LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RUSIAI
IR
SAVEIKOS
DUIKALBYSTE,
LALBU
SAVEIKOS.
LIETUVIU
LABRA
VYTAUT-
AS SERNAS
SOCIALINES
IR
‘PEDAGOGINES-PSICHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMOS
conselhos
Sajungoje há 127
idiomas:
ibe y-kaukazie iu,
36
iu ky,
25
indoeu opie iy,
24
mongolu, ungusy,
mandZii y,
22
inoug y.
20
Zinoma
nemazZa
es adoybiu
(Canadá,
Suica ija,
Índia,
Bélgica,
China,
Indonésia,
Pue o
Rikas,
Tu quia
i
e c.), nas
quais
j ai ios
po os
ala sua
língua
(es a ybés
plu ia au és,
mas nau os
ienakalbés).
conselhos
Saliai
ambém
bidinga
egioniné
ienkalbys é.
Os
ussos
cons i u-
em sob e me ade
conselhos
Salies
esiden e:
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
Exis e
i
mui osikalbys -
é!, quando numie
epublikoje,
exempZiui,
Ta yby
Na Li uânia,
unciona
á ias sua
ipos:
lie u iy usu,
usylie u iy,
lie u iylenky,
lenky lie u iy
pan.
i
No in i i mui osakalbés
epublikos kalby sel ika, é
p eciso a siZ elg i
socialinius
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius, désningumus,
ypa umus.
j
jy
i
Kai ku ios
socialinés
mui oiakalbys -
és p oblemos.
Suas
elhas
como
i
mesma
Zmonija.
Po
se yniasdeSim
me y
conselhos
Sal éia já
mui o
alcançado:
suazia ime
do pa ido,
X
com a
pa icipação
de Lenin, oi
V.
con i mada
au y da
Rússia
§
p og ama
de
educação,
de aco do
com o qual
su giu a
p essupo-
i
s o
sepa a i-
y au y
au eliy
kul i ai, línguas c esce , iSsiplé é
Si kalby
es e as de
consumo;
documen ação
gim aja língua
oi a ada em
odas liaudies
a éo
Sakos,
áb icas;
eque u a
j
esponsá e-
is pos us
pa a
zmones, bem
mokan ius
ie iniy
esiden ejy
língua,
Zinan ius
psicologia
ju
bui i.
i
[ á ios idiomas
começa amé a
publica
g oZiné, ciência
popula a inam-
oji li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
Tudo isso
ajudou
Sukles é a
língua
na i a.
Taiau¢
Siandien, p a
ado ando
js a yma dél
als ybinés
lie u iy
idiomas, oi
o mada
oda ou a
padé is:
nma os
lingua de
consumo
s e os
o am mui o
susiau in os,
líde es
galéjo sua
nemoké i k .
i
Nacionaliniy
elaçãoiy
p ackai
mui o
skolinga
musy
eo iné
men is.
Juk é
a o,
amigos,
que,
uZuo
a i amen-
e y e
eais
eiSkinius
naciona-
1
Te mino
,,daugiakalbys é
( us.
MH3B 4He,
oko os,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism, p anc.
polyglossie)
nosakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy kalby
a ojima
i ai iais
p opósi -
os
(ou ição,
aléjamo,
aSima,
lei u a,
ansmiss-
ão ou odas
lingubinés
ac i idades
iiSys
jun amen-
e paémus).
A exis ência de
necessidade,
mul iakalbis e
pode se di idi
ikalbis e,
j
ke u kalbis e
. .
i
Falbédami
sob e
kalby
3—4
mokymasi
mokykloje,
mes
sqlygi8kai
ambém
consumime
e ming
,,daugiak-
albys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
mui o
au o iy
a oja
e mina
d ikalbys é*
independen e-
men e do kalby
skaigiaus.
Tu bi mais
d ikalbys és
sa oka
pa anki
nag inéjan
só d iejy
kalby
his ó icos,
gene icos
s uk i os
elacionus.
i
®
Possí eis
i
ou os
poZid iais:
his ó ico,
geog á ico,
sociológico,
linguís ico,
g a inis
(pagal
aS o
apa ece a-
i
dima) k .
135
liniy
elaçãoiy
s e eje
[...],
alguns miisy
socie és
moksly
specialis ai
ilga laika
ki é
.,s eikinamojo
pobiidzio
ak a us, que
às ezes mais
eminuiam
pakilius os us,
do que sé ios
es udos
cien í icos.
P ecisa
p ipazina -se
que os e os
ei os na á ea
nacionaliniy
elaçãoiy,
ap aiskos
ica am
jy
SéSelyje ou
sob e elas oi
não acei a
pa lé i*
(Go ba io
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly ikumai
pesquisando as
elações
nacionais biidingi
socioling is ikai,
socialiniy
i
daugiakalbys és
p oblemy
analizei:
1.
conselhos
Salies
nacionalinéms
mazumoms,
que
cons i uem
me ade
(47,5
%)
odo
Salies
esiden e-
(1979
m.
sjy
su aSymo
be
dados),
na osios
línguas,
p ecisa
moké i
usu
o
língua,
usams,
i
polkams k .
maZumos,
i endo¢ioms
na Li uânia,
bem moké i
es a aline
lie u iy língua.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
alcané
isso, que
os li u os
bem
iimoks a
usy
língua.
Mas
nelie u iskas
escolas da
Li uânia a é
que mui o mal
iSmokoma
es a aliné
lie u iy lingua.
Tagiau qualio
bwikalbys -
és ipo nós
buscamos:
adequa aus
doisio
1)
(A
i
B)
da língua
pa alelo
consumo;
2)
kalby
asimiliacijos,
quando ala
A
uZleidzZia
luga kalbai;
kalby miSimo,
B
kai
3)
i§
A
i
B
kalby
pasida o
uma no a
linguag-
em sis ema?
Siuo
Klausim
Salyje
né a
o d os
disposiç-
ões.
1950—1965
oco eu
campanha
du an e
—
anos
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHoHa-
sIbHOH
mikone-
i
TM k .
kanalais siek i
—
kalby miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau do
suda ky os
linguagem
kenéia
gamyba,
A
a
B
su inka
comunicação,
ope a i us
in o mação
pe eikimas
ypaé
mesmaos
idiomas.
i
Foi
obse é a
i
ou a
d ikalbys és
di eção:
kalby
asimiliação.
Da sé imo
deSim me io
p adzioje
apklaus y
60-70%
komiy, ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
li emen e
mokéjo
gim aja
usy kalba
i
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
habi an e-
sjy
compação
dados
mos am
que cada
miniau
sepa i y
nacionalel-
iu
esiden e-
jy seu
au ybés
língua
indica
como
gim aja
língua, plg.
(adequadam-
en e po
ano de
cons i uçã-
54,9
%—51,3
%—43,1
%
o): e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau oi
seg ab a
ado ado
i
1980
m.
TSKP
CK
i
TSRS
Resolução
do
Conselho Minis e ial
Apie meios
dél
u o esce
do
econômico
i
social
Siau és
au ybiy
i amyjy
ajony
desen ol imo.
Siame
nu a ime
ala sob e
i
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
cuja
padé y
ugdy i
Siau és
au y
albas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i aS o
ju
a kyma.
En ão
coybiné
go e noybé
a me é
i
asimiliacine
d ikalbys e,
po que
,,nacionais
elações
miisy
Salyje
—
isso é i a
ealaus
ques ão
de ida.
Nós
emos
bei a
imensam-
en e
adian iis
i
ac i8ki
em odas
as á eas
que
a e am
Zmoniy
nacionais
in e esus
i
nacionais
sen imen os
(Go ba io
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
ZodiZiai:
,,...cay quem
amZinai
p ecipan es
diz, que não
necessá ias
nacionalinés
línguas
agina
g eigiau
[...],
susilie i.
Tal nacional
nihilismo, embo a
dis a çado de
mégdZiojimo de
i
in e nacionalismo,
po
e dadey é ainda
mais eacing, do
i
que o p óp io
nacionalismo
[...].
O mundo
g azus no
que ele
j ai iakalbis
polia eidis.
i
Tokj
jj
sukipa i
é
na u eza
(Msnec ua
1987
06
20).
Cada
nação
que
i e ,
iSlaiky i
na sua
língua.
Asimiliaciné
polí ica
bidinga ao
mundo
capi alis a,
panasiam
j
malina‘, que
con o me os
di e enças
nacionais
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby poli
ikai
136
s e ima
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
polí ica.
I
isso
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
sua
lenininés
kalby
poli ikos
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididziaç-
ão.
Da
V.
Leninas indicé, jog,
analiséjan kalby
poli ica quima, não
pode sup ieSin i do
nacional do
bend anacional, é
p eciso concilia
eles ambos
i
(Leninas
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugdy i meile
sa o au ai,
sa o kalbai
né a
nacionalismas.
Acei a-se
ecioji
b ikalbys és
di eção:
adek a us
kalby
pa alelinis
consumo,
A
i
B
a iau cadaos
segundo
paski j:
sakykim,
lie u iy como
als ybinés
idiomas
epublikoje,
usy como
bend a imo
en e
—
o
—
TSRS
au y.
Bi inas
sociology,
pedagogu,
psihology
coo denad-
as
es o ços
di einguei o o ma em
Sio ipo
d ikalbys e
en e
epublicas
esiden eju.
S Educação,
cul i os
p oduybinés
js aigos,
i
imonés
o ganizações
u é y
i
isoke iopai
alkininkau i
okiai
cien ininky
c ia ai
concepção
ealiza ii,
simul bi ina
uZki s i kelius
kalby mi3imui
o
Zmoniy
samonéje.
2.
B ikalbys é
pode bi i
ienpusé
esiden es
(A
b ikalbiai, B
ienkalbiai)
d ipusé,
quando
i
A
i
B
habi an es
bílib es.
1979
m.
sumSimo
dados
mos am
que usy
ala como
segunda-
ja
Li uânia
Te i ó io
TSR
li emen e
moka
48
%
esiden e-
i8
ju
52,2
%
sjy, lie u iu,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki yoje
i eman-
&iy
au iniy
mazumy.
Li uiy como
gim aja
an ajq
i
ala
li emen e
moka
esiden e-
85%
ju: bem
moka
ja
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
usso,
32,5
%
zydu.
Is odo
ki a au iy
d ikalbiy
esiden e-
jy é
28,1
%.
Miisy
epublikoje
mais
p e aleja
ienpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
li e ai
moka
usy ala,
quando
enquan -
opu os
ussos
(36
%),
polacos
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainiegiai
(15,5
%)
a é
1,5—3—4
ezes
maZiau
moka
lociniy
esiden -
ejy
língua.
Ma y ,
Li uânia
s e inga
a ykéliams,
como
i
jy
cul a ai
(Licis
1987
12
12).
Memo á eis
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:,.Kad-
angi
emanescen-
es do
nacionalismo
são
au o iska
de esação do
didZia usisko
Fo ma
so inizmo,
isso yZ inga
ko a
didZia usisku
su
So inizmu é
ik iausia
līdzeké
nacionalis inéms
emanescen es
i eik i (Lenins
1978,
334—335).
Como
mos a
TSKP
CK
o ganizuo as
sajunginés
con e ência-
s,,Nacionaliniy
san ykiy
aida
b andaus
socialismo
salygomis
medZiaga,
p ecisa só
bem
ne
iscompe i
usy língua
como
TSRSy
au a imo
p iemoneg,
mas
p ocu a
i
que
,, usai ki y
i
au ybiy
ep esen -
an es,
baigian ieji
epublikos
mokyklas,
bem
moké y
pag indinés
au ybés
kalba
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psicologia,
bui j
kul ii a.
i
—
V.
§.).
Isso pe mi i ia
eles mais
a i amen e
u iliza em
liaudies ikyje,
pa iniame,
es a aliniame
apa a e
kul i os á ea
(Bocnu s pa p
i
...
1982,
52).
Ele ambém em
g andeele
necessidade em
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
habi an es da
epúblicay
aukléjima
mú uo espe o,
espí i o de
ole ância.
Padé i
o ma
abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
p ima e-
a ado ado
LKP
CK
a u amen o
,,Dél p iemoniy às
elações
nacionais na
epública
melho a o
in e nacional do
i
pa ió ico
i
educlémen o
aumen a a
e icácia, onde
en e ou a diz:
,,VisapusiSkai
padé i i8mok i
[...]
lie u iy kalba
aqueles
habi an es da
epública que
ainda não
moco*
(Ve dade,
1987
04
02).
Si
men is
j i in a
i
js a yme
dél lie u iy
como
als ybinés
línguas.
Acei a-se abipusés
d ikalbys és
di eção, quando
con acojan ieji
sabem um do ou o
línguas.
Pa a
consegui
que
epublikas
ki a au iai
iSmok y
lie u iy kalba
bii ina:
137
o mo i
lie u iy
kalbos
po eikiy
sis ema;
p epa a e
iSleis i
lie u iy
kalbos kaip
negim osios
ado élius
sa a ankisk-
ai moky is i
p ie pa eik i
a i inkama
onoch es o-
ma ija;
ipa eigo i
edi o ias
pe iodiSkai
ap iipin i os
esiden es
da epública
Zodynais e
Zodynéliais
(lie u iy usy
e k .);
aumen a
lie u iy
idioma de
ensino
du an e o
uso e lenky
idu inése
escolas,
sulyginando
ela com
alandy
skai ium,
a ibuído
usy albai
lie u iy
escolas;
comeé i a
o ma
li eu iy
língua e
li e a ii os
p o esso es
usy e lenky
escolasom;
p adinése
klasése
pe mi i
lie u iy
língua
dés y i só
pa a
li uanis s;
p ocu a que
baigusieji
epublikos
bazines
mokyklos
ki e audiai
galé y
con inue
PTM,
echnikumuis
e
aukS osiose
mokyklose os
assun os
p incipais
ensina
lie u iy kalba;
p omo e
a8y i
dise ações
i§ le u iy
língua e
li e a ii os
me odicos de
ensino usy e
lenky
escolas;
ab i usy e
lenky escolas
com
e o çado
lie u iy
idioma
ensino.,,Cze -
wony
sz anda ,,,T-
é ynés
S iesos,
Komjaunimo
iesos,,,So i-
e skaja
Li a‘,,,S y -
u io e k .
edakcijas
u é y
pla¢iau
p opagua
lie u iy
idioma
ap endimasi
en e
epublikas
lenky e usy,
padé i
o mula
Sios mo i os
e
necessidades
de
ap endizage-
m, o nece
me odiniy
ecomendaç-
ões.
3. De aco do
com K.
Ga S os e J.
T i ono o
19851986 m.
ecolhus
dados, i¥
1075
inqui yujy
78,2% indicé
no j iSmok i
usiSkai
con e sé i,
le e a8y i,
6% le e
aSy i, 11,8%
ienuskalbé-
i. 73,2%
usy indicé
po eikj
i8mok i
lie u iskai
kalbé i,
lei a , e
aSy i, 3,4%
ien lei a e
aSy i, 18,6%
ien
susikalbé i e
4,6%
nea saké.
Os dados
ap esen ad-
os mos am
que o
p incipal
obje i o do
ensino do
usy língua
do ge al e
especial do
la inho
epúblicas
medu inése
escolas
u é y bi i
kompleksiS-
kas: ensina
não só
Snekamosi-
os idiomas,
como
ecomenda-
da
a ualinéje
usy kalbos
VIX klasiy
p og amoje
escolas com
lie u iu
dés omaja
kalba, mas e
lei a , e
ai i. Tal
obje i o pa
u é y bi i
le an ado e
lie u iy
linguagem
p og amas
escolasom
usy e lenky
dés omaja
língua. 4.
Ku ian
au ing
escola,
bi ina
imedia ame-
n esian
plés i
ikalbys és
pesquisas. I
j chama
eles não só
pedagogos,
mas ambém
psicólogos,
isiologos e
sociologus.
Ma os,
Salies e
cien is as
do mundo
g eZ ai
passaco p i
segunda,
e Ciosa
linguagem
mokikoje,
kol mokiniy
psichi i i-
no ma oji
kalba, kol ji
nema apo
komunika i-
mo
p iemone,
kol
nep adé a
moky is
a8y inés
ma mosios
kalbos (a.
Jacike igius
27, 1970, 51,
80, 250,;
Pyckkni sIk
BHANMOHA-
NbHOL
MIKONe 21
1987, 129-131,
139-142;
Balikon Dais;
1058 Dais;
1058 Dais,
1980, 141;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gud-
ai is,
Komenskis,
Sau je e
ce .).
Quan o e e
obse é i
in es igando
keliy kalby
mokyma,
ijy kalby
mokymasis
anks y ojo-
je
aikys éje
pode causa
j ai iy
nepageidau-
iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢ en e
silpnesnés
psichikos,
saúde,
lé esnio
c escimen-
o e k .
mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psychikoje
painiojamas
sa okos,
kalby
sis ema. Si
s ichiné
mui osiakal-
bys é
a apaldo
ap ende
usy,
gim osios e
ki y kalby.
Ca u isso
pode causa
mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
po que a
c iança
mui o jégy e
empo em
dedica
no a,
in e e uo-
jan ia
medZiagai
isisamoni i.
I
mais: quan o
es o ços
exaukalaus do
p o esso an-
i8
dy, que
i
i8saugo y na
memó ia
du an e kalby
lições jgy a
in o mação? !
O
kokiq
p ak ine
p ecisam-
os c iança
à
pe sonali-
dade
o ma
u és é
que ele
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy
138
a
ou as
línguas
Zodziy?
Unicin el
an agem
galé y bi i
só é isso,
que mais
ácil
i8moks am-
as
egula ing-
as
es animas
língua
a im. A
mais
ne
p o ei o
duo yu
in ensi ous
uzsienio
kalby cu so,
su ilc ado
VXII
classeése?..
5.
No édami
ismon i keliy
kalbu, às
ezes
de amai
nebeiSmokom
nenhuma: nem
gim osios,
nem usy.
Mokiniai só
ne
nemoka
iSliai
eikS i seu
mindiy, mas
pe manece
maza agéiai.
i
Isso
bidinha
pa icula
y
lie u isky
mokykly
mokiniams,
onde s ip i
usy lenky
kalbiné
a
aplinka.
Pa yzdziui,
únicas
Vilniaus
PTM cu so
I
mokslei iai
a8é
pap as¢iausia
klasés lie u iy
kalbos
IX
dik an a,
ku j
p o esso
j e ina
assim:
unidadesai
22
i
4
d eje ai.
T eje u
a
qu e u
ninguém
nepa asé.
Ma y , usy
lenky
a
kalbinés
ambien e
lie u iy
mokykly
mokslei iam
bi ina
e o ça
lie u iy
kalbos
mokyma,
suda y i
salygas
lanky i
a i inkamus
lie u iy
kalbos
akul a i us
pan.
i
6.
1913
m.
V.
Leninas no
a igo
,,K i inés
obse açõ-
es a
ques ão
nacional a8é:
,,Salalin i
isokia
eodaline
ap eensão,
isokj nacijy
engima,
ossas uma
nação ou uma
língua
p i ilégios
são
neabejo ina
p ole a ia o,
como
demok a in-
és jégos,
de e
(Leninas
1983.
T.
24.
P.
128).
Segundo
iSleis y
li o
skai iy
misy
epública
mui o
a asada
de
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
epubliky
(plg. :
1985
m.
TSRS
iSleido
778
li os
100
esiden e,
RTFSR
—
1206,
La iais
TSR
—
664,
Es ônia
TSR
—
1131,
o
Li uânia
TSR ik
612).
Li uânia
TSR
a iliqua
pe iodikos
i
leidiniy,
moksliniy
knygy
b oSi i y
i
pe mi imo
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o, ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
k ., e kai
i
ku iy
mies y
knygynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knygomis
usy kalba,
as quais
mazZai kas
pe ca,
a iau
mui o
no édamas
negausi
i
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
ala.
Li os
publicados
i
dis ibuídos
insu icien e-
men e a siz elgian
j
jy
demanda.
Se
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
imp udos
lanky
ex ensão
16
uisienio
kalby
einam-
en o
inkiniy, isso
Li uânia
TSR ik
ienq
(kas me ai)
3—5
imp udos
5
lanky
olum ies,
isso
i
o ap in u.
Sie
i
panasiis
coisas
cons i u-
em ce a
disonansa,
pazeidzia
V.
Lenino
p ecei o a
p ole a iado
como a
democ á ica
jégai
paSalin i
—
,,uma nação ou
uma língua
p i ilégios,
nega i amen e
a endepia
in e nacionaliniy
jausmy ugdymui.
Né
minu és não
pode emos
uzmi s i,,.kad nós
i emos
mul iianacionalinéie
es adoéia, onde
odas econômicas
sociais,
cul u i inhas,
ju ídicas decisões
semp e
di e amen e
paliecia nacionalinj
i
klausimg.
i
Aikemos
leninixkai:
maximame-
n e
desen ol -
emos de
cada nação, de cada
conselhos
Sajungos
po encial
da nação*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
nau a
—
o e
es a é!
Kai ku ios
pedagoginés-psichologinés
mui osiakalbys és
p oblemos. A k eipsiu
démesj pa ius as
ques ões mais
impo an es, ap endendo
j
keliy kalby.
1.
Poliglo o
psicikoje
linguagem
eiSkiniai,
de aco do
L.
Sée ba,
cons i ui um
ce o ipo
associacijy
sis emas,
que en e si
podem
elaciona se
desiguodai:
ambas
línguas
1)
cons i uem
dois
sepa ados
au onomines
associacijy
sis emas,
que uma
ou a não
possui ySio
su
(au onominés
mas ymo á eas,
pu a d ikalbys é);
o ma-se uma
comum,
2)
indi e enciuada,
miS i associacijy
sis ema.
Siuo caso
,,cada elemen o
de linguagem
em seu
simplesinj
[...]
equi alen e em
ou a língua,
ansmissão a
alan hiá ios
nãouda o
nenhuma
di iculdade
[...]
139
Pode não
p ecislu
bi y
dize , que
Zmonés, de
que
alamos,
conhecem
duas
línguas:
eles
conhecem
só uma,
aciau
língua em
duas
Si
aiskos
o mas, é
usado isso
uma, isso
ou a‘.
i
(Iep6a
1958,
48).
Si
mul idiakalbys -
és o ma
causelia kalby
in e e encia
indi ido psiquei.
P ak ica indica,
que s ichiné
mui osiakalbys-
é ge almen e
bina mi8 i.
Sua
salygom-
is
iimokusiy
kalbés
Sneka
chena
leksikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée p ipazis a
ba
único miS ios
mui osakalbys -
és limi e bida
—
samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
língua
(Ilep6a
1958,
57).
En ão
pedagógico
mui osakal-
bys és
o mação
glaudZiai
elaciones
su
de uma
língua
idiniy
désningumy
i
eg asiy
pe kélimu
(in e e encia
i
anspozição)
ou as línguas
a ies, léxico,
azeologia,
g amá ica,
aSybos,
g á ica,
pon uação e
es ilis ica
(z .
B3aumogelic s-
ue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k . ).
En ão kalby
mokymas(is)
epublikoje
u é y padé i
o mo i
samoninga,
coo denada
plu iakalbys e,
uZ e i kelius
s ichinei
plu iakalbys ei
mokslei iy,
s uden y
psichikoje,
a iau ak i8kai
ago a né a.
o
En ão
jsi ikiname,
paanaliza e
lie u iy,
usy,
uZsienio k .
i
p og amas,
ado élius.
2.
Mesclei iu,
es udan e
mais ápido
iSmag i
ou as
línguas
(87
lie u iu, usy
uzZsienio
i
kalby
moky ojy
opinião)
ajuda:
abebéjimo
ap o ei a
po encialu
Zodynu,
quando
nãoZinomi,
i es iniai
Zodziai
comp eendi-
dos de
aco do
ismag us
sios idiomas
básicos
Zodzius
(sim meu
76
%
aplausus y-
jy
p o esso );
in e p au iné leksika
(82,7
%);
u ilização
ope a i a
Zodynu
(74,8
%);
imagemDZio-
ji ala,
sugebéjimo
iSsiugdy i
jq
sakiniy
(50,8
%);
nag inéjimo
expe iência-
is
(74,
8%);
in ole ancia
linguís icos
ikumams
(77,3
%);
mokiniy
agdimas da
memmin ies
(89,3
%);
adução
igiidziai
(68
%);
subebéjimo
logkai mas i i
konspek a imo
(89,3
%);
(68
%)
i
igiidziai de
(65,3
%)
e isão;
écnica de
lei u a
i
pe cepção
(88
%);
aiskioio
de lei u a
igidZiai
(78,7
%);
co ecção
i
au oco ecção
aplicação
(77,3
%);
aSimo écnica
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
ano aumas
(88
O ) ink.
Ko o i kalby
su
in e e encijos
eiSkiniais, como
indica miné y
lie u iu, usy
uzsienio kalby
moky ojy
a sakymai,
ajuda kalbiniy
i
sis emy,
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
aduções
lie u iy ou o ou
ki y lie u iy
língua;
exe cícios
si uacionais;
p a imai apenas
i§
uma língua;
j
aplicação de
modelagem;
i8
con as iniai,
j
one iniai,
es ilis iniai
exe cícios;
isoke iopa
ex o analisé.
Naujés kalbés
in e no sis ema
ei8kiniy
in e e encia
i eik i ajuda
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
lingu odidak ik-
os p incípios,
ju
eg as, bidingus
gim osios, Tusy
uZsienio kalbos
mokymuisi
a
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
uncinj
eu is inj,
exigujan j:
a)
desen ol e
sis ema de
ensino,
baseado
unkcig ama -
ne
ika, linguagem
mínimoum,
aplica
amplamen e
j ai ius
eu is inius
ensino biidus,
algo i mos,
schemas;
combina
b)
samoninga
in ui y y
i
ap endizagem
da língua,
ligando
pasamonés
su
s e a; iipin is
nag inéjamy
c)
linguagem
eiSkiniy
pasika ojimu
exe cícios
g adualniu
p a imy
di iculdinimu;
i
in eg ação,
y
que indica que
bi ina
complexiskai
de aco do
conc e -
Gius ikslus
ensina
idiomas,
cons an em-
en e
a siZ elgian
j
j ai iy
kalbinés
a i idades
asiy idiomas
i
ligiy
ecip ocio
ySius
salygo uma,
i
u iliza
ugdy i
i
j ai ius
mokiniy
pazin inius
sugebéjimos:
mas yma,
imagduo e,
emoções,
olia, démesj,
memmin i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
umpalaike
i
ilgalaike);
cons an eme-
n e combini i
deduc y y
induk y y
i
no a kalbinés
medZiagos
i edima i jos
sis eminima,
ugdy i
linguagem
jgiidZius;
disposições
posi i as de
o mação
p incípio,
exigindoj
cons i ui
ês ní eis de
egulamen o
suki imo:
kogni y inj
i
a)
(pazin inj)
elacionadasj
su
in e io izuo as-
is p opósi os
alo iza i os,
p asmine
mokslei io
es udan e
a
disposa a,
posi i amy
b)
emocijyu,
a ek o, maZo o
(pa a
a i idades
de
p epa ação
posi i a
con ínua) biikle
i
c)
a i idades
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
e c.),
quando
Zmogus
su
p aze em
jli eldua
seus
p opósi os,
sumanyums
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacin
eminj
p incípio,
exigindoj
padua que
bia y c iadas
u ilizamadas
mokomosios
i
na ii alios
com a imo
i
si uações,
di eingai
ichinakalba
espi i uinis
pe sonalybés
ma
pasaulis de
i
aco do com os
emas
p e is os;
a Z alga kalby
kul i y sel ika
mokan ,
pag is a com
j
as espec i as
i
eo ias
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
nag inéjimas
indica, p ecisa
ka
melho a ,
ainda
melho ando
kalby
unkciona ima
epublikoje.
Pedagoginiy
i
psihologiniy
p oblemi
analizé
a e ia
eais kelius
o mo is
indi ido
samonéje
ha monin ai,
coo dina ai
mul iakalby-
s ei,
buscando
as iau
iSgy endin i
Na Li uânia
mui o papli usia
s ichine, mi8 iq
mui osiakalbys-
e.
LITERATURA
Leninas
V.
Nacionalinés
polí icas do
i
in e nacionalismo
p ole á io
ques ões.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP sob e
p ole a inj
in e nacionalizma.
V,
1978.
M.
Go baéio o
língua
TSKP
CK
plenum
Janei o
//
T ibunal,
1987.
Sausio
27.
Go ba io
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
V,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Li uiy usy
i
kalby
mokéjimo
ní el, como
anks i osios
ély osios
d ikalbys és
i
o ma imosi
esul ado,
compa ação
//
Ques ões
i
de ensino
e educação.
V,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psicologia.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
P uda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
a eas,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
amigosys -
és língua
//
Comunis a,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Alguns
pedagógicos
sociologicos
i
kalby aspec os
educacionais
mul idiakalbys -
és salygomis
//
Socialinés
linguis ikos
p oblemos:
Li uiy
kalbo y os
ques ões,
XIX.
V.:
Ciência,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
P incípio de
o mação de
disposições
posi i as no
p ocesso
pedagógico
//
Ha monicame-
n e
iSsi ys iusios
soomeniSkai
a i ios
es udan e
pe sonalybés
educacão no exe cício
TSKP
XXVII
su a-
Ziação
n e imus.
V,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
%MeKHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowx-
kene A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o -
Myeckoll
ycTaHOB-
KH Kak
OCHOBa
Pa3BHT-
HA
CaMOCT-
OATeNbH-
OW
yueOHO
gea
//HayTen-
bHOCTH4.
Tp. By30B
JIua CCP.
Meno ux-
a, T. 22.
1987. C. 168-179.
IlapHac B.
O epxu
no
mHH Bo-
gHAaKTH-
Ke.
Busmbu -
oc: Moxcsiac, 1976.
Iep6a JI.
B.
Ms6panu-
sie
a o si
10
a3bIKO3H-
aHHIO HM
(hoHeTH-
Ke. JI,
1958. T 1.
COWMAJIBHBIE MW
MEJATOPMUKO-TIC-
HXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha ocHose
uccieqoBaHH-
A, aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI B
pec yOnHKe
M CTpaHe
JenaeTca
HECKOBIbKO
BBIBOAOB,
BAXKKHBIX
JIA
HasibHelime o
(yHUMOHMPO-
BAHHA ABY-H
MHOFOS3bI4-
HA CHOPEQ
HaceeHHA
peci yHKH,
KOKTKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKO HEOOXOAUMOCTh HccieqOBaHMA PaHHe o MaccoBoTO TPeXbASbI4MA; HEOOXOAHMOCT KOPPeEKTHPOBKH H3AaTeNbCKON paOOTHi, OKa3aBu elica B JIMTBe Ha Gosee HU3KOM ypoBHe, 4eM B Apy ux pec yO1MKax, 4 Wp.). bTaTbe BbIABUTAa oTCsA M HEKOTOpBIe, HanOonee BaxHble, Me7a O wKO-lcMCXOJIO HyecKHe MOOKCHHA, HHTIOWHe Sompuioe TeopeTHuecKOe H MpakTH¥ecKOe 3HaHaA AIA CORIACOBaBaHO HKO,HeOPAHHHHHHHHORHHORHO H3Y4CHKOHA HECJJIBKH ABBIKOB (XYCTBOHBOHANOBHAAAAKTHKH, MCHONB3OBAAH HAOMHeO HTOCYEO METYKYEO Kypho ombi a oOYBAHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHH).