kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
e c.)
kai ku iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y sla y
e nogenezés
sogge ius.
i
Ma y ,
e minologij-
as sky iy
eikéjo
j
j auk i
i
V.
Skujinios
s aipsnius,
isspausdin u-
s,,Kalbos
kul i oje
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minus
con es o.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publikacijy
selezione
pe anno
mo i . In una
sezione
sono
p esen a e
pubblicazio-
ni da
1950-y,
nell'uj
al o da
1960-yiju
a
1970-y
me yyj
i
pan.
Sie mené i
cose non
diminuisce
bibliog a ijos
e és.
La iy usy
d ikalbys és
i
bibliog a ija
è mol o
p eziosa
necessa ia.
i
Be
abejo, aps
ji
solo la iy, ma
ne
lie u iy
kalbininky
pa ankine
i
lib oga,
pe ché
odykléje
p esen a a
nemaza
da by, nei
quali lie iami
lie u iy lingua
one ikos,
mo ologijas,
leksikos al i
j ai iis cose.
i
An a
e us,
anche uno
capi olo
dedica o
bal y sla y
kalby
i
kon ak ams,
nel quale
andame
a icoliniy bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y sla y
kalby
ipologijas,
e imologijas
i
al i
quesi a i.
La ieSu
lingua
i
con a o
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne,
1987,
276
p.
Le onia
TSR
MA
And éjo
Upy io
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio sci ia
lingua kon ak y
p oblemom. Si
possono
ico da e
p eziose
pubblicazioni
dell'is i u o:,,B-
3aumocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
p epa a-
a insieme
su
MA
Is o ijas
ins i u u),,,-
Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIOpuan uxu
(Pu a,
1984).
Ques a aja-
me nemaZa
spazio è
assegna o
i
usylie u iu
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
—
lie u ig
kalbininkai).
Recen emen-
e appa é
nuo a
Sios
p oblemas
lib o
,,La iy
kalbos
kon ak y
y inéji-
mai.
Ques o
gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
a ikniy
inkinys.
Nemaza
Siy
a icoliniy
pa e è
di e ame-
n e
co ela a
su
li uanis ika.
P imo
ques o si
può di e di
p imii, ku iy
au o i sono
du
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si y
auklé iniai
i
ku iems
u bi
uguodai
p esso
Si dies
sono
i
la iy,
i
lie u iy
p oblemi di
lingua.
L.
Baluodé
(Balode)
nell'a icolo,,B-
end os kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
eiksmaZodZiy
i
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy la iy
kalboje
i
(Kopcilmes
p e iksalo
lie a du
da bibas a du
seman ikas
a ieksmes
un
miisdienu
lie u ieSu
la ieSu
kaloda,
un
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy kalby
os s essaos
kilmés
p ieSdéliniy
daik a a dziy
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy.
i
880
Lios suddi ise
e g uppi:
i
p imaia
assegna i
e iniai,
su iman i
o ma,
seman ica
i
i
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
pio e.
pa é is:
la .
pa é s;
pio e.
apaii i:
la .
apau ),
seconda
—
de iniai,
ku iy
o ma
coincide,
ma
seman ica
ix
delle pa i
di e isce
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis,
pio e.
a adéjas
:
la .
a adéjs
‘ adéjas,
pio e.
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
dainua e
alalines
(daines),
e ioji
—
da iniai,
ku iy o ma
su ampa,
a iau
seman ica
isiskai
di e isce
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
nonekimas,
apalpimas,
pi.
pé alkas
:
la .
pa alks
ui alkalas,
apdangal;
pio e.
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i).
Come eiké y
i
iké is, e&ioji
g upé è la più
mazzina: lei
enca
pe cen uas
nag iné y
daik a a dziy
p ocen y
eiksmazZodziy.
21
i
15
210
R.
Be ulio
nell'a ic-
olo,,ZodZ-
io o me
e
eikmés
ecip o-
co
elazioni
(la .
ma e:
lie .
mé é)
(Va da
o mas
un
nozimes
sa s a -
péjas
a iecib-
as (la .
ma e:
lie .
mé é), p.
39-62) Sio
p esen a
de agli
della
o ma
seno
indoeu o-
pie iy
eldinio e
eikmés
analizé.
Sia p oga
eiké y
ico da-
e e al i
me a igl-
iosi R.
Be ulio
gene ali
lie u iy e
la iy
leksikos
y inéji-
mus e
in i i
au o iy i
p op i
y inéji-
my
isul a i
pubblicb-
i
sepa a a
lib o.
Li uanis-
ams
u é y
bi i
jidomus
A.
Blinkenos
a icolo,,-
Bid a dz-
iai J.
Langijo
Zodyne
(Adjek i-
i J.
Langija
a dnica,
p. 6385),
pe ché
Siame
la iy
leksikog-
a ijos
paminkle
(gene al-
men e
da a o
1685 m.)
esama
abbas a-
nza mol i
li uaniz-
my, che
e ano
bidingi
ano me o
Nycos,
Ba os,
Ruca os
la iy
a mém-
s, plg. la .
a kihls
behend,
hu ig,
ges igh-
wind, muh
li .
akylas,
la .
buddiés
‘embsig,
leissig,
hu ig,
iich ig
lie .
budin i,
la .
geedigs
‘geba di-
g, a ig
lie . Zem.
gieda, la .
kal s
‘schuldi-
g, als zu
Schuld
geschlag-
en lie .
colas, la .
laks igs
(laks ain-
s) ‘ ech
ode geil
lie .
laks us,
la . laibs
‘schwa-
ch lie .
laibas,
la . nohks
bloss,
kahl,
nacke
lie .
nuogas,
la .
nowaks
‘wachen-
d,
mun e ,
i .
nuch e -
n, lie .
nuo oku-
s, la .
padah s
(de igs)
‘ auglic-
h,
dienlich,
bequem,
mhepada-
h s
‘un augl-
ich,
un iich i-
g, was
nich
diene
lie .
pado us,
la .
ick is
‘ ech
ode
E z lie .
e e o k .
Au o é J.
Langijo
Zodyno
biid a d-
zius
con on-
a con
a uinés
la iy
lingua
biid a d-
Ziais,
mos o
ju
a ose-
nos
di e en-
zie.
Indica a
che
Zodyne
esan ys
biid a d-
Ziai
o nisco-
no buona
Sios
pa e
linguis i-
ca o me
e eikimiy
immagine
p i is
Sim us
me y i
jy
pa agion-
amen o
con ki y
Zodynu e
a y da i
può
mol o
p a e s-
i la iy
lingua
s o ici
y inéji-
mui.
P incipal-
men e
a icolin-
iy la iy
dedica a
ai
p oblemi
del
lessico
della
lingua. B.
Buimanés
a icolo,,-
D ebuciu
algiy
pa adini-
mai
a mése
(Gale
édienu
nosauku-
mi
izloksné-
s, p.
8613 eida
(O. BuSo
a icolo,,-
I§
ge mani-
zmy
is o ijos
(bajja
bajge,
ba] a)*
(No
xe mani-
smu
és u es
(bajja,
bajge,
baj a), p.
135148), E.
Kagainés-
,,I.
Pabal ij-
oy kalby
k edi in-
i iné
eiski
spejima-
an i
e balm-
en eZodi
Siau és
Vidzemés
a mése
(No
Bal i
somu
alodam
aizgi ie
unas
e bi
Zieme] i-
dzemes
izloksnés,
p.
149-162),
B.
Laumanés
,,Abo
alcuni
nomi dei
auna lo a
della bal ica
i
ji os
(Pa
daziem
ji as Bal ijas
lo as aunas
nosaukumiem,
un
p. 163-185), os
s essa
au o és,,Zeb-
enkS ies
pa adinimai
la iy kalboje
(Zebieks es
nosaukumi
la ieSu
aloda,
p.
186—198),
A.
S a eckos
,,Bui ies
baik y
denominimì
La iy kalbos
a miy a lase
(Majsaimniecibas
p iekSme u
nosaukumi
La ieSu alodas
dialek u a lan a,
p.
199-227),
V.
Saudinios
,,Kai ku ie
sélisky a miy
li uanizmy
skolinimosi
socioling is iniai
aspe i*
(Dazi sélisko
izloksnu
li uanismu
aizgiiSanas
socioling is-
iskie
aspek i, p.
228235).
Li uanis a,
ypaé
biling izmo
y iné ojas,
idomiy
de aliy as
miné ame V.
Saudinios
s aipsnyje.
mol o
u inga
ak ine
medZiaga
pasiZymi
B.
Laumanés
a icoli.
$i
kalbininké
ypaé
uoliai
y inéja
la iy
kalbos
leksika,
susijusig
su
Bal iji
ji a.
T a al o
co,
1974
m.
le è s a a
assegna-
a
J.
Endzelyno
p emia
uz
an as i-
qg lib oga
La iy
kalbos
Zu y
pa adini-
mai*
(Zi ju
nosauku-
mi
la ieSu
aloda.
Riga, 1973),
©
1987
m.
ji
ha ice u o
V.
Lacio
p emija
uz
lib o
,,Z ejojamy
ie y
nomiinime
Le onia
TSR
pak an éje*
(Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é.
Riga,
1987).
211
O.
BuSas
ecenszuo-
ja es y
akademiko
P.
A is és
lib oga
,,Kalby
con a i.
Con a i
della
lingua
su
Es y in
al e lingue
(Keelekon ak id.
Ees i
keele
kon ak e
eis e
keel ega.
Tallinn,
1981).
Dz.
Ba ba é
o nisce
1945-1984
m.
pubblica o y
la iy lingua
con ac ams
ski y da by
bibliog a ija.
A.
Sabaliauskas
Myp3aes
3.
M.
Cyosapp
naponme x
eo paduyeckux
Tepmunos.
M.:
Mbicab,
1984.
654
c.
Ques o è il p imo
didesnés di
po a a ale
pobidzio liaudies
geog a iniy
e miny Zodynas,
iSleis as miisy
Salyje.
Jo
au o e è
Zinomas
geog a o,
besidomin is
ie o a dzia-
is ypa
i
geog a ine
e minija
geog a ijos
—
moksly
dak a as,
RTFSR
nusipelnes
mokslo
eikéjas
p o esso ius
Edua das
Maka o i ius
Mu zaje as.
Jo
in e essi
scien i i-
ci più
lega i
su
Asia egli è
—
pa ecip es
spedizioni
i
Siau és
bei
cen ine
Asia,
Mongolia,
Vie nam.
|
jo
in e es-
se
s ye a è
pa eke
i
nemaza
mol ielio
ki y
Saliy
geog a ijos,
oponimikos
bei
geog a inés
e minijos
p oblemy.
1959
m.
geog a inés
li e a ii os
edi o ia
iSleido
E.
i
V.
Mu zaje y
,,Vie iniy
geog a ijos
e miny Zodyna
(,,Cnopaps
Mec Hnix
eo padbuyeckux
epMuHoB).
1973
m.
Mos oje
iséjo
E.
Mu zaje o
lib o_
,,Populia ioji_ oponi-
mika,
1974
m.
—
,,Toponimikos
apyb aiza.
Palygin i
nedidelés
dimensioni,,V-
ie iniy
geog a ijos
e miny
Zodynas e a
mol o
popula us
a o e olme-
n e j i in o
i
misy
Salies bei
uZ
in e nazi-
onale p adoje.
I i
p esen a a
i
Siek iek
e my
iS
Pabal ijo
epubliky, ma,
come no bi
ecensujamo
Zodyno i ade
s esso au o e,
ispe o ad al i
su
TSRS
epublikomis,
nedaug.
Todél
E.
Mu zaje
quei
du
deSim me ius
ul e io men-
e la o ò,
kaupé
supplemen o-
ma mediiaga
i
pan.
Sio
isul a o
del la o o
da e o
jspidingo
—
654
psl.
(59
aps.
1.)
eikalas.
Jame, come
anks esniajame,
i
è bia u kalby
i
(lie u iy,
la iy)
e miny
della
geog a ia.
Successi -
amen e
pa le emo
p incipal-
men e
solo di lo o.
IS
,Liaudies
geog a iniy
e miny
zodyno
j ado
ede e, che
au o ius
s engessi
quan o
olygiau
o ni e
isy
TSRS
epubliky
bei
egiony
e minija.
Come gli è
iusci o
u e
Salies
mas u,
duomeny
ne u ime,
a iau bal y
delle jame
i indé os
pe nelyg
menkai
—
Zodyne
lie u iy
i
la iy kalby
e miny
epa eik a
kelios
deSim ys
(apie
60).
Spesso in
sé
Sis
nume o¢ius
maga i
i
couldné y
bi i
conside a o
né pe
mazZu, né,
comp esa,
pe g aneliu
u o
dipende dal
appo o
—
ki y
su
TSRS
kalby
e minais.
Ta iau sì
i
Zid in , is
dél o si può
suobjejo i,
lie u iy la iy
delle lingue
a
app esen u a-
i
e p opo cingai.
ia
Ques a
una.
An a bene
i
la più
impo an e
è che
p esen an-
do okj
maZa bal y
kalby
e my
kiekj, iskyla
selec ionk-
os
k i e ijy
ques ione
—
ka
is
iks anéiy
bi ina
auk i
i
Zodyna?
Miisy
opinione,
all'au o e
sa à bugana
di icile
e
o a e
aikesniy
selec ion
c i e iay,
odél solo
keliasdeim
lie u iy
la iy kalby
i
ZodZiy
daZnai
semb a
ne
s essi più
impo an i,
qualche
ol a
abbas anza
casuali o del
i
u o
dubbioo ini.
Seleziona i
e minus,
ypaé al e
nazione
app esen-
an e, iso
i§
neleng a:
mancando
abbas anza
li e a ii os,
enca
guidau is
in uicia, cui
ki a ou iu
dazniausiai
s inga.
Todél maza
ji
può padé i
kq
s abilendo
e miny
hie a chija
solo
secondo
ne
jais
eikiamy
ogge i
impo anza,
ma secondo
paciy
e miny
papli ima,
i
populia uma
pan.
a
212