scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

J. Balčikonio vertimų pragmatika ir stilistika

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

J. Balčikonio vertimų pragmatika ir stilistika

Author: Rūta Marcinkevičienė
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1630/1726
LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXVI (1987)
ROTA
MARCINKEVI-
CIENE J.
BALCIKONIO
VERTIMY
PRAGMATIKA
IRILISTIKA
Les
aduc ions
peu en
ê e
examinées
dans i ai
aspec s:
li a i inien,
linguis ique,
psychologiq-
ue, social.
Quel
aspec a
se
choisi a
c i ique
de
aduc i-
on,
dépend
de ce,
quelle
ji
aduc ion pa icula ybés in é esse.
Tagiau
e imo
analizés
aspek o
choisiima
peu
padic ue
ne
seulemen
c i ique
uZmojai,
mais lui
i
e imas,
une
quelqueses
a
ySkesnés
endances.
jo
J.
Baléikonio
e imus
peu bi y
i i e imo
li e a ii inés
langue
i
no mes,
adéqua i ud-
e, e e
lec ie ojui
au es
a z ilgiais,
i
mais uZ is
da an age
ocis k in a
un e imy
b uozas,
i
c'es
p agma ika,
comp enan
jo
mené uosius
aspec s
d'é alua ion.
—
i
Siuo
a Z ilgiu
idomis
ous
J.
Baléikonio
a aillei,
agiau nous
ap ichisome
ie-
nu
i8
pasku iniy
jo
e imy
—
Dz.
S i o
,,Guli e io
oyageémis.
Si
li ega
choisinea si i-
a
k inai:
ji
da an age
adap ée que
d'au es
aduc ions,
o, e s a
be
keliy e éju,
leiskelis ois.
a
P emiè e
ois
Dz.
S i o
omana
j
lie u iy
kalba
1924
me ais
i8 e é
nezinomas
e éjas,
pa aSes
seulemen
son
ini ialus
—
L.
D.,
1936
—
P.
MaSio as.
En
années
so ié iques
,,Guli e io
iaje a
é é e e
ois:
du
1947
—
S.
Tomonio,
1957
—
J.
Bal ikonio.
1975
en année
appa é
secondas
P.
Maio o
au o isa-
ion de aduc ion.
J.
Baléikonio
e ima
analysé
nous, en
ji
su
compa an
ki inio
S.
o iginalalu, Tomonio
i
P.
MaSio o
adui sim.
P agma iniu
poZili iu
e imas
nag inéjamas
ejopai:
Zi i ima,
a
ansmisikia-
mos p agma inés
Zodziy
eikSmés
(kono aciné,
emociné,
socialiné,
s ilis iné,
eksp esiné,
unkciné
i
enco e
au emen
y iné ojy
appelée des
Zzenkly
in o ma ion),
a
co ec emen
ésolu es quel
que soi
conc e us
p agma inis
uZda inys,
con enama
a
e imo
adap acija .
Le p emie
cas, où ou
e éjo
démesys es
a ibué
p agma inéms
Zodziy
eiksméms,
e imas
nenu ols a
du
o iginalalo,
ca le bu
au an
jo
adéqua io
—
ansmi i
p agma ines
des
o iginalalo
zenkly
eikSmes.
Ta iau
chaque
aduc i-
on
na u is d ilypé.
Comme d iejy
kalby
sqa eikos le
ésul a , il es
di igé
o iginalala,
comme
sa a ankiSkas
i
ki inys
o
e imo kalba
—
i
conc e y
p éméja?.
DaZnai
Sis d ilypumas
neis ySkéja,
ca
nonling is inio,
p ocessus de
.
y.
communica ion,
si ua ion
nep ies a auja
linguis icine
p agma iniy
—
eikSmiy
pe eikimui.
En d'au es
e mes,
e éja
da an age
domiki inium
na
o iginalas
que le
lec eu oye-
.
Ta iau il peu
u é i ki y
objec i y,
di ec emen
i
nesusijusiy
p incipal
objec i de
aduc ion
su
adéqua umu.
—
Sie
supplém-
en ai es
objec i-
s bi- *
Amb asa-
s-Sasna-
ya K.
Ve imo
y inéji-
mai. V.,
1984, p. 75.
?
Komucca-
pos B., H.
JImn su-
c axa
nepeson-
a. M., 1980,
c. 109.
48
na
j ai iis:
p opaga-
ndiniai,
didak ini-
ai,
pedagogi-
niai.
Ve éjas
peu
ead es-
se ki inj
à une
quelle que
soi
skai y o-
jy
g oupe,
assignée
selon
socialinj,
p o essi-
ni ou
amZiaus
poZymi. Il
peu
égaleme-
n
ou ni le
lec eu -
ju
au o ia-
us minéiy,
imagduo-
jamy
i ykiy
e inim-
a. DaZnai
e éjas
s'e o -
ce
d'in luen-
ce non
seuleme-
n
audi oi -
e, mais e
pa ia
aduc i-
on langue,
pousse
ja
no ima
di ec io-
nme.
Toks
e éjo
appo -
is a ec le
adu i-
mu, son
keliams
uZda ini-
ai
p èsS a-
auja le
bu du
adu io.
Ainsi
e imo
p agma -
ika,
pe çue
comme
supplém-
en ai e,
di ec e-
men
a ec
e giamo
ki inio
o iginala-
lu
nesusiju-
siy
e imo
iksly
ealiza i-
mas,
salygoja
e imo
a o iki
depuis
o iginalal-
o.
Ve éjas
Siuo cas
ne
e Gia,
mais
c ée iS
nou eau,
s'adap a-
n à
neu y
en i ybi-
u,
speci in-
iy iksly.
O bu ,
comme
Zinoma,
nulmine le
ésul a
des
ac i i é-
s.
Commen
a ein
un el
ésul a
J.
Baléikon-
io
adap uo-
as,,Guli-
e io
سفرiy*
e ima-
s,
suZinome
jsigiline i
e éjo
objec i -
s,
panag in-
éje
moyens
a eind-
e eux. À
p opos
e éjo
objec i-
s
suzinome
i8 son
e imy
sélec io-
ns. Juk,
sans Dz.
S i o e
Z. Ve no,
J.
Baléikon-
is
p incipal-
emen
e é
con es:
a aby,
Hau o,
Pe o,
Ande se-
no, b oliy
G imy.
Jam
ipéjo,
que les
en an s
e
jeunes
galé y
lie u iSk-
ai
pascau -
e
au an
plus
mondiali-
nés
li e a ii -
os
Sede y,
que i§ Siu
li esgy
ils
app en i-
ssen
éguliè -
es
g aZios
lie u iy
langues. Todél e sdan J. Baléikonis,,... ieSkoda o Li u i8kiausios, liaudiSkiausios iS aiSkos. Gana daznai e imas sma kemen éloignaien du o iginalalo, ca
Balcikonis
aduisai
pas
ZodZius ou
sakinius,
mais pa ia
min i e ja
oédai
ansme -
e de
so e que
comp as-
y non
seulemen
science
Zmonés,
mais e
sodZiaus
aikai*.
Donc
didak inés,
pedagogin-
és,
S ieciamo-
sios
incen ios
paakino
Baléikonj
p end e
e imu.
E pas
seulemen
elle.
Ve éjas
in ensi e-
men
a aillé
alo s,
quand
lie u iy
li e a i i-
né langue
n'é ai
enco e
nusis o é-
jusi, quand
ses
no mes
ès
s y a o,
e p as i
e imai
k eipé
langue
ne eisinga
di ec ion-
me. Tokios
en i ybés
exigeaien
que
e éjas
bi y e
langues
no min o-
jas. Todél
e éian ,,.-
.. le
p incipal
démesys a
é é
k eipiamas
non an j
o iginalalo
au o iaus
indi idualiy
kalbos bei
s iliaus
ypa ybiy
pe eikim-
a, combien
i ce que
lie u iSko
e imo
kalba bii y
pap as a,
aiki,
aizdinga,
liaudiSka,
aisykling-
a. Siais
ansla io-
ns en
p emie
lieu a é é
isan
ugdy i e
no min i
lie u iy
li e a i i-
ng kalba,
kel i
kul g
des
langues. J.
Baléikonis
sengési,
que les
aduc io-
ns
con ibué-
y à
aSomosi-
os no me
de langue
s abilizaci-
jos,
ugdy y
skai y o-
jy i s e
i8 aisking-
os sensa
du langage.
Toksai
é ai le
second bu
e éjo,
nulémes
ondamen-
inj son
e imy
langue
b uoza
liaudiSkum-
a. Mokiniai
se
sou ien
que le seul
e imy
c i e ium
d'é alua i-
on
Baléikoniui
bu es ou
ainsi
Zmonés
saky y.
Liaudies
Snekamoji
langue
e éjui a
é é iable
li e a u i-
inés
langue
no me
mesu e du
con ôle.
Son
e s es
con es,
ki a
lek i a
jaunimui,
aSo D.
U bas,
comme
jus e e
a i mino
lie en e
li esginés
e i osios
z®moniy
langues.
Ainsi
lie u iy
langue
no minis-
m, li e
de
ead es-
a ion
jeunesi-
mui
é aien
deux
p incipa-
ux
objec i -
s, nuléme
omano
e imo
pobidi. ®
Pupkis A.,
Maziulis
V. Juozas
Bal ikoni-
s. Kn. : J.
Baléikoni-
s.
Rink iniai
aS ai.
V., 1978,
ol. 1, p.
13.
4
K uopas
J.,
Ul ydas
K. [Zymus
lie u iy
kalbinink-
as
académi-
kus J.
Bal ikoni-
s. Kalbos
kul ii a,
1965, sas.
8, p. 4. 5
U bas D.
À p opos
de J.
Baléikon-
io
e imu-
s.
Kalbo y -
a, 1966,
ol. 14, p.
41.
49
Ankséiau
mené i
ois
Li u iSki,-
,Guli e io
kelioniy
a ian es
ès
di é en es.
S.
Tomonio
e imas
dé ails, ès
exaclus,
au an que
seulemen
leidzia
no mes de la
ma e nelle
langue
adéqua us
o iginalui.
Ve éjas
a ojo
iSo inés
moyens
d'adap a i-
on comma-
—
Tus, sans
change le
ex e de
aduc ion.
Jo
objec i
—
supaZindin i
iSp ususj
lec eu
su
poli ine
S i o
sa y a,
adek aéiai
pe duik i
au o iaus
zan a,
s iliy.
Salygixkai
8i
e ima
peu bi y
in i ulini
pa%odiniu,
pa ay u
èginga,
a iau
pe dém
li egine
langue.
Tou à
ai di é en
P.
MaSio o
imas,
éi o inai
iSleis as
su
pazyma,,Jau-
nesniam
skoliniam
amZiui‘.
Siame
e ime
b iè emen
a ayés
seulemen
deux
p emiè e
oman
pa ies, plus
di icile à
comp end e
des choses
passe .
Todél
P.
Maio o
a ail
ne ikslu
bi u
appele
e imu.
Ce n'es que
omano siuze o
a pasakojimas aux
en an s,
nep e enduojan is
isapusiSkq
o iginalalo
i
ep ezen acija.
Ta pine padeé i
en e
Siy
d iejy
e imy
uzima
J.
Baléikonio
ye s os,,-
Guli e io
oyageés.
Elles son
des inées,
comme
publie
ano a ion,
aux
en an s de
i
l'âge
scolai e
moyen
supé ieu du Ziaus.
Plus loin
discu an
p agma ica
s ilis ika du
ex e
omano,
i
compa inso-
ns
ji
su
o iginalalu,
o
ans imo
adap a ion
mé hodes
analysuoso-
ns selon
ni eaux de
langue.
S.
Tomonio
e imu
emsimés
comme
paZodiniu.
Foneminj
e ima mieux
illus uoja
anglisky
ik iniy
daik a a dziy
pe sonn a d-
ziu,
—
ie o a dziy
pe eikimas.
—
Beaucoup
jy
son
au o iaus
iSgal o i,
odél n'a
aduc ion
lie u iy
langue
i
adi ion.
Cela
laisse
plus
lib eme-
n choisi
des bidus de aduc ion.
S ai
S.
Tomonis
ansli e uoja,
longus
i
sudé ingus
dénominims
pa aidziui
pe aso
lie u iskai,
jus e où où
p idédamas
galiines.
ne
J.
Baléikonis
ik inius
daik a a dZius
ansk ibuoja,
plus di icile
iS a iamus
ga sy
combinainus
kei ia
simplesesniais.
Dans La
Deux oisième
Guli e is
oyagea
i
B obdinjaga,
o
ne
B obdingnaga,
comme
o iginale
i
S.
Tomonio
e ime.
Ypaé di è e
le nom
qua ième
pa ie.
J.
Baléikonis
nei enkina
pas, comme
jo
p é akaks,
ni
Houyhnhnmy
k as o
ansli e acija,
ni peuug quoi
esiski ian¢ia
Sio
nepe skai omo
Zodzio
ansk ipcija.
Il pa o ai
onc ioncinj
con o méme-
n menj
i
k aS a, don
les habi an s
chekliai,
appelaien
lie u ixka
onoma opéja
—
Ygagu
k a u.
Donc
Baléikonio
e ime é iiai
daik a a dyiai
Li uu inim.
Tam
eik&més
u éjo la
langue
aida.
Pe
deSim me i,
sky usi
e imus,
lie u iy
langues
no mes
sma kiai du
au e.
Taéiau
ne
seulemen
seulemen
nou eaux
exigences,
soule és
ans imams,
salygojo ik iniy
daik a a dziy
ansk iba ima.
Daug ei8ké
e éjo
i
nuss a emen-
, quelam
lec eu jui
adui e.
J.
Baléikonis
Li uu ina
ne
seulemen
ce ainsins,
mais communins
i
daik a a dzius,
Zymin-
Gius ma ,
saiky
une us,
bui ies,
ka ybos
des
chosesik us.
S i o
omane
esama
d ejopy
ealiju:
angliSky
i
iSgal o y.
AngliSkasias
éali és
J,
Baléikonis
c ée,
keigia
Li u iska-
is
analoggai-
s, aiSkina
ap aymu.
Todél
lieu,,ja dy
i
in y,,,kabeliy
lygu,
i
ansk ibuo y
S.
Tomonio
e ime,
appa aî ,-
,sieksniai
i
coliai,,,pé-
dos
i
mylios.
,,Pin a
neigiée
selon la
si ua ion
(deja,
ne
is-à- is
même
i
ne
oujou s
p écisé-
men ) ai i
s ikla, c ,,
i
,qu i i
miisy
buable
coupelio.
J.
Baléikonis
enonce
Dz.
S i ui bidingo
p o ocolinai e
p écision dé ails,
oyageiy
i
ap aymus
pa odijuojangies
lieux e ia
déc end indama-
s: exemple.: and
abou ou ya ds
om me, o e
agains igh ea ,
hea d knocking
,,...
o abo e an
hou , like ha o
people a wo k... *
,,...maZdaug uz
ke u iy ja dy,
de an mon
deSine ausimi,
plus comme
my
ho anda gi déjau
kalima, a um
I
Zmonés bi y
a
kazka di be...?
,,O i mes ousies
pasigi do
50
bildesys, qui é ai
panaSus j
di banéiy dailidziy
bildesj e
aukési a i
alandos*. J.
Bal&ikonio
e ime
iS engiama le
lec eu jui
nesup an amy
ealiju ,,ja dy,
mais ainsi e Dz.
S i o sa y os
blyksniu mokslinio
s ilaus pa odies.
Ki a ealijy g upé
ai au o iaus
an azijos
pada iniai, Saliu,
lesquelles aplanké
‘Guli e is,
bui ies, kul i os,
eligions,
pap o¢iy
élémen s
Zymin ys
exzo izmai.
Romano o iginale
ils pa ySkinami
cu sy u, e
skliaus ues
donnan jy
paaiSkinimas
angliskai. PanaSiai
égiasi e omano
e éjai.
Realijy,,.ne e ia,
seulemen
paaiSkina, ca Sie
Zodziai an
o iginalalo, ick
e io ex e
accompli pas
nomina y ine,
mais s ilis ine
onc ion ku ia
lieu kolo i a. Labai
pama uo ai J.
Bal ikonis é i e
de u ilise
in e na ionaux
Zodzius. O iginale
di ,,ci ilized,,,p o-
gnosis,,,ja gon,,,-
egzis ,,,pa ien ,
e il
e ia,,apS ies -
as,,,spé i,,, am
ik a
langue,,,i8silaiko,,,-
ligonis. S. Tomonis
a qui é
in e na ionaux
ZodZius. Angly
kalboje Sie
zodziai déjà es
assimila esi a ec
neu alia leksika,
lie u iy kalboje
ebé a knygi8ki.
Ve imues,
dédiées aux
jeunes,
in e nau ines
Zodziai eng ini
e dél au es
p iezas ies ne
oujou s aiSkios
jy p asmés.
Lignindami
o iginalala a ec
ans imu,
a andame e
plus
leksiniy-seman in-
iu
ans o ma ion.
Beaucoup où J.
Baléikonis
conc ina ap aymq
ou con ejima,
abs akéius angly
langues
daik a a dzius,,c-
ause,,, ood,,,peop-
le keisdamas
con ex i s
sinonimais
ju
,,pyk is,,,-
algiai
i
gé imai,,,-
p ieSai.
Ki u
—
a i kS iai,
konk eius
Zodzius
kei ia
abs akéiais.
I in
mégs amas
e éjo
es la ge de
séman ique
Zodis
,,daik as, u ilisé
au
lieu,,klausimo,,,g-
aminio,,,mo i o,,-
,p ieZas ies,
V aizdo, Bien
miné ieji
ans o mai
géné alisa ion
conc isa ion
son p ie ingi
—
un à l'au e,
i
mais
—
des ina ion es
uni o mée:
ai e ex a
sup an amesnj
p o imesni le
ju
lec eu .
i
Ku ,
ka
i
comme
keis i,
e éjes
inkosi,
u édamas
p ie8 yeux
bien lui
connais a-
ma
ansla i-
on
ad essa a.
Daznas
eiSkinys
J.
Bal ikonio
des
aduc ions
i
es
s ylis iné
modi ica ion.
lu
Neu ao igi-
nalo des langues
Zodj il kei ia
ai8kesniu,
imagedinges-
niu Li u iSku
con o méme-
n meniu.
Tai ypaé biidinga
eiksmaZodziams.
O iginalale
pa a o us
Zod7ius,,c owdT-
M,,, igh ,,imp izo-
n,,,obs ina e,,,s e-
al o e ime
co espond,,g iid-
osi,,,peSési,,,ime é
kaléjima,,,Ziau us-
,,,nukii é, uzZuo
sakius
j
,,bi ia osi,
ko ojo,,,ik-
alino,
a kaklus,,,.-
nubégo.
Donc
J.
Bal ikonis
mégs a
emociskai
cono uo us
synonymes.
beaucoup
angliSku
i
lie u i8ky
synonyme po y
di è e an
exp essi i é,
ne
combien
appa enance
à di é en s
s yles
unc ionnins,
au emen di ,
eksp esine,
mais unkcine
cono a ion.
ne
S ilis inés
modi ica ion
di ec ion de la
di ec ion
oujou s la
même:
neu alis
aSomajai
a
kalbai
biidingesni
a
angly langues
Zodiiai
J.
Baléikonio
e iami
Li u iSkais
Snekamaisiais.
Labiau
i
li egine
pa le
linkes
S.
aduc i-
on de
Tomonio
jus e pa ySkina
§j
* Swi J.
Gulli e s
T a els.
-Moscow,
1973, p. 34.
7
Swi
J.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
S.
Tomonis.
—
K.,
1947,
p.
64.
8
S i as
Dz.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
J.
Baléikonis.
—
V,
1957,
p.
16.
51
o iginala-
lo e J.
Baléikonio
aduc ion
con as a,
exemple. :...
we
abou
unde
wo
migh y
e ils:
a
iolen
ac ion
a
home,
and he
dange
in asion /
o
an
o
a
mos
po en
ene om
my
ab oad,,...m-
ums au
ai e ace à
deux
g andsém
su
mau aisybé-
m: koyo i
o s aux
po es
in e nesSa-
su
is é és
epousse
le puissan
i
àSo
o ensima
uzZa ici! ?
i§
—
,...18
ik ujy
us éda
deux
aisies
maladies:
in e nes
i8
amzinos
—
pa ijy
ie enos,
i§ lauko
o
s ip aus
p ieSo
isquesu-
s!.
J.
Baléikonio
e ima
peu bi y
in i ule
doubu
aduc ie-
m:,,Guli e -
io kelionés
es
i8 e s os
seulemen
angly
ne
langues
i§
lie u iy
kalba, mais
j
e i8
a8omosios
¥ios des
a mainos i
Snekamaja.
Vaizdingos,
lanks ios
langues ispiidi
en o ina
s iliaus
igii os,
pa éso os là
où dans le
i
espec i e
o iginolo lieu
jy
né
su
Zibu iu
ne
ou e. Guli e is
J.
Baléikonio
e ime
lu eja.ne
su
,,Saisp ie
Ble usky
île, mais
,,p ie
Ble uskos
î.
Cia
me onimis-
kai
pe kel a
eikSmé
e d és
ela ioniy
pag indu:
depuis
zmoniy,
habi an y
dans ce e
île, pa ia
j
île.
Exis e
i
ki okiy
me onymini-
um de
ansla ion
pa yzdziy,
ypaé
ma
mégs aminé-
i pa ie kino
au lieu
des ina ions
jy
pa iculie y-
a
biu:
egéjimas
kei iamas,,a-
kimis,,,3 eln-
umas ,,ge a
Si dimi.
O iginale
ac ion
nussau é un
ZodZiu
b is i*,,,-
plauk i,
o
e ime
anda-
me
,,b is e
b is i,,,pau-
k e nauk i.
Gausu
e ime
li oéiy,
i
imagdingy-
jy
o iginakalb-
lo
os Zodziy
pe i aziy,
mé apho y.
Tou es ios
s iliaus igii os
on langue
ep ésen ig,
émo ionig.
Be
o,,,js
pe jdia ne
pas di e
dans le
ex e des
suje s qui
ainsi aisk,
i
odél 2.
suglaudzia
pasakyma
A ski ai
de é y
pakalbé i
su les
compa aisi-
ons, lesquels
J.
Baléikonis
ex ême-
men
o emen adap é.
Ypaé cela
au aux
suje s
compa a i s,
dans lesquels
di ec emen i-
ne eikSme
es
sug e in i
eiSkiniai
du
kokybés
kiekybés
a
a z ilgiu.
J.
Baléikonis
co des,
lesquelles
on é é
ne
s o esnés
,,uz simple
angliska
Spaga a,
lygina
api a u,,,S-
su
au u o
o
kulkos la
g andeu
kepalélius
—
su
Z i blio
kiauSiniais.
Tokie
ansla i-
on
adap a ion
es bi ina,
ca
ko
gi
e as
compa aiso-
n, quand
l'obje à
su
quoi se
compa e
( ema), au
lec eu es
maZiau
Zinomas
uz
dalyka,
ku j
compa ame
( hème).
Donc
s ylis iné
modi ica ion
es biding
J.
Bal ikonio
e imy
b uozas.
Cia
jus e e-
y
mémo e
e éjo
D.
U bo a is
su s iliaus
igi y place
e ime:
e éjui
né a eikalo
pedan iSkai
,,...
sui e que
bii inai
kiek iena
elle
s ilis iné
p iemoné
comme
idioma,
samojis,
images
Zodis bi y
(...)
updoma pa
lieu, où es
j
a
o iginale, ce
bi y
paZodigkumo,
escla iskumo
Zymé. Sya bu
S ilis iniy
—
p iemoniy du
ou
con o méme-
n men ,
in é ieu s
dialek iniai
san ykiai!,
abejo,
égalindami
e imus,
obligeme
jy
a siZ elg i
an
sépa émen
Be
paim y
ZodzZiu,
sakiniy
pa ag aipu,
combien
ne
abiejy
j
eks y
mu uio y8j.
a
j
Tagiau même
ainsi
i
i e inus
ex e de
aduc ion
o iginalalo,
i
lie u iSkasis
J.
Baléikonio
e imas
p alenkia
o iginala-
la
s iliaus
p iemoniy
gausumu.
* Swi J.
Min. eik.,
p. 56.
%°
Swi
J.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
S.
Tomonis,
Ps.95:
41
S i as
Dz.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
J.
Baléikonis,
p.
42.
1
Zupe ka
K.
Li uiy
langues
s ilis ika.
—
V,
1983,
p.
68.
** U bas
D. Min.
s ., p. 43.
52

Nag inéjamo
e imo
synaksé es
égalemen
es
a imesné
Snekamosios
s yle du
langage.
DZ.
S i o
sakiniai
longs,
kablia akiais
décompose
i
pe iodus,
J.
Baléikonio
—
cou esni.
Vieng
o iginalalo
sakinj
e éjas
dalija du,
j
is même
qua eu is,
a
lib emen
choisissan ,
quelle
in o ma ion
laisse
p emiè eme,
quelle
déplace
au es
sakinius.
i
J.
Baléikonis
ne
seulemen skaido
sakinius, mais
keigia angliska
passy ines
i
cons uc ions
lie u iskomis
ak i inémis,
daik a a dinius
zodziy compoinius
eiksmaZodiniais,
beasmenius
sakinius
asmeniniais.
—
—
Ainsi
iS e s us
sakinius
acile à li e
silencieux à
hau e oix,
i
ne peine à
pe ce oi ,
isimin i,
a pasaco i.
Sin aksiniai
ans o mai
objec i u,
amy
Dz.
S i ojima
ai un
con e
i an e,
dynamique.
Sj
ispiidj
en o ina
i
e éjo
choisi le
p emie
pe sonne
na a ion
au lieu
o iginale
u ilisé
eéiojo.
Ainsi
e éjas
c ée
é o isci é
illusion, elle
impo an biq
jeune
lec eu ju.
Daugelj
sakiniy
J.
Baléikonis
i
ou e
passeidzia.
Gommages
dans les aduc ions
Siaip déjà
sme k inas
eiSkinys.
Ils p lagen
beaucoup
d'in o ma io-
ns, iSk eipia
ki inio idéa.
Kas kodél
i
passéis a miisy
nag inéjamame
e ime?
J.
Baléikonis
nepe me e
au lec eu jou
y
omano ie y,
dans
lesquelles
ep ésen ées
son Anglijas
ydos de ie:
neiS ikimybé,
p os i ucija,
menas.
Il passeidzia
ai emen
i
biidy
ap aimen -
s, Guli e io
gam iskus
eikalus
au es
épisodes,
i
où
S i as ne
espec e la
déco ume
aisykliu, où
sa y a
jo
na i alis iSkai
Siu kS i.
Passisdan une
au e place,
e éjas
iS eiSkia son
a
po/Zii i
ep ésen éam-
us suje s, agis
comme
mo alis es.
Ve imo
i
his oi e dans
bi a beaucoup
panasiu ki inio
pe di binéjimo
ak y.
Miu empsis els
pe a kymai
leis ini bi ini
seulemen alo s,
quand pou les
i
adul es des inée
li e
pe ad essée
jeuneimui.
É aluan
J.
Baléikonio
e s as,,Gul-
i e io
keliones,
eiké y
guidu is
ne
adéqu a um
du
i
aduc ion
o iginalalo,
mais e imo
p agma ine
e e
comme
ondamen i-
niu
e inik i e-
mo
ijumi.
Donc
au
Zi i é i, kokie
é aien e éjo
objec i s
commen lui
pasiseké les
i
igy endin i.
Baléikonio
e imo
p agma iné
e é d ejopa:
cons i ue ki inio
adap a ion,
ansad esa i-
mas jeuneimui
e io
ja
èglesingume du
langage,
simplumas,
liaudikumas.
TMIPATMATHKA
i
MW
CTHIMCTHKA
MEPEBOJOB
10.
BAJIBYHKOHHCA
Pesiome
B
wac os iei
c a se
paccMoTpeHs
mpmHlMs
mepesom eckoi
anan annn
Ha
Ma epuasie
pomana
JIx.
Can a
,,[y emec sue
Tymmepa*.
Tlepesoaunk
mpecneyoBan
mpu
3ToM
Be
Wem:
CHelaTh
POMaH
AOCTYMHBIM
MOApOcTKaM
H
HaY4HTS
ux
OOpa3sHOMy,
HAapOnHOMY
pa3 oBopHOMy
sisbiky.
Tipsimsim
ayam anum
oOcyxieHbI
10
OTTETbHBIM
YpoBHAM
s3BIKa
(one 4eckne,
nexcnMeckue,
CHHTAKCHYecKM-
e) Ce n'es pas le cas, cependan , si ous ê es memb e d'une o ganisa ion in e na ionale ou d'un g oupe in e na ional.
HM
TeKCTOBbIe
*BIeHHA), Beuia
mpoanaM3upoBana
CTHMMCTH4eC
MOKadubuxanns
Kak
iapub i
MeTon
mepeBo yeckoi
npax uku
IO,
Banbunkonuca.
ApTop
c aTsa
Upuluia
K
BEIBOAY,
4TO
,,[TyTemec sue
Cynmmeepa*
B
mepesoye
Banb4ynkouuca
sBis e ca
m pa maTHYE-
CKH
AJe@KBATHBIM
TepeBozoM.