kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
k .)
kai ku iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y sla y
e nogenezés
Themenus.
i
Ma y ,
Te minologi-
es sky iy
eikéjo
j
j auk i
i
V.
Skujinios
A ikel,
isspausdin u-
s,,Kalbos
kul i oje
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minus
kon ex .
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publikacijy
wählungs
nach jah es
mo i . In
einem
Kapi el
we den
e ö en li-
ch a ionen
sei
1950-y, in
de
ande en sei uj
1960-yju
a
1970-y
me yyj
i
pan.
Sie mené i
Dinge
nich e nimm
bibliog a ijas
e és.
La iy usy
d ikalbys és
i
bibliog aphija
is seh
we ig
e o de lich.
i
Be
abejo, aps
ji
nu la iy,
ne
abe lie u iy
kalbininky
pa ankine
i
buchga, denn
odykléje
o gemach
nemaza
da by, denen
läe iimi
lie u iy
sp ach
phe ikos,
mo ologies,
leksikos
ande e
j ai iis dinge.
i
An aus ,
soga ein
Kapi el
bes imm
bal y sla y
kalby
kon ak ams,
i
in dem
andame
a ikniy bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y sla y
kalby
ypologien,
e imologien
ande en
i
agen.
La ieSu
sp ach
kon ak
i
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne,
1987,
276
p.
Le ischen
TSR
MA
And éjo
Upy io
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio
ski ie sp ach
kon ak y
p oblemom.
Man kann sich
an we olle
Publika ionen
des Ins i u s
e inne n:,,B3au-
mocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
be ei e
zusammen
su
MA
His o iijas
ins i u u),,,-
Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIOpuan uxu
(Pu a,
1984).
Las a ajame
nemaZa Pla z
wi d
usylie u iu
i
kalby
kon ak am
(s aipsniy
au o iai
lie u ig
—
kalbininkai)
zugewiesen.
Kü zlich
e schiené
neue
Sios
p oblemas
Buch
,,La iy
Sp achen
kon ak y
y inéji-
mai.
Das gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
a ikniy
inkinys.
Nemaza
Siy
A ikelniy
Teil is
di ek
e bunden
li uanis ika.
su
Zue s das
kann
gesag
we den
übe die
E s e,
du
ku iy
Au o en
sind
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si y
auklé iniai
i
denen u bi
gleiche maß-
en bei
Si dies
sind la iy,
i
lie u iy
i
Sp achen-
p oblemen.
L.
Baluodé
(Balode)
A ikel,,Bend -
os kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
eiksmaZodZiy
i
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy la iy
kalboje
i
(Kopcilmes
p e iksalo
lie a du
da bibas a du
seman ikas
a ieksmes
un
miisdienu
lie u ieSu
la ieSu
kaloda,
un
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy kalby
os gleicheos
kilmés
beiSdéliniy
daik a a dziy
beiSdéliniy
eiksmaZodziy.
i
880
Sieh
un e scheid-
i
e d ei
G uppen:
e s e e
zugewiesen
We iniai,
su allenden
i
Fo m,
i
Seman ik
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
eg.
pa é is:
la .
pa é s;
eg.
apaii i:
la .
apau ),
zwei e
—
De iniai,
ku iy
Fo m
übe eins -
imm , abe
Seman ika
ix
de Teile
un e scheide
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‚ginklas;
p k.
j ankis,
eg.
andéjas
:
la .
ge undenéjs
‘ adéjas,
eg.
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
dainuo i
alalines
(daines),
e ioji
—
da iniai,
ku iy o ma
su ampa,
a iau
seman ika
isiskai
un e schei
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
ne ekimas,
apalpimas,
lie .
pé alkas
:
la .
pa alks
ui alkalas,
apdangalas;
eg.
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i).
Wie eiké y
i
iké is, e&ioji
g upé is die
selbs
maz igs e: ih
enka
p ocen as
nag iné y
daik a a dziy
p ocen y
21
eiksmazZodziy.
i
15
210
R.
Be ulio
im
A ikel,,-
ZodZio
Fo men
und
eikmés
gegensei-
igen
Beziehun-
gen (la .
ma e:
lie .
mé é)
(Va da
o mas
un
nozimes
sa s a -
péjas
a iecib-
as (la .
ma e:
lie .
mé é), p.
39-62)
wi d eine
de aillie -
e Fo m
Sio seno
indoeu o-
pie iy
eldinio
und
eikmés
analysé.
Sia p oga
eiké y
e inne i
und
ande e
g oßa us
R.
Be ulio
gene ell-
en
lie u iy
sowie
la iy
leksikos
y inéji-
mus und
agin i
au o iy
ih en
y inéji-
my
E gebnis-
se
e ö e-
n b i
sepa a a
Buch.
Li uanis-
ams
u é y
bi i
jidomus
A.
Blinkenos
A ikel,,-
Bid a dz-
iai J.
Langijo
Zodyne
(Adjek i-
i J.
Langija
a dnica,
p. 6385),
denn
Siame
la iy
leksikog-
aphisch-
en denkle
(no male-
weise
da ie e-
nd 1685
m.)
esama
ziemlich
iel
li uaniz-
my, die
wa en
bidingi
ano me o
Nycos,
Ba os,
Ruca os
la iy
a mém-
s, plg. la .
a kihls
behend,
hu ig,
ges igh-
wind, muh
li .
akylas,
la .
buddiés
‘embsig,
leissig,
hu ig,
iich ig
lie .
budin i,
la .
geedigs
‘geba di-
g, a ig
lie . Zem.
gieda, la .
kal s
‘schuldi-
g, als zu
Schuld
geschlag-
en lie .
schuldas,
la .
laks igs
(laks ain-
s) ‘ ech
ode geil
lie .
laks us,
la . laibs
‘schwa-
ch lie .
laibas,
la . nohks
bloss,
kahl,
nacke
lie .
nuogas,
la .
nowaks
‘wachen-
d,
mun e ,
i .
nuch e -
n, lie .
nuo oku-
s, la .
padah s
(de igs)
‘ auglic-
h,
dienlich,
bequem,
mhepada-
h s
‘un augl-
ich,
un iich i-
g, was
nich
diene
lie .
pado us,
la .
ick is
‘ ech
ode
E z lie .
und
ech e
k .
Au o é J.
Langijo
Zodyno
biid a d-
zius
e gleic-
h mi
gegenwä-
inés
la iy
Sp ache
biid a d-
Ziais,
zeug ju
a ose-
nos
Un e se-
zungen.
Angedic-
h wi d,
dass
Zodyne
esan ys
biid a d-
Ziai
bie en
gu e Sios
sp ach -
eile
Fo men
und
eikimiy
Bildung
bei is
Sim us
me y und
jy
Ve gleic-
hnis mi
ki y
Zodynu
und a y
Da en
kann
seh
p a e s-
i la iy
sp ach
his o ijs
y inéji-
mui.
Meins e
A ikeln-
iy la iy
Sp ache
widme
Leksikos-
p oblem-
en. B.
Buimanés
A ikel,,-
D ebuciu
algiy
pa adini-
mai
a mése
(Gale
édienu
nosauku-
mi
izloksné-
s, p.
8613 eida
(O. BuSo
A ikel,,I§
ge mani-
zmy
his o ij-
os (bajja
bajge,
ba] a)*
(No
xe mani-
smu
és u es
(bajja,
bajge,
baj a), p.
135144), E.
Kagainés-
,,I.
Pabal ij-
oy kalby
k edi i-
ni i
injimaé
eiskian-
i
e bma
Zodi
Siau és
Vidzemés
a mése
(No
bal u
alodam
aizgi ie
unas
e bi
No den] -
idzemes
izloksnés,
p.
149-162),
B.
Laumanés
,,Abo
einigen
Bal ijas
ji os
Flo a auna
i
Benennungen
(Pa
daziem
Bal i ji as
lo as aunas
nosaukumiem,
un
p. 163-185),
de selben
au o és,,Zeb-
enkS ies
namensinimai
la iy kalboje
(Zebieks es
nosaukumi
la ieSu
aloda,
p.
186—198),
A.
S a eckos
,,Bui ies
Daik y
Benamungen
La iy kalbos
a miy a lase
(Majsaimniecibas
p iekSme u
nosaukumi
La ieSu alodas
dialek u a lan a,
p.
199-227),
V.
Saudinios
,,Kai ku ie
sélisky a miy
li uanizmy
skolinimosi
socioling is isc-
he Aspek e*
(Dazi sélisko
izloksnu
li uanismu
aizgiiSanas
socioling is-
ische
aspek i, p.
228235).
Li uanis ,
ypaé
biling izmo
y iné ojas,
idomiy
de aliy as
miné ame V.
Saudinios
A ikel.
Labai
u inga
ak ine
medZiaga
pasiZymi
B.
Laumanés
A ikel.
$i
kalbininké
ypaé
uoliai
y inéja
la iy
sp ach
leksika,
susijusig
su
Bal ijes
ji a.
Un e
ande em ko,
1974
m.
ih
wu de
zugewiesen
J.
Endzelyno
p emija
uz
g oßa qg
buchga
La iy
kalbos
Zu y
pa adini-
mai*
(Zi ju
nosauku-
mi
la ieSu
aloda.
Riga, 1973),
©
1987
m.
ji
e hiel
V.
Lacio
p emija
uz
Buch
,,Z ejojamy
ie y
nameninige
Le isch-
en
TSR
pak an éje*
(Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é.
Riga,
1987).
211
O.
BuSas
ecensuuja
es y
akademiko
P.
A is és
Buchga
,,Kalby
kon ak ai.
Es y
Sp ache
Kon ak e
su
in
ande en Sp achen
(Keelekon ak id.
Ees i
keele
kon ak e
ande en
keel ega.
Tallinn,
1981).
Dz.
Ba ba é
s ell
1945-1984
m.
e ö en lic-
h y la iy
sp ach
kon ak ams
ski y da by
bibliog aphij-
a.
A.
Sabaliauskas
Myp3aes
3.
M.
Cyosapp
naponme x
eo paduyeckux
Tepmunos.
M.:
Mbicab,
1984.
654
c.
Es is de e s e
didesnés Um ang
eines solchen
pobidzio liaudies
geog a iniy
e miny Zodynas,
iSleis as miisy
Salyje.
Jo
Au o is
Zinomas
geog a ,
besidomin is
ie o a dzia-
is ypa
i
geog a ine
e minija
geog a ijas
—
moksly
dak a as,
RTFSR
nusipelnes
wissenscha-
eikéjas
p o esso ius
Edua das
Maka o i ius
Mu zajews.
Jo
wissens-
cha lic-
he
In e essen am meis en e wand
su
Asiija e is
—
eil es
Expedi ionen
i
Siau és
bei
cen ine
Asien,
Mongolija,
Vie nam.
|
jo
in e es-
sy s e a
is
pa eke
i
nemaza
iele
ki y
Saliy
geog a ijos,
oponimikos
und
geog a és
e minijos
p oblemy.
1959
m.
geog a inés
li e a ii os
Ve lag
iSleido
E.
i
V.
Mu zaje y
,,Vie iniy
geog a ijos
e miny Zodyna
(,,Cnopaps
Mec Hnix
eo padbuyeckux
epMuHoB).
1973
m.
Moskoje
iséjo
E.
Mu zaje o
Buch_
,,Populia ioji_ oponi-
mika,
1974
m.
—
,,Toponimikos
apyb aiza.
Palygin i
nedidelés
um angs,,Vie-
iniy
geog a ijs
e miny
Zodynas wa
seh
popula us
güns ig
je e en
i
misy
Salies bei
uZ
in e na i-
onalen P adoje.
Jene
angegeben
i
Siek iek
e miny
iS
Pabal ijo
epubliky,
abe , wie
beme kbi
ecensujamo
Zodyno i ade
selbs Au o ,
e glichen mi
ande en
su
TSRS
epublikomis,
nedaug.
Todél
E.
Mu zaje
diesen
du
deSim me ius
wei e
a bei e e,
kaupé
zusä zoma
mediiaga pan.
i
Sio A bei
E gebnis
wi klich
jspidiges
—
654
psl.
(59
aps.
1.)
eikalas.
Jame, wie
ühesniajame,
i
is weiß u kalby
i
(lie u iy,
la iy)
Geog a ijs
Te miny.
Wei e
we den
wi
haup säc-
hlich nu
übe sie eden.
IS
,Liaudies
geog a iniy
e miny
zodyno
j ado zu
sehen, dass
Au o ius
s engési
wie olygiau
geben isy
TSRS
epubliky
bei
egiony
e minija.
Wie ihm
das
gelungen
alle
Salies
mas u,
duomeny
ne u ime,
a iau bal y
Sp achen
jame
e lidé os
pe nelyg
menkai
—
Zodyne
lie u iy
i
la iy kalby
e miny
epa eik a
kelios
deSim ys
(apie
60).
Selbs
selbs
Sis
zahlen¢ius
ielleich
i
konn eé y
bi i
be ach e
wede pe
mazZu, noch,
e s ändlic-
h, zu g oßel
alles häng
on
e häl nis
—
ki y
su
TSRS
kalby
e minis.
Ta iau ja
i
Zid in , is
dél o kann man
suchejo i,
lie u iy la iy
Sp achen
a
ep äsen ie -
i
aman
p opo cingai.
ia
Das eine.
An a bene
i
wich igs e
is es, dass
bei de
Vo lage
okj maZa
bal y kalby
e miny
kiekj, iskyla
selek ions-
k i ijy
F age
—
ka
is
iks anéiy
bi ina
auk i
i
Zodyna?
Miisy
Meinung,
dem Au o
wi d bugana
schwie ig zu
e
inden
aikesniy
auswahlkos
k i e iy,
odél nu
keliasdeim
lie u iy
la iy kalby
i
ZodZiy
daZnai
schein
ne
selbs
wich igs e-
n, manchmal
ziemlich
zu ällige
ode des
i
ganzen
zwei o ini.
Auszuwähl-
en
Te minus,
ypaé ande e
Na ionens
Ve e e ,
i§
iso
neleng a:
ehlend
genug
li e a ii os,
enka
ado au is
in uicija,
de en
ki a ou iu
dazniausiai
s inga.
Todél maza
ji
kann helé i
kq
es s elle-
nd e miny
hie a chija
nu nach
ihnen
ne
eikiamy
objeky
wich igba,
abe nach
paciy
e miny
papli ima,
populia uma
i
pan.
a
212