LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
VILIJA
DREGUNIENE
LIETUVIY
KALBOS
INDO
DALIU
PAVADINIMAI
Puodininkys és
leksika
emiSkai
galima
suski s y i
j
12
Zodziy g upiy
(ama o,
zalia y,
j ankiy,
di biniy
i
ki i
pa adinimai).
Siame
s aipsnyje
no ima
panag i-
né i
indo
daliy
pa adinimus.
Jie
bu o
su ink i
i§
e nog a ijos,
a cheologijos
li e a-
ii os,
meno y ininky
da by,
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
i
jo
ka o ekos,
a miy
Zodyny,
au osakos
leidiniy?.
Tai
nedidelé
22
ZodZiy
g upé:
asd,
ausis,
anka,
ankélé,
da ig is,
pioddang is
(piioddang é
i
k .),
b iaund,
péb iaunis,
ainikélis,
gu kljs,
kaklas,
kaklelis,
pe i-
kai,
pe éliai,
pil élis,
pdpil is,
kéja,
kojikée,
dignas,
sndpas,
snapélis,
amb a.
Idomi
ji
uo,
kad
daugiau
kaip
puse
ZodZiy
suda o
soma izmai.
12
Zodziu
—
zmogaus
kino
daliu
pa adinimai,
o
3
(gu kljs,
sndpas
i
snapélis)
—
gy ino
ki-
no
daliy
pa adinimai.
Soma izmy
ap inkama
daugelio
ama y
leksikoje,
p z.,
eks ilés:
blaiizdos,
k il-
iné,
pddas,
Si dis,
Zandai,
mei é®.
Daugybe
soma izmy
pa eikia
J.
Elisonas*
Zodynélyje,
ku iame
su ink i
j ai is
sodie iy
da bo
j ankiy,
p ie aisu
bei
jy
daliy
pa adinimai.
Pa yzdZiui,
Sakiy
dalys
Gus onyse
adinamos
gdl a;
Gudzi inuose
—
dan imis,
K akése
—
pi?S ais.
Mus-
u io
k yZiokas
Rozalime
adinamas
spa niikais,
p ie$akiné
k osnies
dalis
—
kak-
a
(K akése),
a y
dalis
—
slaunimi
(Jos ainiuose)
i
. .
Zmogaus
a
gy iino
kino
daliy
pa adinimai
a ojami
i
ki y
kalby
ama y
leksi-
koje.
A.
Rekéna
sa o
monog a ijoje
mini
daug
okiy
a ejy
la iy
a mése®.
1
Ce bulénas
K.
Lie u i8koji
liaudies
ke amika
/|
LTSR
auk& yjy
mokykly
mokslo
da bai.
Is o ija.
V.,
1965.
T.
7;
Galauné
P.
I8
s iklo
i
ke amikos
is o ijos
//
Masy
seno é.
Tilzé,
1922.
Kn.
4—5;
aip
pa
jo.
Lie u iy
liaudies
menas
K.,
1930;
Jablonsky é-Riman iené
R.
Anks y ojo
geleZies
amziaus
Lapainios
puodiiai
// I8
lie u iy
kul O os
is o ijos.
V.,
1961.
T.
3;
Kudi ka
J.
Lie u os
puodziai
i
puodai.
V.,
1973.
*
K é e
V.
Pa a lés
i
p iezodziai.
K.,
1934.
T.
1;
Nak iniené
G.
i
k .
D uskininky
a més
zodynas.
V.,
1988;
Pe auskas
J.,
Vidugi is
A.
Laziny
a més
Zodynas.
V.,
1985;
Tau a
i
zodis.
K.,
1923—1928.
Kn.
1—5;
Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
Snek y
Zodynas.
V.,
1976.
*
Eigi diené
D.
Lie u iy
liaudies
eks ilés
e minai
//
Masy
kalba.
1987.
N .
4.
P.
26.
*
Elisonas
J.
Lie u iy
sodie iy
echnikos
Zodyno
méginimas
//
A chi um
philologicum
/
Red.
P .
Ska dzZius.
K.,
1932.
T.
3.
*
Rekéna
A.
Ama niecibas
leksika
daZas
La gales
dien idu
izloksnés
un
as
saka i
a
a bils-
o8ajiem
nosaukumiem
sla u
alodas.
Riga,
1975.
106
Soma izmu
ap inkama
i
usy
kalbos
j ai iy
ama y
leksikoje,
pa yzdziui,
daili-
dés
j ankiai
i
jy
dalys
adinami:
xo3.01,
Kon»,
bopodKa,
3y6,
100,
naAbybl,
pomuK,
pyuka
i
.
.8
Lygindami
soma izmy
a ojima
puodininkys és
i
ki y
ama y
leksikoje,
pas e-
bime,
jog
puodininkys és
leksikoje
nuosekliai
i’ a dijamos
s a biausios
Zmogaus
kino
dalys:
ausis,
kaklas,
pe iai,
anka,
pil as,
koja.
Ki y
ama u,
pa yzdZiui,
eks i-
lés,
leksikoje
okio
nuoseklaus
paka ojimo
né a.
Beje,
ne e os
puodynés
o ma
p imena
Zmogaus
igii a.
Gal
odél
i
indo
dalys
ga o
Zmogaus
kiino
daliy
pa adi-
nimus?
P.
Galauné
y a
aSes,
kad
Zmogus,
no édamas
pa aizduo i
sa e,
p adéjo
lipdy i
puodus,
panaSius
j
Zmogy
—
,,nuo
gam os
u ingiausiy
o my
a sig izo
p ie
sa es’.
Cia
galima
bii y
pamine i
i
an opomo inius
indus,
ku ie
bu o
gaminami
dau-
gelyje
pasaulio
ie y.
Pa yzdZiui,
kasinéjan
T oja
I,
bu o
ap ik os
adinamosios
eidinés
u nos,
ku ios
u i
ai8kiy
eido
b uozy’.
[ ai iy
laiko a piy
an opomo i-
niy
indy
bu o
as a
Cekoslo akijoje,
Bulga ijoje,
Rumunijoje
(Gumelnicos
kul a-
a),
Pe u,
Konge
i
daugelyje
ki y
ie y®.
Idomios
y a
Pama iy
kul ii os
(dab.
Lenkijos
e i o ija)
eidinés
u nos!®,
M.
Gimbu iené
i
kai
ku ie
ki i
a cheologai!
Sia
kul i a
p iski ia
aka y
bal ams-
M.
Gimbu ienés
nuomone,
,u nos
bu o
da omos
indi idualiai,
a siz elgian
j
mi usiojo
ly j
i
ypa
j
socialine
padé i“!.
Mo e iSkosios
u nos
u i
dideles
ausis
su
j e ais
papuoSalais,
an kakles,
oan
y iSkyjy
nupies i
ginklai
i
ko y
scenos;
ju
ausy és
maZos.
Idomu
y a
ai,
kad
daugelis
an opomo iniy
indy
bu o
naudojami
ik
laidoji-
mui,
Ki iems
i ualiniams
ikslams™.
Taigi
gali
bi i,
jog
an opomo iniai
indai
u éjo
iesioginés
a
ne iesioginés
j akos
soma iniy
indo
daliy
pa adinimy
a si-
adimui.
®
Rekéna
A.
Min.
eik.
P.
588;
Konzpa besa
B.IIl.O
mpodeccHoHalIbHo
neKcuKe
mickOBCKHX
nOTHHKOB
//
Tpyab
10
pyccKomy
a3piKy.
JI.,
1969.
C.
303.
7
Galauné
P.
§§
s iklo
i
ke amikos
is o ijos.
P.
254.
®
Yai ng
I.
Y
uc oxos
esponeiicxo
umpanuzaunn.
M.,
1952.
C.
74.
®
Jaennide
F .
Geschich e
de
Ke amik.
Leipzig,
1900.
S.
807;
Vlada
J.
P a ekd
plas-
ika.
Ta an,
1979.
P.
46,
47,
89,
111;
Euumxaonequa
B a apua.
Cous,
1982.
C.
385;
Ucxyec Bo
Tponu eckoh
Acbpuxu
B
coOpanuax
CCCP.
M.,
1967.
N .
154,
155;
Mou aii
A.
Apxeono usa
3ananno%
Espons .
Kamenusii
sex.
M.,
1973.
C.
243.
1
Luka
L.
J.
Kul u a
wschodniopomo ska
na
Pomo zu
Gdanskim.
W oclaw—Wa szawa—
K akow,
1966,
T.
1.
11
Gimbu iené
M.
Bal ai
p ieSis o iniais
laikais.
E nogenezé,
ma e ialiné
kul a
i
mi olo-
gija.
V.,
1985. P. 78;
Mou aii
A.
Apxeono ua
3ananHo
Esponpi.
Bpossospili
1
2*Kene3HbI
sexa.
M.,
1974.
C.
351.
12
Gimbu iené
M.
Min.
eik.
P.
81.
13
Noyo ny
B.
Lu ianska
skupina
a
po ia ky
mal’o anej
ke amiky
na
Slo ensku.
B a is-
la a,
1962.
P.
72;
Bepesxun
FO.
Ha3na enne
mpeqMe os
C
ClOxKeTHRIME
w306paxkeHHaMH
H3
o pedenui
kymbTypp
Mounka
//
Konepe ia
,,ba o-c aBaAHCKHe
9THOKYJIbTYDHbIC
H
apXeo-
mo mueckue
mpesuoc u.
Mo peGanbubii
o6pan*.
Tesuce
qoxn.
M.,
1985,
C.
11-12,
107
A.
Rekéna,
analizuodama,
ku iais
a ejais
Zmogaus
a
gy iino
kino
daliy
pa adinimais
p adedamos
adin i
ki os
ealijos,
nus a é,
kad
ai
gali
lem i
iSo inis
ealijy
panaSumas,
pa yzdziui,
cepa
pie e
»duonkepés
k osnies
dalis,
ku i
y a
i S
ki yklos“
(nedidelis
pakilimas
i
k osnies
ki yklos
p imena
kak a)*.
Dél
Sios
p ieZas ies
galéjo
a si as i
i
kai
ku ie
lie u i8ki
indo
daliy
pa adinimai.
LKZ
(V
92;
93)
aip
i
mo y uojama
iS es iné
kaklo
i
kaklélio
eik’mé
»kas
panagu
j
kakla
(kokio daik o
dalis)“,
dem.
kas
panaSu
j
mazq
kakla
(kokio
daik o
dalis)“.
Jau
K,
Si ydo
aS uose
ap inkame
pa yzdziy,
kai
kdklas
Zymi
indo
dali,
Sie
indo
da-
lies
pa adinimai
a ojami
ne
ik
a mése,
be
i
bend inéje
kalboje.
Salamies yje,
Kupiskyje,
Duse ose,
DikS e,
Sudeikiuose
(U enos
aj.)
aso io
kaklelis
da
adinamas
i
gi kliu.
LKZ
(II
753)
uzZ asy a
okia
8io
ZodZio
eik’mé:
»indo,
bu elio
kaklas“.
ISo inis
indo
daliy
panaSumas
j
Zmogaus
a
pauk& io
kino
dalis
aip
pa
galéjo
lem i
snapélio
i
ausiés
a si adima.
Snapi,
snapeli
asoéio
a
kokio
ki o
indo
la a-
kélis
adinamas
Pociiinéliuose
(Rad ili§kio
aj.),
E ixkiuose
(Pane éZio
aj.).
E nog a y
da buose
&i
indo
dalis
adinama
ik
snapelin.
Abu
Sie
pa adinimai
a -
ojami
bend inéje
kalboje.
Tik
Vaka y
Lie u oje
ap inkamas
aso io
snapelio
pa adinimas
amb a.
Aso io
a
imb iko
snapelis
aip
adinamas
Ylakiuose,
Raseiniuose,
Gi kalnyje,
Ski sne-
munéje.
Ausimi
indo
asa
adinama
Tel8iuose,
Vei i zénuose,
ViekSniuose,
Ga giduose,
Geis a uose,
Ud ijoje
(Aly aus
aj.),
Al i e
(Vilka iSkio
aj.).
Sis
soma izmas
da
gali
Zymé i
kibi o,
ka ilo,
sk ynios
i
ki y
daik y
asa
(LKZ
I
502).
Ki as
Sios
indo
dalies
pa adinimas
gsd
a ojamas
isoje
Lie u oje.
Pag indiné
jo
eik&mé
,,indo
auselé
paim i*
(LKZ
I
324).
Si
indo
dalis
aip
adinama
Kupi8-
kyje,
Mielagénuose
(Ignalinos
aj.),
S en ionyse,
PuSalo e,
Seduyoje,
Lyduokiuo-
se
(Ukme gés
aj.),
Geis a uose,
Tau agnuose,
aplink
Pas alj
i
daugelyje
ki y
ie-
o iy.
LKZ
(I
324)
nu odoma
da
11
¥io
Zodzio
eikSmiy
(s aléiaus
ankena,
d abu-
Zio
kilpa,
ada os
skylelé
i
k .).
"
RR
;
‘
Indo
asa
RimSéje,
Valkininkuose,
aplink
S en ionis
adinania
ankelé.
LKZ
(XT
163)
nu odoma,
jog
ai
gali
bi i
sla izmas.
Ti kSliuose
(MaZeikiy
aj.),
Saléininkuose,
Nemunai yje
(Aly aus
aj.),
Zilénuo-
se,
Kabeliuose
(Va énos
aj.),
aplink
D uskininkus
a ojamas
asos
pa adinimas
anka.
Beje,
A.
Rekéna
a¥o,
jog
kino
daliy
pa adinimai,
emian is
unkeijy
panaSumu,
gali
bi i
a ojami
ki oms
ealijoms
Zymé i,
pa yzdziui:
i oka,
i ocena
,, ankena“,
kdja
,,s akliy,
suolo,
lo os
a aminé
dalis“15,
Ta
pa j
galé ume
pasaky i
i
apie
puo-
do
a ikq,
ankéle,
uz
ku ios
imame
anka,
a ba
k6djq,
kojuike,
an
ku ios
indas
s o-
i,
ku ia
emiasi.
,,Kojo as
k agas“
minimas
jau
P.
Ruigio
Zodyne.
Apa ine
indo
da-
j
kojuké
adina
e nog a as
J.
Kudi ka.
A.
Rekéna
eigia,
kad
Zmogaus
a
gy iino
pa adinimai
gali
bi i
a ojami
ki a
eikSme,
kai
asociacija
sukelia
kokia
no s
bidinga
ypa ybé,
pa yzdZiui,
am
ik u
“
Rekéna
A.
Min.
eik.
P.
585—586.
1*
Ten
pa .
P.
585.
108
biidu
susije
spynos
mechanizmai
adinami
bé néps
i
ma e,
.
y.
mo inos
i
aiko
ySys
sug e inamas
su
a i inkamy
p ie aiso
daliy
ySiu.
Zodis
/dcis
,,lokys“
a o-
jamas
eikSme
,,ne eisingai
j e i
me meny
siilai“!*.
Cia
lokio
ne angumas
sug e i-
namas
su
audéjo
nek uopS umu.
I
puodo
pil elis
galéjo
bi i
aip
pa adin as,
ka-
dangi
asociacija
a p
ealijy
sukélé
bidinga
ypa ybé
—
i
j
iena,
i
j
ki a
y a_pi-
lamas
mais as.
Beje,
i
ZodZio
pil as
kilmé
siejama
su
eiksmaZodZiu
pil i”.
Pil ii,
pil eli
pla iausia
puodo
dalis
adinama
K osnoje
(Ma ijampolés
aj.),
Raudé-
nuose
(Siauliy
aj.),
aplink
Jonigkeélj.
LKZ
nenu odo
okios eik’més,
be
pil as
Siame
Zodyne
(LKZ
IX
1027)
paminé as
i
kaip
,,koks
daik o
i8kilimas,
iSsipii i-
mas“,
E.
Vai ule i iené
Siq
indo
dalj
adina
da
i
ki u
soma izmu
—
liemud,
lie-
menélis®.
Pla esné
puodynés
ie a
Zemiau
kaklelio
adinama
pe ikais,
pe éliais.
An oji
o ma
Sia
eik’me
paminé a
i
LKZ
(IX
879).
Pa adinimai
pe éliai,
pil élis
dazniau
minimi
e nog a y
da buose.
Jau
pas ebéjome,
kad
a
pa i
indo
dalis
gali
bi i
adinama
i
pama iniu
ZodZiu,
i
deminu y iniu
ediniu:
kaklas—kakleélis,
ausis—ausélé,
kéja—kojiiké,
kojélé,
anka— ankélé.
E nog a ijos
li e a ii oje
ap inkami
ik
deminu y iniai
ediniai,
E nog a as
J.
Kudi ka
a oja
2
indo
daliy
pa adinimus,
ku ie
nepaminé i
nei
LKZ,
nei
a miy
Zodynuose,
nei
ki y
e nog a y
da buose.
Jie
biidingi
ik
puodinin-
kys és
leksikai,
nes
Zymi
speci ines
Sios
s i ies
ealijas:
pdb iaunis
,,indo
dalis,
esan i
a p
b iaunos
i
kaklelio“,
pdpil is
,,indo
dalis,
esan i
a p
pil elio
i
kojelés*.
Abu
pa adinimai
panaSiis
sa o
da yba.
Pa adinimas
b iaund
—
,,kokio
no s
daik o
k aS as,
aS uma,
kampas,
i Siné“
(LKZ
I
1037)
—
biidingas
ne
ik
puodininkys és
leksikai.
J.
Kudi ka
bi en
aip
adina
indo
k aS a.
Ki i
e nog a ai
da
a oja
pa adinimus
ainikélis,
a b aila,
pak as élis.
Taigi
$i
ealija
Zymima
ski ingais
ZodZiais.
Indo
an oZas
adinamas
dangcii:
(DaukSiuose
(Ma ijampolés
aj.),
Vei e iuose
(P ieny
aj.),
G iskabidyje,
Zaga éje,
K uopiuose
(Akmenés
aj.),
Silu éje,
Silalé-
je,
Ka klénuose
(Kelmés
aj.),
Ju ba ke)
a ba
p ioddangéiu
(Di onénuose
(Siau-
liy
aj.),
Pagégiuose,
Salan uose,
Veliuonoje,
Sa ése,
Zygai iuose).
LKZ
(X
21)
uz aSy i
da
6
panaSios
da ybos
pa adinimai:
piioddang é,
puoddang é
(Lauku a,
K éda na,
Tau agé),
puodde ig é
(N,
K)*®,
puodang is
(MZ),
puodang é
(MZ,
D.
PoSka),
puodeng é
(SD,
Q),
puodenklé
(C)
(pasku iniai
4
pa adinimai
LKZ
neki éiuo i).
Zodis
diignas
Zymi
ne
ik
puodo
apa ine
dalj,
be
i
dang i
(Sla ikai,
ZieZma iai,
Pociiinéliai,
Mielagénai,
Joni8kélis,
Ud ija,
Rudamina,
Ma ijampolé,
Geis a ai,
Rodinia).
Taip
da
adinama
i
len elé,
an
ku ios
pjaus omos
da Zo és
(Noéia,
Rudamina,
Seinai).
16
Ten
pa .
P.
586.
17
P aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g—Go ingen,
1962,
Bd.
1,
S.
593;
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
leksika.
V.,
1990.
P.
196.
18
Vai ule iciené
E.
Bui iné
lie u iy
liaudies
ke amika
Vilniaus
Is o ijos-e nog a ijos
muzie-
juje
//
K aS o y a,
V.,
1969,
P.
192,
196.
1
Su umpinimai
kaip
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“.
109
Lie u iSki
indo
daliy
pa adinimai
Indo
daliy
payadinimai
pb iauna,
.
kaklas,
ausis,
Fi
‘
ki ose
ainiké-
siapells
®
kaklelis,
anka,
pe eliai
pina
i y
kalbose
lis
gu klys
ankelé
La iy
snipi is
kakls,
6*
,snapelis‘*
kakling
»kaklas,
kaklelis*‘
Lenk
szyjka
ucho
b zuch
175
»kaklelis‘*
,,ausis“,
»»Pil as**
uszko
»auselé‘*
Ceku
h dlo
ucho
nozka
12
»
ge klée,
»ausis®*
»»kojelé**
k éek
»
kaklelis™
Slo aku
h dlo
ucho
b usko
noika
9;
11
»ge kle’
»,ausis‘
yspil e- ,,kojelé‘*
lis**
Rusu
6eHUUK
HOCUK
eopao
Py1ka
MACYUKU
myAo6o
HOMKA
16;
18
» aini-
,,noselé*
»ge klé*
»Tanke-
,,pe e-
»kinas‘*| ,,kojelé*
kélis‘*
Tess,
liai‘*
yuKo
»auselé‘*
Bal a usiy
eeHya
03106Ka
2opaa
eyxa
yopaea,
Ay
s aini-
,,snapelis‘‘
,,ge klé‘
,ausis*
ny3a,
kélis‘
Opyxa
»;Pil as‘‘
Uk ainie iy
muiiKa
pyuka
naiuku
myayO
HigeKa
1315
skaklelis‘*
,, anke-
,,pe e-
»kiinas‘*|
,,kojelé‘
1e*
liai**
Angly
lip
neck
handle
shoulde s|
body
oo
:
»»lapa‘*
»kaklas*
» anke-
,,pe iai*|
,,kinas|
,,
koja‘
na e
P anciizy
bec
col
pied
10;
14
»snapas**
sapykaklé‘*
»koja‘*
Rumuny
gu a
gi
picio
2
»bu na‘‘
»kaklas‘‘
»koja‘*
Vokie iu
Hals
Bauch
Fug
3
»,kaklas*
»pil as**|
,,koja‘
we
oe
len eléje
nu odo
Sal inio,
i
ku io
paim i
pa adinimai,
eilés
nume j
li e a i os
sa ase.
110
Indo
daliy
pa adinimai
—
soma izmai
ap inkami
ne
ik
lie u iy,
be
i
ki ose
ide.
kalbose.
Len eléje
pa eikiami
okie
a ejai.
Ma ome,
kad
b iaunai
adin i
ik
angly
i
umuny
kalbose
a ojami
soma iz-
mai:
Jip
i
gu a.
Snapelis
im
a ejais
adinamas
analogisku
ZodZiu
—
paukS¢io
kino
dalies
pa adinimu,
o
usy
i
lie u iy
kalbose
(nocux
i
amb a)—
Zmogaus
kino
dalies
pa adinimu.
Kakleliui
zymé i
daugumoje
kalby
ski iamas
Zodis,
ei8-
kian is
ge kle
a ba
kakla.
Tik
p anciizy
kalboje
Siuo
a eju
a ojamas
Zodis
col
»apikaklé“.
Asa
adinama
d iejy
ealijy
pa adinimais
—
ausies
a ba
ankos.
Tik
angly
kalboje
Siuo
a eju
né a
soma izmo
(handle),
be
aki aizdu,
kad
$i
o ma
suda y a
i8
hand
, anka“.
Puodo
pil elis
daZniausiai
adinamas
kiinu
i
pil u.
Kojelé
i
pe eliai
isais
a ejais
adinami
analogiSkai,
be
ki okiy
a ian u.
PaaiSkin i,
kodél
indo
dalims
adin i
Siose
kalbose
a ojami
analogiSki
soma iz-
mai,
sunku.
Gal,
kaip
jau
miné a,
§j
eiSkinj
inspi a o
an opomo iniy
indy
gamyba.
An a
e us,
i
nean opomo iniy
indy
o mos
daZnai
p imena
Zmogaus
igii a
(galbi
aip
pa
dél
an opomo iniy
indy
j akos).
Tai
galéjo
Zmogy
paska in i
pa adin i
indo
dalis
aip,
kaip
i
sa o
kino
dalis.
Ta p
Siy
ealijy
pas ebime
didelj
iSo inj
panaSuma.
Ta iau
soma izmais
daZnai
adinami
dalykai,
isai
nep imenan-
ys
Zmogaus
kino
(Z .
D.
Eigi dienés,
J.
Elisono
pa eik us pa yzdZius).
Remdamiesi
A.
Rekénos
i8 adomis
apie
soma izmy
a ojima
la iy
a mése,
galime
pag is i
ai,
kad
indo
dalys
miné ose
kalbose
adinamos
soma izmais.
Ge okai
sunkiau
paaiSkin i,
kodél
os
pa ios
puodo
dalys
adinamos
analogiSky
ealijy
pa adini-
mais.
Sunku
bii y
eig i,
jog
ai
ienos
ku ios
kalbos
j aka
ki ai
kalbai,
kadangi
Sis
eiSkinys
biidingas
ne
d iem
im
kalbom,
o
didesnei
jy
g upei.
Nag inéjan
lie u iy
kalbos
puodininkys és
leksika,
eko
pas ebé i,
jog
ik
indo
daliy
pa adinimy
g upéje
né a
né
ieno
skolinio.
Ki ose
(ama o,
Zalia y,
di biniy)
pa adinimy
g upése
skoliniy
andame.
Gali
bi i,
jog
$j
ak g
lemia
soma izmy
a ojimas,
nes
kino
daliy
pa adinimai
pap as ai
y a
ieni
seniausiy
i
pas o-
iausiy
be
ku ios
kalbos
leksikos
sluoksniy“?°.
Dalis
lie u iSky
indo
daliy
pa adinimy
p iklauso
indoeu opie i8kam
leksikos
sluoksniui:
gsd,
sndpas,
ausis,
gu kl s,
kai
ku ie,
pa yzdziui,
anka,
ainikélis
—
bal y-sla y
epochos
leksikai,
kaklas,
kdja
—
bal i8kam
leksikos
sluoksniui,
o
pil-
as
biidingas
ik
lie u iy
kalbai.
:
Apibend inan
galima
pada y i
iS ada,
kad
lie u i8ki
indo
daliy
pa adinimai
suda o
sa o iska
i
jdomia
ZodZiy
g upe,
ku ioje
né a
né
ieno
skolinio.
RySki
endencija
adin i
puodo
dalis
soma izmais.
Ji
pas ebima
i
ki ose
indoeu opie iy
kalbose.
Ta mése
indo
dalims
adin i
a ojamos
i
deminu y inés,
i
pama inés
soma iz-
my
o mos,
o
Siuolaikinéje
e nog a ijos
bei
a cheologijos
li e a ii oje
ap inkamos
ik
deminu y inés
o mos.
#0
Sabaliauskas
A,
Min.
eik.
P. 112.
111
SALTINIAI
1,
Al awicka
S.
Ce amika
malowana
ok esu
hals ackiego
w
Polsce,
S udium
z éd oznaw-
cze.
W oclaw,
1970.
2.
Cana ache
V.
Impo ul
am o elo
S ampila e
la
Is ia,
Edi u a
Academiei
Republicii
‘Popula e
Romine,
1957.
.
Cook
M.
G eek
pain ed
Po e y.
London,
1960,
.
Heuschkel
H.,
Muche
K.
ABC
Ke amik.
Leipzig,
1975,
.
Ho ubowicz
W.
Ga nca s wo
wiejskie
zachodnich
e enéw
Bialo usi.
To un,
1950.
.
La ieSu
li e a as
alodas
a dnica.
Riga,
1972—1989.
Sej.
1—7.
.
Liebsche
I.,
Wille
F.
Technologie
de
Ke amik.
D esden,
1955.
.
Lo an
S.
O’Bannon.
Dic iona y
o
Ce amic
Science
and
Enginee ing.
New
Yo k,
1983.
.
No o
nij
B.
Luzianska
skupina
a
po ia ky
mal’o anej
ke amiky
na
Slo ensku.
B a isla-
a,
1962.
10.
Powidzki
J.
Zaby koznaws wo
ce amiki
nowoZy nej.
To u,
1972.
11.
S ulle o 4
M.
Ke amika
ako
zal’uba.
B a isla a,
1987.
12,
Zapo ocky
M.
Ka alog
s ¥edo éké
ke amiky
se e o eského
Polabj.
P aha,
1979.
13.
Pop ouos
E.
TMpo
nepiogw3ani o
qecuanecKux
c apoxuTHoc ell
apy ol
Ta
TpeTBoi
ypep i
I
ucauomi a
Hu.
e.
//
Apxeono ia,
1975.
N
18.
14,
Vicnano-maspu anckas
KepamMuka,
M.—JI.,
1940.
15.
Kpasuenko
H.,
Kopnycosa
B,
eaki
pucu
ma epianpnol
xymb ypx
ni3qHBO-
pumcxoi
Tips
//
Apxeomo ia.
1975.
N
18.
16.
Jyxu4
[.
Konc pynposauue
xymoxecTBeHHbIX
U3qe1H
43
KepaMHKH.
M.,
1979.
17.
MuniouenKos
C.
Benopyccxoe
napoguoe
on4apc so.
Muuck,
1984.
18,
Ps 6aKoe
E.
Pemeci o
apesueli
Pycu.
M.,
1948.
CONIA
A
Sw
ZUR
BEZEICHNUNG
DER
GEFASSTEILE
IN
DER
LITAUISCHEN
SPRACHE
Zusammen assung
In
dem
A ikel
we den
die
Bezeichnungen
on
Ge aB eilen
behandel
qsa,
ausis,
anka,
ankélé,
daiig is,
plioddang is,
b iauna,
pdb iaunis,
ainikélis,
gu kljs,
kaklas,
kaklélis,
pe kai,
pe éliai,
pilyélis,
pépil is,
kéja,
kojiké,
dignas,
sndpas,
snapélis,
amb a,
Das
is
eine
eigena ige
Wo g uppe,
in
de
keine
En lehnungen
o handen
sind.
Ube
die
Hil e
on
diesen
Wo e n
bilden
diejenigen,
die
zu
Bezeichnung
de
menschlichen
K6 pe ei-
Je
dienen.
Diese
Tendenz
is
auch
in
ande en
indoeu opiischen
Sp achen
zu
beme ken.
Die
meis en
Bezeichnungen
we den
in
de
Li e a u sp ache
e wende ,
nu
einige
wie
z.
B.
yamb a
nu
in
den
Mundsp achen,
ande e
kommen
in
de
e hnologischen
Li e a u
o
(pe éliai,
pépil is,
pdb iaunis).
In
den
Munda en
we den
zu
Bezeichnung
de
Ge aS eile
Deminu i a-
und
G undwo o -
men
yon
den
Soma ismen
benii z ,
wih end
in
de
gegenwi igen
e hnologischen
sowie
a chaolo-
gischen
Li e a u
nu
Deminu i a o men
anzu e en
sind.
