LIETUVIY
KALBOT-
YROS
KLAUSIM-
AI XXXVI (1996)
LETUVIU
SPRECH:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Zigmas
ZINKEVICI-
US JURGIS
GERULIS
MOKSLININ-
KAS IR
ZMOGUSJu-
gis Ge ulis
wa eine
i8 didZiyjy
zwischenu-
ka io
li uanis uy
und
bal is y.
Gime 1888
m.
ugpjucio
3. d.
Jogauduos-
é, neuli
Vilkyskiy
(dab.
Silu és
aj.),
als ieciy
Seimoje.
1909 m.
baiges
Tilzés
Gimnazie,
s udie e
Ka aliauéi-
aus und
Be lyno
Uni e si ä-
en
e gleicha-
maja
kalbo y a
und
klassine
ilologija.
1912 m.
apgyne
dak a o
disse a i-
on. Nach o
P o esso -
ia o
Ka aliauéi-
aus, éeliau
Leipcigo
uni e si e-
e. 1934 m.
g izo j
Ka aliauéiy
und ku j
laika wa io
Uni e si ä-
s
ek o iumi.
Sei 1937 m.
igsikelé j
Be lyno
uni e si e-
a,
pasipik ine
lokale
Ve wal u-
ng
lie u iskg
ie o a d-
ziy
Ry p usiu-
ose kei imu
okiskais,
neno éjo
zu o
niekSisko
A bei s
beige i. Da
beiS dies,
1933 m., e
js ojo j
na ionalis-
y pa e
(weikiamas
zmonos,
kilusios ig
auk8 os
La ijas
okie¢iy
a is ok a-
y giminés),
odél
uzémé
auk& us
adminis -
a ions
pos us.
1945 m.
geguzes
ménesj
wa
sowje isc-
hen
Siche hei-
s nak i
se gan is
a eS uo -
as und
dingo be
Zinios.
Ge ulis
haup sächlich
li uanis ikai
nusipelné
i damas
lie u iu sp ach
a mes und
aluosius
aS us. Ypaé¢
iel nuewe ké
im Be eich
Diak ologies.
Laiky inas
mode niosios
lie u iy
dialek ologijos
uz
Lie u os iby
p adininku. Das
wich igs e
sein Sios
Be eichs
We ke 1930 m.
idleis a
okiskai
monog a ija
Lie u iu
dialek ologijos
s udiji!..
Joje
Ge ulis e s e
lie u iy
a méms
uZ aay i
p i aike
adinamaja
kopenhagine
ansk ipcija,
éliau
e olgusia
seh
wich ig aidme-
nj musy
bu
dialek ologijas
aidoje.
Siame
Geschale e
is y é ap ade
lie u iy
i
bend ines
Sp ache
a miy
p iegaides,
i
pa eiké
wich igiausiy
a miy
beispizius mi
jy
dialek ologin-
émis
cha ak e is -
iken.
Ge ulis bis
auch Tod
selbs y é
ande e moke
i i lie u iy
a mes
i
ins umen in-
es one ikos
p iemonémis.
Dazu
Angelegen-
hei
ne
e sch ei-
hé eine
A ikelnij
(p.z., 1930,
1935 m.).
Maza o,
e 19311933
m. lei e e
dialek olo-
gies
Ku sen
Kaune.
Ka u
su
Ch .
S angu
1933
m.
isleido
okieciy
Sp ache
monog a-
phie
Lie u iy
Z ejy
a mé
P iisuose?.
Abu
d auge
y e
i
unikaliaja
Zie elos
snek a,
nu
o
A bei s
nespéjo
baig i.
Po
ka o
S angas
seinen
uZ asus
paskelbé*,
o
Ge ulio
angesam-
m i
meddiagos
inknisse
p azu o,
wenigs ens bis
Siol
nich -
1
Li auische
Dialek s udien
on
Geo g
Ge ullis
mi
8
Ron genbilde n
und
20
Kymog aphionau nahmen.
Leipzig,
1930.
Lie u iy
nay
a mé
P isuose.
Su ase J.
Ge ullis
i Ch .
S an gas.
Kaunas,
1933.
3S an g
Ch . S.
Die
li auisc-
he
Munda
on
Zasééiai
im Gebie
on Wilna.
No sk
Tidssk i-
o
Sp og id-
enskap
18, Oslo,
1958,
171201.
ko
übe sie
nich
hö é en.
So auch
Schicksal
is iko
i
jo
sukaup a
medZiaga
übe
Ge ééiy
i
Laz ny
snek as
(uz
Li huaniens
Republik
iby).
Ande e
Ge ulio
wissens-
cha iniy
in e es-
—
sy s i is
das
senyjy
lie u iy
sp ach
lu
pamink y imas.
E
1922
m.
isleido
o og a uo ini
Maz ydo
as
inkini*.
Dali eks y
selbs
su ado
Ka aliauciaus
a chy uos.
Po
kai ka o
ku iy
o iginaly
neiSliko.
No s je z
ha ima
neue esniy
pe spausdin y
Maz ydo
as y? leidiniy,
abe
Ge ulio is
de
wich igs e
bis
i
Siy einen
nochbe u-
i didele
wissensc-
ha ing
we ,
juoba
dass alle
ne
e ö en-
jo
lich e
eks y
o iginalal-
ai isliko.
1927
m.
e isleido puikia
lie u iy senyjy
as y
ch es oma ija®,
welche je z
nochbesinausge-
mach .
i
Ji
ebé a eine
g undleginiy
iS
mokomujy
p iemoniy
lie u iy
sp ach
his o ies
s udies in
aukS osien
schulen,
plaéii
e wende
wissenscha-
i
eche ama-
jam
We kem.
gib
su ades
i
e ö en -
bes
nemaza
smulkesniy
senyjy
lie u isky
eks y,
iel
a chy iniy
duomeny
übe sie.
Be
ki a ko,
e y é
J.
B e kuno
biog a ija.
Ge ulis iel
nusipelné
lie u iy
Sp ache
his o ien
P usijoje
y imui.
Domejosocia-
linés
si
ling is ikos,
ypac lie u iy
okie iy
d ikalbys és,
i
p oblemomis.
Ap asé
seinem
Gebu sdo ,
seinem
Seimos
okie éjimo
P ozesses.
Es wa ein
g oße
E udi is
bal is .
Wichbiis
p isis ikos
jo
A bei en,
ypac p usy
ie o a dziy
Un e suchu-
ng.
IS
Sios
s i ies
wa
i
jo
dak a iné
disse a io-
n, apgin a
1912
m.
Das
la ynisch
sp ich
pa asy as
gewikalas
Apie
p usiskus
Sembos
ie o a dzius.
P usy
ie o a dzius
e y é eliau.
i
1922
m.
okiskai igleido
eikSminga
geschala
Seno es p usy
ie o a dZiai,
auch
e ö en lich -
bé p usis ikos
agen
mazesniy da by
Deu sch,
Lie u os
i
Le isch-
es P ado.
Ragé
i
la is ikos
F agen.
Reiksmingas
i
Ge ulio
pedagoginis
A bei .
E iel
zusidde an
dem
zwischenuk-
a io lie u iy
jungosios
Gene a ions
kalbininky
ismokslinimo.
Ne ike ai
mi us
K.
Bugai,
pe
umpa
laika
Kauno
uni e si e e
nespejusiam
o zus ellen
seinen
A bei s
héjy,
zusamma u-
sia agiska
lie u iy
kalbo y os
pade i
ge ino was
ne
ande es,
Ge ulis.
o
Jo
mokiniai
wa en
beide
zymieji
zwischenu-
ka io
lie u iy
kalbininkai p o eso iai
P anas
Ska dzius
i
An anas
Salys,
auch
noch
po
ka o
Vilniaus
Uni e si ä
a bei es
Jonas
Kabelka,
Pedagogisch-
em Ins i u e
—
Elze
Mikalaus-
kai é,
iSei ijoje
—
Kazys
Alminas
(Alminauskis)
i
Izabele
Ma use iciu e.
Kaipus
zmog
Ge ulis wa
p ies a inga
agiska
i
pe sönybé,
gesicklos-
Ziusiy
he umybiy
plésoma
j
un e schi-
edliche Sei en.
Li uanis ika
ihm wa
San as
wissenscha-
, lie u iy
sp ach
ak ai
—
b angenybe.
Is das
sehen
i
is
e zich ens
zuzidé i an
li a isko
a dyno
Ry p usiuose
beg eie inimo.
Hi le s
Pa eimi glied
siuo Fall nich
geho ch de
Pa ei. Tadiau
ganze seine
amZiy
a bei end
4
MAZVYDAS.
Seniausieji
lie u iy
Sp ache
paminkla
bis me em.
1570
Spaudai
wupino
D .
Ju gis
Ge u llis.
Kaunas,
1922.
Naujausias:
Ma nas
y
Maz ydas
Ka ekiwzmas
i _ki
as a .
Ka echismus
und ande e
Sch i en.
Redak eu
G
ie
d ius
Subaé€ius.
Vilnius,
1993.
Seniep
he u y
shag
pea .
I
Teil.
Texs ai
su
j adais.
Su aise
Ju gisGe-
ullis.
Kaunas,
1927.
De
P ussicis
Sambiensium
loco um
nominabus.
Tilsi ,
1912.
8
Die
al p eussischen
O snamen.
Be linLeipzig,
1922.
10
zwischen
okieciy, Ge ulis
ilgainiui ge okai
pe sismelké
okie ybe,
seinen geisia
mas ysena
su apo
okie¢iais,
i
obwohl bis am
amZiaus Ende
su
didzia osi seine
li awiska Kilme.
alles es lemé
iele ano
me o
in eligen y,
da by:
a giau
nepazinusiy,
jo
i
jo
nega i ama
iS
poziu i
j
Ge ulj,
einapusigka
jo
e inima,
uzmi s an .
didziulius
jo
nuopelnus
lie u iy
sp ach
mokslui.
Malbu das
u ejo- eik-
Smés
agi8kai
i
Ge ulio
Lebens
baigciai.
Vilniuje
zwischen
kalbininky
uoj ka o
wa en
po
pasklidusios
Sp achen,
esa
Lie u os
mokslui
ado a e
Zmonés
(kal in as
Juozas
Ziugzda)
ansake
nega i amai
|
Mosk as
paklausima,
a
Lie u- ai
e o de li-
ch Ge ulis.
Nejmöglich
zu
übe p ü e-
n, wie iel
Gia
wah os.
Taciau
né a
abejonés,
jog ga e
Ge ulj
lie u iy
kalbininkai
bu y
madziausia
desim meéiu
anks¢iau
a sis oje
au kojy,
bal is ika
in Li uanien
bi y
sukles éjusi
ne
ags un ajam-
e, abe schon
sieb ejim
soga
a
SeS ajame
dezim me yje.
Nebi y eikéje
an e i nich s,
ge undeniné i
is
ki y langiai,
ge undeny
ame iky.
ba