scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Socialinės ir pedagoginės‑psichologinės daugiakalbystės problemos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Socialinės ir pedagoginės‑psichologinės daugiakalbystės problemos

Author: Vytautas Šernas
Year: 1989
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1594/1688
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RUSIAI
IR
SAVEIKOS
DUIKALBYSTE,
LALBU
SAVEIKOS.
LIETUVIU
LABRA
VYTAUT-
AS SERNAS
SOCIALINES
IR
‘PEDAGOGINES-PSICHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMOS
conselhos
Sajungoje há 127
idiomas:
ibe y-kaukazie iu,
36
iu ky,
25
indoeu opie iy,
24
mongolu, ungusy,
mandZii y,
22
inoug y.
20
Zinoma
nemazZa
es adoybiu
(Canadá,
Suica ija,
Índia,
Bélgica,
China,
Indonésia,
Pue o
Rikas,
Tu quia
i
e c.), nas
quais
j ai ios
po os
ala sua
língua
(es a ybés
plu ia au és,
mas nau os
ienakalbés).
conselhos
Saliai
ambém
bidinga
egioniné
ienkalbys é.
Os
ussos
cons i u-
em sob e me ade
conselhos
Salies
esiden e:
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
Exis e
i
mui osikalbys -
é!, quando numie
epublikoje,
exempZiui,
Ta yby
Na Li uânia,
unciona
á ias sua
ipos:
lie u iy usu,
usylie u iy,
lie u iylenky,
lenky lie u iy
pan.
i
No in i i mui osakalbés
epublikos kalby sel ika, é
p eciso a siZ elg i
socialinius
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius, désningumus,
ypa umus.
j
jy
i
Kai ku ios
socialinés
mui oiakalbys -
és p oblemos.
Suas
elhas
como
i
mesma
Zmonija.
Po
se yniasdeSim
me y
conselhos
Sal éia já
mui o
alcançado:
suazia ime
do pa ido,
X
com a
pa icipação
de Lenin, oi
V.
con i mada
au y da
Rússia
§
p og ama
de
educação,
de aco do
com o qual
su giu a
p essupo-
i
s o
sepa a i-
y au y
au eliy
kul i ai, línguas c esce , iSsiplé é
Si kalby
es e as de
consumo;
documen ação
gim aja língua
oi a ada em
odas liaudies
a éo
Sakos,
áb icas;
eque u a
j
esponsá e-
is pos us
pa a
zmones, bem
mokan ius
ie iniy
esiden ejy
língua,
Zinan ius
psicologia
ju
bui i.
i
[ á ios idiomas
começa amé a
publica
g oZiné, ciência
popula a inam-
oji li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
Tudo isso
ajudou
Sukles é a
língua
na i a.
Taiau¢
Siandien, p a
ado ando
js a yma dél
als ybinés
lie u iy
idiomas, oi
o mada
oda ou a
padé is:
nma os
lingua de
consumo
s e os
o am mui o
susiau in os,
líde es
galéjo sua
nemoké i k .
i
Nacionaliniy
elaçãoiy
p ackai
mui o
skolinga
musy
eo iné
men is.
Juk é
a o,
amigos,
que,
uZuo
a i amen-
e y e
eais
eiSkinius
naciona-
1
Te mino
,,daugiakalbys é
( us.
MH3B 4He,
oko os,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism, p anc.
polyglossie)
nosakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy kalby
a ojima
i ai iais
p opósi -
os
(ou ição,
aléjamo,
aSima,
lei u a,
ansmiss-
ão ou odas
lingubinés
ac i idades
iiSys
jun amen-
e paémus).
A exis ência de
necessidade,
mul iakalbis e
pode se di idi
ikalbis e,
j
ke u kalbis e
. .
i
Falbédami
sob e
kalby
3—4
mokymasi
mokykloje,
mes
sqlygi8kai
ambém
consumime
e ming
,,daugiak-
albys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
mui o
au o iy
a oja
e mina
d ikalbys é*
independen e-
men e do kalby
skaigiaus.
Tu bi mais
d ikalbys és
sa oka
pa anki
nag inéjan
só d iejy
kalby
his ó icos,
gene icos
s uk i os
elacionus.
i
®
Possí eis
i
ou os
poZid iais:
his ó ico,
geog á ico,
sociológico,
linguís ico,
g a inis
(pagal
aS o
apa ece a-
i
dima) k .
135
liniy
elaçãoiy
s e eje
[...],
alguns miisy
socie és
moksly
specialis ai
ilga laika
ki é
.,s eikinamojo
pobiidzio
ak a us, que
às ezes mais
eminuiam
pakilius os us,
do que sé ios
es udos
cien í icos.
P ecisa
p ipazina -se
que os e os
ei os na á ea
nacionaliniy
elaçãoiy,
ap aiskos
ica am
jy
SéSelyje ou
sob e elas oi
não acei a
pa lé i*
(Go ba io
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly ikumai
pesquisando as
elações
nacionais biidingi
socioling is ikai,
socialiniy
i
daugiakalbys és
p oblemy
analizei:
1.
conselhos
Salies
nacionalinéms
mazumoms,
que
cons i uem
me ade
(47,5
%)
odo
Salies
esiden e-
(1979
m.
sjy
su aSymo
be
dados),
na osios
línguas,
p ecisa
moké i
usu
o
língua,
usams,
i
polkams k .
maZumos,
i endo¢ioms
na Li uânia,
bem moké i
es a aline
lie u iy língua.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
alcané
isso, que
os li u os
bem
iimoks a
usy
língua.
Mas
nelie u iskas
escolas da
Li uânia a é
que mui o mal
iSmokoma
es a aliné
lie u iy lingua.
Tagiau qualio
bwikalbys -
és ipo nós
buscamos:
adequa aus
doisio
1)
(A
i
B)
da língua
pa alelo
consumo;
2)
kalby
asimiliacijos,
quando ala
A
uZleidzZia
luga kalbai;
kalby miSimo,
B
kai
3)
i§
A
i
B
kalby
pasida o
uma no a
linguag-
em sis ema?
Siuo
Klausim
Salyje
né a
o d os
disposiç-
ões.
1950—1965
oco eu
campanha
du an e
—
anos
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHoHa-
sIbHOH
mikone-
i
TM k .
kanalais siek i
—
kalby miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau do
suda ky os
linguagem
kenéia
gamyba,
A
a
B
su inka
comunicação,
ope a i us
in o mação
pe eikimas
ypaé
mesmaos
idiomas.
i
Foi
obse é a
i
ou a
d ikalbys és
di eção:
kalby
asimiliação.
Da sé imo
deSim me io
p adzioje
apklaus y
60-70%
komiy, ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
li emen e
mokéjo
gim aja
usy kalba
i
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
habi an e-
sjy
compação
dados
mos am
que cada
miniau
sepa i y
nacionalel-
iu
esiden e-
jy seu
au ybés
língua
indica
como
gim aja
língua, plg.
(adequadam-
en e po
ano de
cons i uçã-
54,9
%—51,3
%—43,1
%
o): e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau oi
seg ab a
ado ado
i
1980
m.
TSKP
CK
i
TSRS
Resolução
do
Conselho Minis e ial
Apie meios
dél
u o esce
do
econômico
i
social
Siau és
au ybiy
i amyjy
ajony
desen ol imo.
Siame
nu a ime
ala sob e
i
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
cuja
padé y
ugdy i
Siau és
au y
albas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i aS o
ju
a kyma.
En ão
coybiné
go e noybé
a me é
i
asimiliacine
d ikalbys e,
po que
,,nacionais
elações
miisy
Salyje
—
isso é i a
ealaus
ques ão
de ida.
Nós
emos
bei a
imensam-
en e
adian iis
i
ac i8ki
em odas
as á eas
que
a e am
Zmoniy
nacionais
in e esus
i
nacionais
sen imen os
(Go ba io
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
ZodiZiai:
,,...cay quem
amZinai
p ecipan es
diz, que não
necessá ias
nacionalinés
línguas
agina
g eigiau
[...],
susilie i.
Tal nacional
nihilismo, embo a
dis a çado de
mégdZiojimo de
i
in e nacionalismo,
po
e dadey é ainda
mais eacing, do
i
que o p óp io
nacionalismo
[...].
O mundo
g azus no
que ele
j ai iakalbis
polia eidis.
i
Tokj
jj
sukipa i
é
na u eza
(Msnec ua
1987
06
20).
Cada
nação
que
i e ,
iSlaiky i
na sua
língua.
Asimiliaciné
polí ica
bidinga ao
mundo
capi alis a,
panasiam
j
malina‘, que
con o me os
di e enças
nacionais
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby poli
ikai
136
s e ima
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
polí ica.
I
isso
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
sua
lenininés
kalby
poli ikos
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididziaç-
ão.
Da
V.
Leninas indicé, jog,
analiséjan kalby
poli ica quima, não
pode sup ieSin i do
nacional do
bend anacional, é
p eciso concilia
eles ambos
i
(Leninas
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugdy i meile
sa o au ai,
sa o kalbai
né a
nacionalismas.
Acei a-se
ecioji
b ikalbys és
di eção:
adek a us
kalby
pa alelinis
consumo,
A
i
B
a iau cadaos
segundo
paski j:
sakykim,
lie u iy como
als ybinés
idiomas
epublikoje,
usy como
bend a imo
en e
—
o
—
TSRS
au y.
Bi inas
sociology,
pedagogu,
psihology
coo denad-
as
es o ços
di einguei o o ma em
Sio ipo
d ikalbys e
en e
epublicas
esiden eju.
S Educação,
cul i os
p oduybinés
js aigos,
i
imonés
o ganizações
u é y
i
isoke iopai
alkininkau i
okiai
cien ininky
c ia ai
concepção
ealiza ii,
simul bi ina
uZki s i kelius
kalby mi3imui
o
Zmoniy
samonéje.
2.
B ikalbys é
pode bi i
ienpusé
esiden es
(A
b ikalbiai, B
ienkalbiai)
d ipusé,
quando
i
A
i
B
habi an es
bílib es.
1979
m.
sumSimo
dados
mos am
que usy
ala como
segunda-
ja
Li uânia
Te i ó io
TSR
li emen e
moka
48
%
esiden e-
i8
ju
52,2
%
sjy, lie u iu,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki yoje
i eman-
&iy
au iniy
mazumy.
Li uiy como
gim aja
an ajq
i
ala
li emen e
moka
esiden e-
85%
ju: bem
moka
ja
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
usso,
32,5
%
zydu.
Is odo
ki a au iy
d ikalbiy
esiden e-
jy é
28,1
%.
Miisy
epublikoje
mais
p e aleja
ienpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
li e ai
moka
usy ala,
quando
enquan -
opu os
ussos
(36
%),
polacos
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainiegiai
(15,5
%)
a é
1,5—3—4
ezes
maZiau
moka
lociniy
esiden -
ejy
língua.
Ma y ,
Li uânia
s e inga
a ykéliams,
como
i
jy
cul a ai
(Licis
1987
12
12).
Memo á eis
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:,.Kad-
angi
emanescen-
es do
nacionalismo
são
au o iska
de esação do
didZia usisko
Fo ma
so inizmo,
isso yZ inga
ko a
didZia usisku
su
So inizmu é
ik iausia
līdzeké
nacionalis inéms
emanescen es
i eik i (Lenins
1978,
334—335).
Como
mos a
TSKP
CK
o ganizuo as
sajunginés
con e ência-
s,,Nacionaliniy
san ykiy
aida
b andaus
socialismo
salygomis
medZiaga,
p ecisa só
bem
ne
iscompe i
usy língua
como
TSRSy
au a imo
p iemoneg,
mas
p ocu a
i
que
,, usai ki y
i
au ybiy
ep esen -
an es,
baigian ieji
epublikos
mokyklas,
bem
moké y
pag indinés
au ybés
kalba
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psicologia,
bui j
kul ii a.
i
—
V.
§.).
Isso pe mi i ia
eles mais
a i amen e
u iliza em
liaudies ikyje,
pa iniame,
es a aliniame
apa a e
kul i os á ea
(Bocnu s pa p
i
...
1982,
52).
Ele ambém em
g andeele
necessidade em
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
habi an es da
epúblicay
aukléjima
mú uo espe o,
espí i o de
ole ância.
Padé i
o ma
abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
p ima e-
a ado ado
LKP
CK
a u amen o
,,Dél p iemoniy às
elações
nacionais na
epública
melho a o
in e nacional do
i
pa ió ico
i
educlémen o
aumen a a
e icácia, onde
en e ou a diz:
,,VisapusiSkai
padé i i8mok i
[...]
lie u iy kalba
aqueles
habi an es da
epública que
ainda não
moco*
(Ve dade,
1987
04
02).
Si
men is
j i in a
i
js a yme
dél lie u iy
como
als ybinés
línguas.
Acei a-se abipusés
d ikalbys és
di eção, quando
con acojan ieji
sabem um do ou o
línguas.
Pa a
consegui
que
epublikas
ki a au iai
iSmok y
lie u iy kalba
bii ina:
137
o mo i
lie u iy
kalbos
po eikiy
sis ema;
p epa a e
iSleis i
lie u iy
kalbos kaip
negim osios
ado élius
sa a ankisk-
ai moky is i
p ie pa eik i
a i inkama
onoch es o-
ma ija;
ipa eigo i
edi o ias
pe iodiSkai
ap iipin i os
esiden es
da epública
Zodynais e
Zodynéliais
(lie u iy usy
e k .);
aumen a
lie u iy
idioma de
ensino
du an e o
uso e lenky
idu inése
escolas,
sulyginando
ela com
alandy
skai ium,
a ibuído
usy albai
lie u iy
escolas;
comeé i a
o ma
li eu iy
língua e
li e a ii os
p o esso es
usy e lenky
escolasom;
p adinése
klasése
pe mi i
lie u iy
língua
dés y i só
pa a
li uanis s;
p ocu a que
baigusieji
epublikos
bazines
mokyklos
ki e audiai
galé y
con inue
PTM,
echnikumuis
e
aukS osiose
mokyklose os
assun os
p incipais
ensina
lie u iy kalba;
p omo e
a8y i
dise ações
i§ le u iy
língua e
li e a ii os
me odicos de
ensino usy e
lenky
escolas;
ab i usy e
lenky escolas
com
e o çado
lie u iy
idioma
ensino.,,Cze -
wony
sz anda ,,,T-
é ynés
S iesos,
Komjaunimo
iesos,,,So i-
e skaja
Li a‘,,,S y -
u io e k .
edakcijas
u é y
pla¢iau
p opagua
lie u iy
idioma
ap endimasi
en e
epublikas
lenky e usy,
padé i
o mula
Sios mo i os
e
necessidades
de
ap endizage-
m, o nece
me odiniy
ecomendaç-
ões.
3. De aco do
com K.
Ga S os e J.
T i ono o
19851986 m.
ecolhus
dados, i¥
1075
inqui yujy
78,2% indicé
no j iSmok i
usiSkai
con e sé i,
le e a8y i,
6% le e
aSy i, 11,8%
ienuskalbé-
i. 73,2%
usy indicé
po eikj
i8mok i
lie u iskai
kalbé i,
lei a , e
aSy i, 3,4%
ien lei a e
aSy i, 18,6%
ien
susikalbé i e
4,6%
nea saké.
Os dados
ap esen ad-
os mos am
que o
p incipal
obje i o do
ensino do
usy língua
do ge al e
especial do
la inho
epúblicas
medu inése
escolas
u é y bi i
kompleksiS-
kas: ensina
não só
Snekamosi-
os idiomas,
como
ecomenda-
da
a ualinéje
usy kalbos
VIX klasiy
p og amoje
escolas com
lie u iu
dés omaja
kalba, mas e
lei a , e
ai i. Tal
obje i o pa
u é y bi i
le an ado e
lie u iy
linguagem
p og amas
escolasom
usy e lenky
dés omaja
língua. 4.
Ku ian
au ing
escola,
bi ina
imedia ame-
n esian
plés i
ikalbys és
pesquisas. I
j chama
eles não só
pedagogos,
mas ambém
psicólogos,
isiologos e
sociologus.
Ma os,
Salies e
cien is as
do mundo
g eZ ai
passaco p i
segunda,
e Ciosa
linguagem
mokikoje,
kol mokiniy
psichi i i-
no ma oji
kalba, kol ji
nema apo
komunika i-
mo
p iemone,
kol
nep adé a
moky is
a8y inés
ma mosios
kalbos (a.
Jacike igius
27, 1970, 51,
80, 250,;
Pyckkni sIk
BHANMOHA-
NbHOL
MIKONe 21
1987, 129-131,
139-142;
Balikon Dais;
1058 Dais;
1058 Dais,
1980, 141;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gud-
ai is,
Komenskis,
Sau je e
ce .).
Quan o e e
obse é i
in es igando
keliy kalby
mokyma,
ijy kalby
mokymasis
anks y ojo-
je
aikys éje
pode causa
j ai iy
nepageidau-
iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢ en e
silpnesnés
psichikos,
saúde,
lé esnio
c escimen-
o e k .
mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psychikoje
painiojamas
sa okos,
kalby
sis ema. Si
s ichiné
mui osiakal-
bys é
a apaldo
ap ende
usy,
gim osios e
ki y kalby.
Ca u isso
pode causa
mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
po que a
c iança
mui o jégy e
empo em
dedica
no a,
in e e uo-
jan ia
medZiagai
isisamoni i.
I
mais: quan o
es o ços
exaukalaus do
p o esso an-
i8
dy, que
i
i8saugo y na
memó ia
du an e kalby
lições jgy a
in o mação? !
O
kokiq
p ak ine
p ecisam-
os c iança
à
pe sonali-
dade
o ma
u és é
que ele
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy
138
a
ou as
línguas
Zodziy?
Unicin el
an agem
galé y bi i
só é isso,
que mais
ácil
i8moks am-
as
egula ing-
as
es animas
língua
a im. A
mais
ne
p o ei o
duo yu
in ensi ous
uzsienio
kalby cu so,
su ilc ado
VXII
classeése?..
5.
No édami
ismon i keliy
kalbu, às
ezes
de amai
nebeiSmokom
nenhuma: nem
gim osios,
nem usy.
Mokiniai só
ne
nemoka
iSliai
eikS i seu
mindiy, mas
pe manece
maza agéiai.
i
Isso
bidinha
pa icula
y
lie u isky
mokykly
mokiniams,
onde s ip i
usy lenky
kalbiné
a
aplinka.
Pa yzdziui,
únicas
Vilniaus
PTM cu so
I
mokslei iai
a8é
pap as¢iausia
klasés lie u iy
kalbos
IX
dik an a,
ku j
p o esso
j e ina
assim:
unidadesai
22
i
4
d eje ai.
T eje u
a
qu e u
ninguém
nepa asé.
Ma y , usy
lenky
a
kalbinés
ambien e
lie u iy
mokykly
mokslei iam
bi ina
e o ça
lie u iy
kalbos
mokyma,
suda y i
salygas
lanky i
a i inkamus
lie u iy
kalbos
akul a i us
pan.
i
6.
1913
m.
V.
Leninas no
a igo
,,K i inés
obse açõ-
es a
ques ão
nacional a8é:
,,Salalin i
isokia
eodaline
ap eensão,
isokj nacijy
engima,
ossas uma
nação ou uma
língua
p i ilégios
são
neabejo ina
p ole a ia o,
como
demok a in-
és jégos,
de e
(Leninas
1983.
T.
24.
P.
128).
Segundo
iSleis y
li o
skai iy
misy
epública
mui o
a asada
de
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
epubliky
(plg. :
1985
m.
TSRS
iSleido
778
li os
100
esiden e,
RTFSR
—
1206,
La iais
TSR
—
664,
Es ônia
TSR
—
1131,
o
Li uânia
TSR ik
612).
Li uânia
TSR
a iliqua
pe iodikos
i
leidiniy,
moksliniy
knygy
b oSi i y
i
pe mi imo
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o, ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
k ., e kai
i
ku iy
mies y
knygynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knygomis
usy kalba,
as quais
mazZai kas
pe ca,
a iau
mui o
no édamas
negausi
i
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
ala.
Li os
publicados
i
dis ibuídos
insu icien e-
men e a siz elgian
j
jy
demanda.
Se
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
imp udos
lanky
ex ensão
16
uisienio
kalby
einam-
en o
inkiniy, isso
Li uânia
TSR ik
ienq
(kas me ai)
3—5
imp udos
5
lanky
olum ies,
isso
i
o ap in u.
Sie
i
panasiis
coisas
cons i u-
em ce a
disonansa,
pazeidzia
V.
Lenino
p ecei o a
p ole a iado
como a
democ á ica
jégai
paSalin i
—
,,uma nação ou
uma língua
p i ilégios,
nega i amen e
a endepia
in e nacionaliniy
jausmy ugdymui.
Né
minu és não
pode emos
uzmi s i,,.kad nós
i emos
mul iianacionalinéie
es adoéia, onde
odas econômicas
sociais,
cul u i inhas,
ju ídicas decisões
semp e
di e amen e
paliecia nacionalinj
i
klausimg.
i
Aikemos
leninixkai:
maximame-
n e
desen ol -
emos de
cada nação, de cada
conselhos
Sajungos
po encial
da nação*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
nau a
—
o e
es a é!
Kai ku ios
pedagoginés-psichologinés
mui osiakalbys és
p oblemos. A k eipsiu
démesj pa ius as
ques ões mais
impo an es, ap endendo
j
keliy kalby.
1.
Poliglo o
psicikoje
linguagem
eiSkiniai,
de aco do
L.
Sée ba,
cons i ui um
ce o ipo
associacijy
sis emas,
que en e si
podem
elaciona se
desiguodai:
ambas
línguas
1)
cons i uem
dois
sepa ados
au onomines
associacijy
sis emas,
que uma
ou a não
possui ySio
su
(au onominés
mas ymo á eas,
pu a d ikalbys é);
o ma-se uma
comum,
2)
indi e enciuada,
miS i associacijy
sis ema.
Siuo caso
,,cada elemen o
de linguagem
em seu
simplesinj
[...]
equi alen e em
ou a língua,
ansmissão a
alan hiá ios
nãouda o
nenhuma
di iculdade
[...]
139

Pode não
p ecislu
bi y
dize , que
Zmonés, de
que
alamos,
conhecem
duas
línguas:
eles
conhecem
só uma,
aciau
língua em
duas
Si
aiskos
o mas, é
usado isso
uma, isso
ou a‘.
i
(Iep6a
1958,
48).
Si
mul idiakalbys -
és o ma
causelia kalby
in e e encia
indi ido psiquei.
P ak ica indica,
que s ichiné
mui osiakalbys-
é ge almen e
bina mi8 i.
Sua
salygom-
is
iimokusiy
kalbés
Sneka
chena
leksikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée p ipazis a
ba
único miS ios
mui osakalbys -
és limi e bida
—
samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
língua
(Ilep6a
1958,
57).
En ão
pedagógico
mui osakal-
bys és
o mação
glaudZiai
elaciones
su
de uma
língua
idiniy
désningumy
i
eg asiy
pe kélimu
(in e e encia
i
anspozição)
ou as línguas
a ies, léxico,
azeologia,
g amá ica,
aSybos,
g á ica,
pon uação e
es ilis ica
(z .
B3aumogelic s-
ue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k . ).
En ão kalby
mokymas(is)
epublikoje
u é y padé i
o mo i
samoninga,
coo denada
plu iakalbys e,
uZ e i kelius
s ichinei
plu iakalbys ei
mokslei iy,
s uden y
psichikoje,
a iau ak i8kai
ago a né a.
o
En ão
jsi ikiname,
paanaliza e
lie u iy,
usy,
uZsienio k .
i
p og amas,
ado élius.
2.
Mesclei iu,
es udan e
mais ápido
iSmag i
ou as
línguas
(87
lie u iu, usy
uzZsienio
i
kalby
moky ojy
opinião)
ajuda:
abebéjimo
ap o ei a
po encialu
Zodynu,
quando
nãoZinomi,
i es iniai
Zodziai
comp eendi-
dos de
aco do
ismag us
sios idiomas
básicos
Zodzius
(sim meu
76
%
aplausus y-
jy
p o esso );
in e p au iné leksika
(82,7
%);
u ilização
ope a i a
Zodynu
(74,8
%);
imagemDZio-
ji ala,
sugebéjimo
iSsiugdy i
jq
sakiniy
(50,8
%);
nag inéjimo
expe iência-
is
(74,
8%);
in ole ancia
linguís icos
ikumams
(77,3
%);
mokiniy
agdimas da
memmin ies
(89,3
%);
adução
igiidziai
(68
%);
subebéjimo
logkai mas i i
konspek a imo
(89,3
%);
(68
%)
i
igiidziai de
(65,3
%)
e isão;
écnica de
lei u a
i
pe cepção
(88
%);
aiskioio
de lei u a
igidZiai
(78,7
%);
co ecção
i
au oco ecção
aplicação
(77,3
%);
aSimo écnica
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
ano aumas
(88
O ) ink.
Ko o i kalby
su
in e e encijos
eiSkiniais, como
indica miné y
lie u iu, usy
uzsienio kalby
moky ojy
a sakymai,
ajuda kalbiniy
i
sis emy,
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
aduções
lie u iy ou o ou
ki y lie u iy
língua;
exe cícios
si uacionais;
p a imai apenas
i§
uma língua;
j
aplicação de
modelagem;
i8
con as iniai,
j
one iniai,
es ilis iniai
exe cícios;
isoke iopa
ex o analisé.
Naujés kalbés
in e no sis ema
ei8kiniy
in e e encia
i eik i ajuda
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
lingu odidak ik-
os p incípios,
ju
eg as, bidingus
gim osios, Tusy
uZsienio kalbos
mokymuisi
a
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
uncinj
eu is inj,
exigujan j:
a)
desen ol e
sis ema de
ensino,
baseado
unkcig ama -
ne
ika, linguagem
mínimoum,
aplica
amplamen e
j ai ius
eu is inius
ensino biidus,
algo i mos,
schemas;
combina
b)
samoninga
in ui y y
i
ap endizagem
da língua,
ligando
pasamonés
su
s e a; iipin is
nag inéjamy
c)
linguagem
eiSkiniy
pasika ojimu
exe cícios
g adualniu
p a imy
di iculdinimu;
i
in eg ação,
y
que indica que
bi ina
complexiskai
de aco do
conc e -
Gius ikslus
ensina
idiomas,
cons an em-
en e
a siZ elgian
j
j ai iy
kalbinés
a i idades
asiy idiomas
i
ligiy
ecip ocio
ySius
salygo uma,
i
u iliza
ugdy i
i
j ai ius
mokiniy
pazin inius
sugebéjimos:
mas yma,
imagduo e,
emoções,
olia, démesj,
memmin i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
umpalaike
i
ilgalaike);
cons an eme-
n e combini i
deduc y y
induk y y
i
no a kalbinés
medZiagos
i edima i jos
sis eminima,
ugdy i
linguagem
jgiidZius;
disposições
posi i as de
o mação
p incípio,
exigindoj
cons i ui
ês ní eis de
egulamen o
suki imo:
kogni y inj
i
a)
(pazin inj)
elacionadasj
su
in e io izuo as-
is p opósi os
alo iza i os,
p asmine
mokslei io
es udan e
a
disposa a,
posi i amy
b)
emocijyu,
a ek o, maZo o
(pa a
a i idades
de
p epa ação
posi i a
con ínua) biikle
i
c)
a i idades
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
e c.),
quando
Zmogus
su
p aze em
jli eldua
seus
p opósi os,
sumanyums
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacin
eminj
p incípio,
exigindoj
padua que
bia y c iadas
u ilizamadas
mokomosios
i
na ii alios
com a imo
i
si uações,
di eingai
ichinakalba
espi i uinis
pe sonalybés
ma
pasaulis de
i
aco do com os
emas
p e is os;
a Z alga kalby
kul i y sel ika
mokan ,
pag is a com
j
as espec i as
i
eo ias
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
nag inéjimas
indica, p ecisa
ka
melho a ,
ainda
melho ando
kalby
unkciona ima
epublikoje.
Pedagoginiy
i
psihologiniy
p oblemi
analizé
a e ia
eais kelius
o mo is
indi ido
samonéje
ha monin ai,
coo dina ai
mul iakalby-
s ei,
buscando
as iau
iSgy endin i
Na Li uânia
mui o papli usia
s ichine, mi8 iq
mui osiakalbys-
e.
LITERATURA
Leninas
V.
Nacionalinés
polí icas do
i
in e nacionalismo
p ole á io
ques ões.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP sob e
p ole a inj
in e nacionalizma.
V,
1978.
M.
Go baéio o
língua
TSKP
CK
plenum
Janei o
//
T ibunal,
1987.
Sausio
27.
Go ba io
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
V,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Li uiy usy
i
kalby
mokéjimo
ní el, como
anks i osios
ély osios
d ikalbys és
i
o ma imosi
esul ado,
compa ação
//
Ques ões
i
de ensino
e educação.
V,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psicologia.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
P uda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
a eas,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
amigosys -
és língua
//
Comunis a,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Alguns
pedagógicos
sociologicos
i
kalby aspec os
educacionais
mul idiakalbys -
és salygomis
//
Socialinés
linguis ikos
p oblemos:
Li uiy
kalbo y os
ques ões,
XIX.
V.:
Ciência,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
P incípio de
o mação de
disposições
posi i as no
p ocesso
pedagógico
//
Ha monicame-
n e
iSsi ys iusios
soomeniSkai
a i ios
es udan e
pe sonalybés
educacão no exe cício
TSKP
XXVII
su a-
Ziação
n e imus.
V,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
%MeKHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowx-
kene A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o -
Myeckoll
ycTaHOB-
KH Kak
OCHOBa
Pa3BHT-
HA
CaMOCT-
OATeNbH-
OW
yueOHO
gea
//HayTen-
bHOCTH4.
Tp. By30B
JIua CCP.
Meno ux-
a, T. 22.
1987. C. 168-179.
IlapHac B.
O epxu
no
mHH Bo-
gHAaKTH-
Ke.
Busmbu -
oc: Moxcsiac, 1976.
Iep6a JI.
B.
Ms6panu-
sie
a o si
10
a3bIKO3H-
aHHIO HM
(hoHeTH-
Ke. JI,
1958. T 1.
COWMAJIBHBIE MW
MEJATOPMUKO-TIC-
HXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha ocHose
uccieqoBaHH-
A, aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI B
pec yOnHKe
M CTpaHe
JenaeTca
HECKOBIbKO
BBIBOAOB,
BAXKKHBIX
JIA
HasibHelime o
(yHUMOHMPO-
BAHHA ABY-H
MHOFOS3bI4-
HA CHOPEQ
HaceeHHA
peci yHKH,
KOKTKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKO HEOOXOAUMOCTh HccieqOBaHMA PaHHe o MaccoBoTO TPeXbASbI4MA; HEOOXOAHMOCT KOPPeEKTHPOBKH H3AaTeNbCKON paOOTHi, OKa3aBu elica B JIMTBe Ha Gosee HU3KOM ypoBHe, 4eM B Apy ux pec yO1MKax, 4 Wp.). bTaTbe BbIABUTAa oTCsA M HEKOTOpBIe, HanOonee BaxHble, Me7a O wKO-lcMCXOJIO HyecKHe MOOKCHHA, HHTIOWHe Sompuioe TeopeTHuecKOe H MpakTH¥ecKOe 3HaHaA AIA CORIACOBaBaHO HKO,HeOPAHHHHHHHHORHHORHO H3Y4CHKOHA HECJJIBKH ABBIKOB (XYCTBOHBOHANOBHAAAAKTHKH, MCHONB3OBAAH HAOMHeO HTOCYEO METYKYEO Kypho ombi a oOYBAHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHH).