LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXXI
(1994)
KALBOS
NORMALIZACIJOS
KLAUSIMAI
INA
DRUVIETE
ETNOPSIHOLOGISKO
FAKTORU
NOZIME
VALODAS
SITUACIJAS
ANALIZE
S a is ika
i
bezkaisliga:
saskana
a
1989.
gada
au skai es
da iem
La ija
dzi o
2
miljoni
667
iks o8i
iedzi o aju
—
52
%
la ieSu,
34
%
k ie u,
4
%
bal k ie u,
3%
uk ainu,
2%
po u,
1
%
lie u ieSu,
0,9
%
eb eju.
Kop
1979.
gada
la iesu
skai s
pieaudzis
pa
3
%,
bal k ie u
—pa
7
%,
k ie u
—
pa
10
%,
uk ainu
—
pa
38
%.
66
%
la ieSu
pa liecina i,
ka
spéj
sazina ies
k ie u
aloda,
u p e im
ikai
21
%
ci au ieSu
apgu u8i
la ie’u
alodu.
Sada
i
objek i a
ling is iska
aina,
kas
isai
nepilnigi
aks u o
sociali
és u isko
aps ak]u
kopumu,
ku os
La ijas
e i o ija
unkcioné
alodas.
Lai
apzina u
alodu
ak isko
lie ojumu,
s a is ikas
da i
jasas a a
a
bi iskiem
alodas
si uacijas
de e minan iem
—
als s
ai
e i o-
ijas
s a p au isko
s a usu,
ideologiju,
iekSpoli iku,
iesisko
ieka u,
ekonomiku
un
demog a iskajiem
p ocesiem.
Tomé
pa
ad,
kad
apkopo i
un
analizé i
objek i ie
alodas
si uacijas
pa ame i,
op imalas
alodas
poli ikas
izs adei
pama s
él
nebi
na
pie iekami
s ing s.
Lai
a é u
pilniba
aks u o
e noling is isko
si ua-
ciju,
ie eik
pasakumus
as
op imizéSanai
un
p ognozé
si uacijas
mainu
aldibas
is eno o
p og ammu
ie ekmé,
nepiecieSams
ie é o
ne
ikai
objek i o,
be
a i
sub-
jek i o
—
daZadu
au ibu,
socialo
g upu
un
indi idu
uz e es
ipa nibas.
E noling is isko
p oblému
uz e e
ieSi
indi ida
limeni
i
samé ad
maz
pé i a
joma
pa
als is,
ku as
socioling is iski
un
psiholing is iski
pé ijumi
i
plagi
iz é s i.
Indi ida
nacionala
apzina
sas a
no
daudziem
komponen iem,
a
i
a ka-
Tiga
no
e nosa
men ali a es,
no
a
skai liska
sas a a,
e nosa
p es iZa,
és u iskas
pie edzes
apzinas,
konk é as alodas
ides,
audzinaSanas
u .,
apéc
empi isku
in-
di idualu
no é ojumu
ispa inaSana
Skie
iskan a.
Ja
iz élé ie
in o man i
nebis
pie iekami
ep ezen abli,
adisies
ulga iza o iskas
k]idas
un
apSaubamas
hipo-
ézes.
Tamdé]
socioling is ikas
klasiki
pa
gal eno
analizes
ienibu
iz élas
.s.
mazas
g upas
un
o
eksis enci
no eik a
sociala
kon eks a!.
Padomju
socioling is-
ika,
ku as
eo iju
gaisma
ika
apzina i
eido a
alodas
si uacija
Bal ijas
als is,
eidojo
idealas
daudznacionalas
sabied ibas
eksis ences
shémas,
abs ahéjas
ne
ikai
no
indi ida,
be
a i
no
mazo
socialo
g upu
uz e es,
ope éjo
gal enoka
a
lielajim
socialajam
g upam
—
nacijam
un
au ibam.
Bal ijas
als is
péc
nea ka ibas
a giSanas
alodas
poli ikai
bii u
jakJiis
pa
ienu
no
iekSpoli ikas
s i akmeniem,
sa uka
socioling is iem
no
alodas
si uacijas
1
Sk,
piem.:
Fishman
J.
A.
The
ela ionship
be ween
Mic o-
and
Mac o-Sociolinguis ics
in
he
S udy
o
Who
Speaks
Wha
Language
o
Whom
and
When
//
Sociolinguis ics.
Selec ed
Readings.
Middlesex,
1972,
P.
15—32.
4
aeaenia ea
0
maciblinieh
na
|
ap aks i ajiem
bi u
jakjiis
pa
as
pa eido ajiem.
Galamé kis
i
skaid s:
pama -
nacijas
alodai
janod oSina
gan
iesibas,
gan
spéjas
ep ezen é ies
isas
unkcio-
nalajas
s é as
(piejaujami
izpémumi
s a p au iskajos
un
egionalajos
saka os)
un
maksiméli
ja u inds
s a oklim,
kad
als s
alodu
ismaz
sap o
mino i a3u
pa s ayji.
Tu kla ,
ie é ojo
s a p au iskos
noligumus
pa
mino i a’u
ispa éjam
un
ling is iskam
iesibam,
janod o%ina
a i
ci au ieSu
alodu
un
kul i u
a is iba.
Lai
miné os
i zienus
p aksé
spé u
sabalansé ,
ja ada
zina niski
pama o a
daudz-
aspek u
p og amma,
kas
ie e u
gan
likumdo¥anu,
gan
i i
ling is iskus
pasa-
kumus
als s
alodas
edlai
iedzi inaSanai.
Sada
p og amma
ie a
ja od
a i
maz
pé i am,
be
Jo i
nozimigam
aspek am
—
e nopsihologiskajam
aspek am.
Skaid i
jaapzinas
iena
pa iesiba:
més
a am
izs ada
alodas
si udcijai
a bils-
oSu
idealu
als s
alodas
s a usa
ealizéSanas
p og ammu,
a am
adi
pla’u
sko-
lu
un
ku su
iklu,
izdo
ka ai
gaumei
node igus
macibu
lidzekjus,
omé
iss
paliks
pa
ecam,
ja
neizdosies
maini
cil éku
psihologiskas
nos adnes.
Valodu
macas
un
lie o
( ai
nemacas
un
nelie o)
indi ids,
ne is
au a
ai
sociala
g upa
kopuma!
No-
ski
indi idualo
no
sociala
ai
e niska
nenoliedza ai
i
sa eZ i i
—
e
bi u
nea -
liekams
da ba
lauks
psihologiem
—
omé
izdali
galyenos
ak o us,
kas
i
pama a
e niskajai
un
ling is iskajai
é ibo ien acijai,
Skie
iespéjams?.
E nosa
un
indi ida
a ieksmju
p obléma
i
Jo i
sa eZgi a;
as
isinajumam
mé-
gina
pie u o ies
gan
aks nieki,
gan
ilozo i,
gan
sociologi.
Tikpa
g i i
i
a i
no eik
as
speci iskas
iezimes
kas
konk é u
e nosu
Ski
no
ci iem.
Te mini
,, au as
ga s“,
» au as
d ésele“,
,,men ali a e“,
,naciondlais
aks u s“
zind niski
na
iennozi-
migi,
u kla
ajos
ie e a
sa u a
izp a né
i
ie é ojamas
indi idualas
no i zes
un
pa
p e unas,
sadzi iska
e nosa
uz e e
bieZi
ien
nea bils
eali i ei.
Apzino-
ies
jau ajuma
komplicé ibu,
omé
ji am
nepiécieSamibu
kau
i spuséji
ska
alodu
likumu
izs adé
un
is enoSana
ik
nepiecieSamo
iadi
e noss
—
aloda
—
indi ids.
E nosa
un
alodas
a iecibu
izp a ne
i
s a iga
daudzu
zina nes
noza u
pa s-
a jiem,
ne
ikai
e noling is iem,
socioling is iem
un
nacionalo
a iecibu
eo é-
ikiem.
Doms a pibas
80
a iec bu
ak éjuma
ada
nebeidzamas
diskusijas
gan
zina niskos
izde umos,
gan
p esé.
Piemé s
am
i
diskusijas
pa
e minu
,k ie -
alodigie
iedzi o aji*.
Valodas
ka
e niskas
pazimes
sociologiskais
aspek s
daz-
ka
Sadi
iek
aizs a s
a
ling is isko.
Sis
e mins
bez
iebildém
bi u
lie ojams
o
-La ijas
iedzi o aju
apziméSanai,
ku i
daZAdos
limenos
saglabajusi
e nisko
kul i u
un
e niskas
piede ibas
apzinu,
be
alodas
zina pilniba
asimiléjuSies
(pa
alodas
hie a hijas
zemakajos
limenos
lie o
ikai
k ie u
alodu).
Ja
u p e im
mino i aéSu
pa s a ji
kau
ai
gimené
lie o
sa a
e nosa
alodu,
jaiz élas
ci s
e mins.
P oblema isks
i
a i
jau ajums
pa
alodas
kopibu
ka
e nisku pazimi,
i
ipasi,
ie é ojo
PSRS
au u
mas eida
usi ikaciju.
Na
skaid s,
kadi
i
k an i a i ie
ai
*?
Nepie ickama
ak u
ma e iala
dé]
na
analizé a
alodas
iz éle
da¥adu
au ibu cil éku
alo-
das
izyéle
sime iskas
alodas
si uacijas,
kas
uzska ama
pa
ienu
no
alodas
p es iZa
aks u o-
ajlielumiem.
Sk.
piem.:
Sa ille-T oike
M.
The
E hnog aphy
o
Communica ion.
Ox o d,
1982.
P.
52—56;
Hauwonanbuo-xynb ypHas
cile upuKa
pe eso o
oOmjeHua
Hapozos
CCCP.
M.,
1982.
C.
7—36.
p ocen ualie
adi aji,
lai
a é u
una pa alodas
kopibu
ai
as
zudumu.
Sa u-
laik
pas a éja
iedoklis,
ka
e nisko
unkciju
pilda
ne
alodas
kopiba,
be
pa i
a-
loda,
kas
izsaka
au as
dyéseli
un
psihi.
Valodas
kopiba
uni icé
e nisko
kopibu,
be
aloda
indi idualizé
e nosu*.
Skie ,
ka
alodas
kopiba
un
aloda
omé
gan
e minologiski,
gan
psihologiski
i
a 8ki igi
jédzieni.
E niska
unkcija
pa adas
a-
lodas
nacionalaja
speci ika,
jo
jebku $
jédziens
un
doma,
kau
uni e sala
un
ispa -
cil éciska,
iek ie é p a
au as
ga am
a bils o$a
o ma.
Valodas
o ma
iz eik a
e -
nosa
sa dabiba
i
iens
no
ak o iem,
kas
ada
ipaSo
dzim as
alodas
apzinu,
kas
iz eik a
ai umam
e nosu.
Tomé
i
objek i as
a 8ki ibas
e nosu
a ieksmé
p e
alodu.
Visai
bieZi
pa
nozimigakajiem
konsolidacijas
ak o iem
iek
uzska i i
ci i
ma e ialas
un
ga igds
kul i as
elemen i,
ipaSi
adi,
kam
aks u iga
adiciona-
li a e
un
no u iba:
pa aZas,
i uali,
au as
maksla,
ne e i
eligija.
Bal ijas
au am
aks u igs
augs s
dzim as
alodas
p es iZs
un
alodas
dominan e
e nisko
é ibu
sis éma,
u kla
paSlaik
$i
alodas
é ibas
apzina
iek
ispusigi
eicina a
un
a is-
i a,
pama o i
iegiis o
poli isku
nok asu.
k
Ie é ojo
iep iekS eik o,
La ija
iespéjams
izdali
is
lielas
iedzi o aju
g upas,
a
ku am
sais as
indi ida
e niska
iden i a e:
1)
la ieSi,
2)
k ie i,
3)
ci u
au ibu
pa s a ji.
Sads
nosaci s
dalijums
zinama
mé a
ko i$éjams,
jo
isai
bieZi
a ieksmi
p e
sabied ibas
alodiskajam
p oblémam
nosaka
ne is
cil éka
e niska
piede i-
ba,
be
audzinaSana,
si udcijas
izp a ne,
pe soniski
aps ak]i
u. ml.
Bi iska
pa adiba,
kas
no eik i
janem
é a, analizéjo
e noling is iskas
p oblé-
mas,
i
e niskie
s e eo ipi
—
kop$
bé nibas
nos ip inajuSies
p iekSs a i
pa
dazadu
au ibu
cil éku
aks u u,
uz edibu,
pa adimiem.
Sadi
ienka So i
p iek$s a i'pa as i
ie e
ispa inajuma
un
e éjuma
elemen us,
pie
kam
isam
au am
aks u iga
ieksme
izcel
sa as
alodas,
icibas,
adiciju
u .
pa akumu
pa
u akajiem
kai-
miniem.
T.A.
an
Deiks
no ada,
ka
sa unas
pa
saska i
a
ci u
au ibu
cil ékiem
i
Jo i
izpla i as*,
u kla
am
i
ka
i
s a égisks
aks u s:
una ajs
péc
iespéjas
g ib
iz eik
sa u
nega i o
a ieksmi
p e
ci u
au ibu
pa s a jiem,
be ,
no
o as
puses,
socialas
no mas
nelauj
adi
So inis a
iespaidu.
A i
pag eizéja
La ijas
e -
noling is iskaja
si uacija
e niskajiem
aizsp iedumiem
i
liela
loma,
kau
pa
iem
pa as i
ne una.
Sabied iba
aldoSa
nega i a
ie i ze,
kas
ie iecas
ekonomiskajas,
poli iskajas
un
socialajas
s uk as,
ne a
neie ekmé
a i
indi ida
a ieksmi
p e
alodas
maci§anos®.
La iesi,
ka
jau
eik s,
piede
pie
e nosiem,
kam
i
iz eik a
dzim as
alodas
é ibas
apzina.
Tapéc
pa
mazakie
d audi
alodas
eksis encei
iek
uz e i
ka
d audi
nacijai,
un
als iska
nea ka iba
liela
mé a
asociéjas
a
piln é igu
alodas
unkciju
a giSanu.
1988.
gada,
kad
ika
lem s
pa
la ieSu
alodas
s a usu,
Valo-
*
A ees
A.
IT,
yxxuyun
s3bikKa
Kak
9THHYeCKO O
UpH3Haka
//
Asp K
n oOmec Bo.
M.,
1968.
C.
133-134.
‘
Bau
[lei
T.
A.
[[penyOexyennaB
Quckypce:
paccka3n1
06
9THM4eCKUX
MeHbIIMHCTBAX
II
Asp.
Tlosnanne.
Kommyauxanua.
M.,
1989.
C.
190—198.
*
Lambe
E.
A
Social
Psychology
o
Bilingualism
//
Sociolinguis ics.
Selec ed
Readings.
Middlesex,
1972.
P.
345.
6
ee
Se
ec
lan
wan
el
i
a
he
ae
ee
Se s
——eE
ese
du
komisija
sanéma
és ules
a
ai ak
neka
350
iks oSiem
pa aks u,
kas
apliecinaja
élmi
edzé
la ieSu
alodu
als s
alodas
s a usa.
Vés ules
él
pagaidam
nay
so-
ciologiski
analizé as
un
piendcigi
no é é as
ka
laikme u
aks u ojo$i
dokumen i.
Va
gan
secina ,
ka
klaji
nega i a
a ieksme
p e
ci au ieSiem
no é ojama
Jo i
e i;
domingjo8a
onali a e
i
pa ida ijuma
un
ne aisnibas
apzina.
Tomé
ju ama
a i
adas
adiciondli
la ieSiem
piedé é as
iezimes
ka
samie inaSanas
un
pie i-
ciba,
a i
zinama
pasi i a e
sa u
iesibu
aizs a éSana.
Pa ak
liela
nozime
iek
pie’-
ki a
likumdo§anas
ak iem,
mazika
—
paSu
la ieSu
ak i ai
icibai.
Zinama
mé a
pama o i
i
ci au ieSu
pa me umi
la ieSiem,
ka
ie
sa unds
A i
pa ie
uz
k ie u
alodu,
mazino
s imulus
apgi
la ieSu
alodu.
PaSlaik
acim edzo
no
Sadas
ne-
yajadzigas
pieklajibas
apzina i
jaa sakas,
o ies
isadi
ja eicina
ci au ieSu
cen ieni
una
la iski,
palidzo
pa a é
él
jop ojam
ji amo
psihologisko
ba je u.
Valodas
poli ika
pa as i
iek
sais i i
pasakumi,
kas
é s i
uz
alodas_ iesiska
s a usa
nos ip inaSanu
un
ci au ieSu
apmacibu,
a
als s
alodas
li e a as
o mas
izkopSanu
un
alodas
baga inaanu.
PaS eizéja
laika
posma
ai ak
iek
akcen é a
la ieSu
alodas
p io i a es
nod o8ina8ana
un
ci au ieSu
apmaciba.
Tomé
ai a-
kas
pazimes
ada,
ka
d izuma
uzs a s
bi u
jaliek
uz
paSu
la ieSu
apmacibu
la ie-
Su
aloda,
jo
alodas
kul i as
limenis
un
a du
k ajums
daudziem
cil ékiem
i
nepie iekams.
Va dos
Sis
ak s
iek
a zi s,
am
iek
meklé i
un
a as i
isdazadakie
céloni,
be
s a oklis
nemainas.
Acim edzo
apzina i
ja eido
socialais
piep asijums
ne
ikai
péc
la ieSu
alodas
ispa ,
be
péc
izkop as,
baga as
un
s ilis iski
iz é s-
as
la ieSu
alodas.
Lielaka
dala
La ijas
k ie u
a
izp a ni
uznéma
als s
alodas
s a usa
pieSki 8a-
nu
la ie§u
alodai,
omé
daudziem
alodu
s a usa
apsp ieSanas
un
alodu
likum-
do¥anas
pienemSanas
pe iods
bija
psihologiski
g ii s.
PSRS
nacionala
un
ekonomis-
ka
poli ika
adija
nepama o u
k ie u
alodas
a eala
paplaSinajumu
mas eida
mig acijas
dé].
Popula as
eo ijas
pa
ieno u
als i
ua
kopéjam
majam,
pa
a isi-
na o
nacionalo
jau ajumu
PSRS
liedza
iéspéju
apzina ies,
ka
Si
als s
sas a
10°59
nacionali
als iskiem
eidojumiem,
ku os
dzi o‘ap
130
naciju
un
au ibu.
-DazZi
zina nieki
lidz ekus
pla3i
pazis amajam
alodas
unkcijam
izdala
‘a i
e niskas
no o-
beZo8anas
unkciju;
Saja
aspek a
k ie u
alodas
loma
na
pé i a,
be
Skie ,
ka
dala
k ie u
e noling is iskas
obeZas
paSlaik
neizji .
Daléji
as sais as
a
ak u,
ka
k ie u
aloda
ka
s a pnacionalo
a iecibu
jeb
sazinas
aloda
ikusi
un
iek
iden-
i icé a
a
k ie u
ka
mino i a es
alodu
nacionalajos
als iskajos
eidoju-
mos.
Nega i u
ie ekmi
uz
nacionalo
a iecibu
eidoSanos
La ija
un
lidz
a
o
a i
uz
a ieksmi
p e
la ieSu
alodas
apgu i
a s ajuSi
daudzi
s e eo ipi
p iek8s a i
pa
PSRS
ieka u
un
és u i.
Viens
no
adiem
i
éze
pa
k ie u
nacijas
un
alodas
ipaSo
lomu
Padomju
Sa ieniba.
PaSlaik,
kad
liela
daudzuma
pieejama
pa iesa
in o macija
pa
La ijas
Republikas
sasniegumiem
gan
ekonomika,
gan
kul i a,
pa
1940.
gada
no ikumiem,
ka
a i
pa
depo acijam
un
ep esijam
pécka a
pe ioda,
p e
la ieSu
alodas
apgu i
nega i i
noskano u
cil éku
apzina mainas,
kau .Sis
p ocess
isinas
léni.
Pagaidam
nepie iekami
iek
a spéko a
éze
pa
d izu
naciju
un
7
aodu
sapliSanu,
kas
i
pama a
pa liec bai
pa
la ieSu
asimilé$anos
u aka
na-
ko né
un
ne ajadzibu
apgi
mazas
au as
alodu.
S a p
ci u
au ibu
pa s a jiem,
kas
iz éléjusies
La iju
pa
pas a igo
dzi es
ie-
u,
izdalamas
di as
pama g upas.
Da a
ci au ieSu
i
ismaz
is alodigi
—
apgu-
usi
la ieSu
alodu,
a bals a
La ijas
nea ka ibu,
u kla
saglabaju8i
sa u
dzim o
alodu.
Vai ums
no
iniem
i
sais i i
a
nacionalajam
kul i as
bied ibam
un
i
pa -
liecina i
la ie¥u
alodas
iesibu
aizs a ji.
Tomé
daudziem
mino i axu
pa s a -
jiem
aks u igs
sa dabigs
psihologisks
enomens
—
iz eik s
‘nacionalais
nihilisms
gan
p e
sa u,
gan
p e
la ieSu
alodu
un
kul i u.
Ta
ka
mino i axu
pa s a ja
iz eik s
la ieSu
alodas
ies bu
noliegums
biezi
ien
Skie
no
zimigaks
(ne a
pa -
mes
liel als isko
So inismu),
Sadi
cil éki
bie¥i
ick
izman o i
pa
la ieSu
au ai
naidigas
ideologijas
paudéjiem.
Sadam
Skie amam
pa adoksam
i
dzilas
saknes.
Vel
nesena
paga né
plan eidigi
ika
eicina a
un
p opagandé a
mazskai ligo
au u
pa eja
uz
k ie u
alodu
ka
ikdienas
sazinas
alodu,
kas
eo é iski
ika
pama o a
daudzu
és u nieku
un
socioling is u
( u kla
ai uma
gadijumu
nek ie u
izcels-
mes)
da bos.
Kop§
1961.
gada
ika
una s
pa
jaunu
sociale nisku
kopibu
—
pa-
domju
au u.
Ka
ipa’s
sasniegums
ika
miné s
ak s,
ka
daudzu
au ibu
cil éku
miljoni
pa
dzim o
alodu
a zinuSi
k ie u
alodu.
Ilgajos
gados,
kad
ika
kul i é-
a
ienaldziba
p e
nacionalajam
alodam,
kul i am
un
adicijam,
kad
ika
slég-
as
mino i aSu
skolas,
iz eidojas
eselas
paaudzes,
kas
nep a a
ai
aji
p a a
dzim-
o
yalodu.
Pa
Skie amajam
sasniegumam
—
50
alodam
adi ajai
aks ibai
—
bija
nieciga
nozime,
jo
au u
saknes
bija
aizci s as.
Iz eidojies
no u igs
naciona-
lais
nihilisms
un
skep iska
a ieksme
p e
sa as
alodas
au as
un
pa
nako nes
pe spek i am.
PaS eizéja
laika
posma,
kad
isa
Padomju
Sa ieniba
s auji
no isi-
nas
nacionalas
paSapzinas pieaugums,
ick
a jauno as
skolas,
sa u
dzim o
alodu
macas
gan
bé ni,
gan
pieauguSie,
no
sa as
au as
a au ie
usi icé ie
cil éki
izji
sa dabigu
pa dzi ojumu
kompleksu.
Nacionalas
pasapzinas
udimen i
iniem
gan
saglabajuSies,
be
zemapzina
ji ams,
ka
pa
piln é igu
sa as
au as
locekli
ai s
nekji .
Dala
cil éku
izji
a i
zinamas
bailes,
jo
és u es
pie edze
i
pa ak
bédiga
(depo acijas,
ep esijas,
mazakum au ibu
disk iminacija
u.c.)
un
él
na
pie ie-
kamu
ga an iju,
ka
a
nea ka osies.
Tapéc
isiem
spékiem
iek
eicina a
a i
ci u
usi ikacija,
lai
pa a é u
So
nenoliedzamo
maz é ibas
kompleksu.
Vai aku
ap auju
un
no é ojumu
do umi
ada,
ka
konsek en i
mazinas
a kla a
p es iba
la ieSu
alodas
apgu ei;
klaj¥
la ieSu’
alodas
iesibu
noliegums
ai s
publiski
iz eik s
ne iek.
PaSlaik
gal enas
diskusijas
isinas
pa
la ieSu
alodas
apgiSanas
e miniem
un
iespéjam;
omé
ne e i
zem eks a
ji ama
ieksme
iz ai i-
ies
no
alodas
apgu es.
Bii iskakie
a gumen i
i :
1)
Valodu
likumi
mégina
p ob-
lémas
isina
a
adminis a i am
me odém,
kas
nea bils
Vispa éjai_cil ék iesibu
dekla acijai;
alodu
apgu é
jaie é o
pilnigas
b i p a ibas
p incips,
2)
na
adi a
ma e iali
ehniska
un
pedagogiska
baze
als s
alodas
apgu ei.
Pédéjo
iebildu-
mu
iegli
a spéko
a
skai liem
un
ak iem:
pa
lidz
1985.
gadam,
kad
la ieu
alodas
macibas
lidzekju
izdoSana
ne ika
eicina a,
i
izdo as
ai akas
la iexu
alodas
macibas
g ama as
a
kopéjo
i aZu
5
000000
eksempla u,
sa un a dnicas
8
—
a i
5000000
eksempla u,
la ieSu-k ie u
un
k ie u-la ieSu
a dnicu
i aza
a i
pa sniegusi
pusmiljonu
eksempla u.
Pédéjo
di u
gadu
laika
ien
saga a o s
ap
desmi
isdaZ4daka
ipa
macibu
lidzek|u,
da bojas
isdazadakie
ku si,
la ieSu
a-
lodu
palidz
apgi
laik aks i,
Zu nali
un
ele izija,
u kla
La ijas
ci au iegiem
pieejams
nozimigakais
ak o s
jebku as
alodas
apgianai
—
alodas
ide.
A gu-
men s
pa
piespiedu
elemen a
eksis enci
alodas
apgu é
pilnigi
no aidams
nebi u;
jaa ce as
ikai,
ka
zinami
adminis a i i
pasakumi
iek
eik i
pilsonu
—
klien u,
pasazie u,
pacien u
u .
—
in e esés
un
ka
paS eizéja
di alodibas
si uacija
i
iz-
eik i
neha moniska,
lai
a é u
palau ies
uz
b i p a ibu
alodas
apgu é.
Téze
pa
alodu
likumu
nea bils ibu
cil éka
iesibam
gis
a saucibu
pasaules
pie edzes
nepa zinaSanas
de].
Misu
sabied ibas
in o mé iba
pa
ci u
als u
alodas
poli i-
ku
i Jo i
minimala,
apéc
ne e i
a sauces
uz
a als u
alodas
likumdoganu
i
isla-
bakais
a gumen s.
P akse
ada,
ka
a i
p iek&s a s
pa
alodas
si uaciju
pasaulé
i
isai
miglains,
un
La ijas
ling is iskajam
p oblémam
el i ajos
aks os
ai
lek-
cijas
jaska
a i
jau ajumi
pa
au u
asimilaciju
un
alodu
izzuSanu.
Lai
a é u
o ganizé
e ek i u
la ie’u
alodas
apmacibas
sis ému
un
ku su
ik-
lu,
nepie ick
ikai
a
si uacijas
s a is isku
analizi
un
la ieSu
alodas
nep a éju
skai a
noskaid oSanu.
Japé a
ci au ieSu
noskanojums,
alodas
maciganas
ai
nemaciSanas
mo i i
un
jaizs ada
zina niski
pama o a
pieeja
a ieksmes
op imizé-
Sanai.
PaSlaik
gal ena
uzmaniba
iek
el i a
ling odidak iskiem
pasakumiem
—
macibu
lidzekju
un
me odikas
izs ada¥anai.
A i
Sis
i ziens
nenoliedzami
i
s a igs,
omé
no eico8a
i
lab éliga
psihologiska
klima a
adiana.
Zina nieku
un
pedagogu
spékos
nay
s auji
maini
paS eizéjo
poli isko
un
ekonomisko
s a-
okli
La ija,
be
izs ada
adu
bi isku
naciondlo
a iecibu
eidoanas
daju
ka
kul ii és u iskas
izgli o8anas
p og ammu
i
iespéjams;
a i
socioling is iem
zina -
nes
a zinu
ies ada%ana
ealaja
dzi é
i
isak udlakais
uzde ums.
ETNOPSICHOLOGINIU:
FAKTORIU
REIKSME
KALBOS
SITUACIJOS
ANALIZEI
San auka
Pagal
1989-yju
me y
gy en ojy
su a’ymo
duomenis
i§
La ijos
2,7
milijono
gy en ojy
ik
52%
y a
la iai.
TSRS
kalby
poli ika,
uzsimaska usi
o icialiuoju
biling izmu,
ska ino
ien
ik
usy
kalbos
unkcijy
plé ima
nus elbian
ki as
kalbas.
Dél
niekuo
nepag is o
spa aus
p amonés
augs-
mo
a p
La ijos
gy en ojy
sumazéjo
la iy
bei
la iy
kalba
mokan iy
Zmoniy.
Daba iniu
me u
biling izmas
La ijoje
y a
aiSkiai
asime i8kas,
nes
80
%
la iy
moka
usu
kalba,
a iau
ik
apie
20
%
ki a auciy
moka
la iSkai.
Vals ybinés
kalbos
s a uso
su eikimas
la iy
kalbai
u i
ga an uo i
ne a zoma
Sios
kalbos
a ojima
bei
jos
eises
e ninéje
la iy
e i o ijoje.
Todél
au inis
a gimimas
i
ko a
uz
nacionaling
nep iklausomybe
y a
glaudziai
susije
su
ko a
uz
la iy kalbos
eises
i
no malia
aida.
Pagal
kalbos
is a yma
mazdaug
500
000
La ijos
ki a audiu,
ku iy
da bas
y a
susijes
su
als y-
bés
aldymu
i
gy en ojy
ap a na imu,
u i
iSmok i
la iy
kalba.
Kad
suku ume
op imaliq
kal-
bos
poli ika,
u ime
a siZ elg i
ne
ik
i
kalbos
si uacijos
objek y iaja
s a is ine
cha ak e is ika,
be
i
i
subjek y iuosius
ak o ius,
isy
pi ma
j
ski ingy
au ybiy
bei
socialiniy
g upiy
a s o y
po-
id j
j
la yius,
j
la iy
kalba
i
j
La ijos
nep iklausomybe.
Jeigu
Sis
pozi is
y a
neigiamas,
kalbos
9
mokymo
ezul a ai
aip
pa
bus
nepa enkinami
i .
Kalbos
is a ymo
ealizacija
nus a y ais
e mi-
nais
abejo ina.
Ski ingoms
e noling is inéms
g upéms
bidingi
am
ik i
e niniai
p ie a ai
i
s e eo ipinés
pa-
Zi i os.
Ju
pobidis
i
i8 aiska
p iklauso
nuo
i ai in
ak o iy
( au ybés,
socialinés
kilmés,
amZiaus,
ly ies,
gy enimo
La ijoje
ukmés,
ki y
kalby
mokéjimo
i
. .).
DaZniausiai
okios
nesu inkan-
Cios
su
iesa
paZi i os
y a
TSRS
ya y os‘nacionalinés
poli ikos
i
Klaidingos
ideologijos
désningas
ezul a as,
RySkiausias
o
pa yzdys— ai
eiginiai
apie
nacijy
i
kalby
susiliejima
a imiausioje
a ei-
yje
i
apie
usy
nacijos
bei
kalbos
ypa inga
aidmenj
ki y
au y
gy enime
( oks
manymas
ypa
bidingas
usy
au ybés
gy en ojams).
DidzZioji
dalis
au iniy
mazumy
a s o y
emia
La ijos
nep iklausomybe
i
la iu
albos
eises,[be
ySkus
i
mazumy
dalies
nacionalinis
nihilizmas
bei
p ieSinimasis
la iy
kalbos
mokymuisi.
Daba iniu
me u
kalbos
mokymo
ba e
La ijos
mokslininky
i
moky ojuy
laukia
du
pag indiniai
uZda iniai
—
suku i
la iy
kalbos
mokymo
me odika,
iSleis i
i ai iy
Zodyny
i
ado éliy
i
duo i
isuomenei
eisinga
in o macija
apie
La ijos
is o ija,
apie
kalbinius
p ocesus
pasaulyje
i
TSRS,
apie
kalby
poli ika
ki ose
Salyse.
THE
SIGNIFICANCE
OF
ETHNOPSYCHOLOGICAL
FACTORS
IN
THE
ANALYSIS
OF
THE
LANGUAGE
SITUATION
Summa y
Acco ding
o
he
1989
na ional
census,
o
2.7
million
inhabi an s
in
La ia
only
52
%
a e
La -
ians.
The
language
policy
o
he
o me
USSR,
when
on
he
backg ound
o
o icial
bilingualism
he
unc ions
o
Russian
ha e
expanded
eno mously
while
he
unc ions
o
he
o he
languages
o
he
o me
USSR
ha e
sh unk
e en
o
he
poin
o
disappea ance,
es ic ed
he
unc ions
o
he
Le ish
language,
oo.
Due
o
he
un ounded
speed-up
o
he
de elopmen
o
indus y
and
incessan
in lux
o
popula ion
om
o he
So ie
epublics
in
he
Bal ic
coun ies,
he
numbe
o
he
na i e
popula ion
s eadily
dec eased.
The
bilingualism
in
La ia
is
no
symme ical,
as
80
%
o
La ians
speak
Russian,
bu
no
mo e
han
20
%
o
non-La ians
speak
Le ish.
Con e ing
a
legal
s a us
o
Le ish
as
a
s a e
language
is
one
o
he
ways
o
how
o
e ain
ull-blooded
use
o
a
language,
as
well
as
i s
igh s
among
o he
languages
in
he
e hnogene ic
e i o y;
he e o e,
he
na ional
awakening
and
s uggle
o
he
na ional
independence
is
connec ed
wi h
he
s uggle
o
he
igh s
and
de elopmen
o
he
Le ish
language.
In
acco dance
wi h
he
Language
Law
o
La ia,
abou
500,000
non-La ians
whose
job
is
bound
up
wi h
he
adminis a i e
and
se icing
ac i i ies
mus
lea n
and
use
Le ish.
In
o de
o
wo k
ou
op imum
language
policy,
no
only
he
s a is ical
cha ac e is ics
o
he
language
si ua i-
on,
bu
also
he
subjec i e
ac o s,
mainly
he
a i ude
o
he
ep esen a i es
o
di e en
na ional
o
social
g oups
o
he
La ians,
he
Le ish
language,
and
o
he
independence
o
he
Republic
o
La ia,
should
be
aken
in o
conside a ion.
I
his
a i ude
is
nega i e,
he
esul s
o
lea ning
Le ish
will
no
be
sa is ac o y
and
he
ealiza ion
o
he
Language
Law
will
be
doub ul.
Some
s e eo yped
imp essions
o
di e en
e hnolinguis ic
g oups
should
also
be
aken
in o
accoun .
The
ype
and
s eng h
o
hese
imp essions
depend
on
a ious
ac o s
(na ionali y,
age,
sex,
social
backg ound,
le el
o
bilingualism,
e c.),
bu
he
mos
impo an
easons
a e
dis o ions
o
he
na ional
policy
and
e oneous
ideological
heo ies.
These
heo ies
p oclaimed
me ging
o
na ions
al eady
in
he
nea
u u e
as
well
as
he
excep ional
ole
o
Russian
as
he
g ea es
and
mos
pe ec
language
in
con as
o
he
o he
languages.
I
se iously
damaged
he
p es ige
o
o he
languages,
he e o e
some
non-Russians
who
ha e
los
hei
na ional
iden i y
a e
he
mos
ac i e
igh e s
wi h
he
endencies
o
na ional
awakening
o
he
La ians.
A
p esen ,
La ian
schola s
and
eache s
ha e
wo
main
asks o
be
achie ed,
i.
¢.,
wo king
ou
he
me hodics
o
eaching
o
he
Le ish
language
o
non-La ians
and
gi ing
hem
u h ul
in o -
ma ion
on
he
subjec s
ela ed
o
he
language
policy.
Wide
in o ma ion
abou
he
his o y
o
La ia,
he
linguis ic
p ocesses
in
he
wo ld
and
in
Russia,
as
well
as
abou
he
language
policy
in
o he
coun ies
will
acili a e
and
gua an ee
he
ealiza ion
o
he
La ian
Language Law.
10
