ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII (2005), 1
-21
Lie u iy
bend ines
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniai
pozymiai
ROBERTAS
KUDIRKA
Vilniaus
uni e si e-
as Kauno
humani a -
inis
akul e as
The
pu pose o
he a icle
is o
desc ibe
he
acous ic
ea u es
o
S anda d
Li huanian
accen ed
monoph h-
ongs and
o e eal
di e enc-
es
be ween
ci cum lex
and acu e
ones.
Ini ially
s essed
wo ds
wi h
monoph h-
ongs o
he CVCV
ype, we e
in es iga -
ed. In all,
376 wo ds
o his
ype we e
selec ed.
The
analysis o
he
spec og -
ams was
based on
desc ip i-
on and
in es iga -
ion o he
ollowing
p ope ies
o
monoph h-
ongs:
undamen-
al
equency,
in ensi y,
du a ion,
and basic
o man .
1.IVADAS
Li uiy
bend ines
kalbos
p iegaideés
ins umen-
iSkai già
nemazai
sono
y ine os.
Scol ando
quei
isul a i
spe imen y
ap asus
k in a j
akis zymiai
besci ian i
lie u iy
kalbos
p iegaidziy
akus iniy
pozymiy
da i e ju
alu azion-
e. Li uiy
bend inés
lingua
y éjai
ukme
iSski ia
come una
impo an i-
iausiy
pozymiy.
Ekspe ime-
n iniy
y inéjimy
is adose si
a e ma
che
i agali$-
kai
ki ciuo y
ukme
didesné
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1970: 43-47;
S ece icius
1964;
Vai ke ici -
e: 210-216;
1960 2001:
31). Alcuni
y éjai
sono ga e
di e so
isul a o:
i ap ad-
ziai
d ibalsiai a
ol e
possono
esse e
ilgesni negu
i agaliai
(Pake ys
1968a: 106;
Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 7).
Così
pa ée a
che
dipendomai
dal
p iegaideés
keiiasi
skiemens
daliy
ukme:
aki iniy
d ibalsiy
ilgesni
p imiieji
deémenys,
ci kum lek-
siniu
an ieji
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 34).
Paciame più
ecen e
complessin-
eés del
dis u més
ice ca ha
s abili o
che ki ia i i
oci b e i
uz
co ispond-
en i
ilguosius
maZdaug
ol e più
b e i,
aciau
espe imen-
e j
p iegaides
nea siz el
2,3Pag undi-
nio ono
peculia i à
i iné ojy
alu a e
ne iena ei-
kSmiskai.
S a o che il
ono
p incipale
dipende più
dal azés
in onació,
qualche
ol a
pe sino si
giama
(Kaukéniené
2003:
40-47).
sos iene
che il ono
sia solo
azés
in onacijos
eiskimo
p iemoné
(Pake ys
1982: 116).
Sulla base di
dueibalsiy
s udio
spe imen i-
ne
medZiaga,
si ende a
non ipa i i-
ca e
kylancio e
k in ancio
oninio ipo
di esse e,
pe ché jy
s udiimai
indicano
che aki iné
e
ci kum lek-
siné
p iegaidés
possono
bi i sia
kylanio, sia
k in ancio
ono, odél
ono
ki igona
non bi i
dis inguam-
asis
p iegaidés
pozymis
(Lai é:
71-100 (1958);
plg.
S ece iciu-
s: 1964!. '
Valu ando
spe imen y
i8 adas
semp e
bisogna
ene é in
men e che
le ice che
sono s a e
esegui e
non con
omona
appa a ine
e
p og ammi-
ne j anga,
e ques o
può
de e mina
di e si
isul a i. La
s essa si
può di e e di
spe imen i-
ne
medZiaga:
ieni i ia
di ongus,
al imono -
ongus.
2 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
Panasis
isul a i
o ene e
iS y us
sudé iniy
d ibalsiy
p incipali
ona: 1)
kylan i e
k in an-
j ong
ha
nomina i-
ine
azine
in onazi-
one
iS a i
ZodZiai,
ma quelli
pacios
p iegaid-
es
d ibalsiai
ki y
aziniy
in onaci-
jy
in luenz-
a i può
igy i e
k in an -
i, e
kylan i
ona; 2)
Snabzde-
syje,
u a
ne u inc-
iame F.,
p iegaid-
és aiSkiai
assegna-
e
(Pake ys
1967b:
14-15;
1968b:
83-92).
In ensi i-
à è
anche
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis,
che con
azés
in onazi-
oni al e
maZiau
colleges
negu
p incipa-
le ona.
Adelé
Laigonai-
é,
e e u-
a a
espe im-
en a,
is adose
sos iene,
che non il
p incipa-
le on, 0
in ensi à
è il più
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis
(Laigonai-
é 1958:
90-100;
1959). Gli
espe im-
en i
hanno
s abili o
che
bend in-
és
linguagg-
io
ci kum l-
eksiniai
lunghi
oci e
bilibali a
poche
decimelle
di
decibelo
in ensi -
essi uz
co ispo-
nden i
acu ini
(Pake ys
1982: 175).
Di e is-
ce e la
in ensi à
della
p ima
d ibalsio
o
d iga sio
pa e:
aki iniy
mis iyjy
d iga siy
p ima
pa e
in ensy -
esnée uz
co ispo-
ndamus
ci kum l-
eksiniy
d iga siy
démenis
(Pake ys
1982: 178).
Exis e i
p ieSingy
opiniiy:
B onius
S ece ic-
ius
analizés i
sin ezés
me odo
kai alian-
do il luogo
del picco
di
in ensi à
con oll-
a a la sua
i aka
p iegaid-
és
pe cepi-
mui e
de e mi-
né che
ques o
eikSmn-
gas
pa ame -
o
p iegaid-
és
pe cepi-
men o
(S icius
1978 ece:
66).
Bend in-
és lingua
p iegaid-
es
y ineju-
si
Vale ija
Vai ke i-
ciii é
sos iene
che
p iegaid-
és
di e is-
ce non
ho izon -
aliu
kon i u, e
e ical-
iu suy con
di e en-
zia e
p iegaid-
émis del
ono
p incipal-
e,
in ensi à
e ki y
p iemon-
iy
di e en-
umu,
sukonce-
n uo u
nel suono
i8 ijy
ligios
ukmés-
ke daliy
(Vai ici -
e 1995:
89-91).
P iegaid-
ziy
sky imui
impo a-
n e non
solo
p ozodin-
iuy, ma e
kokybiniy
pozymiy
ki imas.
Sie
pozymiai
ypaé
dipendo-
no dal
ilgojo
skiemens
onemin-
és
sanda o-
s:
p iegaid-
es e
ga sy
qualybes
y$ys
aiSkiai
osse i-
mas
skiemen-
yse, che
cos i ui-
scono
d ibalsie
e mi8 ieji
doppa si-
ai, a
ilgujy
mono o-
ngu
kokybei
p iegaidé
u in i
mazesne
i aka.
Fissa o
che
bend in-
és
linguaggi
aki iniy
d ibalsiy
e
d iga siu
i p imi
démenys
apb esni,
a
ci kum l-
eksiniy
uZda es-
ni
(Pake ys
1995: 298).
Inol e si
no a
anche
che
di e en-
zi
quali a i-
i
asmik-
ia ne
conc ci-
os
o manc-
iy
eikSmé-
s, 0 y
o manc-
iy dazniy
ki imas:
aki iniy
balsiy jis
ySkus i
kon as-
ing,
ci kum l-
eksiniy
maziau
pas ebi-
mas
(Gi denis
1974: 194;
Gi denis,
Pupkis
1974: 119).
Siau és
Zemaiciy
a més
ice che
pa ode,
che
aki iniy
ilguyjy
balsiy
o man¢-
ciy
eikSmés
appa e-
ngono e
dal a ikuliazione: uZda ieji aki iniai oiai sono di uziskesni, appi ieji kompak iskesni. Si pa icola eybe lega a con aki o concen a a e ci kum lekso di uziSka ene gia (Gi denis
1996:
78).
Pas a u-
jyu me y
nei la o i
già si
engono
le opinioni
che
lie u iu
kalbos
p iegaid-
és sono
eg ios
na u ai: li
dis ingue
de e mi-
n i
kokybini-
ai
( emb o)
pozymiai,
skiemeny
kiekybe,
balso
s ip umo
(in ensy umo)
bei
pag indinio
ono
moduliacijos,
spek iné
s uk i-
a
(Amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1982: 189;
Vai ke i-
ci é
1995: 9;
S undzia
1996: 27).
Bisogna
anco a
aggiunge-
e che
non uno
y ine o-
jas sono
uzsimine
su
p iegaid-
ziy
ni eliacij-
a:
Siau és e
y y
aukS aic-
iai
nebeski -
ia
i ap -
adés
p iegaid-
és nuo
i aga-
lés
skiemen-
yse con
ilgaigonai-
siais
balsiais
bei
d ibalsia-
is [ie], [uo]
( aipopa-
n o e
bend ine
kalban -
ys kalba)
(Amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1967a: 132;
1995: 30;
Lai e:
1959 20).
Ni eliazi-
oni
pozymiy
è
nus aciu-
si e Lilija
Anusiene
(1983: 5
12), lei
sos iene
che
i aga-
liy e
i ap -
adziy
balsiy
ukmés
di e en-
zaum
lie u iy
bend iné-
je
alboje è
ni eliuo .
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 3
Kalbo y -
os
pubblica-
zioni è
pubblica-
a
nemaza
lie u iy
a miy
p iegaid-
ziy
y inéji-
my
(A koéai-
y e 2000;
Bukan is
1984;
Eidukai i-
ene 1977;
Kosiené
1982;
KaSkiene,
Gi denis
1997;
Gi denis
1967;
Mu iniene
1974;
Leskaus-
kai é
2000).
ISsamus
è aka y
aukS aic-
iu
kauniSkiy
a més
p iegaid-
ziy
y imas
(Gi denis,
Pupkis
1974:
111-120).
ISanaliza-
e
p ozodin-
ius
pozymius
(balsio
du me,
p incipale
ono
i siine
pade i,
in ensi à
i siineés
pade i)
au o i
is adose
pab ézia,
che
a idimis-
simo
pozymis è
du me e
lei più
assegna
p iegaid-
es. Allo
s esso
modo
p iegaid-
es
di e is-
ce del
ono
p incipale
i s inés
padeé imi
e
dell'in en-
si à
i S ine:
aki iniy
balsiu
in ensi à
i Siine
appa e¢
anksiau
negu
ci kum l-
eksiniy. E
ali
pozymi,
come del
p incipale
ono
diapazo-
ne e
balsiy
pikinis
in ensi à,
dal
p iegaid-
ziu quasi
nep ikla-
uso.
Tokia
i8 ada
éliau ha
con e m-
a o e
al o
pie iniy
aka y
aukS aic-
iy a mes
balsiy
ukmés
analisi:
ci kum l-
eksiniai
balsiai 1,1
ol e
ilgesni uz
aki inius
(Kazlaus-
kiené
1998: 53).
Ins um-
en iskai
i8 y us
aka y
aukS ai¢-
iu
kauniskiy
Sakiy
snek os
p ozodij-
a, si
sos iene
che
pa o en-
emen e
Sios
Snek os
p iegaid-
es di idi
del
p incipale
ono
i s nés
appa izi-
one
empo:
aki iniy
skiemeny
i Siines
iskyla
mol o
an iciiau
negu
ci kum l-
eksiniy
(Bace ici-
i é 2001:
78). Ki i
p ozodin-
iai
pozymiai
dipendo-
no dallo
skiemens
sanda o-
s. Ilgieji
balsiniai
skiemen-
ys anche
anco a
di e is-
ce e
du a a
ci kum l-
eksiniai
skiemen-
ys ilgesni.
Ilgujyu
d ibalsin-
iy e
d iga si-
niy
skiemeny
p iegaid-
es
ySkiaus-
iai di ide
del ono
p incipale
un al o
diapazon-
as:
aki iniy
diapazon-
as più
la go.
Non così
a idabil-
men e
Sio ipo
skiemenis
sepa a
ono
i sine
pade is e
p imojo
déemens
kokybiniai
pozymiai.
akus inio
,,pieSinio“
i
a ikuliacijos
ki imas:
aki as
—
ySkus
i
s aigus,
ci kum lek-
sas
—
ne ySkus
i
olydus
(Gi denis
1974:
192).
Vélesni
y imai
pa odé,
kad
Siau és
Anksì è
s a o
a e ma-
o che
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es sci ia
s aigus o
olydus
zemaiciy
p iegaid-
ziy
dis in ia-
miei
pozymiai
si
collegano
con il
cambiam-
en o del
li ello
gene ale
di
ene gia:
aki as è
concen -
a a di
ene gie, e
ci kum l-
eksas
skiemens
cen e
iScaidi e
di
ene gie.
Espe im-
en ii ha
anche
mos é
e iden e
co elaz-
ione del
ono
p incipale
e li ello di
ene gia,
odél
da oma
i8 ada,
che il
ono
p incipale
è
abbas a-
nza
a idabile
Siau es
Zemaiciy
p iegaid-
ziu
pozymis
(Gi denis
1996: 82).
Anks es-
niy
espe im-
en o
i8 adas
ha
con e m-
a o i più
ecen i
en a i i
modi ica-
ndo
a i icial-
men e il
baseinj
ono e
in ensi à,
pe ché
s abili o
che
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es
di e is-
ce del
ono
p incipale
del
di e so
s upigio:
aki o
onas
chin a
imp o i-
samen e,
e
ci kum l-
ekso
nes aigi-
ai,
uguaglia-
men e
(Gi denis
1998: 38).
Pie y
zemaiciy
a niskiu
p iegaid-
és
ySkiaus-
iai
di e is-
ce
quan i a-
i amen-
e e
dinaminali
posymia:
aki o
umpes-
né a imo
ukmé,
s aigi
p adzia e
in ensyy-
mo
cadimen-
o
di e is-
ce dal
olydesn-
io e
ilgesnio
ci kum l-
ekso
(Bukan is
1984: 22).
Pie y
zemaiciy
aseinis-
kiy
p iegaid-
és
eikSmin-
gai
di e me
du me:
aki iniai
skiemen-
ys ilgesni
uz
ci kum l-
eksinius.
Allo
s esso
modo
impo a-
n e
aseiniS-
kiy
p iegaid-
ziy
pozymis
paginino
ono
judéjimo
aie o-
ija:
akii o
onas
p adzio-
je
aukS ai
pakiles e
quasi
u o il
empo di
pa imo
leidziasi
zemyn, a
ci kum l-
ekso
abbas a-
nza liugu
e
upu j
kylan is
(A koéai-
y e 2000:
114).
[S y us
y y
aukS aic-
iy
p iegaid-
es ha
s abili o
che il più
impo a-
n e li
dis ingue
pozimis
ukmé e
in ensi i-
à
(Kosiené
1982: 67; Eidukai iené 1977: 23). Siau és Zemaiciy e y y auks ai¢iy d ibalsiniy skiemeny con on o mos a che Zemaiciy p iegaides assegna del p incipale ono a iazione di gamma, e y y aukS ai¢iy p iegaidés di e isce p imo demens emb u (KaciuSkiené, Gi denis 1997: 32).
4
|
ROBERTAS
KUDIRKA
Apz elg-
us
lie u iu
kalbos
a miy
p iegaid-
ziy
ice che,
ede e,
opozicijai
eiks i
galimi
i ai is
pozymiai
i
ski ingose
a mése
kiek ieno
p ozo-
che
p iegaid-
ziy dinio
pozymio
eikSmé
né a
ienoda
(Laigonai-
e 1958:
7-90; Kazlauskas 1966:
119-121).
Pe
de e mina-
e, con quali
acus iche
pozymie
di e isco-
no
ci kum lek-
siniai e
aki iniai
mono ong-
ai, abbiamo
esegui o un
espe imen-
o. Sono
s a i
s udia i
acus iniai
ki ¢iuo y
mono on-
gy pozymiai:
p incipale
onos,
in ensi i à,
ukmé,
p incipali
o man és.
Ty imui
sceglie e
bend inés
lie u iy
lingua
d iskiemeni-
ai (iSim iniu
caso
iskiemeni-
ai) ZodZiai,
ku iy
ki ¢iuo as
mono ong-
as è nella
p ima CVCV
ipo
skiemenyje
/. IS zodyny
is ink i
u e
jimanomi
Sio
skiemens
ipo
a ian i con
u i i
balsia e
p iebalsia.
Zodziai
colle i i8
a ies e
aiSkinamy-
jy Zodyny
(Vai ke idii-
é 2001;
Vi kauskas
2001; DLKZ;
TZZ). I8
u o
espe imen-
oui ig ink i
376 ZodZiai
con CV CV
ipo
ki Giuo ai
pi maisiais
skiemenimi-
s, isolau i
zodziai
pe scai y i
nomina i i-
ne
in onazione.
Li uiy
kalbos
ekspe ime-
n iné
medzZiaga
j asy a
2003 m.
Vilniaus
uni e si e-
o Kauno
umani a io
akul e o
Ekspe ime-
n inés
one ikos
labo a o i-
joje.
Dik o iais
sceglie e
p o ession-
is ial is
a o i:
E aldas
Leskauskas
(g. 1976),
gimé e i e
Kaune,
la o a
Akademinia-
me Kauno
d amas
ea e,
kalba
bend ine
lie u iy
kalba;
Dainius
S obonas
(g. 1968),
gimé i
mokési
Vilniuje,
21-e iy
pe sikélé |
Kaung i éia
i e già
ylika
me y. La ba
nell'Academ-
ic Kauno
d amas
ea e,
pa la ben-
d ine
lie u iy
kalba.
Dik o iy
in onazioni
aiska
inlyiai non
e a
egolamen-
a a,
p asi a leg
eadu
no maliu
empu,
engoan
esp essi -
umo, e kuo
neu ales-
ne
nomina i i-
ne
in onazion-
e.
Apa a iné
j anga:
compu e is
Cele on 333
Mhz64 Mb
RAM4 Mb
SVGASB
Audio PC I
64 V,
mik o onas
Senheise
MD 421,
ampli ica -
o e
Audio ech-
nica ART
27F Tube
Mic / /.
Segmen a-
zione e
spek iné
analisié di
I aSo
esegui a
VU KHF
Ekspe ime-
n inés
one ikos
labo a o i-
joje
p og amma
PRAAT
4.0.47. Figli
S a is ici-
Ci i ì
e e ua-
e con
p og ammi
Mic oso
Excel,
S a is ica
5.5 e SPSS
12.0 o
Windows.
Ekspe ime-
n iniy
duomeny
analizei
sceglie e
neu alesni
p iegaidziy
denominini-
mi: in ece di
i agalés
p iegaidés
u ilizza a
ci kum lek-
siné, in ece
di
i ap a-
dés
akii iné.
Schemose
u ilizza e
p iegaidziy
pa adinimy
san ump-
os:
ci kum lek-
siné ,,c*,
akii ine ,,a.
2.
TRUKME
Zodiuse
misu a a
ki ¢iuo o
p imo
CVCV ipo
skiemens
mono o-
ngo
assoliu i
ukmé e
ZodZio
assoliu i
ukmé
milliseku-
ndémis,
secondo
ciò
calci ica-
a
appo o-
kiné
ukmé [x
= X,:
X,(X,balsio
ukmé;
X, zodzio
ukmé)].
Rice u i
da i
j alu a e
s a is i8
(C . Tab.
1).
Ci kum l-
eksiniu e
aki iniy
balsiy
alo ony
absoliuci-
os
ukmés
appo i
mos a i
in 1
abelle,
da i
desc i -
i i 1 ms
p ecision-
e. Come
ediamo,
s a is i8-
kai
di e is-
ce
a idabil-
men e
solo una
posizione:
ci kum l-
eksinis
[@-] è
ilgesnis
uZ aki inj
[d-],
pasicliau-
jamieji
in e alli
nedaug
esusike-
a.
Aisku,
ale
isul a o-
im u éjo
j akos
maza
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 5 1
LENTELE.
BALSIU
ALOTONU
ABSOLU-
TUTI
MURUT-
ME E
STATISTICIS ISO VALUAMENTA?
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) ,>
< , {i'] 32
234 39,64
16,9 220 +
248
[é] 34 222
51,44 231
204 + 240
1,02< ,,;
=2,00 [é]
31 242
35,09 14,5
229 + 255
0,36< ,,;
=2,00
[é'] 7 35
239 31,59
13,2 228 +
250
[é"] 28
26433,35
12,6 251 +
277 /
[a°] 42 247
27,26 11,0
239 + 256
[a-] 8 227
19,04 8,4
211 + 243
2,10> ,,,=-
2,01
[o°] 38 246
36,42 14,8
234 + 258
0,50< ,,,=-
1,99
Io] 36 241
36,14 15,0
229+ 2540
[a] 46 226
42,58 18,8
214 + 239
[a] 46 233
39,74 17,1
221 + 245
0,75<
=1,99
aki iniy
[d-] im is.
Tu o ki y
balsiy
0,05
_
alo ony
lesiaujam-
ieji
in e alli
susice a
e ju
S uden o
c i e ius
non indica
pa ikimy
ski umy,
aciau
compa us
lesiaujam-
osius
in e alli e
mediu ki-
us
osse ima
didesné
ci kum le-
ksiniy
balsiymé
(iSsky us
ci kum le-
ksinj [a], il
cui
ukmés
mediu kis
maZesse-
e).
Ci kum le-
ksiniy
balsiy
mediu kiai
3-20 ms
didesni uz
aki iniy
balsiy
idu kius,
anche
ci kum le-
ksiniy
balsiy
pasikliauj-
amujy
in e aly
apa inés
1-28 ms
limi e e
i su inés
4-13 ms
limi e
eiksmés
semp e
didesnés
negu
aku iniy.
Paanalizu-
occhiamo
ela i i
du kinés
ukmés
da i:
secondo
abelle
(Z .
abelle 2)
s a is iS-
kai
a idabil-
men e non
scende né
una
posizione.
Taciau
palligine
pasicliauj-
amuosius
in e alli
possiamo
osse éa-
e che
nelle
qua o
posizioni i§
penkiy
ci kum le-
ksiniy
balsiy
pasicliauj-
amujy
in e aly
apa inés
i
i su inés
limos
eikSmeé
didesneé
uz aki iniu.
ISanaliza -
us isy
i iamyjy
balsiy
ukmés
da i
s a is i8-
kai
a idimy
isul a i
o enu a,
ma
compa a-
us
basiauja-
muosius
in e alus
osse é -
as
gene ale
sis eminio
pobidzio
désningu-
m: sia
assoliucio-
s, sia
ela i iki-
nés
ci kum le-
ksiniy
balsiy
ukmés
in e allai
indicano,
che Sios
p iegaidés
o iai
sono
ilgesni
negu
aki iniai.
Toks
désningu-
mas
i8 ySkéja
in qua o
pa e i
pa agona-
e i$
penkiy.
Pas icliau-
jamujy
in e aly
diapazony
ski umus
pa emia i
ukmés
mediu kia-
i:
ci kum le-
ksiniy
balsiy
absoliu i
ukmeé
243 ms
(san ykiné
0,35),
akii iniy
0,232
ms33).
a
Len elé-
se
a oja-
my
simboliy
eiksmé-
s: n
ma a i-
my
nume iiu-
s, ¥
a i me i-
co
mediu ki-
s, s
s anda -
inis
nuok ypi-
s,
a iacij-
os
koe icie-
n ; pasikl.
in e .
con idia-
mosi
in e all-
o, ,¢
calcola a
S uden e
c i e ius
eikSmé,
,k i iné
S uden e
c i e ius
eiksmé,
a
ezul a-
y
eiksmin-
gumo li ello.
6
|
ROBERTAS
KUDIRKA
2
LENTELE.
BALSIUV
ALOTONU
SANTYKI-
NE
TRUKME
IR STATISTINIS
JOS
VERTINIMAS
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) >
< ,
{i']
32
0,33
0,07
21,0
0,31
+
0,36
{é] 34 0,33
__ 0,07 20,8
0,30 + 0,35
0,27< ,,,=-
2,00 [é'] 31
0,34 0,06
17,9 0,32 +
0,36
[é] _ 35,
0,35 0,06
18,2 0,33 +
0,37
0,76< ,,,=-
2,00 a Ss
Le eee
[a] 42 0,33
0,05 14,1
0,32 + 0,35
[@'] a ae
0,30 0,03 | _
10,3 7 0,28
+ 0,33 7 _
1,79< ,.5=-
2,01
[6°] 38 0,35
0,07 19,2
0,33 + 0,37
0,26< , =
1,99
[ej Be a
Se eee
[a] 46 0,34
0,06 19,0
0,32 + 0,36
ee Se OL
ee
3. TONI
SOTTIMI-
NALE
Il onno
p incipa-
le è s a o
misu a o
imi ando
eiksmes
i§ penkiy
ono
kon i o
luogo,
balsio
ukmé
dalijama
j
cinqueas
pa i
o izzon -
ali
e ical-
men e;
misu a a
Siusi nei
cinque
pun i8ku:
balsio
iniziZioje,
alla ine e
pe
mediu j,
poi
a ka pos
dal
p adzZio
ino a
mezzo e
dal
mezzo
ino alla
ine
di isoma
pe
me ࢠe
misu a a
in quS i
pun i.
Suus da i
è s a a
calcola a
la gamma
di ono
p incipa-
le
in e al-
lo a
ono
kon i o
i siinés
e
Zemiaus-
io aSko.
È s a o
anche
misu a o
del ono
p incipa-
le pikiné
eiksmé,
pikinés
eikSmés
empo di
appa izi-
one
milliseku-
ndémis
(dis anza
dal balsio
a imo
p adzZi-
os alS¢
al oissi-
mo
aSko). I
isul a i
engono
p esen -
a i in
abella 3.
S a is i-
cai
con oll-
ous
pa agon-
amus
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
diapazo-
no plocius
pa ikimy
ski umy
negau a:
diapazon-
ai
panaSaus
plocio,
dazniau
pla esni
ci kum l-
eksiniy
balky
ski um-
y,
siy
diapazonai.
Pasikliaujamuyjy
in e aly
analizé
aip
pa
ne odo
kokiy
no s
sis emi8-
in e all-
ai
pe siden-
gia,
qualche
ol a, si
può di e,
anche
su ampa.
An uoju
del ono
p incipa-
le
pozymiu
pikine del
ono
p incipa-
le
eikSme
alo onai
anche
non
scindono:
isu
ne i sy-
a k i iné
S uden o
c i e ius
eik8mé.
Pe z elg-
us
ski ingy
alo ony
ono
pikinés
eikSmés
pasilliauj-
amuosius
in e al-
us e
idu kius
nepas e-
bima
aiskiy
polinkiy:
qualche
idu kiai
e
pasilliauj-
amuju
in e aly
iby
eiksmés
didesnés
ci kum l-
eksiniy
balsiy
([@] 1,42
h , pasikl.
in e .
0,80 + 2,04
h i [a°]
1,05 h ,
pasikl.
in e .
-0,18 + 2,28
h ; [6°] c
1,51 h ,
pasikl.
in e .
0,91 + 2,11
h e [6']
1,50 h ,
pasikl.
in e .
0,92 + 2,08
h ; [a] c
2,59 h ,
pasikl.
in e .
2,15 + 3,02
h i
MONOFTO-
NGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI |
7 [ i] a 2,31
h , pasikl.
in e . 1,84
+ 2,78 h ), o
qualche
aki iniy
({/-] a 2,35
h , pasikl.
in e . 1,90
+ 2,80 h e
[i] c 2,17 h ,
pasikl.
in e . 1,75
+ 2,59 h ;
[é-] a 1,96
h , pasikl.
in e . 1,43
+ 2,49 h e
[é] c. 1,62
h , pasikl.
in e . 0,95
+ 2,29 h ).
T e¢is
analizza o
del
p incipale
ono
pozymis è
pikinis del
p incipale
ono
empo.
S a is i8-
kai
con ollus
isul a i
de e min-
a o, che
eikSmin-
gy
ski umy
né a: ono
i s inés
empo
appa ime-
n o mol o
i ai us,
pasicliauj-
amieji
in e alli
isu
susike a.
Palyginus
ci kum le-
ksiniy
balsiu
picinio
p incipale
ono del
empo
medu kius
e
pasicliauj-
amuosius
in e alus
con
aki iniais
kokio no s
sis emis-
ko
pobidzio
désningu-
mo
nepas eb-
é a:
qualche
ol a
medu kiai
e
pasicliauj-
amuju
in e aly
iby
eikSmes
didesnés
ci kum le-
ksiniy
balsiy ([é']
109,16 ms,
pasikl.
in e .
77,15 +
141,17 ms è
[é-] 72,89
ms, pasikl.
in e .
46,80 +
98,97 ms;
[a] 101 ms,
p esikl.
in e .
69,62 +
132,38 ms e
[a°] 98,88
ms, pasikl.
in e . 8,26
+ 189,49
ms; [6°]
130,55 ms,
pasikl.
in e . 926
+ 162,84 ms
e [68,°]
92,31 ms,
pasikl.
in e .
63,54 +
121,08 ms),
e qualche
aki iniy
({i'] 90 ms,
pasikl.
in e .
64,13 +
115,87 ms e
[i-] 82,78
ms, pasikl.
in e .
53,48 +
112,09 ms;
[ i'] 77,96
ms, pasikl.
in e .
56,01 +
99,90 ms e
[i] 69,98 ms,
pasikl.
in e .
48,01 +
91,95 ms).
Schemo-
se (Z . 1,
2, 3, 4, 5
ig.)
pi au ia-
e del
p incipale
ono
k ei és
secondo
balsiu
misu azi-
one da i,
p eseus
i8 penkiy
k ei és
ie y. Si
può
con on-
a e,
come
kin a
ci kum l-
eksinés e
akii ine
p iegaidz-
iy
p incipale
ono
k ei es.
Vede e,
che
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
ono
diapazon-
ai
panasis,
qualche,
si può
di e,
pe sino
coincida
pasikliau-
jamyjy
in e aly
con ini. 3
LENTELE.
BALSIU
ALOTONY
PAGRINDI-
NIO TONO
POZYMIAI
IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Ti iamas-
is Balsiai_
n x s (%)
95%
pasikl.
in e . >
< ,
pozymis
Diapazon-
as_ [i-] 32
1,54 1,28
83,1 1,08 +
2,00 (h )
] 34 147)
1,124 76,08
+ 1,86
0,23< ,,,=-
2,00
Pikinispa--
[i] 32 2.17.
1,16 53,4
1,75 2,59
g adinis
[ ] 334.
2,35° 1,29
55,1 1,90 =
2,80
0,59< ,,.=-
2,00 onas
(h ) ee
P incipino
[i] 32 82,78
81,26 98,2
53,48 + 112,09
ono
i siinés
{é-] 34 90,00
74,16 82,4
64,13 + 115,87
0,38< ,,,=2,00
empo di
appa izione
(ms)
Diapazon-
a_ [é"] 31
129 0574
Sd7 1,01 +
1,56 oy
OTA B00
8 |
ROBERT-
US
KUDIRKA
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n
pozymis
I n (%) 95%
pasikl.
in e . , <>
< ,
Pikinispa-[-
@] 31 1,62
1,82 1123 0,95
+ 2,29
g indinis [é]
35 1,96 1,55
~°79;0 1,43 +
2,49 0,82
< ,,,=2,00
(h )
P incipale
[é-] 31 109,
87,93 27
77,915 +
141,17 ono
i siinés
[¢-] 35 72,89
75, 104,280
46, + 98,
1,9781 ,,,=2,-
00 RASER)
ss = Bis an
Diapazone_
[é°] 1,8 285.
1,39. 75,2 1,31
+ 2,39
(ho) a a ie
Pikinis
pa-_[é"] 28 1,
1,68 121,4
0,38 + 2,03
g indinis
beans ( )
mach Bani
ha =e
P incipinio
[é] 28 107,11
97,591,91,96,-
91,026 +
144,95 ono
i s inés
appa izione
empo (ms)
Diapazonas
69,_ [d°] <8
1,078,68,1
1,24 + 1,91
(h ) [a] 8
1,101,091 83,2
0,33 +
1,050,019,
Pikinispa-[a-
38@] 42 1,42
1,090,140,080
0,080 +
1,090,060 [a]
1,01,067 1,067
1,047
1,139,028
-0,050 + +
0,090,029]
Tone + + +
91,0391 [ ]
[ ] [ ] [ ]
421,0381,07,0-
699,08,0699,0-
699,0699,069-
2,0692,0692,0-
692,018]
Tone + + +
109,0899,089-
8,0998,0998,0-
999,0999,099-
9,099 [ ]
Diapazonas
(h ) [6] 36
1,28 0,96
75,4 0,95 +
1,60
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n ¥ s (%)
95%
pasikl.
in e .
,> < ,
pee _
Pikinis
pa-[0°] 38
1,51 120 1,582
0,91 + 2,11 0,
< ,,=1,99
g indini°] 36
1,50 1,72
114,592 + 2,08
onas (h )
a,,, 38 130,55
98,25 75,3
98,26 + 162,84
1,79
< ,,,=1,99
ono
i siinés 2,
2, 36
92,182,182,18-
5, 85, + 121,08
empo di
appa izion-
e. _ 7
Diapazonas
[i] 46 0,02
0,090 81,3
1,42 + 2, 46 32
[i] 1, 1, 1, 1, 1,
0,79 [i] 1, 0,33
1,774,
1,141,401,181-
,261,99]
Pikinis + +
1,59 [a] 46 +
1,59 [a] + 1,69
[i] +
1,878,98,98,9-
8,98,98,98,98,-
98,99,99,99,9-
9,99,99,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,
0,05
16
|
ROBERTAS
KUDIRKA
7 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINI-
VY [é'] (-)
IR
AKUTINIU
[é-] (-:)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
70
|
68
66
64
62
71,39
71,46
70,79
70'29
70,17
in ae 89:49
|
™~
i
%
67.61
67,57;
°9'8
68.89
67,65
/
13 T
68,19
65,22
65,29
64,65.
8 PAV.
CIRKUME-
FLEKSIN-
IY [4°] (-)
IR
AKUTINIV
[4°] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
77
dB
74
74,34
74.63
74,54
59
4
70,94 71,05 70,63
go 70,25 99
61,33
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
9 PAV.
CIRKUME-
LEKSINI-
VY [6°] (-)
IR
AKUTINIY
[6] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
76
|
dB
74
*
TE 72,7786
e 70,97
oe |
71,31
71,44
J 7a | a
Z|
#0 70,74
70,19 F
z 69,07
| |
68,51
69,84
69,77
_—
|
| L 67,79
71 iY
69,08 , | i
a
66,97
67,08
|
66
|
|
66,27
|
65,64
So s 65,15
64
10 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
[a] (-) IR
AKUTINIY
[u'] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
63 J oe
18 |
ROBERT-
US
KUDIRKA
5.
FORMAN-
TINE STRUCTURA
Spe o-
g amme
e ano
iSma uo i
ci kum l-
eksiniy e
aki iniy
balsiy
p imiosi e
secondosi
o mané-
iy idu io
dazniai.
Fo y da i
da i
j e i i
s a is i8-
kai, medie
e
idia izie
in e alli
desc en-
d in a 10
Hz
accu a -
ezza. I
isul a i
sono
ipo a i
in abella
5. 5
LENTELE.
BALSIU
ALOTON-
UY
PIRMOSI-
OS IR
ANTROSI-
OS (F, IR
F,)
FORMAN-
CIVY
DAZNIAI IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Fo man -
és _
Balsiai n ¥
(Hz) s(Hz)
(%) > 95%
pasikl.
in e .
(Hz) i> s ,
F, [ -] 32
230 15,83
6,8 230 +
240
[i] 34 240
13,19: 5,6
230 + 240
0,75
< ,),=2,00
F, { -] 32.
2230 88,08
4,0 2200 +
2260
_ [i] 34 2220
91,08 4,1
2190 +
2250 0,35
< ,,; =2,00
5 [é] 31 340
19,14 5,6
330 + 350
[é"] 35 350
16,97 4,9"
340 + 350 L
1,33< ,,,.=-
2,00
F, [é] 31
2090 112,19
5,4 2040 +
2130
{é] 35 2090
98,15 4,7
2060 +
2120
0,13< ,,,=-
2,00
F, [é"] 28
650 30,83
4,8 640 +
660
F, [é] 28
1710.
235,25 13,7
1620 +
1800 =
F [a°] 42
690 43,38
6,3 680 +
700
[a°] 8 690
47,43 6,9
650 + 730
0,09< ,,,=-
2,01
E, [a] 42
1220 128,57
10,5 1180 +
1260
[a°] 8 1260
19,09 1,5
1240 +
1270
0,80< ,,.=-
2,01
F, [6°] 38
440 46,76
10,6 430 +
460 0,43< ,
= 1,99
[6°]
36
_
440
35325,
‘7,9
.
430
+
460
F, [6'] 38
780 182,63
23,3 720 +
840
1,56< ,.,=-
1,99
[6°]
36
730
74,20
10,1
710
+
760
F, [a] 46
300 29,11
9,8 290 +
310
[uw] 46
290 25,58
8,7 = 280 +
300
0,84< ,,,=-
1,99
F, [a] 46
660 90,47
13,7 630 +
690
[u-] 46 670
110,00 16,5
630 + 700
0,28< .,=1-
,99
0,05
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI | 19
Lyginan
ci kum leksiniy i
aki iniy balsiy
pi mosios i
an osios
o man¢iy idu kiy
daZ s a is inius8kai
pa ikimy ski umy
nenus a y a:
pasikliaujamieji
in e a11 PAV.
CIRKUMFLEKSINIVU
(-) IR ACUTINIU (-+)
BALSIU SPEKTRINES
CHARACTERISTIKOS
2g EkHz 4
po
12 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
IR
AKUTINIU
BALSIU
PIRMOJI
(F,) IR
ANTROJI
(F,)
FORMAN-
TES
-se 2500
| He };
2230 [#*];
2220 j:
|.. [é'];
209q¢'];
2090 a a
2000
|
[2°];
1680
|
|
7
|
+ 1500 _SS
SSS ee bo
(@'};
1220
[4°];
1260
||
: a
||
1000
+
—__—
=
.
—
|
. [O°]; 780,
2°}; 650
[2°]; 690
[4]; 690
gy" 730 |
| o ¢ ae ||
500 | [2°];
[ui]; 660
670 | | wee
(EY 3406};
1] °}; 230
F]; 240°
(O};
440{6"];
440 |
_¢
@
|
| [2]; 300
[ui]; 290 |
| |
1]
| |
°
°
20 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
lai mol o
susike -
a o
anche
coincide,
caliua a
S uden o
c i e iij-
aus
eikmeé
dazniaus-
iai mol o
maza, né
una
posizione
ne i Sija
c i inés
eikSmé-
s. DaZ più
o man¢-
iy
eiksmés
di e is-
ce 10 Hz o
coincam-
pa,
i8sky us
balsius
[a] e [o-],
quando
ci kum l-
eksiniy
balsiy
an osi-
os
o man -
és
eikSmes
di e is-
ce dall
aki iniy
40-50 Hz.
Apibend -
inan si
può a e
is ada,
che
o man -
inés
s uk i-
os
peculia -
ybémis
p iegaid-
és non
scindono.
Allo
e iden Z-
iai è
possibile
isi alizza-
e
panag in-
éjus 11 e
12
schemas.
6.
ISVADOS
ISanaliza us
spe imen ali
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy da i si
possono
a e okie
iS adas: dzio
désninguma-
s: sia
a.
T ukme
ci kum leksiniai
balsiai
nuo
aki iniy
s a is iSkai
pa ikimai
nesiski ia,
a¢iau
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
pas ebimas
bend as
sis eminio
pobi-
absoliucios,
sia
san ykinés
ci kum lek-
siniy balsiy
ukmeés
in e alai
indicano, che
Sios
p iegaidésiai
balsiai sono
ilgesni negu
aki iniai.
Toks
désningum-
as
is yskéja in
qua o
pa e i
pa agona e
i8 penkiu. b. Il
p incipale
ono e
in ensi à
pozymiais
ci kum lek-
siné
p iegaidé
dallo
aki inés
s a is i8kai
a idabilme-
n e non
di e isce,
passiliauja-
mieji
in e alli
sis eminio
pobudzio
ski umy
ne odo,
issky us
in e als di
diapazono di
in ensi à,
che indicano
ci kum lek-
siniy balsiy
pla elesnj
diapazona. c.
Compa ando
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy la
p ima e la
seconda
o manciy
midu io
daZnius
s a is iskai
pa ikimy
di e enza-
umu non
s abili a:
pasicliauja-
mieji
in e alli
mol o
susike a o
anche
coinciden a.
SALTINIU
SUTRUMPINI-
MAI DLKZ
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas, 4
eid., y .
ed., Keinys,
S. Vilnius:
Mokslo i
encyclopedi-
jy publishing
ins i u a,
2000. TZ
Ta p au in-
iy Zodziy
Zodynas,
Vilnius: Alma
li e a, 2001.
LITERATURA
Amp azas,
V., ed., 1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedi-
jy wydaykla.
ANUSIENE, L.
1983:
Ki Giuo y
ilgujy balsiy
ukmé
lie u iy
bend inés
lingua
azése.
Kalbo y a,
34 (1), 5-13.
ATKOCAI-
TYTE, D.
2000:
Pie y
Zemaiciy
aseinis-
kiy
onologi-
ne
sis ema:
p ozodi-
ja e
ocalism-
o.
Do a o
disse a-
zione,
Vilnius:
VPU.
Bace ic1-
0Té, R.
2001:
Sakiy
snek os
onologi-
né
sis ema:
p ozodija i ocalizmas. Do a o disse azione, Vil-
nius:
VPU.
BuKANTI-
S, J. 1984:
Donoaoe-
ua
onHome-
maiimck-
ozo
Bapuaiic-
koeo
2osopa.
Do a o
E1puKAITIENE,
E.
1977:
Kupiskény
mono ongy
p iegaideés.
Kalbo y a
28
(1),
18-23.
disse a-
zione,
Vilnius:
VU.
Gi penis,
A. 1967:
Mazeikiy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
ypa ybé-
s.
Kalbo y-
a 15,
26-27.
Gi penis,
A. 1974:
P ozodin-
és
p iegaid-
ziu
ypa ybés
Siau és
Zemaiciy
a méje.
Ekspe i-
men ine i
p ak iné
one ica
6, 160-198.
Gi penis,
A. 1996:
Ene ge i-
né
Siau és
Zemaiciy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
na u a
in e p e-
azione.
Bal is i-
ca 31 (1),
71-84.
Gi en s,
A. 1998:
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
és
dis in ia-
mieji
poZymiai.
Lie u iy
kalba:
y éjai i
y imai.
Kon e e-
ncija
Kazimie-
o
Jauniaus
ai 150 anni
di nasci a
e ai 90 anni di mo e comminéms commemo a e. P anesimy ezés, Vilnius: VPU, LKI, 37-38.
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 21
Gi penis,
A.,
PupKis,
A.1974:
Pie iniy
aka u
aukS ai¢-
iy
p iegaid-
és
(p ozodi-
niai
pozymiai-
).
Ekspe imen iné i p ak iné one ica 6, 107-125.
KacIuskI-
ENg, G.,
Gi DENIS,
A. 1997:
Ry y
auks aid-
iy e
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
es:
bend yb-
és e
ski um-
ai.
Kalbo y-
a 46 (1),
31-36.
KauKENI-
ENE, L.
2003:
Li uiy
bend in-
és lingua
neki ¢iu-
o y balsiu
kiekybé.
Li uiy
kalbo y -
os domande
48,
35-47.
KAZLAU-
SKIENE,
A. 1998:
Pie iniy
aka y
auks aic-
iy
a més
balsiy
kiekybé.
Do a o
disse azione, Kaunas:
VDU.
Kazzaus-
kas, J.
1966:
Fonologi-
né ki cio
aidos
bal y
kalbose
in e p e-
azione.
Bal is i-
ca 2 (2),
119-132.
Kosiene,
O.
1982:
Ry y
auks ai¢iy
u eniskiy
mono ongy
p iegaides.
Kalbo y a
33
(1),
61-71.
Laiconai-
E, A.
1959: Dél
lie u iy
lingua
ki cio e
p iegaid-
és
sup a i-
mo.
Kalbo y-
a 1,
71-100.
Laiconal-
e, A.
1958:
Li e a ii-
inés
lie u iy
kalbos
ki cia i-
mas,
Vilnius:
Mokslas.
Leskaus-
kalTE, A.
2000:
Sei ijy
Snek os
mis iyjy
d iga siy
p iegaid-
és.
Lie u iy
153-164.
kalbo y -
os
klausimai
43,
MuRINIeE-
nk, L.
2000:
Akmenés
Snek os
onologi-
né
sis ema:
ocaliz-
mo e p ozodija. Do a o disse azione, Vilnius: VU.
Pake ys,
A. 1967a:
Ci ca
ki i.
Kalbo y-
a 18,
129-134.
Pake ys,
A. 1967b:
Spek in-
iai
i ap -
adiiy i
i aga-
liy
d ibalsiy
ski um-
ai. Spalio
e oliuci-
ja e
pubbliche
scienze in
Li uania:
con e e-
nze
medZiag-
a, Vilnius.
Paxe ys,
A. 1968a:
Daba in-
és
lie u iy
li e a ii -
inés
linguis i
sudé iniy
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai.
Ekspe i-
men inés
one ica
e
psicolog-
ia della
lingua
koliok iu-
mo
meziaga
3, 97-118.
Paxe ys,
A. 1968b:
Lie u iy
li e a ii -
inés
kalbos
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai:
ekspe i-
men inis
one inis
y imas.
Kandida-
o
disse a-
zione,
Vilnius:
VPI.
Pake ys,
A. 1982:
Lie u iy
bend in-
és kalbos
p ozodija, Vilnius: Mokslas.
Paxe ys,
A. 1995:
Lie u iy
bend in-
és kalbos
one ika,
Vilnius:
Za a.
Pake ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1970:
O HocHiT-
esIbHasl
JVIMTEJI-
bHOCTb
WIACHBIX
JIMTOBC-
KOTO
AA3bIKa.
Ekspe im-
en inés
one ica
e
psicologia
della
lingua
koliok iu-
mo
mediZiag-
a:
linguaggi
suoni e
in onazio-
ne, 4, 30-53.
Paxe ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1972:
O Hoc i -
esIbHasl
JIMTeJIb-
BHOCTb
JM(TOHT-
OB
JIMTOBC-
KOTO
A3bIKa.
Mamepua-
noi
konnokéu-
yma
aabopam-
opuu
3kcnepu-
mMeHma-
nbHol
~oKemuKu
U
Ncuxonoe-
uu pe u 5,
3-36.
S unpz1A,
B. 1996:
Lie u iy
kalbos
ki cia im-
as, Vilnius:
Bal os
lankos.
S ece ici-
us, B. 1964:
[pocmpie enacnbie cogpemeHHoeo AumoecKoeo AUMepamypHoeo A3bIKA. Kany. TUcep allns, Bwu oc: BITH.
S ece ici-
us, B. 1978:
Bend inés
linguaggio
p iegaidz-
iy
in ensi -
um
ice ca
analizés-sin ezés-analizés me odo.
I suoni di
linguagg-
io e
melodica,
Vilnius:
Mokslas,
64-67.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1960:
Lie u iy
kalbos
balsiy i
d ibalsiy
ilgumas,
oppu e
kiekybe.
Li uiy
kalbo y -
os
domande
3, 207-217.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1995:
Bend in-
és
lie u iy
kalbos
p iegaid-
és,
Vilnius:
Enciklop-
edija.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
paginidai
i
Zodynas,
Vilnius:
P adai.
Vi kausk-
as, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedijy leidybos ins i u as.
Robe as
Kudi ka
Gau a
2005 05 12
Uni e si-
à di
Vilnius KHF
Uzsienio
kalby
ka ed a
Mui inés
g. 8,
LT-44280,
Kaunas,
Li uania
[email p o ec ed]