scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai

Author: Robertas Kudirka
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1111/1191
ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII (2005), 1
-21
Lie u iy
bend ines
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniai
pozymiai
ROBERTAS
KUDIRKA
Vilniaus
uni e si e-
as Kauno
humani a -
inis
akul e as
The
pu pose o
he a icle
is o
desc ibe
he
acous ic
ea u es
o
S anda d
Li huanian
accen ed
monoph h-
ongs and
o e eal
di e enc-
es
be ween
ci cum lex
and acu e
ones.
Ini ially
s essed
wo ds
wi h
monoph h-
ongs o
he CVCV
ype, we e
in es iga -
ed. In all,
376 wo ds
o his
ype we e
selec ed.
The
analysis o
he
spec og -
ams was
based on
desc ip i-
on and
in es iga -
ion o he
ollowing
p ope ies
o
monoph h-
ongs:
undamen-
al
equency,
in ensi y,
du a ion,
and basic
o man .
1.IVADAS
Li uiy
bend ines
kalbos
p iegaideés
ins umen-
iSkai già
nemazai
sono
y ine os.
Scol ando
quei
isul a i
spe imen y
ap asus
k in a j
akis zymiai
besci ian i
lie u iy
kalbos
p iegaidziy
akus iniy
pozymiy
da i e ju
alu azion-
e. Li uiy
bend inés
lingua
y éjai
ukme
iSski ia
come una
impo an i-
iausiy
pozymiy.
Ekspe ime-
n iniy
y inéjimy
is adose si
a e ma
che
i agali$-
kai
ki ciuo y
ukme
didesné
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1970: 43-47;
S ece icius
1964;
Vai ke ici -
e: 210-216;
1960 2001:
31). Alcuni
y éjai
sono ga e
di e so
isul a o:
i ap ad-
ziai
d ibalsiai a
ol e
possono
esse e
ilgesni negu
i agaliai
(Pake ys
1968a: 106;
Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 7).
Così
pa ée a
che
dipendomai
dal
p iegaideés
keiiasi
skiemens
daliy
ukme:
aki iniy
d ibalsiy
ilgesni
p imiieji
deémenys,
ci kum lek-
siniu
an ieji
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 34).
Paciame più
ecen e
complessin-
eés del
dis u més
ice ca ha
s abili o
che ki ia i i
oci b e i
uz
co ispond-
en i
ilguosius
maZdaug
ol e più
b e i,
aciau
espe imen-
e j
p iegaides
nea siz el
2,3Pag undi-
nio ono
peculia i à
i iné ojy
alu a e
ne iena ei-
kSmiskai.
S a o che il
ono
p incipale
dipende più
dal azés
in onació,
qualche
ol a
pe sino si
giama
(Kaukéniené
2003:
40-47).
sos iene
che il ono
sia solo
azés
in onacijos
eiskimo
p iemoné
(Pake ys
1982: 116).
Sulla base di
dueibalsiy
s udio
spe imen i-
ne
medZiaga,
si ende a
non ipa i i-
ca e
kylancio e
k in ancio
oninio ipo
di esse e,
pe ché jy
s udiimai
indicano
che aki iné
e
ci kum lek-
siné
p iegaidés
possono
bi i sia
kylanio, sia
k in ancio
ono, odél
ono
ki igona
non bi i
dis inguam-
asis
p iegaidés
pozymis
(Lai é:
71-100 (1958);
plg.
S ece iciu-
s: 1964!. '
Valu ando
spe imen y
i8 adas
semp e
bisogna
ene é in
men e che
le ice che
sono s a e
esegui e
non con
omona
appa a ine
e
p og ammi-
ne j anga,
e ques o
può
de e mina
di e si
isul a i. La
s essa si
può di e e di
spe imen i-
ne
medZiaga:
ieni i ia
di ongus,
al imono -
ongus.
2 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
Panasis
isul a i
o ene e
iS y us
sudé iniy
d ibalsiy
p incipali
ona: 1)
kylan i e
k in an-
j ong
ha
nomina i-
ine
azine
in onazi-
one
iS a i
ZodZiai,
ma quelli
pacios
p iegaid-
es
d ibalsiai
ki y
aziniy
in onaci-
jy
in luenz-
a i può
igy i e
k in an -
i, e
kylan i
ona; 2)
Snabzde-
syje,
u a
ne u inc-
iame F.,
p iegaid-
és aiSkiai
assegna-
e
(Pake ys
1967b:
14-15;
1968b:
83-92).
In ensi i-
à è
anche
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis,
che con
azés
in onazi-
oni al e
maZiau
colleges
negu
p incipa-
le ona.
Adelé
Laigonai-
é,
e e u-
a a
espe im-
en a,
is adose
sos iene,
che non il
p incipa-
le on, 0
in ensi à
è il più
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis
(Laigonai-
é 1958:
90-100;
1959). Gli
espe im-
en i
hanno
s abili o
che
bend in-
és
linguagg-
io
ci kum l-
eksiniai
lunghi
oci e
bilibali a
poche
decimelle
di
decibelo
in ensi -
essi uz
co ispo-
nden i
acu ini
(Pake ys
1982: 175).
Di e is-
ce e la
in ensi à
della
p ima
d ibalsio
o
d iga sio
pa e:
aki iniy
mis iyjy
d iga siy
p ima
pa e
in ensy -
esnée uz
co ispo-
ndamus
ci kum l-
eksiniy
d iga siy
démenis
(Pake ys
1982: 178).
Exis e i
p ieSingy
opiniiy:
B onius
S ece ic-
ius
analizés i
sin ezés
me odo
kai alian-
do il luogo
del picco
di
in ensi à
con oll-
a a la sua
i aka
p iegaid-
és
pe cepi-
mui e
de e mi-
né che
ques o
eikSmn-
gas
pa ame -
o
p iegaid-
és
pe cepi-
men o
(S icius
1978 ece:
66).
Bend in-
és lingua
p iegaid-
es
y ineju-
si
Vale ija
Vai ke i-
ciii é
sos iene
che
p iegaid-
és
di e is-
ce non
ho izon -
aliu
kon i u, e
e ical-
iu suy con
di e en-
zia e
p iegaid-
émis del
ono
p incipal-
e,
in ensi à
e ki y
p iemon-
iy
di e en-
umu,
sukonce-
n uo u
nel suono
i8 ijy
ligios
ukmés-
ke daliy
(Vai ici -
e 1995:
89-91).
P iegaid-
ziy
sky imui
impo a-
n e non
solo
p ozodin-
iuy, ma e
kokybiniy
pozymiy
ki imas.
Sie
pozymiai
ypaé
dipendo-
no dal
ilgojo
skiemens
onemin-
és
sanda o-
s:
p iegaid-
es e
ga sy
qualybes
y$ys
aiSkiai
osse i-
mas
skiemen-
yse, che
cos i ui-
scono
d ibalsie
e mi8 ieji
doppa si-
ai, a
ilgujy
mono o-
ngu
kokybei
p iegaidé
u in i
mazesne
i aka.
Fissa o
che
bend in-
és
linguaggi
aki iniy
d ibalsiy
e
d iga siu
i p imi
démenys
apb esni,
a
ci kum l-
eksiniy
uZda es-
ni
(Pake ys
1995: 298).
Inol e si
no a
anche
che
di e en-
zi
quali a i-
i
asmik-
ia ne
conc ci-
os
o manc-
iy
eikSmé-
s, 0 y
o manc-
iy dazniy
ki imas:
aki iniy
balsiy jis
ySkus i
kon as-
ing,
ci kum l-
eksiniy
maziau
pas ebi-
mas
(Gi denis
1974: 194;
Gi denis,
Pupkis
1974: 119).
Siau és
Zemaiciy
a més
ice che
pa ode,
che
aki iniy
ilguyjy
balsiy
o man¢-
ciy
eikSmés
appa e-
ngono e
dal a ikuliazione: uZda ieji aki iniai oiai sono di uziskesni, appi ieji kompak iskesni. Si pa icola eybe lega a con aki o concen a a e ci kum lekso di uziSka ene gia (Gi denis
1996:
78).
Pas a u-
jyu me y
nei la o i
già si
engono
le opinioni
che
lie u iu
kalbos
p iegaid-
és sono
eg ios
na u ai: li
dis ingue
de e mi-
n i
kokybini-
ai
( emb o)
pozymiai,
skiemeny
kiekybe,
balso
s ip umo
(in ensy umo)
bei
pag indinio
ono
moduliacijos,
spek iné
s uk i-
a
(Amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1982: 189;
Vai ke i-
ci é
1995: 9;
S undzia
1996: 27).
Bisogna
anco a
aggiunge-
e che
non uno
y ine o-
jas sono
uzsimine
su
p iegaid-
ziy
ni eliacij-
a:
Siau és e
y y
aukS aic-
iai
nebeski -
ia
i ap -
adés
p iegaid-
és nuo
i aga-
lés
skiemen-
yse con
ilgaigonai-
siais
balsiais
bei
d ibalsia-
is [ie], [uo]
( aipopa-
n o e
bend ine
kalban -
ys kalba)
(Amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1967a: 132;
1995: 30;
Lai e:
1959 20).
Ni eliazi-
oni
pozymiy
è
nus aciu-
si e Lilija
Anusiene
(1983: 5
12), lei
sos iene
che
i aga-
liy e
i ap -
adziy
balsiy
ukmés
di e en-
zaum
lie u iy
bend iné-
je
alboje è
ni eliuo .
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 3
Kalbo y -
os
pubblica-
zioni è
pubblica-
a
nemaza
lie u iy
a miy
p iegaid-
ziy
y inéji-
my
(A koéai-
y e 2000;
Bukan is
1984;
Eidukai i-
ene 1977;
Kosiené
1982;
KaSkiene,
Gi denis
1997;
Gi denis
1967;
Mu iniene
1974;
Leskaus-
kai é
2000).
ISsamus
è aka y
aukS aic-
iu
kauniSkiy
a més
p iegaid-
ziy
y imas
(Gi denis,
Pupkis
1974:
111-120).
ISanaliza-
e
p ozodin-
ius
pozymius
(balsio
du me,
p incipale
ono
i siine
pade i,
in ensi à
i siineés
pade i)
au o i
is adose
pab ézia,
che
a idimis-
simo
pozymis è
du me e
lei più
assegna
p iegaid-
es. Allo
s esso
modo
p iegaid-
es
di e is-
ce del
ono
p incipale
i s inés
padeé imi
e
dell'in en-
si à
i S ine:
aki iniy
balsiu
in ensi à
i Siine
appa e¢
anksiau
negu
ci kum l-
eksiniy. E
ali
pozymi,
come del
p incipale
ono
diapazo-
ne e
balsiy
pikinis
in ensi à,
dal
p iegaid-
ziu quasi
nep ikla-
uso.
Tokia
i8 ada
éliau ha
con e m-
a o e
al o
pie iniy
aka y
aukS aic-
iy a mes
balsiy
ukmés
analisi:
ci kum l-
eksiniai
balsiai 1,1
ol e
ilgesni uz
aki inius
(Kazlaus-
kiené
1998: 53).
Ins um-
en iskai
i8 y us
aka y
aukS ai¢-
iu
kauniskiy
Sakiy
snek os
p ozodij-
a, si
sos iene
che
pa o en-
emen e
Sios
Snek os
p iegaid-
es di idi
del
p incipale
ono
i s nés
appa izi-
one
empo:
aki iniy
skiemeny
i Siines
iskyla
mol o
an iciiau
negu
ci kum l-
eksiniy
(Bace ici-
i é 2001:
78). Ki i
p ozodin-
iai
pozymiai
dipendo-
no dallo
skiemens
sanda o-
s. Ilgieji
balsiniai
skiemen-
ys anche
anco a
di e is-
ce e
du a a
ci kum l-
eksiniai
skiemen-
ys ilgesni.
Ilgujyu
d ibalsin-
iy e
d iga si-
niy
skiemeny
p iegaid-
es
ySkiaus-
iai di ide
del ono
p incipale
un al o
diapazon-
as:
aki iniy
diapazon-
as più
la go.
Non così
a idabil-
men e
Sio ipo
skiemenis
sepa a
ono
i sine
pade is e
p imojo
déemens
kokybiniai
pozymiai.
akus inio
,,pieSinio“
i
a ikuliacijos
ki imas:
aki as
—
ySkus
i
s aigus,
ci kum lek-
sas
—
ne ySkus
i
olydus
(Gi denis
1974:
192).
Vélesni
y imai
pa odé,
kad
Siau és
Anksì è
s a o
a e ma-
o che
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es sci ia
s aigus o
olydus
zemaiciy
p iegaid-
ziy
dis in ia-
miei
pozymiai
si
collegano
con il
cambiam-
en o del
li ello
gene ale
di
ene gia:
aki as è
concen -
a a di
ene gie, e
ci kum l-
eksas
skiemens
cen e
iScaidi e
di
ene gie.
Espe im-
en ii ha
anche
mos é
e iden e
co elaz-
ione del
ono
p incipale
e li ello di
ene gia,
odél
da oma
i8 ada,
che il
ono
p incipale
è
abbas a-
nza
a idabile
Siau es
Zemaiciy
p iegaid-
ziu
pozymis
(Gi denis
1996: 82).
Anks es-
niy
espe im-
en o
i8 adas
ha
con e m-
a o i più
ecen i
en a i i
modi ica-
ndo
a i icial-
men e il
baseinj
ono e
in ensi à,
pe ché
s abili o
che
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es
di e is-
ce del
ono
p incipale
del
di e so
s upigio:
aki o
onas
chin a
imp o i-
samen e,
e
ci kum l-
ekso
nes aigi-
ai,
uguaglia-
men e
(Gi denis
1998: 38).
Pie y
zemaiciy
a niskiu
p iegaid-
és
ySkiaus-
iai
di e is-
ce
quan i a-
i amen-
e e
dinaminali
posymia:
aki o
umpes-
né a imo
ukmé,
s aigi
p adzia e
in ensyy-
mo
cadimen-
o
di e is-
ce dal
olydesn-
io e
ilgesnio
ci kum l-
ekso
(Bukan is
1984: 22).
Pie y
zemaiciy
aseinis-
kiy
p iegaid-
és
eikSmin-
gai
di e me
du me:
aki iniai
skiemen-
ys ilgesni
uz
ci kum l-
eksinius.
Allo
s esso
modo
impo a-
n e
aseiniS-
kiy
p iegaid-
ziy
pozymis
paginino
ono
judéjimo
aie o-
ija:
akii o
onas
p adzio-
je
aukS ai
pakiles e
quasi
u o il
empo di
pa imo
leidziasi
zemyn, a
ci kum l-
ekso
abbas a-
nza liugu
e
upu j
kylan is
(A koéai-
y e 2000:
114).
[S y us
y y
aukS aic-
iy
p iegaid-
es ha
s abili o
che il più
impo a-
n e li
dis ingue
pozimis
ukmé e
in ensi i-
à
(Kosiené
1982: 67; Eidukai iené 1977: 23). Siau és Zemaiciy e y y auks ai¢iy d ibalsiniy skiemeny con on o mos a che Zemaiciy p iegaides assegna del p incipale ono a iazione di gamma, e y y aukS ai¢iy p iegaidés di e isce p imo demens emb u (KaciuSkiené, Gi denis 1997: 32).
4
|
ROBERTAS
KUDIRKA
Apz elg-
us
lie u iu
kalbos
a miy
p iegaid-
ziy
ice che,
ede e,
opozicijai
eiks i
galimi
i ai is
pozymiai
i
ski ingose
a mése
kiek ieno
p ozo-
che
p iegaid-
ziy dinio
pozymio
eikSmé
né a
ienoda
(Laigonai-
e 1958:
7-90; Kazlauskas 1966:
119-121).
Pe
de e mina-
e, con quali
acus iche
pozymie
di e isco-
no
ci kum lek-
siniai e
aki iniai
mono ong-
ai, abbiamo
esegui o un
espe imen-
o. Sono
s a i
s udia i
acus iniai
ki ¢iuo y
mono on-
gy pozymiai:
p incipale
onos,
in ensi i à,
ukmé,
p incipali
o man és.
Ty imui
sceglie e
bend inés
lie u iy
lingua
d iskiemeni-
ai (iSim iniu
caso
iskiemeni-
ai) ZodZiai,
ku iy
ki ¢iuo as
mono ong-
as è nella
p ima CVCV
ipo
skiemenyje
/. IS zodyny
is ink i
u e
jimanomi
Sio
skiemens
ipo
a ian i con
u i i
balsia e
p iebalsia.
Zodziai
colle i i8
a ies e
aiSkinamy-
jy Zodyny
(Vai ke idii-
é 2001;
Vi kauskas
2001; DLKZ;
TZZ). I8
u o
espe imen-
oui ig ink i
376 ZodZiai
con CV CV
ipo
ki Giuo ai
pi maisiais
skiemenimi-
s, isolau i
zodziai
pe scai y i
nomina i i-
ne
in onazione.
Li uiy
kalbos
ekspe ime-
n iné
medzZiaga
j asy a
2003 m.
Vilniaus
uni e si e-
o Kauno
umani a io
akul e o
Ekspe ime-
n inés
one ikos
labo a o i-
joje.
Dik o iais
sceglie e
p o ession-
is ial is
a o i:
E aldas
Leskauskas
(g. 1976),
gimé e i e
Kaune,
la o a
Akademinia-
me Kauno
d amas
ea e,
kalba
bend ine
lie u iy
kalba;
Dainius
S obonas
(g. 1968),
gimé i
mokési
Vilniuje,
21-e iy
pe sikélé |
Kaung i éia
i e già
ylika
me y. La ba
nell'Academ-
ic Kauno
d amas
ea e,
pa la ben-
d ine
lie u iy
kalba.
Dik o iy
in onazioni
aiska
inlyiai non
e a
egolamen-
a a,
p asi a leg
eadu
no maliu
empu,
engoan
esp essi -
umo, e kuo
neu ales-
ne
nomina i i-
ne
in onazion-
e.
Apa a iné
j anga:
compu e is
Cele on 333
Mhz64 Mb
RAM4 Mb
SVGASB
Audio PC I
64 V,
mik o onas
Senheise
MD 421,
ampli ica -
o e
Audio ech-
nica ART
27F Tube
Mic / /.
Segmen a-
zione e
spek iné
analisié di
I aSo
esegui a
VU KHF
Ekspe ime-
n inés
one ikos
labo a o i-
joje
p og amma
PRAAT
4.0.47. Figli
S a is ici-
Ci i ì
e e ua-
e con
p og ammi
Mic oso
Excel,
S a is ica
5.5 e SPSS
12.0 o
Windows.
Ekspe ime-
n iniy
duomeny
analizei
sceglie e
neu alesni
p iegaidziy
denominini-
mi: in ece di
i agalés
p iegaidés
u ilizza a
ci kum lek-
siné, in ece
di
i ap a-
dés
akii iné.
Schemose
u ilizza e
p iegaidziy
pa adinimy
san ump-
os:
ci kum lek-
siné ,,c*,
akii ine ,,a.
2.
TRUKME
Zodiuse
misu a a
ki ¢iuo o
p imo
CVCV ipo
skiemens
mono o-
ngo
assoliu i
ukmé e
ZodZio
assoliu i
ukmé
milliseku-
ndémis,
secondo
ciò
calci ica-
a
appo o-
kiné
ukmé [x
= X,:
X,(X,balsio
ukmé;
X, zodzio
ukmé)].
Rice u i
da i
j alu a e
s a is i8
(C . Tab.
1).
Ci kum l-
eksiniu e
aki iniy
balsiy
alo ony
absoliuci-
os
ukmés
appo i
mos a i
in 1
abelle,
da i
desc i -
i i 1 ms
p ecision-
e. Come
ediamo,
s a is i8-
kai
di e is-
ce
a idabil-
men e
solo una
posizione:
ci kum l-
eksinis
[@-] è
ilgesnis
uZ aki inj
[d-],
pasicliau-
jamieji
in e alli
nedaug
esusike-
a.
Aisku,
ale
isul a o-
im u éjo
j akos
maza
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 5 1
LENTELE.
BALSIU
ALOTONU
ABSOLU-
TUTI
MURUT-
ME E
STATISTICIS ISO VALUAMENTA?
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) ,>
< , {i'] 32
234 39,64
16,9 220 +
248
[é] 34 222
51,44 231
204 + 240
1,02< ,,;
=2,00 [é]
31 242
35,09 14,5
229 + 255
0,36< ,,;
=2,00
[é'] 7 35
239 31,59
13,2 228 +
250
[é"] 28
26433,35
12,6 251 +
277 /
[a°] 42 247
27,26 11,0
239 + 256
[a-] 8 227
19,04 8,4
211 + 243
2,10> ,,,=-
2,01
[o°] 38 246
36,42 14,8
234 + 258
0,50< ,,,=-
1,99
Io] 36 241
36,14 15,0
229+ 2540
[a] 46 226
42,58 18,8
214 + 239
[a] 46 233
39,74 17,1
221 + 245
0,75<
=1,99
aki iniy
[d-] im is.
Tu o ki y
balsiy
0,05
_
alo ony
lesiaujam-
ieji
in e alli
susice a
e ju
S uden o
c i e ius
non indica
pa ikimy
ski umy,
aciau
compa us
lesiaujam-
osius
in e alli e
mediu ki-
us
osse ima
didesné
ci kum le-
ksiniy
balsiymé
(iSsky us
ci kum le-
ksinj [a], il
cui
ukmés
mediu kis
maZesse-
e).
Ci kum le-
ksiniy
balsiy
mediu kiai
3-20 ms
didesni uz
aki iniy
balsiy
idu kius,
anche
ci kum le-
ksiniy
balsiy
pasikliauj-
amujy
in e aly
apa inés
1-28 ms
limi e e
i su inés
4-13 ms
limi e
eiksmés
semp e
didesnés
negu
aku iniy.
Paanalizu-
occhiamo
ela i i
du kinés
ukmés
da i:
secondo
abelle
(Z .
abelle 2)
s a is iS-
kai
a idabil-
men e non
scende né
una
posizione.
Taciau
palligine
pasicliauj-
amuosius
in e alli
possiamo
osse éa-
e che
nelle
qua o
posizioni i§
penkiy
ci kum le-
ksiniy
balsiy
pasicliauj-
amujy
in e aly
apa inés
i
i su inés
limos
eikSmeé
didesneé
uz aki iniu.
ISanaliza -
us isy
i iamyjy
balsiy
ukmés
da i
s a is i8-
kai
a idimy
isul a i
o enu a,
ma
compa a-
us
basiauja-
muosius
in e alus
osse é -
as
gene ale
sis eminio
pobidzio
désningu-
m: sia
assoliucio-
s, sia
ela i iki-
nés
ci kum le-
ksiniy
balsiy
ukmés
in e allai
indicano,
che Sios
p iegaidés
o iai
sono
ilgesni
negu
aki iniai.
Toks
désningu-
mas
i8 ySkéja
in qua o
pa e i
pa agona-
e i$
penkiy.
Pas icliau-
jamujy
in e aly
diapazony
ski umus
pa emia i
ukmés
mediu kia-
i:
ci kum le-
ksiniy
balsiy
absoliu i
ukmeé
243 ms
(san ykiné
0,35),
akii iniy
0,232
ms33).
a
Len elé-
se
a oja-
my
simboliy
eiksmé-
s: n
ma a i-
my
nume iiu-
s, ¥
a i me i-
co
mediu ki-
s, s
s anda -
inis
nuok ypi-
s,
a iacij-
os
koe icie-
n ; pasikl.
in e .
con idia-
mosi
in e all-
o, ,¢
calcola a
S uden e
c i e ius
eikSmé,
,k i iné
S uden e
c i e ius
eiksmé,
a
ezul a-
y
eiksmin-
gumo li ello.

6
|
ROBERTAS
KUDIRKA
2
LENTELE.
BALSIUV
ALOTONU
SANTYKI-
NE
TRUKME
IR STATISTINIS
JOS
VERTINIMAS
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) >
< ,
{i']
32
0,33
0,07
21,0
0,31
+
0,36
{é] 34 0,33
__ 0,07 20,8
0,30 + 0,35
0,27< ,,,=-
2,00 [é'] 31
0,34 0,06
17,9 0,32 +
0,36
[é] _ 35,
0,35 0,06
18,2 0,33 +
0,37
0,76< ,,,=-
2,00 a Ss
Le eee
[a] 42 0,33
0,05 14,1
0,32 + 0,35
[@'] a ae
0,30 0,03 | _
10,3 7 0,28
+ 0,33 7 _
1,79< ,.5=-
2,01
[6°] 38 0,35
0,07 19,2
0,33 + 0,37
0,26< , =
1,99
[ej Be a
Se eee
[a] 46 0,34
0,06 19,0
0,32 + 0,36
ee Se OL
ee
3. TONI
SOTTIMI-
NALE
Il onno
p incipa-
le è s a o
misu a o
imi ando
eiksmes
i§ penkiy
ono
kon i o
luogo,
balsio
ukmé
dalijama
j
cinqueas
pa i
o izzon -
ali
e ical-
men e;
misu a a
Siusi nei
cinque
pun i8ku:
balsio
iniziZioje,
alla ine e
pe
mediu j,
poi
a ka pos
dal
p adzZio
ino a
mezzo e
dal
mezzo
ino alla
ine
di isoma
pe
me ࢠe
misu a a
in quS i
pun i.
Suus da i
è s a a
calcola a
la gamma
di ono
p incipa-
le
in e al-
lo a
ono
kon i o
i siinés
e
Zemiaus-
io aSko.
È s a o
anche
misu a o
del ono
p incipa-
le pikiné
eiksmé,
pikinés
eikSmés
empo di
appa izi-
one
milliseku-
ndémis
(dis anza
dal balsio
a imo
p adzZi-
os alS¢
al oissi-
mo
aSko). I
isul a i
engono
p esen -
a i in
abella 3.
S a is i-
cai
con oll-
ous
pa agon-
amus
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
diapazo-
no plocius
pa ikimy
ski umy
negau a:
diapazon-
ai
panaSaus
plocio,
dazniau
pla esni
ci kum l-
eksiniy
balky
ski um-
y,
siy
diapazonai.
Pasikliaujamuyjy
in e aly
analizé
aip
pa
ne odo
kokiy
no s
sis emi8-
in e all-
ai
pe siden-
gia,
qualche
ol a, si
può di e,
anche
su ampa.
An uoju
del ono
p incipa-
le
pozymiu
pikine del
ono
p incipa-
le
eikSme
alo onai
anche
non
scindono:
isu
ne i sy-
a k i iné
S uden o
c i e ius
eik8mé.
Pe z elg-
us
ski ingy
alo ony
ono
pikinés
eikSmés
pasilliauj-
amuosius
in e al-
us e
idu kius
nepas e-
bima
aiskiy
polinkiy:
qualche
idu kiai
e
pasilliauj-
amuju
in e aly
iby
eiksmés
didesnés
ci kum l-
eksiniy
balsiy
([@] 1,42
h , pasikl.
in e .
0,80 + 2,04
h i [a°]
1,05 h ,
pasikl.
in e .
-0,18 + 2,28
h ; [6°] c
1,51 h ,
pasikl.
in e .
0,91 + 2,11
h e [6']
1,50 h ,
pasikl.
in e .
0,92 + 2,08
h ; [a] c
2,59 h ,
pasikl.
in e .
2,15 + 3,02
h i
MONOFTO-
NGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI |
7 [ i] a 2,31
h , pasikl.
in e . 1,84
+ 2,78 h ), o
qualche
aki iniy
({/-] a 2,35
h , pasikl.
in e . 1,90
+ 2,80 h e
[i] c 2,17 h ,
pasikl.
in e . 1,75
+ 2,59 h ;
[é-] a 1,96
h , pasikl.
in e . 1,43
+ 2,49 h e
[é] c. 1,62
h , pasikl.
in e . 0,95
+ 2,29 h ).
T e¢is
analizza o
del
p incipale
ono
pozymis è
pikinis del
p incipale
ono
empo.
S a is i8-
kai
con ollus
isul a i
de e min-
a o, che
eikSmin-
gy
ski umy
né a: ono
i s inés
empo
appa ime-
n o mol o
i ai us,
pasicliauj-
amieji
in e alli
isu
susike a.
Palyginus
ci kum le-
ksiniy
balsiu
picinio
p incipale
ono del
empo
medu kius
e
pasicliauj-
amuosius
in e alus
con
aki iniais
kokio no s
sis emis-
ko
pobidzio
désningu-
mo
nepas eb-
é a:
qualche
ol a
medu kiai
e
pasicliauj-
amuju
in e aly
iby
eikSmes
didesnés
ci kum le-
ksiniy
balsiy ([é']
109,16 ms,
pasikl.
in e .
77,15 +
141,17 ms è
[é-] 72,89
ms, pasikl.
in e .
46,80 +
98,97 ms;
[a] 101 ms,
p esikl.
in e .
69,62 +
132,38 ms e
[a°] 98,88
ms, pasikl.
in e . 8,26
+ 189,49
ms; [6°]
130,55 ms,
pasikl.
in e . 926
+ 162,84 ms
e [68,°]
92,31 ms,
pasikl.
in e .
63,54 +
121,08 ms),
e qualche
aki iniy
({i'] 90 ms,
pasikl.
in e .
64,13 +
115,87 ms e
[i-] 82,78
ms, pasikl.
in e .
53,48 +
112,09 ms;
[ i'] 77,96
ms, pasikl.
in e .
56,01 +
99,90 ms e
[i] 69,98 ms,
pasikl.
in e .
48,01 +
91,95 ms).
Schemo-
se (Z . 1,
2, 3, 4, 5
ig.)
pi au ia-
e del
p incipale
ono
k ei és
secondo
balsiu
misu azi-
one da i,
p eseus
i8 penkiy
k ei és
ie y. Si
può
con on-
a e,
come
kin a
ci kum l-
eksinés e
akii ine
p iegaidz-
iy
p incipale
ono
k ei es.
Vede e,
che
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
ono
diapazon-
ai
panasis,
qualche,
si può
di e,
pe sino
coincida
pasikliau-
jamyjy
in e aly
con ini. 3
LENTELE.
BALSIU
ALOTONY
PAGRINDI-
NIO TONO
POZYMIAI
IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Ti iamas-
is Balsiai_
n x s (%)
95%
pasikl.
in e . >
< ,
pozymis
Diapazon-
as_ [i-] 32
1,54 1,28
83,1 1,08 +
2,00 (h )
] 34 147)
1,124 76,08
+ 1,86
0,23< ,,,=-
2,00
Pikinispa--
[i] 32 2.17.
1,16 53,4
1,75 2,59
g adinis
[ ] 334.
2,35° 1,29
55,1 1,90 =
2,80
0,59< ,,.=-
2,00 onas
(h ) ee
P incipino
[i] 32 82,78
81,26 98,2
53,48 + 112,09
ono
i siinés
{é-] 34 90,00
74,16 82,4
64,13 + 115,87
0,38< ,,,=2,00
empo di
appa izione
(ms)
Diapazon-
a_ [é"] 31
129 0574
Sd7 1,01 +
1,56 oy
OTA B00
8 |
ROBERT-
US
KUDIRKA
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n
pozymis
I n (%) 95%
pasikl.
in e . , <>
< ,
Pikinispa-[-
@] 31 1,62
1,82 1123 0,95
+ 2,29
g indinis [é]
35 1,96 1,55
~°79;0 1,43 +
2,49 0,82
< ,,,=2,00
(h )
P incipale
[é-] 31 109,
87,93 27
77,915 +
141,17 ono
i siinés
[¢-] 35 72,89
75, 104,280
46, + 98,
1,9781 ,,,=2,-
00 RASER)
ss = Bis an
Diapazone_
[é°] 1,8 285.
1,39. 75,2 1,31
+ 2,39
(ho) a a ie
Pikinis
pa-_[é"] 28 1,
1,68 121,4
0,38 + 2,03
g indinis
beans ( )
mach Bani
ha =e
P incipinio
[é] 28 107,11
97,591,91,96,-
91,026 +
144,95 ono
i s inés
appa izione
empo (ms)
Diapazonas
69,_ [d°] <8
1,078,68,1
1,24 + 1,91
(h ) [a] 8
1,101,091 83,2
0,33 +
1,050,019,
Pikinispa-[a-
38@] 42 1,42
1,090,140,080
0,080 +
1,090,060 [a]
1,01,067 1,067
1,047
1,139,028
-0,050 + +
0,090,029]
Tone + + +
91,0391 [ ]
[ ] [ ] [ ]
421,0381,07,0-
699,08,0699,0-
699,0699,069-
2,0692,0692,0-
692,018]
Tone + + +
109,0899,089-
8,0998,0998,0-
999,0999,099-
9,099 [ ]
Diapazonas
(h ) [6] 36
1,28 0,96
75,4 0,95 +
1,60
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n ¥ s (%)
95%
pasikl.
in e .
,> < ,
pee _
Pikinis
pa-[0°] 38
1,51 120 1,582
0,91 + 2,11 0,
< ,,=1,99
g indini°] 36
1,50 1,72
114,592 + 2,08
onas (h )
a,,, 38 130,55
98,25 75,3
98,26 + 162,84
1,79
< ,,,=1,99
ono
i siinés 2,
2, 36
92,182,182,18-
5, 85, + 121,08
empo di
appa izion-
e. _ 7
Diapazonas
[i] 46 0,02
0,090 81,3
1,42 + 2, 46 32
[i] 1, 1, 1, 1, 1,
0,79 [i] 1, 0,33
1,774,
1,141,401,181-
,261,99]
Pikinis + +
1,59 [a] 46 +
1,59 [a] + 1,69
[i] +
1,878,98,98,9-
8,98,98,98,98,-
98,99,99,99,9-
9,99,99,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,90,90,90,-
90,90,90,90,9-
0,90,
0,05
16
|
ROBERTAS
KUDIRKA
7 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINI-
VY [é'] (-)
IR
AKUTINIU
[é-] (-:)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
70
|
68
66
64
62
71,39
71,46
70,79
70'29
70,17
in ae 89:49
|
™~
i
%
67.61
67,57;
°9'8
68.89
67,65
/
13 T
68,19
65,22
65,29
64,65.
8 PAV.
CIRKUME-
FLEKSIN-
IY [4°] (-)
IR
AKUTINIV
[4°] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
77
dB
74
74,34
74.63
74,54
59
4
70,94 71,05 70,63
go 70,25 99
61,33

MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
9 PAV.
CIRKUME-
LEKSINI-
VY [6°] (-)
IR
AKUTINIY
[6] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
76
|
dB
74
*
TE 72,7786
e 70,97
oe |
71,31
71,44
J 7a | a
Z|
#0 70,74
70,19 F
z 69,07
| |
68,51
69,84
69,77
_—
|
| L 67,79
71 iY
69,08 , | i
a
66,97
67,08
|
66
|
|
66,27
|
65,64
So s 65,15
64
10 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
[a] (-) IR
AKUTINIY
[u'] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
63 J oe
18 |
ROBERT-
US
KUDIRKA
5.
FORMAN-
TINE STRUCTURA
Spe o-
g amme
e ano
iSma uo i
ci kum l-
eksiniy e
aki iniy
balsiy
p imiosi e
secondosi
o mané-
iy idu io
dazniai.
Fo y da i
da i
j e i i
s a is i8-
kai, medie
e
idia izie
in e alli
desc en-
d in a 10
Hz
accu a -
ezza. I
isul a i
sono
ipo a i
in abella
5. 5
LENTELE.
BALSIU
ALOTON-
UY
PIRMOSI-
OS IR
ANTROSI-
OS (F, IR
F,)
FORMAN-
CIVY
DAZNIAI IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Fo man -
és _
Balsiai n ¥
(Hz) s(Hz)
(%) > 95%
pasikl.
in e .
(Hz) i> s ,
F, [ -] 32
230 15,83
6,8 230 +
240
[i] 34 240
13,19: 5,6
230 + 240
0,75
< ,),=2,00
F, { -] 32.
2230 88,08
4,0 2200 +
2260
_ [i] 34 2220
91,08 4,1
2190 +
2250 0,35
< ,,; =2,00
5 [é] 31 340
19,14 5,6
330 + 350
[é"] 35 350
16,97 4,9"
340 + 350 L
1,33< ,,,.=-
2,00
F, [é] 31
2090 112,19
5,4 2040 +
2130
{é] 35 2090
98,15 4,7
2060 +
2120
0,13< ,,,=-
2,00
F, [é"] 28
650 30,83
4,8 640 +
660
F, [é] 28
1710.
235,25 13,7
1620 +
1800 =
F [a°] 42
690 43,38
6,3 680 +
700
[a°] 8 690
47,43 6,9
650 + 730
0,09< ,,,=-
2,01
E, [a] 42
1220 128,57
10,5 1180 +
1260
[a°] 8 1260
19,09 1,5
1240 +
1270
0,80< ,,.=-
2,01
F, [6°] 38
440 46,76
10,6 430 +
460 0,43< ,
= 1,99
[6°]
36
_
440
35325,
‘7,9
.
430
+
460
F, [6'] 38
780 182,63
23,3 720 +
840
1,56< ,.,=-
1,99
[6°]
36
730
74,20
10,1
710
+
760
F, [a] 46
300 29,11
9,8 290 +
310
[uw] 46
290 25,58
8,7 = 280 +
300
0,84< ,,,=-
1,99
F, [a] 46
660 90,47
13,7 630 +
690
[u-] 46 670
110,00 16,5
630 + 700
0,28< .,=1-
,99
0,05
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI | 19
Lyginan
ci kum leksiniy i
aki iniy balsiy
pi mosios i
an osios
o man¢iy idu kiy
daZ s a is inius8kai
pa ikimy ski umy
nenus a y a:
pasikliaujamieji
in e a11 PAV.
CIRKUMFLEKSINIVU
(-) IR ACUTINIU (-+)
BALSIU SPEKTRINES
CHARACTERISTIKOS
2g EkHz 4
po
12 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
IR
AKUTINIU
BALSIU
PIRMOJI
(F,) IR
ANTROJI
(F,)
FORMAN-
TES
-se 2500
| He };
2230 [#*];
2220 j:
|.. [é'];
209q¢'];
2090 a a
2000
|
[2°];
1680
|
|
7
|
+ 1500 _SS
SSS ee bo
(@'};
1220
[4°];
1260
||
: a
||
1000
+
—__—
=
.
—
|
. [O°]; 780,
2°}; 650
[2°]; 690
[4]; 690
gy" 730 |
| o ¢ ae ||
500 | [2°];
[ui]; 660
670 | | wee
(EY 3406};
1] °}; 230
F]; 240°
(O};
440{6"];
440 |
_¢
@
|
| [2]; 300
[ui]; 290 |
| |
1]
| |
°
°
20 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
lai mol o
susike -
a o
anche
coincide,
caliua a
S uden o
c i e iij-
aus
eikmeé
dazniaus-
iai mol o
maza, né
una
posizione
ne i Sija
c i inés
eikSmé-
s. DaZ più
o man¢-
iy
eiksmés
di e is-
ce 10 Hz o
coincam-
pa,
i8sky us
balsius
[a] e [o-],
quando
ci kum l-
eksiniy
balsiy
an osi-
os
o man -
és
eikSmes
di e is-
ce dall
aki iniy
40-50 Hz.
Apibend -
inan si
può a e
is ada,
che
o man -
inés
s uk i-
os
peculia -
ybémis
p iegaid-
és non
scindono.
Allo
e iden Z-
iai è
possibile
isi alizza-
e
panag in-
éjus 11 e
12
schemas.
6.
ISVADOS
ISanaliza us
spe imen ali
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy da i si
possono
a e okie
iS adas: dzio
désninguma-
s: sia
a.
T ukme
ci kum leksiniai
balsiai
nuo
aki iniy
s a is iSkai
pa ikimai
nesiski ia,
a¢iau
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
pas ebimas
bend as
sis eminio
pobi-
absoliucios,
sia
san ykinés
ci kum lek-
siniy balsiy
ukmeés
in e alai
indicano, che
Sios
p iegaidésiai
balsiai sono
ilgesni negu
aki iniai.
Toks
désningum-
as
is yskéja in
qua o
pa e i
pa agona e
i8 penkiu. b. Il
p incipale
ono e
in ensi à
pozymiais
ci kum lek-
siné
p iegaidé
dallo
aki inés
s a is i8kai
a idabilme-
n e non
di e isce,
passiliauja-
mieji
in e alli
sis eminio
pobudzio
ski umy
ne odo,
issky us
in e als di
diapazono di
in ensi à,
che indicano
ci kum lek-
siniy balsiy
pla elesnj
diapazona. c.
Compa ando
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy la
p ima e la
seconda
o manciy
midu io
daZnius
s a is iskai
pa ikimy
di e enza-
umu non
s abili a:
pasicliauja-
mieji
in e alli
mol o
susike a o
anche
coinciden a.
SALTINIU
SUTRUMPINI-
MAI DLKZ
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas, 4
eid., y .
ed., Keinys,
S. Vilnius:
Mokslo i
encyclopedi-
jy publishing
ins i u a,
2000. TZ
Ta p au in-
iy Zodziy
Zodynas,
Vilnius: Alma
li e a, 2001.
LITERATURA
Amp azas,
V., ed., 1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedi-
jy wydaykla.
ANUSIENE, L.
1983:
Ki Giuo y
ilgujy balsiy
ukmé
lie u iy
bend inés
lingua
azése.
Kalbo y a,
34 (1), 5-13.
ATKOCAI-
TYTE, D.
2000:
Pie y
Zemaiciy
aseinis-
kiy
onologi-
ne
sis ema:
p ozodi-
ja e
ocalism-
o.
Do a o
disse a-
zione,
Vilnius:
VPU.
Bace ic1-
0Té, R.
2001:
Sakiy
snek os
onologi-
né
sis ema:
p ozodija i ocalizmas. Do a o disse azione, Vil-
nius:
VPU.
BuKANTI-
S, J. 1984:
Donoaoe-
ua
onHome-
maiimck-
ozo
Bapuaiic-
koeo
2osopa.
Do a o
E1puKAITIENE,
E.
1977:
Kupiskény
mono ongy
p iegaideés.
Kalbo y a
28
(1),
18-23.
disse a-
zione,
Vilnius:
VU.
Gi penis,
A. 1967:
Mazeikiy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
ypa ybé-
s.
Kalbo y-
a 15,
26-27.
Gi penis,
A. 1974:
P ozodin-
és
p iegaid-
ziu
ypa ybés
Siau és
Zemaiciy
a méje.
Ekspe i-
men ine i
p ak iné
one ica
6, 160-198.
Gi penis,
A. 1996:
Ene ge i-
né
Siau és
Zemaiciy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
na u a
in e p e-
azione.
Bal is i-
ca 31 (1),
71-84.
Gi en s,
A. 1998:
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
és
dis in ia-
mieji
poZymiai.
Lie u iy
kalba:
y éjai i
y imai.
Kon e e-
ncija
Kazimie-
o
Jauniaus
ai 150 anni
di nasci a
e ai 90 anni di mo e comminéms commemo a e. P anesimy ezés, Vilnius: VPU, LKI, 37-38.
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 21
Gi penis,
A.,
PupKis,
A.1974:
Pie iniy
aka u
aukS ai¢-
iy
p iegaid-
és
(p ozodi-
niai
pozymiai-
).
Ekspe imen iné i p ak iné one ica 6, 107-125.
KacIuskI-
ENg, G.,
Gi DENIS,
A. 1997:
Ry y
auks aid-
iy e
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
es:
bend yb-
és e
ski um-
ai.
Kalbo y-
a 46 (1),
31-36.
KauKENI-
ENE, L.
2003:
Li uiy
bend in-
és lingua
neki ¢iu-
o y balsiu
kiekybé.
Li uiy
kalbo y -
os domande
48,
35-47.
KAZLAU-
SKIENE,
A. 1998:
Pie iniy
aka y
auks aic-
iy
a més
balsiy
kiekybé.
Do a o
disse azione, Kaunas:
VDU.
Kazzaus-
kas, J.
1966:
Fonologi-
né ki cio
aidos
bal y
kalbose
in e p e-
azione.
Bal is i-
ca 2 (2),
119-132.
Kosiene,
O.
1982:
Ry y
auks ai¢iy
u eniskiy
mono ongy
p iegaides.
Kalbo y a
33
(1),
61-71.
Laiconai-
E, A.
1959: Dél
lie u iy
lingua
ki cio e
p iegaid-
és
sup a i-
mo.
Kalbo y-
a 1,
71-100.
Laiconal-
e, A.
1958:
Li e a ii-
inés
lie u iy
kalbos
ki cia i-
mas,
Vilnius:
Mokslas.
Leskaus-
kalTE, A.
2000:
Sei ijy
Snek os
mis iyjy
d iga siy
p iegaid-
és.
Lie u iy
153-164.
kalbo y -
os
klausimai
43,
MuRINIeE-
nk, L.
2000:
Akmenés
Snek os
onologi-
né
sis ema:
ocaliz-
mo e p ozodija. Do a o disse azione, Vilnius: VU.
Pake ys,
A. 1967a:
Ci ca
ki i.
Kalbo y-
a 18,
129-134.
Pake ys,
A. 1967b:
Spek in-
iai
i ap -
adiiy i
i aga-
liy
d ibalsiy
ski um-
ai. Spalio
e oliuci-
ja e
pubbliche
scienze in
Li uania:
con e e-
nze
medZiag-
a, Vilnius.
Paxe ys,
A. 1968a:
Daba in-
és
lie u iy
li e a ii -
inés
linguis i
sudé iniy
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai.
Ekspe i-
men inés
one ica
e
psicolog-
ia della
lingua
koliok iu-
mo
meziaga
3, 97-118.
Paxe ys,
A. 1968b:
Lie u iy
li e a ii -
inés
kalbos
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai:
ekspe i-
men inis
one inis
y imas.
Kandida-
o
disse a-
zione,
Vilnius:
VPI.
Pake ys,
A. 1982:
Lie u iy
bend in-
és kalbos
p ozodija, Vilnius: Mokslas.
Paxe ys,
A. 1995:
Lie u iy
bend in-
és kalbos
one ika,
Vilnius:
Za a.
Pake ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1970:
O HocHiT-
esIbHasl
JVIMTEJI-
bHOCTb
WIACHBIX
JIMTOBC-
KOTO
AA3bIKa.
Ekspe im-
en inés
one ica
e
psicologia
della
lingua
koliok iu-
mo
mediZiag-
a:
linguaggi
suoni e
in onazio-
ne, 4, 30-53.
Paxe ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1972:
O Hoc i -
esIbHasl
JIMTeJIb-
BHOCTb
JM(TOHT-
OB
JIMTOBC-
KOTO
A3bIKa.
Mamepua-
noi
konnokéu-
yma
aabopam-
opuu
3kcnepu-
mMeHma-
nbHol
~oKemuKu
U
Ncuxonoe-
uu pe u 5,
3-36.
S unpz1A,
B. 1996:
Lie u iy
kalbos
ki cia im-
as, Vilnius:
Bal os
lankos.
S ece ici-
us, B. 1964:
[pocmpie enacnbie cogpemeHHoeo AumoecKoeo AUMepamypHoeo A3bIKA. Kany. TUcep allns, Bwu oc: BITH.
S ece ici-
us, B. 1978:
Bend inés
linguaggio
p iegaidz-
iy
in ensi -
um
ice ca
analizés-sin ezés-analizés me odo.
I suoni di
linguagg-
io e
melodica,
Vilnius:
Mokslas,
64-67.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1960:
Lie u iy
kalbos
balsiy i
d ibalsiy
ilgumas,
oppu e
kiekybe.
Li uiy
kalbo y -
os
domande
3, 207-217.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1995:
Bend in-
és
lie u iy
kalbos
p iegaid-
és,
Vilnius:
Enciklop-
edija.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
paginidai
i
Zodynas,
Vilnius:
P adai.
Vi kausk-
as, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedijy leidybos ins i u as.
Robe as
Kudi ka
Gau a
2005 05 12
Uni e si-
à di
Vilnius KHF
Uzsienio
kalby
ka ed a
Mui inés
g. 8,
LT-44280,
Kaunas,
Li uania
[email p o ec ed]