LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIU
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Zigmas
ZINKEVICIUS
JURGIS
GERULIS
—
MOKSLININKAS
IR
ZMOGUS-
Ju gis
Ge ulis
bu o
ienas
i8
didZiyjy
a puka io
li uanis uy
i
bal is y.
Gime
1888
m.
ugpjucio
3.
d.
Jogauduosé,
ne oli
Vilkyskiy
(dab.
Silu és
aj.),
als ieciy
Seimoje.
1909
m.
baiges
Tilzés
gimnazija,
s udija o
Ka aliau-
éiaus
i
Be lyno
uni e si e uose
lyginamaja
kalbo y a
i
klasikine
ilologija.
1912
m.
apgyne
dak a o
dise acija.
Po
o
p o eso ia o
Ka aliauéiaus,
éeliau
Leipcigo
uni e si e e.
1934
m.
g izo
j
Ka aliauéiy
i
ku j
laika
bu o
io
uni-
e si e o
ek o iumi.
Nuo
1937
m.
igsikelé
j
Be lyno
uni e si e a,
pasipik ines
ie os
adminis acijos
lie u iskg
ie o a dziy
Ry p usiuose
kei imu
okiskais,
neno éjo
p ie
o
niekSisko
da bo
p iside i.
Da
p ieS
ai,
1933
m.,
jis
js ojo
j
nacionalis y
pa ija
( eikiamas
zmonos,
kilusios
ig
auk8 os
La ijos
okie¢iy
a is ok a y
giminés),
odél
uzémé
auk& us adminis acijos
pos us.
1945
m.
geguzes
ménesj
bu o
so ie inio
saugumo
nak i
se gan is
a eS uo as
i
dingo
be
Zinios.
Ge ulis
daugiausia
li uanis ikai
nusipelné
i damas
lie u iu
kalbos
a mes
i
senuosius
aS us.
Ypaé¢
daug
nu eiké
dialek ologijos
s i yje.
Laiky inas
mode niosios
lie u iy
dialek ologijos
uz
Lie u os
iby
p adininku.
S a biau-
sias
jo
Sios
s i ies
eikalas
—
1930
m.
idleis a
okiskai
monog a ija
”Lie u iu
dialek ologijos
s udijos”!..
Joje
Ge ulis
pi masis
lie u iy
a méms
uZ aay i
p i aike
adinamaja
kopenhagine
ansk ipcija,
éliau
a likusia
labai
s a -
bu
aidmenj
musy
dialek ologijos
aidoje.
Siame
eikale
jis
is y é
i
ap ade
lie u iy
bend ines
kalbos
i
a miy
p iegaides,
pa eiké
s a biausiy
a miy
pa yzdzius
su jy
dialek ologinémis
cha ak e is ikomis.
Ge ulis
iki
pa
mi ies
pa s
y é
i
ki us
moke
i i
lie u iy
a mes
in-
s umen ines
one ikos
p iemonémis.
Tam
eikalui
pasky é
ne
iena
s aipsnij
(p z.,
1930,
1935
m.).
Maza
o,
jis
1931—1933
m.
ado a o
dialek ologijos
ku sams
Kaune.
Ka u
su
Ch .
S angu
1933
m.
isleido
okieciy
kalba
mo-
nog a ija
”Lie u iy
Z ejy
a mé
P iisuose”?.
Abu
d auge
y e
i
unikaliaja
Zie elos
snek a,
ik
o
da bo
nespéjo
baig i.
Po
ka o
S angas
sa o
uZ asus
paskelbé*,
o
Ge ulio
sukaup i
meddiagos
inkiniai
p azu o,
ben
iki
Siol
nie-
1
Li auische
Dialek s udien
on
Geo g
Ge ullis
mi
8
Ron genbilde n
und
20
Kymog aphionau nahmen.
Leipzig,
1930.
Lie u iy
nay
a mé
P isuose.
Su ase
J.
Ge ullis
i Ch .
S an
g’as.
Kaunas,
1933.
3S an
g
Ch .
S.
Die
li auische
Munda
on
Zasééiai
im
Gebie
on
Wilna.
—
No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap
18,
Oslo,
1958,
171—201.
ko
apie
juos
negi dé i.
Toks
pa
likimas
is iko
i
jo
sukaup a
medZiaga
apie
Ge ééiy
i
Laz ny
snek as
(uz
Lie u os
Respublikos
iby).
Ki a
Ge ulio
moksliniy
in e esy
s i is
—
ai
senyjy
lie u iy
kalbos
pamink-
lu
y imas.
Jis
1922
m.
isleido
o og a uo ini
Maz ydo
as u
inkini*’.
Dali
eks y
pa s
su ado
Ka aliauciaus
a chy uose.
Po
ka o
kai
ku iy
o iginaly
ne-
iSliko.
No s
daba
u ima
naujesniy
pe spausdin y
Maz ydo
as y?
leidiniy,
be
Ge ulio
y a
pa s
s a biausias
i
iki
Siy
dienu
ebe u i
didele
moksling
e e,
juoba
kad
ne
isi
jo
paskelb y
eks y
o iginalai
isliko.
1927
m.
jis
isleido
puikia
lie u iy
senyjy
as y
ch es oma ija®,
ku ia
i
daba
ebesinau-
dojama.
Ji
ebé a
iena
iS
pag indiniy
mokomujy
p iemoniy
lie u iy
kalbos
is o ijos
s udijoms
aukS osiose
mokyklose,
plaéiai
naudojama
i
mokslo
i ia-
majam
da bui.
Y a
su ades
i
paskelbes
nemaza
smulkesniy
senyjy
lie u isky
eks y,
daug
a chy iniy
duomeny
apie
juos.
Be
ki a
ko,
jis
y é
J.
B e kuno
biog a ija.
Ge ulis
daug
nusipelné
lie u iy
kalbos
is o ijos
P usijoje
y imui.
Domejo-
si
socialinés
ling is ikos,
ypac
lie u iy
i
okie iy
d ikalbys és,
p oblemomis.
Ap asé
sa o
gim ojo
kaimo,
sa o
Seimos
okie éjimo
p ocesa.
Tai
bu o
didelis
e udi as
bal is as.
S a biis
jo
p isis ikos
da bai,
ypac
p usy
ie o a dziy
y imas.
IS
Sios
s i ies
bu o
i
jo
dak a iné
dise acija,
apgin a
1912
m.
Tai
lo yny
kalba
pa asy as
eikalas
”Apie
p usiskus
Sem-
bos
ie o a dzius”’.
P usy
ie o a dzius
jis
y é
i
eliau.
1922
m.
okiskai
igleido
eikSminga
eikala
”Seno es
p usy
ie o a dZiai”’,
aip
pa
paskelbé
p usis ikos
klausimais
mazesniy
da by
Vokie ijos,
Lie u os
i
La ijos
spau-
doje.
Ragé
i
la is ikos
klausimais.
Reiksmingas
i
Ge ulio
pedagoginis
da bas.
Jis
daug
p isidéjo
p ie
a -
puka io
lie u iy
jaunosios
ka os
kalbininky
ismokslinimo.
Ne ike ai
mi us
K.
Bugai,
pe
umpa
laika
Kauno
uni e si e e
nespejusiam
pa eng i
sa o
da bo
eséjy,
susida iusia
agiska
lie u iy
kalbo y os
pade i
ge ino
ne
kas
ki as,
o
Ge ulis.
Jo
mokiniai
bu o
abu zymieji
a puka io
lie u iy
kalbinin-
kai
p o eso iai
P anas
Ska dzius
i
An anas
Salys,
aip
pa
po
ka o
Vilniaus
uni e si e e
di bes
Jonas
Kabelka,
Pedagoginiame
ins i u e
—
Elze
Mikalaus-
kai é,
iSei ijoje
—
Kazys
Alminas
(Alminauskis)
i
Izabele
Ma use iciu e.
Kaip
zmogus
Ge ulis
bu o
p ies a inga
i
agiska
asmenybé,
susiklos-
Ziusiy
aplinkybiy
plésoma
j
ski ingas
puses.
Li uanis ika
jam
bu o
S en as
mokslas,
lie u iy
kalbos
ak ai
—
b angenybe.
Tai
ma y i
kad
i
is
a sisakymo
p isidé i
p ie
lie u isko
a dyno
Ry p usiuose
su okie inimo.
Hi le io
pa i-
jos
na ys
siuo
a eju
nepakluso
pa ijai.
Tadiau
isa
sa o
amZiy
di bdamas
4
MAZVYDAS.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminkla
iki
1570
me ams.
Spaudai
pa upino
D .
Ju gis
Ge u
llis.
Kaunas,
1922.
Naujausias:
Ma
y
nas
Maz ydas
Ka ekiwzmas
i _ki
as a .
Ka echismus
und
ande e
Sch i en.
Redak o ius
G
ie
d ius
Subaé€ius.
Vilnius,
1993.
Seniep
he u y
shag
pea .
I
dalis.
Teks ai
su
j adais.
Su aise
Ju gis-
Ge ullis.
Kaunas,
1927.
De
P ussicis
Sambiensium
loco um
nominabus.
Tilsi ,
1912.
8
Die
al p eussischen
O snamen.
Be lin—Leipzig,
1922.
10
a p
okieciy,
Ge ulis
ilgainiui
ge okai
pe sismelké
okie ybe,
sa o
d asia
i
mas ysena
su apo
su
okie¢iais,
no s
iki
amZiaus
pabaigos
didzia osi
sa o
lie u iska
kilme.
Visa
ai
lemé
daugelio
ano
me o
in eligen y,
jo
i
jo
da by:
iS
a giau
nepazinusiy,
neigiama
poziu i
j
Ge ulj,
ienapusigka
jo
e inima,
uzmi s an .
didziulius
jo
nuopelnus
lie u iy
kalbos
mokslui.
Galbu
ai
u e-
jo- eikSmés
i
agi8kai
Ge ulio
gy enimo
baigciai.
Vilniuje
a p
kalbininky
uoj
po
ka o
bu o
pasklidusios
kalbos,
esa
Lie u os
mokslui
ado a e
Zmonés
(kal in as
Juozas
Ziugzda)
a sake
neigiamai
|
Mask os
paklausima,
a
Lie u--
ai
eikalingas
Ge ulis.
Nejmanoma
pa ik in i,
kiek
Gia
iesos.
Taciau
né a
abejonés,
jog
ga e
Ge ulj
lie u iy
kalbininkai
bu y
madziausia
desim meéiu
anks¢iau
a sis oje
an
kojy,
bal is ika
Lie u oje
bi y
sukles éjusi
ne
ags un-
ajame,
be
jau
sep in ajame
a
ne
SeS ajame
desim me yje.
Nebi y
eikéje
p ade i
is
nieko,
a adiné i
ki y
seniai,
a as y
ame iky.
ba