ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
73
-
80
Analogija
lie u iy
kalbos
zodziy
da yboje.
Po enciniai
i
okaziniai
da iniai
JURGITA
MIKELIONIENE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as,
Kaunas
The
a icle
deals
wi h
analogy
in
Li huanian
wo d
o ma ion,
i.e.,
he
de i a ion
o
new
lexical
i ems
on
he
basis
o
exis ing
models.
An
analysis
o
ecen
de elopmen s
in
he
Li huanian
lexicon
shows
ha
he
model
is
mo e
o en
a
p oduc i e
ype
o
de i a ion
han
one
pa icula
lexical
i em.
An
a emp
is
made
o
show
he
simila i ies
and
di e ences
be ween
po en ial
and
occasional
lexemes
as
well
as
o
gi e
a
s uc u al
classi ica ion
o
occasional
o ma ions.
Examples
a e
ci ed
o
illus a e
he
wo king
o
analogy
in
he
de i a ion
o
nouns
deno ing
pe sons,
names
o
ools,
abs ac
nouns
e c.
The
no ion
o
p oduc i i y
o
de i a ional
ypes
is
discussed.
Finally,
analogy
is
shown
o
be
a
sou ce
o
de i a ional
synonymy,
con amina ion
and
wo d
play.
Ak y iis
p ocesai
zodziy
da yboje,
nenu iks an is
naujy
Zodziy
s au as
—
s a bus
kal-
bos
gy ybingumo,
dinamiskumo
b uoZas.
Sinch oniniy
da ybiniy
p ocesy
analizé
nea -
siejama
nuo naujy
Zodziy
a si adimo
salygu
i
biidy
ap asymo.
Vienas
s a biausiy
y éju,
ziu inciy
j
Zodziu
da yba
kaip
j
nuola
kin an¢ia
sis ema,
ikslu
—
iSsiai8kin i
ne
ik
egzis-
uojancius,
be
i
po encialiai
jmanomus
da inius.
Kai
kalbama
apie
naujus
zodzius,
ne gi
apib ézian
neologizmus,
ne e ai
akcen uoja-
mos
ik
eks aling is inés
jy
a si adimo
p ieZas ys
(po eikis
i a dy i
naujai
a si adusius
daik us,
eiskinius,
sa okas).
Vidinés,
ling is inés,
p iezas ys,
bidamos
ne
okios
aki aiz-
dzios,
no s
i
ne
mazZiau
s a bios,
ka ais
uzmi s amos.
Siame
s aipsnyje
no ima
a idziau
paz elg i
j
analogija
—
iena
galingiausiy
idiniy
kalbos
mechanizmy,
lemianéiy
naujos
leksikos
a si adima.
Zodziy
da ybos
eo ijoje
analogija
su okiama
kaip
naujy
Zodziy
da-
ymas
pagal
jau
egzis uojancius
kalboje
da ybinius
modelius.
ZodzZiai
gali
bi i
pada omi
pagal
jau
esan j
konk e y
Zodj
( aip,
pamégdZiojan
ménuleigi,
a si ado
ma saeigis).
Taciau
dazniausiai
ai
yks a
emian is
p oduk y iais
da ybos
ipais
(Mo sch
1999,
Fe m
1994).
Lie u iy
kalbos
naujada y
analizé,
pa em a
Siy
dieny
publicis ikos,
g ozinés
bei
moksli-
nés
li e a i os
duomenimis,
odo,
kad
gebéjimas
ku i
ZodZius
pagal
jau
u imus
pa yz-
dzius
ma omas
i
i§
uzualiy,
i
i8
neuzualiy
(po enciniy
a
okaziniy)
da iniy,
adinasi,
analogija
da an
a
ku ian
naujus
Zodyno
iene us
emiamasi
labai
pla¢iai.
Kaip
ik
nejé-
Jusiy
j
isuo ing
a osena
Zodziu
a si adimas
demons uoja
ypa inga
analogijos
jéga
kal-
bos
sis emoje
(Zemskaja
1992:
203),
okiai
leksikai
Siame
s aipsnyje
i
ski iamas
pag in-
dinis
démesys.
Po encinio
i
okazinio
da inio
sa okos
ak uojamos
ne ienodai,
kaip
i
ju
a pusa io
san ykis.
S a s oma,
a
apsk i ai
ikslinga
aip
ski s y i
neuzualiajg
leksika.
,,Po enciniai
da iniai
—
ai
okie
labai
p oduk y iu
i
egulia iy
da ybos
ipy
Zodziai,
ku ie
j
kalba
nejeina
kaip
a ski i
leksikos
iene ai,
o
ik
y a
y
ipy
numa y i
i
kalbéjime
gali
bi i
74
|
JURGITA
MIKELIONIENE
ealizuojami
kiek ienu
momen u“
(U bu is
1978:
269).
Okazionalizmai
,,Kalbo y os
e miny
zodyne*
(1990:
136)
apib éziami
kaip
bend ajai
kalbos
a osenai
nebidingi
zodziai,
pasi aikan ys
ik
ka a
am
ik ame
kon eks e,
da ybos
a z ilgiu
ne ipiSki,
indi i-
dualis.
Ne
isi
kalbininkai
linke
ski i
po encinius
i
okazinius
da inius.
Jy
a gumen ai—
i
po enciniai,
i
okaziniai
da iniai
y a
os
pacios
da ybinés
sis emos
na iai,
i
ieni,
i
ki i
y a
d ilypiai
— u i
g iez ai
apib éziama
s uk i a
i
seman ika,
odeél
jiems
su ok i
daz-
niausiai
nep i eikia
kon eks o,
iek
po enciniu,
iek
okaziniy
da iniy
da yba
emiasi
ana-
logija.
Siai
nuomonei
daZniausiai
neno i
p i a i
i ian ieji
a ski y
unkciniu
s iliy
okazio-
nalizmus.
G ozinés
li e a ii os
i
publicis ikos
neip as y
da iniy
okazionalumo
laipsnis
y a labai
ne ienodas.
Publicis inio
s iliaus
okaziniai
da iniai
daug
a imesni
po enci-
niams
nei
g ozinés
li e a i os
k éjy
aizdingi
au o iniai
da iniai
(Fe m
1994:
92-93,
Zemskaja
1992:
180-182).
Tokiy
da iniy
zodynuose
né a,
odél
Zi i in
g ynai
i§
leksikog a iniy
pozicijy
juos
bu u
galima
laiky i
i
naujada ais.
Neologijoje
del
o
kyla
nemazai
diskusiju.
IS
ik uju,
be
galo
sunku
nub é2z i
iba
a p
naujada o
i
po encinio
da inio,
nes
ne
isada
aisku,
a
egzis uo-
jan is
zodis
iesiog
a ku iamas,
a
kiek iena
ka a
da omas
i§
naujo
pagal
egzis uojancius
kalboje
da ybinius
modelius.
RySkus,
j
akis
k in an is
okazinio
da inio
naujumas
y a
ienas
i§
s a biausiu
jo
pozymiu.
Taciau
eikia
pasaky i,
kad
i
ienadieni$kumo
bei indi-
idualumo
k i e ijai,
aip
pa
i
miné asis
naujumo
pozymis,
ne
isada
y a
iSlaikomi.
NemazZai
okazionalizmu,
ypa¢
andamy
publicis ikoje,
labai
g ei ai
plin a,
isimenami
i
ampa
po enciniais,
o
kai
kada
i
isuo inés
a osenos
zodZiais.
Siame
s aipsnyje
laikomasi
nuomonés,
kad
po enciniy
i
okaziniy
da iniy
negalima
su apa in i.
Ju
pag indinis
ski iamasis
b uozas
susijes
su
da ybos
aisykliy
paisymu
a
nepaisymu.
Okazinis
da inys,
ku is,
kaip
daugelis
jo
y éju
pab ézia,
y a
indi idualus,
au o inis,
ne
iek
da ybos,
kiek kii ybos,
besi emianCios
analogija,
ezul a as,
dazniausiai
pazeidzia
bend uosius
zodziy
da ybos
désnius.
Da inio,
ku is
laiky inas
po enciniu,
da y-
ba y a
be
p iekaiS u,
jis
papildo
da ybos
pa adigma,
ipa,
ka ego ija,
y a
sis emiSkas,
aciau
is
dél o
nelaikomas
uzualiu.
Po encinius
da inius
galima
pasida y i
be
kada,
be
jokiy
kliiiiu,
a si adus po eikiui
ka
no s
pa adin i,
ne e ai
jy
pasi aiko aSy iniuose
Sal iniuose,
no s
zodynuose
jie
ne iksuojami.
No in
issiaiSkin i
analogijos
aidmenj
po enciniy
zodziy
da yboje
i
paz elg i
j
ne ipis-
kus,
indi idualius
da inius,
s aipsnyje
analizuojami
da iniai,
p iski iami
gausiausioms
—
asmeny
pa adinimu,
abs ak y
bei
kai
ku ioms
ne
okioms
gausioms,
seman iskai
gana
g iez ai
ap ibo oms
(p z.,
mésos
pa adinimy)
da ybos
ka ego ijoms,
pa eikiami
paciy
p oduk y iausiy
da ybos
ipy
naujujy
p iesaginiy
ediniy
pa yzdziai’.
AiSkinan is
analogijos
mechanizma,
neiS engiamai
susidu iama
su
da ybos
ipo
p o-
duk y umo
i
ak y umo
sa okomis.
|
klausima,
kuo
pasi eiSkia,
i$
ko
ma omas
da ybos
modelio
a
o man o
ak y umas,
bus
pabandy a
a saky i
is
VDU
kompiu e inio
daba i-
nés
lie u iu
kalbos
eks yno
iS ink os
ak inés
medZiagos
pa yzdZiais.
Reikia
pasaky i,
kad
da ybos
ipo,
o man o
p oduk y umas
u i
lemiama
aidmenj
analogineje
zodziu
da yboje.
Taciau
negalima
saky i,
jog
zodziai
neda omi
pagal
nep oduk y ius
da ybos
P iesaginis
da ybos
biidas
analizei
pasi ink as
kaip
Siuo
me u
p oduk y iausias.
POTENCINIAI
IR
OKAZINIAI
DARINIAI
|
75
ipus.
Kaip
neda ios
p iesagos
g ama ikose
nu odomos
-eika,
-énas,
-ila,
-muo,
-isius,
-élius.
TaCiau
i
su
jomis
pada oma
ediniu,
p z.:
snibzdeika,
s aidmuo,
madixius,
ki mé-
lius,
Zu énas
i
k .
Todél
nea me an
p oduk y umo
s a bos
da ybai,
eikia
kalbé i
i
apie
da ybos
ipo
ak y umg
a
gy uma.
Siaip
nep oduk y iis
da ybos
ipai
kai
ku iais
laiko a -
piais
gali
suak y é i
i
duo i
uzualiy,
po enciniy
a
ne
okaziniy
naujada u.
Pas ebéjau:
eng is
moka,
be
ne
madisius.
Nubudes
Ksa e as,
nicnieko
nesu okdamas,
ap e-
dé
isus
d ums u
ménuléno
z ilgsniu...
Toliau
panag inésime
kele a
da ybos
ipy,
adici8kai
laikomy
gana
p oduk y iais?.
Siuo
me u,
kaip
odo
su ink a
medzZiaga,
jie
y a
i
pakankamai
ak y is. DidZioji
analizuo-
jamy
da iniy
dalis
laiky ina
po enciniais
ediniais,
aciau
pasi aiko
i
okazinés
da ybos
pa yzdziu.
Tipiskas
po enciniy
da iniy,
pada y y
emian is
analogija,
pa yzdys
y a
mésu
pa adini-
my
da ybos
ka ego ijai
p iklausan ys
p iesagos
-iena
ediniai.
Zodynuose
galima
as i
Siuos
j
bend ing
a osena
jéjusius
Zodzius,
pada y us
i8
gy iiny
i
pauks¢iy
pa adinimu:
b iediena,
elniena,
kalaku iena,
kiauliena,
s i niena,
Se niena,
e siena,
is iena
i
k .
Po en-
ciniais
da iniais
laiky ini
okie
VDU
eks yne
as i,
a¢iau
DLKZ
ne iksuo i
os
pacios
da ybinés
eik’més
ediniai:
kengi iena,
ku apkiena,
lokiena,
nu ijiena,
pa seliena,
smaug-
liena,
s aigiena,
s u iena,
s umb iena,
Suniena,
a liena,
a niena,
ézliena,
Zal iena,
Ziu -
Kiena,
z i bliena.
Daugelis
jy
zymi
pas
mus
a
s e u
algomo
paukS¢io
a
gy iino
mesa.
Pa i
algiui
bu o
neis anki
—
...
ne engé
Zal ienos
i
Za ijose
apkep y
jauny
a ny.
Tinka
s aigiena
mis ainéms
su
i ais
dzio in ais
ba a ykais.
Kasdien
j
u gy
pie inéje
P o incijoje
a ezama
po
is
onas
Ziu kienos.
Su
a
pacia
p iesaga
y a
kele as
ediniu,
pada y y
i8
zu y
pa adinimu,
no s
g ama ikose
okia
eik8mé
i
nepa eikiama:
laSisiena,
lydekiena,
Zu iena.
Uso iy
Zu iena
y a
labai
skani,
no s
i
aéako a...
Pap asciau
bii y
nusipi k i
iiky os
a
siidy os
lasisienos
pa duo u éje.
V.
U bu is
sa o
monog a ijoje
(1978:
272)
okiy
da iniy
nelaiko
ne
i
po enciniais
i
juos
ak uoja
ik
kaip
da ybos
klaidas.
Manome,
kad
aki aizdi
iek
seman iné,
iek
da y-
biné
analogija
leidzia
okius
da inius
p iski i
jei
ne
po enciniams,
ai
ben
jau
okaziniams
da iniams,
nes
,,kalbos
no ma
y a
pakan i
ski ingam
okazionalizmu
eks a agan isku-
mui“
(Lyko
1976:
18).
Remian is
Zodzio
d éseliena
seman ine
bei
da ybine
s uk i a,
pada y i
Zodziai
la o-
niena,
mo e iena.
Sa o
pama iniy
Zodziy
eikSme
Sie
ediniai
da
labiau
negu
Zu y
‘mé-
sos’
pa adinimai
y a
nu ole
nuo
ipisky
analizuojamojo
da ybos
ipo
pa yzdziu.
Tik ais
2
Nus a an ,
a
da ybos
ipas
y a
p oduk y us,
emiamasi
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
(Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla,
1994).
76
|
JURGITA
MIKELIONIENE
okazionalizmais,
ku iy
s uk i iné
i
seman iné
de o macija
y a
i in
ySki,
laiky ini
bul a-
iena,
o muliena,
laik aS iena,
Zodiena,
Zodeliena,
zu nalis iena...,
nes
jy
pama inis
Zodis
nepa adina
nei
gy iino,
nei
paukS¢io
mésos.
Kai
kada
okie
ediniai
a imesni
aip
pa
Siai
ka ego ijai
p iski iamiems
pa iekaly
(plg.
Sal iena)
a
Siaip
kokio
kino
‘mésos’
pa adini-
mams,
plg.
woliena,
g ybiena,
...objek ai
pada omi
ix
kalbinés
medziagos
—
Zodienos.
Mine y
okazionalizmy
nejp as a
ne
ick
da yba,
kiek
seman ika.
Masy
isuomené
bu o
mai inama
laik aS iena
su
nuodais.
... u i
Suniskq
uosle
i
kaipma
sp unka
nuo
pas inkusios
Zodienos,
o
jos
misuose
daba
kalny
kalnai.
Sin e iné
Zalia a
y a
i aldy as
nebii ies
k esulys,
su ankéjusi
o mulé.
Tokiq
medziagq
mes
pa adinome
o muliena.
Ryski
analogijos
i aka
pas ebima
j ankiy
pa adinimy
da ybos
ka ego ijoje.
Isnag inéjus
DLKZ
ne iksuo us,
aciau
as us
eks yne
p iesagos
-iklis
edinius,
aiSkiai
ma y i
Sio
da y-
bos
ipo
p oduk y umas
bei
gy umas.
Ak y iai
su
Siuo
o man u
da omi
nauji
kompiu e-
ijos
e minai
(g iebiklis,
kaupiklis,
umpiklis,
aldiklis),
j ai is
j engimy,
p ie aisy
(del-
siklis,
ga iklis,
k o iklis,
lanks iklis,
Saldiklis,
Sildiklis),
medziagu,
pasizymin¢iy
pama iniu
zodziu
pasakomomis
sa ybémis
(emulsiklis,
plo iklis,
aus iklis,
isiklis),
pa adinimai.
Mégs-
ama
okio
ipo
da inius
da y i
i
kaip
skoliniy
a i ikmenis,
p z.:
ie oj
kon eine io
—
alpiklis,
ie oj
mikse io
—
plakiklis,
ie oj
poli olio
—
blizgiklis.
Ne ipi8ki,
ne gi
nelabai
aisyklingi
Sio
da ybos
ipo
pa yzdZiai
y a
i8 es i
i8
p ieSdéliniy
kamieny,
aCiau
jie
né a
su okiami
kaip
kokie
no s
nejp as i,
indi idualiis,
odél
okazionalizmais
nelaiky ini:
is-
kasiklis,
nuémiklis,
pe aukiklis,
p aciuoziklis,
p anesiklis,
p idegiklis,
susegiklis.
Naujesni
i
nejp as esni
pasi odé
neben
k epikiis,
liesiklis,
eiskiklis:
Kad
au omobilis
k epé y,
salone
pakabinki e
specialy
k epikli.
Sis
puody
moliui
pa uos as
liesiklis
y a
okio
pa ies
s ambumo
kaip
i
andamas
jau
isdeg uose
puoduose.
...pab éz i
okius
b uozus:
1)
sakinio,
kaip
pag indinio
min ies
eiskiklio
samp a q...
Pa eik ieji
pa yzdziai
odo,
kad
no s
i
ieni,
i
ki i
da iniai
emiasi
analogija,
po enci-
niu
i
okaziniy
da iniy
p agma ika,
seman ika
bei
s uk ii a
kai
kada,
kad
i
nezymiai,
be
ik ai
ski iasi.
Pi mujy
a si adima
ne e ai
lemia
am
ik os
salygos
(p z.,
es o anuose
pa eikiamy
pa iekalu
i ai o e),
o
an ieji
y a
kalbinés
ismonés,
aSanCiojo
an azijos
p o-
duk as.
Vadinasi,
po enciniai
da iniai
pi miausia
a licka
nominacinge
unkcija,
o
okaziniy
aidmuo
siejamas
emocinio-eksp esinio
e inimo pe eikimu.
Taigi
po enciniai
da iniai,
ne e ai
po
kiek
laiko
pe einan ys
j
sis eminiy
da iniy
ka e-
go ija,
a si anda
dél
bii inybés
i a dy i
naujas
eiklos
s e as.
Paanalizuosime
a dazodi-
niy
abs ak y
da ybos
ka ego ijos
p iesagos
-(inink)ys é
ipo
naujuosius
da inius.
Pa yz-
dziui,
naudojan
p oduk y ia
p iesaga
-ininkys é
pada y i,
be
j
Zodynus
da
nej auk i
iikio
Saku
pa adinimai:
g ybininkys é,
g idininkys é,
jau ininkys é,
pu pelininkys é,
slieki-
ninkys é,
uogininkys é,
Zqsininkys e.
Siy
Zodziy
da ybos
pama u
eina
u
eisiamy
a
augi-
namu
gy iiny
bei
augaly
pa adinimai,
aip
pa
gaminamy
p oduk y
pa adinimai:
des i-
ninkys é,
koklininkys é,
laik as ininkys é,
pasa ininkys é,
p ieskonininkys é.
Ki i
Sios
p iesagos
ediniai
aip
pa
pa adina
eikla,
be
cia
pama inis
Zodis
y a
asmens
p o esija
a
pa eigos:
namudininkys é,
ope a o ys é,
o akulys é,
o a o ys é,
popiezys é,
sielininkys-
POTENCINIAI
IR
OKAZINIAI
DARINIAI
|
77
é,
Saulys é,
ene ys é,
i éjys é,
Zygei ys é.
Ne e ai
sie
da iniai
u i
i onijos
a spal j:
p em-
Je ys é,
p eziden ys é,
asy ojys é.
P iesagos
p oduk y uma
ilius uoja
i
ediniy
i8
naujy-
ju
skoliniy
da yba:
sponso ys é,
su ene ys é.
Y
pa ybe
zymi
okie
ediniai, kaip
au saide-
ys é,
keksys é,
luosys é,
nemoksys é,
p isi aikélys é,
e ei ys é,
neno miniy
Zodziy
Saknu:
5mukle ys é,
Sule ys é,
Zulikys é.
Be eik
isi,
issky us
ege a ys e,
y a
neigiamai
kono uo-
i.
Ta p
isu,
no s
i
ski ingos
eiksmés
a spal iais
pasizymin¢iu,
Sios
p iesagos
ediniy
nemazai
y a
sudu inio
kamieno
da iniy, ku iy
pi masis
démuo
y a
daik o,
j
ku j
nu-
k eip as
an uoju
démeniu
pasaky as
eiksmas,
pa adinimas:
niekdi bys é,
s ikladi bys é,
zenkladi bys é;
mo inzudys é,
i onzudys é.
Analogija
Siu
Zodziy
da yboje
jauciama
is
se i-
jiniy
démeny
-di bys é,
-Zudys é
(plg.
Zodynuose
andamus
k y2di bys e,
b oludys e).
Jie
is es i
i$
sudu inio
kamieno
asmeny
pa adinimu.
Ki oks
y a
ais azolininkys é.
18
di iniy
su
pi muoju
bid a diniu
démeniu
i8 es i
naujagimys é,
aklagimys é.
Pa ieniai
y a
b ok-
da ys é,
knyg ijys é,
k auge ys é,
pil apenys é,
aizdaki ys é,
Zinia inkys é,
zmogéd ys é.
Del
nejp as os
seman ikos
jie
jau
panaséja
j
okazinius
da inius.
Okaziniais
galima
laiky-
i
da inius
su
ne ipisku
an uoju
démeniu
(daik a a dinis
a
bid a dinis
ie oj
eiksma-
zodinio):
saldziabalsys é,
suk agal ys é,
Slei ak ei ys é,
§ en paikys é.
Da
labiau
nuo
ai-
syklingos
da ybos
nu ole
klaidzia ikys é,
egéjys é,
suaugys é,
idu suaugys é,
ele ien aldys é.
O iems,
ku ie
labiau
mégs a
keliones
pésciomis
su
kup inémis
an
peciy,
cen as
siiilo
j ai ius
Zygei ys és
ma s u us.
...bu o
su ikes
p isiim i
neleng q
umpos
p emje ys és
nas q.
... ik
biblio-
ekininkés
galéjo
sup as i
mano
knyg ijys e,
da
jaunesnis
b olis
Vy as.
...pil apenys é
jp ociu
man
apo,
uz a
i
mu daus
dumblinam
ane.
Ka ais
au o iné
ki yba
ma y i
i i
okazionalizmy
pa eikimo
eks e,
jie
eina
ka u
su
zodziu,
ku i
pamégdZioja,
juo
emiasi:
..
p isliauze
Zaléiai
laizyda o
jo
akeles,
auseles,
gal ele...
I§
o
k i és
P ii o
aiskia egys é,
aiskia-
gi dys eé
i
aiSkiap o ys e.
Isk és
kokiq
kiaulys e
(a
ziu kys e).
Cia
edinys
aiskiagi dys é
da ybos
a z ilgiu
laiky inas
po enciniu
(a i inka
modelj
aiskiai
gi di,
aiskiai
egi),
0
aiskiap o ys é
gali
bi i
i
okazinis,
nes
Gia
da ybos
pama o
an asis
démuo
daik a a dinis
(aiskus
p o as).
Zodynuose
iksuo y
panasiy
ediniy,
pada y y
i8
sudu iniy
daik a a dziy,
ku iy
pi masis
démuo
aiskus-/aiskiai-,
da ybos
pama o
an asis
démuo
y a
eiksmazodinis.
Pagal
analogija
su
isazinys e,
pada y i
isa-
egys é
i
isagalys é.
Apsk i ai
ieno
da ybos
ipo
po enciniy
i
okaziniy
ediniy
j ai o e
galima
pa aizduo-
i
a daZodiniy
p iesagos
-ybé
abs ak y
pa yzdziais.
Ta p
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne“
(2000)
ne as y,
be
VDU
kompiu e iniame
eks yne
u2Z iksuo y
p iesagos
-ybé
daik a a dziy
nemazZai
y a
po enciniy
da iniy,
.
y.
okiy,
ku ie
y a
ik
p iesagos
-umas
pakai ai,
be
jokio
eiksmés
ski umo,
a¢iau
skamban ys
uz
juos
kiek
nejp asciau,
naujau,
p z.:
ibo ybé,
sod ybé,
Slapybé,
aiskybé,
ienisybé,
Ziau ybe:
...{si aizduokim,
kad
mes
s aiga
ne enkam
isy
miisy
Ziniy,
isy
eo ijy
apie
egimaji
pasaulj:
koks
chaosas,
kokia
ienisybé
a si e s
p ies
Zmogu.
...o
os
duonos
juodybé,
sii ybé,
Slapybé!
—

78
|
JURGITA
MIKELIONIENE
kaip
siidy as
muilas...
...auksciausiame
aske
—
ojaus
aiskybés,
o
Zemiausiame
—
p aga o
pa amsiai.
...p isiskaiciusi
apie
miisy
dieny
nelaime
—
nesuskaiciuojamus
nusikal imus,
nenu-
sakomas
Ziau ybes.
Aki aizdziu
da ybiniy
a i ikmeny
ne u i
iS
nelabai
ipisky
pama iniy
Zodziy
is es i
aps ybé,
jokybé,
nenuma omybé,
pazjs amybé,
idybe:
Smaiks umo
Ssioje
apysakai éje
—
gy a
aps ybé.
Vienin elé
g ynojo
Zodzio
kokybe
i
esmé
y a
bii en
jo
jokybé.
...a ei is
—
neapib éz ies
i
nenuma omybés
s i is.
...j
eo ijos
aki a j
pa ekes
daik as
nep a anda
iso
sa o
sup an amumo
i
isos
pazjs amybés.
Idomesni
ediniai
S ankybé,
zinomybé,
ku ie
sakiniuose
a lieka
da ybiniy
an onimy
p ieSdélé iems
ediniams
nes ankybé,
nezinomybe
unkcija.
Indi idualiu
okaziniu
Sios
p iesagos
da iniu
galima
laiky i
edinj
kosmosybe:
Nuo
pa
lie u iskosios
ele izijos
p adzios
zi o as
is
os
dézés
bu o
jp a es
ma y i
limonading
§ ankybe...
Si aip
sgmonéje
a si anda
zinomybeés
i
nezinomybes
p ieSp ieSa.
Sqjunga
—
ai
kazkas
nezinomo,
kazkoks
,,sojiizas“,
ik
ne
as,
ku j
usai
j
kosmosybes
leisda o.
Ki as
pas ebimas
po enciniy
da iniy
b uoZas
—
jie
labai
g ei ai
p aplecia
da ybinius
lizdus,
ku iu
kiek ienas
na ys
aip
pa
gali
bi i
analizuojamas
emian is
analogija.
Taip
daZnai
a si anda
eiksmazZodis,
ku iuo
i a dijamas
eiksmas,
a liekamas
pama iniu
Zo-
dziu
pasaky o
asmens:
y ininkau i,
ja ininkau i,
mui ininkau i.
Ne e ai
ka u
a si anda
i
eiksmo
pa adinimas
—
pensininkau i,
pensininka imas;
u is au i,
u is a imas;
e slinin-
kau i,
e slininka imas.
Pasi aiko
abs ak y
i
be
uz iksuo o
eiksmazodzio:
kilpininka i-
mas,
kul i ininka imas,
palikininka imas,
sqmokslininka imas.
Aki aizdu,
kad
eiks-
mazodziy
a si adimas
spaudoje
y a
ik
laiko
klausimas.
Galima
pas ebé i,
kad
ne e ai
po enciniai
da iniai
papildo
da ybiniy
sinonimy
eiles.
Ta¢iau
jie
né a
nei
labai
aizdingi,
nei
s ilis iskai
Zymé i
i
laiky ini
ik
sa o isku
kalbos
pe ekliumi
a
ne
balas u:
pa yzdziui,
zodyne
andame
edinj
ynininkys é,
o
spaudoje,
be
jo,
su
a
pacia
p iesaga
da
iksuojami
ynda ys é,
yndi bys é:
Me ai
bu o
ypaé
sékmingi
ynininkys ei:
gam a
bu o
ypaé
d augiska
ynuogiy
augin ojams
i
yno
gamin ojams.
Didziule
eikime
ynda ys ei
u i
gam os
isdaigos
—
lie iis,
k usos
i
aud os
niokoja
ynuogynus...
Ah o
upés
slénis
—
ienas
Siau iausiy
yndi bys és
ajony.
Da
daZniau
pasi aiko
da ybiniy
sinonimy
ki oms
p iesagoms,
Siuo
a eju
p iesagoms
-ybé,
-(isk)umas,
-izmas:
be gzdys é,
luosys é,
mode nys é,
pa io ys é,
sa anaudys e
(plg.
be gidumas,
luosybé,
mode nizmas,
pa io izmas,
sa anaudiskumas).
Tokio
ipo
sinoni-
mijos
pasi aiko
ne
iename
sakinyje:
Mes
jsi ikine,
kad
be
d asinio
pag indo
blai ys é
nes ip és,
ge iausiu
a eju
gali
a si as i
pasy-
ios
blai ybés
Salininky.
POTENCINIAI
IR
OKAZINIAI
DARINIAI
|
49
Ta p
po enciniy
i
okaziniy
da iniy
y a
nemazai
hib idy.
Analogija
hib idinéje
da y-
boje
pas ebima
ada,
kai
p oduk y us
s e imas
a iksas
p isegamas
p ie
sa akilmiy
Saknu:
g ama ikose,
kaip
ienas
iS
da iausiy
skolin y
a iksy,
p is a oma
p iesaga
-izmas.
Analogi-
ja
yski
ada,
kai
su
juo
pada omi
ediniai
i§
ik iniy
daik a a dziu,
susijusiy
su
poli iniu,
isuomeniniu
a
kul i iniu
gy enimu:
lukasizmas,
mil inizmas,
s aSai izmas,
omkizmas,
u kinizmas,
ydiinizmas,
Ziugzdizmas.
Kai
pama inis
Zodis
y a
bend inis
i
eiskia
kokiy
no s
k yp¢iy,
sis emy,
san a ky
pa adinimus
a
Siaip
kokias
ypa ybes,
ediniai
gali
bi i
po enci-
niai
(miescionizmas,
paminklizmas,
aidizmas,
isizmas,
sa ma izmas,
Zodizmas),
aéiau
ne-
e ai
ju
seman ikos
i
da ybos
nejp as umas
sieja
juos
su
okazine
da yba
(izmas,
skliau iz-
mas).
Da ybos
pama as
—
iek
senosios,
iek
naujosios
s e imybés
(S oge izmas,
ubagizmas;
snoumenizmas),
ne ipiskas
pama inis
Zodis
(pliugzmizmas,
saldzialy izmas).
T oks i
s ebuklo
né a
joks
snoumenizmas.
...baimé
bi i
apkal in iems
S oge izmu
i
paska-
ino
j asy i
okias
nuos a as
Ad oka ii os
is a yme.
...pasakojimas
apie
Teklés
gy enimg
p i-
winkes
lie u iy
p ozai
biidingo
saldzialy izmo
(,,jiedu
sus ojo
i
ilgai
Zi i éjo
j
audonq
saulé-
lydi").
Analogija
eikia
ne
i
okius
da inius,
ku ie
a si anda
suliejus
d iejy
Zodziy
dalis.
Ta p
jy
aip
pa
nemazZai
miS inuy.
Tiesa,
kon aminacija,
ne
i
samoninga,
kai
ku iy
da ybininky
(U bu is
1978:
301)
nelaikoma
ik aja
Zodziy
da yba,
a¢iau
kalban
apie
okazinius
da inius
many ume,
kad
ja
galima
laiky i
ne ipi8ku
da ybos
biidu:
da boholi-
kas,
muzikoholikas,
seksoholikas,
Sokoladoholikas;
pil ok a ija,
po nok a ija,
seimok a-
ija;
maus izacija.
Demok a iniam
pasaulyje
jsi y a o
pil ok a ija.
Islakaus,
apsis ie usio
miisy
jaunimélio
pade meé
—
k iukiai,
ku iuos
galima
a pazin i
i
Zemy
kak y
i
ienody
gumbu,
odan¢iy,
jog
labai
is ys y os
k iukiy
jzulumui
maus izacijos
laikais
eikalingos
smegenélés,
ko
nepasakysi
apie
deSiniojo
i
kai iojo
pus u ulio
smegenis,
dél
o
jy
in elek as
Cii z eléjo
j
apa ine
kiino
dal...
Taikan
analogija,
a si anda
i
zodziy
Zaismas,
sa o iska
pa onomazija,
ku i
emiasi
ne
ik
da ybos,
be
i
ski ingos
eik’més
Zodziy
skambesio
panasumu.
Tokie
da iniai
daz-
niausiai
ski iasi
ik
ienu
ga su,
p z.,
pliu alizmas
—
pliu palizmas.
...is o ija
p imena
i
padeda
a pazin i
pap as us
dalykus.
I
ik
paskui
—
pliu alizmas,
pliu pa-
lizmas
i
ki i
g azi s
,,daikéiukai“.
Susi a imas
su
p amonininkais
eikalauja
pa ikslin i,
kas
u é a
omenyje,
lobizmas
a
lubizmas,
kalban
apie
e slo
in e esus.
...p i a izacija
apsuk iy
y uky
ankose
i o
,
p ich a izacija“.
XX
a.
Eu opos
is o ija
—
ai
isokiy
bolse izmy,
asizmy,
nacizmy,
,,naSizmy",
gqsdinimy
i
g ésmiy
demok a ijai
is o ija.
Taigi
lie u iy
kalbos
Zodynas
nuola
pasipildo
naujos
leksikos
pa yzdiiais,
a p
ku iy
daug
po enciniy
da iniy.
P oduk y iis
bei
Siuo
me u
ak y iis
da ybos
o man ai
lemia
i
okazinés
leksikos
a si adima.
Lie u isky
okazionalizmy
nejp as umas
pasi eiskia
iek
ne ipiska
eik&me,
iek
i
aisykliy
nea i inkandia
da yba,
aciau
ne
isada
jiems
bidingas
80
|
JURGITA
MIKELIONIENE
nesens an is
naujumas,
nekasdieniSkumas.
Ta p analogija
besi emianciy
okaziniy
da iniy
galima
ski i
kele a
s uk i iniy
ipu:
1)
okaziniai
da iniai,
suku i
pagal
analogija
su
kalboje
egzis uojan¢ciu
zodziu,
nepazei-
dzia
da ybos
aisykliu,
p z.:
aiskia egys é
—
aiskiagi dys é,
uogau ojas
—
abalau ojas,
s a-
yba
—
émyba;
2)
okaziniai
da iniai,
suku i
emian is
egzis uojanCiais
da ybiniais
modeliais,
su
kai
ku iais
jiems
bidingy
da ybos
aisykliy
pazeidimais:
nai izmas,
Suneliukizmas,
pazadu-
kizmas;
3)
okaziniai
da iniai,
pada y i
ne
ik
pagal
da ybos
modelio
analogija,
be
i
besi emian-
ys
megdziojamo
zodzio
skambesio
panaSumu,
p z.,
nacizmas
—
naSizmas;
4)
okaziniai
da iniai,
pada y i
kon aminacijos
bidu:
kaukod omas,
seksod omas
(plg.
kosmod omas);
seksozau as,
spo ozau as
(plg.
dinozau as).
Tiek
po enciniy,
iek
okaziniy
Zodziy
da yboje
analogijos
j aka
aki aizdi.
Bu en
ji
lemia
daugelio
naujy
iek
uzualios,
iek
neuzualios
a osenos
leksikos
iene y
a si adi-
ma.
LITERATURA
FERM,
L.
1994:
Oco6ennocmu
pazéeumua
pycckoll
neKcukUu
6
HOBe mUUi
Nepuod
(Ha
Mamepuane
eazem),
Uppsala.
(Ac a
Uni e si a is
Upsaliensis.
S udia
sla ica
Upsaliensia,
33.)
GaIV ENIS,
K.,
Keinys,
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Lyko ,
A.
G.
1976:
Coepemennaa
pycckaa
aeKcuKkoaozua
(pyccKoe
OKKa3uoHanbHOe
ci060),
Moc-
kBa:
B iciiaa
m kona.
Mo scu,
W.
1999:
Deu sche
Wo bildung
in
G undzi igen,
Be lin-New
Yo k:
de
G uy e .
(Sch i en
des
Ins i u s
ii
deu sche
Sp ache,
8.)
U su is,
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
ZEMSKAJA,
E.
A.
1992:
C oesoo6pazoeanue
Kak
Oexamenbuocmb,
Mocxsa:
Hayka.
Ju gi a
Mikelioniené
Gau a
2002
04
15
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e as
S.
Daukan o
g.
28,
3000
Kaunas,
Lie u a
[email p o ec ed]