LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXVI (1987)
ROTA
MARCINKEVI-
CIENE J.
BALCIKONIO
VERTIMY
PRAGMATIKA
IRILISTIKA
Les
aduc ions
peu en
ê e
examinées
dans i ai
aspec s:
li a i inien,
linguis ique,
psychologiq-
ue, social.
Quel
aspec a
se
choisi a
c i ique
de
aduc i-
on,
dépend
de ce,
quelle
ji
aduc ion pa icula ybés in é esse.
Tagiau
e imo
analizés
aspek o
choisiima
peu
padic ue
ne
seulemen
c i ique
uZmojai,
mais lui
i
e imas,
une
quelqueses
a
ySkesnés
endances.
jo
J.
Baléikonio
e imus
peu bi y
i i e imo
li e a ii inés
langue
i
no mes,
adéqua i ud-
e, e e
lec ie ojui
au es
a z ilgiais,
i
mais uZ is
da an age
ocis k in a
un e imy
b uozas,
i
c'es
p agma ika,
comp enan
jo
mené uosius
aspec s
d'é alua ion.
—
i
Siuo
a Z ilgiu
idomis
ous
J.
Baléikonio
a aillei,
agiau nous
ap ichisome
ie-
nu
i8
pasku iniy
jo
e imy
—
Dz.
S i o
,,Guli e io
oyageémis.
Si
li ega
choisinea si i-
a
k inai:
ji
da an age
adap ée que
d'au es
aduc ions,
o, e s a
be
keliy e éju,
leiskelis ois.
a
P emiè e
ois
Dz.
S i o
omana
j
lie u iy
kalba
1924
me ais
i8 e é
nezinomas
e éjas,
pa aSes
seulemen
son
ini ialus
—
L.
D.,
1936
—
P.
MaSio as.
En
années
so ié iques
,,Guli e io
iaje a
é é e e
ois:
du
1947
—
S.
Tomonio,
1957
—
J.
Bal ikonio.
1975
en année
appa é
secondas
P.
Maio o
au o isa-
ion de aduc ion.
J.
Baléikonio
e ima
analysé
nous, en
ji
su
compa an
ki inio
S.
o iginalalu, Tomonio
i
P.
MaSio o
adui sim.
P agma iniu
poZili iu
e imas
nag inéjamas
ejopai:
Zi i ima,
a
ansmisikia-
mos p agma inés
Zodziy
eikSmés
(kono aciné,
emociné,
socialiné,
s ilis iné,
eksp esiné,
unkciné
i
enco e
au emen
y iné ojy
appelée des
Zzenkly
in o ma ion),
a
co ec emen
ésolu es quel
que soi
conc e us
p agma inis
uZda inys,
con enama
a
e imo
adap acija .
Le p emie
cas, où ou
e éjo
démesys es
a ibué
p agma inéms
Zodziy
eiksméms,
e imas
nenu ols a
du
o iginalalo,
ca le bu
au an
jo
adéqua io
—
ansmi i
p agma ines
des
o iginalalo
zenkly
eikSmes.
Ta iau
chaque
aduc i-
on
na u is d ilypé.
Comme d iejy
kalby
sqa eikos le
ésul a , il es
di igé
o iginalala,
comme
sa a ankiSkas
i
ki inys
o
e imo kalba
—
i
conc e y
p éméja?.
DaZnai
Sis d ilypumas
neis ySkéja,
ca
nonling is inio,
p ocessus de
.
y.
communica ion,
si ua ion
nep ies a auja
linguis icine
p agma iniy
—
eikSmiy
pe eikimui.
En d'au es
e mes,
e éja
da an age
domiki inium
na
o iginalas
que le
lec eu oye-
.
Ta iau il peu
u é i ki y
objec i y,
di ec emen
i
nesusijusiy
p incipal
objec i de
aduc ion
su
adéqua umu.
—
Sie
supplém-
en ai es
objec i-
s bi- *
Amb asa-
s-Sasna-
ya K.
Ve imo
y inéji-
mai. V.,
1984, p. 75.
?
Komucca-
pos B., H.
JImn su-
c axa
nepeson-
a. M., 1980,
c. 109.
48
na
j ai iis:
p opaga-
ndiniai,
didak ini-
ai,
pedagogi-
niai.
Ve éjas
peu
ead es-
se ki inj
à une
quelle que
soi
skai y o-
jy
g oupe,
assignée
selon
socialinj,
p o essi-
ni ou
amZiaus
poZymi. Il
peu
égaleme-
n
ou ni le
lec eu -
ju
au o ia-
us minéiy,
imagduo-
jamy
i ykiy
e inim-
a. DaZnai
e éjas
s'e o -
ce
d'in luen-
ce non
seuleme-
n
audi oi -
e, mais e
pa ia
aduc i-
on langue,
pousse
ja
no ima
di ec io-
nme.
Toks
e éjo
appo -
is a ec le
adu i-
mu, son
keliams
uZda ini-
ai
p èsS a-
auja le
bu du
adu io.
Ainsi
e imo
p agma -
ika,
pe çue
comme
supplém-
en ai e,
di ec e-
men
a ec
e giamo
ki inio
o iginala-
lu
nesusiju-
siy
e imo
iksly
ealiza i-
mas,
salygoja
e imo
a o iki
depuis
o iginalal-
o.
Ve éjas
Siuo cas
ne
e Gia,
mais
c ée iS
nou eau,
s'adap a-
n à
neu y
en i ybi-
u,
speci in-
iy iksly.
O bu ,
comme
Zinoma,
nulmine le
ésul a
des
ac i i é-
s.
Commen
a ein
un el
ésul a
J.
Baléikon-
io
adap uo-
as,,Guli-
e io
سفرiy*
e ima-
s,
suZinome
jsigiline i
e éjo
objec i -
s,
panag in-
éje
moyens
a eind-
e eux. À
p opos
e éjo
objec i-
s
suzinome
i8 son
e imy
sélec io-
ns. Juk,
sans Dz.
S i o e
Z. Ve no,
J.
Baléikon-
is
p incipal-
emen
e é
con es:
a aby,
Hau o,
Pe o,
Ande se-
no, b oliy
G imy.
Jam
ipéjo,
que les
en an s
e
jeunes
galé y
lie u iSk-
ai
pascau -
e
au an
plus
mondiali-
nés
li e a ii -
os
Sede y,
que i§ Siu
li esgy
ils
app en i-
ssen
éguliè -
es
g aZios
lie u iy
langues. Todél e sdan J. Baléikonis,,... ieSkoda o Li u i8kiausios, liaudiSkiausios iS aiSkos. Gana daznai e imas sma kemen éloignaien du o iginalalo, ca
Balcikonis
aduisai
pas
ZodZius ou
sakinius,
mais pa ia
min i e ja
oédai
ansme -
e de
so e que
comp as-
y non
seulemen
science
Zmonés,
mais e
sodZiaus
aikai*.
Donc
didak inés,
pedagogin-
és,
S ieciamo-
sios
incen ios
paakino
Baléikonj
p end e
e imu.
E pas
seulemen
elle.
Ve éjas
in ensi e-
men
a aillé
alo s,
quand
lie u iy
li e a i i-
né langue
n'é ai
enco e
nusis o é-
jusi, quand
ses
no mes
ès
s y a o,
e p as i
e imai
k eipé
langue
ne eisinga
di ec ion-
me. Tokios
en i ybés
exigeaien
que
e éjas
bi y e
langues
no min o-
jas. Todél
e éian ,,.-
.. le
p incipal
démesys a
é é
k eipiamas
non an j
o iginalalo
au o iaus
indi idualiy
kalbos bei
s iliaus
ypa ybiy
pe eikim-
a, combien
i ce que
lie u iSko
e imo
kalba bii y
pap as a,
aiki,
aizdinga,
liaudiSka,
aisykling-
a. Siais
ansla io-
ns en
p emie
lieu a é é
isan
ugdy i e
no min i
lie u iy
li e a i i-
ng kalba,
kel i
kul g
des
langues. J.
Baléikonis
sengési,
que les
aduc io-
ns
con ibué-
y à
aSomosi-
os no me
de langue
s abilizaci-
jos,
ugdy y
skai y o-
jy i s e
i8 aisking-
os sensa
du langage.
Toksai
é ai le
second bu
e éjo,
nulémes
ondamen-
inj son
e imy
langue
b uoza
liaudiSkum-
a. Mokiniai
se
sou ien
que le seul
e imy
c i e ium
d'é alua i-
on
Baléikoniui
bu es ou
ainsi
Zmonés
saky y.
Liaudies
Snekamoji
langue
e éjui a
é é iable
li e a u i-
inés
langue
no me
mesu e du
con ôle.
Son
e s es
con es,
ki a
lek i a
jaunimui,
aSo D.
U bas,
comme
jus e e
a i mino
lie en e
li esginés
e i osios
z®moniy
langues.
Ainsi
lie u iy
langue
no minis-
m, li e
de
ead es-
a ion
jeunesi-
mui
é aien
deux
p incipa-
ux
objec i -
s, nuléme
omano
e imo
pobidi. ®
Pupkis A.,
Maziulis
V. Juozas
Bal ikoni-
s. Kn. : J.
Baléikoni-
s.
Rink iniai
aS ai.
V., 1978,
ol. 1, p.
13.
4
K uopas
J.,
Ul ydas
K. [Zymus
lie u iy
kalbinink-
as
académi-
kus J.
Bal ikoni-
s. Kalbos
kul ii a,
1965, sas.
8, p. 4. 5
U bas D.
À p opos
de J.
Baléikon-
io
e imu-
s.
Kalbo y -
a, 1966,
ol. 14, p.
41.
49
Ankséiau
mené i
ois
Li u iSki,-
,Guli e io
kelioniy
a ian es
ès
di é en es.
S.
Tomonio
e imas
dé ails, ès
exaclus,
au an que
seulemen
leidzia
no mes de la
ma e nelle
langue
adéqua us
o iginalui.
Ve éjas
a ojo
iSo inés
moyens
d'adap a i-
on comma-
—
Tus, sans
change le
ex e de
aduc ion.
Jo
objec i
—
supaZindin i
iSp ususj
lec eu
su
poli ine
S i o
sa y a,
adek aéiai
pe duik i
au o iaus
zan a,
s iliy.
Salygixkai
8i
e ima
peu bi y
in i ulini
pa%odiniu,
pa ay u
èginga,
a iau
pe dém
li egine
langue.
Tou à
ai di é en
P.
MaSio o
imas,
éi o inai
iSleis as
su
pazyma,,Jau-
nesniam
skoliniam
amZiui‘.
Siame
e ime
b iè emen
a ayés
seulemen
deux
p emiè e
oman
pa ies, plus
di icile à
comp end e
des choses
passe .
Todél
P.
Maio o
a ail
ne ikslu
bi u
appele
e imu.
Ce n'es que
omano siuze o
a pasakojimas aux
en an s,
nep e enduojan is
isapusiSkq
o iginalalo
i
ep ezen acija.
Ta pine padeé i
en e
Siy
d iejy
e imy
uzima
J.
Baléikonio
ye s os,,-
Guli e io
oyageés.
Elles son
des inées,
comme
publie
ano a ion,
aux
en an s de
i
l'âge
scolai e
moyen
supé ieu du Ziaus.
Plus loin
discu an
p agma ica
s ilis ika du
ex e
omano,
i
compa inso-
ns
ji
su
o iginalalu,
o
ans imo
adap a ion
mé hodes
analysuoso-
ns selon
ni eaux de
langue.
S.
Tomonio
e imu
emsimés
comme
paZodiniu.
Foneminj
e ima mieux
illus uoja
anglisky
ik iniy
daik a a dziy
pe sonn a d-
ziu,
—
ie o a dziy
pe eikimas.
—
Beaucoup
jy
son
au o iaus
iSgal o i,
odél n'a
aduc ion
lie u iy
langue
i
adi ion.
Cela
laisse
plus
lib eme-
n choisi
des bidus de aduc ion.
S ai
S.
Tomonis
ansli e uoja,
longus
i
sudé ingus
dénominims
pa aidziui
pe aso
lie u iskai,
jus e où où
p idédamas
galiines.
ne
J.
Baléikonis
ik inius
daik a a dZius
ansk ibuoja,
plus di icile
iS a iamus
ga sy
combinainus
kei ia
simplesesniais.
Dans La
Deux oisième
Guli e is
oyagea
i
B obdinjaga,
o
ne
B obdingnaga,
comme
o iginale
i
S.
Tomonio
e ime.
Ypaé di è e
le nom
qua ième
pa ie.
J.
Baléikonis
nei enkina
pas, comme
jo
p é akaks,
ni
Houyhnhnmy
k as o
ansli e acija,
ni peuug quoi
esiski ian¢ia
Sio
nepe skai omo
Zodzio
ansk ipcija.
Il pa o ai
onc ioncinj
con o méme-
n menj
i
k aS a, don
les habi an s
chekliai,
appelaien
lie u ixka
onoma opéja
—
Ygagu
k a u.
Donc
Baléikonio
e ime é iiai
daik a a dyiai
Li uu inim.
Tam
eik&més
u éjo la
langue
aida.
Pe
deSim me i,
sky usi
e imus,
lie u iy
langues
no mes
sma kiai du
au e.
Taéiau
ne
seulemen
seulemen
nou eaux
exigences,
soule és
ans imams,
salygojo ik iniy
daik a a dziy
ansk iba ima.
Daug ei8ké
e éjo
i
nuss a emen-
, quelam
lec eu jui
adui e.
J.
Baléikonis
Li uu ina
ne
seulemen
ce ainsins,
mais communins
i
daik a a dzius,
Zymin-
Gius ma ,
saiky
une us,
bui ies,
ka ybos
des
chosesik us.
S i o
omane
esama
d ejopy
ealiju:
angliSky
i
iSgal o y.
AngliSkasias
éali és
J,
Baléikonis
c ée,
keigia
Li u iska-
is
analoggai-
s, aiSkina
ap aymu.
Todél
lieu,,ja dy
i
in y,,,kabeliy
lygu,
i
ansk ibuo y
S.
Tomonio
e ime,
appa aî ,-
,sieksniai
i
coliai,,,pé-
dos
i
mylios.
,,Pin a
neigiée
selon la
si ua ion
(deja,
ne
is-à- is
même
i
ne
oujou s
p écisé-
men ) ai i
s ikla, c ,,
i
,qu i i
miisy
buable
coupelio.
J.
Baléikonis
enonce
Dz.
S i ui bidingo
p o ocolinai e
p écision dé ails,
oyageiy
i
ap aymus
pa odijuojangies
lieux e ia
déc end indama-
s: exemple.: and
abou ou ya ds
om me, o e
agains igh ea ,
hea d knocking
,,...
o abo e an
hou , like ha o
people a wo k... *
,,...maZdaug uz
ke u iy ja dy,
de an mon
deSine ausimi,
plus comme
my
ho anda gi déjau
kalima, a um
I
Zmonés bi y
a
kazka di be...?
,,O i mes ousies
pasigi do
50
bildesys, qui é ai
panaSus j
di banéiy dailidziy
bildesj e
aukési a i
alandos*. J.
Bal&ikonio
e ime
iS engiama le
lec eu jui
nesup an amy
ealiju ,,ja dy,
mais ainsi e Dz.
S i o sa y os
blyksniu mokslinio
s ilaus pa odies.
Ki a ealijy g upé
ai au o iaus
an azijos
pada iniai, Saliu,
lesquelles aplanké
‘Guli e is,
bui ies, kul i os,
eligions,
pap o¢iy
élémen s
Zymin ys
exzo izmai.
Romano o iginale
ils pa ySkinami
cu sy u, e
skliaus ues
donnan jy
paaiSkinimas
angliskai. PanaSiai
égiasi e omano
e éjai.
Realijy,,.ne e ia,
seulemen
paaiSkina, ca Sie
Zodziai an
o iginalalo, ick
e io ex e
accompli pas
nomina y ine,
mais s ilis ine
onc ion ku ia
lieu kolo i a. Labai
pama uo ai J.
Bal ikonis é i e
de u ilise
in e na ionaux
Zodzius. O iginale
di ,,ci ilized,,,p o-
gnosis,,,ja gon,,,-
egzis ,,,pa ien ,
e il
e ia,,apS ies -
as,,,spé i,,, am
ik a
langue,,,i8silaiko,,,-
ligonis. S. Tomonis
a qui é
in e na ionaux
ZodZius. Angly
kalboje Sie
zodziai déjà es
assimila esi a ec
neu alia leksika,
lie u iy kalboje
ebé a knygi8ki.
Ve imues,
dédiées aux
jeunes,
in e nau ines
Zodziai eng ini
e dél au es
p iezas ies ne
oujou s aiSkios
jy p asmés.
Lignindami
o iginalala a ec
ans imu,
a andame e
plus
leksiniy-seman in-
iu
ans o ma ion.
Beaucoup où J.
Baléikonis
conc ina ap aymq
ou con ejima,
abs akéius angly
langues
daik a a dzius,,c-
ause,,, ood,,,peop-
le keisdamas
con ex i s
sinonimais
ju
,,pyk is,,,-
algiai
i
gé imai,,,-
p ieSai.
Ki u
—
a i kS iai,
konk eius
Zodzius
kei ia
abs akéiais.
I in
mégs amas
e éjo
es la ge de
séman ique
Zodis
,,daik as, u ilisé
au
lieu,,klausimo,,,g-
aminio,,,mo i o,,-
,p ieZas ies,
V aizdo, Bien
miné ieji
ans o mai
géné alisa ion
conc isa ion
son p ie ingi
—
un à l'au e,
i
mais
—
des ina ion es
uni o mée:
ai e ex a
sup an amesnj
p o imesni le
ju
lec eu .
i
Ku ,
ka
i
comme
keis i,
e éjes
inkosi,
u édamas
p ie8 yeux
bien lui
connais a-
ma
ansla i-
on
ad essa a.
Daznas
eiSkinys
J.
Bal ikonio
des
aduc ions
i
es
s ylis iné
modi ica ion.
lu
Neu ao igi-
nalo des langues
Zodj il kei ia
ai8kesniu,
imagedinges-
niu Li u iSku
con o méme-
n meniu.
Tai ypaé biidinga
eiksmaZodziams.
O iginalale
pa a o us
Zod7ius,,c owdT-
M,,, igh ,,imp izo-
n,,,obs ina e,,,s e-
al o e ime
co espond,,g iid-
osi,,,peSési,,,ime é
kaléjima,,,Ziau us-
,,,nukii é, uzZuo
sakius
j
,,bi ia osi,
ko ojo,,,ik-
alino,
a kaklus,,,.-
nubégo.
Donc
J.
Bal ikonis
mégs a
emociskai
cono uo us
synonymes.
beaucoup
angliSku
i
lie u i8ky
synonyme po y
di è e an
exp essi i é,
ne
combien
appa enance
à di é en s
s yles
unc ionnins,
au emen di ,
eksp esine,
mais unkcine
cono a ion.
ne
S ilis inés
modi ica ion
di ec ion de la
di ec ion
oujou s la
même:
neu alis
aSomajai
a
kalbai
biidingesni
a
angly langues
Zodiiai
J.
Baléikonio
e iami
Li u iSkais
Snekamaisiais.
Labiau
i
li egine
pa le
linkes
S.
aduc i-
on de
Tomonio
jus e pa ySkina
§j
* Swi J.
Gulli e s
T a els.
-Moscow,
1973, p. 34.
7
Swi
J.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
S.
Tomonis.
—
K.,
1947,
p.
64.
8
S i as
Dz.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
J.
Baléikonis.
—
V,
1957,
p.
16.
51
o iginala-
lo e J.
Baléikonio
aduc ion
con as a,
exemple. :...
we
abou
unde
wo
migh y
e ils:
a
iolen
ac ion
a
home,
and he
dange
in asion /
o
an
o
a
mos
po en
ene om
my
ab oad,,...m-
ums au
ai e ace à
deux
g andsém
su
mau aisybé-
m: koyo i
o s aux
po es
in e nesSa-
su
is é és
epousse
le puissan
i
àSo
o ensima
uzZa ici! ?
i§
—
,...18
ik ujy
us éda
deux
aisies
maladies:
in e nes
i8
amzinos
—
pa ijy
ie enos,
i§ lauko
o
s ip aus
p ieSo
isquesu-
s!.
J.
Baléikonio
e ima
peu bi y
in i ule
doubu
aduc ie-
m:,,Guli e -
io kelionés
es
i8 e s os
seulemen
angly
ne
langues
i§
lie u iy
kalba, mais
j
e i8
a8omosios
¥ios des
a mainos i
Snekamaja.
Vaizdingos,
lanks ios
langues ispiidi
en o ina
s iliaus
igii os,
pa éso os là
où dans le
i
espec i e
o iginolo lieu
jy
né
su
Zibu iu
ne
ou e. Guli e is
J.
Baléikonio
e ime
lu eja.ne
su
,,Saisp ie
Ble usky
île, mais
,,p ie
Ble uskos
î.
Cia
me onimis-
kai
pe kel a
eikSmé
e d és
ela ioniy
pag indu:
depuis
zmoniy,
habi an y
dans ce e
île, pa ia
j
île.
Exis e
i
ki okiy
me onymini-
um de
ansla ion
pa yzdziy,
ypaé
ma
mégs aminé-
i pa ie kino
au lieu
des ina ions
jy
pa iculie y-
a
biu:
egéjimas
kei iamas,,a-
kimis,,,3 eln-
umas ,,ge a
Si dimi.
O iginale
ac ion
nussau é un
ZodZiu
b is i*,,,-
plauk i,
o
e ime
anda-
me
,,b is e
b is i,,,pau-
k e nauk i.
Gausu
e ime
li oéiy,
i
imagdingy-
jy
o iginakalb-
lo
os Zodziy
pe i aziy,
mé apho y.
Tou es ios
s iliaus igii os
on langue
ep ésen ig,
émo ionig.
Be
o,,,js
pe jdia ne
pas di e
dans le
ex e des
suje s qui
ainsi aisk,
i
odél 2.
suglaudzia
pasakyma
A ski ai
de é y
pakalbé i
su les
compa aisi-
ons, lesquels
J.
Baléikonis
ex ême-
men
o emen adap é.
Ypaé cela
au aux
suje s
compa a i s,
dans lesquels
di ec emen i-
ne eikSme
es
sug e in i
eiSkiniai
du
kokybés
kiekybés
a
a z ilgiu.
J.
Baléikonis
co des,
lesquelles
on é é
ne
s o esnés
,,uz simple
angliska
Spaga a,
lygina
api a u,,,S-
su
au u o
o
kulkos la
g andeu
kepalélius
—
su
Z i blio
kiauSiniais.
Tokie
ansla i-
on
adap a ion
es bi ina,
ca
ko
gi
e as
compa aiso-
n, quand
l'obje à
su
quoi se
compa e
( ema), au
lec eu es
maZiau
Zinomas
uz
dalyka,
ku j
compa ame
( hème).
Donc
s ylis iné
modi ica ion
es biding
J.
Bal ikonio
e imy
b uozas.
Cia
jus e e-
y
mémo e
e éjo
D.
U bo a is
su s iliaus
igi y place
e ime:
e éjui
né a eikalo
pedan iSkai
,,...
sui e que
bii inai
kiek iena
elle
s ilis iné
p iemoné
comme
idioma,
samojis,
images
Zodis bi y
(...)
updoma pa
lieu, où es
j
a
o iginale, ce
bi y
paZodigkumo,
escla iskumo
Zymé. Sya bu
S ilis iniy
—
p iemoniy du
ou
con o méme-
n men ,
in é ieu s
dialek iniai
san ykiai!,
abejo,
égalindami
e imus,
obligeme
jy
a siZ elg i
an
sépa émen
Be
paim y
ZodzZiu,
sakiniy
pa ag aipu,
combien
ne
abiejy
j
eks y
mu uio y8j.
a
j
Tagiau même
ainsi
i
i e inus
ex e de
aduc ion
o iginalalo,
i
lie u iSkasis
J.
Baléikonio
e imas
p alenkia
o iginala-
la
s iliaus
p iemoniy
gausumu.
* Swi J.
Min. eik.,
p. 56.
%°
Swi
J.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
S.
Tomonis,
Ps.95:
41
S i as
Dz.
Gulli e io
oyageés
/
Ve é
J.
Baléikonis,
p.
42.
1
Zupe ka
K.
Li uiy
langues
s ilis ika.
—
V,
1983,
p.
68.
** U bas
D. Min.
s ., p. 43.
52
Nag inéjamo
e imo
synaksé es
égalemen
es
a imesné
Snekamosios
s yle du
langage.
DZ.
S i o
sakiniai
longs,
kablia akiais
décompose
i
pe iodus,
J.
Baléikonio
—
cou esni.
Vieng
o iginalalo
sakinj
e éjas
dalija du,
j
is même
qua eu is,
a
lib emen
choisissan ,
quelle
in o ma ion
laisse
p emiè eme,
quelle
déplace
au es
sakinius.
i
J.
Baléikonis
ne
seulemen skaido
sakinius, mais
keigia angliska
passy ines
i
cons uc ions
lie u iskomis
ak i inémis,
daik a a dinius
zodziy compoinius
eiksmaZodiniais,
beasmenius
sakinius
asmeniniais.
—
—
Ainsi
iS e s us
sakinius
acile à li e
silencieux à
hau e oix,
i
ne peine à
pe ce oi ,
isimin i,
a pasaco i.
Sin aksiniai
ans o mai
objec i u,
amy
Dz.
S i ojima
ai un
con e
i an e,
dynamique.
Sj
ispiidj
en o ina
i
e éjo
choisi le
p emie
pe sonne
na a ion
au lieu
o iginale
u ilisé
eéiojo.
Ainsi
e éjas
c ée
é o isci é
illusion, elle
impo an biq
jeune
lec eu ju.
Daugelj
sakiniy
J.
Baléikonis
i
ou e
passeidzia.
Gommages
dans les aduc ions
Siaip déjà
sme k inas
eiSkinys.
Ils p lagen
beaucoup
d'in o ma io-
ns, iSk eipia
ki inio idéa.
Kas kodél
i
passéis a miisy
nag inéjamame
e ime?
J.
Baléikonis
nepe me e
au lec eu jou
y
omano ie y,
dans
lesquelles
ep ésen ées
son Anglijas
ydos de ie:
neiS ikimybé,
p os i ucija,
menas.
Il passeidzia
ai emen
i
biidy
ap aimen -
s, Guli e io
gam iskus
eikalus
au es
épisodes,
i
où
S i as ne
espec e la
déco ume
aisykliu, où
sa y a
jo
na i alis iSkai
Siu kS i.
Passisdan une
au e place,
e éjas
iS eiSkia son
a
po/Zii i
ep ésen éam-
us suje s, agis
comme
mo alis es.
Ve imo
i
his oi e dans
bi a beaucoup
panasiu ki inio
pe di binéjimo
ak y.
Miu empsis els
pe a kymai
leis ini bi ini
seulemen alo s,
quand pou les
i
adul es des inée
li e
pe ad essée
jeuneimui.
É aluan
J.
Baléikonio
e s as,,Gul-
i e io
keliones,
eiké y
guidu is
ne
adéqu a um
du
i
aduc ion
o iginalalo,
mais e imo
p agma ine
e e
comme
ondamen i-
niu
e inik i e-
mo
ijumi.
Donc
au
Zi i é i, kokie
é aien e éjo
objec i s
commen lui
pasiseké les
i
igy endin i.
Baléikonio
e imo
p agma iné
e é d ejopa:
cons i ue ki inio
adap a ion,
ansad esa i-
mas jeuneimui
e io
ja
èglesingume du
langage,
simplumas,
liaudikumas.
TMIPATMATHKA
i
MW
CTHIMCTHKA
MEPEBOJOB
10.
BAJIBYHKOHHCA
Pesiome
B
wac os iei
c a se
paccMoTpeHs
mpmHlMs
mepesom eckoi
anan annn
Ha
Ma epuasie
pomana
JIx.
Can a
,,[y emec sue
Tymmepa*.
Tlepesoaunk
mpecneyoBan
mpu
3ToM
Be
Wem:
CHelaTh
POMaH
AOCTYMHBIM
MOApOcTKaM
H
HaY4HTS
ux
OOpa3sHOMy,
HAapOnHOMY
pa3 oBopHOMy
sisbiky.
Tipsimsim
ayam anum
oOcyxieHbI
10
OTTETbHBIM
YpoBHAM
s3BIKa
(one 4eckne,
nexcnMeckue,
CHHTAKCHYecKM-
e) Ce n'es pas le cas, cependan , si ous ê es memb e d'une o ganisa ion in e na ionale ou d'un g oupe in e na ional.
HM
TeKCTOBbIe
*BIeHHA), Beuia
mpoanaM3upoBana
CTHMMCTH4eC
MOKadubuxanns
Kak
iapub i
MeTon
mepeBo yeckoi
npax uku
IO,
Banbunkonuca.
ApTop
c aTsa
Upuluia
K
BEIBOAY,
4TO
,,[TyTemec sue
Cynmmeepa*
B
mepesoye
Banb4ynkouuca
sBis e ca
m pa maTHYE-
CKH
AJe@KBATHBIM
TepeBozoM.