LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
DVIKALBYSTE,
KALBU
SAVEIKOS.
LIETUVIU
KALBA
VYTAUTAS
SERNAS
SOCIALINES
IR
‘PEDAGOGINES-PSICHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMOS
Ta yby
Sajungoje
y a 127
kalbos:
36
ibe y-kaukazie iu,
25
iu ky,
24
indoeu o-
pie iy,
22
mongolu,
ungusy,
mandZii y,
20
inoug y.
Zinoma
nemazZa
als ybiu
(Kanada,
S eica ija,
Indija,
Belgija,
Kinija,
Indonezija,
Pue o
Rikas,
Tu kija
i
k .),
ku iose
j ai ios
au os
kalba
sa o
kalba
( als ybés
daugia au és,
be
au os
ie-
nakalbés).
Ta yby
Saliai
i gi
bidinga
egioniné
ienkalbys é.
Rusai
suda o
apie
puse
Ta yby
Salies
gy en oju:
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
Y a
i
daugiakalbys é!,
kai
ienoje
espublikoje,
pa yzdZiui,
Ta yby
Lie u oje,
unkcionuoja
keli
jos
ipai:
lie u iy— usu,
usy—lie u iy,
lie u iy—lenky,
lenky—
lie u iy
i
pan.
No in
i i
daugiakalbés
espublikos
kalby
sa eika,
eikia
a siZ elg i
j
jy
socia-
linius
i
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius,
désningumus,
ypa umus.
Kai
ku ios
socialinés
daugiakalbys és
p oblemos.
Jos
senos
kaip
i
pa i
Zmonija.
Pe
sep yniasdeSim
me y
Ta yby
Salyje
éia
jau
daug
pasiek a:
X
pa ijos
su azia-
ime,
V.
Leninui
daly aujan ,
bu o
pa i in a
Rusijos
au y
§ ie imo
p og ama,
pagal
ku ia
a si ado
p ielaidos
a ski y
au y
i
au eliy
kul i ai,
kalboms
aug i,
iSsiplé é
Siy
kalby
a ojimo
s e os;
dokumen acija
gim aja
kalba
bu o
a koma
isose
liaudies
ikio
Sakose,
gamyklose;
pa eikalau a
j
a sakingus
pos us
ski i
zmones,
ge ai
mokan ius
ie iniy
gy en ojy
kalba,
Zinan ius
ju
psichologija
i
bui-
i.
[ ai iomis
kalbomis
p adé a
leis i
g oZiné,
mokslo
populia inamoji
li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
Visa
ai
padéjo
sukles é i
gim ajai
kalbai.
Ta¢iau
Siandien,
p ie’
p iiman
js a yma
dél
als ybinés
lie u iy
kalbos,
bu o
susida iusi
isai
ki a
padé is:
gim osios
kalbos
a ojimo
s e os
bu o
labai
susiau in os,
ado ai
galéjo
jos
nemoké i
i
k .
Nacionaliniy
san ykiy
p ak ikai
daug
skolinga
musy
eo iné
min is.
Juk
ai
ak as,
d augai,
kad,
uZuo
ak y iai
y e
ealius
eiSkinius
naciona-
1
Te minu
,,daugiakalbys é“
( us.
MHo os3B 4He,
ok,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism,
p anc.
polyglossie)
nusakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy
kalby
a ojima
i ai iais
ikslais
(klausymas,
kalbéjimas,
aSymas,
skai ymas,
e imas
a ba
isos
kalbinés
eiklos
iiSys
ka u
pa-
émus).
Esan
eikalui,
daugiakalbys e
galima
ski s y i
j
ikalbys e,
ke u kalbys e
i
. .
Kalbé-
dami
apie
3—4
kalby
mokymasi
mokykloje,
mes
sqlygi8kai
aip
pa
a ojame
e ming
,,daugia-
kalbys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
daug
au o iy
a oja
e mina
»d ikalbys é*
nep iklausomai
nuo
kalby
skaigiaus.
Tu bi
labiausiai
d ikalbys és
sa oka
pa anki
nag inéjan
ik
d iejy
kalby
is o inius,
gene inius
i
s uk i os
san ykius.
®
Galimi
i
ki i
poZid iai:
is o inis,
geog a inis,
sociologinis,
ling is inis,
g a inis
(pagal
aS o
a si adima)
i
k .
135
liniy
san ykiy
s e oje
[...],
kai
ku ie
miisy
isuomenés
moksly
specialis ai
ilga
laika
ki é
.,s eikinamojo“
pobiidzio
ak a us,
ku ie
ka ais
labiau
p iminda o
pakilius
os us,
negu
im us
mokslinius
y imus.
Reikia
p ipazin i,
kad
klaidos,
da omos
nacionaliniy
san ykiy
s i yje,
jy
ap aiskos
likda o
SéSelyje
a ba
apie
jas
bu o nep iim a
kalbé i*
(Go ba io as
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly
ikumai
i ian
nacionalinius
san ykius
biidingi
i
so-
cioling is ikai,
socialiniy
daugiakalbys és
p oblemy
analizei:
1.
Ta yby
Salies
nacionalinéms
mazumoms,
ku ios
suda o
puse
(47,5
%)
isu
Salies
gy en ojy
(1979
m.
su aSymo
duomenys),
be
gim osios
kalbos,
eikia
moké i
usu
kalba,
o
usams,
lenkams
i
k .
maZumoms,
gy enan ¢ioms
Lie u oje,
ge ai
moké i
als ybine
lie u iy
kalba.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
pasieké
ai,
kad
lie u iai
ge ai
iimoks a
usy
kalba.
Be
nelie u iskose
Lie u os
mokyklose
kol
kas
labai
blogai
iSmokoma
als ybiné
lie u iy
kalba.
Tagiau
kokio
d ikalbys és
ipo
mes
siekiame:
1)
adek a aus
d ieju
(A
i
B)
kalby
pa alelinio
a ojimo;
2)
kalby
asimiliacijos,
kai
A
kalba
uZleidzZia
ie a
B
kalbai;
3)
kalby
miSimo,
kai
i§
A
i
B
kalby
pasida o
naujos
kalbos
sis ema?
Siuo
Klausimu
Salyje
né a
bend os
nuos-
a os.
1950—1965
me ais
yko
kampanija
—
pe
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHo-
HasIbHOH
mikone™
i
k .
kanalais
—
siek i
kalby
miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau
nuo
suda ky os
A
a
B
kalbos
kenéia
gamyba,
su inka
komunikacija,
ope a y us
in o macijos
pe eikimas
i
ypaé
pa ios
kalbos.
Bu o
pas ebé a
i
ki a
d ikalbys és
k yp is:
kalby
asimiliacija.
Da
sep in ojo
deSim me io
p adzioje
60-70%
apklaus y
komiy,
ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
lais ai
mokéjo
gim aja
i
usy
kalba
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
gy en ojy
su a’ymo
duomenys
odo,
jog
is
maziau
a ski y
au eliu
gy en ojy
sa o
au ybés
kalba
nu odo
kaip
gim aja
kalba,
plg.
(a i inkamai
pagal
su a’ymo
me us):
54,9
%—51,3
%—43,1
%
e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau
bu o
susig ieb a
i
1980
m.
p iim as
TSKP
CK
i
TSRS
Minis y
Ta ybos
nu a imas
»Apie
p iemones
dél
olimesnio
ekonominio
i
socialinio
Siau és
au ybiy
gy enamyjy
ajony
ys ymo“.
Siame
nu a ime
kalbama
i
apie
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
ku ios
padé y
ugdy i
Siau és
au y
kalbas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i
ju
aS o
a kyma.
Taigi
a ybiné
y iausybé
a me é
i
asimiliacine
d ikalbys e,
nes
,,nacionaliniai
san-
ykiai
miisy
Salyje
—
ai
gy as
ealaus
gy enimo
klausimas.
Mes
u ime
bii i
nepap-
as ai
a idiis
i
ak i8ki
isose
s i yse,
ku ios
lie¢ia
Zmoniy
nacionalinius
in e esus
i
nacionalinius
jausmus“
(Go ba io as
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
Zo-
diZiai:
,,...kai
ku ie
amZinai
skuban ys
sako,
kad
ne eikalingos
nacionalinés
kalbos
[...],
agina
g eigiau
susilie i.
Toks
nacionalinis
nihilizmas,
no s
i
slepiamas
po
in e nacionalizmo
mégdZiojimu,
i
iesy
y a
da
eakcingesnis,
negu
pa s
naciona-
lizmas
[...].
Pasaulis
g azus
uo,
kad
jis
j ai iakalbis
i
daugia eidis.
Tokj
jj
suki-
é
pa i
gam a“
(Msnec ua
1987
06
20).
Kiek iena
au a
no i
gy en i,
iSlaiky i
sa o
kalba.
Asimiliaciné
poli ika
bidinga
kapi alis iniam
pasauliui,
»panasiam
j
malina‘,
ku is
sumala
nacionalinius
ski umus
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby
poli
136
ikai
s e ima
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
poli ika.
I
ai
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
jos
lenininés
kalby
poli ikos
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididzia-
imas.
Da
V.
Leninas
nu odé,
jog,
nag inéjan
kalby
poli ikos
klausima,
negalima
sup ieSin i
nacionalinio
i
bend anacionalinio,
eikia
de in i
juos
abu
(Leninas
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugdy i
meile
sa o
au ai,
sa o
kalbai
né a
nacionalizmas.
P iim ina
ecioji
d ikalbys és
k yp is:
adek a us
A
i
B
kalby
pa alelinis
a o-
jimas,
a iau
kiek ienos
pagal
paski j:
sakykim,
lie u iy
kaip
als ybinés
kalbos
—
espublikoje,
o
usy
—
kaip
bend a imo
a p
TSRS
au y.
Bi inos
sociology,
pedagogu,
psichology
sude in os
pas angos
k yp ingiau
o muo i
Sio
ipo
d ikal-
bys e
a p
espublikos
gy en oju.
S ie imo,
kul i os
i
gamybinés
js aigos,
imonés
i
o ganizacijos
u é y
isoke iopai
alkininkau i
okiai
mokslininky
suku ai
kon-
cepcijai
ealizuo i,
o
ka u
bi ina
uZki s i
kelius
kalby
mi3imui
Zmoniy
samonéje.
2.
D ikalbys é
gali
bi i
ienpusé
(A
gy en ojai
d ikalbiai,
B —
ienkalbiai)
i
d ipusé,
kai
A
i
B
gy en ojai
d ikalbiai.
1979
m.
su aSymo
duomenys
odo,
jog
usy
kalba
kaip
an aja
Lie u os
TSR
e i o ijoje
lais ai
moka
48
%
gy en ojy,
i8
ju
52,2
%
lie u iu,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki y
espublikoje
gy enan-
&iy
au iniy
mazumy.
Lie u iy
kaip
gim aja
i
an ajq
kalba
lais ai
moka
85%
gy en oju:
ge ai
ja
moka
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
usu,
32,5
%
zydu.
Is
iso
ki a au iy
d ikalbiy
gy en ojy
y a
28,1
%.
Miisy
espublikoje
daugiau
y auja
ienpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
lais ai
moka
usy
kalba,
kai
uo
a pu
usai
(36
%),
lenkai
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainiegiai
(15,5
%)
ne
1,5—3—4
ka us
maZiau
moka
ie iniy
gy en-
ojy
kalba.
Ma y ,
Lie u a
s e inga
a ykéliams,
kaip
i
jy
kul a ai
(Liekis
1987
12
12).
P isimin ini
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:
,.Kadangi
nacionalizmo
liekanos
y a
sa o iska
gynimosi
nuo
didZia usisko
So inizmo
o ma,
ai
yZ inga
ko a
su
didZia usisku
So inizmu
y a
ik iausia
p iemoné
nacionalis inéms
liekanoms
i eik i“
(Leninas
1978,
334—335).
Kaip
odo
TSKP
CK
o ganizuo os
sajunginés
kon e-
encijos
,,Nacionaliniy
san ykiy
aida
b andaus
socializmo
salygomis“
medZiaga,
eikia
ne
ik
ge ai
ismok i
usy
kalba
kaip
TSRS
au y
bend a imo
p iemoneg,
be
i
siek i,
kad
,, usai
i
ki y
au ybiy
a s o ai,
baigian ieji
espublikos
mokyklas,
ge ai
moké y
pag indinés
au ybés
kalba
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psichologi-
ja,
bui j
i
kul ii a.
—
V.
§.).
Tai
leis
juos
ak y iau
panaudo i
liaudies
ikyje,
pa -
iniame,
als ybiniame
apa a e
i
kul i os
s i yje“
(Bocnu s pa p
...
1982,
52).
Tas
aip
pa
u i
didele
eikime
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
espublikos
gy en-
ojy
aukléjima
a pusa io
paga bos,
ole ancijos
d asia.
Padé i
o muo i
abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
pa asa i
p iim as
LKP
CK
nu a imas
,,Dél
p iemoniy
nacionaliniams
san ykiams
espublikoje
obulin i
i
in e nacionalinio
i
pa io i-
nio
aukléjimo
e ek y umui
didin i“,
ku
a p
ki ko
sakoma:
,,VisapusiSkai
padé i
[...]
i8mok i
lie u iy
kalba
iems
espublikos
gy en ojams,
ku ie
da
nemoka*
(Tiesa,
1987
04
02).
Si
min is
j i in a
i
js a yme
dél
lie u iy
kaip
als ybinés
kal-
bos.
P iim ina
abipusés
d ikalbys és
k yp is,
kai
kon ak uojan ieji
moka
ienas
ki o
kalbas.
No in
pasiek i,
kad
espublikos
ki a au iai
iSmok y
lie u iy
kalba
137
bii ina:
o muo i
lie u iy
kalbos
po eikiy
sis ema; pa eng i
i
iSleis i
lie u iy
kalbos
kaip
negim osios
ado élius
sa a ankiskai
moky is
i
p ie
jy
pa eik i
a i inkama
onoch es oma ija;
ipa eigo i
leidyklas
pe iodiSkai
ap iipin i
espublikos
gy en o-
jus
Zodynais
i
Zodynéliais
(lie u iy— usy
i
k .);
padidin i
lie u iy
kalbos
mokymo
laika
usu
i
lenky
idu inése
mokyklose,
sulyginan i
ji
su
alandy
skai iumi,
ski-
iamu
usy
kalbai
lie u iy
mokyklose;
p adé i
eng i
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
moky ojus
usy
i
lenky
mokykloms;
p adinése
klasése
leis i
lie u iy
kalba
dés y i
ik
li uanis ams;
siek i,
kad
baigusieji
espublikos
bazines
mokyklas
ki a audiai
ga-
lé y
oliau
PTM,
echnikumuose
i
aukS osiose
mokyklose
pag indinius
dalykus
moky is
lie u iy
kalba;
ska in i
a8y i
dise acijas
i§
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
mokymo
me odikos
usy
i
lenky
mokyklose;
a ida y i
usy
i
lenky
mokyklas
su
sus ip in u
lie u iy
kalbos
mokymu.
,,Cze wony
sz anda “,
,,Té ynés
S iesos“,
Komjaunimo
iesos“,
,,So ie skaja
Li a‘,
,,S y u io“
i
k .
edakcijos
u é y
pla¢iau
p opaguo i
lie u iy
kalbos
mokymasi
a p
espublikos
lenky
i
usy,
padé-
i
o muo i
Sios
kalbos
mokymosi
mo y us
i
po eikius,
pa eik i
me odiniy
e-
komendaciju.
3.
Pagal
K.
Ga S os
i
J.
T i ono o
1985—1986
m.
su ink us
duomenis,
i¥
1075
apklaus yujy
78,2
%
nu odé
no j
iSmok i
usiSkai
kalbé i,
skai y i
i
a8y i,
6
%
—
skai y i
i
aSy i,
11,8
%
—
ien
susikalbé i.
73,2
%
usy
nu odé
po eikj
i8mok i
lie u iskai
kalbé i,
skai y i,
i
aSy i,
3,4
%
—
ien
skai y i
i
aSy i,
18,6
%
—
ien
susikalbé i
i
4,6
%
nea saké.
Pa eik i
duomenys
odo,
jog
pag indinis
usy
kalbos
mokymo
ikslas
bend ojo
i
specialaus
la inimo
espublikos
idu inése
mokyklose
u é y
bi i
kompleksiSkas:
moky i
ne
ien
Snekamosios
kalbos,
kaip
ekomen-
duojama
daba inéje
usy
kalbos
V—IX
klasiy
p og amoje
mokykloms
su
lie u iu
dés omaja
kalba,
be
i
skai y i,
i
a’y i.
Toks
pa
ikslas
u é y
bi i
keliamas
i
lie u iy
kalbos
p og amose
mokykloms
usy
i
lenky
dés omaja
kalba.
4.
Ku ian
au ing
mokykla,
bi ina
nedelsian
plés i
ikalbys és
y imus.
I -
auk i
j
juos
ne
ien
pedagogus,
be
i
psichologus,
iziologus
i
sociologus.
Ma
espublikos,
Salies
i
pasaulio
mokslininkai
g ieZ ai
pasisako
p ie’
an osios,
e-
Ciosios
kalbos
mokyma,
kol
mokiniy
psichikoje
nejsi i ino
gim oji
kalba,
kol
ji
ne apo
bend a imo
p iemone,
kol
nep adé a moky is
a8y inés
gim osios
kalbos
(a.
Jacike igius
1970,
27,
51,
80,
250,
255;
Pycckni
s36Ik
B
HAaNMOHANbHOL
MIKONe
1987,
21;
Bai upaiix
1979,
129-131,
139-142;
Baléikonis
1978,
106;
Dauk8y é
1980,
141;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gudai is,
Komenskis,
Sau ugeo
i
k .).
Kiek
eko
pas ebé i
i ian
keliy
kalby
mokyma,
ijy
kalby
mokymasis
anks y o-
joje
aikys éje
gali
sukel i
j ai iy
nepageidau iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢
a p
silpnesnés psichikos,
s eika os,
lé esnio
augimo
i
k .
mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psichikoje
painiojamos
sa okos,
kalby
sis emos.
Si
s ichiné
daugiakalbys é
ukdo
moky is
usy,
gim osios
i
ki y
kalby.
Ka u
ai
gali
sukel i
mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
nes
aikas
daug
jégy
i
laiko
u i
ski i
naujai,
in e e uojan iai
medZiagai
isisamonin i.
I
da :
kiek
pas angy
pa eikalaus
i8
moky ojo
i
aiky,
kad
i8saugo y
a min yje
pe
kalby
pamokas
jgy a
in o macija?!
O
kokiq
p ak ine
eikime
aiko
asmenybei
o muo i
u és
ai,
kad
jis
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy
138
a
ki os
kalbos
Zodziy?
Vienin elis
p i alumas
galé y
bi i
ik
ai,
kad
leng iau
i8-
moks amas
aisyklingas
s e imos
kalbos
a imas. A
ne
daugiau
naudos
duo yu
in ensy us
uzsienio
kalby
ku sas,
su elk as
V—XII
klasése?..
5.
No édami
ismoky i
keliy
kalbu,
ka ais
de amai
nebeiSmokom
jokios:
nei
gim osios,
nei
usy.
Mokiniai
ne
ien
nemoka
iSliai
eikS i
sa o
mindiy,
be
i
lieka
maza agéiai.
Tai
ypa
bidinga
y
lie u isky
mokykly
mokiniams,
ku
s ip i
usy
a
lenky
kalbiné
aplinka.
Pa yzdziui,
ienos
Vilniaus
PTM
I
ku so
mokslei-
iai
a8é
pap as¢iausia
IX
klasés
lie u iy
kalbos
dik an a,
ku j
moky ojas
j e ina
aip:
22
iene ai
i
4
d eje ai.
T eje ui
a
ke e ui
niekas
nepa asé.
Ma y ,
usy
a
lenky
kalbinés
aplinkos
lie u iy
mokykly
mokslei iams
bi ina
sus ip in i
lie u-
iy
kalbos
mokyma,
suda y i
salygas
lanky i
a i inkamus
lie u iy
kalbos
akul a-
y us
i
pan.
6.
1913
m.
V.
Leninas
s aipsnyje
,,K i inés
pas abos
nacionaliniu
klausimu“
a8é:
,,PaSalin i
isokia
eodaline
p iespauda,
isokj
nacijy
engima,
isokias
ienos
nacijos
a ba
ienos
kalbos
p i ilegijas
y a
neabejo ina
p ole a ia o,
kaip
demok a-
inés
jégos,
pa eiga“
(Leninas
1983.
T.
24.
P.
128).
Pagal
iSleis y
knygu
skai iy
misy
espublika
labai
a silieka
nuo
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
espub-
liky
(plg.:
1985
m.
TSRS
iSleido
778
knygas
100
gy en oju,
RTFSR
—
1206,
La i-
jos
TSR
—
664,
Es ijos
TSR
—
1131,
o
Lie u os
TSR
ik
612).
Lie u os
TSR
a -
silieka
i
pe iodikos
leidiniy,
moksliniy
knygy
i
b oSi i y
leidimu
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o,
ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
i
k .,
bei
kai
ku iy
mies y
knygynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knygomis
usy
kalba,
ku ias
mazZai
kas
pe ka,
a iau
i
labai
no édamas
negausi
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
kalba.
Knygos
leidziamos
i
pla inamos
nepakankamai
a siz elgian
j
jy
paklausa.
Jei
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
spaudos
lanky
apim ies
16
uisienio
kalby
mokymo
inkiniy,
ai
Lie u os
TSR
ik
ienq
(kas
3—5
me ai)
5
spaudos
lanky
apim ies,
i
ai
o ap in u.
Sie
i
panasiis
dalykai
suda o
am
ik a
disonansa,
pazeidzia
V.
Lenino
p iesaka
p ole-
a ia ui
kaip
demok a inei
jégai
—
paSalin i
,, ienos
nacijos
a ba
ienos
kalbos
p i-
ilegijas“,
neigiamai
a siliepia
in e nacionaliniy
jausmy
ugdymui.
Né
minu és
ne-
galime
uzmi s i,
,.kad
mes
gy ename
daugianacionalinéje
als ybéje,
ku
isi
eko-
nominiai
i
socialiniai,
kul i iniai,
eisiniai
sp endimai
isada
iesiogiai
paliecia
i
nacionalinj
klausimg.
Veikime
leninixkai:
maksimaliai
ys ykime
kiek ienos
nacijos,
kiek ienos
Ta yby
Sajungos
au os
po enciala*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
au a
—
s ip i
als ybé!
Kai
ku ios
pedagoginés-psichologinés
daugiakalbys és
p oblemos.
A k eipsiu
démesj
j
pa ius
s a biausius
klausimus,
mokan
keliy
kalby.
1.
Poliglo o
psichikoje
kalbos
eiSkiniai,
pagal
L.
Sée ba,
suda o
am
ik as
asociacijy
sis emas,
ku ios
a pusa yje
gali
san ykiau i
ne ienodai:
1)
abi
kalbos
suda o
d i
a ski as
au onomines
asociacijy
sis emas,
ku ios
iena
su
ki a
ne u i
ySio
(au onominés
mas ymo
s i ys,
g yna
d ikalbys é);
2)
susida o
iena
bend a,
nedi e encijuo a,
miS i
asociacijy
sis ema.
Siuo
a eju
,,kiek ienas
kalbos
elemen as
u i
[...]
sa o
iesioginj
ek i alen a
ki oje
kalboje,
e imas
kalban iesiems
nesu-
da o
jokio
sunkumo
[...]
139

Gal
ne ikslu
bi y
saky i,
kad
Zmonés,
apie
ku iuos
kalbame,
moka
d i
kalbas:
jie
moka
ik
iena,
aciau
Si
kalba
u i
d i
aiskos
o mas,
i
naudojama
ai
iena,
ai
ki a‘.
(Iep6a
1958,
48).
Si
daugiakalbys és
o ma
sukelia
kalby
in e e encija
indi ido
psichikoje.
P ak ika
odo,
jog
s ichiné
daugiakalbys é
pap as ai
bina
mi8 i.
Jos
salygo-
mis
iimokusiy
kalbés
Sneka
pilna
leksikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée -
ba
p ipazis a
ienin elj
miS ios
daugiakalbys és
ap ibojimo
bida
—
»samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
kalba“
(Ilep6a
1958,
57).
Taigi
pedagoginis
daugiakal-
bys és
o ma imas
glaudZiai
susijes
su
ienos
kalbos
idiniy
désningumy
i
aisyk-
liy
pe kélimu
(in e e encija
i
anspozicija)
ki ai
kalbai
a ies,
leksikos,
azeo-
logijos,
g ama ikos,
aSybos,
g a ikos,
punk uacijos
bei
s ilis ikos
s i yje
(z .
B3a-
umogelic sue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k .).
Taigi
kalby
mokymas(is)
espublikoje
u é y
padé i
o muo i
samoninga,
koo -
dinuo a
daugiakalbys e,
uZ e i
kelius
s ichinei
daugiakalbys ei
mokslei iy,
s u-
den y
psichikoje,
a iau
o
ak i8kai
daba
né a.
Tuo
jsi ikiname,
paanaliza e
lie-
u iy,
usy,
uZsienio
i
k .
p og amas,
ado élius.
2.
Mokslei iui,
s uden ui
g ei¢iau
iSmok i
ki as
kalbas
(87
lie u iu,
usy
i
uzZ-
sienio
kalby
moky ojy
nuomone)
padeda:
sugebéjimas
pasinaudo i
po encialiu
Zodynu,
kai
neZinomi,
i’ es iniai
Zodziai
sup an ami
pagal
ismok us
sios
kalbos
pag indinius
Zodzius
( aip
mano
76
%
apklaus yjy
moky oju);
a p au iné
leksika
(82,7
%);
ope a y us
naudojimasis
Zodynu
(74,8
%);
aizdZioji
kalba,
sugebéji-
mas
jq
iSsiugdy i
(50,8
%);
sakiniy
nag inéjimo
pa i is
(74,
8%);
nepakan umas
kalbiniams
ikumams
(77,3
%);
mokiniy
a min ies
ugdymas
(89,3
%);
e imo
igiidziai
(68
%);
sugebéjimas
logi’kai
mas y i
(89,3
%);
konspek a imo
(68
%)
i
ecenza imo
(65,3
%)
igiidziai;
skai ymo
echnika
i
su okimas
(88
%);
aiskiojo
skai ymo
igidZiai
(78,7
%);
ko ekcijos
i
au oko ekcijos
aikymas
(77,3
%);
aSymo
echnikos
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
pas abumas
(88
O )
ink.
Ko o i
su
kalby
in e e encijos
eiSkiniais,
kaip
odo
miné y
lie u iu,
usy
i
uzsienio
kalby
moky ojy
a sakymai,
padeda
kalbiniy
sis emy,
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
e imai
i§
lie u iy
j
ki as
a ba
i8
ki y
j
lie u iy
kalba;
si uaciniai
p a-
imai;
p a imai
ik
iena
kalba;
modelia imo
aikymas;
kon as iniai,
one iniai,
s ilis iniai
p a imai;
isoke iopa
eks o
analizé.
Naujés
kalbés
idaus
sis emos
ei8-
kiniy
in e e encija
i eik i
padeda
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
ling odidak ikos
p incipus,
ju
aisykles,
bidingus
gim osios,
Tusy
a
uZsienio
kalbos
mokymuisi
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
unkcinj
eu is inj,
eikalaujan j:
a)
ku i
mokymo
sis ema,
emian is
unkci-
ne
g ama ika,
kalbos
minimumu,
pla iai aiky i
j ai ius
eu is inius
mokymo
biidus,
algo i mus,
schemas;
b)
de in i
samoninga
i
in ui y y
kalbos
mokymasi,
siejan
su
pasamonés
s e a;
c)
iipin is
nag inéjamy
kalbos
eiSkiniy
pasika ojimu
p a i-
muose
i
palaipsniu
y
p a imy
sunkinimu;
in eg acijos
p incipa,
ku is
odo,
jog
bi ina
kompleksiskai
pagal
konk e-
Gius
ikslus
moky i
kalbos,
nuola
a siZ elgian
j
j ai iy
kalbinés
eiklos
asiy
i
kalbos
lygiy
a pusa io
ySius
i
salygo uma,
panaudo i
i
ugdy i
j ai ius
mokiniy
pazin inius
sugebéjimus:
mas yma,
aizduo e,
emocijas,
alia,
démesj,
a min i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
umpalaike
i
ilgalaike);
pas o iai
de in i
deduk-
y y
i
induk y y
naujos
kalbinés
medZiagos
i edima
i jos
sis eminima,
ugdy i
kalbos
jgiidZius;
eigiamos
nuos a os
suda ymo
p incipa,
eikalaujan j
suda y i
is
nuos-
a os
suki imo
i
egulia imo
lygius:
a)
kogni y inj
(pazin inj)
susijusj
su
in e io izuo ais
e ybiniais
ikslais,
p as-
mine
mokslei io
a
s uden o
nuos a a,
b)
eigiamy
emocijyu,
a ek o,
maZo o
(nuo-
la inio
eigiamo
pasi engimo
eiklai)
biikle
i
c)
eikla
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
k .),
kada
Zmogus
su
malonumu
jgy endina
sa o
ikslus,
sumanymus
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacinj
eminj
p incipa,
eikalaujan j
laiduo i,
kad
bia y
suku iamos
i
panaudojamos
mokomosios
i
na ii alios
bend a imo
si uacijos,
k yp ingai
u ina-
ma
kalba
i
d asinis
asmenybés
pasaulis
pagal
numa y as
emas;
a Z alga
j
kalby
i
kul i y
sa eika
mokan ,
pag is a
a i inkamomis
eo ijomis
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
nag inéjimas
odo,
ka
eikia
obulin i,
oliau
ge inan
kalby
unkciona ima
espublikoje.
Pedagoginiy
i
psichologiniy
p oblemy
analizé
a e ia
ealius
kelius
o muo is
indi ido
samonéje
sude in ai,
koo dinuo ai
daugia-
kalbys ei,
siekian
g ei iau
iSgy endin i
Lie u oje
labai
papli usia
s ichine,
mi8 iq
daugiakalbys e.
LITERATURA
Leninas
V.
Nacionalinés
poli ikos
i
p ole a inio
in e nacionalizmo
klausimai.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP
apie
p ole a inj
in e nacionalizma.
V.,
1978.
M.
Go baéio o
kalba
TSKP
CK
sausio
plenume
//
Tiesa,
1987.
Sausio
27.
Go ba io as
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
V.,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Lie u iy
i
usy
kalby
mokéjimo
lygio,
kaip
anks y osios
i
ély osios
d ikalbys-
és
o ma imosi
ezul a o,
palyginimas
//
Mokymo
i
aukléjimo
klausimai.
V.,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psichologija.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
Spauda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
menas,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
d augys és
kalba
//
Komunis as,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Kai
ku ie
pedagoginiai
i
sociologiniai
kalby
mokymo
aspek ai
daugiakalbys és
salygomis
//
Socialinés
ling is ikos
p oblemos:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
XIX.
V.:
Moks-
las,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
Teigiamos
nuos a os
suda ymo
pedagoginiame
p ocese
p incipas
//
Ha moningai
iSsi ys iusios
isuomeniSkai
ak y ios
s uden o
asmenybés
ugdymas
ykdan
TSKP
XXVII
su a-
Zia imo
nu a imus.
V.,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog
pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
Me%KHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox
pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowxkene
A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o Myeckoll
ycTaHOBKH
Kak
OCHOBa
Pa3BHTHA
CaMOCTOATeNbHOW
yueOHO
gea TenbHocTH
//
Hay4.
Tp.
By30B
JIua CCP.
Mena o uxa,
T.
22.
1987.
C.
168-179.
IlapHac
B.
O epxu
no
mHH BogHAaKTHKe.
Busmbu oc:
Moxcsiac,
1976.
Iep6a
JI.
B.
Ms6panusie
pabo si
10
a3bIKO3HaHHIO
HM
(hoHeTHKe.
JI.,
1958.
T.
1.
COWMAJIBHBIE
MW
MEJATOPMUKO-TICHXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha
ocHose
uccieqoBaHHA,
aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI
B
pec yOnHKe
M
CTpaHe
JenaeTca
HECKOJIbKO
BBIBOAOB,
BAXKHBIX
JIA
HasibHelime o
(yHKUMOHMPOBAHHA
ABY-
H
MHOFOS3bI4HA
Cpequ
HaceeHHA
peci yOMHKH,
KOppeKTHPOBKH
CO3JaBle ocA
COCTOMHHA
(KOHKpeTHbIe
WeNH
M
3ama4H
o6y¥eHHA
pyccKOMY, JIMTOBCKOMY
KaK
BTOPOMy;
HEOOXOAUMOCTh
HccieqOBaHMA
PaHHe o
MaccoBo-
TO
TPeXbASbI4MA;
HEOOXOAHMOCT
KOPPeEKTHPOBKH
H3AaTeNbCKON
paOoTHi,
OKa3aBu elica
B
JIMTBe
Ha
Gosee
HU3KOM
ypoBHe,
4eM
B
Apy ux
pec yO1MKax,
4
Wp.).
B
cTaTbe
BbIABUTAa oTCsA
M
HEKOTOpBIe,
HanOonee
BaxHble,
Me7a O wKO-lcHXOJIO HyecKHe
MOOKCHHA,
HMCIOWHe
Sompuioe
TeopeTHuec-
KOe
H
MpakTH¥ecKOe
3HaYeHHe
AIA
CO IacOBaHHO O,
KOOPAHHHpOBaHHO O
H3Y4CHHA
HECKOJIBKHX
ABbIKOB
(YYCT
MPHHUANOB
SHHTBOTHAAaKTHKH,
MCHONb3OBAaHHe
HAOMO HYeCKO O
M
KyETYpHOTO
ombi a
oOyyaembBix
H
ap.).