kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
k .)
kai
ku-
iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y
i
sla y
e nogenezés
dalykus.
Ma y ,
j
e minolo-
gijos
sky iy
eikéjo
j auk i
i
V.
Skujinios
s aipsnius,
isspausdin us
,,Kalbos
kul-
i oje“
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minas
kon eks e.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publikacijy
pa inkimo
pagal
me us
mo y as.
Viename
sky iuje
pa eikiamos
publikacijos
nuo
1950-ujy,
ki ame
nuo
1960-yju
a
1970-yjy
me y
i
pan.
Sie
miné i
dalykai
nemenkina
bibliog a ijos
e és.
La iy
i
usy
d ikalbys és
bibliog a ija
y a
labai
e inga
i
eikalinga.
Be
abejo,
ji
aps
ne
ik
la iy,
be
i
lie u iy
kalbininky
pa ankine
knyga,
nes
odykléje
pa eikiama
nemaza
da by,
ku iuose
lie iami
lie u iy
kalbos
one ikos,
mo ologijos,
leksikos
i
ki i
j ai iis
dalykai.
An a
e us,
ne
ienas
sky ius
ski as
bal y
i
sla y
kalby
kon ak ams,
ku iame
andame
s aipsniy
bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y
i
sla y
kalby
ipologijos,
e imologijos
i
ki ais
klausimais.
La ieSu
alodas
kon ak u
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne“,
1987,
276
p.
La ijos
TSR
MA
And éjo
Upy io
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio
ski ia
kalbos
kon ak y
p oblemoms.
Galima
p isimin i
e ingus
ins i u o
leidinius:
,,B3aumocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
pa eng a
ka u
su
MA
Is o ijos
ins i u u),
,,Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIpuOan uxu“
(Pu a,
1984).
Pas a ajame
nemaZa
ie os
ski iama
i
usy—lie u iu
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
—
lie u ig
kalbininkai).
Neseniai
pasi odé
nauja
Sios
p oblemos
knyga
,,La iy
kalbos
kon ak y
y iné-
jimai“.
Tai
gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
s aipsniy
inkinys.
Nemaza
Siy
s aipsniy
dalis
y a
iesiogiai
susijusi
su
li uanis ika.
Pi miausia
ai
galima
pa-
saky i
apie
du
pi muosius,
ku iy
au o iai
y a
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si e y
auklé iniai
i
ku iems
u bi
ienodai
p ie
Si dies
y a
i
la iy,
i
lie u iy
kalbos
p oblemos.
L.
Baluodé
(Balode)
s aipsnyje
,,Bend os
kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
i
eiksmaZodZiy
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy
i
la iy
kalboje“
(Kop-
cilmes
p e iksalo
lie a du
un
da bibas
a du
seman ikas
a ieksmes
miisdienu
lie u ieSu
un
la ieSu
aloda,
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy
kalby
os
pa ios
kil-
més
p ieSdéliniy
daik a a dziy
i
880
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy.
Juos
suski s o
i
is
g upes:
pi majai
ski iami
da iniai,
su ampan ys
i
o ma,
i
seman ika
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
lie .
pa é is:
la .
pa é s;
lie .
apaii i:
la .
apau ),
an oji
—
da iniai,
ku iy
o ma
su ampa,
be
seman ika
ix
dalies
ski iasi
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis’,
lie .
a adéjas
:
la .
a adéjs
‘ adéjas’,
lie .
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
dainuo i
alalines
(daines)’,
e ioji
—
da iniai,
ku iy
o ma
su ampa,
a iau
seman ika
isiskai
ski iasi
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
ne ekimas,
apalpimas’,
lie .
pé alkas
:
la .
pa alks
“ui alkalas,
apdanga-
las’;
lie .
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i’).
Kaip
i
eiké y
iké is,
e&ioji
g upé
y a
pa i
maziausia:
jai
enka
21
p ocen as
nag iné y
daik a-
a dziy
i
15
p ocen y
eiksmazZodziy.
210
R.
Be ulio
s aipsnyje
,,ZodZio
o mos
i
eik’més
a pusa io
san ykiai
(la .
ma e
:
lie .
mé é)“
(Va da
o mas
un
nozimes
sa s a péjas
a iecibas
(la .
ma e
:
lie .
mé é),
p.
39-62)
pa eikiama
de ali
Sio
seno
indoeu opie iy
eldinio
o mos
i
eik’més
analizé.
Sia
p oga
eiké y
p isimin i
i
ki us
puikius
R.
Be ulio
bend o-
sios
lie u iy
bei
la iy
leksikos
y inéjimus
i
agin i
au o iy
sa o
y inéjimy
e-
zul a us
paskelb i
a ski a
knyga.
Li uanis ams
u é y
bi i
jidomus
A.
Blinkenos
s aipsnis
,,Bid a dziai
J.
Lan-
gijo
Zodyne“
(Adjek i i
J.
Langija
a dnica,
p.
63—85),
nes
Siame
la iy
leksiko-
g a ijos
paminkle
(pap as ai
da uojamas
1685
m.)
esama
gana
daug
li uanizmy,
ku ie
bu o
bidingi
ano
me o
Nycos,
Ba os,
Ruca os
la iy
a méms,
plg.
la .
a kihls
“behend,
hu ig,
geshwind,
mu ig’
—
li .
akylas,
la .
buddiés
‘embsig,
leis-
sig,
hu ig,
iich ig’
—
lie .
budin i,
la .
geedigs
‘geba dig,
a ig’
—
lie .
Zem.
gieda,
la .
kal s
‘schuldig,
als
zu
Schuld
geschlagen’
—
lie .
kal as,
la .
laks igs
(laks-
ains)
‘ ech
ode
geil’
—
lie .
laks us,
la .
laibs
‘schwach’
—
lie .
laibas,
la .
nohks
“bloss,
kahl,
nacke ’
—
lie .
nuogas,
la .
nowaks
‘wachend,
mun e ,
i .
nuch e n’,
—
lie .
nuo okus,
la .
padah s
(de igs)
‘ auglich,
dienlich,
bequem’,
mhepadah s
‘un auglich,
un iich ig,
was
nich
diene ’
—
lie .
pado us,
la .
ick is
‘ ech
ode
E z’
—
lie .
ik as
i
k .
Au o é
J.
Langijo
Zodyno
biid a dzius
palygina
su
daba -
inés
la iy
kalbos
biid a dZiais,
pa odo
ju
a osenos
ski ybes.
Nu odoma,
kad
Zodyne
esan ys
biid a dZiai
eikia
ge a
Sios
kalbos
dalies
o my
i
eikimiy
aizda
p ie’
is
Sim us
me y
i
jy
palyginimas
su
ki y
Zodynu
i
a’ y
duomenimis
gali
labai
p a e s i
la iy
kalbos
is o ijos
y inéjimui.
Daugiausia
s aipsniy
ski a
la iy
kalbos
leksikos
p oblemoms.
Tai
B.
Buima-
nés
s aipsnis
,,D ebuciu
algiy
pa adinimai
a mése“
(Gale eida
édienu
nosau-
kumi
izloksnés,
p.
86—134),
(O.
BuSo
s aipsnis
,,I§
ge manizmy
is o ijos
(bajja
bajge,
ba] a)*
(No
xe manismu
és u es
(bajja,
bajge,
baj a),
p.
135—148),
E.
Kagai-
nés
,,I§
Pabal ijo
iny
kalby
paskolin i
kalbéjima
eiskian ys
eiksmaZodiiai
Siau-
és
Vidzemés
a mése“
(No
Bal ijas
somu
alodam
aizgi ie
unas
e bi
Zieme]-
idzemes
izloksnés,
p.
149-162),
B.
Laumanés
,,Apie
kai
ku iuos
Bal ijos
ji os
lo os
i
aunos
pa adinimus“
(Pa
daziem
Bal ijas
ji as
lo as
un
aunas nosau-
kumiem,
p.
163-185),
os
pa ios
au o és
,,ZebenkS ies
pa adinimai
la iy
kalboje“
(Zebieks es
nosaukumi
la ieSu
aloda,
p.
186—198),
A.
S a eckos
,,Bui ies
daik y
pa adinimai
La iy
kalbos
a miy
a lase“
(Majsaimniecibas
p iekSme u
nosaukumi
La ieSu
alodas
dialek u
a lan a,
p.
199-227),
V.
Saudinios
,,Kai
ku ie
sélisky
a miy
li uanizmy
skolinimosi
socioling is iniai
aspek ai*
(Dazi
sélisko
izloksnu
li uanismu
aizgiiSanas
socioling is iskie
aspek i,
p.
228—235).
Li uanis as,
ypaé
biling izmo
y iné ojas,
idomiy
de aliy
as
miné ame
V.
Saudinios
s aipsnyje.
Labai
u inga
ak ine
medZiaga
pasiZymi
B.
Laumanés
s ai-
psniai.
$i
kalbininké
ypaé
uoliai
y inéja
la iy
kalbos
leksika,
susijusig
su
Bal ijos
ji a.
Be ki a
ko,
1974
m.
jai
bu o
paski a
J.
Endzelyno
p emija
uz
puikiqg
knyga
»La iy
kalbos
Zu y
pa adinimai*
(
Zi ju
nosaukumi
la ieSu
aloda.
Riga,
1973),
©
1987
m.
ji
ga o
V.
Lacio
p emija
uz
knyga
,,Z ejojamy
ie y
pa adinimai
La i-
jos
TSR
pak an éje*
(Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é.
Riga,
1987).
211
O.
BuSas
ecenzuoja
es y
akademiko
P.
A is és
knyga
,,Kalby
kon ak ai.
Es y
kalbos
kon ak ai
su
ki omis
kalbomis“
(Keelekon ak id.
Ees i
keele
kon ak e
eis e
keel ega.
Tallinn,
1981).
Dz.
Ba ba é
pa eikia
1945-1984
m.
paskelb y
la iy
kalbos
kon ak ams
ski y
da by
bibliog a ija.
A.
Sabaliauskas
Myp3aes
3.
M.
Cyosapp
naponme x
eo paduyeckux
Tepmunos.
M.:
Mbicab,
1984.
654
c.
Tai
pi masis didesnés
apim ies
okio
pobidzio
liaudies
geog a iniy
e miny
Zodynas,
iSleis as
miisy
Salyje.
Jo
au o ius
y a
Zinomas
geog a as,
besidomin is
ie-
o a dziais
i
ypa
geog a ine
e minija
—
geog a ijos
moksly
dak a as,
RTFSR
nusipelnes
mokslo
eikéjas
p o eso ius
Edua das
Maka o i ius
Mu zaje as.
Jo
moksliniai
in e esai
labiausiai
susije
su
Azija
—
jis
y a
daly a es
ekspedicijose
i
Siau és
bei
cen ine
Azija,
Mongolija,
Vie nama.
|
jo
in e esy
s e a
y a
pa eke
i
nemaza
daugelio
ki y
Saliy
geog a ijos,
oponimikos
bei
geog a inés
e minijos
p oblemy.
1959
m.
geog a inés
li e a ii os
leidykla
iSleido
E.
i
V.
Mu zaje y
,,Vie-
iniy
geog a ijos
e miny
Zodyna“
(,,Cnopaps
Mec Hnix
eo padbuyeckux
ep-
MuHoB“).
1973
m.
Mask oje
iséjo
E.
Mu zaje o
knyga_
,,Populia ioji_ oponi-
mika“,
1974
m.
—
,,Toponimikos
apyb aiza“.
Palygin i
nedidelés
apim ies
,,Vie i-
niy
geog a ijos
e miny
Zodynas“
bu o
labai
populia us
i
palankiai
j e in as
misy
Salies
bei
uZsienio
spaudoje.
Jame
pa eik a
i
Siek iek
e miny
iS
Pabal ijo
espubli-
ky,
be ,
kaip
pas ebi
ecenzuojamo
Zodyno
i ade
pa s
au o ius, palygin i
su
ki omis
TSRS
espublikomis,
nedaug.
Todél
E.
Mu zaje as
uos
du
deSim me ius
oliau
di bo,
kaupé
papildoma
mediiaga
i
pan.
Sio
da bo
ezul a as
ik ai
jspidingas
—
654
psl.
(59
aps.
1.)
eikalas.
Jame,
kaip
i
anks esniajame,
y a
i
bal u
kalby
(lie-
u iy,
la iy)
geog a ijos
e miny.
Toliau
kalbésime
daugiausia
ik
apie
juos.
IS
,Liaudies
geog a iniy
e miny
zodyno“
j ado
ma y i,
kad
au o ius
s engési
kuo
olygiau
pa eik i
isy
TSRS
espubliky
bei
egiony
e minija.
Kaip
jam
ai
pa-
yko
isos
Salies
mas u,
duomeny
ne u ime,
a iau
bal y
kalbos
jame
a spindé os
pe nelyg
menkai
—
Zodyne
lie u iy
i
la iy
kalby
e miny
epa eik a
kelios
deSim ys
(apie
60).
Pa s
sa aime
Sis
skai¢ius
gal
i
negalé y
bi i
laikomas
nei
pe
mazZu,
nei,
sup an ama,
pe
dideliu
—
iskas
p iklauso
nuo
san ykio
su
ki y
TSRS
kalby
e minais.
Ta iau
i
aip
Zid in ,
is
dél o
galima
suabejo i,
a
lie u iy
i
la iy
kal-
bos
ia
a s o aujamos
p opo cingai.
Tai
iena.
An a
i
bene
s a biausia
y a
ai,
kad
pa eikian
okj
maZa
bal y
kalby
e miny
kiekj,
iskyla
a ankos
k i e ijy
klausi-
mas
—
ka
is
iks anéiy
bi ina
auk i
i
Zodyna?
Miisy
nuomone,
au o iui
bus
bu-
e
gana
sunku
as i
ai’kesniy
a ankos
k i e ijy,
odél
ik
keliasde¥im
lie u iy
i
la iy
kalby
ZodZiy
daZnai
a odo
ne
pa ys
s a biausi,
ka ais
gana
a si ik iniai
a ba
i
iso
abejo ini.
A ink i
e minus,
ypaé
ki os
au os
a s o ui,
i§
iso
neleng a:
nesan
pakanka-
mai
li e a ii os,
enka
ado au is
in uicija,
ku ios
ki a au iui
dazniausiai
s inga.
Todél
ji
maza
kq
gali
padé i
nus a an
e miny
hie a chija
ne
ik
pagal
jais
ei’-
kiamy
objek y
s a ba,
be
i
pagal
paciy
e miny
papli ima,
populia uma
a
pan.
212