LIETUVIYU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
VANDA
BARANAUSKAITE
J.
BALCIKONIS
—
A.
MICKEVICIAUS
,,GRAZINOS“
VERTEJAS
A.
Zi gulys
1974
me y
,,Misy
kalbos“
1-ajame
nume yje
isspausdino
s aipsni
J.
Baléikoni
p isimenan “,
ku iame
pasakoja,
kaip 1966
me ais
p o .
J.
Baléikonis
no éjes
igleis i
A.
Micke i iaus
,G azinos“
e ima.
P o eso ius
i8
kuklumo
nep i-
sipazines,
kad
G azing“
iS e é
pa s
i
uome
Kaune,
leidykloje,
di busiam
A.
Zi -
guliui
papasakojes
is o ija
apie
Kédainiy
bajo éli,
da usi
p o eso iui
pa aisy i
e i-
mo
kalba.
Nelaimei,
e éjas
mi es,
ad
i¥leis i
$i
e ima
—
i ykdy i
bajo élio
alia.
Deja,
Sis
e imas
ieSumos
aip
i
nepasieké:
ma
jau
bu o
iséje
du
»G azinos
“
e imai
(V.
Si ijos-Gi os
i
Jus .
Ma cinke i iaus),
i
e iojo
,,Vaga“
neno éjo
leis i.
Leidyklos
da buo ojams
e imo
kalba
pasi odé
labai
jau
baléikoniSka,
be
pa-
ikéjo
p o eso iaus
ye sija,
manydami,
kad
obulindamas
e ima,
Bal ikonis
aip
kalba
pakei es.
I
jeine
kalbininko
A.
Lybe io,
p o eso iaus
giminai io,
liudijimas,.
jog
ma é
,.G azinos*
e imo
ank aS ius,
aip
i
neZino ume
p o eso iy
iS e us
G azing“.
Kad
p o eso ius
mégo
poezija
i
galéjo
ja
ye s i,
pa i ina
da
i
oks
ak as
>
jaunys éje
J.
Baléikonis
axé
i
e é
eilé a8 ius.
Jie
bu o
spausdinami
,,Vil yje*
i
,,Lie u os
jikininke“.
,,Tuo
me u
jie
bu o
gana
populia is.
An ai
Mikas
Pe aus-
kas
pa a8é
muzika
pagal
Bal ikonio
eilé a8 i
,,.Mes
i
Zu om
i
ken éjom...“,
labai
iSpopulia éjo
,.Kalinys“,
i es
liaudies
daina,
éliau
ha monizuo as
J.
S edo,
kaip
au osakos
ki iniai,
uz aSy i
eilé a8 iai
,,A eis
laikai“,
e imas
iS
usy
poe o
A.
Ples-
&eje o
,,Pauks y é
«
Bal ikonio
e oliucine
poezija
ge ai
ye ino
p o .
B.
P anskus
—
s a é
ji
g e a
poe o
Jo a o“ .
Eilé a&éius
J.
Baléikonis
pasi aSinéda o
j ai iausiais
pseudonimais:
T imi as,
Spa nai is,
Bij inélis.
,,G azina“
e é
Sil es o
Rimgai-
los
slapy a dziu.
Daugeli
dalyku
Bal&ikonis
e éjas
ak uoja
sa i ai.
J.
Bal ikonio
,,Rink iniy
as y
iangoje
aSoma,
jog
jis
paskelbé
pluos a
e ingy
da by
i
lie u iy
onomas i-
kos,
y a
aSes
dél
pa a dziy
lie u inimo.
Kad
p o eso ius
u éjo
sa a
nusis a yma,.
ma y i
i
i8
poemos
a dy
e imo.
Pag indinés
poemos
eikéjos
a da
G adina
jis
pakei ia
G azine,
kunigaik8 io
Liu au o
a das
kei iamas
Liu a u,
ie o a dis
Nau-
ga dukas
ampa
Nauga du,
als ybés
pa adinimas
Vokie iia
—
Vokia,
mozii ai
adinami
mazo ais.
1
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal&ikonis.
—
Kn.:
J.
Bal ikonis.
Rink iniai
aS ai-
V.,
1978,
.
1,
p.
11.
38
Skai ydami
J.
Baléikonio
i8 e s a
,,G azine“,
i8
ka o
démesj
a k eipiame
i
gau-
‘sy
Zodynq.
Vie oj
ip as y,
dél
dazno
i
isuo inio
a ojimo
nublankusiy
ZodZiy
kal-
bininkas
pa enka
gy esnius
sinonimus.
J.
Bal&éikonio
,,G azinés“
kalba
liaudiSka,
-gy a.
Ve éjas
ne engia
Snekamosios
kalbos
ZodZiy.
Gausiai
a oja
a minius
Zo-
dius
bei
o mas,
p z.:
,,jei
apsakq
(pasakojima)
q
a sidéjes
sekei“,
,,galop
an aip
.da y i
apsis ojo“
(nusp endé),
,,0
Zodzio
am
ap e s
(pakeis )
meilaus
gané o“
(ui-
eko),
,,Liu a q
jos
kunigaiksciu
deda“
(ski ia),
,,ne u im
Cia
gaiSuo i*
(gai8 i),
,,e-
nu
da
ka q
y o
kel
g ei yjy“
(g ei ai),
g e a
sus oje
bend q
p iesq
k usa“
(mua),
,o as
menkas
(ne
koks),
kazkoks
éjas“,
,,pailsusius
bema
a gal
nuspaudé“
(nu ijo),
.ne
pas djys
(uzsispy imas)
jam
koks
uzéjes
bi y“,
,.né a
g azu
mums
pyk is
sa ybée-
_je“
( a pusa y),
.,jos
eidas
kais a,
baisiai
ji
sujukus“
(susijaudinus),
,,a mink,
kq
liep-
as,
buki
susi aise“
(pasi uo%e)
i
.
.
Nemaza
,,G aZinéje“
i
a chaizmy,
jie
labai
eikalingi:
su eikia
pasakojimui
paslap ingumo,
a si
nukelia
j
senuosius
laikus,
p z.:
,,p ie
du y
kunigés
(kunigaiks-
ienés)
ei
pasi yZ a“,
Zodis
kunigé
a ojamas
M.
MaZ ydo
a8 uose,
K.
Si ydo
Zodyne.
,,K yZei iy
(k yZiuo iy)
siun inius
(pasiun inius)
isb uk
pa yko“
—
Zodis
k yzei iai
andami
A.
i J.
Ju8ky,
S.
Daukan o
da buose,
siun iniai
—
S.
Sla oéins-
kio
giesmyne,
K.
Si ydo
zodyne.
Senuosiuose
a8 uose
andami
i
ki i
J.
Baléiko-
nio
a o i
a chaizmai:
,,ka,
iespacia
( aldo e),
gi dziu?“,
,, ai
kunigas“
(kunigaik8-
is),
po
kiemus
(kaimus)
oliau
ku
isiki es“,
,,i
sakalas
—
ga bé
ik a
medéjo“
(medZio ojo),
,, ai
mo é
(mo e is),
no s
ji
y o
ginklais
segi“.
Ve ime
sumi guliuoja
i
ienas
ki as e as
zodis
—
J.
Basana i iaus
i
V.
Pie a-
io
a o as,
be
aip
i
nep igijes
ga das:
,, ieniems
jis
duoda
ga dq
(mies a),
duoda
Zeme“.
Aki
pa aukia
i
pa ies
kalbininko
Zodis
a io i,
pa a o as
nauja
eik’me:
ia
lenky
k aS q
aukiame
a io i“
(nioko i).
J ai iy
leksiniy
g upiy
Zodziai,
a ojami
e ime,
pasizymi
po encialiu
es e iniu
k i iu.
Kul i inés
adicijos
p asme
a chaizmas
medéjas
seman i8kai
ne
as
pa s,
kas
medzio ojas,
kunigo
nepakeisi
kunigaikSciu,
kiemo
—
kaimu.
Ta mybés
i
a chaiz-
mai suku ia
is o inj
kolo i a.
Be eik
isos
a mybés
y a
aiSk is
Snekamosios
kalbos
ZodZiai,
aéiau
jy
poe inis
ans o ma imas
ne
isu
sékmingas:
ne inka
oman inei
poemai,
kelia
ki okias
asociacijas,
p z.:
,,baisiai
ji
sujukus“
(susijaudinus),
,,be
a-
o
y ams
ski as
(ski umas)
y a
esminis“:
Daba
méginkime
apZ elg i
ilgesne
e imo
a ka pq.
Sug e inkime
J.
Baléiko-
nio
e ima
su
ki y
e éjy
da bais.
Kuo
i8siski ia
J.
Baléikonio
e imas?
Imkime
pa yzdziu
auS an¢io
y o
ap aSyma:
JuZ
noc
pie zcha a,
juz
ézone
wiosy
Zo za
po
wschodnim
oz acza
obioku.
J.
Baléikonio
e ime
nelieka
S y ingiy
auS os
plauku,
jasmeninimo,
min j
e éjas
‘pe eikia
pap as a
liaudiSka
kalba,
aip,
kaip
apie
S in an ia
auS a
pasaky y
kaimo
Zmogus:
»
No s
da
nak is,
dangaus
jau ienas
Sonas
Ry uos
nuo
a spindziy
aus os
audonas...
39
O iginalo
p asmé
pe eik a,
no s
i
ne
apa iu
aizdu,
no s
i
be
aliuzijy
i
an iking
li e a ii g
( oman ikams
an ikiné
li e a u a
bu o
idealas).
Pakeis a
i
e imo
sin-
aksé.
Pi maji
sakinj
e éjas
pailgina
an ojo
sakinio
puse,
dings a
pasika ojan ys
,,jau“,
aéiau
e imo
p asmei
as
nepakenkia:
sakinys
sklandus,
no s
i
be
poe inés
gyslelés.
Jus .
Ma cinke i ius
pi maji
o iginalo
sakini
suskaido
j
du,
dél
o
i8laiko
o igina-
lo
kalbos
dinamika
i
skambéjima,
a iau
meninj
aizdq
aip
pa
pakei ia:
Baisi
nak is
p aéjo. G ei ai
S is,
Ry uos
dangus
lyg
pu pu u
nulie as.
V.
Si ijos-Gi os
e imas
p imena
liaudies
daina.
Ve ime
,,auS iné“
i
,,debesis“
ampa
deminu y ais,
meninis
aizdas
neiSlaikomas.
Sin aksé
aip
pa
pakeis a,
a-
&iau,
kaip
i
anks esniuose
e imuose,
p asminis
u inys
pe eikiamas.
J.
Zilius—Jonila
Sias
eilu es
e ia
paZodZiui:
Jau
diena
aus a,
jau
kasos
aus inés
Bal a
S iesa
sa o
dangy
apklojo...
Ve éjas
iksliai
pe eikia
o iginalo
meninj
aizda,
i8laiko
jasmeninima,
aliuzijas
i
an ikine
li e a i a
(p isiminkime
Home o
,,Odiséjos*
Au& a
audonpi S e),
a iau
e imas
neskambus,
panaSus
j
p ozos
eks a.
O iginalo
sin aks¢
J.
Zilius-Jonila
pakei ia:
d iejy
sakiniy
o iginalo
pas aipa
i s a
ienu
sakiniu,
a iau
p asminis
u inys
dél
o
nepakin a,
i8laikomas
pasika ojan is
,jau“.
Da
ienas
pa yzdys.
Jame
pieSiamas
paslap ingas
Nauga duko
pilies
aizdas
nak j,
smulkiai
ap aSoma
kiek iena
de alé:
Po
walach
z
da ni
i
po
sinym
piasku
Olb zymim
slupem
ama
sie
cien
bu y,
Spadajac
w
ose,
gdzie
ws od
wiecznych
cieSsni,
Dyszaia
woda,
pod
zielonych
plesni.
O iginalo
sin aksé
neiglaikoma
né
iename
e ime,
kei iama
Zodziy
a ka,
neadek-
a us
o iginalui
sakiniy
jungimas.
J.
Bal ikonio
e ime
a si anda
in o macija,
ku ios
o iginale
né a
(menamoji
in o macija),
ja
ik
jau iame
esan :
Toli
SeXéli
bokS ai
me a
ilga.
Aplink
gilus
andens
g io ys
juoduoja,
Ramus
pa i Sius
jo
mau ais
ap auk as,
Taciau
pe
ji
neZengs
s e ys
nelauk as.
Ve imas
aizdingas,
p asmé
pe eik a,
no s
meninis
aizdas
i
ne
isai
ikslus.
Dings-
a
o iginalo
spal inis
ispidis:
,,mels as
smélis“,
,,Zali
pelésiai“.
Ta iau
,mau ai“
jau
sa aime
pe eikia
i
spal ini
ispiidi,
i
skamba
Zymiai
na i aliau
uz
»zZalius
pelé-
sius“.
Ve ime
pa a o i
opai:
sinekdocha
,Se8éli
me a
boké ai*,
an opomo i-
zacija
,,bokS ai
me a“.
Sios
meninés
p iemonés
pagy ina
e ima.
40
Vos
ne
pazodZiui
Sias
eilu es
iS e é
V.
Si ijos-Gi a:
Pilies
SeSélis
a um
s ulpas
gulé
An
mels o
smélio,
pylimo,
i
gyli
Pe kaso
k i o,
ku
d égnam
pa ésy
Vanduo
alsa o
a p
Zaliy
pelésiy.
Cia,
kaip
i
o iginale,
islaikomas
jasmeninimas
,, anduo
alsa o“
i
spal inis
ispidis,
a iau
e imas
skamba
negy ai,
sakiniui
iks a
gy umo,
jis
pe Soka
eilu és
ibas.
P.
A mino-T upinélio
e imas:
An
gels y
smilciy
i
an
oly
pilies
Seséliai
a um
milzinai
guléjo,
Ta um
j
g io j
jy
dalis
ig us a,
Ku
senas
anduo
i
pelésiai
pis a.
Salia
ieno
o iginalo
,, eikéjo“
( anduo)
e ime
a si anda
da
i
an as,
pada y as
iS
ie os
aplinkybés
(pelésiai).
Ne
kaip
skamba
,,senas
anduo“,
kliii a
eilia imas.
Tu édami
omenyje,
kad
ai
pa s
pi masis
,,G azinos“
e imas,
pe
daug
p iekabis
negalime
bi i.
Jus .
Ma cinke i iaus
e imas,
no s
g ak8 us
i
skambus,
iSk eipia
o iginalo
p asme:
Velény
pylimu
aukS yn
pakile,
Sméliu
SeSéliai
Sliauzia
dideli.
Pa a ge
jie
j
g io j
k in a
senq,
Ku
a p
Zoliy
gai us
anduo
Ciu lena.
Suku iamas
isiSkai
naujas
meninis
aizdas.
Tiesa,
oman iSkas,
koks
i
u é u
bi i
oman inéje
poemoje,
be
Sios
poemos
au o ius
sieké
pe eik i
ne
gied a
ciu lenan-
Gio
andens
nuo aika,
o
pa ody i
paslap inga
i
baugia
nak ies
amybe,
ku ia
andens
Giu lenimas
ik
d ums y.
Be
o,
g io yje,
ku is
juosia
pili,
anduo
negali
Giu len i,
©
juo
labiau
bi i
gai us.
Lygindami
e imus
su
o iginalu
i
iena
su
ki u,
as ume
daug
idomiu
dalyku,
be
am
eiké y
pla esnio
da bo.
Galima
paminé i,
jog
ne
ienas
Baléikonis
kei é
G azinos
a da.
P.
A minas-T upinélis
G azing
e é
G aZioji.
Jonila
poema
s en-
gési
kuo
labiau
sulie u in i:
Nauga dukas
i o
Naujapile,
Liu au as
—
Lii au u.
V.
Si ijos-Gi a
pasiun inius
e é
lega ais,
J.
Baléikonis
—
siun iniais.
Baléikoniui
k yZiuoéiy
o dinas
panagus
j
,,dauggal e
gy a e“,
Gi ai
—
i
,,hid a“,
Ma cinke i-
Giui
—
i
,,slibina“.
Jau
i8
umpo
e imy
lyginimo
galime
da y i
Siokias
okias
iS adas.
J.
Ziliaus-
Jonilos
i
P.
A mino-T upinélio
e imuose
siekiama
kuo
didesnio
aizdinio
iks-
lumo,
ka ais
uzZmi S ama
pasiZi i é i,
a
e imy
kalba
lanks i,
leng a
skai y i.
V.
Si ijos-Gi os
e imas
ne
isados
meniSkai
ikslus,
kai
ku
méginama
e s i
pa-
Zodziui,
a iau
daug
gelbs i
poe o
alen as.
Jus .
Ma cinke i iui
pi miausia
ipi
i8laiky i
o iginalo
kolo i a,
nuo aika
i
skambéjimo
dinamika.
J.
Bal ikonis
e ima
samoningai
a chaina,
o iginalo
aizdus
pa eikia
aip,
kaid
jie
bi y
a imi
lie u io
4l
pasauléjau ai.
Jau¢iama
kalbos
liaudinimo
endencija.
Silabine
ienuolikos
skieme-
ny
eilu e
jis
e éia
penkiapédZiu
jambu,
ku is
—
a imiausias
silabinés
eiléda os
pa-
kai as.
J.
Bal&ikonio
da bas
—
ienas
obuliausiy
ilologinio
e imo
pa yzdziu
—
eik
isu
laikomasi
ikslaus
e imo
bido,
a ojami
idiominiy
posakiy
paaiSkini-
mai,
sakiniai
sklandis,
no s
i
be
poe inio
polékio.
»G azinés“
e ima
p o eso ius
ne
ka a
aisé,
ieSkojo
aizdesnio
i
gy esnio
pasakymo.
Va dazodines
kons ukcijas
kei é
liaudies
Snekamajai
kalbai
biidingesné-
mis
aiSkos
p iemonémis,
obulino
imus.
S engési
pasaky i
kuo
aizdingiau,
kuo
apéiuopiamiau,
no s
dél
o
kai
ku
paki o
o iginalo
poe ika.
S ai
kele as
pa yz-
dziu:
Nemiega
jis
—
ai
a imi
Zinojo,
Be
iimy
Zmoneés
i
pilies
sa gybos
Ga bingi
y ai
i§
pacios
a ybos
Pabels
aldo ui
j
du is
bijojo.
Sias
eilu es
aip
aiso:
Nemiega
jis,
sa iskiai
Zinojo,
No s
eikalas
s a bus
oks
a si ado,
Ku io
ixsp es i
negali
be
ado,
Be
adui
pabels
j
du is
bijojo.
Zodis
sa iskiai
konk e esnis
uz
Zodj
a imus,
0
aldo o
kei imas
adu
odo
poemos
eiksmo
s a ba,
kai
isi
lauké,
kad
Liu au as
bii y
ne
ik
aldo as,
be
i
ko os
a-
das.
VisiSkai
pakeis os
2
i
3
eilu és.
Jos
ampa
in o ma y esnés,
dings a
min ies
pe kélimas,
kalba
gy esné:
iSplés inis
ien isinis
sakinys
pakeis as
d iejy
laipsniy
Salu iniu
sakiniu.
Ve sdamas
eilu es
Ta ybos
Zodis
jo
iXmin ingiausias,
Ko os
lauke
jis
uz
isus
na siausias,
e éjas
u bi
yengé
kalbos
mono onijos,
odél
su imuo us
aukS¢iausiojo
laipsnio
bid a dzius
kei ia
isai
ki ais
ZodZiais.
Ta yboj
duoda
ge q
is
sp endima,
Ko os
lauke
jo
ginklas
i sy
ima.
Be
o,
ijasmeninimas
,,ginklas
i su
ima“
aizdingesnis
i
liaudi¥kesnis.
é
Sakys,
u
u y
p isiplés
no éjai,
I
Zeme
s e ima
uzpul
u éjai.
Sias
eilu es
aip
aiso:
Sakys,
jam
u as
s e imas
magéjo,
GodiSius
kelio
g iebés
uZpuoléjo.
42

Taisyma
pagy ina
aizdingasis
eiksmaZodis
magéjo,
an ojo
asmens
kei imas
e-
Ciuoju,
nes
no ima
pe eik i
ki y
poZiii i
j
aldo a,
o
ne
pa iam
kalbé i
i
ji.
Emocini
a spal i
su eikia
eikéjo
pa adinimas
godisium.
Is adingesnis
imas.
Eilu és
PuoSniai
k yZei iai
S ai
i o es
s a o,
Paz elgs
j
jas,
jau
p iisq
baimé
k a o.
obulinamos
ne
du
ka us:
K yzei iy
puoSnios
s a omos
i o és,
Nuo
jy
daug
kendia
p iisai
nege o és.
i
K yZiuociy
puosnios
pilys
Zeméj
p iisu,
IS
en
pa e g
jie
yko
k ak q
miisy.
Taip
da oma
ik iausiai
dél
imo.
An ame
i
e iame
aisyme
p a andamas
pi mo-
jo
e imo
jasmeninimas,
uZ a
iS engiama
,,puosnaus
s a ymo“.
,,PuoSnios
pilys
“
e iajame
e ime
skamba
j ikinamiau
uz
,,puosnias
i o es“.
A.
Zi gulio
Zodiiais,
,, ai
ne
poe o
p o esionalo,
o
kalbos
specialis o
da bas.
No s
i
jau es
polinkj
poezijai,
isa
gy enima
jis
kalé
i
gludino
p ozos
kalba,
su
poe-
inés
kalbos
aida
e ka éiais
esusisiekdamas.
T umpalaikiai
kon ak ai
negaléjo
duo i
iek
poe inés
kalbos
iSgaliy,
kiek
as
p ieinama
Zmonéms,
ku iems
poezijos
menas
y a
pag indiné
specialybé...“?
10,
BAJIbYHKOHHC
—
MEPEBOYHK
«<PPA)KHHbls
A.
MMLLKEBHYA
Pesiome
C a aa
3Haxomu
c
IO.
Bansunkonucom
—
mepesoyuuKom
moa3mu.
OOcyxnae ca
Tepesox,
moomp
A.
Muuxkesuya
,,[
paxuna“,
spmonmsennem
FO.
Basbunkonncom.
B
nepesoze
FO.
Bansunkonnca
MHOI'He
A3bIKOBBIe
ABJICHHA
TPAaKTYIOTCA
MO-cBOeMy,
ymoT-
Tpe6usioTca
copa
pa3HbIX
MeKcHYecKUX
cmoeB.
Tlepesoy
¥O,
Basbuukonnca
cpapHupae ca
c
Apy uMM
MuToBcKuMuM
Mepesonamn
,,
‘pax -
ub
(M .
2Kun oca-Monnne ,
I.
Apmunaca-Tpy mnenuca,
B.
Cupuéc-Cupn,
KOc .
Map an-
KaBHuoca).
OOpalliae ca
BHUMaHHe
M
Ha
HcIIpaBlenusA
Mepesona,
BHeceHHEIe
camum
FO.
Bans-
4HKOHHCOM
C
IelIbIO
AOCTHKeHUA
HAHOOMbUIel
HApOFHOCTH
A3bIKAa.
2
Zi gulys
A.
Li e a i os
keliuose.
—
V.,
1976,
p.
105.