LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
KA
ZIMIERAS
GAIVENIS
TARPTAUTINIU
TERMINOLOGIJOS
PRINCIPU
TAIKYMAS
MUSY
TERMINIJAIL
Nomenkla ii a
y a
sunkus
i
painus
da-
Iykas,
odél
ik
nedaugelis
yZ asi
siek i
jos
obulumo.
W.
A nold
Lewis
Ta p au iné*
e miny
a kyba
apima
j ai iy
dokumen y
—
e minologijos
kodeksy,
s anda yu,
nomenkla ii os
egis y
— engima.
Sie
dokumen ai
pap a-
s ai
s a s omi
i
i inami
a p au iniuose
kong esuose.
Ta p au iniu
mas u
no min a
ana omijos,
bo anikos,
chemijos,
geologijos,
zoologijos
nomenkla i a,
kul i iniy
augaly
eisliy
pa adinimai,
elek o echnikos
e minai.
An ai
1950
m.
V
a p au iniame
ana omy
kong ese
bu o
suda y as
Ta p au inis
ana omijos
no-
menkla ii os
komi e as
(In e na ional
Ana omical
Nomencla u e
Commi ee),
ku is
pa i ino
okius
e miny
a kybos
p incipus:
1.
Kiek ienas
kino
o ganas
u i
bi i
adinamas
ienu
e minu
(i3im ys
labai
e os).
2.
O icialiajame
sqa a8e
isi
e minai
u i
bi i pa eik i
lo yniSkai.
Kiek iena
Salis
u i
lais e
suda y i
lo yniskyjy
e miny
a i ikmenis
gim aja
kalba.
3.
Ana omijos
e minai
u i
bi i,
kiek
ai
jmanoma,
umpesni
i
pap as esni.
4.
Te minai
u i
bi i
leng ai
jsimenami,
pageidau inas
aip
pa
jy
ins uk y u-
mas
bei
ap aSomasis
pobiidis.
5.
Kino
o ganai,
ku ie
y a
a imai
opog a iskai
susije,
pagal
galimybes
Zymé ini
panaSiais
pa adinimais
(a e ia
emo alis,
ena
emo alis,
ne us
emo alis
i
. .).
6.
[ ai is
bid a dZiai
u i
bi i
a ojami
sup ieSin i
(majo
—
mino ,
supe io
—
in e io ,
supe icialis
—
p o undus).
7.
O icialiojoje
ap aSomosios
i
mik oskopinés
ana omijos
nomenkla i oje
ne a o ini
eponimai
( ik iniai
a dai)'.
Ta p au iniuose
bo anikos
i
zoologijos
nomenkla ii os
kodeksuose
nu odomi
sis ema ikos
iene y
angai,
bend oji
pag indiniy
pa adinimy
s uk i a,
no mina-
ma
sinonimy,
homonimy
a osena
i
k .
1
Nomina
Ana omica.
MexayHapoqua
aHaTomMMueckaa
HOMeHKNaTypa.
M.,
1970.
Ci .
pagal
Keinys
S.
Te minologijos
abécélé.
V.,
1980.
P.
88.
1)
Ta p au iné
s anda izacijos
o ganizacija
(ISO)
jungia
nacionalines
s anda i
zacijos
o ganizacijas.
Technikos
komi e y
p iim i
a p au iniy
s anda y
p ojek-
ai
i inami
ISO
Ta yboje.
S anda izuojami
ne
ik
a ski y
s i¢iy
e minai,
be
i
e minologijos
p incipai
i
me odai.
Visi
Sie
a p au iniai
da bai
Siek
iek
siejasi
i
su
misy
e minologija.
An ai
1977
m.
Kauno
medicinos
ins i u as
(daba
—
Kauno
medicinos
akademija)
i8leido
lei-
dinj
,,Ta p au iné
emb iologijos
nomenkla i a“,
1989
m.
i8éjo
A.
P aSke i iaus,
R.
Kazake i iaus
i
L.
Luka¥e i iaus
knygelé
,,Ta p au iné
iene y
sis ema
medi-
cinoje“.
Rengian
daugia omius
akademinius
mokslo
eikalus
(p z.,
,,Lie u os
auna“,
,,Lie u os
lo a“)
i
lie u i8kus
ado élius
auk& osioms
mokykloms
(p z.,
S.
Pa ilonio,
R.
S opaus,
K.
Tama¥ausko
i
A.
U bono
»Zmogaus
ana omija“,
A.
Pabijansko
,,Zemés
iikio
gy uliy
ana omija“
i
k .)
lie u iska
e minija
de inama
p ie
a p au iniy
e minologijos
Kodeksy
i
s anda y
eikala imy.
Nepaisan
isy
siy
da bu,
miisy
e minija
daugeliu
a Z ilgiy
da
y a
p o inciné
i
inkamai
nesu-
a ky a.
An a
e us,
ne
isi
a p au iniai
e miny
s anda ai
i
kodeksai
aip
pa
y a
aukS o
mokslinio
lygio.
Pa yzdziui,
engdami
ISO
s anda o
»le minologijos
p incipai
i
me odai*
(704—87)
lie u i8kaji
a ian a,
pas ebéjome,
kad
kai
ku ie
jo
eiginiai
nea i inka
Siuolaikiniy
kalbo y os
samp a y
(p z.,
sinonimy
i
k azisi-
nonimy
sa oky
aiSkinimas,
sinch onijos
i
diach onijos
p incipy
kai aliojimas
nu odan
i
apibiidinan
e miny
da ybos
biidus
i
k .).
Ta
pa i
galima
pasaky i
i
apie
Lie u oje
i8leis us
da bus.
An ai
»
La p au inés
emb iologijos
nomenkla i-
os“
inkinyje
y a
nemazai
ne aisyklingy
e miny,
p z.:
a p uja
(me oes us),
d i uja
(dioes us),
p ies uja
(p ooes us),
gimdyminis
pe iodas
(pue pe ium),
daugia-
gemalinis
néS umas
(polyemb ionica
ges a io),
ienasegmen iniai
aumenys
(muscu-
li
monosegmen ales),
ilapelinis
ynio
maisas
( ilamina is
saccus
i ellinus)
i
k .
Kokiy
keblumy
i8kyla
aikan
a p au inius
e minologijos
p incipus
miisy
e minijai?
7
Pi mas
dalykas
—
apie
a p au iniy
e minologijos
o ganizacijy
(p z.,
INFO-
TERM-o,
Ta p au inio
e minologijos
y inéjimy
ins i u o
i
k .)
eikla
i
da bus
mes
mazai
ka
Zinome
i
iesioginiy
ySiy
su
jomis
nepalaikome.
Lie u os
moksli-
nése
biblio ekose
ne asime
ne
i
jy
leidziamy
eikaly.
An as
dalykas
—
miisy
mokslo
i
gamybos
specialis ai
jp a e
ie8ko i
e mini-
jos
e alony,
one
jos
uni e salijy.
Todél,
k in an
usy
kalbos
p es izui,
a sig ezia-
ma
j
angly
kalba,
anglicizmy
j aka
da osi
is
ySkesné.
Tas
aip
pa
nepageidau-
ina.
Kai
ku iose
mokslo
s i yse
(p z.,
augaly
i
gy iiny
sis ema ika,
medicina
i
k .)
a p au iniu
e alonu
i8
dalies
gali
bi i
laikoma
ik
lo yny
kalba.
Tadiau
i
ji
ne u e y
bi i
aklai
kopijuojama.
Ta p au iniuose
e miny
kodeksuose
daznai
nu-
odoma,
kad
e minus
nacionalinémis
kalbomis
eikia
e s i.
Tuo
a pu
misy
specialis ai
e miny
e ima
daZnai
sup an a
pe nelyg
iesiogiai,
ik
kaip
g ama i¥-
kai
adek a y
e ima.
Pa yzdziui,
usi$kas
e minas
Komnaexmy ouue
Oemaau
lie u iSkai
e iamas
g ama i$kai
adek a iai
( eikiamasis
daly is
—
eikiamuoju
daly iu)
—
komplek uojancios
de alés,
o
eiké y
e s i
neadek a iai
—
ne eikia-
muoju
daly iu,
.y.
komplek uojamosios
de alés.
Dél
P as o
e imo
a si anda
okiy
12
Zodziy
junginiy,
kokiy
misy
kalboje
i
bi i
negali.
Blogiausia,
kad
kai
ku ie
pa a-
dinimai
j i inami
ne
ik
e minijoje,
be
i
jmoniy
nomenkla i oje
i
iSsilaiko
deSim me iais,
p z.:
emon o
mechaniné
gamykla
(a ba:
emon o-mechaniné
gamyk-
Ia).
RusiSkas
jos
pa adinimas
—
pemonmuo-mexanuyeckuii
3ae00.
Lie u iskas
pa-
adinimas
u é y
bii i
mechaninio
emon o
imoné.
T eéias
dalykas
—
in e ling is iné
e minologijos
k yp is
p ieS a auja
miisy
e miny
a kybos
adicijoms.
Pa yzdziui,
a p au iné
e minijos
naujada y
ie-
nodinimo
o ganizacija
Va su oje
IOUTN
(In e na ional
O ganiza ion
o
Uni i-
ca ion
o
Te minological
Neologisms)
sa o
echnikos
e miny
a kybos
ekomen-
dacijas
emia
okiais
p incipais?:
1,
Naujiems
a adimams,
i8 adimams
a
naujai
a si andan ioms
sa okoms
su eik i
okius
pa adinimus,
ku iuos
bii y
galima
pe im i
j
ki as
kalbas
be
pakei i-
my
a ba
mazZai
kq
pakei us.
2.
Va o i
mokslo
i
echnikos
kalboje
naujus
Zodzius,
jeigu
ai
jimanoma,
o igi-
nalo
o ma
a ba
ik
Siek
iek
pakeis us
(pa yzdZiui,
p idedan
p ieSdélj
a
p iesaga),
a iau
iSlaikan
o iginalo
Zodzio
Saknj.
3.
Pagal
adicija,
jsigaléjusiq
kai
ku iose
mokslo
i
echnikos
s i yse,
kaip
e mi-
ny
kii imo
pag indg
ikslinga
a o i
g aiky
i
lo ynu
kalbas
(pana¥iai
kaip
kosmo-
:
nau ikoje
a ojamos
usy
i
angly
kalbos).
4.
Tai,
kas
pasaky a,
ne aiky ina
jau
a ojamai
e minijai.
Jeigu
jos
ikumai
gali
kel i
pa ojy
gy ybei
a
Zmoniy
s eika ai,
ai
eiké y
ienodin i
i
a ojamus
e minus.
5.
Jeigu
naujo
e mino
o iginalo
o mos
pe im i
neimanoma,
ekomenduojama
mokslo
i
echnikos
Zodynuose
lygiag e iai
pa eik i
i
o iginalo
pa adinima.
Pas a aisiais
deSim me iais
miisy
mokslo
kalbai
i
e minijai
pasida é
ypa é
pa-
ojingos
endencijos:
1)
sunkiai
eguliuojamas
a p au iniy
e miny
s au as
i
2)
e iniy
i$
usy
kalbos
an plidis.
Lie u iSky
naujada y
specialis ai
p adéjo
eng i.
Te minizacija
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ijoje
bu usi
s a biausias
naujy
e miny
kii imo
biidas,
pasida é
nep oduk y i.
Ja
nukonku a o
e miny
skolinimasis
i
hib idiniy
naujada y
ki i-
mas.
Esan
okiai
miisy
e minijos
padé iai,
in e ling is iniai
e minologijos
p in-
cipai
a odo
sunkiai
p i aikomi.
Ke i as
dalykas
—
a p au iniai
e minologijos
kodeksai,
no s
i
duoda
daug
lais és
nacionalinéms
kalboms,
be
e minija
i
nomenkla ii a
is
dél o
pe nelyg
oli
a i aukia
i
nuo
bend inés,
i
nuo
Snekamosios
kalbos.
Dél
o
miisy
e mini-
joje
ka ais
nepaisoma
ne
i
s a biy
e minologijos
kodeksy
eikala imy
(p z.,
nesilaikoma
iiSiy
j a dijimo
d ina io
p incipo
augaly
i
gy iiny
sis ema ikos
e
minijoje
i
k .),
Misy
izikai
a oja
ienus
SI
sis emos
i8 es iniy
iene y
pa adini-
mus,
0
medikai
—
ki us.
Pa yzdiZiui,
,,Fizikos
e miny
Zodyne“
(V.,
1979)
ei-
kiami
pa adinimai
Jiumensekundé
( iesos
ene gijos
dydis),
me as
kubu
sekundei
( i io
iSeigos
dydis),
o
miné oje
knygeléje
,,Ta p au iné
iene y
sis ema
medicino-
®
Plagiau
Z .
C oOepcKui
3.
Hayanas
u
examyeckas
TepManono us
//
Uszec us
AH
CCCP.
Cepua
m .
1
s3bika.
M.,
1974.
T.
33(5).
C.448—
453;
Neo e m.
Wa szawa,
1987.
N .
7—8.S.6—10.
13
je“
—
liumenas
pe
sekunde,
kubinis
me as
pe
sekunde
i
pan,
Mediky
a ojama
i8 es iniy
iene y
pa adinimy
sis ema
a imesné
bend inei
i
Snekamajai
kalbai,
o
iziky
a ojama
e minija
—
labai
g ieZ ai
suno min a,
Penk as
dalykas
—
kai
ku ios
a p au iniy
kodeksy
ekomendacijos
y a
p ie8-
a ingos.
Pa yzdziui,
a p au iniame
ana omijos
nomenkla ii os
kodekse
asmen-
a diniy
e minu
(pada y y
i§
mokslininky,
a adéjy,
i8 adéjy
pa a dziy)
a osena
d audziama,
a p au iniame
zoologijos
nomenkla ii os
kodekse
—
ibojama
kai
ku iais
aksonais,
0
echnikos
e minijoje
—
leidziama
be
jokiy
ap ibojimy.
Asmen-
a diniy
e miny
gausu
isose
mokslo
s i yse.
Ypaé
daug
ju
a ojama
medicinos,
echnikos,
izikos,
ma ema ikos
e minijoje.
Sie
e minai
nuo
ki y
ski iasi
pi miausia
uo,
kad
y a
nepakankamai
mo y uo i.
Teigiama
jy
ypa ybé
—
galéjimas
jamZin i
mokslui
nusipelniusius
Zmones.
Miisy
e minijoje
Sio
ipo
e minai
y a
d ejopi:
1)
ienaZodzZiai,
pyz.:
dZaulis,
kel inas,
kiu is,
omas,
en genas,
ol as
ix
2)
sudé i-
niai,
pyz.:
A chimedo
désnis,
Dople io
g ei is,
Deka o
koo dina és,
Adisono
liga,
Ebs eino
sind omas
i
k .
Rusy
e minijoje
da
populia iis
i
,,bid a dis
+
daik a a -
dis“
ipo
asmen a diniai
e minai,
pyz.:
mapKoecku i
npoyecc,
2diimopoéa
nozocmp,
eecmaxueea
mpyba,
Oye acoso
npocmpancmeo
i
pan.
Mes
okiy
lie u i8ky
e miny
‘
eng ume,
laiky ume
juos
neno miniais.
Apsk i ai
asmen a diniy
e miny
e ini-
mas
labai
p ieS a ingas,
nenus a y os
jy
a ojimo
aisyklés.
Kai
ku iuose
lie u-
iSky
e miny
Zodynuose
(p z.,
,,Medicinos
e miny
Zodyne“
i
k .)
asmen a -
diniai
e minai
bemaZ
isi
pakeis i
ki ais
e minais.
Ta p au inés
e miny
ienodinimo
ekomendacijos
i
a p au iniai
e minologi-
jos
kodeksai
nelabai
a siz elgia
j
2
s a bius
dalykus:
1)
j
kalby
p igim j
(kas
inka
anali inéms
kalboms,
as
nelabai
gali
ik i
sin e inéms
i
.
.)
i
2)
i
kalby
aidos
laipsnj
i
a
kalba
kalban iy
Zmoniy
skaiéiy
(kalbos,
u édamos
ne ienodai
i§plé-
o us
unkcinius
s ilius
i
e minijos
sis emas,
negali
bi i
lygios
pa ne és).
SeS as
dalykas
—
lie u iy
e minija
i
nomenkla ii a
u i
palygin i
senas
a ky-
bos
adicijas
i
joms
daugiau
j akos
da é
i
ebeda o
didziujy
kaimyniniy
kalby
( u-
su,
okie iy
i
k .)
e minija
i
nomenkla ii a,
negu
e miny
no minimo
a p au iniai
kodeksai,
aisykliy
sq adai
a
s anda ai.
Ta
dalyka
ge ai
pa odo
palygin i
daug
a p au iniy
elemen y
u in@ios
i
bene
labiausiai
nuo Zmoniy
kalbos
nu olusios
lie u iSkosios
chemijos
nomenkla i os
a kybos
is o ija
i
daba iné
jos
padé is.
Ta p au iné
eo inés
i
aikomosios
chemijos
sajunga
bu o
jku a
1921
m.
Po
daugelio
posédziy
1940
m.
bu o
paskelb as
chemijos
nomenkla ii os
suda ymo
aisykliy
sa adas.
Pe
uos
du
deSim medius
in ensy iai
bu o
a koma
i
lie u iska
chemijos
e minija:
i8éjo
o iginaliy lie u isky
chemijos
ado éliu
i
monog a ijy,
p z.:
F.
Bu ke iciaus
,,Elemen a inis
kokybinis
analizas“
(1929),
V.
Ruokio
,,Ana-
liziné
chemija“
(1922),
,,O ganiné
chemija“
(1923),
V.
Cepinskio
,,Fiziné
chemija“
(1928—1930)
i
k .,
p o .
F.
Bu ke i ius
1928
m.
Lie u os
moky ojy
su azia ime
pa eiké
chemijos
lie u iskos
nomenkla ii os
p ojek a.
Dél
ka o
sumaiS ies
chemijos
nomenkla ii os
a p au iniy
aisykliy
sa adas
ada
nebu o
aps a s y as
i
bu o
mazai
kam
Zinomas.
Tik
1947
m,
nu a a
pe Zii é i
Sias
aisykles.
Po
ilgu
s a s ymy
jos
bu o
i§
esmés
pe di b os
i
1953
m.
paskelb os
14
angly
i
p anciizy
kalbomis.
Jos
bu o
ikslin os
1955
m.
S eica ijoje,
1956
m.
Angli-
joje
i
1957
m.
P anciizijoje.
1970
m.
i8éjo
Siy
aisykliy
leidimas,
paskelb as
Zu nale
»lUPAC
In o ma ion
Bulle in:
Appendices
on
Ten a i e
Nomencla u e,
Symbols,
Uni s
and
S anda ds“
(1970,
Sep embe ,
N
8).
Ta yby
Sajungoje
Sios
aisyklés
a ski a
knyga
i8éjo ik
1979
m.
—
«Homenkua ypu ie
npapuna
MEOTIAK
no
xu-
Mum».
Tuo
a pu
lie u i8kas
K.
Dauk¥o
,,Chemijos
Zodynas“
iXéjo
1960
m.
Siame
Zodyne,
kaip
nu odoma
jo
p a a méje,
,,a omy
i
g upiy
kiekius
nu odan ieji
skai -
a dZiai
(di,
d i,
i)
i
nelinksniuojamieji
p ieSdéliai
(azo,
ni o,
o o,
io
i
.
.)
p ijung i
p ie
pag indinio
ZodZio,
p z.:
dichlo idas,
d i alen is,
ib omidas,
azo-
benzolas,
ni ojunginys,
o o igS is,
iosul a as.
Kai
ku ie
ii8j
paZymin ieji
p ie’-
déliai
pagal
adicijq
a ski i
b ikSneliu,
p z.:
al a-gelezis,
be a-spinduliai.
S e i-
miems
pa adinimams
p iseg os
lie u iSkos
galiinés,
p z.:
enilas,
oluolas.
Alko-
holiy
i
enoliy
pa adinimams
s eng asi
p iseg i
galiine
-olis,
o
anglia andeniliams
-olas,
p z.:
enolis,
na olis,
benzolas,
oluolas.
Elek oli y
i
i8
g upiu suda y u
o ganiniy
junginiy
pa adinimai
a8y i
a ski ai,
bii en :
amonio
sul a as,
me ilo
chlo idas,
e ilo
ace a as.
[
junginio
molekule
i es o
a omo
a
g upés
pa adinimas
p ijung as
p ie
pag indinio
ZodZio,
iSleidzZian
balse,
p z.:
b ome ilenas,
diace i-
lenbenzolas,
e oksilanilinas.
D iguby
d usky
panagios
sudedamosios
dalys
sujung-
os
b ikSneliu,
p z.:
kalio-aliuminio
aliinas.
Kompleksy
sudedamosios
dalys
su-
jung os
b ikSneliais,
p z.: kalio
heksachlo o-pla ea as.
Kompleksinés
iigs ys
i
kai
ku ios
sul o iigS ys
a8y os
d ejopai,
bii en :
andenilio
heksaciano
e oa as
a ba
heksaciano-geleZies
(2)
iig8 is,
oluolo
sul o igs is
a ba
sul o oluolas
[...]
Rig’-
¢iy
pa adinimai
duo i
daugiausia
kilmininko
o ma,
p z.:
azo o
ig% is,
oksalo
lgs is,
s ies o
iigS is,
nes
ie
pa adinimai
y a
umpesni
uz
«azo ine,
oksaline,
s ies ine»*
(p.
3—4).
Véliau
K.
DaukSas
apie
chemijos
nomenkla ii os
ikslinima
i gi
panaSiai
a8é:
,,In o macijos
sume imais
ski iama
nomenkla i oje
galiiné
»Olis*
nuo
,,-olas“,
,,-alas“.
Galiiné
,,-olis“
odo
junginio
alkoholine:
unkcija
( enolis),
,,-olas“
—
ne eikia
apib éZ os
in o macijos,
ik
odo
gimininguma
su
anglia andeniais
(benzolas,
oluolas),
.,-alas*
— odo
mi8inj
( i palas,
daZalas,
epalas,
Zibalas).
Lygiai
aip
pa
galiiné
.,-idas“
odo
elemen o
neigiama
polia iza-
cija
(oksidas,
hid idas,
sul idas,
chlo idas),
.,-ilas“*
—
eigiama
elemen o
a
g upés
polia izacija
(ni ilas,
ace ilas,
kup ilas),
,,-a as“
odo
neigiama
g upés
polia iza-
cija
(sul a as,
ka bona as).
Zodziy
jungimu
aip
pa
gali
didin i
in o macija.
Pa yzdZiui,
kompleksiSkai
p ijung as
a omas
a
g upé
bei
molekulé
aSoma
su
ai-
de
,,o“
(diamoniakosidab as,
heksachlo opla ina as),
o
nekompleksiSkai
p ijung i
pakai ai
aSomi
be
,,o
(chlo benzolas)“*.
Si
e minija
p ie
IUPAC
aisykliy
da
nebu o
p ide in a.
P adéjus
a o i
Sia
nomenkla i a,
kalbininkams
nepa iko
du
dalykai:
1)
b ikkSnelio
a8ymas
kai
ku iuose
miné uose
ZodZiy
junginiuose
i
2)
ilgi
daugiaSakniai
pa adinimai.
A.
Valeckiené
apie
iq
chemijos
nomenkla ii a
aip
agé:
,,Ka ais
kilmininko
junginiai
aSomi
su
b ikSneliu,
pyz.:
dichlo o-au a ai,
luo o-aliumina ai,
luo o-bo a ai,
luo o-ge mana ai,
be
s oncio
aliumina ai,
*
DaukSas
K.
Apie
chemijos
e miny
da yba
//
Lie u iy
kalbos
sekcijos
sasiu inis.
1969.
Sas.
10. P.
11.
15
luo o
andenilis
(be
b ikSnelio).
Cia
b ikSnelis
ne eikalingas“*.
Dél
daugiaSakniy
e miny
ji
pas ebéjo,
kad
,,ne e ai
Sios
iiSies
démenys
jungiami
j
iena
Zodj,
ie oj
ku io
ge iau
bii y
a o i
pas a osios
i¥ies
junginj,
p z.:
ace iloksiace onas
(=
ace ilo
oksiace onas),
benzolazona ilaminas
(=
benzolo
azona ilaminas),
heksa-
me ilace onas
(=
heksame ilo
ace onas),
dime ilaminazobenzolas
(=
dime ilio
amino
(a
amininis)
azobenzolas),
iaminbenzoiné
igs is
(=
iamino
benzoiné
igs is),
me ilaminoksibenzoiné
igs is
(=
me ilo
amino
oksibenzoiné
igs is)
i
pan.“®
Dauge-
Ii
kalbininky
ypaé
e zino
ienu
ZodZiu
aSomas
pa adinimas
amino ags ys.
Ne
ka a
buyo
si iloma
jj
aisy i.
Ta¢iau
chemikai
su
uo
nesu iko.
Skelbdami
o ganinés
che-
mijos
e minijos
ikslinimo
p og ama,
jie
a8é:
,,Kai
a omy
g upés
pa adinimas
i8-
eiSkiamas
a p au iniais
nelinksniuojamais
ZodZiais
(ni o-,
ni ozo-,
azo-,
sul o-,
io-,
ia-,
hid oksi-,
me oksi-,
ace o-,
bu i o-,
amido-,
ak ilo-
i
k .),
jie
aSomi
kaip
p ieSdéliai,
jungian
juos
su
Zodziu,
ku i
ie
p ieSdéliai
papildo.
Taip
suda omi
ZodZiai
ni ome anas,
io enolis,
hid oksibenzaldehidas,
ace oni ilas
(ne
ace o
ni ilas),
aksiloni ilas
(ne
aksilo
ni ilas).
Jei
pag indinis
Zodis
p asideda
balse,
ai
jungiamaja
i usi
aidé
o
p aleidziama
(sakoma
ace anilas,
aksilamidas).
Zodis
aminas
gali
u é i
d i
p asmes:
pi muoju
a eju
aminas
eiSkia
junginj
su
NH,
a ba
NHR
g upémis
( isa
junginj),
o
an uoju
—
nelinksniuojamas
p ieSdélis
ami-
no-
nu odo
ik
pa ia
NH,
g upe.
Todél
eikia
saky i
aminy
oksidai
(p z.,
me il-
amino
hid ochlo idas),
an uoju
a eju
enka
jung i
ZodZius
(pyz.,
amino enoliai,
amino iigs ys
i
pan.)**.
Laikan is
a p au iniy
p incipy,
eikia
da
ge okai
ikslin i
misy
chemi
ijos
nomen-
Kla i a.
Pagal
pa eng a
p ojek q’
e e iy
R1—O—R?
pa adinimai
suda omi
i
adi-
kalo
R?O
pa adinimo
i
anglia andenilio,
a i inkan io
adikala
R?,
pa adinimo,
p z.:
izop opoksip opanas,
e oksie enas.
Pi miniai
aminai
i
sime inés
s uk i os
an iniai
bei
e iniai
aminai
adinami
p ie
adikalo
p idedan
Zodgali
-aminas,
p z.:
e ilaminas,
ie ilaminas.
Necikliniy
aldehidy
bei
ke ony
pa adinimai
suda omi
p ie
anglia andenilio,
u incio
okj
pa
anglies
a omy
skai iy,
pa adinimo
p idedan
a i inkamus
Zodgalius
-alis
a
-onas,
p z.:
heksanalis,
2-bu anonas
i
.
.
Ta p au i-
nés
(IUPAC)
nomenkla ii os
aisyklés
isi8kai
nea sisako
i
i ialiuju
pa adinimy,
no s
kai
kas
i
neno i
jy
jsileis i
j
miisy
mokslo
kalba.
Apsk i ai
a p au inés
([U-
PAC)
nomenkla ii os
aisyklés
iki
iol
bu o
nepopulia ios
i
mazai
Zinomos.
Todél
daba
Lie u os
chemikams
iSkyla
nomenkla i os
a p au inimo
uZda inys.
Laikan is
a p au inés
nomenkla ii os,
pi menybe
eiké u
eik i
daik a a dziy
kilmininko
o moms,
o
ne
biidya dZiams
su
p iesaga
-inis,
-é,
P z.:
pieno
iigs is,
niko ino
igs is
i
ne
dezoksi ibonukleino
ags is
i
.
.
Kilmininkas
ge iau
inka
p iklausomybei
a
kilmei
apibidin i,
o
biid a dZiai
su
p iesaga
-inis,
-é
Siomis
eikSmémis
daZniausiai
y a
usy
kalbos
induk ai.
*
Valeckiené
A.
Ki y
kalby
kilmés
sudu iniai
Zodziai
//
Kalbos
kul ii a.
1968.
Sas.
15.
P.
21.
*
Ten
pa .
P.
23.
°
Degu is
J.,
DaukSas
V.,
Ma ionis
Z.
i
k .
O ganinés
chemijos
e minijos
ikslini-
mo
p og ama
//
Mokslas
i
echnika.
1989.
N .
10.
P.
30.
?
Au o ius
—
E,
Bu kus.
P ojek as
buyo
aps a s y as
1991
m.
asa io
12
d.
bend ame
chemiky
i
kalbininky
e minology
pasi a ime.
16
DM
ai
Saal
e e
ea
a
ele!
ll
ADOPTION
OF
INTERNATIONAL
TERMINOLOGY
PRINCIPLES
TO
THE
LITHUANIAN
TERMINOLOGY
Summa y
This
pape
deals
wi h
he
p oblems
o
adop ion
o
Li huanian
e ms
o
he
in e na ional
codices
o
ana omical,
bo anical,
and
zoological
e minology.
I
also
in es iga es
he
s anda diza ion
o
chemical
nomencla u e
in
acco dance
wi h
he
in e na ional
equi emen s
o
IUPAC.
Some
di -
icul ies
in
a emp ing
o
mode nize
e minology
and
o
p ese e
i s
Li huanian
na u e
ha e
been
poin ed
ou .
2.
Lie u iy
kalbo y os
klausimal,
XXXI
