LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
ROTA
MARCINKEVICIENE
J.
BALCIKONIO
VERTIMY
PRAGMATIKA
IR
STILISTIKA
Ve imai
gali
bi i
nag inéjami
i ai iais
aspek ais:
li e a i iniu,
kalbiniu,
psi-
chologiniu,
socialiniu.
Kokj
aspek a
pasi inks
e imo
k i ikas,
p iklauso
nuo
o,
kokios
e imo
ypa ybés
ji
domina.
Tagiau
e imo
analizés
aspek o
pasi inkima
gali
padik uo i
ne
ik
k i iko
uZmojai,
be
i
pa s
e imas,
iena
a
kelios
ySkesnés
jo
endencijos.
J.
Baléikonio
e imus
galima
bi y
i i
e imo
i
li e a ii inés
kalbos
no mos,
adek a umo,
po eikio
skai y ojui
i
ki ais
a z ilgiais,
be
uZ is
labiau
i
akis
k in a
ienas
jo
e imy
b uozas,
ai
—
p agma ika,
apiman is
i
miné uosius
e inimo
as-
pek us.
Siuo
a Z ilgiu
idomis
isi
J.
Baléikonio
da bai,
agiau
mes
apsi ibojome
ie-
nu
i8
pasku iniy
jo
e imy
—
Dz.
S i o
,,Guli e io
kelionémis“.
Si
knyga
pasi ink-
a
nea si ik inai:
ji
labiau
adap uo a
nei
ki i
e imai,
be
o,
e s a
keliy
e éju,
leis-
a
kelis
ka us.
Pi ma
ka a
Dz.
S i o
omana
j
lie u iy
kalba
1924
me ais
i8 e é
nezinomas
e éjas,
pa aSes
ik
sa o
inicialus
—
L.
D.,
1936
—
P.
MaSio as.
Ta ybi-
niais
me ais
,,Guli e io
kelionés“
bu o
e s os
du
ka us:
1947
—
S.
Tomonio,
1957
—
J.
Bal ikonio.
1975
me ais
pasi odé
an asis
P.
Ma¥io o
e imo
leidimas.
J.
Baléikonio
e ima
analiza ome,
lygindami
ji
su
ki inio
o iginalu,
S.
Tomonio
i
P.
MaSio o
e imais.
P agma iniu
poZili iu
e imas
nag inéjamas
ejopai:
Zi i ima,
a
pe eikiamos
p agma inés
Zodziy
eikSmés
(kono aciné,
emociné,
socialiné,
s ilis iné,
eksp esiné,
unkciné
i
da
ki aip
y iné ojy
adinama
kalbos
Zzenkly
in o macija),
a
eisingai
sp endziamas
koks
no s
konk e us
p agma inis
uZda inys,
a
inkama
e imo
adap acija .
Pi muoju
a eju,
kai
isas
e éjo
démesys
ski iamas
p agma inéms
Zodziy
eiks-
méms,
e imas
nenu ols a
nuo
o iginalo,
nes
jo
ikslas
—
kuo
adek a iau
pe eik i
p agma ines
o iginalo
kalbos
zenkly
eikSmes.
Ta iau
kiek ieno
e imo
p igim is
d ilypé.
Kaip
d iejy
kalby
sqa eikos
ezul a as,
jis
y a
nuk eip as
i
o iginala,
o
kaip
sa a ankiSkas
ki inys
e imo
kalba
—
i
konk e y
p iéméja?.
DaZnai
Sis
d ilypumas
neis ySkéja,
nes
neling is inio,
.
y.
komunikacijos
p oceso,
si uacija
nep ies a auja
ling is inei
—
p agma iniy
eikSmiy
pe eikimui.
Ki aip
sakan ,
e éja
labiau
domi-
na
ki inio
o iginalas
nei
skai y ojas.
Ta iau
jis
gali
u é i
i
ki y
iksluy,
iesiogiai
nesusijusiy
su
pag indiniu
e imo
ikslu
—
adek a umu.
Sie
papildomi
ikslai
bi-
*
Amb asas-Sasnaya
K.
Ve imo
y inéjimai.
—
V.,
1984,
p.
75.
?
Komuccapos
B,.
H.
JImn suc axa
nepesona.
—
M.,
1980,
c.
109.
48
na
j ai iis:
p opagandiniai,
didak iniai,
pedagoginiai.
Ve éjas
gali
pe ad esuo i
ki-
inj
ienai
ku iai no s
skai y ojy
g upei,
ski iamai
pagal
socialinj,
p o esini
a
am-
Ziaus
poZymi.
Jis
aip
pa
gali
pa eik i
skai y ojui
au o iaus
minéiy,
aizduojamy
i ykiy
e inima.
DaZnai
e éjas
s engiasi
pa eik i
ne
ik
audi o ija,
be
i
pa ia
e imo
kalba,
pak eip i
ja
no ima
linkme.
Toks
e éjo
san ykis
su
e imu,
jo
ke-
liami
uZda iniai
p ieS a auja
e imo
ikslui.
Taigi
e imo
p agma ika,
su ok a
kaip
papildomy,
iesiogiai
su
e giamo
ki inio
o iginalu
nesusijusiy
e imo
iks-
ly
ealiza imas,
salygoja
e imo
a o iki
nuo
o iginalo.
Ve éjas
Siuo
a eju
ne
e -
Gia,
be
ku ia
iS
naujo,
p isi aikydamas
p ie
naujy
aplinkybiu,
speci iniy
iksly.
O
ikslas,
kaip
Zinoma,
nulemia
eiklos
ezul a a.
Kaip
pasiekiamas
oks
ezul a as
—
J.
Baléikonio
adap uo as
,,Guli e io
kelioniy*
e imas,
suZinome
jsigiline
i
e éjo
ikslus,
panag inéje
p iemones
jiems
pasiek i.
Apie
e éjo
ikslus
suzinome
i8
jo
e imy
a ankos.
Juk,
be
Dz.
S i o
i
Z.
Ve -
no,
J.
Baléikonis
daugiausia
e é
pasakas:
a aby,
Hau o,
Pe o,
Ande seno,
b oliy
G imy.
Jam
ipéjo,
kad
aikai
i
jaunimas
galé y
lie u iSkai
paskai y i
kuo
daugiau
pasaulinés
li e a ii os
Sede y,
kad
i§
Siu
knygy
jie
moky ysi
aisyklingos
g aZios
lie u iy
kalbos.
Todél
e sdamas
J.
Baléikonis
,,...
ieSkoda o
lie u i8kiausios,
liau-
diSkiausios
iS aiSkos.
Gana
daznai e imas
sma kiai
nu olda o
nuo
o iginalo,
nes
Balcikonis
e sda o
ne
ZodZius
a
sakinius,
o
pa ia
min i
i
ja
no éda o
pe eik i
aip,
kad
sup as y
ne
ik
mokslo
Zmonés,
be
i
sodZiaus
aikai“*.
Taigi
didak inés,
pedagoginés,
S ieciamosios
paska os
paakino
Baléikonj
im is
e imu.
I
ne
ien
ik
jos.
Ve éjas
in ensy iausiai
di bo
ada,
kai
lie u iy
li e a i iné
kalba
da
nebu o
nu-
sis o éjusi,
kai
jos
no mos
labai
s y a o,
o
p as i
e imai
k eipé
kalba
ne eisinga
linkme.
Tokios
aplinkybés
eikala o,
kad
e éjas
bi y
i
kalbos
no min ojas.
To-
dél
e éian
,,...
pag indinis
démesys
bu o
k eipiamas
ne
iek
j
o iginalo
au o iaus
indi idualiy
kalbos
bei
s iliaus
ypa ybiy
pe eikima,
kiek
i
ai,
kad
lie u iSko
e i-
mo
kalba
bii y
pap as a,
aiki,
aizdinga,
liaudiSka,
aisyklinga.
Siais
e imais
pi miausiai
bu o
siekiama
ugdy i
i
no min i
lie u iy
li e a i ing
kalba,
kel i
kalbos
kul g“.
J.
Baléikonis
s engési,
kad
e imai
p isidé y
p ie
aSomosios
kalbos
no my
s abilizacijos,
ugdy y
skai y ojy
gy os
i
i8 aiskingos
kalbos
jausma.
Toksai
bu o
an asis
e éjo
ikslas,
nulémes
pag indinj
jo
e imy
kalbos
b uoza
—
liaudiSkuma.
Mokiniai
p isimena,
kad
ienin elis
e imy
e inimo
k i e ijus
Baléikoniui
bu es
a
aip
Zmonés
saky y“.
Liaudies
Snekamoji
kalba
e éjui
bu o
pa ikimas
li e a-
i inés
kalbos
no my
pa ik inimo
ma as.
Jo
e s os
pasakos,
ki a
lek i a
jaunimui,
aSo
D.
U bas,
kaip
ik
i
i ino
jung i
a p
knyginés
i
gy osios
zmoniy
kalbos®.
Taigi
lie u iy
kalbos
no minimas,
knygos
pe ad esa imas
jaunimui
bu o
du
pag indiniai
ikslai,
nuléme
omano
e imo
pobidi.
®
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kn.:
J.
Baléikonis.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1978,
.
1,
p.
13.
4
K uopas
J.,
Ul ydas
K.
[Zymus
lie u iy
kalbininkas
akademikas
J.
Bal ikonis.
—
Kalbos
kul ii a,
1965,
sas.
8,
p.
4.
5
U bas
D.
Apie
J.
Baléikonio
e imus.
—
Kalbo y a,
1966,
.
14,
p.
41.
49
Ankséiau
miné i
ys
lie u iSki
,,Guli e io
kelioniy“
a ian ai
labai
ski ingi.
S.
Tomonio
e imas
de alus,
labai
ikslus,
kiek
ik
leidzia
gim osios
kalbos
no mos
adek a us
o iginalui.
Ve éjas
a ojo
iSo inés
adap acijos
p iemones
—
komen a-
Tus,
nekeisdamas
e imo
eks o.
Jo
ikslas
—
supaZindin i
iSp ususj
skai y oja
su
poli ine
S i o
sa y a,
adek aéiai
pe eik i
au o iaus
zan a,
s iliy.
Salygixkai
8i
e -
ima
galima
bi y
pa adin i
pa%odiniu,
pa ay u
aisyklinga,
a iau
pe dém
knygine
kalba.
Visai
ki oks
P.
MaSio o
e imas,
paka o inai
iSleis as
su
pazyma
,,Jaunesniam
mokykliniam
amZiui‘.
Siame
e ime
umpai
a pasako os
ik
d i
pi mosios
omano
dalys,
sunkiau
sup an ami
dalykai
p aleis i.
Todél
P.
Maio o
da ba
ne ikslu
bi u
adin i
e imu.
Tai
ik
omano
siuze o
a pasakojimas
aikams,
nep e enduojan is
i
isapusiSkq
o iginalo
ep ezen acija.
Ta pine
padeé i
a p
Siy
d iejy
e imy
uzima
J.
Baléikonio
ye s os
,,Guli e io
kelionés“.
Jos
ski os,
kaip
skelbia
ano acija,
idu-
inio
i
y esniojo
mokyklinio
amZiaus
aikams.
Toliau
ap a dami
e s inio
omano
eks o
p agma ika
i
s ilis ika,
lyginsime
ji
su
o iginalu,
o
e imo
adap acijos
me-
odus
analizuosime
pagal
kalbos
lygmenis.
S.
Tomonio
e imu
emsimés
kaip
pa-
Zodiniu.
Foneminj
e ima
ge iausiai
ilius uoja
anglisky
ik iniy
daik a a dziy
—
asmen-
a dziu,
ie o a dziy
—
pe eikimas.
Daugelis
jy
y a
au o iaus
iSgal o i,
odél
ne-
u i
e imo
i
lie u iy
kalba
adicijos.
Tai
leidzia
lais iau
ink is
e imo
bidus.
S ai
S.
Tomonis
ansli e uoja,
ilgus
i
sudé ingus
pa adinimus
pa aidziui
pe aso
lie u-
iskai,
ik
ku
ne
ku
p idédamas
galiines.
J.
Baléikonis
ik inius
daik a a dZius
an-
sk ibuoja,
sunkiau
iS a iamus
ga sy
junginius
kei ia
pap as esniais.
An ojoje
dalyje
Guli e is
keliauja
i
B obdinjaga,
o
ne
B obdingnaga,
kaip
o iginale
i
S.
Tomonio
e ime.
Ypaé
ski iasi
ke i osios
dalies
pa adinimas.
J.
Baléikonis
nesi enkino,
kaip
jo
pi m akas,
nei
Houyhnhnmy
k as o
ansli e acija,
nei
nedaug
kuo
esiski-
ian¢ia
Sio
nepe skai omo
Zodzio
ansk ipcija.
Jis
pa a ojo
unkcinj
a i ikmenj
i
k aS a,
ku io
gy en ojai
a kliai,
pa adino
lie u ixka
onoma opéja
—
Ygagu
k a’-
u.
Taigi
Baléikonio
e ime
ik iniai
daik a a dyiai
lie u inami.
Tam
eik&més
u-
éjo
kalbos
aida.
Pe
deSim me i,
sky usi
e imus,
lie u iy
kalbos
no mos
sma kiai
ki o.
Taéiau
ne
ien
ik
nauji
eikala imai,
keliami
e imams,
salygojo
ik iniy
daik a a dziy
ansk iba ima.
Daug
ei8ké
i
e éjo
nusis a ymas,
kokiam
skai y-
ojui
e s i.
J.
Baléikonis
lie u ina
ne
ik
ik inius,
be
i
bend inius
daik a a dzius,
Zymin-
Gius
ma ,
saiky
iene us,
bui ies,
ka ybos
daik us.
S i o
omane
esama
d ejopy
ealiju:
angliSky
i
iSgal o y.
AngliSkasias
ealijas
J,
Baléikonis
ku ia,
keigia
lie u-
iskais
analogais,
aiSkina
ap a’ymu.
Todél
ie oje ,,ja dy
i
in y“,
,,kabeliy
i
lygu“,
ansk ibuo y
S.
Tomonio
e ime,
a si anda
,,sieksniai“
i
»coliai“,
,,pédos“
i
“my-
lios“.
,,Pin a“
keigiama
pagal
si uacija
(deja,
ne
isu
ienodai
i
ne
isada
iksliai)-
ai i
,,s ikla“,
ai
i
,ke i i
miisy
ge iamo
puodelio“.
J.
Baléikonis
a sisako
Dz.
S i ui
bidingo
p o okolinio
ikslumo
i
de alias,
ke-
lioniy
ap a’ymus
pa odijuojangias
ie as
e ia
apibend indamas:
p z.:
,,...
and
abou
ou
ya ds
om
me,
o e
agains
my
igh
ea ,
I
hea d
a
knocking
o
abo e
50
an
hou ,
like
ha
o
people
a
wo k...“*
—
,,...maZdaug
uz
ke u iy
ja dy,
ies
mano
deSine
ausimi,
daugiau
kaip
alanda
gi déjau
kalima,
a um
Zmonés
bi y
kazka
di be...“?
—
,,A i
mano
ausies
pasigi do
bildesys,
ku is
bu o
panaSus
j
di banéiy
dailidziy
bildesj
i
aukési
a i
alandos“*.
Taip
J.
Bal&ikonio
e ime
iS engiama
skai y ojui
nesup an amy
ealiju
—
,,ja dy“,
be
ka u
i
Dz.
S i o
sa y os
blyks-
niu
—
mokslinio
s iliaus
pa odijos.
Ki a
ealijy
g upé
—
ai
au o iaus
an azijos
pada iniai,
Saliu,
ku ias
aplanké
‘Guli e is,
bui ies,
kul i os,
eligijos,
pap o¢iy
elemen us
Zymin ys
egzo izmai.
Ro-
mano
o iginale
jie
pa ySkinami
ku sy u,
o
skliaus uose
duodamas
jy
paaiSkinimas
angliskai.
PanaSiai
elgiasi
i
omano
e éjai.
Realijy
,,.ne e ia“,
ik
paaiSkina,
nes
Sie
Zodziai
iek
o iginalo,
ick
e imo
eks e
a lieka
ne
nomina y ine,
be
s ilis ine
unkcija
—
ku ia
ie os
kolo i a.
Labai
pama uo ai
J.
Bal ikonis
engia
a o i
a p au inius
Zodzius.
O iginale
sakoma
,,ci ilized“,
,,p ognosis“,
,,ja gon“,
,,egzis “,
,,pa ien “,
o jis
e ia
,,ap-
S ies as“,
,,spé i“,
,, am ik a
kalba“,
,,i8silaiko“,
,,ligonis“.
S.
Tomonis
paliko
a p-
au inius
ZodZius.
Angly
kalboje
Sie
zodziai
jau y a
asimilia esi
su
neu alia
leksika,
lie u iy
kalboje
ebé a
knygi8ki.
Ve imuose,
ski uose
jaunimui,
a p au iniai
Zodziai
eng ini
i
dél
ki os
p iezas ies
—
ne
isuome
aiSkios
jy
p asmés.
Lygindami
o iginala
su
e imu,
a andame
i
daugiau
leksiniy-seman iniu
ans-
o maciju.
Daug
ku
J.
Baléikonis
konk e ina
ap a’ymq
a
pasakojima,
abs akéius
angly
kalbos
daik a a dzius“
,,cause“,
,, ood“,
,,people“
keisdamas
kon eks iniais
ju
sinonimais
,,pyk is“,
,, algiai
i
gé imai“,
,,p ieSai“.
Ki u
—
a i kS iai,
konk e-
ius
Zodzius
kei ia
abs akéiais.
I in
mégs amas
e éjo
y a
pla ios
seman ikos
Zo-
dis
,,daik as“,
a ojamas
ie oje
,,klausimo“,
,,gaminio“,
,,mo y o“,
,,p ieZas ies“,
»V aizdo“,
No s
miné ieji
ans o mai
—
gene alizacija
i
konk e izacija
—
y a
p ie ingi
ienas
ki am,
be
ju
paski is
ienoda:
pada y i
eks a
sup an amesnj
i
a imesni
skai y ojui.
Ku ,
ka
i
kaip
keis i,
e éjas
inkosi,
u édamas
p ie8
akis
ge ai
jam
pazis ama
e imo
ad esa a.
Daznas
eiSkinys
J.
Bal ikonio
e imuose
y a
i
s ilis iné
modi ikacija.
Neu a-
lu
o iginalo
kalbos
Zodj
jis
kei ia
ai8kesniu,
aizdingesniu
lie u iSku
a i ikmeniu.
Tai
ypaé
biidinga
eiksmaZodziams.
O iginale
pa a o us
Zod7ius
,,c owd™,
,, igh “,
,imp izon“,
,,obs ina e“,
,,s eal
o
e ime
a i inka
,,g iidosi“,
,,peSési“,
,,ime é
j
kaléjima“,
,,Ziau us“,
,,nukii é“,
uzZuo
sakius
,,bi ia osi“,
»ko ojo“,
,,ikalino“,
»a kaklus“,
,,.nubégo“.
Taigi
J.
Bal ikonis
mégs a
emociskai
kono uo us
sinonimus.
Daugelis
angliSku
i
lie u i8ky
sinonimu
po y
ski iasi
ne
iek
eksp esy umu,
kiek
p iklausymu
ski ingiems
unkciniams
s iliams,
ki aip
sakan ,
ne
eksp esine,
be
unkcine
kono acija.
S ilis inés
modi ikacijos
k yp is
isada
a
pa i:
neu alis
a
aSomajai
kalbai
biidingesni
angly
kalbos
Zodiiai
J.
Baléikonio
e iami
lie u iSkais
Snekamaisiais.
Labiau
i
knygine
kalba
linkes
S.
Tomonio
e imas
ik
pa ySkina
§j
*
Swi
J.
Gulli e ’s
T a els.
-
Moscow,
1973,
p.
34.
7
Swi
J.
Guli e io
kelionés
/
Ve é
S.
Tomonis.
—
K.,
1947,
p.
64.
8
S i as
Dz.
Guli e io
kelionés
/
Ve é
J.
Baléikonis.
—
V.,
1957,
p.
16.
51
o iginalo
i J.
Baléikonio
e imo
kon as a,
p z.:“...
we
/abou
unde
wo
migh y
e ils:
a
iolen
ac ion
a
home,
and
he
dange
o
an
in asion
o
a
mos
po en
ene-
my
om
ab oad“—
,,...mums
enka
susidu i
su
d iem
didelém
blogybém:
ko-
yo i
su
s ip iais
idaus
p ieSais
i
uo¥ is
a em i
galingo
p ieSo
puolima
i§
uzZsienio“!?
—
,...18
ik ujy
mus
éda
d i
baisios
ligos:
i8
idaus
—
amzinos
pa ijy
ie enos,
o
i§
lauko
—
s ip aus
p ieSo
pa ojus!“.
J.
Baléikonio
e ima
galima
bi y
pa adin i
d igubu
e imu:
,,Guli e io
kelio-
nés“
y a
i8 e s os
ne
ik
i§
angly
kalbos
j
lie u iy
kalba,
be
i i8
a8omosios
¥ios
kal-
bos
a mainos
i
Snekamaja.
Vaizdingos,
lanks ios
kalbos
ispiidi
s ip ina
i
s iliaus
igii os,
pa a o os
en,
ku
a i inkamoje
o iginalo
ie oje
jy
né
su
Zibu iu
ne asi.
Guli e is
J.
Baléikonio
e ime
ko oja.ne
su
,,p ieSais
Ble usky
saloje“,
be
,,p ie’
Ble uskos
sala“.
Cia
me-
onimiskai
pe kel a
eikSmé
e d és
san ykiy
pag indu:
nuo
zmoniy,
gy enan iy
oje
saloje,
j
pa ia
sala.
Y a
i
ki okiy
me oniminio
e imo
pa yzdziy,
ypaé
mégs a-
ma
miné i
kino
dalis
ie oje
jy
paski ies
a
ypa ybiu:
» egéjimas“
kei iamas
,,aki-
mis“,
,,3 elnumas“
— ,,ge a
Si dimi“.
O iginale
eiksmas
nusaky as
ienu
ZodZiu
»b is i*,
,,plauk i“,
o
e ime
anda-
me
,,b is e
b is i“,
,,plauk e
plauk i“.
Gausu
e ime
i
li oéiy,
aizdingyjy
o igina-
lo
kalbos
Zodziy
pe i aziy,
me a o y.
Visos
ios
s iliaus igii os
da o
kalba
aizdin-
ga,
emocionalig.
Be
o,
,,jos
leidzia
nepasaky i
eks e
dalyku,
ku ie
i
aip
aiskis,
odél
suglaudzia
pasakyma
“2.
A ski ai
de é y
pakalbé i
apie
palyginimus,
ku iuos
J.
Baléikonis
i in
s ip iai
adap a o.
Ypaé
ai
inka
dalykiniams
palyginimams,
ku iuose
iesiogine
eikSme
y a
sug e in i
du
eiSkiniai
kokybés
a
kiekybés
a z ilgiu.
J.
Baléikonis
i es,
ku ios
bu o
ne
s o esnés
,,uz
pap as a
angliska
Spaga a“,
lygina
su
api a u,
o
,,Sau u o
kul-
kos
didumo
kepalélius“
—
su
Z i blio
kiauSiniais.
Tokia
e imo
adap acija
y a
bi-
ina,
nes
ko
gi
e as
palyginimas,
kai
dalykas,
su
ku iuo
lyginama
( ema),
skai y o-
jui
y a
maZiau
Zinomas
uz
dalyka,
ku j
lyginame
( ema).
Taigi
s ilis iné
modi ikacija
y a
bidingas
J.
Bal ikonio
e imy
b uozas.
Cia
ik-
y
p isimin i
e éjo
D.
U bo
nuomone
apie
s iliaus
igi y
ie a
e ime:
,,...
e é-
jui
né a
eikalo
pedan iSkai
laiky is,
kad
bii inai
kiek iena
okia
s ilis iné
p iemoné
kaip
idioma,
samojis,
aizdus
Zodis
(...)
bi y
updoma
j
a
pa
ie a,
ku
y a
o igi-
nale,
—
ai
bi y
paZodigkumo,
e giskumo
Zymé.
Sya bu
S ilis iniy
p iemoniy
i-
sumos
a i ikimas,
jy
idiniai
dialek iniai
san ykiai“!,
Be
abejo,
lygindami
e imus,
p i alome
a siZ elg i
ne
iek
j
a ski ai
paim y
Zo-
dzZiu,
sakiniy
a
pas aipu,
kiek
j
abiejy
eks y
a pusa io
y8j.
Tagiau
ne
i
aip
i e -
inus
o iginalo
i
e imo
eks us,
lie u iSkasis
J.
Baléikonio
e imas
p alenkia
o i-
ginala
s iliaus
p iemoniy
gausumu.
*
Swi
J.
Min.
eik.,
p.
56.
%°
Swi
J.
Guli e io
kelionés
/
Ve é
S.
Tomonis,
Ps.95:
41
S i as
Dz.
Guli e io
kelionés
/
Ve é
J.
Baléikonis,
p.
42.
1
Zupe ka
K.
Lie u iy
kalbos
s ilis ika.
—
V.,
1983,
p.
68.
**
U bas
D.
Min.
s .,
p.
43.
52

Nag inéjamo
e imo
sin aksé
aip
pa
y a
a imesné
Snekamosios
kalbos
s i-
liui.
DZ.
S i o
sakiniai
ilgi,
kablia a’kiais
suskaidy i
i
pe iodus,
J.
Baléikonio
—
umpesni.
Vieng
o iginalo
sakinj
e éjas
dalija
j
du,
is
a
ne
ke u is,
lais ai
pa-
si inkdamas,
kokia
in o macija
palik i
pi mame,
kokia
pe kel i
i
ki us
sakinius.
J.
Baléikonis
ne
ik
skaido
sakinius,
be
i
keigia
angliskas
pasy ines
kons ukcijas
lie u iskomis
ak y inémis,
daik a a dinius
zodziy
junginius
—
eiksmaZodiniais,
beasmenius
sakinius
—
asmeniniais.
Taip
iS e s us
sakinius
leng a
skai y i
ylomis
i
ga siai,
nesunku
su ok i,
isimin i,
a pasako i.
Sin aksiniai
ans o mai
objek y u,
amy
Dz.
S i o
pasakojima
da o
gy a,
di-
namiska.
Sj
ispiidj
s ip ina
i
e éjo
pasi ink as
pi masis
pasakojimo
asmuo
ie oje
o iginale
a ojamo
eéiojo.
Taip
e éjas
ku ia
ik o iskumo
iliuzija,
okia
s a biq
jaunajam
skai y ojui.
Daugelj
sakiniy
J.
Baléikonis
i
isai
p aleidzia.
P aleidimai
e imuose
Siaip
jau
sme k inas
eiSkinys.
Jie
p a yja
daug
in o macijos,
iSk eipia
ki inio
idéja.
Kas
i
kodél
p aleis a
miisy
nag inéjamame
e ime?
J.
Baléikonis
nepe eikia
skai y ojui
y
omano
ie y,
ku iose
aizduojamos
Anglijos
gy enimo
ydos:
neiS ikimybé,
p os-
i ucija,
melas.
Jis
p aleidzia
i
gydymo
biidy
ap a’ymus,
Guli e io
»gam iskus
ei-
kalus“
i
ki us
epizodus,
ku
S i as
nepaiso
pado umo
aisykliu,
ku
jo
sa y a
na i-
alis iSkai
Siu kS i.
P aleisdamas
iena
a
ki a
ie a,
e éjas
iS eiSkia
sa o
po/Zii i
i
aizduojamus
dalykus,
elgiasi
kaip
mo alis as.
Ve imo
is o ijoje
bi a
daug
panasiu
ki inio
pe di binéjimo
ak y.
Miu
laikais
okie
pe a kymai
leis ini
i
bi ini
ik
ada,
kai
suaugusiems
ski a
knyga
pe ad esuojama
jaunimui.
Ve inan
J.
Baléikonio
e s as
,,Guli e io
keliones“,
eiké y
ado au is
ne
o igi-
nalo
i
e imo
adek a umu,
be
e imo
p agma ine
e e
kaip
pag indiniu
e ini-
mo
k i e ijumi.
Taigi
eikia
Zi i é i,
kokie
bu o
e éjo
ikslai
i
kaip
jam
pasiseké
juos
igy endin i.
Baléikonio
e imo
p agma iné
e é
d ejopa:
ja
suda o
ki inio
adap acija,
pe ad esa imas
jaunimui
i
e imo
kalbos
aisyklingumas,
pap as umas,
liaudikumas.
TMIPATMATHKA
MW
CTHJIMCTHKA
MEPEBOJOB
10.
BAJIBYHKOHHCA
Pesiome
B
wac os iei
c a se
paccMoTpeHs
mpmHlMs
mepesom eckoi
anan annn
Ha
Ma epuasie
pomana
JIx.
Can a
,,[y emec sue
Tymmepa*.
Tlepesoaunk
mpecneyoBan
mpu
3ToM
Be
Wem:
CHelaTh
POMaH
AOCTYMHBIM
MOApOcTKaM
H
HaY4HTS
ux
OOpa3sHOMy,
HAapOnHOMY
pa3 oBopHOMy
sisbiky.
Tip emsi
ayam anum
oOcyxieHbI
10
OTTETbHBIM
YpoBHAM
s3BIKa
(one n4eckne,
nexcn-
Meckue,
CHHTAKCHYecKMe
HM
TeKCTOBbIe
*BIeHHA),
Beuia
mpoanaM3upoBana
CTHMMCTH4eCKad
MO-
ubuxanns
Kak
iapub i
MeTon
mepeBo yeckoi
npax uku
IO,
Banbunkonuca.
ApTop
c aTsa
Upuluia
K
BEIBOAY,
4TO
,,[TyTemec sue
Cynmmeepa*
B
mepesoye
Banb4ynkouuca
sBis e ca
m pa ma-
THYECKH
AJe@KBATHBIM
TepeBozoM.