LITUWIEN
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
ZweikalbYST-
E, KALBU
SAVEIKOS.
LITUWIEN
LALBA
VYTAUT-
AS SERNAS
SOCIALINES
IR
‚PEDAGOGINES-PSYCHHOLOGINES
DAUGIAKALBYSTES
PROBLEMOS
Ra by
Sajungoje gib
127 Sp achen:
ibe y-kaukazie iu,
36
iu ky,
25
indoeu opie iy,
24
mongolu, ungusy,
mandZii y,
22
inoug y.
20
Zinoma
nemazZa
als ybiu
(Kanada,
Schweiz,
Indien,
Belgien,
China,
Indonesien,
Pue o
Rikas,
Tü kei
i
e c.), in
denen
j ai ios
Völke
sp echen
ih en
Sp ache
(s aa ybés
meh ia au é-
s, abe nau os
einakalbés).
Ra by
Saliai auch
bidinga
egioniné
einkalbys é.
Russen
bilden
übe halb
Ra by
Salies
Bewohne :
52,4
%,
.
y.
137
397
000
iS
262
085
000
(1979
m.).
Ta p
d ikalbiy
—
usy
3,6
%
(BecTHuK
1980,
41,
42).
Υπάρχει
i
πολλiakalbys é!,
kai in eine
epublik in,
beispiZiui,
Ta yby
Li uanien,
unk ionie
meh e e ih
Typen:
lie u iy usu,
usylie u iy,
lie u iylenky,
lenky lie u iy
pan.
i
No in i i ieliakalbés
epublikos kalby selbs ika,
b auch a siZ elg i
socialinius
pedagoginius-psichologinius®
eiSkinius, désningumus,
besonde umus.
j
jy
i
Kai ku ios
socialinés
ieliakalbys és
p oblemen.
Ih e al e
wie
selbe
i
Zmonija.
Übe
sep yniasdeSim
me y
Ra by
Salyje éia
schon iel
e eich :
suazia ime
de Pa ei,
X
mi Lenin's
Be eiligung,
wu de
V.
bes ä ig
Russisc-
he au y
§ Bildung
P og am-
m, nach
dem sich
die
P ämisse
en s and
sepa a i-
i
y olky
au eliy
kul i ai,
sp achen
zu wachsen, iSsiplé é
Siy kalby
Ve b auchs
s e en;
dokumen a ion
gim aja
sp ache wa
behandkoma in
allen liaudies
biso
Sakos,
Fab iken;
ge eiklau a
j
e an wo -
ingus pos us
zu
e wenden
zmones, gu
mokan ius
ie iniywoh-
ne jy
Sp ache,
Zinan ius
ju
psychologija
i
bui i.
[ iele
Sp achen im
an é a lassen
g oZiné,
wissenscha
popula inamoji
li e a i a,
publicis ika,
pe iodika.
All das ha
gehol en
sukzlé en
gebü jai
Sp ache.
Taiau¢
Siodien, o
akzep ie end
js a yma dél
s á inés
li au iy
Sp achen,
wa
au ge e en
ganz ande e
padé is:
Hommosios
Sp ache
Ve b auchs
s e os
wa en seh
susiau in os,
Füh ungspe-
sönlichkei -
en galéjo ih
nemoké i k .
i
Nacionaliniy
Beziehungiy
p ak ikai
iel skolinga
musy
eo iné
men is.
Juk es
Fak ,
F eunde,
dass,
uZuo
ak i
y e
ealius
eiSkinius
naciona-
1
Te minu
,,daugiakalbys é
( us.
MH3B 4He,
oko os,
Meh sp achigkei ,
angl.
mul ilingua-
lism, anc.
polyglossie)
nusakome
p ak inj
(ne
eo inj)
keliy kalby
a ojima
i ai iais
zwecken
(Hö ung,
Sp eéjung,
SchMys,
Lesung,
Ve al im-
as ode alle
lingubinés
Ak i i ä en
iiSys
zusammen
paémus).
Gib es Beda ,
meh iakalbys-
e kann
geschieden
we den
j
ikalbys e,
ke u kalbys e
i
. .
Talbédami
übe kalby
mokymasi
3—4
mokykloje,
wi
sqlygi8kai
auch
e wende-
eme
e ming
,,daugiak-
albys é*
(mokykliné,
ne
sociologiné).
Uisienyje
iel
au o iy
a oja
e mina
d ikalbys é*
unabhängig on
kalby skaigiaus.
Tu bi am
meis en
d ikalbys és
sa oka
pa anki
behandéjan
nu d iejy
kalby
his o ische-
n,
gene ischen
i
s uk i os
Beziehungenus.
®
Mögliche
i
ande e
poZid iai:
his o ische-
,
geog aphis-
che ,
soziologische , linguis ische , g a inis
(pagal
aS o
en s eadi-
i
ma) k .
135
liniy
Beziehungiy
s e eje
[...],
einige miisy
ö en és
moksly
specialis ai
ilga laika
ki é
.,s eikinamojo
pobiidzio
ak a us, die
manchmal meh
e inne en
pakilius os us,
als e ns u
wissenscha li-
chen
Fo schungen.
Zu p ipazie en
eich , dass
Fehle , die
gemach
we den
na ionaliniy
Beziehiy
Be eich,
jy
ap aiskos
blieben
SéSelyje ode
übe sie wu de
nich
angenommen
sp aché i*
(Go ba io
1987
01
Z ),
Visuomeniniy
moksly ikumai
un e suchend
na ionale
Beziehungenus
biidingi
socioling is ikai,
i
socialiniy
ieliakalbys és
p oblemy analei:
1.
Ra by
Salies
na ionalinéms
mazumoms,
die eine
Häl e bilden
(47,5
%)
alles
Salieswoh-
ne jy
(1979
m.
su aSymo
Da en),
be
geb osios
Sp achen,
b auch
moké i
usu
Sp ache,
o
usams,
polkams k .
i
maZumoms,
lebendand ¢i-
om Li uanien,
gu moké i
s aa ine
lie u iy
Sp ache.
TSRS
liaudies
S ie imo
sis ema
e eich-
é das,
dass
Li uu ie
gu
iimoks a
usy
Sp ache.
Abe
nelie u iskos
Lie u os
mokyklose
noch so seh
schlech
iSmokoma
als ybiné
lie u iy kalba.
Tagiau kokio
bikkalbys és
yp wi
s eben:
adekwa us
zweieu
1)
(A
i
B)
sp ach
pa allel des
Ve b auchs;
2)
kalby
assimiliacijo-
s, wenn
A
sp ich
uZleidzZia
s elle albai;
B
kalby miSimo,
3)
kai
i§
A
i
B
kalby
pasida a
eine
neuen
sp ache sys em?
Siuo
Klausim
Salyje
né a
gene os
Bes imm-
ungen.
1950—1965
hiel
Jah e
Kampagne
—
pe
Zu nala
,,Pycckuii
351K
B
HalHoHa-
sIbHOH
mikone-
i
TM k .
kanalais siek i
—
kalby miSimo
d ikalbio
samonéje,
aciau on
suda ky os
sp ach kenéia
gamyba,
su inka
A
a
B
kommunika i-
on,
ope a i us
in o ma ions
übe ikimas
ypaé
sammaos
sp ach.
i
Wa en
beme ké a
i
ki a
d ikalbys és
Rich ung:
kalby
assimiliacija.
Da
sieben ojo
deSim me io
p adzioje
60-70%
apklaus y
komiy, ma iy,
mo d iy,
udmu u,
ose iny,
cecény,
bu ia y,
ingusy,
kaba diny
eiwai
mokéjo
gim aja
usy
i
Sp ache
(Aemepues
1973,
93).
1959,
1970,
1979
m.
Be ölke u-
ngjy
Zusamme-
ningsda -
en zeigen,
jog imme
maziau
a ski y
e heliu
Be ölke u-
ngjy
seinen
au ybés
Sp ache
angib wie
gim aja
Sp ache,
plg.
(gegebenen-
alls nach
Zusammen-
üh ungsja-
54,9
%—51,3
%—43,1
%
h ): e enky;
93,9
%—
81,6
%—78,3
%
Giuk iy;
81,4
%—58%—46,4
%,
e enky;
86,3
%—69,1
%—55,8
%
nanaju;
76,3
%—49,5
%—30,6
%
ni chy.
Tagiau
wu de
siche g i -
i
1980
m.
en angenommen
TSKP
CK
i
TSRS
Minis e -
a s e o -
dnung
Abie Mi el
dél
e ne ens
wi scha -
lichen
i
sozialen
Siau és
au ybiy
lebenamyjy
ajony
En wicklung.
Siame
nu a ime
sp ich
i
übe
bi inybe
j ai iy
p iemoniy,
welche
padé y
ugdy i
Siau és
au y
albas,
ling is iSkai
i
sociologiskai
i i aS o
ju
a kyma.
Dahe
ybiné
Regie unge-
bé a me é
i
assimiliacine
d ikalbys e,
nes
,,na ionalisc-
he
Beziehungen
miisy
Salyje es
—
lebas
ealaus
Lebens
F age.
Wi
müssen
bei
auße o -
den lich
a idiis
i
ak i8ki
in allen
Be eiche-
n, die
eichen
Zmoniy
na ionale
in e esus
i
na ionale
jausmus
(Go ba io
1987,
54).
Ve i
démesio
C.
Ai ma o o
ZodiZiai:
,,...kai, welche
amZinai
schnellenden
sag , dass
unnö igen
na ionalinés
Sp achen
agina
g eigiau
[...],
susilie i.
solche
na ionale
nihilismus, obwohl
e deck on
i
in e na ionalism-
po
us mégdZiojimi,
u hy is noch
i
eakcinge e , als
de na ionalismus
selbs
[...].
Die Wel
g azus
da in, dass
e
j ai iakalbis
ielaug is.
i
Tokj
jj
sukipa i
é
na u a
(Msnec ua
1987
06
20).
Jede
Na ion
will leben,
iSlaiky i
seine
Sp ache.
Assimiliaciné
Poli ik bidinga
kapi alis isch-
em Wel el,
panasiam
malina‘, de
j
sumala
na ionale
Un e sumus
(Z .
Leninas
1959,
34).
Lenininei
kalby poli
nu s e ima
136
asimiliaciné
d ikalbys é,
asimiliaciné
poli ik.
I
das
didZiulis
Ta ybuy
aldzios,
ih e
lenininés
kalby
poli ik
laiméjimas,
Salies
kul ii os
lobis,
pasididziae-
ung.
Da
V.
Leninas wiesé, jog,
behandéjan kalby
poli ik agima,
da nich
sup ieSin i des
na ionalen
geb anaa ionalen,
muss kombinie en
sie beide
i
(Lenins
(M.,
1982).
T.
45.
P.
240).
Ugdy i meile
seinem nau ai,
seinem kalbai
né a
nacionalismus.
Akzep ie
ecioji
b ikalbys és
Rich ungis:
adek a us
kalby pa allinis
e wendung,
a iau
A
i
B
jede os nach
paski j:
sakykim,
lie u iy als
s aa inés
Sp achen
epublikoje,
usy als bend
zwischen
—
o
—
TSRS
au y.
Bi inas
sociology,
pedagogu,
psychologie
koo dinie -
e
Bemühung-
en ich ingliche zu o men
Sio ype
d ikalbys e
zwischen
epublikoswo-
hne ju. S
Bildung,
kul i os
gamybinés
js aigos,
i
imonés
O ganisa ion-
en u é y
i
isoke iopai
alkininkau i
okiai
Wissenscha -
niky
en wicke ai
Konzep ion
ealisie en,
zusammen
bi ina uZki s i
o
kelius kalby
mi3imui
Zmoniy
samonéje.
2.
B ikalbys é
kann bi i
einpusé
Bewohne
(A
b ikalbiai, B
einkalbiai)
d ipusé, kai
i
A
i
B
bewohne
bischwulig.
1979
m.
su Sym-D-
a en
zeigen,
dass usy
sp ich
als zwe a
Li huaniens
TSR
Te i o ium
eie moka
48
%
wohne jy,
i8
ju
52,2
%
li auisch,
61
%
lenky,
44,9
%
bal a usiy,
46,3
%
uk ainie iy,
29,8
%
gydy,
34
%
la iu,
49,7
%
o o iy,
35
%
igonu,
65,4
%
ki yoje
epublik
lebenan-
&iy
au iniy
mazumy.
Lie u iy
wie
gim aja
i
an ajq
sp ich
eiwai
mokawohn-
85%
e ju: gu
moka
ja
55,8
%
la iu,
45,5
%
igony,
36
%
ussisch,
32,5
%
zydu.
Is iso
ki a au iy
d ikalbiyw-
ohne jy
is
28,1
%.
Miisy
epublikoje
meh
he sch
einpusé
d ikalbys é:
ne
52,2
%
lie u iu
eiwai
moka
usy
sp ich ,
wenn
dabei
mi le -
weile ussi
(36
%),
polnische
(11,6
%),
bal a usiai
(12,9
%)
i
uk ainiegiai
(15,5
%)
soga
1,5—3—4
malZiau
moka
maliniy
Bewohne-
jy
Sp ache.
Ma y ,
Li uenia
s e inga
a ykéliams,
wie
i
jy
kul a ai
(Lekis
1987
12
12).
E inne nsiche
i
Sie
V.
Lenino
Zodziai:,.Kad-
angi
na ionalismus
Übe es e
sind selo iska
Ve eidigung
on
didZia usisko
So inizmus
Fo m, es
yZ inga
ko a
didZia usisku
su
So inizmu is
ik iaus e
p iemoné
na ionalis inéms
Übe gebenen
i eik i (Lenins
1978,
334—335).
Wie zeig
TSKP
CK
o ganuo e
sajunginés
kon e ione-
n,,Nacionaliniy
odnosiy aida
b andaus
socializmo
salygomi
medZiaga,
b auch nu
gu ismel i
usy sp ich
ne
wie
TSRSy au
gemeinsam-
en
Maßnahme-
neg, abe
i
s eben,
dass
,, usai ki y
i
au ybiy
Ve e e ,
baigian ieji
epublikos
skole, gu
moké y
g undinés
au ybés
Sp ache
(Zino y,
jaus y
i
ole uo y
jy
psycholog-
ija, bui j
kul ii a.
i
—
V.
§.).
Das läß sie
ak i e zu
nu zen liaudies
ikyje,
pa ischem,
s aa ischem
Appa a e
kul i os
Be eich
(Bocnu s pa p
i
...
1982,
52).
Das ha auch
g oßele
Beda ime
ge inan
in e nacionalinj
pa io inj
epublikoswohn-
e jy akléjima
gegensei iges
espek es,
ole cijos
Geis .
Padé i
o mulie -
en abipuse
d ikalbys e
k ie ia
i
1987
m.
ühla i
angenommen
LKP
CK
Hu ung
,,Dél mécanisme
aux ela ions
na ionales dans
la épublique
pou amélio e
l'e icaci é de
i
l'éduca ion
i
pa io ique
in e na ionale"
(Dél mécanisme
aux ela ions
na ionales dans
la épublique
pou amélio e
l'e icaci é de
l'éduca ion pa io ique in e na ionale), wo un e ande em gesag wi d:
,,VisapusiSkai
padé i i8mok i
[...]
lie u iy
sp ich denen
epublikos
Bewohne n,
die noch
nich moga*
(T au,
1987
04
02).
Si
men is
j i in a
i
js a yme
dél lie u iy
als
s aa inés
Sp achen.
Akzep ina
abipusés
d ikalbys és
Rich ung, kai
kon akojan ieji
le nen einande
Sp achen.
Um zu
e eichen,
dass
epublikos
ki a au iai
iSmok y
lie u iy
Sp ache
137
bii ina:
o mio i
lie u iy
Sp ache
po eikiy
sis ema;
o zunehmen
und iSleis i
li au iy
Sp achen als
ungebu slic-
hes
Vado élius
sa a ankisk-
ai zu le nen
und zu jy
lie e n
en sp echen-
de
Fonoch es -
oma ija;
ipa eigo i
e ö en lic-
has
pe iodiSkai
ap iipin i
epublikas
bewohne
Zodynais und
Zodynéliais
(lie u iy usy
und k .); zu
e höhen
li au iy
Sp ache
Leh zei
ussisch und
lenky
mi u inése
Schulen,
sulyginend
sie mi
alandy
skai ium,
assignabem
usy albai
li au iy
Schulen;
begé i zu
ainie en
li au iy
Sp ache und
li e a ii os
Leh e ü
usy und
lenky Skolen;
p adinése
klasése
e laub
lie u iy
Sp ache
dés y i nu
li uanis en;
sich zu
bemühen,
dass
baigusieji
epublikos
basine
schulen
e naudiai
galé y
wei e PTM,
Technikum
und
HochS osien
schulen die
G und äche
zu
un e ich en
li au iy
Sp ache;
a8y i
ö de n
Dise a ion-
en i§ li au iy
Sp ache und
li e a ii os
Leh me hod-
en usy und
lenky
Schulen;
o enzuneh-
men usy und
lenky schulen
mi
e s ä k en
li au iy
sp achun e -
ich ung.,,Cz-
e wony
sz anda ,,,T-
é ynés
S iesos,
Komjaunimo
iesos,,,So i-
e skaja
Li a‘,,,S y -
u io und k .
edak ions
u é y
b eiau
p opagaguo i
lie u iy
sp ach un e
dem
epublikas
lenky und
usy, padé i
o mulie en
Sios
sp achle ne-
ns mo i en
und
Bedü nisse,
geben
me hodin
ecommendi-
y.
3. Nach K.
Ga S os und
J. T i ono o
19851986
sammel u
Da en, i¥
1075
um ageujy
78,2% angegé
no j iSmok i
usiSkai
kalbé i, las
ead and
a8y i, 6%
las ead and
aSy i, 11,8%
ien
suskalbé i.
73,2% usy
indiké
po eikj
i8mok i
li auskai
kalbé i, las
ead, und
aSy i, 3,4%
ien las ead
i aSy i,
18,6% ien
susikalbé i
und 4,6%
nea saké.
Die
o gegeben-
en Da en
zeigen, daß
haup sächli-
ch Ziel des
ussy
Sp ache
Leh ens
allgemeines
und
spezialausla-
wenos
epublikas
mi u inése
Schulen
u é y bi i
kompleksiS-
kas: leh en
nich nu
Snekamosi-
os
Sp achen,
wie
emp ohlen
wi d
gegenwä in-
ée usy
Sp ache VIX
klassiy
p og amoje
Schulen mi
lie u iu
dés omaja
kalba, abe
und les
читать, und
ay i. Toks
Ziel pa
u é y bi i
keliamas und
lie u iy
Sp ache
P og amm-
en Schuleom
usy und
lenky
dés omaja
Sp ache. 4.
Ku ian
au ing
Schule,
bi ina
nedelsian
plés i
ikalbys és
Un e suchu-
ngen. I
j auk i sie
nich nu
Pädagogen,
abe auch
Psychologe-
n,
Physiologen
und
Soziologen.
Republikos,
Salies und
Wel
Wissenscha-
le
g ieZ ai
pass ako p i
zweose,
d eCiose
Sp ache
mokikoje,
kol mokiniy
psihi i ino
hom oji
kalba, kol ji
ne apo
komunikaci-
ju p iemone,
kol
nep adé a
moky is
a8y inés
hom osios
Sp ache (a.
Jacike igius
27, 1970, 51,
80, 250,;
Pyckkni sIk
B
HANMOHANb-
HOL MIKONe
21 1987,
129-131,
139-142;
Balikon Dais;
1058 Dais;
1058 Dais;
145;
Lauzikas,
Ul ydas,
Vabalas-Gud-
ai is,
Komenskis,
Sau jo,
e c.). Wie
ha e
beme ké i
un e schie-
in keliy
kalby
mokyma,
ijy kalby
mokymasis
ühy ojo-
je
aikys éje
kann
e u saigen
j ai iy
nepageidau-
iny
iziologiniy,
psichiniy
eiSkiniy,
ypa¢
zwischen
silpnesnés
psichikos,
gesundhei ,
lé esnio
wachs ums
und k .
mokiniy:
maiSomos
kalby
abécélés
aSan ,
mokiniy
psychikoje
painiojamas
sa okos,
kalby
Sys eme. Si
s ichiné
ieliakalbys-
é hinde do
moky is
usy,
gim osios
und ki y
kalby. Ka u
das kann
e u sach-
en mokiniy
mikéiojima,
sulé in i
aiky
psichikos,
paZin iniy
gebéjimy
ugdyma,
denn das
Kind iel
jégy und
Zei ha zu
e wenden
neua,
in e e uo-
jan iai
medZiagai
isisamoni i.
I
noch: wie iel
ans engy
e lang alaus
des Leh e s
i8
kindy, dass
i
i8saugo y in
de
E inne ung
wäh end
kalby
lek ionen
jgy e
in o ma ion?
!
O
kokiq
p ak ine
b auchen
wi einem
kind
pe sönlic-
hkei zu
o men
u és das,
dass e
p adinése
klasése,
sakykim,
iSmoks
200
usy
138
a
ande e
Sp achen
Zodziy?
Einin ell
Vo eil
galé y bi i
nu das,
dass
leich e
i8moks am-
as egeliges
F emimas
Sp achen
a im. Is
meh nu ze
duo yu
in ensi us
ne
uz
in e na ion-
alen kalby
ku s,
su zk e
VXII
klasése?..
5.
No édami
ismok i keliy
kalbu,
manchmal
de amai
nebeiSmokom
keine : wede
gim osios,
noch usy.
Mokiniai ein
ne
nemoka
iSliai
eikS i sein
mindiy, abe
bleiba
maza agéiai.
i
Das bid
eine
besonde e
y
lie u isky
mokykly
mokiniams,
wo s ip i
usy lenky
kalbiné
a
aplinka.
Pa yzdziui,
eine
Vilniaus
PTM ku s
I
mokslei iai
a8é
pap as¢iausia
klasés lie u iy
kalbos
IX
dik an a,
ku j Leh e
jwe ina so:
eine ai
22
i
4
zweije ai.
T eje ui
a
ie u
nich s
nepa asé.
Ma y , usy
lenky
a
kalbinés
Umwel
lie u iy skoly
mokslei iem
bi ina
s ä in
lie u iy
kalbos
mokyma,
e s ellen
salygas
isky i
en sp echa-
mus lie u iy
kalbos
akul a i us
pan.
i
6.
1913
m.
V.
Leninas im
A ikel
,,K i inés
Beme kun-
gen
na ionale
F age a8é:
,,Salalin i
isokia
eodaline
zuch , isokj
nacijy
engima,
säm liche
eine
na ionen
ode eine
sp ache
p i ilegien
sind
neubejo ina
p ole a ia o,
wie
demok a in-
és jégos,
p lich
(Lenins
1983.
T.
24.
P.
128).
Lau
iSleis y
buchgu
skai iy
misy
epublik
seh
hin e he
on
Salies
idu kio,
RTFSR,
Es ijos
i
ki y
epubliky
(plg. :
1985
m.
TSRS
iSleido
778
Büche
100
Bewohne ,
RTFSR
—
1206,
Le isch-
en
TSR
—
664,
Es lands
TSR
—
1131,
o
Li huaniens
TSR ik
612).
Li huaniens
TSR
a lieg
pe iodikos
i
leidiniy,
wissensc-
ha iniy
knygy
i
b oSi i y
e läi im
(2.
Liekis
1987
12
12).
Be
o, ajony,
pa .,
Aly aus,
Raseiniy
k ., und kai
i
ku iy
s ady
bügynai
uz e s i
lie u iy
aSy ojy
knihomis
usy
sp ich ,
welche
mazZai kas
kau a,
a iau
seh
no édamas
negausi
i
Siy
au o iy
eikaly
lie u iy
Sp ache.
Büche
e ö en lic-
i
he we den
e b ei e
nich aus eichend a siz elgian
j
jy
nach age.
Wenn
RTFSR
1988
m.
u éjo
iSleis i
160
d uudos
lanky
um ange-
16
ns
uisienio
kalby
Leh
inkiniy, das
Li huaniens
TSR ik
einq
(kas Jah e)
3—5
d uudos
5
lanky
um ang es,
das
i
o ap in u.
Sie
i
panasiis
dinge
bilden eine
gewisse
disonance,
pazeidzia
V.
Lenins
Ve weis an
P ole a ia
als
demok a isc-
he Jégai
paSalin i
—
,,einse Na ionen
ode eine
Sp ache
P i ilegenzen,
nega i
an wo e
in e nacionaliniy
jausmy ugdymui.
Né
minu és können wi
nich uzmi s i,,.kad
wi leben in
mul iiana ionaliné
S aa éje, wo alle
wi scha lichen
socialischen,
kul i inie,
ech liche
Lösungen imme
di ek paliecia
na ionalinj
klausimg.
i
i
Handeln wi
leninixkai:
maximalem
En wickel-
ung jede
Na ionen,
jede
Ra by
Sajungos
Na ionspo -
enzial*
(Go ba io as
1987,
54).
S ip i
nau a
—
s a k
s aa é!
Kai ku ios
pedagoginés-psichologinés
ieliakalbys és p oblemos.
A k eipsiu démesj pa ius
wich igs e F agen,
leh end keliy kalby.
j
1.
Poliglo o
psychiko-
je
Sp achen
eiSkiniai, nach
L.
Sée ba,
bilde ein
gewisses
Associacijy
Sys eme, die
mi einande
können
Beziehunge -
en
e schieden-
odai: beide
1)
Sp achen
bilden zwei
ge enn e
au onomene
Associacijy
Sys eme, die
eine ande e
keine RySio
haben
su
(au onominés
mas ymo
Be eiche, eina
d ikalbys é);
bilde eine
2)
gemeinsame,
undi e iie e,
miS i asociacijy
Sys em.
Siuo Fall
,,jede
Sp acheeleme-
n ha sein
di ek inj
[...]
equi alen in
ande e
Sp ache,
e imas
Sp ach ie en
nich uda o
keine lei
Schwie igkei
[...]
139
Kann
un exlu
bi y zu
sagen,
dass
Zmonés,
on denen
wi
sp echen,
sp echen
zwei
Sp achen:
sie können
nu eine,
aciau
Sp ache
ha zwei
Si
aiskos
Fo men,
e wende
das eine,
das
i
ande e‘.
(Iep6a
1958,
48).
Si
ieliakalbys és
o ma sukelia
kalby
in e e encija
indi ido
psychikoje.
P ak ika zeig ,
jog s ichiné
ieliakalbys é
no male weise
bina mi8 i.
Jos
salygom-
is
iimokusiy
kalbés
Sneka
ollna
leksikos,
sin aksés,
a ies
s e imybiy.
L.
Sée p ipazis a
ba
einzelj miS ios
meh iakalbys -
és beg enzung
bida
—
samoninga
émimasi
mokiniy
gim aja
Sp ache
(Ilep6a
1958,
57).
Taigi
pedagogisc-
he
ieliakalbys-
és
o mie ung
glaudZiai
su
e bunden-
es eine
Sp ache
idiniy
i
désningumy
Regelniy
pe kélimu
(in e e encija
i
anspozicija)
ande e zu
Sp achen
a ies,
leksikos,
azeologijas,
g amma ikos,
aSybos,
g a ikas,
punk ua ionen
und s ilis ikos
im Be eich
(z .
B3aumogelic s-
ue...
1971;
Mapnac
1976,
150—189;
Se nas
1979,
35—39
i
k . ).
Taigi kalby
un e ich (is)
epublikoje
u é y padé i
o mio i
samoninga,
koo dinie e
ieliakalbys e,
uZ e i kelius
s ichinei
ieliakalbys ei
mokslei iy,
s uden y
psychikoje,
a iau ak i8kai
je z né a.
o
Tuo
jsi ikiname,
paanaliza e
lie u iy,
usy, uZ
in e na ion-
alen k .
i
P og amm-
e, ado élius.
2.
Müslei iu,
S uden en
schnelle
iSchlezi
ande e
Sp achen
(87
li auisch,
usy uzZ
i
in e na ion-
alen kalby
Leh e jy
meinung)
hil :
Abebéjim zu
nu zen
po en ialium
Zodyn, wenn
nich Zinomi,
i es iniai
Zodziai
e s anden
we den nach
isglu en sios
Sp achos
g undlegend-
en Zodzius
(ja wie
mein
76
%
apklaus yjy
Leh e in);
in e p au i-
né Leksika
(82,7
%);
ope a i us
Einsa z in
Zodynu
(74,8
%);
bilddZioji
sp ich ,
sugebéjim-
as
jq
iSsiugdy i
(50,8
%);
sakiniy
nag inéjimo
E ah ungis
(74,
8%);
ungeduldigkei
sp achlichen
ikumams
(77,3
%);
mokiniy
ammin ies
ugdymas
(89,3
%);
e imo
igiidziai
(68
%);
sugebébim
logkai mas y i
konspek a imo
(89,3
%);
(68
%)
i
Rezenzie un-
(65,3
%)
gs igiidziai;
eadungs e-
chnik
i
wah nehmung
(88
%);
aiskioho
des
Lesens igidZiai
(78,7
%);
Ko ek ions
i
au oko ek io-
ns Anwendung
(77,3
%);
aSymo
echnikos
jgidZiai
(90
%);
o og a inis
Anme kumas
(88
O ) ink.
Ko o i kalby
su
in e e encijos
eiSkiniais, wie
zeig miné y
lie u iu, usy
uzsienio kalby
moky ojy
an wo ungen,
hil kalbiniy
i
sys emy,
eiSkiniy
p ak i3kas
sug e inimas;
übe se zungen
lie u iy ande es
ode ki y
lie u iy Sp ache;
Si ua ionsübun-
gen; übungen nu
eine Sp ache;
i§
Modellie ungsa-
j
nwendung;
kon as ische,
i8
phe ische,
j
s ilis ische
Übungen;
isoke iopa
Tex analé.
Naujés kalbés
in e ne
Sys eme
ei8kiniy
in e e encija
i eik i hil
pieSiniai
(sakykim:
34mox
i
3aM6x).
3.
A z alga
j
Siuos
ling odidak ikos
P inzipien,
ju
Regeln, bidingus
gim osios, Tusy
uZ
in e na ionalen
a
Sp achen
mokymuisi
(plaéiau
Z .
Illapnac
1976,
100—190):
unkcinj
eu is inj,
e langujan -
a)
j: ein
Ausbildungssy-
s em zu
en wickeln,
basie end
ne
unkcig ama -
ika,
Sp auminimu-
m, b ei
anzuwenden
j ai ius
eu is inius
Ausbildungbiid-
us, algo i hms,
schemas;
b)
kombinie en
samoninga
i
in ui y y
Sp achenle n-
en, bindend
pasamonés
su
s e a; iipin is
nag inéjamy
c)
Sp ache
eiSkiniy
pasika ojimu
p a nissen
allmählichnym
p a imy
schwe inem;
i
In eg a ionsp-
y
inzip, de
zeig , dass
bi ina
komplexiskai
nach
konk e en
Gius ikslus
leh en
Sp achen,
s ändig
a siZ elgian
j ai iy
j
kalbinés
Ak i i ä en
asiy
Sp achen
i
lygiy
zájemio
ySius
salygo uma,
i
e wende
ugdy i
i
j ai ius
mokiniy
pazin inius
sugebéjimus:
mas yma,
bildduo e,
emo ionen,
willia,
démesj,
e min i
140
( egimaja,
gi dimajq,
mo o ing;
ku zalaike
i
daue ike);
s e ige
kombinie e
deduk y y
induk y y
i
neue
kalbinés
medZiagos
i edima i jos
sys ema ini-
ma, ugdy i
Sp achs
jgiidZius;
Bes immung-
en posi i e
bildungsp inz-
ip,
e langendj
bilden d ei
Bes immung-
en suki imo
egulie ungs-
ebenen:
kogni y inj
i
a)
(pazin inj)
zusammenhangj
su
in e nizuo enis
we blichen
zwecken,
semmine
mokslei io
s uden es
a
bes imma a,
posi i amy
b)
emocijyu,
a ek o, maZo o
(anhal end-
e posi i e
Vo be ei u-
ngs ä igkei-
) biikle
i
c)
Ak i i ä en
(ki ybine,
kalbine,
p o o,
mokomaja
i
e c.),
wann
Zmogus
su
Ve gnügen
jle ende
seine Ziele,
Summen
(a.
Se nas,
Ramo¥kiené
1987,
168-177;
Se nas
1987,
110—112);
si uacin
eminj P inzip,
e langendj zu
laiduch, dass
bia y
e ich e en
e wendab
ankommososi-
i
os na ii alios
komkommunik-
i
a ions
Si ua ionen,
ich inge
eichinakalba
spi i uinis
ma
pe sönybés
i
waulis nach
den
o gesehenen
Themen;
a Z alga kalby
kul i y
selbs ika
j
mokan ,
i
geg is a mi
en sp echend-
en Theo ien
(IMlapuac
1976,
150—188).
Sociologiniy
p oblemy
behandéjimas
zeig , b auch
ka
e besse n,
wei e
e besse nd
kalby
unkciona ima
epublikoje.
Pedagoginiy
i
psychologin-
iy p oblemi
analyzé
a e ia
ealius kelius
o mo is
indi ido
samonéje
abges immi-
n ai,
koo dinio ai
meh iakalby-
s ei, im Ziel
as e
iSgy endin i
in Li uanien
seh papli usia
s ichine, mi8 iq
ieliakalbys e.
LITERATURE
Leninas
V.
Nacionalinés
Poli ik
i
p ole a ischen
In e na ionalism-
us F agen.
V.,
1959.
Leninas
V.
TSKP übe
p ole a inj
In e na ionalismu-
s.
V.,
1978.
M.
Go baéio o
Sp ache
TSKP
CK
Janua
Plenum
//
Ge ich ,
1987.
Sausio
27.
Go ba io
M.
Spalis
i
pe si a kymas:
e oliucija
esiasi.
V.:
Min is,
1987.
Bal ikonis
J.
Rink lic-
he aS ai.
V.,
1978.
T.
1.
P.
106.
Daukiy é
J.
Lie u iy usy
i
kalby
mokéjimo
ni eau, als
ühi osios
ély osios
d ikalbys és
i
o ma imosi
ezul a o,
e gleichim
//
Leh ungs
i
e ziehigu-
ngs agen.
V.,
1980.
P.
77—78.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
Psychologie.
V.:
Min is,
1970.
Liekis
A.
Spauda
i
kul d a
//
Li e a i a
i
kunas,
1987.
G uodizio
12.
Se nas
V.
B olybés
i
d augys és
Sp ache
//
Kommunis ,
1983.
N
10.
P.
25—28.
Se nas
V.
Einige
pedagogische
soziologische
i
kalby
Leh ungsaspek-
e
ieliakalbys és
salygomi
//
Socialinés
linguis is
p oblem:
Li uiy
kalbo y os
agen,
XIX.
V.:
Wissens-
cha ,
1979.
P.
35—40.
Se nas
V.
Posi i e
Bes immungen
bildend
pedagogisch-
em P ozess
P inzip
//
Ha moningai
iSsi ys iusios
gesomeniSkai
ak i ios
S uden enpe-
sönybés
E ziehung bei
de Du ch üh ung
TSKP
XXVII
su a-
Zie ung
nu a imus.
V.,
1987.
P.
110-112.
Jlenun
B.
HW.
Monn.
co6p.
coy.
T.
45.
Bec uuk
c a uc axu.
1980.
Ne
7.
C.
41, 42.
Bsaumojeiic sue
a3bIKOB
B
Mpo ecce
o6ysenns
/
Tog pea.
B.
WapHaca.
Bumpu oc,
1971.
Bocuu s sa ,
yOexXeHHEIX
MaTPHOTOB-HHTepHAalMOHATHCTOB.
M.,
1982.
Jlemepues
IO.
PaspaTHe
HaUHOHANbABIX
A3KIKOB
H
A3bIKA
%MeKHALMOHAIBHOTO
oGu enus
//
Kommynuc .
M.,
1973.
Ne
1.
Pycckuii
A3bIK
B
HALMOHAbHOH
UIKONe
(apo6nems
aua somumax uxn).
/
Tox pea.
H.
M.
MWaxcko o
u
M.
3.
Baxeenoi .
M.:
Mega o uxa,
1977.
141
Illapnac
B.,
Pamowx-
kene A.
[[pHuuun
co3qaHua
mega o -
Myeckoll
ycTaHOB-
KH Kak
OCHOBa
Pa3BHT-
HA
CaMOCT-
OATeNbH-
OW
yueOHO
gea
//HayTen-
bHOCTH4.
Tp. By30B
JIua CCP.
Meno ux-
a, T. 22.
1987. C. 168-179.
IlapHac B.
O epxu
no
mHH Bo-
gHAaKTH-
Ke.
Busmbu -
oc: Moxcsiac, 1976.
Iep6a JI.
B.
Ms6panu-
sie
guns si
10
a3bIKO3H-
aHHIO HM
(hoHeTH-
Ke. JI,
1958. T 1.
COWMAJIBHBIE MW
MEJATOPMUKO-TIC-
HXOJIOPMHYECKHE
TIPOBJIEMbI
MHOPOS3bI4MA
Pesiome
Ha ocHose
uccieqoBaHH-
A, aHaIH3a
COMMAIHBIX
ABJICHHI B
pec yOnHKe
M CTpaHe
JenaeTca
HECKOBIbKO
BBIBOAOB,
BAXKHBIX JIA
HasibHelime o
(yHUMOHMPO-
BAHHA ABY-H
MHOFOS3bI4-
HA CHApequ
HaceeHHA
peci yHKH,
KOKTKOPPOB-
KH
CO3HPBle ocA
COJAOMCTHH-
AKO (HAHK We
WeccBCBTHIe
M M 3M 4H
o6yBCeHKOM-
Y, JIM KY KY
KY KY KTO
BTOPOMY);
HEOOXOAUMO-
CTh
HccieqOBaH-
MA PaHHe o
MaccoBoTO
TPeXbASbI4M-
A;
HEOOXOAHMO-
CT
KOPPeEKTHP-
OBKH
H3ATeNbCKON
paOoTHi,
OKa3aBu elica
B JIMTBe Ha
Gosee
HU3KOM
ypoBHe, 4eM B
Apy ux
pec yO1MKax,
4 Wp.). bTaTbe
BbIABUTAa o-
TCsA M
HEKOTOpBIe,
HanOonee
BaxHble,
Me7a O wKO-
-lcMCXOJIO H-
yecKHe
MOOKCHHA,
HHTIOWHe
Sompuioe
TeopeTHuecK-
Oe H
MpakTH¥ecK-
Oe 3HaH AIA
CORIacOBaBa-
HO HKO,HeOP-
AHHHHHHHHH-
HHO HHO
H3Y4CHKOHA
HECJJIBKH
ABBIKOB
(XYCTBOHBO-
HANOBHAAAA-
KTHKH,
MCHONB3OBA-
AH
HAOMHeO TO-
HHCYeMKYO
METYKYE
Kypho ombi a
oOYBAHHHHH-
HHHHHHHHHH-
HHHHHHHHHH-
HH).