J. Balčikonio vertimų pragmatika ir stilistika

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) ROTA MARCINKEVICIENE J. BALCIKONIO VERTIMY PRAGMATIKA IR STILISTIKA Ve imai gali bi i nag inéjami i ai iais aspek ais: li e a i iniu, kalbiniu, psi- chologiniu, socialiniu. Kokj aspek a pasi inks e imo k i ikas, p iklauso nuo o, kokios e imo ypa ybés ji domina. Tagiau e imo analizés aspek o pasi inkima gali padik uo i ne ik k i iko uZmojai, be i pa s e imas, iena a kelios ySkesnés jo endencijos. J. Baléikonio e imus galima bi y i i e imo i li e a ii inés kalbos no mos, adek a umo, po eikio skai y ojui i ki ais a z ilgiais, be uZ is labiau i akis k in a ienas jo e imy b uozas, ai — p agma ika, apiman is i miné uosius e inimo as- pek us. Siuo a Z ilgiu idomis isi J. Baléikonio da bai, agiau mes apsi ibojome ie- nu i8 pasku iniy jo e imy — Dz. S i o ,,Guli e io kelionémis“. Si knyga pasi ink- a nea si ik inai: ji labiau adap uo a nei ki i e imai, be o, e s a keliy e éju, leis- a kelis ka us. Pi ma ka a Dz. S i o omana j lie u iy kalba 1924 me ais i8 e é nezinomas e éjas, pa aSes ik sa o inicialus — L. D., 1936 — P. MaSio as. Ta ybi- niais me ais ,,Guli e io kelionés“ bu o e s os du ka us: 1947 — S. Tomonio, 1957 — J. Bal ikonio. 1975 me ais pasi odé an asis P. Ma¥io o e imo leidimas. J. Baléikonio e ima analiza ome, lygindami ji su ki inio o iginalu, S. Tomonio i P. MaSio o e imais. P agma iniu poZili iu e imas nag inéjamas ejopai: Zi i ima, a pe eikiamos p agma inés Zodziy eikSmés (kono aciné, emociné, socialiné, s ilis iné, eksp esiné, unkciné i da ki aip y iné ojy adinama kalbos Zzenkly in o macija), a eisingai sp endziamas koks no s konk e us p agma inis uZda inys, a inkama e imo adap acija . Pi muoju a eju, kai isas e éjo démesys ski iamas p agma inéms Zodziy eiks- méms, e imas nenu ols a nuo o iginalo, nes jo ikslas — kuo adek a iau pe eik i p agma ines o iginalo kalbos zenkly eikSmes. Ta iau kiek ieno e imo p igim is d ilypé. Kaip d iejy kalby sqa eikos ezul a as, jis y a nuk eip as i o iginala, o kaip sa a ankiSkas ki inys e imo kalba — i konk e y p iéméja?. DaZnai Sis d ilypumas neis ySkéja, nes neling is inio, . y. komunikacijos p oceso, si uacija nep ies a auja ling is inei — p agma iniy eikSmiy pe eikimui. Ki aip sakan , e éja labiau domi- na ki inio o iginalas nei skai y ojas. Ta iau jis gali u é i i ki y iksluy, iesiogiai nesusijusiy su pag indiniu e imo ikslu — adek a umu. Sie papildomi ikslai bi- * Amb asas-Sasnaya K. Ve imo y inéjimai. — V., 1984, p. 75. ? Komuccapos B,. H. JImn suc axa nepesona. — M., 1980, c. 109. 48 na j ai iis: p opagandiniai, didak iniai, pedagoginiai. Ve éjas gali pe ad esuo i ki- inj ienai ku iai no s skai y ojy g upei, ski iamai pagal socialinj, p o esini a am- Ziaus poZymi. Jis aip pa gali pa eik i skai y ojui au o iaus minéiy, aizduojamy i ykiy e inima. DaZnai e éjas s engiasi pa eik i ne ik audi o ija, be i pa ia e imo kalba, pak eip i ja no ima linkme. Toks e éjo san ykis su e imu, jo ke- liami uZda iniai p ieS a auja e imo ikslui. Taigi e imo p agma ika, su ok a kaip papildomy, iesiogiai su e giamo ki inio o iginalu nesusijusiy e imo iks- ly ealiza imas, salygoja e imo a o iki nuo o iginalo. Ve éjas Siuo a eju ne e - Gia, be ku ia iS naujo, p isi aikydamas p ie naujy aplinkybiu, speci iniy iksly. O ikslas, kaip Zinoma, nulemia eiklos ezul a a. Kaip pasiekiamas oks ezul a as — J. Baléikonio adap uo as ,,Guli e io kelioniy* e imas, suZinome jsigiline i e éjo ikslus, panag inéje p iemones jiems pasiek i. Apie e éjo ikslus suzinome i8 jo e imy a ankos. Juk, be Dz. S i o i Z. Ve - no, J. Baléikonis daugiausia e é pasakas: a aby, Hau o, Pe o, Ande seno, b oliy G imy. Jam ipéjo, kad aikai i jaunimas galé y lie u iSkai paskai y i kuo daugiau pasaulinés li e a ii os Sede y, kad i§ Siu knygy jie moky ysi aisyklingos g aZios lie u iy kalbos. Todél e sdamas J. Baléikonis ,,... ieSkoda o lie u i8kiausios, liau- diSkiausios iS aiSkos. Gana daznai e imas sma kiai nu olda o nuo o iginalo, nes Balcikonis e sda o ne ZodZius a sakinius, o pa ia min i i ja no éda o pe eik i aip, kad sup as y ne ik mokslo Zmonés, be i sodZiaus aikai“*. Taigi didak inés, pedagoginés, S ieciamosios paska os paakino Baléikonj im is e imu. I ne ien ik jos. Ve éjas in ensy iausiai di bo ada, kai lie u iy li e a i iné kalba da nebu o nu- sis o éjusi, kai jos no mos labai s y a o, o p as i e imai k eipé kalba ne eisinga linkme. Tokios aplinkybés eikala o, kad e éjas bi y i kalbos no min ojas. To- dél e éian ,,... pag indinis démesys bu o k eipiamas ne iek j o iginalo au o iaus indi idualiy kalbos bei s iliaus ypa ybiy pe eikima, kiek i ai, kad lie u iSko e i- mo kalba bii y pap as a, aiki, aizdinga, liaudiSka, aisyklinga. Siais e imais pi miausiai bu o siekiama ugdy i i no min i lie u iy li e a i ing kalba, kel i kalbos kul g“. J. Baléikonis s engési, kad e imai p isidé y p ie aSomosios kalbos no my s abilizacijos, ugdy y skai y ojy gy os i i8 aiskingos kalbos jausma. Toksai bu o an asis e éjo ikslas, nulémes pag indinj jo e imy kalbos b uoza — liaudiSkuma. Mokiniai p isimena, kad ienin elis e imy e inimo k i e ijus Baléikoniui bu es a aip Zmonés saky y“. Liaudies Snekamoji kalba e éjui bu o pa ikimas li e a- i inés kalbos no my pa ik inimo ma as. Jo e s os pasakos, ki a lek i a jaunimui, aSo D. U bas, kaip ik i i ino jung i a p knyginés i gy osios zmoniy kalbos®. Taigi lie u iy kalbos no minimas, knygos pe ad esa imas jaunimui bu o du pag indiniai ikslai, nuléme omano e imo pobidi. ® Pupkis A., Maziulis V. Juozas Bal ikonis. — Kn.: J. Baléikonis. Rink iniai aS ai. V., 1978, . 1, p. 13. 4 K uopas J., Ul ydas K. [Zymus lie u iy kalbininkas akademikas J. Bal ikonis. — Kalbos kul ii a, 1965, sas. 8, p. 4. 5 U bas D. Apie J. Baléikonio e imus. — Kalbo y a, 1966, . 14, p. 41. 49 Ankséiau miné i ys lie u iSki ,,Guli e io kelioniy“ a ian ai labai ski ingi. S. Tomonio e imas de alus, labai ikslus, kiek ik leidzia gim osios kalbos no mos adek a us o iginalui. Ve éjas a ojo iSo inés adap acijos p iemones — komen a- Tus, nekeisdamas e imo eks o. Jo ikslas — supaZindin i iSp ususj skai y oja su poli ine S i o sa y a, adek aéiai pe eik i au o iaus zan a, s iliy. Salygixkai 8i e - ima galima bi y pa adin i pa%odiniu, pa ay u aisyklinga, a iau pe dém knygine kalba. Visai ki oks P. MaSio o e imas, paka o inai iSleis as su pazyma ,,Jaunesniam mokykliniam amZiui‘. Siame e ime umpai a pasako os ik d i pi mosios omano dalys, sunkiau sup an ami dalykai p aleis i. Todél P. Maio o da ba ne ikslu bi u adin i e imu. Tai ik omano siuze o a pasakojimas aikams, nep e enduojan is i isapusiSkq o iginalo ep ezen acija. Ta pine padeé i a p Siy d iejy e imy uzima J. Baléikonio ye s os ,,Guli e io kelionés“. Jos ski os, kaip skelbia ano acija, idu- inio i y esniojo mokyklinio amZiaus aikams. Toliau ap a dami e s inio omano eks o p agma ika i s ilis ika, lyginsime ji su o iginalu, o e imo adap acijos me- odus analizuosime pagal kalbos lygmenis. S. Tomonio e imu emsimés kaip pa- Zodiniu. Foneminj e ima ge iausiai ilius uoja anglisky ik iniy daik a a dziy — asmen- a dziu, ie o a dziy — pe eikimas. Daugelis jy y a au o iaus iSgal o i, odél ne- u i e imo i lie u iy kalba adicijos. Tai leidzia lais iau ink is e imo bidus. S ai S. Tomonis ansli e uoja, ilgus i sudé ingus pa adinimus pa aidziui pe aso lie u- iskai, ik ku ne ku p idédamas galiines. J. Baléikonis ik inius daik a a dZius an- sk ibuoja, sunkiau iS a iamus ga sy junginius kei ia pap as esniais. An ojoje dalyje Guli e is keliauja i B obdinjaga, o ne B obdingnaga, kaip o iginale i S. Tomonio e ime. Ypaé ski iasi ke i osios dalies pa adinimas. J. Baléikonis nesi enkino, kaip jo pi m akas, nei Houyhnhnmy k as o ansli e acija, nei nedaug kuo esiski- ian¢ia Sio nepe skai omo Zodzio ansk ipcija. Jis pa a ojo unkcinj a i ikmenj i k aS a, ku io gy en ojai a kliai, pa adino lie u ixka onoma opéja — Ygagu k a’- u. Taigi Baléikonio e ime ik iniai daik a a dyiai lie u inami. Tam eik&més u- éjo kalbos aida. Pe deSim me i, sky usi e imus, lie u iy kalbos no mos sma kiai ki o. Taéiau ne ien ik nauji eikala imai, keliami e imams, salygojo ik iniy daik a a dziy ansk iba ima. Daug ei8ké i e éjo nusis a ymas, kokiam skai y- ojui e s i. J. Baléikonis lie u ina ne ik ik inius, be i bend inius daik a a dzius, Zymin- Gius ma , saiky iene us, bui ies, ka ybos daik us. S i o omane esama d ejopy ealiju: angliSky i iSgal o y. AngliSkasias ealijas J, Baléikonis ku ia, keigia lie u- iskais analogais, aiSkina ap a’ymu. Todél ie oje ,,ja dy i in y“, ,,kabeliy i lygu“, ansk ibuo y S. Tomonio e ime, a si anda ,,sieksniai“ i »coliai“, ,,pédos“ i “my- lios“. ,,Pin a“ keigiama pagal si uacija (deja, ne isu ienodai i ne isada iksliai)- ai i ,,s ikla“, ai i ,ke i i miisy ge iamo puodelio“. J. Baléikonis a sisako Dz. S i ui bidingo p o okolinio ikslumo i de alias, ke- lioniy ap a’ymus pa odijuojangias ie as e ia apibend indamas: p z.: ,,... and abou ou ya ds om me, o e agains my igh ea , I hea d a knocking o abo e 50 an hou , like ha o people a wo k...“* — ,,...maZdaug uz ke u iy ja dy, ies mano deSine ausimi, daugiau kaip alanda gi déjau kalima, a um Zmonés bi y kazka di be...“? — ,,A i mano ausies pasigi do bildesys, ku is bu o panaSus j di banéiy dailidziy bildesj i aukési a i alandos“*. Taip J. Bal&ikonio e ime iS engiama skai y ojui nesup an amy ealiju — ,,ja dy“, be ka u i Dz. S i o sa y os blyks- niu — mokslinio s iliaus pa odijos. Ki a ealijy g upé — ai au o iaus an azijos pada iniai, Saliu, ku ias aplanké ‘Guli e is, bui ies, kul i os, eligijos, pap o¢iy elemen us Zymin ys egzo izmai. Ro- mano o iginale jie pa ySkinami ku sy u, o skliaus uose duodamas jy paaiSkinimas angliskai. PanaSiai elgiasi i omano e éjai. Realijy ,,.ne e ia“, ik paaiSkina, nes Sie Zodziai iek o iginalo, ick e imo eks e a lieka ne nomina y ine, be s ilis ine unkcija — ku ia ie os kolo i a. Labai pama uo ai J. Bal ikonis engia a o i a p au inius Zodzius. O iginale sakoma ,,ci ilized“, ,,p ognosis“, ,,ja gon“, ,,egzis “, ,,pa ien “, o jis e ia ,,ap- S ies as“, ,,spé i“, ,, am ik a kalba“, ,,i8silaiko“, ,,ligonis“. S. Tomonis paliko a p- au inius ZodZius. Angly kalboje Sie zodziai jau y a asimilia esi su neu alia leksika, lie u iy kalboje ebé a knygi8ki. Ve imuose, ski uose jaunimui, a p au iniai Zodziai eng ini i dél ki os p iezas ies — ne isuome aiSkios jy p asmés. Lygindami o iginala su e imu, a andame i daugiau leksiniy-seman iniu ans- o maciju. Daug ku J. Baléikonis konk e ina ap a’ymq a pasakojima, abs akéius angly kalbos daik a a dzius“ ,,cause“, ,, ood“, ,,people“ keisdamas kon eks iniais ju sinonimais ,,pyk is“, ,, algiai i gé imai“, ,,p ieSai“. Ki u — a i kS iai, konk e- ius Zodzius kei ia abs akéiais. I in mégs amas e éjo y a pla ios seman ikos Zo- dis ,,daik as“, a ojamas ie oje ,,klausimo“, ,,gaminio“, ,,mo y o“, ,,p ieZas ies“, »V aizdo“, No s miné ieji ans o mai — gene alizacija i konk e izacija — y a p ie ingi ienas ki am, be ju paski is ienoda: pada y i eks a sup an amesnj i a imesni skai y ojui. Ku , ka i kaip keis i, e éjas inkosi, u édamas p ie8 akis ge ai jam pazis ama e imo ad esa a. Daznas eiSkinys J. Bal ikonio e imuose y a i s ilis iné modi ikacija. Neu a- lu o iginalo kalbos Zodj jis kei ia ai8kesniu, aizdingesniu lie u iSku a i ikmeniu. Tai ypaé biidinga eiksmaZodziams. O iginale pa a o us Zod7ius ,,c owd™, ,, igh “, ,imp izon“, ,,obs ina e“, ,,s eal o e ime a i inka ,,g iidosi“, ,,peSési“, ,,ime é j kaléjima“, ,,Ziau us“, ,,nukii é“, uzZuo sakius ,,bi ia osi“, »ko ojo“, ,,ikalino“, »a kaklus“, ,,.nubégo“. Taigi J. Bal ikonis mégs a emociskai kono uo us sinonimus. Daugelis angliSku i lie u i8ky sinonimu po y ski iasi ne iek eksp esy umu, kiek p iklausymu ski ingiems unkciniams s iliams, ki aip sakan , ne eksp esine, be unkcine kono acija. S ilis inés modi ikacijos k yp is isada a pa i: neu alis a aSomajai kalbai biidingesni angly kalbos Zodiiai J. Baléikonio e iami lie u iSkais Snekamaisiais. Labiau i knygine kalba linkes S. Tomonio e imas ik pa ySkina §j * Swi J. Gulli e ’s T a els. - Moscow, 1973, p. 34. 7 Swi J. Guli e io kelionés / Ve é S. Tomonis. — K., 1947, p. 64. 8 S i as Dz. Guli e io kelionés / Ve é J. Baléikonis. — V., 1957, p. 16. 51 o iginalo i J. Baléikonio e imo kon as a, p z.:“... we /abou unde wo migh y e ils: a iolen ac ion a home, and he dange o an in asion o a mos po en ene- my om ab oad“— ,,...mums enka susidu i su d iem didelém blogybém: ko- yo i su s ip iais idaus p ieSais i uo¥ is a em i galingo p ieSo puolima i§ uzZsienio“!? — ,...18 ik ujy mus éda d i baisios ligos: i8 idaus — amzinos pa ijy ie enos, o i§ lauko — s ip aus p ieSo pa ojus!“. J. Baléikonio e ima galima bi y pa adin i d igubu e imu: ,,Guli e io kelio- nés“ y a i8 e s os ne ik i§ angly kalbos j lie u iy kalba, be i i8 a8omosios ¥ios kal- bos a mainos i Snekamaja. Vaizdingos, lanks ios kalbos ispiidi s ip ina i s iliaus igii os, pa a o os en, ku a i inkamoje o iginalo ie oje jy né su Zibu iu ne asi. Guli e is J. Baléikonio e ime ko oja.ne su ,,p ieSais Ble usky saloje“, be ,,p ie’ Ble uskos sala“. Cia me- onimiskai pe kel a eikSmé e d és san ykiy pag indu: nuo zmoniy, gy enan iy oje saloje, j pa ia sala. Y a i ki okiy me oniminio e imo pa yzdziy, ypaé mégs a- ma miné i kino dalis ie oje jy paski ies a ypa ybiu: » egéjimas“ kei iamas ,,aki- mis“, ,,3 elnumas“ — ,,ge a Si dimi“. O iginale eiksmas nusaky as ienu ZodZiu »b is i*, ,,plauk i“, o e ime anda- me ,,b is e b is i“, ,,plauk e plauk i“. Gausu e ime i li oéiy, aizdingyjy o igina- lo kalbos Zodziy pe i aziy, me a o y. Visos ios s iliaus igii os da o kalba aizdin- ga, emocionalig. Be o, ,,jos leidzia nepasaky i eks e dalyku, ku ie i aip aiskis, odél suglaudzia pasakyma “2. A ski ai de é y pakalbé i apie palyginimus, ku iuos J. Baléikonis i in s ip iai adap a o. Ypaé ai inka dalykiniams palyginimams, ku iuose iesiogine eikSme y a sug e in i du eiSkiniai kokybés a kiekybés a z ilgiu. J. Baléikonis i es, ku ios bu o ne s o esnés ,,uz pap as a angliska Spaga a“, lygina su api a u, o ,,Sau u o kul- kos didumo kepalélius“ — su Z i blio kiauSiniais. Tokia e imo adap acija y a bi- ina, nes ko gi e as palyginimas, kai dalykas, su ku iuo lyginama ( ema), skai y o- jui y a maZiau Zinomas uz dalyka, ku j lyginame ( ema). Taigi s ilis iné modi ikacija y a bidingas J. Bal ikonio e imy b uozas. Cia ik- y p isimin i e éjo D. U bo nuomone apie s iliaus igi y ie a e ime: ,,... e é- jui né a eikalo pedan iSkai laiky is, kad bii inai kiek iena okia s ilis iné p iemoné kaip idioma, samojis, aizdus Zodis (...) bi y updoma j a pa ie a, ku y a o igi- nale, — ai bi y paZodigkumo, e giskumo Zymé. Sya bu S ilis iniy p iemoniy i- sumos a i ikimas, jy idiniai dialek iniai san ykiai“!, Be abejo, lygindami e imus, p i alome a siZ elg i ne iek j a ski ai paim y Zo- dzZiu, sakiniy a pas aipu, kiek j abiejy eks y a pusa io y8j. Tagiau ne i aip i e - inus o iginalo i e imo eks us, lie u iSkasis J. Baléikonio e imas p alenkia o i- ginala s iliaus p iemoniy gausumu. * Swi J. Min. eik., p. 56. %° Swi J. Guli e io kelionés / Ve é S. Tomonis, Ps.95: 41 S i as Dz. Guli e io kelionés / Ve é J. Baléikonis, p. 42. 1 Zupe ka K. Lie u iy kalbos s ilis ika. — V., 1983, p. 68. ** U bas D. Min. s ., p. 43. 52 Nag inéjamo e imo sin aksé aip pa y a a imesné Snekamosios kalbos s i- liui. DZ. S i o sakiniai ilgi, kablia a’kiais suskaidy i i pe iodus, J. Baléikonio — umpesni. Vieng o iginalo sakinj e éjas dalija j du, is a ne ke u is, lais ai pa- si inkdamas, kokia in o macija palik i pi mame, kokia pe kel i i ki us sakinius. J. Baléikonis ne ik skaido sakinius, be i keigia angliskas pasy ines kons ukcijas lie u iskomis ak y inémis, daik a a dinius zodziy junginius — eiksmaZodiniais, beasmenius sakinius — asmeniniais. Taip iS e s us sakinius leng a skai y i ylomis i ga siai, nesunku su ok i, isimin i, a pasako i. Sin aksiniai ans o mai objek y u, amy Dz. S i o pasakojima da o gy a, di- namiska. Sj ispiidj s ip ina i e éjo pasi ink as pi masis pasakojimo asmuo ie oje o iginale a ojamo eéiojo. Taip e éjas ku ia ik o iskumo iliuzija, okia s a biq jaunajam skai y ojui. Daugelj sakiniy J. Baléikonis i isai p aleidzia. P aleidimai e imuose Siaip jau sme k inas eiSkinys. Jie p a yja daug in o macijos, iSk eipia ki inio idéja. Kas i kodél p aleis a miisy nag inéjamame e ime? J. Baléikonis nepe eikia skai y ojui y omano ie y, ku iose aizduojamos Anglijos gy enimo ydos: neiS ikimybé, p os- i ucija, melas. Jis p aleidzia i gydymo biidy ap a’ymus, Guli e io »gam iskus ei- kalus“ i ki us epizodus, ku S i as nepaiso pado umo aisykliu, ku jo sa y a na i- alis iSkai Siu kS i. P aleisdamas iena a ki a ie a, e éjas iS eiSkia sa o po/Zii i i aizduojamus dalykus, elgiasi kaip mo alis as. Ve imo is o ijoje bi a daug panasiu ki inio pe di binéjimo ak y. Miu laikais okie pe a kymai leis ini i bi ini ik ada, kai suaugusiems ski a knyga pe ad esuojama jaunimui. Ve inan J. Baléikonio e s as ,,Guli e io keliones“, eiké y ado au is ne o igi- nalo i e imo adek a umu, be e imo p agma ine e e kaip pag indiniu e ini- mo k i e ijumi. Taigi eikia Zi i é i, kokie bu o e éjo ikslai i kaip jam pasiseké juos igy endin i. Baléikonio e imo p agma iné e é d ejopa: ja suda o ki inio adap acija, pe ad esa imas jaunimui i e imo kalbos aisyklingumas, pap as umas, liaudikumas. TMIPATMATHKA MW CTHJIMCTHKA MEPEBOJOB 10. BAJIBYHKOHHCA Pesiome B wac os iei c a se paccMoTpeHs mpmHlMs mepesom eckoi anan annn Ha Ma epuasie pomana JIx. Can a ,,[y emec sue Tymmepa*. Tlepesoaunk mpecneyoBan mpu 3ToM Be Wem: CHelaTh POMaH AOCTYMHBIM MOApOcTKaM H HaY4HTS ux OOpa3sHOMy, HAapOnHOMY pa3 oBopHOMy sisbiky. Tip emsi ayam anum oOcyxieHbI 10 OTTETbHBIM YpoBHAM s3BIKa (one n4eckne, nexcn- Meckue, CHHTAKCHYecKMe HM TeKCTOBbIe *BIeHHA), Beuia mpoanaM3upoBana CTHMMCTH4eCKad MO- ubuxanns Kak iapub i MeTon mepeBo yeckoi npax uku IO, Banbunkonuca. ApTop c aTsa Upuluia K BEIBOAY, 4TO ,,[TyTemec sue Cynmmeepa* B mepesoye Banb4ynkouuca sBis e ca m pa ma- THYECKH AJe@KBATHBIM TepeBozoM.