scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

J. Balčikonio vertimų pragmatika ir stilistika

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

J. Balčikonio vertimų pragmatika ir stilistika

Author: Rūta Marcinkevičienė
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1630/1726
LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXVI (1987)
ROTA
MARCINKEVI-
CIENE J.
BALCIKONIO
VERTIMY
PRAGMATIKA
IRILISTIKA
Las
aduccion-
es pueden
es a
examinadas
en i ai ías
aspec os:
li e a i iniu,
lingüiniu,
psicologiniu,
socialiniu.
Cuj
aspec o-
a
pasiona-
á el
c í ico
de
aducci-
ón,
depende
de lo que
ji
a la aducción peculia ybés in e esa.
Tagiau
e imo
analizés
aspec o
elegima
puede
padic ua
ne
sólo c í ico
uZmojai,
pe o mismo
e imas,
i
una pocas
ySkesnés
endenciaci-
a
ones.
jo
J.
Baléikonio
e imus se
puede b y
i i e imo
li e a ii inés
lengua
i
no mos,
adec a umo,
e ec o
leci y ojui
o os
a z ilgías,
i
pe o uZ is
más ojois
k in a uno
e imy
b uozas, es
i
p agma ika,
aba cando
mené uosos
jo
aspec os de
e aluación.
—
i
Siuo
a Z ilgiu
idomis
odos
J.
Baléikonio
abajai,
agiau we
ap ichisome-
ome ie-
nu
i8
pasku iniy
jo
e imy
—
Dz.
S i o
,,Guli e io
iajeémis.
Si
lib oga
selecnea si i-
a
k inai: más
ji
adap ada que
o as
aducciones,
o, e s a
keliy e éju,
be
leiskelis
eces.
a
P ime a
ez
Dz.
S i o
omana
j
lie u iy
habla años
1924
i8 e é
nezinomas
e éjas,
pa aSes
sólo sus
inicialus
—
L.
D.,
1936
—
P.
MaSio as.
En años
so ié ic-
os
,,Guli e io
iajeés
ha e o
eces:
du
1947
—
S.
Tomonio,
1957
—
J.
Bal ikonio.
1975
en años
apa eé
segundo
P.
Ma¥io o
aducci-
ón au o ización.
J.
Baléikonio
e ima
analizamos,
compa ando
ji
su
con ki inio
o iginal,
S.
Tomonio
i
P.
MaSio o
amasim.
P agma iniu
poZili iu
e imas
examinéjam-
as ejopai:
Zi i ima,
a
ansmi ikia-
mos p agma inés
Zodziy
eikSmés
(kono aciné,
emociné,
socialiné,
s ilis iné,
eksp esiné,
unkciné
i
da o a
mane a
y iné ojy
llamada del
lenguaje
Zzenkly
in o mación),
a
co ec amen-
e
esol iéndose
algúnquie a
conc e us
p agma inis
uZda inys,
a
adecuada
e imo
adap acija .
El p ime caso,
cuando odo
e éjo
démesys se
asigna
p agma inéms
Zodziy
eiksméms,
e imas
non ols a
desde
o iginalalo,
po que
obje i o
jo
cuan o
—
adek a ío
ansmi i
p agma ines
del
o iginalalo
zenkly
eikSmes.
Ta iau de
cada
aducio
na u ale-
za d ilypé.
Como d iejy
kalby
sqa eikos
esul ado, él
es encaminado
o iginalala,
como
sa a ankiSkas
i
ki inys
o
e imo kalba
—
i
conc e y
p éméja?.
DaZnai
Sis d ilypumas
neis ySkéja,
po que
neling is inio,
p oceso de
.
y.
comunicación,
si uación
nep ies a auja
ling is ina
p agma iniy
—
eikSmiy
pe eikimui.
En o as
palab as,
e éja más
dominiki inio
o iginalas
na
que
lec i oja .
Ta iau él
puede u é i
ki y
p opósi oy,
i
di ec amen-
e
nesusijusiy
p incipal
su
obje i o de
aducción
adec a umu.
—
Sie
adicional-
es
obje i -
os bi- *
Amb asa-
s-Sasna-
ya K.
Ve imo
y inéji-
mai. V.,
1984, p. 75.
?
Komucca-
pos B., H.
JImn su-
c axa
nepeson-
a. M., 1980,
c. 109.
48
j ai iis:
p opaga-
ndiniai,
didak ini-
ai,
pedagogi-
niai.
Ve éjas
puede
edi igi
ki inj a
una
cualquie-
a
cualquie-
a
skai y o-
jy g upo,
asignada
según
socialinj,
p o esini
o
amZiaus
poZymi. Él
ambién
puede
p opo ci-
ona
lec o jui
au o ia-
us minéiy,
imagduo-
jamy
i ykiy
e inim-
a. DaZnai
e éjas
se
es ue za
in lui no
solo
audienci-
a, sino y
pa ia
aduc -
io lengua,
encamin-
a ja
desima
di ecme.
Toks
e éjo
elación
con la
aducci-
ón, su
keliami
uZda ini-
ai
p ieS a -
auja a
p opósi-
o de la
aducci-
ón. Así
e imo
p agma -
ica,
concebi-
da como
supleme-
n omy,
di ec a-
men e
con
e giamo
ki inio
o iginala-
lu
nesusiju-
siy
e imo
iksly
ealiza i-
mas,
salygoja
e imo
a o iki
desde
o iginalal-
o.
Ve éjas
Siuo caso
no
e Gia,
pe o
c ea iS
nue o,
adap an-
dose a
nue oy
en o no-
ybiu,
speci in-
iy iksly.
O el
obje i o,
como
Zinoma,
nulemia el
esul a-
do de
ac i ida-
des.
Cómo se
alcanza
al
esul a-
do J.
Baléikon-
io
adap u-
o as,,Gul-
i e io
iajeiy*
e ima-
s,
suZinome
jsigiline i
e éjo
obje i o-
s,
panag in-
éje
medios
alcanza
ellos.
Sob e
e éjo
obje i -
os
suzinam-
os i8 su
e imy
sellecco-
s. Juk, sin
Dz.
S i o y
Z. Ve no,
J.
Baléikon-
is
p incipal-
men e
e é
cuen os:
a aby,
Hau o,
Pe o,
Ande se-
no, b oliy
G imy.
Jam
epéjo,
que niños
y
jó enes
galé y
lie u iSk-
ai
paslacio-
na
cuan o
más
pasaulin-
és
li e a ii -
os
Sede y,
que i§ Siu
lib ogy
ellos
ap en ís
egula i-
gas
g aZios
lie u iy
lengua.
Todél
e sando
J.
Baléikonis,,... ieSkoda o lie u i8kiausios, liaudiSkiausios iS aiSkos. Gana daznai e imas sma kamen e alejaban del o iginalalo, po que
Balcikonis
e aba no
ZodZius o
sakinius,
sino pa ia
min i y ja
que éda o
ansmi i
así, que
en as y
no solo
ciencia
Zmonés,
sino
ambién
sodZiaus
aikai*.
Así
didak inés,
pedagogin-
és,
S ieciamo-
sios
es ímos
paakino
Baléikonj
oma
e imu. Y
no solo de
ella.
Ve éjas
in ensi a-
men e
abajó
en onces,
cuando
lie u iy
li e a u i-
iné lengua
aún no
nusis o é-
jusi,
cuando sus
no mas
muy
s y a o, a
p as i
e imai
k eipé
lengua
ne eisinga
di ecme.
Tokios
en o noy-
bés
exigían
que
e éjas
bi y y
lengua
no min o-
jas. Todél
e éian ,,.-
.. el
p incipal
démesys
ue
k epiamos
no an o j
o iginalalo
au o iaus
indi idualiy
lenguaje
bei s iliaus
ypa ybiy
pe eikim-
a, cuan o i
lo que que
lie u iSko
e imo
kalba bii y
pap as a,
aiki,
aizdinga,
liaudiSka,
aisykling-
a. Siais
aduccio-
nes
p ima iam-
en e ue
des inado
ugdy i y
no min i
lie u iy
li e a i i-
ng kalba,
kel i
kul g de
idiomas. J.
Baléikonis
s engési,
que las
aduccio-
nes
con ibé-
y al
aSomosi-
os no ma
de la
lengua
s abilizaci-
ones,
ugdy y
skai y o-
jy i os y
i8 aisking-
os sen ido
de la
lengua.
Toksai ue
el segundo
obje i o
e éjo,
nulémes
p incipali-
nj su
e imy
lengua
b uoza
liaudiSkum-
a. Mokiniai
ecue da
que el
único
e imy
c i e io de
e aluación
Baléikoniui
bu es o
así
Zmonés
saky y.
Liaudies
Snekamoji
lengua
e éjui
ue
con iable
li e a u a-
i inés
no ma de
la lengua
de
comp oba-
ción
medas. Jo
e s os
con os,
o a
lek i a
jo enimui,
aSo D.
U bas,
como jus
y a i mino
uni en e
lib oginés
y i iosios
z®moniy de
idiomas.
Así
lie u iy
lenguaje
no mini-
mas, lib o
de
pe ad e-
sa imas
jó enes
ue dos
p incipal-
es
ikslos,
nuléme
omano
e imo
pobidi. ®
Pupkis A.,
Maziulis
V. Juozas
Bal ikoni-
s. Kn. : J.
Baléikoni-
s.
Rink iniai
aS ai.
V., 1978,
ol. 1, p.
13.
4
K uopas
J.,
Ul ydas
K. [Zymus
lie u iy
kalbinink-
as
académi-
co J.
Bal ikoni-
s. Kalbos
kul ii a,
1965, sas.
8, p. 4. 5
U bas D.
Sob e J.
Baléikon-
io
e imu-
s.
Kalbo y -
a, 1966, .
14, p. 41.
49
Ankséiau
mené i
es
Li u iSki,-
,Guli e io
iajeiy
a ian es
muy
di e en es.
S.
Tomonio
e imas
de alles,
muy
p ecisos,
cuan o sólo
leidzia
na i os
no mas de la
lengua
adecua us
o iginalui.
Ve éjas
a ojo
iSo inés
medios de
adap ación
comen a-
—
Tus, sin
cambia el
ex o de
aducción.
Jo
obje i o
—
supaZindin i
iSp ususj
lec o oja
su
poli ine
S i o
sa y a,
adek aéiai
pe eik i
au o iaus
zan a,
s iliy.
Salygixkai
8i
e ima se
puede bi y
nomb ini
pa%odiniu,
pa ay u
eglainga,
a iau
pe dém
lib ogine
lengua.
Comple -
amen e dis in o
P.
MaSio o
imas,
epe i inai
iSleis as
su
pazyma,,Jau-
nesniam
mokykliniam
amZiui‘.
Siame
e ime
b e emen e
a esan ad-
os sólo dos
p ime as
pa es
ománicas,
más di ícil
en endami
cosas pasa .
Todél
P.
Maio o
abajo
noikslu
bi u
llama
e imu.
Es o sólo omano
siuze o
a pasakojimas
niños,
nep e enduojan is
isapusiSkq
o iginalalo
i
ep ezen acia.
Ta pine padeé i
en e
Siy
d iejy
e imy
uzima
J.
Baléikonio
ye s os,,-
Guli e io
iajes.
Es as
des inada-
s, como
anuncia
ano ación,
a niños de
amZiaus de
i
escola de
medio
senio .
Siguiendo
disca dando
e s inio
ex o
omano
p agma ica
i
s ilis ika,
liginsemos
ji
su
o iginalalu,
o
e imo
mé odos de
adap ación
analizuosem-
os según
ni eles del
lenguaje.
S.
Tomonio
e imu
emsimés
como
paZodiniu.
Foneminj
e ima
mejo
ilus uoja
anglisky
ik iniy
daik a a dziy
pe so a dziu,
—
ie o a dziy
pe eikimas.
—
Muchos
jy
son
au o iaus
iSgal o i,
odél no
ienen
aducio
lie u iy
i
habla
adicione-
s.
Es o
pe mi e
más
lib emen-
e elegi
bidus de aducción.
S ai
S.
Tomonis
ansli e uoja,
la gous
i
sudé ingus
nomb inimus
pa aidziui
pe aso
lie u iskai, sólo
ku ku
p idédamas
galiines.
ne
J.
Baléikonis
ik inius
daik a a dZius
ansc ibuoja,
más di ícil
iS a iamus
ga sy
compuños
kei ia
simplesniais.
En la
Segunda pa e
Guli e is
iaja
i
B obdinjaga,
o
ne
B obdingnaga,
como o iginale
i
S.
Tomonio
e ime.
Ypaé
di e encia el
nomb e
cua a
pa e.
J.
Baléikonis
no
en enkino,
jo
como
p edecacs, ni
Houyhnhnmy
k as o
ansli e acia,
ni pocoug kuo
esiski ian¢ia
Sio
nepe skai omo
Zodzio
ansk ipción.
Él pa o ojo
uncinj
a i ikmenj
k aS a, cuyo
i
habi an es
cabkliai,
nomb a on
lie u ixka
onoma opéja
—
Ygagu
k a u.
Así
Baléikonio
e ime
e i iciai
daik a a dyiai
Li uu inami.
Tam
eik&més
u éjo la
lengua
aida.
Pe
deSim me i,
sky usi
e imus,
lie u iy
no mas de
la lengua
sma kiai
o o.
Taéiau solo sólo
ne
nue os
equisi os,
plan eados a
ans imams,
salygojo ik iniy
daik a a dziy
ansk iba ima.
Daug ei8ké
e éjo
i
nusis a imien-
o, cualam
lec o a ojui
aduci .
J.
Baléikonis
Li uu ina sólo
ne
cie osinos,
pe o
comunesinos
i
daik a a dzius,
Zymin-
Gius ma ,
saiky
iene us,
bui ies,
ca ybos
diik us.
S i o
omane
esama
d ejopy
ealiju:
angliSky
i
iSgal o y.
AngliSkasias
ealías
J,
Baléikonis
c ea,
keigia
Li u iska-
is
analgais,
aiSkina
ap aymu.
Todél
luga ,,ja dy
i
in y,,,kabeliy
ligugu,
i
ansk ibuo y
S.
Tomonio
e ime,
apa ece,,-
sieksniai
i
coliai,,,pé-
dos
i
mylios.
,,Pin a
keigiama
según
si uación
(deja,
ne
po
odas
i
ne
pa es
iguodai
siemp e exac amen e) ai i
s ikla, es
,,
i
,ke i i
miisy
bebamo
cuodelio.
J.
Baléikonis
echaza
Dz.
S i ui bidingo
p o ocola io
p ecisión
de alles, iajeiy
i
ap aymus
pa odijuojangias
luga es e ia
desc end indam-
os: p z.: and
abou ou ya ds
om me, o e
agains igh ea ,
hea d knocking
,,...
o abo e an
hou , like ha o
people a wo k... *
,,...maZdaug uz
ke u iy ja dy,
ies mano deSine
ausimi, más como
ho aanda
my
gi déjau kalima,
a um Zmonés
I
bi y kazka
a
di be...? ,,A i mis
ausies pasigi do
bildesys, que ue
50
panaSus j
di banéiy dailidziy
bildesj i
aukési a i
ho asos*. J.
Bal&ikonio
e ime
iS engiama
lei a ojui
nesup an amy
ealiju ,,ja dy,
pe o así jun o y
Dz. S i o
sa y os blyksniu
mokslinio es ilaus
pa odías. O a
ealijy g upé ai
au o iaus
an asizías
poda ias, Saliu,
las aplanké
‘Guli e is,
bui ies, kul i os,
eligiones,
pap o¢iy
elemen os
Zymin ys
exzo izmai.
Romano o iginale
ellos pa ySkinami
cu sy u, y
skliaus uas
diodamas jy
paaiSkinimas
angliskai. PanaSiai
giasi y omano
e éjai.
Realijy,,.ne e ia,
sólo paaiSkina,
po que Sie Zodziai
an o o iginalalo,
ick e imo
ex e hacía no
nomina y ine,
pe o s ilis ine
unción ku ia
luga kolo i a.
Labai pama uo ai
J. Bal ikonis e i a
consumi
in e nacionales
Zodzius. O iginale
se
dice,,ci ilized,,,p -
ognosis,,,ja gon,,-
,egzis ,,,pa ien ,
y él
e ia,,apS ies -
as,,,spé i,,, am
ik a
lengua,,,i8silaiko,,,-
ligonis. S. Tomonis
dejó
in e nacionales
ZodZius. Angly
kalboje Sie
zodziai ya es
asimila esi con
neu alia leksika,
lie u iy kalboje
ebé a knygi8ki.
Ve imuos,
des inadosas
jo ení,
in e nacionales
Zodziai eng ini y
dél o as
p iezas ies ne
siemp e siemp e
aiSkios jy
p asmés.
Liguindando
o iginalala con
e imu,
a andame y más
leksiniy-seman in-
iu
ans o maciju.
Muchas donde J.
Baléikonis
conc e ina
ap aymq o
con a jima,
abs akéius angly
idiomas
daik a a dzius,,c-
ause,,, ood,,,peop-
le keisdamas
con ex i os
sinonimais
ju
,,pyk is,,,-
algiai
i
gé imai,,,-
p ieSai.
Ki u
—
a i kS iai,
konk eius
Zodzius
kei ia
abs akéiais.
I in
mégs amas
e éjo es
amplia
semán ica
Zodis
,,daik as,
u ilizado en
luga ,,klausimo,-
,,gaminio,,,mo i -
o,,,p ieZas ies,
V aizdo, Aunque
mené ieji
ans o mai
gene alización
conc e ización
son p ie ingi
—
uno a o o, pe o
i
des in is iguala:
—
hace ex a
sup an amesnj
ac imesni
lei y ojui.
ju
i
Ku ,
ka
i
como
keis i,
e éjes
inkosi,
u édamas
p ie8 ojos
bien él
conocida-
ma e imo
ad esa a.
Daznas
eiSkinys
J.
Bal ikonio en
las
aducciones
i
hay s ilis iné
modi ikación.
Neu ao igi-
lu
nalo de
lengua
Zodj él kei ia
ai8kesniu,
imagendinge-
sniu
lie u iSku
a i ikmeniu.
Tai ypaé biidinga
eiksmaZodziams.
O iginalale
pa a o us
Zod7ius,,c owdT-
M,,, igh ,,imp izo-
n,,,obs ina e,,,s e-
al o e ime
co esponde,,g ii-
dosi,,,peSési,,,ime-
é
kaléjima,,,Ziau us-
,,,nukii é, uzZuo
sakius
j
,,bi ia osi,
ko ojo,,,ik-
alino,
a kaklus,,,.-
nubégo.
Así
J.
Bal ikonis
mégs a
emociskai
cono uo us
sinónimos.
muchos
angliSku
i
lie u i8ky
sinónimo po y
di e encia
an o
ne
exp esi idad,
cuan o
pe enencia a
di e en es
uncionciniams
es ilos, en o o
deci ,
eksp esine,
pe o unkcine
ne
cono ación.
S ilis inés
modi icación
di ección
siemp e misma:
neu alis
aSomajai
kalbai
a
biidingesni
angly idiomas
a
Zodias
J.
Baléikonio
e iami
Li u iSkais
Snekamaisiais.
Labiau
i
lib ogine
habla
linkes
S.
Tomonio
aduc i-
mas ik
pa ySkina
§j
* Swi J.
Gulli e s
T a els.
-Moscow,
1973, p. 34.
7
Swi
J.
Gulli e io
iajeés
/
Ve é
S.
Tomonis.
—
K.,
1947,
p.
64.
8
S i as
Dz.
Gulli e io
iajeés
/
Ve é
J.
Baléikonis.
—
V,
1957,
p.
16.
51
o iginala-
lo i J.
Baléikonio
aducción
con as a,
ej. :“...
we
abou
unde
wo
migh y
e ils:
a
iolen
ac ion
a
home,
and he
dange
in asion /
o
an
o
a
mos
po en
ene om
my
ab oad,,...m-
ums han de
en en a
dos
g andesém
su
malesybém:
koyo i
ue es
an e
in e nosSa-
su
is e is de
epele un
pode oso
i
an eSo
puolima uzZ
ex anje o!
?
i§
—
,...18
ik ujy
us éda
dos
baisios
en e me-
dades:
i8
in e no
—
amzinos
pa ijy
ie enos,
o
i§ eluko
s ip aus
p ieSo
pelig os-
us!.
J.
Baléikonio
e ima
puede bi y
i ula
dobubu
e imien -
o:,,Guli e io
iaja és es
i8 e s os
solo angly
de lengua
lie u iy,
ne
pe o y i8
i§
a8omosios
j
¥ios del
lenguaje
a mainos i
Snekamaja.
Vaizdingos,
lanks ios
idiomas ispiidi
o ina
s iliaus
igii os,
pa io os
i
donde, donde
co espondi-
en eamoje
o iginalolo
luga
jy
né
su
Zibu iu
no
encuen as. Guli e is
J.
Baléikonio
e ime
luchaja.ne
su
,,Saisp ie
Ble usky
en isla,
pe o
,,p ie
Isla de
Ble usk.
Cia
me onimis-
kai
pe kel a
eikSmé
e d és
elacioniy
pag indu:
desde
zmoniy,
i ian iy
aquella isla,
pa ia isla.
j
Exis e
i
ki okiy
me oniminio
e imo
pa yzdziy,
ypaé
mégs aminé-
ma
i pa e kino
luga
des ino
especialybiu:
jy
egéjimas
a
kei iamas,,a-
kimis,,,3 eln-
umas ,,ge a
Si dimi.
O iginale
acción
unsalido uno
ZodZiu
b is i*,,,-
plauk i,
o
e ime
anda-
me
,,b is e
b is i,,,pau-
k e
naduk i.
Gausu
e ime
i
li oéiy,
imagending-
yjy
lo
o iginalaka-
lbos Zodziy
pe i aziy,
me a o y.
Todas ios
s iliaus igii os
hace lengua
imagininga,
emocionalig.
Be
o,,,jas
pe jdia no
deci en
ex o
subio, que
así aiski ,
odél 2.
i
suglaudzia
pasakyma
A ski ai
de é y
pakalbé i
sob e
compa acio-
nes, que
J.
Baléikonis
ex ema-
damen e
ue emen e adap ó.
Ypaé es o
alga a los
emas
compa acion-
es, en los
cuales
li e aline
eikSme son
sug e in i
eiSkiniai
du
kokybés
kiekybés
a
a z ilgiu.
J.
Baléikonis
cu es, las
cuales
ue on
ne
s o esnés
,,uz simple
inglesiska
Spaga a,
ligina
api a u,,,S-
su
au u o
o
kulkos la
g andeza
kepalélius
—
su
Z i blio
kiauSiniais.
Tokia
anslaci-
ón
adap ación
es bi ina,
po que
ko
gi
alas
compa ació-
n, cuando
obje o a
su
que se
compa a
( ema), al
lec o es
maZiau
Zinomas
uz
dalyka,
ku j
compa ame
( ema).
Así
s ilis iné
modi icación
es bidingas
J.
Bal ikonio
e imy
b uozas.
Cia
solo eco-
y
di i
e éjo
D.
U bo
opinión
sob e
s iliaus
igi y luga
e ime:
e éjui
,,...
né a eikalo
pedan iSkai
segui que
bii inai
kiek iena
al
es ilis iné
p iemoné
como
idioma,
samojis,
imágenes
Zodis bi y
(...)
updoma pa
luga , donde
j
a
es o iginale,
es bi y
paZodigkumo,
escla iskumo
Zymé. Sya bu
S ilis iniy
—
p iemoniy
o alidad
con o midad,
idiniai
dialek iniai
san ykiai!,
abejo,
ligindando
e imus,
obligame
a siZ elg i
jy
an o
sepa adame-
n e paim y
Be
ZodzZiu,
sakiniy
pas aipu,
cuan o
abiejy
ne
eks y
j
ecip ocio
y8j.
a
j
Tagiau
incluso así
i
i e inus
o iginalalo
aducción
ex os,
i
lie u iSkasis
J.
Baléikonio
e imas
p alenkia
o iginala-
la
s iliaus
p iemoniy
gausumu.
* Swi J.
Min. eik.,
p. 56.
%°
Swi
J.
Gulli e io
iajeés
/
Ve é
S.
Tomonis,
Ps.95:
41
S i as
Dz.
Gulli e io
iajeés
/
Ve é
J.
Baléikonis,
p.
42.
1
Zupe ka
K.
Li uiy
es ilís i-
ca del lenguaje.
—
V,
1983,
p.
68.
** U bas
D. Min.
s ., p. 43.
52

Nag inéjamo
e imo
sin aksé
ambién es
a imesné
Snekamosios
al es ilo de la
lengua.
DZ.
S i o
sakiniai
la gos,
kablia akiais
deshace se
i
pe iodus,
J.
Baléikonio
—
co esni.
Vieng
o iginalalo
sakinj
e éjas
di ija du,
j
is incluso
ke u is,
a
lib emen e
seleccionan-
do, qué
in o mación
deja en
p ime o,
cuál
mue e se
o os
sakinius.
i
J.
Baléikonis sólo
ne
skaido sakinius,
pe o keigia
angliska
pasy ines
i
kons ukcijas
lie u iskomis
ak i inémis,
daik a a dinius
zodziy junginius
eiksmaZodiniais,
beasmenius
sakinius
asmeniniais.
—
—
Así
iS e s us
sakinius ácil
de lee
silencios en
oz al a, no
i
di icul a
comp ende ,
isimin i,
a pasaca .
Sin aksiniai
ans o mai
obje i o u,
amy
Dz.
S i ojim
hace una
his o ia
i a,
dinámica.
Sj
ispiidj
o ina
i
e éjo
elegido
p ime a
pe sona
na a i o
en luga
o iginale
u ilizado
eéiojo.
Así e éjes
c ea
eal o iscid-
ad ilusija,
an a
s a biq
jo en
lec o a ojui.
Daugelj
sakiniy
J.
Baléikonis
i
oda
pasaidzia.
Gomisiones
en aducciones
Siaip ya
sme k inas
eiSkinys.
Ellos
p o iyan
mucha
in o mación,
iSk eipia
ki inio idéja.
Kas kodél
i
pasada miisy
examinéjama-
me e ime?
J.
Baléikonis
nope ecía al
lec o a ojui
y
omano ie y,
en las que
ep esen ad-
asan Anglías
ida ydos:
neiS ikimybé,
p os i ucija,
menas.
Él pasaidzia
a amien-
i
o biidy
ap aymus,
Guli e io
gam iskus
eikalus
o os
episodios,
i
donde
S i as no
paisa
deco umo
aisykliu, donde
sa y a
jo
na i alis iSkai
Siu kS i.
Paseis iendo
una o a luga ,
e éjes
iS eiSkia sus
a
po/Zii i
ep esen ado-
as emas,
ac úa como
mo alis a.
Ve imo
i
his o ia en bi a
mucho panasiu
ki inio
pe di binéjimo
ak y.
Miu iemposis
ales
pe a kymai
leis ini bi ini sólo
en onces, cuando
i
pa a adul os
des inada el lib o
pe ad esábase
jo imui.
E aluando
J.
Baléikonio
e s as,,Gul-
i e io
keliones,
eiké y
guiu is
ne
adec a umu
del o iginal,
i
pe o
e imo
p agma ine
alo e como
undamen al
e inik i e-
ijumi.
mo
Así
necesi a
Zi i é i, kokie
e an e éjo
obje i os como
él pasiseké ellos
igy endin i.
i
Baléikonio
e imo
p agma iné
e é d ejopa:
cons i uye
ki inio
adap ació,
pe ad esa imas
jaunimui
e imo
ja
eglaingumas del
lenguaje,
sencillez,
liaudikumas.
TMIPATMATHKA
i
MW
CTHIMCTHKA
MEPEBOJOB
10.
BAJIBYHKOHHCA
Pesiome
B
wac os iei
c a se
paccMoTpeHs
mpmHlMs
mepesom eckoi
anan annn
Ha
Ma epuasie
pomana
JIx.
Can a
,,[y emec sue
Tymmepa*.
Tlepesoaunk
mpecneyoBan
mpu
3ToM
Be
Wem:
CHelaTh
POMaH
AOCTYMHBIM
MOApOcTKaM
H
HaY4HTS
ux
OOpa3sHOMy,
HAapOnHOMY
pa3 oBopHOMy
sisbiky.
Tipsemsi
ayam anum
oOcyxieHbI
10
OTTETbHBIM
YpoBHAM
s3BIKa
(one 4eckne,
nexcnMeckue,
CHHTAKCHYecKMe
HM
TeKCTOBbIe
*BIeHHA), Beuia
mpoanaM3upoBana
CTHMMCTH4eC
MOKadubuxanns
Kak
iapub i
MeTon
mepeBo yeckoi
npax uku
IO,
Banbunkonuca.
ApTop
c aTsa
Upuluia
K
BEIBOAY,
4TO
,,[TyTemec sue
Cynmmeepa*
B
mepesoye
Banb4ynkouuca
sBis e ca
m pa maTHYE-
CKH
AJe@KBATHBIM
TepeBozoM.