kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
e c.)
kai ku iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y sla y
e nogenezés
emasus.
i
Ma y ,
e minologí-
as sky iy
neceséjo
j
j auk i
i
V.
Skujinios
a ículos,
isspausdin u-
s,,Kalbos
kul i oje
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minos
en con ex o.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publicacijy
escogimien-
o po año
mo i os. En
una sección
se
p esen an
publicacion-
es desde
1950-y,
o a
desdeuj
1960-yju
a
1970-y
me yyj
i
pan.
Sie mené i
cosas no
disminuyen
bibliog a ías
e és.
La iy usy
d ikalbys és
i
bibliog a ía
es muy
aliosa
eque inga.
i
Be
abejo, aps
ji
sólo la iy,
ne
pe o lie u iy
kalbininky
pa ankine
i
lib oga,
po que
odykléje
p esen eda-
ma nemaza
da by, en los
que lie iamos
lie u iy lengua
one ikos,
mo ologías,
leksikos
o os j ai iis
asun os.
i
An a
e us,
incluso un
capí ulo
des inado
bal y sla y
kalby
i
con ac osa-
ms, en el cual
andame
a ículosniy
bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y sla y
kalby
ipologías,
i
e imologías
o as
cues iones.
La ieSu
i
lengua
con ac o
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne,
1987,
276
p.
Le onia
TSR
MA
And éjo
Upy io
El Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio
des i ia lengua
kon ak y
p oblemasom.
Cabe eco da
aliosas
publicaciones
del
ins i u o:,,B3a-
umocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
p epa a-
da jun o
su
MA
His o ías
ins i u o),,,-
Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIOpuan uxu
(Pu a, En la
1984).
Pos e aZa
nema luga se
asigna
usylie u iu
i
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
lie u ig
—
kalbininkai).
Recien emen-
e apa ecé
nue a
Sios
p oblemas
lib o
,,La iy
lengua
kon ak y
y inéji-
mai.
Es o gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
a ículos-
niy
inkinys.
Nemaza
Siy
a ículosn-
iy pa e es
di ec ame-
n e
elacionada
su
li uanis ika.
P ime o
es o se
puede deci
de los
p ima ios,
ku iy
du
au o es
son
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si y
auklé iniai a
i
los cuales
u bi
igualodai
an e
Si dies son
la iy,
i
lie u iy
i
p oblemas
de
lenguaje.
L.
Baluodé
(Balode)
a ículo,,Ben-
d os kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
eiksmaZodZiy
i
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy la iy
kalboje
i
(Kopcilmes
p e iksalo
lie a du
da bibas a du
seman ikas
a ieksmes
un
miisdienu
lie u ieSu
la ieSu
kaloda,
un
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy kalby las
misma kilmés
an eSdéliniy
daik a a dziy
an eSdéliniy
eiksmaZodziy.
i
880
Losos
subdi ide
i
es g upos:
p ime aia
asignados
e iniai,
su ampan es
o ma,
i
semán ica
i
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
llu.
pa é is:
la .
pa é s;
llu.
apaii i:
la .
apau ), la
segunda
—
de iniai,
ku iy
o ma
coinciden,
pe o
semán ica
ix
de la
pa e di e encia
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis,
llu.
encon é-
:
jas la .
encon éjs
‘ adéjas,
llu.
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
cainuo i
alalines
(daines),
e ioji
—
da iniai,
ku iy o ma
su ampa,
a iau
semán ica
isiskai
di e encia
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
noekimas,
apalpimas,
llu.
pé alkas
:
la .
pa alks
ui alkalas,
apdangalas;
llu.
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i).
Como eiké y
i
iké is, e&ioji
g upé es la más
maziausia: ella
enka
po cen aas
nag iné y
daik a a dziy
po cen ay
eiksmazZodziy.
21
i
15
210
R.
Be ulio
en
a ículo-
,,ZodZio
o mas y
necesm-
és
ecip oc-
os
elacion-
es (la .
ma e:
lie .
mé é)
(Va da
o mas
un
nozimes
sa s a -
péjas
a iecib-
as (la .
ma e:
lie .
mé é), p.
39-62)
p esen a
de alles
de la
o ma
seno Sio
indoeu o-
pie iy
eldinio y
necesm-
és
analizé.
Sia p oga
eiké y
aco da
y o os
excelen -
es R.
Be ulio
gene al-
es
lie u iy y
la iy
leksikos
i inéji-
mas y
ogi i
au o iy
sus
i inéji-
my
esul ad-
os
publica
apa e
un lib o.
Li uanis-
ams
u é y
bi i
jidomus
A.
Blinkenos
a ículo-
,,Bid a d-
ziai J.
Langijo
Zodyne
(Adjek i-
i J.
Langija
a dnica,
p. 6385),
po que
Siame
la iy
leksikog-
a ijos
moninkle
(usualme-
n e
da ado
1685 m.)
esama
bas an e
mucho
li uaniz-
my, que
e an
bidingi
ano me o
Nycos,
Ba os,
Ruca os
la iy
a mém-
s, plg. la .
a kihls
behend,
hu ig,
ges igh-
wind,
muli .
akylas,
la .
buddiés
‘embsig,
leissig,
hu ig,
iich ig
lie .
budin i,
la .
geedigs
‘geba di-
g, a ig
lie . Zem.
gieda, la .
kal s
‘schuldi-
g, als zu
Schuld
geschlag-
en lie .
culpas,
la .
laks igs
(laks ain-
s) ‘ ech
ode geil
lie .
laks us,
la . laibs
‘schwa-
ch lie .
laibas,
la . nohks
bloss,
kahl,
nacke
lie .
nuogas,
la .
nowaks
‘wachen-
d,
mun e ,
i .
nuch e -
n, lie .
nuo oku-
s, la .
padah s
(de igs)
‘ auglic-
h,
dienlich,
bequem,
mhepada-
h s
‘un augl-
ich,
un iich i-
g, was
nich
diene
lie .
pado us,
la .
ick is
‘ ech
ode
E z lie .
y
e dade-
o k .
Au o é J.
Langijo
Zodyno
biid a d-
zius
compa a-
na con
ac uales-
inés
la iy
lenguaje
biid a d-
Ziais,
mues a
ju
a ose-
nos
di e enc-
ias. Se
indica,
que
Zodyne
esan ys
biid a d-
Ziai
p opo ci-
onan
buena
Sios de la
pa e
o ma y
eikimiy
imagen
p i es
Sim us
me y i
jy
compa a-
cion con
ki y
Zodynu y
a y
da os
puede
muy
p a e s-
i la iy
idioma
his o ia
de
y inéji-
mui. La
mayo
pa e
a ículo-
sniy
la iy
dedicada
a
p oblem-
as de la
lexis de la
lengua.
Tai B.
Buimanés
a ículo-
,,D ebuc-
iu algiy
nomb es-
inimai
a mése
(Gale
édienu
nosauku-
mi
izloksné-
s, p. 8613
(O. BuSo
a ículo-
,,I§
ge mani-
zmy
his o ij-
os (bajja
bajge,
ba] a)*
(No
xe mani-
smu
és u es
(bajja,
bajge,
baj a), p.
135144), E.
Kagainés-
,,I.
Pabal ij-
oy kalby
loan inji-
maé
eiskian-
i
e bally
Zodi
Siau és
Vidzemés
a mése
(No
bal
somu
alodam
aizgi ie
unas
e bi
No e] i-
dzemes
izloksnés,
p.
149-162),
B.
Laumanés
,,Ace ca
algunos
Bal icos
ji os lo a
auna
i
denominacio-
nes
(Pa
daziem
ji as Bal i
lo as aunas
nosaukumiem,
un
p. 163-185), os
misma
au o és,,Zeb-
enkS ies
pa adinimai
la iy kalboje
(Zebieks es
nosaukumi
la ieSu
aloda,
p.
186—198),
A.
S a eckos
,,Bui ies
daik y
nomb imíos
La iy kalbos
a miy a lase
(Majsaimniecibas
p iekSme u
nosaukumi
La ieSu alodas
dialek u a lan a,
p.
199-227),
V.
Saudinios
,,Kai ku ie
sélisky a miy
li uanizmy
skolinimosi
socioling is iniai
aspec os*
(Dazi sélisko
izloksnu
li uanismu
aizgiiSanas
socioling is-
iskie
aspek i, p.
228235).
Li uanis a,
ypaé
biling izmo
y iné ojas,
idomiy
de aliy as
miné ame V.
Saudinios
a igo.
Muy
u inga
ak ine
medZiaga
pasiZymi
B.
Laumanés
a ículo-
s.
$i
kalbininké
ypaé
uoliai
y inéja
la iy
lenguaje
leksika,
susijusig
su
Bal ijas
ji a.
En e
o a co,
1974
m.
le ha sido
asignada
J.
Endzelyno
p emia
uz
excelqg
lib oga
La iy
kalbos
Zu y
pa adini-
mai*
(Zi ju
nosauku-
mi
la ieSu
aloda.
Riga, 1973),
©
1987
m.
ji
ecibió
V.
Lacio
p emija
uz
lib o
,,Z ejojamy
ie y
nomb esinimas
Le onia
TSR
pak an éje*
(Z ej ie u
nosaukumi
La ijas
PSR
piek as é.
Riga,
1987).
211
O.
BuSas
e iseoja
es y
akademiko
P.
A is és
lib o
,,Kalby
con ac os.
Con ac s
de la
lengua
su
Es y en
o as lenguas
(Keelekon ak id.
Ees i
keele
kon ak e
muiden
keel ega.
Tallinn,
1981).
Dz.
Ba ba é
p opo ciona
1945-1984
m.
publicada
la iy lengua
con ac os
ski y da by
bibliog a ía.
A.
Sabaliauskas
Myp3aes
3.
M.
Cyosapp
naponme x
eo paduyeckux
Tepmunos.
M.:
Mbicab,
1984.
654
c.
Es e es el p ime
didesnés alcance
al pobidzio
liaudies
geog a iniy
e miny Zodynas,
iSleis as miisy
Salyje.
Jo
au o es
Zinomas
geog a as,
besidomin is
ie o a dzia-
is ypa
i
geog a ine
e minija
geog a ijas
—
moksly
dak a as,
RTFSR
nusipelnes
mokslo
eikéjas
p o eso ius
Edua das
Maka o i ius
Mu zaje as.
Jo
in e es-
es
cien í i-
cos más ligados
su
Asiia él es
—
pa icipa es
expediciones
i
Siau és y
cen ine
Asia,
Mongolia,
Vie nam.
|
jo
in e es
s ye a
es
pa eke
i
nemaza
muchos
ki y
Saliy
p oblemas
de
geog a ías,
oponimikos
y
geog a inés e minijos.
1959
m.
geog a és
li e a ii os
edi o ial
iSleido
E.
i
V.
Mu zaje y
,,Vie iniy
geog aphijos
e miny Zodyna
(,,Cnopaps
Mec Hnix
eo padbuyeckux
epMuHoB).
1973
m.
En Moscú
iséjo
E.
Mu zaje o
lib o_
,,Populia ioji_ oponi-
mika,
1974
m.
—
,,Toponimikos
apyb aiza.
Palygin i
nedidelés
alcance
de,,Vie iniy
geog a ías
e miny
Zodynas ue
muy
popula us
a o ableme-
n e
i
j e e ado
misy
Salies y
uZ
in e naci-
onal imp udoje.
Jun o a
ella p esen ada
i
Siek
an o e miny
iS
Pabal ijo
epubliky,
pe o, como
apun abi
ecenzuojamo
Zodyno i ade
mismo au o ,
compa ado con
o os
su
USSR
epublikomis,
nedaug.
Todél
E.
Mu zaje
esos
du
deSim me ius
siguió
abajando,
kaupé
suplemen o-
ma mediiaga
i
pan.
Sio
esul ado
del
abajo
ealmen e jspidingo
—
654
psl.
(59
aps.
1.)
eikalas.
Jame, como
anks esniajame,
i
con iene bal u
kalby
i
(lie u iy,
la iy)
e miny de
geog a ía.
A
con inuac-
ión
habla em-
os
p incipalmen e sólo de ellos.
IS
,Liaudies
geog a iniy
e miny
zodyno
j ado e
que
au o os
es engési
cuan o
olygiau
inclui isy
TSRSy
epublik
bei
egiony
e minija.
Cómo él lo
log ó
odas
Salies
mas u,
duomeny
ne u ime,
a iau bal y
idiomas
jame
e leindé -
os pe nelyg
menkai
—
Zodyne
lie u iy
i
la iy kalby
e miny
epa eik a
kelios
deSim ys
(apie
60).
Po sí
mismo
Sis
núme os¢ius
al
i
couldné y
bi i
conside ado
ni po mazZu,
ni, en endida,
po g anel
odo
depende de la
elación ki y
—
su
TSRS
kalby
e minis.
Ta iau sí
i
Zid in , is
dél o puede
suabejo i,
lie u iy la iy
idiomas
a
ep esen adas
i
p opo cingai.
ia
Esa una.
En a bene
i
lo más
impo an e
es que
p esen an-
do okj
maZa bal y
kalby
e my
kiekj, iskyla
c i ijy
selec ion
cues ión
—
ka
is
iks anéiy
bi ina
auk i
i
Zodyna?
Miisy opinión,
al au o
se á bugana
di ícil
encon a
e
aikesniy
selec ionkos
c i e iy,
odél sólo
keliasdeim
lie u iy
la iy kalby
i
ZodZiy
daZnai
pa ece ellos
ne
más
impo an -
es, a eces
bas an e
casuales o
de odo
i
dudo ini.
A ay i
e minus,
ypaé o as
nau o
ep esen -
an e, iso
neleng a:
i§
ca eciendo
su icien e-
men e
li e a ii os,
enka
guiu is
in uicia,
cuya
ki a ou iu
dazniausiai
s inga.
Todél maza
ji
puede ayé i
kq
es ablecien-
do e miny
hie a chía
sólo según
ellos
ne
eikiamy
obje oy
impo anci-
a, pe o
según paciy
e miny
papli ima,
populia uma
i
pan.
a
212