LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
BIIKALBYSTE,
LAGBU
SAVEIKOS.
LIETUVIU
L'ALBA
VYTAUT-
AS SERNAS
SOCIALINES
IR
‘PEDAGOGINES-PSICHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMI
Ta yby
Sajungoje è 127
lingua:
ibe y-kaukazie iu,
36
iu ky,
25
indoeu opie iy,
24
mongolu, ungusy,
mandZii y,
22
inoug y.
20
Zinoma
nemazZa
S a oybiu
(Canada,
S ica ia,
India,
Belgio,
Cina,
Indonesia,
Pue o
Rikas,
Tu chia
i
e c.),
nelle quali
j ai ios
popolo
pa la lo o
lingua
(s a ybés
plu ia au és,
ma au os
ienakalbés).
Ta yby
Saliai anche
bidinga
egioniné
ienkalbys é.
I ussi
cos i ui-
scono
ci ca me à
Ta yby
Salies
esiden e:
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
È
i
mol iiakalbys é!,
quando in una
sola epubblica,
esempioZiui,
Ta yby
in Li uania,
unziona
qualche sua
ipia:
lie u iy usu,
usylie u iy,
lie u iylenky,
lenky lie u iy
pan.
i
No in i i mol iakalbés
epublikos kalby sel ika,
se e a siZ elg i socialinius
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius, désningumus,
ypa umus.
j
jy
i
Kai ku ios
socialinés
mol iiakalbys és
p oblemos.
Le
ecchie
come se
i
s essa
Zmonija.
Pe
se yniasdeSim
me y
Ta yby
Salì éia già
mol o
ealizza a:
s azia ime
del pa i o,
X
con Lenin
p esen e, è
s a a
V.
con e ma a
au y
della Russia
§
p og am-
ma
educa i o,
secondo
cui è
appa so il
p esuppo-
i
s o
sepa a i-
y au y
au eliy
kul i ai, lingui a c esce e, iSsiplé é
Siy kalby
sphe e di
consumo;
documen azio-
ne gim aja
lingua è s a a
a koma in
u e liaudies
inoo
Sakos,
abb iche;
ichies a
j
ichies a
esponsabili
pos us dedic
zmones,
bene
mokan ius
ie iniy
esiden ejy
lingua,
Zinan ius
ju
psicologija
i
bui i.
[ aia lingue
comincié a
lascia e
g oZiné,
scienza
popula inamoji
li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
Tu o
ques o ha
con ibui-
o
suklis é la
na i a lingua.
Ta¢iau
Siodien,
p acce an-
do js a yma
dél
als ybinés
lie u iy
lingua, e a
so a una
u a al a
padé is:
ma osios
lingua
consumo
s e os e ano
mol o
susiau in os,
i capi galéjo
la nemoké i
k .
i
Nacionaliniy
san ykiy
p ak ikai
mol o
debinga
musy
eo iné
men is.
Juk è un
a o,
amici, che,
uZuo
a i ame-
n e y e
ealius
eiSkinius
naciona-
1
Te minu
,,daugiakalbys é
( us.
MH3B 4He,
oko os,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism, anc.
polyglossie)
nosakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy kalby
a ojima
i ai iais
obie i i
(ascol o,
pa éjimo,
aSima,
le u a,
aduzione
oppu e
u e
lingbinés
a i i à
iiSys
insieme
paémus).
Esis endo la
necessi à,
plu iakalbis e
si può
scis ina e
j
ikalbis e,
ke u kalbis e
i
. .
Pa bédami
su kalby
mokymasi
3—4
mokykloje,
mes
sqlygi8kai
anche
consuma-
me e ming
,,daugiak-
albys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
mol o
au o iy
a oja
e mina
d ikalbys é*
indipenden em-
en e dal kalby
skaigiaus.
Tu bi più
d ikalbys és
sa oka
pa anki
esaminéjan
solo d iejy
kalby s o ici,
gene ici
s uk i os
appo ius.
i
®
Possibili
i
al i
poZid ì:
s o ico,
geog a ico,
sociologico,
linguis ico,
g a inis
(pagal
aS o
appa adim-
i
a) k .
135
liniy odnosiy
s e eje
alcuni miisy
[...],
socie és
moksly
specialis ai
ilga laika
ki é
.,s eikinamojo
pobiidzio
a a us, che
a ol e più
ico da ano
pakilius os us,
piu os o che
se i us
ice che
scien i iche.
Ne a
p ipazza e che
gli e o i, a i
nel se o e
nazionaliniy
appo oiy,
ap aiskos
imane ano
jy
SéSelyje o su
di lo o è s a a
i iu a a
pa lé i*
(Go ba io
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly ikumai
s udiando i
appo i
nazionali biidingi
socioling is ikai,
socialiniy
i
daugiakalbys és
p oblemy
analizei:
1.
Ta yby
Salies
nacionalinéms
mazumoms,
che
cos i uiscono
me à
(47,5
%)
u o
Salies
esiden i-
(1979
m.
jy
su aSymo
be
da i),
na osios
lingue,
se e
moké i
usu lingua,
o
usams,
polkams k .
i
maZumom,
i endoan ¢i-
om in Li uania,
bene moké i
als ybine
lie u iy lingua.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
aggiun-
gé ciò,
che i
li auiani
bene
iimoks a
usy
lingua.
Ma nelle
nelie u iskisk
Li uania
scuole in che
mol o malgi
iSmokoma
als ybiné
lie u iy kalba.
Tagiau qualio
bwikalbys -
és ipo noi
ce chiamo:
adegua aus
dueiju
1)
(A
i
B)
linguby del
pa allelo
consumo;
2)
kalby
asimiliacji,
kai kalba
A
uZleidzZia
luogo kalbai;
kalby miSimo,
B
kai
3)
i§
A
i
B
kalby
pasida o
una
nuo a
lingua sis ema?
Siuo
Klausimo
Salyje
né a
comun -
os
disposizioni.
1950—1965
a enu o
campagna
negli anni
—
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHoHa-
sIbHOH
mikone-
i
TM k .
kanalais siek i
—
kalby miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau da
suda ky os
kalbos kenéia
gamyba,
su inka
A
a
B
komunikacija,
ope a i us
in o mazioni
pe eikimas
ypaé sameos
kalbos.
i
Fu
osse é a
i
al a
d ikalbys és
di ezione:
kalby
asimiliazione.
Da
se imojo
deSim me io
p adzioje
60-70%
apklaus y
komiy, ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
libe amen e
mokéjo
gim aja
usy kalba
i
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
esiden i-
jy
compazio-
ne da i
indicano
che
semp e
zisiau
sepa i y
nazionali
esiden i-
jy suo
au ybés
lingua
indica
come
gim aja
lingua, plg.
(co ispond-
en emen e
pe anno di
compilazion-
54,9
%—51,3
%—43,1
%
e): e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau è
s a a
sig abba a
i
1980
m.
acce a o
TSKP
CK
i
TSRS
O dinanza
del
Consiglio Minis e o
Apie mezzi
dél
olle an e
economico
sociale
i
Siau és
au ybiy
i amyjy
ajony
s iluppo.
Siame
nu a ime
si pa la di
i
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
cui padé y
ugdy i
Siau és
au y
kalbas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i aS o
ju
a kyma.
Quindi
coybiné
go e noybé
eme é
i
assimiliacine
d ikalbys e,
nes
,,nazionale
elazioni
miisy
Salyje è
—
i o
ealaus
ques ione
della i a.
Noi
dobbiamo
bea e
es ema-
men e
a idiis
i
ac i8ki
in u i i
se o i
che
a e ano
Zmoniy
nazionalinius
in e esus
i
nazionalinius
jausmus
(Go ba io
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
ZodiZiai:
,,...kai quali
amZinai
p ecipan i
dice, che
inu ili
nazionaliinés
lingua agina
g eigiau
susilie i.
[...],
Tale nihilismo
nazionale,
sebbene nascos o
dal mégdZiojimo di
i
in e nazionalismo,
po
iesy è anco a più
ecingen e, che il
i
nazionalismo
s esso
[...].
Il mondo
g azus nel
a o che lui
j ai iakalbis
plu ia o me-
is.
i
Tokj
jj
sukipa i
é
na u a
(Msnec ua
1987
06
20).
Ogni
nazione
uole
i e e,
iSlaiky i
nella sua
lingua.
Asimiliaciné
poli ica bidinga
al mondo
capi alis a,
panasiam
malina‘, che
j
sumala i
di e enzi
nazionali
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby poli
ikai
136
s e ima
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
poli ica.
I
ques o
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
sua
lenininés
kalby
poli ikos
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididziaz-
ione.
Da
V.
Leninas indicaé,
jog, esaminéjan
kalby poli iche
quima, non si pu
Sup ieSin i del
nazionale
bend anazionale,
bisogna concilia li
en ambi
i
(Lenino
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugi a e meile
alla p op ia
nau ai, al
p op io kalbai
né a
nacionalismas.
Acce a a
ecioji
d ikalbys és
di ezioneis:
adek a us
kalby pa allinis
consumo,
A
i
B
a iau ciascos
secondo
paski j:
sakykim,
lie u iy come
als ybinés
kalbos
espublikoje,
usy kaip
bend a imo
a p
—
o
—
TSRS
au y.
Bi inas
sociology,
pedagogu,
psihology
coo dina e
en a i i
i olinghie-
o o ma e
Sio ipo
d ikalbys e
a epubliko
esiden eju.
Sezione,
kul i os
p oducybinés
js aigos,
imonés
i
o ganizzazio-
ni u é y
isoke iopai
i
alkininkau i
okiai
scienzia i
in en ininky
c ea a
concezione
ealizza i,
insieme bi ina
uZki s i kelius
kalby mi3imui
o
Zmoniy
samonéje.
2.
B ikalbys é
può bi i
ienpusé
esiden i
(A
b ikalbiai, B
ienkalbiai)
d ipusé,
quando
i
A
i
B
esiden i
bi al i.
1979
m.
su aSimo
da i
indicano
che usy
pa la
come
seconda
Li uania
Te i o io
TSR
libe amen e
moka
48
%
esiden ij-
i8
ju
52,2
%
y, lie u iu,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki y
epublikoje
i onoan-
&iy
au iniy
mazumy.
Li uiy come
gim aja
an ajq
i
pa la
libe amen-
e moka
esiden e-
85%
ju: bene
moka
ja
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
usso,
32,5
%
zydu.
Is u o
ki a au iy
d ikalbiy
esiden i-
jy è
28,1
%.
Miisy
epublikoje
più
p e aluja
ienpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
libe ai
moka
usy
pa la,
quando
nello
s esso
empo ussi
(36
%),
polacchi
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainegii
(15,5
%)
anche
1,5—3—4
ol e
maZiau
moka
lociniy
esiden -
ejy
lingua.
Ma y ,
Li uania
s e inga
a ykéliams,
come
i
jy
cul a ai
(Lecis
1987
12
12).
Ammemo a i
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:,.Kad-
angi es i del
nazionalismo
sono
sa o iska
di ensosi dal
didZia usisko
Fo ma
so inizmo,
ques o
yZ inga
ko a
su
didZia usisku
So inizmu è
ik iausia
p iemoné
nazionalis inéms
es an iom
i eik i (Lenins
1978,
334—335).
Come
mos a
TSKP
CK
o ganizzuo e
sajunginés
con e enze,,-
Nacionaliniy
san ykiy
aida
b andaus
socializmo
salygomi
medZiaga,
se e solo
bene
ne
iscompii e
usy lingua
come
TSRS au y
comuni a i-
mo
p iemoneg,
ma mi a e
i
che
,, usai ki y
i
au ybiy
app esen-
an i,
baigian ieji
epublikos
mokyklas,
хорошо
moké y
pag indinés
au ybés
kalba
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psicologia,
bui j
kul ii a.
i
—
V.
§.).
Ques o
pe me e à
lo o di
u ilizza e più
a i amen e
liaudies ikyje,
pa zionale,
s a ale
appa a e
kul i os campo
(Bocnu s pa p
i
...
1982,
52).
Tas ha anche
g osele
necessi àime
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
esiden i della
epubblicay
aukléjima
ecip oco
espe o,
spi i o di
ole anza.
Padé i
o ma e
abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
p ima e-
a ado a o
LKP
CK
d'o dinazione
,,Dél moyeniy alle
elazioni
nazionali
epubblica
pe eziona e
dell'in e na ional
i
pa io ino
i
educlémen o
aumen a e
l'e icacia, do e
a l'al o dice:
,,VisapusiSkai
padé i i8mok i
[...]
lie u iy lingua
a quei
esiden i della
epubblica che
non pagano
anco a*
(Tes a,
1987
04
02).
Si
men is
j i in a
i
js a yme
dél lie u iy
come
als ybinés
delle.
Acce ina
abipusés
d ikalbys és
di ezione, kai
con a oojan ieji
impa ano uno
dell'al o lingue.
Pe o ene e
che epubboli
al ea au ii
iSmok y
lie u iy kalba
bii ina:
o mo i
lie u iy
137
kalbos
po eikiy
sis ema;
p epa a e e
iSleis i
lie u iy lingua
come
nonna ione
guo élius
sa a ankisk-
ai impa a si e
a jy o ni e
co isponde-
n a
onoch es o-
ma ija;
ipa eigo i
edi o ial
pe iodiSkai
ap iipin i
esiden i
della
epubblica
Zodynais e
Zodynéliais
(lie u iy usy i
k .);
aumen a e
lie u iy lingua
du an e il
insegnamen-
o uso e
lenky
idu inése
scuole,
sulyginan e
essa con
alandy
skai ium,
assegna o
usy lingbai
lie u iy
scuole;
comincié a
o ma e
li eu iy lingua
e li e a ii os
insegnan i
usy e lenky
scuoleom;
p adinése
classése
pe me
lie u iy lingua
dés y i solo a
li uanis ;
mi a e che i
baigusieji
epublikos
basine skolas
ii ae odiai
galé y
con inu PTM,
echnikumu e
aukS osiose
mokyklose i
sogge i
ondamen ali
insegna o
lie uu iy
kalba;
p omuo e e
a8y i
disse azioni
i§ li eu iy
lingua e
li e a ii os
me odiche
dida iche
usy e lenky
scuole;
ap i e usy e
lenky scuole
con
a o i a o
le u iy
lingua
insegnamen -
o.,,Cze wony
sz anda ,,,T-
é ynés
S iesos,
Komjaunimo
iesos,,,So i-
e skaja
Li a‘,,,S y -
u io e k .
edakcijos
u é y
pla¢iau
p opagua e
le u iy
lingua
app endimasi
a
epublikos
lenky e usy,
padé i
o mula e
mo i i e
esigenze di
app endimen-
o Siosa,
o ni e
me odiniy
accomanda-
zioni.
3. Secondo K.
Ga S os e J.
T i ono o
19851986 m.
accol u
da i, i¥ 1075
applicaujy
78,2% indicé
no j iSmok i
usiSkai
pa lé i,
legge e e
a8y i, 6%
legge e e
aSy i, 11,8%
ienuscalbé-
i. 73,2%
usy indicé
po eikj
i8mok i
lie u iskai
kalbé i, leg
legge e, e
aSy i, 3,4%
ien leg
legge e i
aSy i, 18,6%
ien
susikalbé i e
4,6%
nea saké. I
da i o ni i
indicano che
p incipale
obie i o del
insegnamen-
o del usy
lingua
dell'is uzio-
ne gene ale
e speciale
delle
epubbliche
medu inése
scuole
u é y bi i
kompleksiS-
kas:
insegna e
non solo
Snekamosi-
os kalbos,
come
accomand-
a a a uinée
usy kalbos
VIX klasiy
p og amoje
scuole pe le
scuole con
lie u iu
dés omaja
kalba, ma e
legge e, e
ay i. Toks
obie i o
pa u é y
bi i
solle a o e
lie u iy
lingua
p og ammi
nelle scuole
usy e lenky
dés omaja
kalba. 4.
Cu ian
au ing
scuola,
bi ina
nedelsian
plés i
ikalbys és
ice che. I
j lo o
coin ol i non
solo
pedagoghi,
ma anche
psicologi,
isiologi e
sociologius.
Ma os,
Salies e
mondi
s udiosi
g eZ ai
pasicako p i
seconda,
e Ciosi
lingua mok,
kol mokiniy
psihi i ino
ma oji
kalba, kol ji
ne apo
komunika i-
mo
p iemone,
kol
nep adé a
moky is
a8y inés
ma mosios
kalbos (a.
Jacike igius
27, 1970, 51,
80, 250,;
Pyckkni sIk
BHANMOHA-
NbHOL
MIKONe 21
1987, 129-131,
139-142;
Balikon Dais;
10588, Dais;
255;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gud-
ai is,
Komenskis,
Sau joi is,
e c.). Kiek
eko
osse é i
s udiando
keliy kalby
mokyma,
ijy kalby
mokymasis
anks y ojo-
je
aikys éje
può caus
j ai iy
nepageidau-
iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢ a
silpnesnés
psichikos,
salu e,
lé esnio
c esci a e
k . mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psychikoje
painiojamas
sa okos,
kalby
sis ema. Si
s ichiné
mol iiakalby-
s é impeddo
impa a si
usy,
gim osios e
ki y kalby.
Ka u
ques o può
causa e
mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
pe ché il
bambino
mol o jégy e
empo ha da
dedica e a
nuo a,
in e e uo-
jan i
medZiagai
isisamoni i.
I
anco a:
quan o s o zi
c'impikalaus
del
i8
insegnan e
i
bambini, che
i8saugo i in
memo ia
du an e kalby
lezioni jgy a
in o mazion-
e? !
O
kokiq
p a ine
necessime
alla
pe sona
del
bambino
o ma e
u és è
che lui
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy al e
138
a
lingue
Zodziy?
Unin ello
an aggio
galé y bi i
solo quello,
che più
agilmen e
i8moks am-
as
egolaigino
s imas
lingua a im.
A più u ile
duo yu
in ensi ous
ne
uzsienio
kalby co so,
su k ed
VXII
classése?..
5.
No édami
ismon i keliy
kalbu, qualche
ol a de amai
nebeiSmokom
nessuna: né
gim osios, né
usy.
Mokiniai ien
ne
nemoka
iSliai
eikS i
p op io
mindiy, ma
imanga
maza agéiai.
i
Ques o
bidina
pa icola-
y
e
lie u isky
mokykly
mokiniams,
do e s ip i
usy lenky
a
kalbiné
aplinka.
Pa yzzui,
delle
Vilniaus
PTM co so
I
mokslei iai
a8é
pap as¢iausia
klasés lie u iy
kalbos
IX
dik an a,
ku j
moky ojas
j e ina
così:
uni àe ai
22
i
4
d eje ai.
T eje ui
a
qu e u
nien e
nepa asé.
Ma y , usy
lenky
a
kalbinés
ambien e
lie u iy
mokykly
mokslei iam
bi ina
a o za i
lie u iy
kalbos
mokyma,
o ma e
salygas
isi a i
co isponda-
mus lie u iy
kalbos
akul a i us
pan.
i
6.
1913
m.
V.
Leninas
nell'a icolo
,,K i inés
osse azio-
ni a
ques ione
nazionale a8é:
,,Spaalin i
isokia
eodaline
app essuda,
isokj nacijy
engima,
ognickia di
una nazione o
di una lingua
p i ilegi sono
neabejo ina
p ole a ia o,
come
demok a in-
és jégos,
do e e
(Lenino
1983.
T.
24.
P.
128).
Secondo
iSleis y
lib ogu
skai iy
misy
epública
mol o
i a da da
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
epubliky
(plg. :
1985
m.
TSRS
iSleido lib i
778
esiden e,
100
RTFSR
—
1206,
Le onia
TSR
—
664,
Es ijos
TSR
—
1131,
o
Li uania
TSR ik
612).
Li uania
TSR a ila
pe iodikos
leidiniy,
i
moksliniy
knygy
b oSi i y
ilas imo
i
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o, ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
k ., bei kai
i
ku iy
mies y
knygynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knjigami
usy kalba,
quali
mazZai kas
pe ka,
a iau
mol o
no édamas
negausi
i
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
kalba.
Lib i
pubblica i
i
dis ibui i
insu icien e-
men e a siz elgian
j
jy
domanda.
Se
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
p ados
lanky
po a a
16
di uisienio
kalby
educa i-
o
inkiniy, ques o
Li uania
TSR ik
ienq
(cas anni)
3—5
imp udos
5
lanky
dimensioni,
ques o
i
o ap in u.
Sie
i
panasiis
cose
cos i uis-
cono una
ce a
disonansa,
pazeidzia
V.
Lenino
eso azione
p ole a ia o
come
democ a ica
jégai
paSalin i
—
,,una nazione o di
una lingua
p i ilegiis,
nega i amen e
a endepia
in e nacionaliniy
jausmy ugdymui.
Né
minu és non
po emo
uzmi s i,,.kad noi
i iamo
mul iianazionaleiné
in S a oé, do e
u e economiche
sociali, cul u i inie,
giu idiche decisioni
semp e
di e amen e
paliecia nacionalinj
klausimg.
i
i
Agi emo
leninixkai:
maximame-
n e
s iluppiamo
di ogni
nazione, di ogni
Ta yby
Sajungos
po enziale
di nazione*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
nau a
—
o e
S a oé!
Kai ku ios
pedagoginés-psichologinés
mol iiakalbys és
p oblemos. A o nosiu
démesj pa ius le domande
più impo an i, impa ando
keliy kalby.
j
1.
Poliglo o
psichicane
delle lingue
eiSkiniai,
secondo
L.
Sée ba,
cos i uisce
un ce o ipo
associacijy
sis emi, che
a lo o
possono
appo a si
desiguodai:
en ambi
lingu
1)
cos i uisco-
no due
sepa a i
au onomine
associacijy
sis emi, che
una al a non
hanno ySio
su
(au onominés
mas ymo a ee,
pu a d ikalbys é);
cos i uisce una
comune,
2)
indi e enzia a,
miS i associacijy
sis ema.
Siuo caso
,,qualsiasi
elemen o
linguis ico ha il
suo di e oinj
[...]
equi alen e in
un'al a lingua,
la aduzione al
linguan i agli
nonuda o
alcuna
di icol à
[...]
139
Può non
bi slu
di i, che
Zmonés, di
cui
pa liamo,
conoscono
due lingue:
lo o
conoscono
solo una,
aciau
lingua ha
due
aiskos
Si
o me,
usa o
ques o
una,
ques o
i
al o‘.
(Iep6a
1958,
48).
Si
mol eiakalbys -
és o ma
causelia kalby
in e e encia
indi ido
psichicane.
P ak ica indica,
che s ichiné
mol iiakalbys é
no malmen e
bina mi8 i.
Jos
salygomi
iimokusiy
kalbés
Sneka piena
lessikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée p ipazis a
ba
unicoelj miS ios
mol iiakalbys és
limi azione bida
—
samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
pa la
(Ilep6a
1958,
57).
Quindi
pedagogico
mol iiakalb-
ys és
o mazione
glaudZiai
colleges di
su
una lingua
idiniy
désningumy
egolaiy
i
pe kélimu
(in e e encija
i
anspozicija)
al ai lingue
a i, lessico,
azeologia,
g amma ica,
aSybos,
g a ica,
pun uazione e
s ilis ica
(z .
B3aumogelic s-
ue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k . ).
Quindi kalby
mokymas(is)
epublikoje
u é y padé i
o mo i
samoninga,
coo dina a
plu iakalbys e,
uZ e i kelius
s ichinei
plu iakalbys ei
mokslei iy,
s uden y
psihikoje,
a iau ak i8kai
o a né a.
o
Quello
jsi ikiname,
paanaliza e
lie u iy,
usy,
uZsienio k .
i
p og ammi,
ado élius.
2.
Misclei i,
s uden e più
elocì
iSimpa i
al e lingue
lie u iu, usy
(87
uzZsienio
kalby
i
moky ojy
opinione)
aiu a:
abebéjimo
s u a e
po enzialiu
Zodynu,
quando
nonZinomi,
i es iniai
Zodziai
comp endi i
secondo
iscomp u
sios lingua
ondamen a-
li Zodzius
(si come
mio
76
%
applicaus y-
jy
insegnan e);
in e p au iné lexicika
(82,7
%);
u ilizzo
ope a i o
Zodynu
(74,8
%);
immaginiDZi-
oji pa la,
sugebéjimo
iSsiugdy i
jq
sakiniy
(50,8
%);
nag inéjimo
espe ienza-
is
(74,
8%);
in olle anza
linguiniams
ikumam
(77,3
%);
mokiniy
ammin ies
ugdymas
(89,3
%);
ad imo
igiidziai
(68
%);
soebéjimo
logkai mas i i
konspek a imo
(89,3
%);
(68
%)
i
ecensione
(65,3
%)
igiidziai;
pe cezione
ecnica di
i
le u a
(88
%);
aiskioio
di le u a
igidZiai
(78,7
%);
co ezione
i
au oko eczione
applicazione
(77,3
%);
aSimo ecnica
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
anno umo
(88
O ) ink.
Ko o i kalby
su
in e e encijos
eiSkiniais, come
indica miné y
lie u iu, usy
uzsienio kalby
moky ojy
a sakymai, aiu a
kalbiniy sis emy,
i
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
aduzioni
lie u iy al o o
ki y lie u iy
lingua;
ese ci azioni
si uazionali;
ese cimai solo
una lingua;
i§
applicazione
j
della
modellazione;
i8
con as iniai,
j
one iniai,
s ilis iniai
ese cizi;
isoke iopa
es o analizé.
Naujés kalbés
in e ni sis ema
ei8kiniy
in e e encia
i eik i aiu a
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
ling odidak ikos
p incipi, egole,
ju
bidingus
gim osios, Tusy
uZsienio kalbos
mokymuisi
a
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
uncinj
eu is inj,
ichiedujan j:
a)
s iluppa e
sis ema
educa i o,
basa o
uncig ama i-
ne
ka, linguaggio
minimo,
applica e
ampiamen e
j ai ius
eu is inius
co si di
insegnamen o,
algo i mi,
schemi;
b)
combina e
samoninga
i
in ui y y
app endimasi
della lingua,
legando
su
pasamonés
s e a; iipin is
c)
nag inéjamy
lingua eiSkiniy
pasika ojimu
p a imen i
g aduale
p a imy
di icinimu;
i
p incipio di
y
in eg azione,
che indica che
bi ina
complessiskai
secondo
conc e i-
Gius ikslus
insegna e
lingue,
cos an eme-
n e
a siZ elgian
j
j ai iy
kalbinés
a i i à asiy
lingu ligiy
i
ecip ocio
ySius
salygo uma,
u ilizza e
i
ugdy i
j ai ius
i
mokiniy
pazin inius
sugebéjimus:
mas yma,
imagduo e,
emocions,
olia, démesj,
ammin i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
umpalaike
i
lungaike);
cos an emen-
e combini i
deduk y y
induk y y
i
nuo a
kalbinés
medZiagos
i edima i jos
sis eminima,
ugdy i lingu
jgiidZius;
disposizioni
posi i e del
p incipio di
o mazione,
ichiedendoj
di o ma e
e
disposizioni
suki imo
egolazione
li elli:
cogni i y inj
i
a)
(pazin inj)
lega ij
su
in e io izuo ii
alo i ica i i,
p asmine
mokslei io
s uden e
disposizione,
a
posi i amy
emocijyu,
b)
a ek o, maZo o
(pe
a i i à di
con inua
posi i a
p epa azio-
ne) biikle
i
c)
a i i à
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
e c.),
quando
Zmogus
su
piace e
j i endone
i p op i ini,
sumanyum
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacin
eminj
p incipio,
ichieden j di
laidua e che
bia y
c ea ia e
u ilizza ea e
i
mokomosios
na ii alios
i
com a imo
si uazioni,
di ingai
icinakalba
spi i ualis
ma
pe sonybés
i
pasaulis
secondo i emi
p e is i;
a Z alga kalby
kul i y sel ika
mokan ,
pag is a con le
j
pe inen i
i
eo ie
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
nag inéjimas
indica, bisogno
ka
miglio a e,
ul e io men e
miglio ando
kalby
unkciona ima
epublikoje.
Pedagoginiy
i
psihologiniy
p oblemi
analizé
a e ia
ealius kelius
o mo is
indi ido
samonéje
conco din a-
i, coo dina ai
plu iakalbys-
ei,
ce cando
as iau
iSgy endin i
in Li uania
mol o papli usia
s ichine, mi8 iq
mol iiakalbys e.
LITERATURA
Leninas
V.
Nacionalinés
poli ica p ole a io
i
in e nazionalismo
ques ioni.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP su
p ole a inj
in e nazionalisma.
V,
1978.
M.
Go baéio o
lingua
TSKP
CK
gennaio
plenum
//
Co e,
1987.
Sausio
27.
Go ba io
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
V,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Li uiy usy
i
kalby
mokéjimo
li ello, come
anks y osios
ély osios
d ikalbys és
i
o ma imosi
isul a o,
palyginimas
//
Ques ioni
i
di
insegnamen o ed educazione.
V,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psicologia.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
Spauda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
a ias,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
d augys és
lingua
//
Comunis a,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Alcuni pedagogici
sociologici kalby
aspe i dida ici
i
mol eiakalbys -
és salygomi
//
Socialinés
linguis o -
os p oblemos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XIX.
V.:
Scienza,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
Posi i e
disposizioni
cos i uimen o
nel p ocesso
pedagogico
p incipio
//
Ha monicame-
n e
iSsi ys iusios
sociomeniSkai
a i i dello
s uden e
pe sonibés
educazione nell s olgimen o
TSKP
XXVII
su a-
Zia imo
n e imus.
V,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
%MeKHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowx-
kene A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o -
Myeckoll
ycTaHOB-
KH Kak
OCHOBa
Pa3BHT-
HA
CaMOCT-
OATeNbH-
OW
yueOHO
gea
//HayTen-
bHOCTH4.
Tp. By30B
JIua CCP.
Meno ux-
a, T. 22.
1987. C. 168-179.
IlapHac B.
O epxu
no
mHH Bo-
gHAaKTH-
Ke.
Busmbu -
oc: Moxcsiac, 1976.
Iep6a JI.
B.
Ms6panu-
sie
a o si
10
a3bIKO3H-
aHHIO HM
(hoHeTH-
Ke. JI,
1958. T 1.
COWMAJIBHBIE MW
MEJATOPMUKO-TIC-
HXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha ocHose
uccieqoBaHH-
A, aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI B
pec yOnHKe
M CTpaHe
JenaeTca
HECKOBIbKO
BBIBOAOB,
BAXKKHBIX
JIA
HasibHelime o
(yHUMOHMPO-
BAHHA ABY-H
MHOFOS3bI4-
HA CHOPEQ
HaceeHHA
peci yHKH,
KOKTKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKO HEOOXOAUMOCTh HccieqOBaHMA PaHHe o MaccoBoTO TPeXbASbI4MA; HEOOXOAHMOCT KOPPeEKTHPOBKH H3AaTeNbCKON paOOTHi, OKa3aBu elica B JIMTBe Ha Gosee HU3KOM ypoBHe, 4eM B Apy ux pec yO1MKax, 4 Wp.). bTaTbe BbIABUTAa oTCsA M HEKOTOpBIe, HanOonee BaxHble, Me7a O wKO-lcMCXOJIO HyecKHe MOOKCHHA, HHTIOWHe Sompuioe TeopeTHuecKOe H MpakTH¥ecKOe 3HaHaH AIA CORIACOBaBaHHO O,HeOPAHHHHHHHHHO HO H3Y4CHHA HECKO HECJIBKH ABBIKOB (XYCTBOHBOHANOBHAAAAKTHKH, MCHONB3OBAAH HA HeOMO TOHHCYEO METIKYEO Kypho ombi a oOYBAHHHHHHHHHHHHHHHHHH).