scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Socialinės ir pedagoginės‑psichologinės daugiakalbystės problemos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Socialinės ir pedagoginės‑psichologinės daugiakalbystės problemos

Author: Vytautas Šernas
Year: 1989
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1594/1688
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
BIIKALBYSTE,
LAGBU
SAVEIKOS.
LIETUVIU
L'ALBA
VYTAUT-
AS SERNAS
SOCIALINES
IR
‘PEDAGOGINES-PSICHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMI
Ta yby
Sajungoje è 127
lingua:
ibe y-kaukazie iu,
36
iu ky,
25
indoeu opie iy,
24
mongolu, ungusy,
mandZii y,
22
inoug y.
20
Zinoma
nemazZa
S a oybiu
(Canada,
S ica ia,
India,
Belgio,
Cina,
Indonesia,
Pue o
Rikas,
Tu chia
i
e c.),
nelle quali
j ai ios
popolo
pa la lo o
lingua
(s a ybés
plu ia au és,
ma au os
ienakalbés).
Ta yby
Saliai anche
bidinga
egioniné
ienkalbys é.
I ussi
cos i ui-
scono
ci ca me à
Ta yby
Salies
esiden e:
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
È
i
mol iiakalbys é!,
quando in una
sola epubblica,
esempioZiui,
Ta yby
in Li uania,
unziona
qualche sua
ipia:
lie u iy usu,
usylie u iy,
lie u iylenky,
lenky lie u iy
pan.
i
No in i i mol iakalbés
epublikos kalby sel ika,
se e a siZ elg i socialinius
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius, désningumus,
ypa umus.
j
jy
i
Kai ku ios
socialinés
mol iiakalbys és
p oblemos.
Le
ecchie
come se
i
s essa
Zmonija.
Pe
se yniasdeSim
me y
Ta yby
Salì éia già
mol o
ealizza a:
s azia ime
del pa i o,
X
con Lenin
p esen e, è
s a a
V.
con e ma a
au y
della Russia
§
p og am-
ma
educa i o,
secondo
cui è
appa so il
p esuppo-
i
s o
sepa a i-
y au y
au eliy
kul i ai, lingui a c esce e, iSsiplé é
Siy kalby
sphe e di
consumo;
documen azio-
ne gim aja
lingua è s a a
a koma in
u e liaudies
inoo
Sakos,
abb iche;
ichies a
j
ichies a
esponsabili
pos us dedic
zmones,
bene
mokan ius
ie iniy
esiden ejy
lingua,
Zinan ius
ju
psicologija
i
bui i.
[ aia lingue
comincié a
lascia e
g oZiné,
scienza
popula inamoji
li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
Tu o
ques o ha
con ibui-
o
suklis é la
na i a lingua.
Ta¢iau
Siodien,
p acce an-
do js a yma
dél
als ybinés
lie u iy
lingua, e a
so a una
u a al a
padé is:
ma osios
lingua
consumo
s e os e ano
mol o
susiau in os,
i capi galéjo
la nemoké i
k .
i
Nacionaliniy
san ykiy
p ak ikai
mol o
debinga
musy
eo iné
men is.
Juk è un
a o,
amici, che,
uZuo
a i ame-
n e y e
ealius
eiSkinius
naciona-
1
Te minu
,,daugiakalbys é
( us.
MH3B 4He,
oko os,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism, anc.
polyglossie)
nosakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy kalby
a ojima
i ai iais
obie i i
(ascol o,
pa éjimo,
aSima,
le u a,
aduzione
oppu e
u e
lingbinés
a i i à
iiSys
insieme
paémus).
Esis endo la
necessi à,
plu iakalbis e
si può
scis ina e
j
ikalbis e,
ke u kalbis e
i
. .
Pa bédami
su kalby
mokymasi
3—4
mokykloje,
mes
sqlygi8kai
anche
consuma-
me e ming
,,daugiak-
albys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
mol o
au o iy
a oja
e mina
d ikalbys é*
indipenden em-
en e dal kalby
skaigiaus.
Tu bi più
d ikalbys és
sa oka
pa anki
esaminéjan
solo d iejy
kalby s o ici,
gene ici
s uk i os
appo ius.
i
®
Possibili
i
al i
poZid ì:
s o ico,
geog a ico,
sociologico,
linguis ico,
g a inis
(pagal
aS o
appa adim-
i
a) k .
135
liniy odnosiy
s e eje
alcuni miisy
[...],
socie és
moksly
specialis ai
ilga laika
ki é
.,s eikinamojo
pobiidzio
a a us, che
a ol e più
ico da ano
pakilius os us,
piu os o che
se i us
ice che
scien i iche.
Ne a
p ipazza e che
gli e o i, a i
nel se o e
nazionaliniy
appo oiy,
ap aiskos
imane ano
jy
SéSelyje o su
di lo o è s a a
i iu a a
pa lé i*
(Go ba io
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly ikumai
s udiando i
appo i
nazionali biidingi
socioling is ikai,
socialiniy
i
daugiakalbys és
p oblemy
analizei:
1.
Ta yby
Salies
nacionalinéms
mazumoms,
che
cos i uiscono
me à
(47,5
%)
u o
Salies
esiden i-
(1979
m.
jy
su aSymo
be
da i),
na osios
lingue,
se e
moké i
usu lingua,
o
usams,
polkams k .
i
maZumom,
i endoan ¢i-
om in Li uania,
bene moké i
als ybine
lie u iy lingua.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
aggiun-
gé ciò,
che i
li auiani
bene
iimoks a
usy
lingua.
Ma nelle
nelie u iskisk
Li uania
scuole in che
mol o malgi
iSmokoma
als ybiné
lie u iy kalba.
Tagiau qualio
bwikalbys -
és ipo noi
ce chiamo:
adegua aus
dueiju
1)
(A
i
B)
linguby del
pa allelo
consumo;
2)
kalby
asimiliacji,
kai kalba
A
uZleidzZia
luogo kalbai;
kalby miSimo,
B
kai
3)
i§
A
i
B
kalby
pasida o
una
nuo a
lingua sis ema?
Siuo
Klausimo
Salyje
né a
comun -
os
disposizioni.
1950—1965
a enu o
campagna
negli anni
—
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHoHa-
sIbHOH
mikone-
i
TM k .
kanalais siek i
—
kalby miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau da
suda ky os
kalbos kenéia
gamyba,
su inka
A
a
B
komunikacija,
ope a i us
in o mazioni
pe eikimas
ypaé sameos
kalbos.
i
Fu
osse é a
i
al a
d ikalbys és
di ezione:
kalby
asimiliazione.
Da
se imojo
deSim me io
p adzioje
60-70%
apklaus y
komiy, ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
libe amen e
mokéjo
gim aja
usy kalba
i
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
esiden i-
jy
compazio-
ne da i
indicano
che
semp e
zisiau
sepa i y
nazionali
esiden i-
jy suo
au ybés
lingua
indica
come
gim aja
lingua, plg.
(co ispond-
en emen e
pe anno di
compilazion-
54,9
%—51,3
%—43,1
%
e): e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau è
s a a
sig abba a
i
1980
m.
acce a o
TSKP
CK
i
TSRS
O dinanza
del
Consiglio Minis e o
Apie mezzi
dél
olle an e
economico
sociale
i
Siau és
au ybiy
i amyjy
ajony
s iluppo.
Siame
nu a ime
si pa la di
i
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
cui padé y
ugdy i
Siau és
au y
kalbas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i aS o
ju
a kyma.
Quindi
coybiné
go e noybé
eme é
i
assimiliacine
d ikalbys e,
nes
,,nazionale
elazioni
miisy
Salyje è
—
i o
ealaus
ques ione
della i a.
Noi
dobbiamo
bea e
es ema-
men e
a idiis
i
ac i8ki
in u i i
se o i
che
a e ano
Zmoniy
nazionalinius
in e esus
i
nazionalinius
jausmus
(Go ba io
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
ZodiZiai:
,,...kai quali
amZinai
p ecipan i
dice, che
inu ili
nazionaliinés
lingua agina
g eigiau
susilie i.
[...],
Tale nihilismo
nazionale,
sebbene nascos o
dal mégdZiojimo di
i
in e nazionalismo,
po
iesy è anco a più
ecingen e, che il
i
nazionalismo
s esso
[...].
Il mondo
g azus nel
a o che lui
j ai iakalbis
plu ia o me-
is.
i
Tokj
jj
sukipa i
é
na u a
(Msnec ua
1987
06
20).
Ogni
nazione
uole
i e e,
iSlaiky i
nella sua
lingua.
Asimiliaciné
poli ica bidinga
al mondo
capi alis a,
panasiam
malina‘, che
j
sumala i
di e enzi
nazionali
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby poli
ikai
136
s e ima
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
poli ica.
I
ques o
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
sua
lenininés
kalby
poli ikos
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididziaz-
ione.
Da
V.
Leninas indicaé,
jog, esaminéjan
kalby poli iche
quima, non si pu
Sup ieSin i del
nazionale
bend anazionale,
bisogna concilia li
en ambi
i
(Lenino
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugi a e meile
alla p op ia
nau ai, al
p op io kalbai
né a
nacionalismas.
Acce a a
ecioji
d ikalbys és
di ezioneis:
adek a us
kalby pa allinis
consumo,
A
i
B
a iau ciascos
secondo
paski j:
sakykim,
lie u iy come
als ybinés
kalbos
espublikoje,
usy kaip
bend a imo
a p
—
o
—
TSRS
au y.
Bi inas
sociology,
pedagogu,
psihology
coo dina e
en a i i
i olinghie-
o o ma e
Sio ipo
d ikalbys e
a epubliko
esiden eju.
Sezione,
kul i os
p oducybinés
js aigos,
imonés
i
o ganizzazio-
ni u é y
isoke iopai
i
alkininkau i
okiai
scienzia i
in en ininky
c ea a
concezione
ealizza i,
insieme bi ina
uZki s i kelius
kalby mi3imui
o
Zmoniy
samonéje.
2.
B ikalbys é
può bi i
ienpusé
esiden i
(A
b ikalbiai, B
ienkalbiai)
d ipusé,
quando
i
A
i
B
esiden i
bi al i.
1979
m.
su aSimo
da i
indicano
che usy
pa la
come
seconda
Li uania
Te i o io
TSR
libe amen e
moka
48
%
esiden ij-
i8
ju
52,2
%
y, lie u iu,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki y
epublikoje
i onoan-
&iy
au iniy
mazumy.
Li uiy come
gim aja
an ajq
i
pa la
libe amen-
e moka
esiden e-
85%
ju: bene
moka
ja
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
usso,
32,5
%
zydu.
Is u o
ki a au iy
d ikalbiy
esiden i-
jy è
28,1
%.
Miisy
epublikoje
più
p e aluja
ienpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
libe ai
moka
usy
pa la,
quando
nello
s esso
empo ussi
(36
%),
polacchi
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainegii
(15,5
%)
anche
1,5—3—4
ol e
maZiau
moka
lociniy
esiden -
ejy
lingua.
Ma y ,
Li uania
s e inga
a ykéliams,
come
i
jy
cul a ai
(Lecis
1987
12
12).
Ammemo a i
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:,.Kad-
angi es i del
nazionalismo
sono
sa o iska
di ensosi dal
didZia usisko
Fo ma
so inizmo,
ques o
yZ inga
ko a
su
didZia usisku
So inizmu è
ik iausia
p iemoné
nazionalis inéms
es an iom
i eik i (Lenins
1978,
334—335).
Come
mos a
TSKP
CK
o ganizzuo e
sajunginés
con e enze,,-
Nacionaliniy
san ykiy
aida
b andaus
socializmo
salygomi
medZiaga,
se e solo
bene
ne
iscompii e
usy lingua
come
TSRS au y
comuni a i-
mo
p iemoneg,
ma mi a e
i
che
,, usai ki y
i
au ybiy
app esen-
an i,
baigian ieji
epublikos
mokyklas,
хорошо
moké y
pag indinés
au ybés
kalba
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psicologia,
bui j
kul ii a.
i
—
V.
§.).
Ques o
pe me e à
lo o di
u ilizza e più
a i amen e
liaudies ikyje,
pa zionale,
s a ale
appa a e
kul i os campo
(Bocnu s pa p
i
...
1982,
52).
Tas ha anche
g osele
necessi àime
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
esiden i della
epubblicay
aukléjima
ecip oco
espe o,
spi i o di
ole anza.
Padé i
o ma e
abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
p ima e-
a ado a o
LKP
CK
d'o dinazione
,,Dél moyeniy alle
elazioni
nazionali
epubblica
pe eziona e
dell'in e na ional
i
pa io ino
i
educlémen o
aumen a e
l'e icacia, do e
a l'al o dice:
,,VisapusiSkai
padé i i8mok i
[...]
lie u iy lingua
a quei
esiden i della
epubblica che
non pagano
anco a*
(Tes a,
1987
04
02).
Si
men is
j i in a
i
js a yme
dél lie u iy
come
als ybinés
delle.
Acce ina
abipusés
d ikalbys és
di ezione, kai
con a oojan ieji
impa ano uno
dell'al o lingue.
Pe o ene e
che epubboli
al ea au ii
iSmok y
lie u iy kalba
bii ina:
o mo i
lie u iy
137
kalbos
po eikiy
sis ema;
p epa a e e
iSleis i
lie u iy lingua
come
nonna ione
guo élius
sa a ankisk-
ai impa a si e
a jy o ni e
co isponde-
n a
onoch es o-
ma ija;
ipa eigo i
edi o ial
pe iodiSkai
ap iipin i
esiden i
della
epubblica
Zodynais e
Zodynéliais
(lie u iy usy i
k .);
aumen a e
lie u iy lingua
du an e il
insegnamen-
o uso e
lenky
idu inése
scuole,
sulyginan e
essa con
alandy
skai ium,
assegna o
usy lingbai
lie u iy
scuole;
comincié a
o ma e
li eu iy lingua
e li e a ii os
insegnan i
usy e lenky
scuoleom;
p adinése
classése
pe me
lie u iy lingua
dés y i solo a
li uanis ;
mi a e che i
baigusieji
epublikos
basine skolas
ii ae odiai
galé y
con inu PTM,
echnikumu e
aukS osiose
mokyklose i
sogge i
ondamen ali
insegna o
lie uu iy
kalba;
p omuo e e
a8y i
disse azioni
i§ li eu iy
lingua e
li e a ii os
me odiche
dida iche
usy e lenky
scuole;
ap i e usy e
lenky scuole
con
a o i a o
le u iy
lingua
insegnamen -
o.,,Cze wony
sz anda ,,,T-
é ynés
S iesos,
Komjaunimo
iesos,,,So i-
e skaja
Li a‘,,,S y -
u io e k .
edakcijos
u é y
pla¢iau
p opagua e
le u iy
lingua
app endimasi
a
epublikos
lenky e usy,
padé i
o mula e
mo i i e
esigenze di
app endimen-
o Siosa,
o ni e
me odiniy
accomanda-
zioni.
3. Secondo K.
Ga S os e J.
T i ono o
19851986 m.
accol u
da i, i¥ 1075
applicaujy
78,2% indicé
no j iSmok i
usiSkai
pa lé i,
legge e e
a8y i, 6%
legge e e
aSy i, 11,8%
ienuscalbé-
i. 73,2%
usy indicé
po eikj
i8mok i
lie u iskai
kalbé i, leg
legge e, e
aSy i, 3,4%
ien leg
legge e i
aSy i, 18,6%
ien
susikalbé i e
4,6%
nea saké. I
da i o ni i
indicano che
p incipale
obie i o del
insegnamen-
o del usy
lingua
dell'is uzio-
ne gene ale
e speciale
delle
epubbliche
medu inése
scuole
u é y bi i
kompleksiS-
kas:
insegna e
non solo
Snekamosi-
os kalbos,
come
accomand-
a a a uinée
usy kalbos
VIX klasiy
p og amoje
scuole pe le
scuole con
lie u iu
dés omaja
kalba, ma e
legge e, e
ay i. Toks
obie i o
pa u é y
bi i
solle a o e
lie u iy
lingua
p og ammi
nelle scuole
usy e lenky
dés omaja
kalba. 4.
Cu ian
au ing
scuola,
bi ina
nedelsian
plés i
ikalbys és
ice che. I
j lo o
coin ol i non
solo
pedagoghi,
ma anche
psicologi,
isiologi e
sociologius.
Ma os,
Salies e
mondi
s udiosi
g eZ ai
pasicako p i
seconda,
e Ciosi
lingua mok,
kol mokiniy
psihi i ino
ma oji
kalba, kol ji
ne apo
komunika i-
mo
p iemone,
kol
nep adé a
moky is
a8y inés
ma mosios
kalbos (a.
Jacike igius
27, 1970, 51,
80, 250,;
Pyckkni sIk
BHANMOHA-
NbHOL
MIKONe 21
1987, 129-131,
139-142;
Balikon Dais;
10588, Dais;
255;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gud-
ai is,
Komenskis,
Sau joi is,
e c.). Kiek
eko
osse é i
s udiando
keliy kalby
mokyma,
ijy kalby
mokymasis
anks y ojo-
je
aikys éje
può caus
j ai iy
nepageidau-
iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢ a
silpnesnés
psichikos,
salu e,
lé esnio
c esci a e
k . mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psychikoje
painiojamas
sa okos,
kalby
sis ema. Si
s ichiné
mol iiakalby-
s é impeddo
impa a si
usy,
gim osios e
ki y kalby.
Ka u
ques o può
causa e
mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
pe ché il
bambino
mol o jégy e
empo ha da
dedica e a
nuo a,
in e e uo-
jan i
medZiagai
isisamoni i.
I
anco a:
quan o s o zi
c'impikalaus
del
i8
insegnan e
i
bambini, che
i8saugo i in
memo ia
du an e kalby
lezioni jgy a
in o mazion-
e? !
O
kokiq
p a ine
necessime
alla
pe sona
del
bambino
o ma e
u és è
che lui
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy al e
138
a
lingue
Zodziy?
Unin ello
an aggio
galé y bi i
solo quello,
che più
agilmen e
i8moks am-
as
egolaigino
s imas
lingua a im.
A più u ile
duo yu
in ensi ous
ne
uzsienio
kalby co so,
su k ed
VXII
classése?..
5.
No édami
ismon i keliy
kalbu, qualche
ol a de amai
nebeiSmokom
nessuna: né
gim osios, né
usy.
Mokiniai ien
ne
nemoka
iSliai
eikS i
p op io
mindiy, ma
imanga
maza agéiai.
i
Ques o
bidina
pa icola-
y
e
lie u isky
mokykly
mokiniams,
do e s ip i
usy lenky
a
kalbiné
aplinka.
Pa yzzui,
delle
Vilniaus
PTM co so
I
mokslei iai
a8é
pap as¢iausia
klasés lie u iy
kalbos
IX
dik an a,
ku j
moky ojas
j e ina
così:
uni àe ai
22
i
4
d eje ai.
T eje ui
a
qu e u
nien e
nepa asé.
Ma y , usy
lenky
a
kalbinés
ambien e
lie u iy
mokykly
mokslei iam
bi ina
a o za i
lie u iy
kalbos
mokyma,
o ma e
salygas
isi a i
co isponda-
mus lie u iy
kalbos
akul a i us
pan.
i
6.
1913
m.
V.
Leninas
nell'a icolo
,,K i inés
osse azio-
ni a
ques ione
nazionale a8é:
,,Spaalin i
isokia
eodaline
app essuda,
isokj nacijy
engima,
ognickia di
una nazione o
di una lingua
p i ilegi sono
neabejo ina
p ole a ia o,
come
demok a in-
és jégos,
do e e
(Lenino
1983.
T.
24.
P.
128).
Secondo
iSleis y
lib ogu
skai iy
misy
epública
mol o
i a da da
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
epubliky
(plg. :
1985
m.
TSRS
iSleido lib i
778
esiden e,
100
RTFSR
—
1206,
Le onia
TSR
—
664,
Es ijos
TSR
—
1131,
o
Li uania
TSR ik
612).
Li uania
TSR a ila
pe iodikos
leidiniy,
i
moksliniy
knygy
b oSi i y
ilas imo
i
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o, ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
k ., bei kai
i
ku iy
mies y
knygynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knjigami
usy kalba,
quali
mazZai kas
pe ka,
a iau
mol o
no édamas
negausi
i
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
kalba.
Lib i
pubblica i
i
dis ibui i
insu icien e-
men e a siz elgian
j
jy
domanda.
Se
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
p ados
lanky
po a a
16
di uisienio
kalby
educa i-
o
inkiniy, ques o
Li uania
TSR ik
ienq
(cas anni)
3—5
imp udos
5
lanky
dimensioni,
ques o
i
o ap in u.
Sie
i
panasiis
cose
cos i uis-
cono una
ce a
disonansa,
pazeidzia
V.
Lenino
eso azione
p ole a ia o
come
democ a ica
jégai
paSalin i
—
,,una nazione o di
una lingua
p i ilegiis,
nega i amen e
a endepia
in e nacionaliniy
jausmy ugdymui.
Né
minu és non
po emo
uzmi s i,,.kad noi
i iamo
mul iianazionaleiné
in S a oé, do e
u e economiche
sociali, cul u i inie,
giu idiche decisioni
semp e
di e amen e
paliecia nacionalinj
klausimg.
i
i
Agi emo
leninixkai:
maximame-
n e
s iluppiamo
di ogni
nazione, di ogni
Ta yby
Sajungos
po enziale
di nazione*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
nau a
—
o e
S a oé!
Kai ku ios
pedagoginés-psichologinés
mol iiakalbys és
p oblemos. A o nosiu
démesj pa ius le domande
più impo an i, impa ando
keliy kalby.
j
1.
Poliglo o
psichicane
delle lingue
eiSkiniai,
secondo
L.
Sée ba,
cos i uisce
un ce o ipo
associacijy
sis emi, che
a lo o
possono
appo a si
desiguodai:
en ambi
lingu
1)
cos i uisco-
no due
sepa a i
au onomine
associacijy
sis emi, che
una al a non
hanno ySio
su
(au onominés
mas ymo a ee,
pu a d ikalbys é);
cos i uisce una
comune,
2)
indi e enzia a,
miS i associacijy
sis ema.
Siuo caso
,,qualsiasi
elemen o
linguis ico ha il
suo di e oinj
[...]
equi alen e in
un'al a lingua,
la aduzione al
linguan i agli
nonuda o
alcuna
di icol à
[...]
139

Può non
bi slu
di i, che
Zmonés, di
cui
pa liamo,
conoscono
due lingue:
lo o
conoscono
solo una,
aciau
lingua ha
due
aiskos
Si
o me,
usa o
ques o
una,
ques o
i
al o‘.
(Iep6a
1958,
48).
Si
mol eiakalbys -
és o ma
causelia kalby
in e e encia
indi ido
psichicane.
P ak ica indica,
che s ichiné
mol iiakalbys é
no malmen e
bina mi8 i.
Jos
salygomi
iimokusiy
kalbés
Sneka piena
lessikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée p ipazis a
ba
unicoelj miS ios
mol iiakalbys és
limi azione bida
—
samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
pa la
(Ilep6a
1958,
57).
Quindi
pedagogico
mol iiakalb-
ys és
o mazione
glaudZiai
colleges di
su
una lingua
idiniy
désningumy
egolaiy
i
pe kélimu
(in e e encija
i
anspozicija)
al ai lingue
a i, lessico,
azeologia,
g amma ica,
aSybos,
g a ica,
pun uazione e
s ilis ica
(z .
B3aumogelic s-
ue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k . ).
Quindi kalby
mokymas(is)
epublikoje
u é y padé i
o mo i
samoninga,
coo dina a
plu iakalbys e,
uZ e i kelius
s ichinei
plu iakalbys ei
mokslei iy,
s uden y
psihikoje,
a iau ak i8kai
o a né a.
o
Quello
jsi ikiname,
paanaliza e
lie u iy,
usy,
uZsienio k .
i
p og ammi,
ado élius.
2.
Misclei i,
s uden e più
elocì
iSimpa i
al e lingue
lie u iu, usy
(87
uzZsienio
kalby
i
moky ojy
opinione)
aiu a:
abebéjimo
s u a e
po enzialiu
Zodynu,
quando
nonZinomi,
i es iniai
Zodziai
comp endi i
secondo
iscomp u
sios lingua
ondamen a-
li Zodzius
(si come
mio
76
%
applicaus y-
jy
insegnan e);
in e p au iné lexicika
(82,7
%);
u ilizzo
ope a i o
Zodynu
(74,8
%);
immaginiDZi-
oji pa la,
sugebéjimo
iSsiugdy i
jq
sakiniy
(50,8
%);
nag inéjimo
espe ienza-
is
(74,
8%);
in olle anza
linguiniams
ikumam
(77,3
%);
mokiniy
ammin ies
ugdymas
(89,3
%);
ad imo
igiidziai
(68
%);
soebéjimo
logkai mas i i
konspek a imo
(89,3
%);
(68
%)
i
ecensione
(65,3
%)
igiidziai;
pe cezione
ecnica di
i
le u a
(88
%);
aiskioio
di le u a
igidZiai
(78,7
%);
co ezione
i
au oko eczione
applicazione
(77,3
%);
aSimo ecnica
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
anno umo
(88
O ) ink.
Ko o i kalby
su
in e e encijos
eiSkiniais, come
indica miné y
lie u iu, usy
uzsienio kalby
moky ojy
a sakymai, aiu a
kalbiniy sis emy,
i
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
aduzioni
lie u iy al o o
ki y lie u iy
lingua;
ese ci azioni
si uazionali;
ese cimai solo
una lingua;
i§
applicazione
j
della
modellazione;
i8
con as iniai,
j
one iniai,
s ilis iniai
ese cizi;
isoke iopa
es o analizé.
Naujés kalbés
in e ni sis ema
ei8kiniy
in e e encia
i eik i aiu a
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
ling odidak ikos
p incipi, egole,
ju
bidingus
gim osios, Tusy
uZsienio kalbos
mokymuisi
a
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
uncinj
eu is inj,
ichiedujan j:
a)
s iluppa e
sis ema
educa i o,
basa o
uncig ama i-
ne
ka, linguaggio
minimo,
applica e
ampiamen e
j ai ius
eu is inius
co si di
insegnamen o,
algo i mi,
schemi;
b)
combina e
samoninga
i
in ui y y
app endimasi
della lingua,
legando
su
pasamonés
s e a; iipin is
c)
nag inéjamy
lingua eiSkiniy
pasika ojimu
p a imen i
g aduale
p a imy
di icinimu;
i
p incipio di
y
in eg azione,
che indica che
bi ina
complessiskai
secondo
conc e i-
Gius ikslus
insegna e
lingue,
cos an eme-
n e
a siZ elgian
j
j ai iy
kalbinés
a i i à asiy
lingu ligiy
i
ecip ocio
ySius
salygo uma,
u ilizza e
i
ugdy i
j ai ius
i
mokiniy
pazin inius
sugebéjimus:
mas yma,
imagduo e,
emocions,
olia, démesj,
ammin i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
umpalaike
i
lungaike);
cos an emen-
e combini i
deduk y y
induk y y
i
nuo a
kalbinés
medZiagos
i edima i jos
sis eminima,
ugdy i lingu
jgiidZius;
disposizioni
posi i e del
p incipio di
o mazione,
ichiedendoj
di o ma e
e
disposizioni
suki imo
egolazione
li elli:
cogni i y inj
i
a)
(pazin inj)
lega ij
su
in e io izuo ii
alo i ica i i,
p asmine
mokslei io
s uden e
disposizione,
a
posi i amy
emocijyu,
b)
a ek o, maZo o
(pe
a i i à di
con inua
posi i a
p epa azio-
ne) biikle
i
c)
a i i à
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
e c.),
quando
Zmogus
su
piace e
j i endone
i p op i ini,
sumanyum
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacin
eminj
p incipio,
ichieden j di
laidua e che
bia y
c ea ia e
u ilizza ea e
i
mokomosios
na ii alios
i
com a imo
si uazioni,
di ingai
icinakalba
spi i ualis
ma
pe sonybés
i
pasaulis
secondo i emi
p e is i;
a Z alga kalby
kul i y sel ika
mokan ,
pag is a con le
j
pe inen i
i
eo ie
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
nag inéjimas
indica, bisogno
ka
miglio a e,
ul e io men e
miglio ando
kalby
unkciona ima
epublikoje.
Pedagoginiy
i
psihologiniy
p oblemi
analizé
a e ia
ealius kelius
o mo is
indi ido
samonéje
conco din a-
i, coo dina ai
plu iakalbys-
ei,
ce cando
as iau
iSgy endin i
in Li uania
mol o papli usia
s ichine, mi8 iq
mol iiakalbys e.
LITERATURA
Leninas
V.
Nacionalinés
poli ica p ole a io
i
in e nazionalismo
ques ioni.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP su
p ole a inj
in e nazionalisma.
V,
1978.
M.
Go baéio o
lingua
TSKP
CK
gennaio
plenum
//
Co e,
1987.
Sausio
27.
Go ba io
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
V,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Li uiy usy
i
kalby
mokéjimo
li ello, come
anks y osios
ély osios
d ikalbys és
i
o ma imosi
isul a o,
palyginimas
//
Ques ioni
i
di
insegnamen o ed educazione.
V,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psicologia.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
Spauda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
a ias,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
d augys és
lingua
//
Comunis a,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Alcuni pedagogici
sociologici kalby
aspe i dida ici
i
mol eiakalbys -
és salygomi
//
Socialinés
linguis o -
os p oblemos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XIX.
V.:
Scienza,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
Posi i e
disposizioni
cos i uimen o
nel p ocesso
pedagogico
p incipio
//
Ha monicame-
n e
iSsi ys iusios
sociomeniSkai
a i i dello
s uden e
pe sonibés
educazione nell s olgimen o
TSKP
XXVII
su a-
Zia imo
n e imus.
V,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
%MeKHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowx-
kene A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o -
Myeckoll
ycTaHOB-
KH Kak
OCHOBa
Pa3BHT-
HA
CaMOCT-
OATeNbH-
OW
yueOHO
gea
//HayTen-
bHOCTH4.
Tp. By30B
JIua CCP.
Meno ux-
a, T. 22.
1987. C. 168-179.
IlapHac B.
O epxu
no
mHH Bo-
gHAaKTH-
Ke.
Busmbu -
oc: Moxcsiac, 1976.
Iep6a JI.
B.
Ms6panu-
sie
a o si
10
a3bIKO3H-
aHHIO HM
(hoHeTH-
Ke. JI,
1958. T 1.
COWMAJIBHBIE MW
MEJATOPMUKO-TIC-
HXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha ocHose
uccieqoBaHH-
A, aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI B
pec yOnHKe
M CTpaHe
JenaeTca
HECKOBIbKO
BBIBOAOB,
BAXKKHBIX
JIA
HasibHelime o
(yHUMOHMPO-
BAHHA ABY-H
MHOFOS3bI4-
HA CHOPEQ
HaceeHHA
peci yHKH,
KOKTKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKO-
KOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKOKO HEOOXOAUMOCTh HccieqOBaHMA PaHHe o MaccoBoTO TPeXbASbI4MA; HEOOXOAHMOCT KOPPeEKTHPOBKH H3AaTeNbCKON paOOTHi, OKa3aBu elica B JIMTBe Ha Gosee HU3KOM ypoBHe, 4eM B Apy ux pec yO1MKax, 4 Wp.). bTaTbe BbIABUTAa oTCsA M HEKOTOpBIe, HanOonee BaxHble, Me7a O wKO-lcMCXOJIO HyecKHe MOOKCHHA, HHTIOWHe Sompuioe TeopeTHuecKOe H MpakTH¥ecKOe 3HaHaH AIA CORIACOBaBaHHO O,HeOPAHHHHHHHHHO HO H3Y4CHHA HECKO HECJIBKH ABBIKOB (XYCTBOHBOHANOBHAAAAKTHKH, MCHONB3OBAAH HA HeOMO TOHHCYEO METIKYEO Kypho ombi a oOYBAHHHHHHHHHHHHHHHHHH).