LIETUVIANY
LABOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIANY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
VANDA
BARANAUSKAITE
J.
BALCIKONIS
—
A.
MICKEVICIAUS
,,GRAZINOS
VERTEJAS
A.
Zi gulys
1974
me y
,,Misy
palab as
1-ajame
nume yje
isspausdino
a ículos
J.
Baléikoni
eco dando,
en el cual
cuen a, cómo
en 1966 p o .
J.
Baléikonis
no éjes
igleis i
A.
Micke i iau-
s,G azinos
aducción.
P o eso
i8
declumo
nep isipazin-
es, que
G azing
iS e é
mismo
i
en onces
Kaune,
edi o ial,
abajusiam
A.
Zi guliui
papasakojes
his o ia de
Kédainiy
bajo éli,
dadausi al
p o eso
pa aisi
e icalba.
mo
Mallaimei,
e éjas
mi es,
ad i
pe mi
$i
e ima
—
i ykdy i
bajo élio
olia.
Desa o -
un, Sis
e imas
ieSumos
así
i
nepasieké:
ma ya
es aba
iséje
du
G azinos
“
aducciones
(V.
Si ijos-Gi os
i
Jus .
Ma cinke i iaus),
i
e iojo,,Vaga
neno éjo
pe mi i .
T abajado es
de la edi o ial
de la
aducción
lengua apa eé
muy ya
baléikoniSka,
pe o pa ikéjo
p o eso ious
ye sija,
c eyendo que
pe ecindando
e ima,
Bal ikonis así
habla
cambii es.
I
jeine
lingüís ico
A.
Lybe io, el
p o eso de
gimnai io,
es imonio,.
jog ma é
,.G azinos*
e imo
ank aS ius,
así
i
neZino ume
p o eso iy
iS e us
G azing.
Kad
p o eso
mégo
poesía
i
galéjo
ja
ye s i,
con i ma
o o al
i
hecho
jo is éje
>
J.
Baléikonis
axé e é
i
eilé a8 ius.
Ellos han
sido
imp esos
,,Vil yje*
i
,,Li uu os
jikininke.
,,En ese
momen o
ellos e an
bas an e
popula is.
An ai
Mikas
Pe aus-
kas
pa a8é
música
según
Bal ikonio
eilé a8 i
,,Mes.
i
Zu om
i
ken éjom...,
muy
iSpopulia éjo
,.Kalinys, i es
liaudies
canción, éliau
a monizuo o
J.
S edo,
como
au osakos
ki iniai,
uz aSy i
eilé a8 iai
,,A eis
laikai,
aducci-
iS
ón usy
poe o
A.
Ples-
&eje o
,,Pauks y é
«
Bal ikonio
e oliucine
poesía
bien
ye ino
p o .
B.
P anskus
—
s a é
ji
g e a
poe o
Jo a o .
Eilé a&éius
J.
Baléikonis
pasi aSinéda o
j ai iausiais
pseudonimais:
T imi as,
Spa nai is,
Bij inélis.
,,G azina e é
Sil es o
Rimgailos
slapy a dziu.
Muchas
cosaiku
Bal&ikonis
e éjas
ac uoa
sa i ai.
J.
Bal ikonio
,,Rink iniy
as y
iangoje
aSoma,
jog jis
paskelbé
pluos a
e ingy
da by
lie u iy
i
onomas ik-
os, es
aSes dél
pa a dziy
lie u inimo.
Kad el
p o eso
uéjo su
nusis a yma.,
e
i
i8
poemos
a dy
e imo.
Pag indinés
poemos
eikéjos
apda
G adina jis
cambii ia
G azine,
kunigaik8 io
Liu au o
nomb e
eni iamas
Liu a u,
opo a dis
Nauga duk-
as
con ie e
Nauga du,
nomb e
es a alés
Alemaniaiia
—
Vokia,
mozii ai
llaman
mazo ais.
1
Pupkis
A.,
Maziulis
V.
Juozas
Bal&ikonis.
—
Kn. :
J.
Bal ikonis.
Rink iniai
aS ai-
V,
1978,
.
1,
p.
11.
38
Skai ien-
do J.
Baléikon-
io
i8 e s a,-
,G azine,
i8 ka o
démesj
a k eipi-
ame i gau-
‘sy
Zodynq.
En ezoj
ip as y,
dél dazno
y
uni e sal
consumo
nublanku-
siy
ZodZiy
kalbinink-
as
po enka
gy esni-
us
sinónimo-
s. J.
Bal&éiko-
nio,,G az-
inés habla
liaudiSka,
-gy a.
Ve éjas
ne engia
Snekamo-
sios
lengua
ZodZiy.
Gausiai
usa
a minos
Zodius
bei
o mas,
p z. :jei
apsakq
(pasakoj-
ima) q
a sidéj-
es
sekei,,gal-
op
an aip.-
d., pa a
hace
sus ojo
(nusp en-
dé),,,0
Zodzio
am
ap e s
(pakeis )
meilaus
gané o
(ui eko),,-
,Liu a q
sus
kunigaik-
sciu deda
(ski ia),,,-
ne u im
Cia
gaiSuo i*
(kel i),,,k-
a 8u
da q
g ei yjy
(g ego),
g e a
sus oya
p iesq
k usa
( ai),,,ne-
uk,
menkas
(neuk),
bukkoksi-
ai,,,pails
bema
bema
backpau-
dé uzé
(mua),
pasneuk.-
neuk
pyjys
(pyssis)
sues aje
bis aq
bi yj.
Nemaza,,-
G aZiné y
a chaiz-
my, ellos
muy
eque id-
os:
o o ga al
cuen o
mis e io,
a si
nukelia j
anuosos
iempos,
ej. :p ie
du y
kunigés
(kunigaik-
s ienés)
ei
pasi yZ -
a, Zodis
kunigé
u ilizado
en M.
MaZ ydo
a8 uose,
K.
Si ydo
Zodyne.,,-
K yZei iy
(k yZiuo-
iy)
siun ini-
us
(pasiun i-
nius)
isb uk o-
disko
example
Z
k yzei i-
ai
andami
A. y J.
Ju8ky, S.,
Daukan -
oose,
siun iniai
S.,
Sla oéin-
skio
giesmyn-
e, K.
Si ydo
zodyne.
Senuosio-
sas
a8 uas
encon -
an y
o os J.
Baléikon-
io
consumi
a chaiz-
mai:,,ka,
iespacia
( aldo e),
gi dziu?,,-
, ai
kunigas
(kunigaik-
8 is), po
kiemus
(caimos)
más
adelan e
ku
isiki es,,,-
i sakalas
ga bé
ik a
medéjo
(medZio -
ojo),,, ai
mo é
(mo e is-
), aunque
ella siga
ginklais
del
homb e.
Ve ime
sumi gul-
iuoja y
uno o o
a o
zodis J.
Basana i-
iaus y V.
Pie a io
a o a-
s, pe o
así y
nep igij-
es
ga das:,,-
uneniem
él da
ga dq
(cies a),
daoda
Zeme. Aki
a aukia
y p opio
kalbinin-
ko Zodis
a io i,
pa imen-
ado
nue a
eikme:
ia lenky
k aS q
aukia-
me a io i
(nioko i).
J ai iy
leksiniy
g upiy
Zodziai,
u ilizad-
os
e ime,
pasizymi
po encia-
lu
es e iniu
k i iu.
Kul i in-
és
adición
en
sen ido-
me
a chaiz-
mas
medéjas
seman i8-
kai no el
mismo,
que
mezio o-
jas,
kunigo
nepakeisi
kunigaik-
Sciu,
kiemo
kaimu.
Ta myb-
és i
a chaiz-
mai
suku ia
his o inj
kolo i a.
Bequí
odas
a myb-
és son
aiSk is
Snekamo-
sios
idiomas
ZodZiai,
aéiau jy
poe inis
ans o-
mación
ne isu
sékming-
as: no
con iene
omán i-
ce
poemai,
plan e
o ooki-
as
asociaci-
ones, ej.
:,,paisiai
ella
sujukus
(susijau-
dinus),,,b-
u u
homb es
des inad-
os
(ski um-
as) es
esmenis:
Aho a
méginki-
me
apZ elg i
ilgesne
e imo
a ka pq.
Sug e in-
kemos J.
Baléikon-
io
e ima
con ki y
e éjy
abajo-
sis. Cuo
i8s
dis ingue
la
aducci-
ón J.
Baléikoni-
o? Imkime
ejemziu
auS an¢-
io ma o
ap aSym-
a: JuZ
noc
pie zcha-
a, juz
ézone
wiosy
Zo za po
wschodn-
im
oz acza
obioku. J.
Baléikon-
io
e ime
neliega
S y ingiy
auS os
cabuku,
jasmeni-
nimo,
min j
e éjas
pe einia
simple
liaudiSka
habla,
así,
como
sob e
S in an -
ia auS a
pasaky y
pueblo
Zmogus:
Aunque
aún
noche,
d'céu ya
uno
Sonas
Ry uos
desde
e lindz-
iy aus os
ojón...
39
O iginalalo
p asmé
pe eik a,
aunque
i
ne
apa iu
imagen,
aunque
i
be
aliuzijy
i
an iking
li e a ii g
(pa a los
omán icos
an ikiné
li e a u a ue
ideal).
Pagueis-
i
a
e imo
sin aksé.
La p ime a
sakinj e éjes
pailgina del
segundo en la
mi ad, desapa e
pasika ejan es
,,jau, aéiau
en el
sen ido de
aducción
ese
nopakénia:
ases
luidas,
aunque
i
be
poe inés
gyslelés.
Jus .
Ma cinke i ius
p ime aji
o iginalalo
sakini suskaido
du, dél i8laiko
j
o iginalakalbos
dinamika
o
skambéjima,
a iau meninj
lo
imagendq
ambién
i
cambii ia:
Te ible noche
pasélo. Veli ai
S is,
My uos
cieloas
lyg
pu pu u
nulie as.
V.
Si ijos-Gi os
e imas
emena
liaudies
canción.
Ve ime
,,auS iné
i
,,debesis se
uel e
deminu y ais,
a ís ico
imagen
noSlaikomas.
Sin aksé
ambién ha
cambiado, a-
&iau, como en
emp e as
i
aducciones,
el signi ican e
con enido es
ansmi ido.
J.
ZiliusJonila
Sias
eilu es
e ia
paZodZiui:
ya día
aus a, ya
kasos
aus inés
Blanco
S iesa su
dangy
enclojo...
Ve éjas
p ecisamen e
ansmi e
o iginalalo
meninj
imagenda,
i8laiko
jasmeninima,
aliuzijas
an ikine
i
li e a i a
( eco demos
Home o,,Odisé-
jos* Au& a
audonpi S e-
imas), a iau
e
neskambus,
panaSus
p ozos ex a.
Sin ácalo
j
O iginal¢
J.
Zilius-Jonila
cambii ia: d iejy
sakiniy o iginal
pa ag aphia
i s a uno
sen iniu, a iau
signi icminis
con enido dél
nepakin a,
i8laikomas
pasika ejan e
o
,jau.
O o
ejemplo.
JUMA
PENSION El
mis e ioso
paisaje del
cas illo
Nauga duko
nochej,
inamen e
ap aSoma
kiek iena
de allé:
Po
walach da ni
z
i
po
sinym
a enaasku
Olb zymim
slupem
ama sie
cien bu y,
Spadajac
ose,
donde
w
ws od
wiecznych
cieSsni,
Dyszaia
woda, pod
zielonych
plesni.
O iginalalo
sin aksé
neiglaikoma
né
unoame
e ime,
kei iama
Zodziy
o den,
neadek a -
us
o iginalui
sakiniy
unión.
J.
Bal ikonio
e ime
apa ece
in o mación,
cuya
o iginale
né a
(in o mación
demeja), solo
ja
sen imamos
condición:
Toli
SeXéli
bokS ai
me a ilga.
Aplic gilus
agua
g io ys
juoduoja,
Ramus
pa i Sius
mau ais
jo
ap auk as,
Taciau pe
neZengs
s e ys
ji
nelauk as.
Ve imas
imagindingo,
p asme
pe eik a,
aunque
a ís ico
imageno
bas an e
ikslus.
i
ne
Dingso i-
a
ginalo
colo in-
is
ispidis:,,-
mels as
smélis,,,Z-
ali pelésiai.
Ta iau
,mau ai
ya po sí
mismo
ansmi-
i
e
colo ini
i
ispiidi, suamba
Zymiai
na i aliau
uz
zalius
pelésius.
Ve ime
pa a o i
opai:
sinekdocha
,8Seéli me a
boké ai*,
an opomo i-
zación
,,Sbok ai
me a.
Sios
meninés
p iemonés
pagy ina
e ima.
40
Vos ne
pazodZiui
Sias
eilu es
iS e é
V.
Si ijos-G-
i a:
Pilies
SeSélis
a um
s ulpas
gulé
An
mels o
sandélio,
pylimo, i
gyli
Pe kaso
k i o,
donde
d égnam
pa ésy
Vanduo
alsa o
en e
Zaliy
pelésiy.
Cia, como
y
o iginale,
islaikomas
jasmenin-
ación,, a-
nduo
alsa o y
colo inis
ispidis,
a iau
e imas
sonamba
mue o -
ai, sakiniui
iks a
gy umo, él
pe Soka
eilu és
bo as. P.
A mino-T-
upinélio
aducci-
ón:
An
gels y
smilciy e
an oly
pilies
Seséliai
a um
milzinai
guléjo,
Ta um j
g io j jy
pa e
ig us a,
Ku
senas
anduo y
pelésiai
pis a. Sali
de uno
o iginal, -
eikéjo
( anduo)
e ime
apa ece
aún y
o o,
hecho iS
al eded-
o del
luga yb-
és
(pelésiai).
No como
suena,,s-
enas
agua,
kliii a
eiliación.
Tu édami
en
men e,
que es e
mismo
p ime ,,-
G azinos
e ima-
s,
demasia-
do mucho
p iekabis
no
podemos
bi i. Jus .
Ma cink-
e i iaus
e ima-
s, aunque
g ak8 us
y
sonambu-
s,
iSk eipia
o iginala-
lo
sen ido-
me:
Velény
pylimu
aukS yn
pakile,
Sméliu
SeSéliai
Sliauzia
dideli.
Pa a ge
ellos j
g io j
k in a
senq, Ku
en e
Zoliy
gai us
anduo
Ciu lena.
C ea ám
odosSk-
ai nue a
imagen
a ís ic-
a. Es
e dad,
ománSk-
as, cual y
u é u
bi i
oman i-
néje
poemoje,
pe o Sios
poemas
au o
seeké
ansmi-
i no
gied a
ciu lena-
nGio el
es ado
de ánimo
del agua,
y
mos a
mis e ii-
nga y
baugia
nak ies
anquy-
be, c ea
el agua
Giu leni-
mas sólo
d ums y.
Además,
g io ie -
e, que
pelaia pili,
agua no
puede
Giu len i,
© él más
bi i
gai us.
Valiendo
las
aduccio-
nes con
o iginal y
una con
o a,
encon a-
íamos
mucho
idomiu
dalyku,
pe o pa a
ello
eque é y
más
amplio
abajo.
Cabe
menciona-
, que no
un
Baléikonis
kei é
G azinos
apda. P.
A minas--
T upinélis
G azing
e é
G aZioji.
Jonila
poema
s engési
cuan o
más
sulie u in-
i:
Nauga du-
kas i o
Naujapile,
Liu au as
Lii au u.
V.
Si ijos-Gi-
a
pasiun ini-
us e é
lega ais, J.
Baléikonis
siun iniais.
Baléikoniui
k yZiuoéiy
o dinas
panagus
j,,dauggal-
e gy a e,
Gi ai
i,,hid a,
Ma cinke-
iGiui
i,,slibina.
ya i8
umpo
e imy
compa a -
i o
podemos
hace
Siokias
okias
iS adas. J.
ZiliausJon-
ilos y P.
A mino-T-
upinélio
en las
aduccio-
nes
p e ende
lo mayo
posible
p ecisión
imagínico,
a eces
uzZmi S -
ama
pasiZi i é-
i, o
e imy
habla
lanks i,
ácil de
lee . V.
Si ijos-Gi-
os
e imas
no isadas
meniSkai
ikslus, kai
donde
méginama
aduci
paZodziui,
a iau
mucho
gelbs i
alen o
del poe a.
Jus .
Ma cinke-
i iui
p incipal-
men e ipi
i8laiky i
o iginalalo
kolo i a,
es ado de
ánimo y
scambéji-
mo
dinámica.
J.
Bal ikonis
e ima
samoning-
ai
a chaina,
o iginalalo
imágenes
p esen an
así, kaid
jie bi y
a imi
lie u io
pasauléja-
u ai.
Jauiase
endencia
del
lenguaje
aludimien-
o.
Silabine
4l
monolikos
skiemeny
eilu e él
e éia
penkiapéd-
Ziu jambu,
que
a imiaus-
ias
silabinés
eiléda os
eemplai -
as. J.
Bal&ikonio
abajo
ienas
pe eciau-
siy
ilologinio
amo
ejemziu
eik isu
laikomasi
ikslaus
amo
bido,
consuma-
mi
idiominiy
posakiy
paaiSkini-
mai,
sakiniai
sklandis,
aunque y
sin
poe inio
polékio.
G azinés
e ima
p o eso
no ka a
aisé,
ieSkojo
imagenes-
nio y iusni
pasakymo.
Va dazodi-
nes
cons uc-
ciones
kei é
liaudies
Snekama-
jai kalbai
biidingesn-
émis
aiSkos
p iemoné-
mis,
pe ecino
imus.
S engési
deci
cuan o
imagindin-
giau,
cuan o
apéiuopia-
miau,
aunque dél
o kai
donde
paki o
o iginalalo
poé ica.
S ai unos
ejemplos-
ziu:
Nemiega
él ai
ce cani-
mi Zinojo,
Be iimy
Zmoneés
e cas les
gua dgy-
bos
Ga bingi
homb es
i§ pacios
conselho
Pabels
gobe no-
ui j
du is
emió.
Sias
e su as
así aiso:
Nemiega
él,
sa iskiai
Zinojo,
No s
asun o
impo a-
n e al
su gido,
Ku io
ixsp es i
no
pueden
be líde ,
Pe o
líde
pabels j
du is
bijojo.
Zodis
sa iskiai
conc e -
e esnis
uz Zodj
a imus,
0 cambio
del
gobe na-
do adu
mues a
poemas
acciónma
impo a-
ncia,
cuando
odos
espe é,
que
Liu au -
as bii y
no sólo
gobe na-
do , sino
y
comba e
adas.
VisiSkai
cambias 2
y 3
eilu és.
Es as se
con ie -
e
in o ma-
y esné-
s, diss a
min ies
pe kélim-
as, habla
gy esné:
iSplés in-
is
ien isin-
is
aseys
cambiada
d iejy
g ausniy
Salu iniu
sakiniu.
Ve sando
eilu es
del
Consejo
Zodis su
iXmin in-
giausias,
Ko os
lauke él
uz odos
na siaus-
ias,
e éjas
u bi
yengé
lengua
mono on-
ías, odél
su imuo-
usS¢ú i-
mo g ado
bid a dz-
ius kei ia
oda
o os
ZodZiais.
Ta yboj
duoda
ge q is
esolima,
Ko os
lauke su
ginklas
i sy ima.
Además,
ié smeni-
zación,,gi-
nklas
i su ima
más
igu a i-
o y
liaudikes.
éys diga,
u u y
p isiplé-
s
no éjai,
I Zeme
ex ima
uzpul
u éjai.
Sias
eilu es
así aiso:
Sakys, le
o unas
es ani-
mas
magéjo,
GodiSius
kelio
g iebés
uZpuoléj-
o.
42
Taisyma
pagi ina
imagindigasis
eiksmaZodis
magéjo,
segundo
indi iduo
cambio de
e-
Ci,
po que
quie o
ansmi-
i iki ki y
poZiii i
j
aldo a,
o
ne
pa iam
kalbé i ji.
i
Emocini
a spal i
p opo ciona
eikéjo el
nomb e
godisium.
Is adingesnis
imas.
Eilu és
PuoSniai
k yZei iai
S ai
o alo -
es s a o,
Paz elgs
j jas, ya
p iisq
baimé
k a o.
pe ecci-
onan
incluso
dos eces:
K yzei iy
puoSnios
s a omos
o alo -
és, Desde
jy mucho
kendia
p iisai
nege o é-
s.
i
K yZiuoc-
iy
puosnios
cas ys
Zeméj
p iisu, IS
allí
pa e g
jie yko
k ak q
miisy.
Así se
hace
p obable-
men e dél
imo.
An ame
i
e iame
aisyme
pe diendomas
p ime o e i-
jo
mo
jasmeninació-
n, uZ a
iS engiama,,p-
uosnaus
s a ymo.
,,PuoSnios
cas ils
“
e ciajame
e ime suena
j ikinamiau
uz,,puosnias
o alo es.
A.
Zi gulio
Zodiiais,,, ai
poe o
ne
p o esionala-
lo,
o
especialis a
del lenguaje
abajo.
Aunque jau es
i
polinkj poesía,
oda i iima él
kalé gludino
p zos habla,
poe inés
lengua aida
T umpalaikiai
i
con ac os no
pudoéjo
e ka éiais
su
esusisiekda-
mas.
da an o
poe inés
del idioma
iSgaliy,
cuan o
ese
disponible
Zmonéms,
a quienes
el a e de
poesía es
specialyb-
BAJIbYHK-
é...? 10,
OHHC
MEPEBOY-
HK
<PPA)KHH-
bls A.
MMLLKEB-
HYA
Pesiome
C a aa
3Haxom-
u c IO.
Bansunk-
onucom
mepesoy-
uuKom
moa3mu.
OOcyxna-
e ca
Tepesox,
Moomp
A.
Muuxkes-
uya,,[pax-
una,
spmonm-
sennem FO. Basbunkonncom.
B
nepesoze
FO.
Bansunkonnca
MHOI'He
A3bIKOBBIe
ABJICHHA
TPAaKTYIOTCA
MO-cBOeMy,
ymoTTpe6usio-
Tca copa
pa3HbIX
MeKcHYecKUX
cmoeB.
Tlepesoy ¥O,
Basbuukonnca
cpapHupae ca
c Apy uMM
MuToBcKuMuM
Mepesonamn,,
‘pax ub (M .
2Kun oca-Mon-
nne , I.
Apmunaca-Tpy-
mnenuca, B.
Cupuéc-Cupn,
KOc .
Map anKaBHu-
oca).
OOpalliae ca
BHUMaHHe
M
Ha
HcIIpaBlenusA
Mepesona,
BHeceHHEIe
camum
FO.
Bans4HK-
OHHCOM C
IelIbIO
AOCTHKe-
HUA
HAHOOMb-
UIel
HApOFHO-
CTH
A3bIKAa. 2
Zi gulys
A.
Li e a i -
os en los
caminos.
V., 1976, p.
105.