é .
Re ka iais:
pasi aikan ios
o mos
ix e éau,
pag udZau
laiky inos
a si ik inémis,
a si adusiomis
dél
bend a imo
su
ki y
a miy_a s o ais.
Su
nuk i usiu
-é
(po
)
i§ 3
asm.
é-kamieniy
o my
uz asy a
ik
iend
ki a,
bii-
en :
ApSau
basanil’s
,,apsiayé
basni ia“;
ai
nas
man
du
i a’
am i’
,, ai
jis
man
da é
Sia
lazda“;
nédau
jdm
ni*ko
Gni's;
pasidau.an
‘saido
,,pasida é
j
eisma“.
§
26.
Daugumas
bi ojo
laiko
eiksmazodziy
o my
ki éia imu
su ampa
su
Ik.
Taéiau
g e a
pasi aiko
iena
ki a
i
ki aip
ki iuojama
o ma.
Ki a
ki io
ie a
papu é,
apsale,
nisale,
pdsale.
Xx
Ki i
a ski i
ki io
ne ienodumai
y a
daugiausia
a si ik inio
pobidzio:
pag u-
diau,
nekeldinaii,
ne e é,
p ikiiau,
sag ihau,
dz.
pag iido,
nekéldina,
p ikiio,
sa-
g iebau.
Biisimasis
laikas
§
27.
Ta més
biisimojo
laiko
ly ys,
kaip
i
Ik.,
y a
pada omos
i§
bend a ies.
Bisimojo
laiko
eiksmazodziai
asmenuojami
aip:
Vienaskai a
&
busu,
kabisu,
Zdisu,
nes ,
Jimsi,
lis
2s
busi,
kabisi,
Zaisi,
nesi,
jimsi,
lisi
3.
bis,
kabis,
Zais,
nés,
Jims,
lis
1
Z .
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
I,
Wa szawa,
1958,
p.
299.
207
Veikiamieji
daly iai
§
44.
Zie elos
a méje
a ojami
ik
bii ojo
laiko
eikiamieji
daly iai.
Esamojo
i
bisimojo
laiko
eikiamyjy
daly iy
jau
nebé a.
Jy
ie oje
a ojamos
ki os
kokios
no s
o mos.
Pa yzdiiui,
es.
1.
eikiamyju
daly iy
eik’me
y a
uz asy a
ne eikia-
muyjy
daly iy
bi .
1.
o ma
s o é as,
p z.:
s o é as
andi
ekai
ixala
,.s o in is
anduo
g ei ai
j§qla‘.
Ne e ai
pa a ojami
skoliniai,
p z.;
ku
s
oj
aséas
andi??,
en
Gni’s
bis a
,,ku
s o in is
anduo,
en
Jie
(Ka osai)
gy ena“,
plg.
kalaséas
,,du-
ian is“,
/e iscéa
,,lekian i*
i
k .
§
45.
Bi ojo
laiko
eikiamieji
daly iai
a méje
daba
u i
ik
iena
sus aba é-
jusia
nieka osios
giminés
yns.
a d.
o ma
su
galine
-e
( a ia
@,
po
sukie éjusiy
p iebalsiy
-a).
Mo .
g.
galiiné
-us
(<-usi)
uz aSy a
ik
i
P.
Chaleckienés:
a¥
biéap
bijdjus
saki
,,a8
bi iau
bijojusi
saky i“.
Ta
pa i
bu .
1.
daly iné
o ma
su
-e
gali
zymé i
iek
ienaskai a,
iek
daugiskai a,
iek
y iSkaja,
iek
i
mo e iSkaja
gimine,
p z.:
y .
g.
ns.
Gnas
d ai
insi iiike’
,jis
a eina
i8sipuo¥es,
apsi enges*;
néku
inSile*
iSajei
,,kazku
jgiles
iSéjai*;
ko
u
iZlupe*
gdl a’
ép
aimi
,,ko
u
aip
uzkéles
gal a
eini“;
a a@j
sasmaine*
»,a éjo
pe simaines,
pasikei es“,
as
jail
k iipa’
padauge
nu azdu
,,. as
jau
upu i
paauges
nu azia o“;
as
ausis
pas a e*
i
klau-
Sa ;
gili
Zal is
sasis ke*;
sédi
Gnas
asiké e’,
kdjas
as a e::
mo .
g.
ns.
s éu
obolé
i8auge’,
didele;
disCoja
ana
kepelisi:
Saudini:
izdéje’,
chyds a’
is os
inki8e:
,, aikS o
ji
Siaudine
sk ybéle
uzZsidéjusi,
is os
uodega
isiki-
Susi“;
y .
g.
dgs.
(d s.)
ki lasi
i8aje*
an
kélo;
padéje:
bdl inam;
bi
du
b élu
ne-
sidailz*
,,bu o
du
nepasidaline,
nepe sisky e
b oliai*;
ep
i
aiija
asis
Bge;
palauke
pe
kik
méme,
islipo
s éicha"
»kele a
ménesiy
palauke,
nuplésé
s oga“;
mo .
g.
dgs.
Za i
kap
d nos
asizé e’
,,zid i
kaip
a nos
i8siziojusios“;
paskile:
a ikos
skaiis .
Ka ais
Si
apibend in a
a dininko
o ma
pa a ojama
ki y
linksniy
p asme,
P z.:
iSun é
i a’
nejéde’
lauka i
,,i8siun é
ne algiusi
y a
i
lauka.
Vie oje
ki u
linksniy
daly iniy
o my
i
eiksmo
kylan i
ypa ybé
pap as ai
nusakoma
pe i as is-
kai,
Zodziy
g upémis,
p z.:
maa
liko
pi kii,
kad
nesadegé
,,maza
liko
nesude-
gusiy
pi kiy“;
i ai
bébai,
kad
ch a a,
nesam
pieno
,,Siai
se gan iai
bobai
neXam
pie-
no“.
Daly iné
o ma
isu
iSlaiko
bi ojo
laiko
eiksmazodzio
ki i
i
p iegaide.
Ne eikiamieji
daly iai
§
46.
Ne eikiamosios
iiies
daly iy
o mos
palygin i
y a
i ai esnés
i
ge iau
i8-
silaikiusios,
negu
eikiamyju
daly iy.
Ta iau
esamojo
laiko
ne eikiamyjy
daly iy
a méje
i gi
be eik
né a,
i8sky us
uZ aSy as
d i
abejo ino
au en iskumo
o mas:
Su ama
masind;
melZama
and,
Jjaii
méliasi!®.
Daly inés
es.
1.
o mos
s engiamasi
nusaky i
ki okiais
bidais:
su
p iesaga
-inis,
-6
—
melziné
kd é
»melZiama
ka é“;
%*
Fo mos
uZ a’y os
i§
Be nado
Zukelio,
ku io
b olis
mokési
Vilniuje,
i
i§
Adomo
Zuke-
lio,
ku j
laika
di busio
Uk ainoje,
ku
jis
y a
bend a es
su
ki y
a miy
lie u iais.
214

s i inu’
Sulu’
komolikas
,,siu amy
si ily
kamuoliukas“;
zodZiu
g upémis
—
pi’-
das,
kad
i ,
di p as
is
mélo
,, e damas
puodas
di b as
i8
molio“,
bii uoju
lai-
ku
—
nezind as
Zmégus
a dj
,,nepazis amas
Zmogus
a éjo“,
hib idiniais
pe di -
biniais
—
dis€ojom
kap
sa i
nezinédjomi
Zmonés
(plg.
HesHaKkomble
JOM).
§
47.
Bi ojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai
kai omi
giminémis,
skai iais
i
links-
niais.
Jy
galiinés
y a
okios
pa ,
kaip
a,
o
kamieno
bid a dziy,
plg.
pa adigmas:
Vienaskai a
V.
kép as,
kep a,
i as,
i a,
dimi‘ as,
-a
K.
kép o,
kep os,
i o,
i és,
dimi‘ o,
-os
N.
kep dém,
kép ai,
i dm,
i ai,
dimi‘ am,
ai
G.
kép a’,
i a’,
dimi' a’
J.
kep ii,
kep di,
i i ,
i di,
dimi‘ u,
-ai
In.
kep am,
kep dj,
i am,
i dj,
mi ki' am
Il.
kep aii,
kep 6n,
i an, i 6n,
dimi‘ an
Ad.
kep am(p)
kep ai(p),
di p aip,
Daugiskai a
V .
kep i,
kép os,
i i,
i os,
dimi' i,
-os
K.
kep ii,
i ii,
dimi' ue
N.
kep i¢mi,
kep omi,
pjau i°mi,
dimi' i mi,
-omi
G.
kep is,
kep as,
i is,
i as,
dumi' us,
-as
I.
kep ais,
kep omi,
pjau ais,
pjau omi,
dimi' ais,
-omi
In.
kep ii’s(a),
kep osa,
i i ?s(a),
i osa,
diimi' u’
sa,
-osa
Il.
kep i°sna,
kep ésna,
i ésna,
dumi' u’sna,
-osna
Ta méje
y a
daugiau
a ojami
p ieSdélé i
bi .
1.
ne eikiamieji
daly iai:
ap-
kdl as,
apsuk i,
ap ingdiné os
,,nu ink os“,
inspdus as
,,suspaus as“,
inkas as,
is-
Gs i‘ as,
isla ig i' as
,,iskas uo as“,
iSdldi‘ as
,,uzZ8aldy as“,
iSu s as
,,i8siys as“,
pakul a,
pasamdi a,
pa askul a
,,sudauzy a“,
pé lais as,
paisnezZdiné i,
p i izdiné-
os,
uz umbi‘ a
,,susii a,
a siilé a“.
Salia
y .
i
mo .
g.
o my
gana
daZnai
a ojama
i
bi .
|.
ne eikiamuju
da-
ly iy
be a dé
giminé:
di a,
di p a, aplipi a,
nea a diné a,
iSdus a,
nep ijink a,
pa-
da i a,
p idi p a,
p adii a,
uz a i a,
uskas a.
Ba .
|.
ne eikiamosios
iSies
daly iai
ki iuojami
daugiausia
aip
pa ,
kaip
lk.
Tik
a ski y
(daZniau
p ieSdélé y)
daly iy
ki éia imas
i ai uoja,
p z.:
apdenk-
as,
apaii as,
a @s a,
iskds a,
is @s as,
is és a,
iz @S as,
nekGs os,
nu i ik a,
pakép-
as
,,palaido as“,
palip a
,,nulup a“,
aski s as
,,pe ki s as“,
sak@p a
,,iSkep a“,
uide ik a,
uskas as,
dazniau
dpdeng as,
iskas as,
nu ink a,
sdkep a,
wzdenk a.
Ta méje
isai
neuZ aSy a
bisimojo
laiko
i
eikiamybés
daly iy.
Ne a oja-
mos
aip
pa
ne eikiamyjyu
daly iy
sang azZinés
i
i a dZiuo inés
o mos.
Sudu iniai
Jaikai
i
nuosakos
§
48.
Zie elos
a mé
iesioginés
nuosakos
p adé iniy
laiky,
pada y y
iek
su
eikiamaisiais,
ick
su
ne eikiamaisiais
daly iais,
ne u i.
Va ojami
ik
sudu i-
niai
a lik iniai
laikai.
215
Veikiamosios
i
ne eikiamosios
iSies
sudu iniai
a lik iniai
laikai
y a
du:
esamasis
i
bi asis.
1.
Esamojo
laiko
sudu inés
o mos
niekada
ne u i
jungiamojo
pagalbinio
eiksmazodzio
y a:
a)
eik.
.
Zmégus
jai
apsilaide:
ba zddi
sZmogus
jau
apsileides,
apauges
ba zda“;
jdunas
i
asigé a*
,,jaunas
i
pasigé es“;
idui
sapl e-
dnas;
ienas
basas,
ki as
apsé e’;
isoki
sas i ike*;
isi
p ijanke
p i
sd o
li Zijo;
ku i
a -
sidaline’,
é&mi
sunkés ;
kdéja
i8 ine
»koja
iS inusi*;
ka d
jai
a sikéle’
,,zie-
é
jau
a siknojusi*;
and,
kab
i é,
sasis ke*;
kunddos
apsilupe’;
esé
sas-
Thike*
daiigi
bobu';
k auju
abége’
akés
,k auju
pas u usios
akys“;
b)
ne eik.
.
a klis
dé
nekAl as
»a klys
da
nekaus y as“;
ga/é
in a i as
e i kas;
i nas
pi s as
azdau8 as
i
izZgidi‘ as;
ge ai
p ipené as
Gnas;
slimslai
inspaus as
Siénas
,,silpnai
p i e z as
Sienas“;
and
pamaiSi a
,,ji
y a
maisy o
k aujo“;
ski
p akul a;
mand
moma
pakop a;
mes
a §u's i;
agi,
kap
sa-
neS6 i
ce a ikélei;
isi
s alai
an
ki mo
paisneZdiné i;
bal i
Zi nei
samaisi i
Sa
judais;
Gnos
d uskdi
pasidi‘ os
,,jos
d uska
pasiidy os“.
2.
Bi ojo
laiko
o mos
isada
u i
pagalbinj
eiksmazodi
bi (i),
ba o*;
a)
eik.
.
Gnas
bi
labai
insi aga e;
a klis
bi
blogas,
iSdzu e';
sa-
dige’
bu o
linai;
p iph e
bi
k i cei
»supelije,
papu e
bu o
k iediai*;
neinSale:
bi
dkmeni's;
and
daugés
kap
ména’
asildide’
bi
,,ji
(liepia)
dau-
giau
kaip
ménesj
Zydéjo“;
and
numi a’
bi ;
b)
ne eik.
.
Gnas
apaii as
bi i;
danas
i
éanaik
bi
k iipa’
méki‘ as;
Ra-
alinas
bi
Zmonésd
p a in as
kik.
»Rapolas
bu o
Zmonése
kiek
p asila ines‘,
Ta méje
y a
gana
nemaZa
sudu iniy
es.
i
bi .
1.
o my,
pada y y
su
ne ei-
kiamosios
iiSies
daly iy
be a de
gimine,
P z.:
es.
1,
jai
manip
isa
padi p a,
pada i a;
izmoké a
isa,
isa
izdu° a;
iskas
pakul a;
nedu° a
jés ,
dabaF
iskds
apsodi a,
apsé a;
dd
nea a diné a,
o
Zolé
jémési
,,da
neapa a,
o
jJau
auga
Zolé“;
jei
dd
isa
&@
nep ijink a
,,jai
Gia
da
iskas
neip as a“;
bi .
|.
p i e s a
akmenii
bi ;
aukii
p ildis a
bi ;
s eichd
an
s eichéds
sadb uk a
bi o
,,s ogas
an
s ogo
bu o
sub uk a
(pi kios)“;
uZ a i a
bi
sni gn.
Sudu iniy
bisimojo
laiko
o my
nugi s a
ik
su
ne eikiamosios
iies
daly-
iais:
k@las
bis
nuklo as
Zmonémi;
adaik
isa
bus
pada i a;
isd
Zamé
bis
iSa a.
§
49.
Be
miné u
iesioginés
nuosakos
sudu iniy
laiky,
a méje
da
y a
a -
ojamos
sudu inés
a iamosios
nuosakos
o mos.
DaZniausiai
jos
y a
pada y os
su
eikiamaisiais
daly iais:
biéap
Zin6je’,
ai
ne aZa e’
,,bi iau
Zinojes,
ai
bi iau
ne azia es“;
bu umém
sédéje
i
i a ine:;
jésk,
kab
bi ai
p i-
jéde*
,, algyk,
kad
bi umei
p i alges“,
plg.
P.
Chaleckienés
aze:
a
bigap
bijéjus
saki ,
kad
neusixi do
,,a8
bi iau
bijojusi
saky i,
kad
nesupyk y“.
Ne eikiamosios
iiSies
sudu inés
a iamosios
nuosakos
o mos
e os:
kab
ne
li' is
saik
ai
isa
jai
bi u-p
papjau a
i
pa ink a
,,kad
ne
as
lie us,
ai
jau
bii y
iskas
nupiau a
i
nuim a
(nuo
lauky)*.
Sudu iniy
liepiamosios
nuosakos
o my
ne eko
nugi s i.
Ka ais
pasi aiko
sa o isky
sudu iniy
bi ojo
laiko
eikiamosios
iSies
o my,
ku ias
suda o
abu
daly iai,
.
y.
ie oje
pagalbinio
eiksmaZodiio
bu o,
bi (i)
sakoma
biwe’,
pyz.:as
jisagé e
bi e’
»a8
ji
suga es
bu au“;
dni's
jai
nu aza e2"
bu e,
216
Ta iau
apsk i ai
a méje
jau iama
endencija
p as in i
sudu ines
o mas,
p z.:
kad
palauk u’p
nedéla’,
ai
and
a silik um
»kad
ji
bi y
palaukusi
sa ai-
e,
ba y
a silikusi“;
kab
negé u’p
dka ,
nu'ndi
negulé u'p;
kap
ne asi-
bék u’,
sai
ji
as ii
,,jei
nebi y
pabéges,
ai
ji
bi y
ade“.
Pusdaly is
§
50.
Ta méje
a ojamos
sus aba éjusios
(nei
skai iumi,
nei
gimine
nekai-
omos)
pusdaly io
o mos.
Jos
pada omos
daZniausiai
i§
bend a ies
kamieno
su
p iesaga
-dami,
p z.:
y .
g.
ns.
0
dnas
neno édami
ai
paz
Ié i'
,,o
jis
neno édamas
eina
p ie
lo io“;
éjas,
jém
da inédami
i a’
nos aini*kéla’,
sake;
0
Zmogélis,
aidami
na-
mop,
uzdjo
ka émén;
i us
me is
lis i kas
lijo
neiSkada édami;
béginé-
dami
jés i
Gnas;
nemokédami
nepai a i‘si;
a¥
i a inu,
o
Gnas
Fi i,
kab
du nas
neZinéddami;
da?
sa i 's
kampi’s
sédédami
bis i
nekap
,,daba
namie
sédé-
damas
gy eni
nekaip
( .
y.
nedi bdamas
negy ensi)“;
dnas
nusi edé
ji
gi dédami;
mo .
g.
ns.
and
gulédami
duga;
bégo
j6
pa i
é¢gdami;
as
(pa i)
nu ejaii
en
e gdami;
and
sédédami
mi gdj;
galu
pi kéj
sédédami
ik
ka
di p ;
y .i
mo .
g.dgs.mé@s
kap
padegém,
ai
kuF
kas
Zin6dami
asidjom,
asi o iikom;
neno édami
isi
m@s
sazgddinom
ai ;
més
adaik
kd
du‘médami
sakom:
apa-
jom
ji*Skodami;
paz
Valé ika’
aidami,
uzeiki
i
paz
Ba nadika’.
Fo mos
su
-dami
(<damie)
gali
bi i
apibend in os
iS
y .
g.
daugiskai os”,
nes
a
ik
ne
analogiskai
apibend in a
u ime
i
mo .
g.
dgs.
galiine
-damos
e -
ka €iais
pasi aikan iose
o mose:
dni‘s
i a ino
62
gé damos:
ik aik
kéjas
a -
kula
aiséodamos;
asiki ndciné
pamaci kii
negaledamés
Gj
,,issiké es
pama-
Zu
negalédamas
éjo“.
Fo mos
su
-damos
y a
sumiSusios
su
sang aZinio
pusdaly io
o momis
su
-damosi,
p z.:
i@nas
bidamosi
ai
i
numi s
»Vienas
gy endamas
i
numi s“,
kopdamd6si
is iko
Gnas
,,slaps ydamasis
pabégo
jis“;
i
kldéuSasi
ju°gdam6s
,,i
Klausiasi
juokdamasis“.
G e a
pasakoma
iena
ki a
apibend in-
a
o ma
i
su
mo .
g.
ns.
galiine
-a,
p z.:
mdza
azZi°dama
numi s
»gal
aziuo-
dama
numi s“;
a¥
pa s
isimékinau
(skai y i)
ganidama.
Magne o onu
uz asy a
i
o ma
su
-damu,
p z.:
i nas
i na*
das ojinédamu
kab
jémési
do
i
is ezdiné-
dami
i
isi
is
Gni s
ei
(nuskendo).
Padaly is
§
51.
Zie elos
a méje
uZ a8y a
os
po a
o my,
p imenan iy
Ik.
i
ki u
lie-
u iy
kalbos
a miy
esamojo
laiko
padaly io
o mas,
a iau
pa a o u
pusdaly-
io
ie oje,
pyz.:
i
kokii
nedélu'
ké u as
i ai
isa
iskulam
ep
pasis o djan
,.pe
kokias
ke u ias
sa ai es
isa
ai
iSkuliame
pasis engdami“;
i¥
é@
aza an
ep
n Suniau
lapa’
,,i8
Sia
aziuodama
aip
nusiun iau
laiska“.
Tai
eikiausiai
naujos
o mos”,
nes
padaly io
unkcijas
a méje
pap as ai
eina
pusdaly io
i
eikiamojo
daly io
o mos.
*
P.
Ska dzius
mano,
kad
Sios
ly ys
y a
apibend in os
i§
d iskai os,
Z .
P.
Ska dzZius,
Dél
pusdaly iy
aidos,
A chi um
Philologicum,
.
6,
Kaunas,
1937,
p.
105.
*
Fo mos
uZ asy os
i§
Adolio
Zukelio
i
M.
Bu okienés,
nemaza
susidii usiy
su
ki y
lie u-
iy
kalbos
a miy
a s o ais.
Daugelyje
ie y
di busi
moky oja
Ka e yna
Jodiené
padaly ius
a o-
ja
aip,
kaip
Ik.
217
Vie oje
esamojo
laiko
padaly io
a ojamas
pusdaly is,
p z.:
di bdami
di‘na
mazasné,
kap
nedi bdami
,,di ban
diena
umpesné,
negu
nedi ban “;
aidama
eika
a kalbé
azonéu:
»einan
eikia
oZan iu
sukalbé i*;
a¥
agéjau
kiski*
bégdami
,,a3
ma iau
kiki
bégan “;
ne agé
aidami
,,einan
nema y i*;
ugiis
pjaudamds,
asa ai
eika
ésii e’
pada i
s ugius
piaunan ,
asa a
eikia
pa ési
pada y i
(pailsé i);
mdn
sasilgo
nami*
bu'dama
»man
p ailgo,
namie
be-
binan “;
kd s a
aidam6s;
ne
eséj
bidama,
ai
eika,
kad
ledékas
bu u’
si
,.ne
sodziuje
gy enan ,
eikia,
kad
bi y
pik as
suo“;
d as
nug i o
azu°dami
,, a-
Ziuojan
nuk i o
a as“;
ale
apjaudami
éis és
i
eksé
,,be
apipiaus an
(skus-
i
bul e)
S a iau
i
g ei iau*;
j6
b élis
Vezduci',
azi°dami
Slaniman
bi
ienas
»jo
b olis
(gy eno)
Vezau iuje
(esan iame
p ie
kelio),
aziuojan
i
Slanima“;
kap
ado
ka
gi oj
kopdamés,
pa si ko
,,kai
ado
ka
besislepian
gi ioje,
paéme“.
Ka ais
aip
pa a o a
pusdaly io
o ma
ge iau
aiSkin i
p ie eiksmiu,
o
ne
padaly iu,
p z.:
ogdami
nejésk,
o
padsli k
,, og iomis
ne algyk,
o
pa(si) auk
(lékS e
a éiau)“.
Bu ojo
laiko
padaly iy
ie oje
a ojamas
eikiamosios
iSies
daly is,
p z.:
eika
nejédx*
gulda i' is
,, eikia
ne algius
gul is“;
negadnai
iendm
jau
like:
»ege ai
ienam
jau
likus“;
ep
lang és ,
kap
apse e
» aip
(basam)
leng iau,
kaip
apsia us“
i
k .
Ki okiy
padaly io
o my
a
jy
pakai aly
neuz iksuo a.
§
52.
Zie elos
a més
eiksmazodis
u i
nemaza
sa i umy,
ku iuos
eikia
aiskin i
ilga
a més
izoliacija.
Dél
o
pi miausia
a méje
y a
iSlikusiy
kai ybos
a -
chaiskumy:
ai
a ema inés
i
joms
daly aujan
susida iusios
kon aminacinés
eiks-
mazodziy
o mos,
bi ojo
laiko
3
asm.
o ma
bi (i),
a iamosios
nuosakos
o mos
su
pos pozicija
-p(é),
-b(é),
sang aziniai
galininio
ki gia imo
eiksmazodziai
i
k .
Daugelis
Siy
ypa ybiy
y a
bend os
pie y iniy
lie u iy
kalbos
pak a& iu
a méms,
ik
o ma
bi (i)
eda
i
bu .
Ry y
P isijos
lie u iy
kalbos
a mes.
An a
e us,
eiksmaZodis
u i
nemaza
i
naujumy:
ai
a ema i’kai
pa a o-
jamos
a ski os
ema iniy
eiksmazodziy
bend a ys,
sus aba éjusi
iena
eikiamy-
ju
daly iy
bii ojo
laiko
o ma
i
jos
a ojimas
ka u
su
pusdaly io
o momis
ie-
oje
padaly io,
aip
pa
i ai ios
g e iminés
kamieny
o mos
i
ki ia imo
anoma-
lijos.
Sla y
kalby
i aka
aiSkin ina
daugelis
Ik,
nebadingy
sang aziniy
o my
(au-
ginasi,
bis asi,
gi*masi
i
k .).
Ku
kas
daugiau
sla isky
analogiju
galima
bii y
su-
sek i
da yboje,
ku i
Gia
maZai
lie iama.
Ki y
lie u iy
kalbos
a miy
i
Ik.
elemen y
eiksmaZodzio
kai yboje
pas ebé-
a
maza.
A.
BUAYTUPHC
COBOM3MEHEHHE
PJIAPOJIA
B
3ETAJICKOM
FOBOPE
Pe3wme
Y3-3a
Aon oi
u30a9uHH
MecTHO O
AMTOBCKO O
ogopa
(OH
HaxOAUTCA
B
OKpyxeHHH
Gen0-
pyccko o
#3biKa)
aa oa
B
3eTancKom
opope
oTaMuaeTca
GombUIMM
cBoeo6pasxem.
Bo-nepsbix,
B
HEM
COXpaHHAHCh
HeKOTOpHIe
apXaH4eckHe
OCOGeHHOCTH,
Hanp.,
aTeMaTHYeCKHe
HIM
Ha
OCHO-
Be
HX
O6pasz0BaBlineca
KOHTaMHHMpOBaHHbIe
(popMbI
ia ow a
(ai i
|
aima,
és i|
Ema,
miég i
|
mieg-
218
ma),
(popMa
3- o
“Kua
eX.
H
MH.
4.
Npowegue o
Bpemenu
bi (i),
dbopme
cocaa aTebHO O
Haks10-
HeHHA
c
noc nosHunel
-p(é),
HHo ga
-b(é)
(1-oe
amuo
en.
4.
ai€ap
|
aiapé
|
ai€apé,
gieddéap,
u ééabés,
3-2
auuo
en.
H
MH.
4.
a sis u'p
gani u'pé),
BO3BpaTuble
a ombl
c
yqapeHHemM
Ha
OKOHYAaHHH
(3-€
AHO
eX.
H
MH.
4.
HacTosme o
BpemeHH
jimasi,
sédasi,
npowlenuie o
BpemeHi
Jémési,
s ojosi,
6yxywe o
Bpemenn
gulsis,
jimsis,
asis)
1
Ap.
Bonbumuc so
u3
sTHx
ocobenHoc ei
XapaKTepHb!
1A
1OTO-BOCTOYHBIX
OKPAHHHbIX
FOBOPOB
HTOBCKOFO
A3bIKa,
TOKO
copMa
Dbi (i)
Se aackuii
osop
npHOamKaeT
K
3anaQHEIM
AWTOBCKHM
TOBOpaM,
HeKo ja
cyuecTBOBaBLIUM
Ha
TeppHTopuH
Op uel
Boc ounol
Mpyccuu.
Bo-b opbix,
118
oBopa
Xapak
TepHbI
MHO He
HHHOBALLMH,
HalIp.:
HEKOTOpLIe
HH(PUHUTHBEI
yT10-
TpeOAMOTCA
B
3HAYCHHH
H3MeHACMBIX
aTeMaTHYecKHX
(bopM
(nesés i
—
neséda,
samdl
—
sumala,
i s i
—
i s a),
HeKOTOpbIM
ia omaM
C
OCHOBOIi
Ha
@
HacTOmUe o
BpeMeHH
CBOlcTBeHHEI
CopMBI,
O6pasoBaHHbie
Ha
OCHOBe
KOpHA
Mpowleque o
Bpemenu
(k im a
—
k em a
:
k im o,
linda
—
lenda:
li ido,
lipa
—
limpa
:
lipo,
sniga
—
sni iga
:
snigo),
o e»
pesko
coKpaTHAOCb
4HCAO
opm
geiicT-
BATEIbHBIX
MpHYaCTHil:
H3
HHX
COXpaHHach
TOKO
O{Ha
Heu3MeHAeMaA,
OGOOmeHHan
opma
cpeque o
poda
MH.
4.
Mpowex we o
Bpemenn
(di be’,
isduge’,
sasisuke’, Zdide’),
31a
bopMa
B
Ha-
UH
AHH
3aMeHsaeT
TakxKe
H
(POPMbI
AeenpHuacTHa
npoulegue o
Bpemenu
( eika,
nejéde’
gulda i
is)
(qeenpHyac Ha
mpoulequie o
BpemMeHH
B
oBope
He ),
a
dbopMa
AeenpHyacTHA
HacToAMe o
Bpe-
MeCHH
3aMeHAloTCA
(popMaMH
Nlomynpuyac ua
(di bdami
di¢nd
mazasné
kab
nedi bdami),
Ko-
TOpble
TaKKE
ABAAIOTCA
HEOAMHAKOBLIMU
(di bdama|di bdamildi bdamos).
Axuex yauua
opm
Pla ona
yacTo
GpiBaeT
OUeHb
PasAH4HOIl:
a ai i/a ai i,
négi d?
u|negi d3i ,
pasun a|pasu i a)
4
xp.
B
o6pasopaia#
HeKOTOPLIX
BOSBPaTHBIX
P1a OMOB
MOXKHO
BUAETb
NPAMOe
BAHAHHe
OKPyxaloule o
Genopyccko o
a3bika
(bis asi,
gimais,
kdndasi),
10
B
CNOBOHSMeHeHHH
aa oaa
MpaAMoe
BAMAHHE
CaBAHCKHX
#3bIKOB
He3HauHTe.1bHO.