a é
(1805—1889).
Jau
ien
dél
Sio
ak o
negalima
j ody i,
kad
Zodis
klas ininkas
y a
L. I inskio
naujada as.
Ne
naujada as
aip
pa
i
e minas
s iekis
(p.
229).
Jis
y a
ge manizmas.
Monog a ijoje
L.
I inskiui
eisingai
p iekai8 aujama,
kad
jis,
e sdamas
Robin-
zona
K uza,
,,kai
ku ias
ZodZiy
ly is
suda é
ne ykusiai,
p z.:
ispanczikas,
b azil-
czikai*
(p.
229).
Gia
kalbininkui
negali
neuZklii i
.,Z0dZio
ly ies*
sa oka,
nes
ja
laikoma
ne zodZiy
o ma,
be
leksema.
Pa eikian L.
I inskio
a o us
lo yniSkus
bo anikos
e minus,
kai
ku
neiS eng-
a
ko ek ii os
klaidy,
p z.:
,,Wilkuoge
juodoje.
Ac aca
(=
Ac aea—
KG)
spica a“
(p.
221),
..Ka inis
musmi is.
Ag a icus
(=
Aga icus
—
KG)
musca ius*
(p.
221)6
»Skujej,
lapaj eglu,
puszun
i
kadagiun.
Folija
(=
Folia
—
KG)
ocicula es
(=
aci-
cula is
—
KG)“
(p.
221)
i
k .
Jeigu
ai
L.
I inskio
klaidos,
ai
jas
eikéjo
ap a i
i8-
na¥ose.
Pagios
au o és
a ojami
e minai
aip
pa
ne
isu
iksliis,
p z.:
,,Ve ime
L.
I inskis
ne aisyklingai
a ojo
p ieSdélj
nu:
sudé iniuose
ZodZiuose
ie oj
jo
asé
hipe no malizma
nuo“
(p.
223).
Su
p ieSdéliais
suda y u
Zodziy
negalima
adin i
nei
sudé iniais,
nei
sudu iniais.
Ki oje
ie oje
a8oma:
,,Ta me
pa i ina
nosinése
o mose
iSlikes
ga sas
n[...]“
(p.
222).
Kalbo y oje
né a
sa okos
»nosiné
o ma“.
Visa
ai
—
i ai iausios
smulkmenos,
nedideli
apsi ikimai.
Ta iau
kadangi
okiy
smulkmeny
monog a ijoje
y a
ne
iena
i
ne
d i,
0
isa
sauja,
ai
no om
neno om
p adedi
abejo i
kalbinés
L.
I inskio
eks y
analizés
p o esionalumu.
Viena
ki a
p iekaiS élj
galima
pada y i
i
monog a ijos
u iniui.
Pa yzdziui,
pi masis
jos
sky ius
pa adin as
.,Gy enimo
kelias“.
Be
juk
pedagogo
da bas
a
da bas
Kaune
—
ai
i gi
gy enimo
kelias.
P ie
monog a ijos
p idé a
L.
I inskio
kalendo iuose
paskelb y
ki iniy,
s aipsniy,
Zinuciy
bibliog a iné
odyklé,
agiau
pasigendame
okiose
monog a ijose
pap as ai
dedamos
pa a dZiy
odykleés,
ilius-
acijy
sa aSo.
ISkeldami
nedidelius
ecenzuojamos
monog a ijos
ikumélius
nemanome,
kad
p o
medzius
misko
nema y i.
MiSkas
Gia
ge ai
ma omas
i
dZiugina
aki.
D.
Pe ke-
i iii és
a lik as
da bas
e as
ge y
ZodZiy.
Romény
d ama u go
Publijaus
Te en-
cijaus
Zodiiais
a ian ,
p o
cap u
lec o is
haben
sua
a a
libelli,
.
y.
nwo
skai y ojy
nuo okos
p iklauso
knygy
likimas,
Manome,
kad
Siai
knygai
likimas
bus
palankus,
nes
ji
y a
saZiningai
pa aSy as
i
ge o
mokslinio
lygio
eikalas.
Kazimie as
Gai enis
LYGUTE,
O
NE
LIGUTE
Pasak
lie u iy
o ni ologijos
au o i e o
Tado
I anausko,
ie e siy
Seimoje
(Alau-
didae),
be
Zinomiausio
lauky
—
di inio
ie e sio,
a ba
y u io
(Alauda
a ensis)
LPV
134,
LP
III
167,
mies o
—
kuoduo ojo
ie e sio,
a ba
sqsla ukés
(Gale ida
c is a a;
TLE
IV
c ic a a
y a
ko ek ii os
klaida)
LPV
135,
LP
II
173
(ki aip
da
kuodys),
pas
mus
labai
e o
(daugiausia
Ku Siy
ne ijoje)
aguo ojo
(la .
ausai-
nais—ausy asis)
ie e sio
(E emophila
alpes is)
LPV
135,
LP
III
175,
y a
i
ke i -
a
iis
—sausy,
smélé y
di y
(nemégs a
Su alkijos
de lingy
lauky,
Klaipédos
*
183
k aS o),
sausy
pamiSkiy,
puSyny,
i zyny,
ki imy
lakiiné
Lullula
a bo ea,
lie u-
iskai
ne
T.
I anausko
pa eikiama
kaska
ki aip:
Jigu é
LPV
134,
ligu é,
a ba
mix-
kinis
ie e sys
LP
III
176,
miskinis
ie e sys,
a ba
ligu é
PP
232,
no s
jo
kapi alinia-
me
eikale
,,Lie u os
pauk& iai*
sakoma:
,,Ligu é
y a
ik as
ie e sys“
(LP
IIT
176).
P ieingai,
S.
Mas auskis
ski ia:
,,Siai
[ ie e siy
—
J.
K.]
eimai
Lie u oje
p iklauso
ligu é
(Lullula
a bo ea
L.)
i
ie e siai*
(TZ
536).
Daba
p ipazis amos
3
ie e siy
iys
(TLE
IV),
0
ligu é
TLE
II
laikoma
sa a anki8ka
iiSimi
( ai
lyg
2
Sios
Seimos
gen ys,
no s
Sis
aksonas,
minimas
LP
I
94, 96,
210,
o ni ologijoje
ne a ojamas).
Taigi
sinonimas
mixkinis
ie e sys
(DZ,
lygu é
,nedidelis
ie e siu
Seimos
paukS is
giesmininkas,
miSkinis
ie e sys“)
pasida o
ne inkamas
(be
inka
aikinimas
,,miSku
ie e sys,
mazZesnis
uz
di inj
ie e si*
DZ,).
Ta iau
palikime
sis ema ikos
ipes }
specialis ams.
Sis
paukS is,
ku is
an
Ze-
més
zuja,
nelyginan
peliik& is“,
ku io
,,polékis
labai
leng as“,
ku is
,,g ynais
a y um
sidab o onais“
(LP
III
178)
,,skelbia
sa o
Za é ina
giesmele
liu-liu-liu...
liuli-liuli-liuli...“
( en pa ,
177),
ebeieSko
sa o
a do
ik osios
o mos.
T.
I anaus-
kas
i
S.
Mas auskis
a8é
ligu é,
Sios
o mos
laikosi
V.
Logminas
(Lp
122).
Pas y-
a o
miisy 3
enciklopedijos:
MLTE
II
792,
III
748
—
ligu é,
LTE
VII
24,
XII
238
—
lygu é,
TLE
II
609
—
él
ligu é...
Nei8silaiké
ne
Bos ono
enciklopedija,
be
galiausiai
nusyi o
j
ge aja
puse:
LE
XVI
187
—
lygu é,
LE
XXXIV
48
—
ligu é,
o
paskiausiai
iSéjusiame
Lie u os
ome
XV
53— él
lygu é!
Mes,
kalbininkai,
p ipaZjs ame
T.
I anausko
nuopelnus
e minijai,
ge biame
jj
uz
kalbos
iksluma
i
san i y
g oZi,
Siy
ypa ybiy
de me
( ai
galima
pa i i
ne
iS
Siu
umpu iy
iS aukéliy).
Taciau
aSybos
dalykus
p i alome
a ky i
pagal kalbos
p incipus,
i
Gia
u ime
bi i
ik
nuo
ju
p iklausomi.
.
Saknies
balsio
a8yba
p iklauso
nuo
ZodZio
kilmés.
LKZ
VII
p ie
ZodzZio
/ygu é
y a
Adu iSkio
apylinkés
dainos
d ieilis:
Lygame
lauke
lygu és
lyguoja,
isame
s ie e
si a os
e kuoja.
Pana$us
y a
p ie
eiksmaZodzZio
Iyguo i
2.
,,dainuo i“.
Sis
Zodis
[1.
,,spé i
lyklygu
( oks
aiky
Zaidimas
i8
ieSu y,
saldainiy...)“
i8
ik ujy
y a
ne
ki a
eik$mé,
o
ki as
Zodis
—
homonimas]
pa eikiamas
aip
pa
i§
A.
JuSkos
zodyno
(J
I
286)
i
MT
VI
167
(A.
R. Niemi.
Lie u iy
liaudies
dainy
y inéjimai),
o
abiejy
Sal inis
bus
bu usi
A.
Jak8 o
.,Zinyéia“
(1900
2
61).
J
I
286
pa eikia
okia
zodzio
dainuo i
sinonimy
eile:
dainuo i,
alda uo i, lyguo i,
iksé i,
augo i,
alanduo-
i,
askuo i,
suomuo i,
abaluo i,
li iliuo i,
k épéio i,
suok i,
iep i,
laskuo i,
alaluo-
i,
ipuo i,
Zio aliuo i,
ulduo i,
laluo i,
aluo i,
u uo i,
liuoliuo i,
auduo i,
niniuo i,
uoliuo i,
samaliuo i,
ly uo i,
giedo i;
MT
upu j
ski iasi
eile
i
a ian ais,
p idé a
da
su guo i, zu guo i,
i k i,
aliuo i,
0
e éjo
A.
Sabaliausko
iSnaXoje
i
aliuo i,
iduo i
—
aigi
apie
30
Zodziy
[A.
Lybe io
,,Sinonimy
Zodyne“
(1980)
dainuo i
sinonimai
ik
2
—
giedo i,
audo i
a m.,
no s
kalbé i
—
apie
250
(1,5
psl.)!].
Taigi
Iyguo i
y a
,,giedo i,
iulbé i*
i
,,dainuo i*.
Jei
kam
Adu ikio
balsio
il-
gumas
a ody y
nega an uo as,
ai
jj
negin ijamai
odo
ViSakio
Riidés
apylinkiy
daina:
Tolei
kuka o,
olei
lyga o,
pakolei
iskuka o
é o
duk ele.
Ne eikia
s ebé is,
kad
eiksmaZodis
/yguo i
y a
ik
i8
dainy,
juoba
ne eikia
many i,
kad
jis
gal
ne
iS
lygu és
kiles.
E.
F enkelis,
pa ios
lygu és
nee imologizuodamas,
ZodiZio
lyguo i
e
184
eikSme
pa eikia pla esne
—
,,balsu
dzi igau i
( o
F eude
au jauchzen)“
i
lygina
su
la .
ligué
,,dainuo i,
dZi gau i,
Joniniy
dainas
dainuo i,
Jonines
S es i“,
ligud,
liga
F nW.
Tai
j ikinamai
paaiskina
i
/ygu ées
mo y acija.
Lie u iy
kalbos Zodziu
da ybos
gausiuose
y inéjimuose
lygu ées
nepasi aiko, a iau
aiSku,
kad
ai
y a
ei-
kéjy
a
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
p iesagos
-u is,
-¢
edinys,
plg.:
blizgu-
is,
d ebuéiai,
klausu is,
sagu is,
Soku é,
,, a lé
8oklé“,
auku is,
Zibu é.
Labai
bi-
dinga:
,,Tokie
ediniai
y a
da omi
i8
j ai iy
(pap as ai
nep ieSdéliniy)
eiksmazo-
dZiu,
ku ie pagal
sa o
eikSme
ypa
daznai
y a
ga siniai*
(V.
U bu is,
—
LKG
I
324):
ba sku is,
b asku is,
Ciausku is,
dudu is,
gaudu is
,,0zZ é,
ilku is“,
kauku is
.Vilku is,
suku is“,
kuku is,
Slamu is,
Sneku is,
a sku is,
axkuéiai,
u u is,
Z an-
gu is.
Taigi
ia
k in a
j
akis
augaly
i
pauk&¢iy
pa adinimai.
I
P.
Ska dZius,
da y-
bos
p iemoniy
neski s ydamas
ipais,
pazymi
pauks iy
pa adinimus
i
jy
daZnai
,.onoma opoe ine
da yba*
(ZD
363):
budu is,
dudu is,
lipu is,
luku is,
lupu is,
miku-
is,
sluku is,
aku is,
iku is,
u u is,
upu is.
Jy
ick
daug,
kad
man
iesiog
an
liezu-
io
lipa
da
neminé i,
be
labai
gi dé i
ceku is,
lakS u é,
lu u é.
Abejoniy
dél
o mos
Iygu é
né a.
Beje,
Zodynuose
yisada
bu o
lygu é
—
RZ,
DZ,,
DZ,
LRKZ,
Se ,
BZ
137,
BZ
1
242,
II
607
(Iygu is!
—
nieku
ki u
neZinoma
o ma),
R—LKZ
1
548,
IV
668,
L—LV.
Issiski ia
ik
A.
Lybe io
s y a imas:
L—
RKZ,
—
lygu é,
L—RKZ,
—
ligu é
(i
gi inis
y u ys
—
kaip
BZ
II
607...)
i
J,
Balke i iaus
i
J.
Kabelkos
nu yléjimas
—
L—LKZ
136
y a
ik
pasengs
miskinis
ie e sys.
Pamoka
a eiéiai
—
gal
jau
seniai
bii y
aiSku
i
gin o,
ne ienodumy
nelike,
jei
DZ
g e a
/ygu és
bi y
i
/yguo i,
i
as
dainos
sakinys.
I
»Lie u iy
kalbos aSyba
i
sky yba“,
mokomieji
a8ybos
Zodynai
okius
ZodZius
u é y
k uop%éiausiai
an-
kio i
i
dé i.
Anaip ol!
S ai
jau
1970
m. K.
Gai enis
iSai8kino
s azdy
Seimos pauks-
Sio
Oenan he
oenan he
a da
kil upys,
kil upis
(LKK
XII
193).
Pasi aisé
DZ;
L—RKZ,,
L—RKZ,,
R—LKZ
Il
13,
TLE
Il
426
—
pasi inko
pa ogesnj
a ian a
kiil upis.
RZ
bu o
kal upys.
Va ian us
supainiojo
LTE
VI
244
—
kiil upiai,
be
kal upys...
O
Lp
141,
L—LKZ
138
palik as
kul upys
(kaip
LPV
154,
LP
III
309,
PP
263,
MLTE
II
792,
LE
XIII
324,
L—LV).
Kéil upis
y a
MRKZ.
Be
akademi-
niame
LKRS
eikale
—
né a...
SUTRUMPINIMAI
BZ
—
Ba onas
J.
Rusy
lie uyiy
Zodynas.
K.,
1932.
—
Rusy—lie u iy
kalby
Zodynas
/Suda é
V.
Ba onas,
V.
Galinis,
V.,
1967.
T.
12.
DZ
—
Daba inés
lic u iy
kalbos
Zodynas:
DZ,.
V.,
1954;
DZ,.
V.,
1972;
DZ,
V.,
1993,
F ow
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wéo e buch.
Go ingen,
1955—
1965.
Bd,
1—2.
LE
—
Lie u iy
enciklopedija.
Bos onas,
1958.
T.
13;
1968,
T.
15;
1958.
T.
16;
1966.
T.
34.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1.
LKK
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1970.
T.
12.
185
LKRS
—
Lie u iy
kalbos a8yba
i
sky yba.
II
pa .
leid.
V.,
1989.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos Zodynas.
V.,
1966.
T.
7
(i
jo
su umpinimai).
L—-LKZ
—
Balke igius
J.,
Kabelka
J.
La iy—lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1977.
L-LV
—
Boja e
A.,
Suba nieks
V.
Lie u ieSu—la ieSu
a dnica.
Riga,
1964.
LP
—
I anauskas
T.
Lie u os
paukS iai,
V.,
1955.
T.
3.
Lp
—
Logminas
V.
Lie u os
pauk& iai.
V.,
1979.
LPV
—
I anauskas
T.
Vado élis
Lie u os
pauk& iams
apibidin i.
K.,
1931.
LRKZ
—
Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodynas.
Heidelbe g,
1932—1968.
T.
1—5.
L—RKZ
—
Lybe is
A,
Lie u iy— usy
kalby
Zodynas:
L—RKZ,.
V.,
1971;
L_—REZ,.
V.,
1988.
LTE
—
Lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1980.
T.
6;
1981.
T.
7;
1984.
T.
12.
MLTE
—
MaiZoji
lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1968.
T.
2;
1971.
T.
3.
MRKZ
—
Mokomasis
lie u iy
kalbos
aSybos
i
ki ia imo
Zodynas
/
Suda é
P,
Kniaks-
a
i
A,
Lybe is.
IT
leid.
K.,
1986.
PP
—
I anauskas
T.
Pasaulio
paukS iai.
V.,
1971.
R-LKZ
—
Rusy—lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1982,
T.
1
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V.,
1983.
T.
2
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V., 1985.
T.
4
(Suda é
J.
Ka dely é,
Ch.
Lemchenas,
J.
Macai is,
A.
Manke i iené).
RZ
—
Lie u iy
kalbos
a’ybos
Zodynas.
K.,
1948.
TLE
—
Ta yby
Lie u os
enciklopedija.
V.,
1986.
T.
2;
V.,
1988.
T.
4.
TZ
—
Mas auskis
S .
Taikomoji
zoologija.
K.,
1947,
ZD
—
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
V.,
1941.
Jonas
Klimayi ius
»NEOTERM*
ZURNALAS
IR
TERMINOLOGIJOS
TARPTAUTINIMAS
IOUTN
(In e na ional
O ganiza ion
o
Uni ica ion
o
Te minological
Neolo-
gisms)
—
Ta p au iné
e minologijos
neologizmy
ienodinimo
o ganizacija
—
bu o
jku a
1982
m,
Va Su oje.
Jos
jkii éjas
—
a8y ojas,
kalbininkas
i
e éjas
Z.
S obe skis.
O ganizacija
subi é
ilologus,
kalbininkus,
ki us
j ai iy
s igiy
specialis us,
besidominéius
e minologijos
a p au inimo
p oblemomis.
Pag indi-
niai
Sios
o ganizacijos
eiklos
p incipai
i
uzZda iniai
y a
iSdés y i
specialiame
leidi-
nyje
“All
abou
IOUTN“
(,,Viskas
apie
IOUTN“).
Ne e ai
ne
Zymiausi
kalbininkai
laikosi
nuomonés,
kad
e minai
neologizmai
u é y
bi i
ku iami
ik
gim aja
kalba;
o
s e imi
—
a p au iniai
e minai
—
keiéia-
mi
sa os
kalbos
ZodZiais.
IOUTN,
adoyaudamasi
p incipu
,,mokslas
—
Zmonijos
nuosa ybé“,
silo
su ienodin i
e mino
o ma
i
eik’me.
Ano
IOUTN,
e minu
a p au inimas
paspa in y
kei imasi
mokslo
i
echnikos
in o macija,
o
ji
sa o
TuoZz u
—
ekonomikos
aida.
IOUTN
bend ada biauja
su
a p au inémis
o ganizacijomis,
e miny
bankais
i
e minologijos
cen ais,
su
moksly
akademijomis
i
uni e si e ais,
i ai iose
pasaulio
Salyse
ku ia
sa o
komi e us,
engia
i
leidZia
daugiakalbius
specialiy
e miny
7o-
dynus,
eikia
in o macija
e minologijos
klausimais.
Vienas
i8
s a biausiy
Sios
o ga-
nizacijos
uZda iniy
—
ska in i
a p au iniy
e miny
a ojima
pe
ieSosios
in o -
macijos
p iemones
i
specialius
pe iodinius
leidinius.
186