LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIU
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
ELENA
GRINAVECKIENE,
JUZEFA
MACKEVIC
KAI
KURIOS
BALTARUSIU
LITUANIZMU
FONETIKOS
YPATYBES
I ai iu
me u
(p aei yje
i
daba )
bal a usiy
Snek ose
(daugiausia
Siau aka i-
nése)
dél
kalbiniy,
kul i iniy,
ekonominiy
i
k .
kon ak y
su
lie u iy
kalba
i
jos
Snek omis,
o
ie omis
i
dél
lie u iy
Snek y
susla éjimo
y a
a si ade
nemazZa
lie u-
isky
skoliniy.
Aki aizdZiausi
i8
ju
leksiniai
li uanizmai.
Lie u iski
skoliniai
bal a usiy
Snek ose
y a
p igije,
ape
jy
nuosa ybe
i
ben-
d a imo
p iemoniy
elemen ais,
0
gy uodami
a osenoje
Salia
bal a usisky
Zodziu
kaip
lygia e iai,
na i aliai
y a
pakluse
bal a usiy
kalbos
sis emai,
supanaSéj¢
su
bal a usiy
ZodZiais
ne e ai
iek,
jog
ka ais
né a
leng a
juos
p ipazin i
li uaniz-
mais.
Ta iau
ne
isy
li uanizmy
one ika
subal a uséjusi
ienodai.
Ne e ai
Cia
pa-
si aiko
nemaza
j ai umo,
susidu iama
su
one iniais
skoliniy
a ian ais.
Visa
ai
pap as ai
didele
dalimi
p iklauso
nuo
li uanizmo
skolinimo
laiko,
nuo
Snek os,
i
ku iq
skolinys
pa enka,
one inés
sis emos
biklés,
nuo
skolinio
a ojimo
joje
in ensy umo,
aip
pa
i
nuo
pa ies
skolinio
lie u iskos
o mos
i
k .
Tam
ik a
dalis
li uanizmy
da
né a
a i ikusi
nuo
gim osios
kalbos,
o
a si
y a
au oma iskai
bal a usiy
pe im a
a
iesiog
pe kel a.
Jy
i
one ika
ilaiky a
lie-
u iska.
Tokiy
li uanizmy
a pe
miné ini:
apyod
(<
lie.
a iodas)
[Juod.;
Mal.;
Malk.],
6aaezéxi
(<
lie.
balzienos)
[G auz.;
Mal.],
2dxme
(<
lie.
gdk os)
[l,
T.
1,
c.
406;
Mal.],
34pne
‘“Zandikauliai;
bu na’
(<
lie.
Zidunos)
(1,
T.
2,
c.
337],
Kayamni
(<
lie.
klampés)
[1,
T.
2,
¢.
479-480;
G ik.],
xynenéyo
“kopiné i’
(<
lie.
kopiné i)
[S.S.],
xyyinéyya
(<
lie.
a m.
kucinécis
~ku iné is)
[I,
T.2,
¢.
592;
Dain.],
xpycua
‘akmeny
k i a’
(<
lie.
k iisnis)
[1,
T.
2,
c.
537-538],
Kapa ox
‘kas
kiauli’kai
elgiasi,
nemandagus’
(<
lie.
kiauli kas,
‘neS a us
aikas’,
kiai-
lius
‘nemandagus,
kiauliskas
Zmogus’)
[Kud.],
«ajo
‘k i a
Zaga y,
neS a iy
d abuziy’
(<
lie.
Jduzas)
[1,
T.
2,
c.
631],
pacaxiaa
(<
lie.
asakilé)
(1,
T.
4,
274;
Juod.;
Mal.],
capc oxi
‘ka pédélés’
(<
lie.
sausi kai
‘ .p.’)
[S.S.],
cajcéna
‘g i os
bul és
su
s ogiinais’
(<
lie.
sausiéné
‘Su iené’)
[1,
T.
4,
c.
374]
i
k .
Sio
ipo
li uanizmai,
kaip
i8
nu ody y
Sal iniy
ma y i,
daugiausia
pasi aiko
paéiame
bal a usiy
i
lie u iy
Snek y
pasienyje,
ku
in ensy iis
y
Snek y
kon ak ai
ebe yks a
i
misy
dienomis,
ku
os
Snek os
nuola
mai§osi
i
lie u iskos
sla éja.
Jie
y a
aiskiausi
pa iy
naujausiy
okiy
kon ak y
p oduk ai.
NemazZa
jy
dalis
ne
sa-
o
one ika
ne e ai
odo
lie u iy
Snek as,
i$
ku iy
jie
bal a usiy
pasiskolin i,
p z.,
1
Bal a usiy
Snek y
sp ogs amasis
2
(pap as ai
pasi aikan is
skoliniuose)
dél
spaus u és
kal-
és
g a i8kai
neski iamas
nuo
jy
pu iamojo
2.
1123
més
jos
one iniai
bei
da ybiniai
pe di biniai
—
4da21»,
o a,
Aocddae
(<
dél
me a ezés
i§
4doca. »),
Aocdocdab,
A cdoellb,
Aocdnc y,
Ancdncap,
A xcdnceip
i
k .
{1,
7.
5,
c.
174,
333,
550—551].
Tai
g eiGiausiai
sudu iniai
ZodZiai.
Lie u is-
kas
ju
Sal inis
pagal
one ika
i
seman ika
galé y
bi i
os
pa ios
eikSmés
leksema
juodzolé
‘ okia
pelkiy
ais aZolé’,
plg.
da
juodsakné
‘miSkiné
sidab aZolé’.
Sios
one ikos
li uanizmy
pasi aiko
ienu
ki u
i
b .
Snek y
ie y,
aip
pa
as-
meny
a duose,
p z.,
Aéaaixuma
‘p d’.
[19,
c.
15],
da
plg.
Adoaixuue
‘B es-
laujos
aj.
kaimas,
ie os
lie u iy
adinamas
a-buol’i:kséai
~
Obuolpkséiai’
[S,
p.
174];
Aéaaiuxi
‘Va ana o
aj.
kaimas’
[9,
c.
12],
plg.
b .
Aéaaixwue ;
A6aae
‘p d.’
(19,
c.
15],
da
plg.
lie.
obuol s;
Edaeaai
‘B eslaujos
aj.
kaimas’
[9,
c.
91]
<
Adazaai
(del
Zodzio
p adzios
a
p ie’
j
p ieSakéjimo),
plg.
lie.
JuodzZgalys
“Anyks-
&iy
aj.
kaimas’;
Edaxaani
‘As a o
aj.
kaimas’
[9,
¢.
54]<
Adaxaani,
plg.
lie.
J odaklonis
‘T aky
aj.
kaimas’,
Edaxaans
“ASmenos
aj.
kaimas’
[9,
c.
42)<
Adakaane ,
plg.
Edaxaani;
Edsi
“Smu gainiy
aj.
kaimas’
[9,
c.
91]<03i,
plg.
lie.
Juiodziai
‘AnykSSiy,
Jona os
i
k .
aj.
kaimai’
i
k .
Visai
aip
pa
d ibalsis
uo
y a
i8 i es
j
a
i
ieno
ki o
j
b .
Snek as
pa ekusio
la izmo.
S ai
b .
eapyc
‘juodasis
ga nys’,
kaip
e imologai
spéja,
gali
bu i
kiles
i$
la.
guo is
‘ga nys,
guZu is’
(20,
T.
3,
c.
66].
Désnis,
pagal
ku i
bal izmy
uo
b .
Snek ose
pa i s a
i
a,
a i inka
bal y-sla u
bend ybiuy
a liepimo
désni,
isiskai
su
juo
su ampa,
plg.
lie.
dio i
i
b .
dayp,
lie.
guoba
i
b .
2a6d.
Siu
d iejy
désniy
isiskas
su apimas,
kaip
pa yzdZiai
odo,
y a
ealiai
egzis uojan is,
a iau,
misy
nuomone,
g ei¢iausiai
ik
a si ik inai
su ampa.
P ipaZindami
ji
bal y-sla y
bend ybiy
désniu,
kalbininkai
ne aiko
jo
sla y
bal iz-
mams
a padin i
[22,
s.
265].
IS
ik yju
b .
li uanizmy
kamieno
a
a liepimo
lie.
uo
désnis‘y a
susi o ma es
galbi
i
éliau
uzZ
bal y-sla y
bend ybiy
wo:
a
désnj
a
sa a ankiskai,
nep iklausomai.
Pama as
jam
a si as i
galé y
bi i
d i
p ieZas ys.
Pi miausia
lie.
wo>b .-a
g ei iausiai
neki iuo as,
p z.,
2d6d
<
guioba,
2absi
<
guobos.
Véliau
Sis
a
galéjo
bi i
apibend in as
i
ki éiuo as.
Taéiau
y a
a eju,
kai
kalbamas
okio
skolinio
skiemuo
y a
ik
ki éiuo as.
Cia
galbi
galéjo
pasi a nau i
balsio
wo
a imas
wa/ a
(plg.
i
daba
kai
ku
pie inése
Lie u os
Snek ose
okj
a-
ima:
dudda~dioda,
dydna~d ona,
gludksnis
‘gluosnis’,
kuddas
~kuddas,
Slud-
a~Shio a,
udga~
ioga
‘uoga’
i
k .
[23,
p.
234—236;
24,
p.
77,
Zemél.
N .
66]°,
plg.
da
a ejus,
kai
i§
ya
y a
kiles
kai
ku iy
lie.
i
la.
Snek y Zodzio
kamieno
d i-
balsis
uo,
p z.,
lie.
a miu
apuolis
‘ap alus’,
la.
apuols
(<
ap alas)
i
k .
[25,
p.
276;
26,
p.
18;
27,
p.
37].
Siuo
a eju
junginio
a
pusbalsis
y
dél
p ieS
einancio
p iebalsio
asimiliacijos
u éjo
iSnyk i
(Slud a>*sld a
i
pan.,
plg.
*apynys
<ap ynys
i
k .),
0,
likes
ienas,
@
bus
su apes
su
bal y
senuoju
a:
(plg.
Nd- a
i
b a lis).
Taip
a si ikus,
ski ingos
kilmés
balsio
a*
a imas
galéjo
isiSkai
su ap i,
i
oks
bal y
a:
bal a usiy
(i
ki y
sla y)
bal izmams
galéjo
duo i
ienoda
a i ikmenj,
balsi
a,
plg.
b .
2a6,
le.
gab<lie.
*gdbas<gudbas<giobas
i
b .
mapasyya
‘ e lio is’
[Kaun.]<lie.
* e lid is
i
k .
I§
Sia
ma y i,
jog
bal y
uo
i imas
b .
a
bus
bu es
ne iesioginis,
galéjes
yk i
pe
bal y
a miy
a/ a
pakopa.
RySium
su
uo
lie.
uo
>
b .
5
Tokio
a mi$ko
lie.
ya
a imo
plo as
seniau
galéjo
bi i
didesnis.
127