Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 73 - 80 Analogija lietuviy kalbos zodziy daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai JURGITA MIKELIONIENE Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas The article deals with analogy in Lithuanian word formation, i.e., the derivation of new lexical items on the basis of existing models. An analysis of recent developments in the Lithuanian lexicon shows that the model is more often a productive type of derivation than one particular lexical item. An attempt is made to show the similarities and differences between potential and occasional lexemes as well as to give a structural classification of occasional formations. Examples are cited to illustrate the working of analogy in the derivation of nouns denoting persons, names of tools, abstract nouns etc. The notion of productivity of derivational types is discussed. Finally, analogy is shown to be a source of derivational synonymy, contamination and word play. Aktyviis procesai zodziy daryboje, nenutrikstantis naujy Zodziy srautas — svarbus kalbos gyvybingumo, dinamiskumo bruoZas. Sinchroniniy darybiniy procesy analizé neatsiejama nuo naujy Zodziy atsiradimo salygu ir biidy aprasymo. Vienas svarbiausiy tyréju, ziurinciy j Zodziu daryba kaip j nuolat kintan¢ia sistema, tikslu — iSsiai8kinti ne tik egzistuojancius, bet ir potencialiai jmanomus darinius. Kai kalbama apie naujus zodzius, netgi apibréziant neologizmus, neretai akcentuojamos tik ekstralingvistinés jy atsiradimo prieZastys (poreikis ivardyti naujai atsiradusius daiktus, reiskinius, savokas). Vidinés, lingvistinés, priezastys, bidamos ne tokios akivaizdzios, nors ir ne mazZiau svarbios, kartais uzmirstamos. Siame straipsnyje norima atidziau pazvelgti j analogija — viena galingiausiy vidiniy kalbos mechanizmy, lemianéiy naujos leksikos atsiradima. Zodziy darybos teorijoje analogija suvokiama kaip naujy Zodziy darymas pagal jau egzistuojancius kalboje darybinius modelius. ZodzZiai gali biti padaromi pagal jau esantj konkrety Zodj (taip, pamégdZiojant ménuleigi, atsirado marsaeigis). Taciau dazniausiai tai vyksta remiantis produktyviais darybos tipais (Motsch 1999, Ferm 1994). Lietuviy kalbos naujadary analizé, paremta Siy dieny publicistikos, grozinés bei mokslinés literattiros duomenimis, rodo, kad gebéjimas kurti ZodZius pagal jau turimus pavyzdzius matomas ir i§ uzualiy, ir i8 neuzualiy (potenciniy ar okaziniy) dariniy, vadinasi, analogija darant ar kuriant naujus Zodyno vienetus remiamasi labai pla¢iai. Kaip tik nejéJusiy j visuoting vartosena Zodziu atsiradimas demonstruoja ypatinga analogijos jéga kalbos sistemoje (Zemskaja 1992: 203), tokiai leksikai Siame straipsnyje ir skiriamas pagrindinis démesys. Potencinio ir okazinio darinio savokos traktuojamos nevienodai, kaip ir ju tarpusavio santykis. Svarstoma, ar apskritai tikslinga taip skirstyti neuzualiajg leksika. ,,Potenciniai dariniai — tai tokie labai produktyviu ir reguliariy darybos tipy Zodziai, kurie j kalba nejeina kaip atskiri leksikos vienetai, o tik yra ty tipy numatyti ir kalbéjime gali biti 74 | JURGITA MIKELIONIENE realizuojami kiekvienu momentu“ (Urbutis 1978: 269). Okazionalizmai ,,Kalbotyros terminy zodyne* (1990: 136) apibréziami kaip bendrajai kalbos vartosenai nebidingi zodziai, pasitaikantys tik karta tam tikrame kontekste, darybos atzvilgiu netipiSki, individualis. Ne visi kalbininkai linke skirti potencinius ir okazinius darinius. Jy argumentai— ir potenciniai, ir okaziniai dariniai yra tos pacios darybinés sistemos nariai, ir vieni, ir kiti yra dvilypiai —turi grieztai apibréziama struktira ir semantika, todeél jiems suvokti dazniausiai neprireikia konteksto, tiek potenciniu, tiek okaziniy dariniy daryba remiasi analogija. Siai nuomonei daZniausiai nenori pritarti tiriantieji atskiry funkciniu stiliy okazionalizmus. Grozinés literatiiros ir publicistikos neiprasty dariniy okazionalumo laipsnis yra labai nevienodas. Publicistinio stiliaus okaziniai dariniai daug artimesni potenciniams nei grozinés literatiros ktréjy vaizdingi autoriniai dariniai (Ferm 1994: 92-93, Zemskaja 1992: 180-182). Tokiy dariniy zodynuose néra, todél Zitirint grynai i§ leksikografiniy pozicijy juos butu galima laikyti ir naujadarais. Neologijoje del to kyla nemazai diskusiju. IS tikruju, be galo sunku nubré2zti riba tarp naujadaro ir potencinio darinio, nes ne visada aisku, ar egzistuojantis zodis tiesiog atkuriamas, ar kiekviena karta daromas i§ naujo pagal egzistuojancius kalboje darybinius modelius. RySkus, j akis krintantis okazinio darinio naujumas yra vienas i§ svarbiausiu jo pozymiu. Taciau reikia pasakyti, kad ir vienadieni$kumo bei individualumo kriterijai, taip pat ir minétasis naujumo pozymis, ne visada yra iSlaikomi. NemazZai okazionalizmu, ypa¢ randamy publicistikoje, labai greitai plinta, isimenami ir tampa potenciniais, o kai kada ir visuotinés vartosenos zodZiais. Siame straipsnyje laikomasi nuomonés, kad potenciniy ir okaziniy dariniy negalima sutapatinti. Ju pagrindinis skiriamasis bruozas susijes su darybos taisykliy paisymu ar nepaisymu. Okazinis darinys, kuris, kaip daugelis jo tyréju pabrézia, yra individualus, autorinis, ne tiek darybos, kiek kiirybos, besiremianCios analogija, rezultatas, dazniausiai pazeidzia bendruosius zodziy darybos désnius. Darinio, kuris laikytinas potenciniu, daryba yra be priekaiStu, jis papildo darybos paradigma, tipa, kategorija, yra sistemiSkas, taciau vis délto nelaikomas uzualiu. Potencinius darinius galima pasidaryti bet kada, be jokiy kliiiiu, atsiradus poreikiui ka nors pavadinti, neretai jy pasitaiko raSytiniuose Saltiniuose, nors zodynuose jie nefiksuojami. Norint issiaiSkinti analogijos vaidmenj potenciniy zodziy daryboje ir pazvelgti j netipiskus, individualius darinius, straipsnyje analizuojami dariniai, priskiriami gausiausioms — asmeny pavadinimu, abstrakty bei kai kurioms ne tokioms gausioms, semantiskai gana grieztai apribotoms (pvz., mésos pavadinimy) darybos kategorijoms, pateikiami paciy produktyviausiy darybos tipy naujujy priesaginiy vediniy pavyzdziai’. AiSkinantis analogijos mechanizma, neiSvengiamai susiduriama su darybos tipo produktyvumo ir aktyvumo savokomis. | klausima, kuo pasireiSkia, i$ ko matomas darybos modelio ar formanto aktyvumas, bus pabandyta atsakyti is VDU kompiuterinio dabartinés lietuviu kalbos tekstyno iSrinktos faktinés medZiagos pavyzdZiais. Reikia pasakyti, kad darybos tipo, formanto produktyvumas turi lemiama vaidmenj analogineje zodziu daryboje. Taciau negalima sakyti, jog zodziai nedaromi pagal neproduktyvius darybos t Priesaginis darybos biidas analizei pasirinktas kaip Siuo metu produktyviausias. POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 75 tipus. Kaip nedarios priesagos gramatikose nurodomos -eika, -énas, -ila, -muo, -isius, -élius. TaCiau ir su jomis padaroma vediniu, pvz.: snibzdeika, svaidmuo, madixius, kirmélius, Zuvénas ir kt. Todél neatmetant produktyvumo svarbos darybai, reikia kalbéti ir apie darybos tipo aktyvumg ar gyvuma. Siaip neproduktyviis darybos tipai kai kuriais laikotarpiais gali suaktyvéti ir duoti uzualiy, potenciniy ar net okaziniy naujadaru. Pastebéjau: rengtis moka, bet ne madisius. Nubudes Ksaveras, nicnieko nesuvokdamas, apvedé visus drumstu ménuléno zvilgsniu... Toliau panagrinésime keleta darybos tipy, tradici8kai laikomy gana produktyviais?. Siuo metu, kaip rodo surinkta medzZiaga, jie yra ir pakankamai aktyvis. DidZioji analizuojamy dariniy dalis laikytina potenciniais vediniais, taciau pasitaiko ir okazinés darybos pavyzdziu. Tipiskas potenciniy dariniy, padaryty remiantis analogija, pavyzdys yra mésu pavadinimy darybos kategorijai priklausantys priesagos -iena vediniai. Zodynuose galima rasti Siuos j bendring vartosena jéjusius Zodzius, padarytus i8 gyviiny ir pauks¢iy pavadinimu: briediena, elniena, kalakutiena, kiauliena, stirniena, Serniena, versiena, vistiena ir kt. Potenciniais dariniais laikytini tokie VDU tekstyne rasti, ta¢iau DLKZ nefiksuoti tos pacios darybinés reik’més vediniai: kengiriena, kurapkiena, lokiena, nutrijiena, parseliena, smaugliena, sraigiena, strutiena, stumbriena, Suniena, varliena, varniena, vézliena, Zaltiena, ZiurKiena, zvirbliena. Daugelis jy zymi pas mus ar svetur valgomo paukS¢io ar gyviino mesa. Pati valgiui buvo neisranki — ... nevengé Zaltienos ir Zarijose apkepty jauny varny. Tinka sraigiena misrainéms su virtais dziovintais baravykais. Kasdien j turgy pietinéje Provincijoje atvezama po tris tonas Ziurkienos. Su ta pacia priesaga yra keletas vediniu, padaryty i8 zuvy pavadinimu, nors gramatikose tokia reik8mé ir nepateikiama: laSisiena, lydekiena, Zuviena. Usoriy Zuviena yra labai skani, nors ir aéakota... Paprasciau biity nusipirkti riikytos ar siidytos lasisienos parduotuvéje. V. Urbutis savo monografijoje (1978: 272) tokiy dariniy nelaiko net ir potenciniais ir juos traktuoja tik kaip darybos klaidas. Manome, kad akivaizdi tiek semantiné, tiek darybiné analogija leidzia tokius darinius priskirti jei ne potenciniams, tai bent jau okaziniams dariniams, nes ,,kalbos norma yra pakanti skirtingam okazionalizmu ekstravagantiskumui“ (Lykov 1976: 18). Remiantis Zodzio dvéseliena semantine bei darybine struktira, padaryti Zodziai lavoniena, moteriena. Savo pamatiniy Zodziy reikSme Sie vediniai dar labiau negu Zuvy ‘mésos’ pavadinimai yra nutole nuo tipisky analizuojamojo darybos tipo pavyzdziu. Tikrais 2 Nustatant, ar darybos tipas yra produktyvus, remiamasi Dabartinés lietuviy kalbos gramatika (Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 1994). 76 | JURGITA MIKELIONIENE okazionalizmais, kuriy struktiriné ir semantiné deformacija yra itin rySki, laikytini bulvariena, formuliena, laikraStiena, Zodiena, Zodeliena, zurnalistiena..., nes jy pamatinis Zodis nepavadina nei gyviino, nei paukS¢io mésos. Kai kada tokie vediniai artimesni taip pat Siai kategorijai priskiriamiems patiekaly (plg. Saltiena) ar Siaip kokio kino ‘mésos’ pavadinimams, plg. woliena, grybiena, ...objektai padaromi ix kalbinés medziagos — Zodienos. Minety okazionalizmy nejprasta ne tick daryba, kiek semantika. Masy visuomené buvo maitinama laikraStiena su nuodais. ...turi Suniskq uosle ir kaipmat sprunka nuo pasvinkusios Zodienos, o jos misuose dabar kalny kalnai. Sintetiné Zaliava yra ivaldytas nebiities kresulys, sutankéjusi formulé. Tokiq medziagq mes pavadinome formuliena. Ryski analogijos itaka pastebima jrankiy pavadinimy darybos kategorijoje. Isnagrinéjus DLKZ nefiksuotus, taciau rastus tekstyne priesagos -iklis vedinius, aiSkiai matyti Sio darybos tipo produktyvumas bei gyvumas. Aktyviai su Siuo formantu daromi nauji kompiuterijos terminai (griebiklis, kaupiklis, trumpiklis, valdiklis), jvairtis jrengimy, prietaisy (delsiklis, gaviklis, kroviklis, lankstiklis, Saldiklis, Sildiklis), medziagu, pasizymin¢iy pamatiniu zodziu pasakomomis savybémis (emulsiklis, ploviklis, rausviklis, risiklis), pavadinimai. Mégstama tokio tipo darinius daryti ir kaip skoliniy atitikmenis, pvz.: vietoj konteinerio — talpiklis, vietoj mikserio — plakiklis, vietoj polirolio — blizgiklis. Netipi8ki, netgi nelabai taisyklingi Sio darybos tipo pavyzdZiai yra i8vesti i8 prieSdéliniy kamieny, taCiau jie néra suvokiami kaip kokie nors nejprasti, individualiis, todél okazionalizmais nelaikytini: iskasiklis, nuémiklis, pertraukiklis, praciuoziklis, pranesiklis, pridegiklis, susegiklis. Naujesni ir nejprastesni pasirodé nebent kvepikiis, liesiklis, reiskiklis: Kad automobilis kvepéty, salone pakabinkite specialy kvepikli. Sis puody moliui paruostas liesiklis yra tokio paties stambumo kaip ir randamas jau isdegtuose puoduose. ...pabrézti tokius bruozus: 1) sakinio, kaip pagrindinio minties reiskiklio sampratq... Pateiktieji pavyzdziai rodo, kad nors ir vieni, ir kiti dariniai remiasi analogija, potenciniu ir okaziniy dariniy pragmatika, semantika bei struktiira kai kada, kad ir nezymiai, bet tikrai skiriasi. Pirmujy atsiradima neretai lemia tam tikros salygos (pvz., restoranuose pateikiamy patiekalu ivairove), o antrieji yra kalbinés ismonés, raSanCiojo fantazijos produktas. Vadinasi, potenciniai dariniai pirmiausia atlicka nominacinge funkcija, o okaziniy vaidmuo siejamas emocinio-ekspresinio vertinimo perteikimu. Taigi potenciniai dariniai, neretai po kiek laiko pereinantys j sisteminiy dariniy kategorija, atsiranda dél biitinybés ivardyti naujas veiklos sferas. Paanalizuosime vardazodiniy abstrakty darybos kategorijos priesagos -(inink)ysté tipo naujuosius darinius. Pavyzdziui, naudojant produktyvia priesaga -ininkysté padaryti, bet j Zodynus dar nejtraukti iikio Saku pavadinimai: grybininkysté, gridininkysté, jautininkysté, putpelininkysté, sliekininkysté, uogininkysté, Zqsininkyste. Siy Zodziy darybos pamatu eina tu veisiamy ar auginamu gyviiny bei augaly pavadinimai, taip pat gaminamy produkty pavadinimai: desrininkysté, koklininkysté, laikrastininkysté, pasarininkysté, prieskonininkysté. Kiti Sios priesagos vediniai taip pat pavadina veikla, bet cia pamatinis Zodis yra asmens profesija ar pareigos: namudininkysté, operatorysté, orakulysté, oratorysté, popiezysté, sielininkys- POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 77 té, Saulysté, trenerysté, viréjysté, Zygeivysté. Neretai sie dariniai turi ironijos atspalvj: premJerysté, prezidentysté, rasytojysté. Priesagos produktyvuma iliustruoja ir vediniy i8 naujyju skoliniy daryba: sponsorysté, sutenerysté. Y patybe zymi tokie vediniai, kaip autsaiderysté, keksysté, luosysté, nemoksysté, prisitaikélysté, verteivysté, nenorminiy Zodziy Saknu: 5muklerysté, Sulerysté, Zulikysté. Beveik visi, isskyrus vegetaryste, yra neigiamai konotuoti. Tarp visu, nors ir skirtingos reiksmés atspalviais pasizymin¢iu, Sios priesagos vediniy nemazai yra sudurtinio kamieno dariniy, kuriy pirmasis démuo yra daikto, j kurj nukreiptas antruoju démeniu pasakytas veiksmas, pavadinimas: niekdirbysté, stikladirbysté, zenkladirbysté; motinzudysté, tironzudysté. Analogija Siu Zodziy daryboje jauciama is serijiniy démeny -dirbysté, -Zudysté (plg. Zodynuose randamus kry2dirbyste, broludyste). Jie isvesti i$ sudurtinio kamieno asmeny pavadinimu. Kitoks yra vaistazolininkysté. 18 diriniy su pirmuoju bidvardiniu démeniu i8vesti naujagimysté, aklagimysté. Pavieniai yra brokdarysté, knygrijysté, kraugerysté, pilvapenysté, vaizdakirysté, Ziniarinkysté, zmogédrysté. Del nejprastos semantikos jie jau panaséja j okazinius darinius. Okaziniais galima laikyti darinius su netipisku antruoju démeniu (daiktavardinis ar bidvardinis vietoj veiksmazodinio): saldziabalsysté, suktagalvysté, Sleivakreivysté, §ventpaikysté. Dar labiau nuo taisyklingos darybos nutole klaidziatikysté, regéjysté, suaugysté, vidursuaugysté, televienvaldysté. Otiems, kurie labiau mégsta keliones pésciomis su kuprinémis ant peciy, centras siiilo jvairius Zygeivystés marsrutus. ...buvo sutikes prisiimti nelengvq trumpos premjerystés nastq. ...tik bibliotekininkés galéjo suprasti mano knygrijyste, dar jaunesnis brolis Vytas. ...pilvapenysté jprociu man tapo, uztat ir murdaus dumblinam tvane. Kartais autoriné kiryba matyti ir if okazionalizmy pateikimo tekste, jie eina kartu su zodziu, kuri pamégdZioja, juo remiasi: .. prisliauze Zaléiai laizydavo jo akeles, auseles, galvele... I§ to krivés Priito aiskiaregysté, aiskiagirdysteé ir aiSkiaprotyste. Iskrés kokiq kiaulyste (ar ziurkyste). Cia vedinys aiskiagirdysté darybos atzvilgiu laikytinas potenciniu (atitinka modelj aiskiai girdi, aiskiai regi), 0 aiskiaprotysté gali biti ir okazinis, nes Gia darybos pamato antrasis démuo daiktavardinis (aiskus protas). Zodynuose fiksuoty panasiy vediniy, padaryty i8 sudurtiniy daiktavardziy, kuriy pirmasis démuo aiskus-/aiskiai-, darybos pamato antrasis démuo yra veiksmazodinis. Pagal analogija su visazinyste, padaryti visaregysté ir visagalysté. Apskritai vieno darybos tipo potenciniy ir okaziniy vediniy jvairove galima pavaizduoti vardaZodiniy priesagos -ybé abstrakty pavyzdziais. Tarp ,,Dabartinés lietuviy kalbos zodyne“ (2000) nerasty, bet VDU kompiuteriniame tekstyne u2Zfiksuoty priesagos -ybé daiktavardziy nemazZai yra potenciniy dariniy, t. y. tokiy, kurie yra tik priesagos -umas pakaitai, be jokio reiksmés skirtumo, ta¢iau skambantys uz juos kiek nejprasciau, naujau, pvz.: ribotybé, sodrybé, Slapybé, vaiskybé, vienisybé, Ziaurybe: ...{sivaizduokim, kad mes staiga netenkam visy miisy Ziniy, visy teorijy apie regimaji pasaulj: koks chaosas, kokia vienisybé atsivers pries Zmogu. ...o tos duonos juodybé, siirybé, Slapybé! — 78 | JURGITA MIKELIONIENE kaip siidytas muilas... ...auksciausiame taske — rojaus vaiskybés, o Zemiausiame — pragaro patamsiai. ...prisiskaiciusi apie miisy dieny nelaime — nesuskaiciuojamus nusikaltimus, nenusakomas Ziaurybes. Akivaizdziu darybiniy atitikmeny neturi iS nelabai tipisky pamatiniy Zodziy isvesti apstybé, jokybé, nenumatomybé, pazjstamybé, vidybe: Smaikstumo Ssioje apysakaitéje — gyva apstybé. Vienintelé grynojo Zodzio kokybe ir esmé yra biitent jo jokybé. ...ateitis — neapibrézties ir nenumatomybés sritis. ...j teorijos akiratj patekes daiktas nepraranda viso savo suprantamumo ir visos pazjstamybés. Idomesni vediniai Svankybé, zinomybé, kurie sakiniuose atlieka darybiniy antonimy prieSdélétiems vediniams nesvankybé, nezinomybe funkcija. Individualiu okaziniu Sios priesagos dariniu galima laikyti vedinj kosmosybe: Nuo pat lietuviskosios televizijos pradzios zittrovas is tos dézés buvo jprates matyti limonading §vankybe... Sitaip sgmonéje atsiranda zinomybeés ir nezinomybes prieSprieSa. Sqjunga — tai kazkas nezinomo, kazkoks ,,sojiizas“, tik ne tas, kurj rusai j kosmosybes leisdavo. Kitas pastebimas potenciniy dariniy bruoZas — jie labai greitai praplecia darybinius lizdus, kuriu kiekvienas narys taip pat gali biti analizuojamas remiantis analogija. Taip daZnai atsiranda veiksmazZodis, kuriuo ivardijamas veiksmas, atliekamas pamatiniu Zodziu pasakyto asmens: yrininkauti, jarininkauti, muitininkauti. Neretai kartu atsiranda ir veiksmo pavadinimas — pensininkauti, pensininkavimas; turistauti, turistavimas; verslininkauti, verslininkavimas. Pasitaiko abstrakty ir be uzfiksuoto veiksmazodzio: kilpininkavimas, kultirininkavimas, palikininkavimas, sqmokslininkavimas. Akivaizdu, kad veiksmazodziy atsiradimas spaudoje yra tik laiko klausimas. Galima pastebéti, kad neretai potenciniai dariniai papildo darybiniy sinonimy eiles. Ta¢iau jie néra nei labai vaizdingi, nei stilistiskai Zyméti ir laikytini tik savotisku kalbos pertekliumi ar net balastu: pavyzdziui, zodyne randame vedinj vynininkysté, o spaudoje, be jo, su ta pacia priesaga dar fiksuojami vyndarysté, vyndirbysté: Metai buvo ypaé sékmingi vynininkystei: gamta buvo ypaé draugiska vynuogiy augintojams ir vyno gamintojams. Didziule reikime vyndarystei turi gamtos isdaigos — lietiis, krusos ir audros niokoja vynuogynus... Ahro upés slénis — vienas Siauriausiy vyndirbystés rajony. Dar daZniau pasitaiko darybiniy sinonimy kitoms priesagoms, Siuo atveju priesagoms -ybé, -(isk)umas, -izmas: bergzdysté, luosysté, modernysté, patriotysté, savanaudyste (plg. bergidumas, luosybé, modernizmas, patriotizmas, savanaudiskumas). Tokio tipo sinonimijos pasitaiko net viename sakinyje: Mes jsitikine, kad be dvasinio pagrindo blaivysté nestiprés, geriausiu atveju gali atsirasti pasyvios blaivybés Salininky. POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 49 Tarp potenciniy ir okaziniy dariniy yra nemazai hibridy. Analogija hibridinéje daryboje pastebima tada, kai produktyvus svetimas afiksas prisegamas prie savakilmiy Saknu: gramatikose, kaip vienas iS dariausiy skolinty afiksy, pristatoma priesaga -izmas. Analogija ryski tada, kai su juo padaromi vediniai i§ tikriniy daiktavardziu, susijusiy su politiniu, visuomeniniu ar kultiriniu gyvenimu: lukasizmas, miltinizmas, staSaitizmas, tomkizmas, urkinizmas, vydiinizmas, Ziugzdizmas. Kai pamatinis Zodis yra bendrinis ir reiskia kokiy nors kryp¢iy, sistemy, santvarky pavadinimus ar Siaip kokias ypatybes, vediniai gali biti potenciniai (miescionizmas, paminklizmas, raidizmas, risizmas, sarmatizmas, Zodizmas), taéiau neretai ju semantikos ir darybos nejprastumas sieja juos su okazine daryba (izmas, skliautizmas). Darybos pamatas — tiek senosios, tiek naujosios svetimybés (Svogerizmas, ubagizmas; snoumenizmas), netipiskas pamatinis Zodis (pliugzmizmas, saldzialyrizmas). Troksti stebuklo néra joks snoumenizmas. ...baimé biti apkaltintiems Svogerizmu ir paskatino jrasyti tokias nuostatas Advokatiiros istatyme. ...pasakojimas apie Teklés gyvenimg priwinkes lietuviy prozai biidingo saldzialyrizmo (,,jiedu sustojo ir ilgai Zitiréjo j raudonq saulélydi"). Analogija veikia net ir tokius darinius, kurie atsiranda suliejus dviejy Zodziy dalis. Tarp jy taip pat nemazZai miSrinuy. Tiesa, kontaminacija, net ir samoninga, kai kuriy darybininky (Urbutis 1978: 301) nelaikoma tikraja Zodziy daryba, ta¢iau kalbant apie okazinius darinius manytume, kad ja galima laikyti netipi8ku darybos biidu: darboholikas, muzikoholikas, seksoholikas, Sokoladoholikas; pilvokratija, pornokratija, seimokratija; maustizacija. Demokratiniam pasaulyje jsivyravo pilvokratija. Islakaus, apsisvietusio miisy jaunimélio padermeé — kriukiai, kuriuos galima atpazinti if Zemy kakty ir vienody gumbu, rodan¢iy, jog labai isvystytos kriukiy jzulumui maustizacijos laikais reikalingos smegenélés, ko nepasakysi apie deSiniojo ir kairiojo pusrutulio smegenis, dél to jy intelektas Ciitzteléjo j apatine kiino dal... Taikant analogija, atsiranda ir zodziy Zaismas, savotiska paronomazija, kuri remiasi ne tik darybos, bet ir skirtingos reik’més Zodziy skambesio panasumu. Tokie dariniai dazniausiai skiriasi tik vienu garsu, pvz., pliuralizmas — pliurpalizmas. ...istorija primena ir padeda atpazinti paprastus dalykus. Ir tik paskui — pliuralizmas, pliurpalizmas ir kiti grazits ,,daikéiukai“. Susitarimas su pramonininkais reikalauja patikslinti, kas turéta omenyje, lobizmas ar lubizmas, kalbant apie verslo interesus. ...privatizacija apsukriy vyruky rankose virto , prichvatizacija“. XX a. Europos istorija — tai visokiy bolsevizmy, fasizmy, nacizmy, ,,naSizmy", gqsdinimy ir grésmiy demokratijai istorija. Taigi lietuviy kalbos Zodynas nuolat pasipildo naujos leksikos pavyzdiiais, tarp kuriy daug potenciniy dariniy. Produktyviis bei Siuo metu aktyviis darybos formantai lemia ir okazinés leksikos atsiradima. Lietuvisky okazionalizmy nejprastumas pasireiskia tiek netipiska reik&me, tiek ir taisykliy neatitinkandia daryba, taciau ne visada jiems bidingas 80 | JURGITA MIKELIONIENE nesenstantis naujumas, nekasdieniSkumas. Tarp analogija besiremianciy okaziniy dariniy galima skirti keleta struktiriniy tipu: 1) okaziniai dariniai, sukurti pagal analogija su kalboje egzistuojan¢ciu zodziu, nepazeidzia darybos taisykliu, pvz.: aiskiaregysté — aiskiagirdysté, uogautojas — vabalautojas, statyba — émyba; 2) okaziniai dariniai, sukurti remiantis egzistuojanCiais darybiniais modeliais, su kai kuriais jiems bidingy darybos taisykliy pazeidimais: naivizmas, Suneliukizmas, pazadukizmas; 3) okaziniai dariniai, padaryti ne tik pagal darybos modelio analogija, bet ir besiremiantys megdziojamo zodzio skambesio panaSumu, pvz., nacizmas — naSizmas; 4) okaziniai dariniai, padaryti kontaminacijos bidu: kaukodromas, seksodromas (plg. kosmodromas); seksozauras, sportozauras (plg. dinozauras). Tiek potenciniy, tiek okaziniy Zodziy daryboje analogijos jtaka akivaizdi. Butent ji lemia daugelio naujy tiek uzualios, tiek neuzualios vartosenos leksikos vienety atsiradima. LITERATURA FERM, L. 1994: Oco6ennocmu pazéeumua pycckoll neKcukUu 6 HOBetmUUi Nepuod (Ha Mamepuane eazem), Uppsala. (Acta Universitatis Upsaliensis. Studia slavica Upsaliensia, 33.) GaIVvENIS, K., Keinys, S. 1990: Kalbotyros terminy zodynas, Kaunas: Sviesa. Lykov, A. G. 1976: Coepemennaa pycckaa aeKcuKkoaozua (pyccKoe OKKa3uoHanbHOe ci060), MockBa: Briciiaa mrkona. Motscu, W. 1999: Deutsche Wortbildung in Grundzitigen, Berlin-New York: de Gruyter. (Schriften des Instituts fiir deutsche Sprache, 8.) Ursutis, V. 1978: Zodziy darybos teorija, Vilnius: Mokslas. ZEMSKAJA, E. A. 1992: Croesoo6pazoeanue Kak Oexamenbuocmb, Mocxsa: Hayka. Jurgita Mikelioniené Gauta 2002 04 15 Vytauto DidzZiojo universitetas S. Daukanto g. 28, 3000 Kaunas, Lietuva [email protected]