ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
1
-
21
Lie u iy
bend ines
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniai
pozymiai
ROBERTAS
KUDIRKA
Vilniaus
uni e si e as
Kauno
humani a inis
akul e as
The
pu pose
o
he
a icle
is
o
desc ibe
he acous ic
ea u es
o
S anda d
Li huanian
accen ed
monoph hongs
and
o
e eal
di e ences
be ween
ci cum lex
and
acu e
ones.
Ini ially
s essed
wo ds
wi h
monoph hongs
o
he
CV
/
C’V
ype,
we e
in es iga ed.
In
all,
376
wo ds
o
his
ype
we e
selec ed.
The
analysis
o
he
spec og ams
was
based
on
desc ip ion
and
in es iga ion
o
he
ollo-
wing
p ope ies
o
monoph hongs:
undamen al
equency,
in ensi y,
du a ion,
and
basic
o man .
1.
IVADAS
Lie u iy
bend ines
kalbos
p iegaideés
ins umen iSkai
jau
nemazai
y a
y ine os.
Skai an
uos
ekspe imen y
ezul a y
ap asus
k in a
j
akis
zymiai
besiski ian ys
lie-
u iy
kalbos
p iegaidziy
akus iniy
pozymiy
duomenys
i
ju
e inimas.
Lie u iy
ben-
d inés
kalbos
y éjai
ukme
iSski ia
kaip
iena
s a biausiy
pozymiy.
Ekspe imen i-
niy y inéjimy
is adose
i inama,
kad
i agali$kai
ki ciuo y
ukme
didesné
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1970:
43-47;
S ece icius
1964;
Vai ke ici e
1960:
210-216;
2001:
31).
Kai
ku ie
y éjai
y a
ga e
ki oki
ezul a a:
i ap adziai d ibal-
siai
ka ais
gali
bu i
ilgesni
negu
i agaliai
(Pake ys
1968a:
106;
Pake ys,
Plakuno-
a,
U beliené
1972:
7).
Taip
pa
pas ebée a,
kad
p iklausomai
nuo
p iegaideés
kei¢iasi
skiemens
daliy
ukme:
aki iniy
d ibalsiy
ilgesni
pi mieji
deémenys,
ci kum leksiniu
—an ieji
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972:
34).
Paciame
naujausiame
bend ineés
kalbos
ukmés
y ime
nus a y a,
kad
ki ¢iuo i
umpieji
balsiai
uz
a i inkamus
il-
guosius
maZdaug
2,3
ka o
umpesni,
aciau
ekspe imen e
j
p iegaides
nea siz el-
giama
(Kaukéniené
2003:
40-47).
Pag indinio
ono
ypa ybes
y iné ojy
e inamos
ne iena eikSmiskai.
Nus a y a,
kad
pag indinis
onas
labiausiai
p iklauso
nuo
azés
in onacijos,
ka ais
ne
i ina-
ma,
kad
onas
y a
ik
azés
in onacijos
eiskimo
p iemoné
(Pake ys
1982:
116).
Re-
mian is
d ibalsiy
y imo
ekspe imen ine
medZiaga,
links ama
nep ipazin i
kylan¢cio
i
k in an¢cio
oninio
ipo
bu imo,
nes
jy
y imai
odo,
kad
aki iné
i
ci kum leksiné
p iegaidés
gali
bi i
iek
kylan¢io,
iek
k in ancio
ono,
odél
ono
ki imas
negali
bi i
ski iamasis
p iegaidés
pozymis
(Laigonai é
1958:
71-100;
plg.
S ece icius
1964:
20)!.
'
Ve inan
ekspe imen y
i8 adas
isada
eikia
u é i
gal oje,
kad
y imai
bu o
a liekami
ne
su
ienoda
apa a ine
bei
p og amine
j anga,
i
ai
gali
nulem i
ski ingus
ezul a us.
Ta
pa i
galima
pasaky i
i
apie
ekspe imen ine
medZiaga:
ieni
i ia
di ongus,
ki i—
mono ongus.
2
|
ROBERTAS
KUDIRKA
Panasis
ezul a ai
gau i
iS y us
sudé iniy
d ibalsiy
pag indini
ona:
1)
kylan i
i
k in-
an j
ong
u i
nomina y ine
azine
in onacija
iS a i
ZodZiai,
be
os
pacios
p iegai-
des
d ibalsiai
ki y aziniy
in onacijy
pa eik i
gali
igy i
i
k in an i,
i
kylan i
ona;
2)
Snabzdesyje,
isai
ne u inciame
F,,
p iegaidés
aiSkiai
ski iamos
(Pake ys
1967b:
14-15;
1968b:
83-92).
In ensy umas
aip
pa y a
s a bus
p iegaidés
pozymis,
ku is
su
azés
in onacijos
ki imais
maZiau
susijes
negu
pag indinis
onas.
Adelé
Laigonai é,
a likusi
ekspe i-
men a,
is adose
eigia,
jog
ne
pag indinis
onas,
0 in ensy umas
y a
s a biausias
p iegaidés
pozymis
(Laigonai é
1958:
90-100;
1959).
Ekspe imen ais
nus a y a,
kad
bend inés
kalbos
ci kum leksiniai
ilgieji
balsiai
i
d ibalsiai
keliomis
desim osio-
mis
decibelo
in ensy esni
uz
a i inkamus
aku inius
(Pake ys
1982:
175).
Ski iasi
i
pi mos
d ibalsio
a
d iga sio
dalies
in ensy umas:
aki iniy
mis iyjy
d iga siy
pi -
ma
dalis
in ensy esnée
uz
a i inkamus
ci kum leksiniy
d iga siy
démenis
(Pake ys
1982:
178).
Y a
i
p ieSingy
nuomoniy:
B onius
S ece icius
analizés
i
sin ezés
me-
odu
kai aliodamas
in ensy umo
piko
ie a
ik ino
jos
i aka
p iegaidés
su okimui
i
nus a é,
kad
ai
eikSmingas
p iegaidés
su okimo
pa ame as
(S ece icius
1978:
66).
Bend inés
kalbos
p iegaides
y inejusi
Vale ija
Vai ke iciii é
i ina,
kad
p iegai-
dés
ski iasi
ne
ho izon aliu
kon i u,
o
e ikaliu
ga sy
su
ski ingomis
p iegaidémis
pag indinio
ono,
in ensy umo
i
ki y
p iemoniy
ski umu,
sukoncen uo u
ienoje
i8
ijy
lygios
ukmés
ga so
daliy
(Vai ke ici e
1995:
89-91).
P iegaidziy
sky imui
s a bus
ne
ik
p ozodiniuy,
be
i
kokybiniy
pozymiy
ki imas.
Sie
pozymiai
ypaé
p iklauso
nuo
ilgojo
skiemens
oneminés
sanda os:
p iegaides
i
ga sy
kokybes
y$ys
aiSkiai
pas ebimas
skiemenyse,
ku iuos
suda o
d ibalsiai
i
mi8-
ieji
d iga siai,
o
ilgujy
mono ongu
kokybei
p iegaidé
u in i
mazesne
i aka.
Nus a-
y a,
kad
bend inés
kalbos
aki iniy
d ibalsiy
i
d iga siu
pi mieji
démenys
a i esni,
o
ci kum leksiniy
—
uZda esni
(Pake ys
1995:
298).
Taip
pa
pas ebe a,
kad
kokybi-
nius
ski umus
pe eikia
ne
konk ecios
o manciy
eikSmés,
0
y
o manciy
dazniy
ki imas:
aki iniy
balsiy
jis
ySkus
i
kon as ingas,
ci kum leksiniy
—
maziau
pas e-
bimas
(Gi denis
1974:
194;
Gi denis,
Pupkis
1974:
119).
Siau és
Zemaiciy
a més
y imai
pa ode,
kad
aki iniy
ilguyjy
balsiy
o man¢ciy
eikSmés
p iklauso
i
nuo
a i-
kuliacijos:
uZda ieji
aki iniai
balsiai
y a
di uziskesni,
a i ieji
—
kompak iskesni.
Si
ypa ybe
siejama
su
aki o
koncen uo a
i
ci kum lekso
di uziSka
ene gija
(Gi denis
1996:
78).
Pas a ujyu
me y
da buose
jau
laikomasi
nuomones,
kad
lie u iu
kalbos
p iegaidés
y a
mis ios
p igim ies:
jas
ski ia
am
ik i
kokybiniai
( emb o)
pozymiai,
skiemeny
kiekybe,
balso
s ip umo
(in ensy umo)
bei
pag indinio
ono
moduliacijos,
spek iné
s uk i a
(Amb azas,
ed.,
1994:
39;
Pake ys
1982:
189;
Vai ke ici é
1995:
9;
S un-
dzia 1996:
27).
Da
eikia
p idu i,
kad
ne
ienas
y ine ojas
y a
uzsimines
apie
p ie-
gaidziy
ni eliacija:
Siau és
i
y y
aukS aiciai
nebeski ia
i ap adés
p iegaidés
nuo
i agalés
skiemenyse
su
ilgaisiais
balsiais
bei
d ibalsiais
[ie],
[uo]
( aip
pa
i
bend i-
ne
kalba
kalban ys)
(Amb azas,
ed.,
1994:
39;
Pake ys
1967a:
132;
1995:
303;
Lai-
gonai e
1959:
20).
Ni eliacijos
pozymiy
y a
nus aciusi
i
Lilija
Anusiene
(1983:
5—
12),
ji
eigia,
kad
i agaliy
i
i ap adziy
balsiy
ukmés
ski umas
lie u iy
bend inéje
kalboje
y a
ni eliuo as.
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
|
3
Kalbo y os
leidiniuose
y a
paskelb a
nemaza
lie u iy
a miy
p iegaidziy
y inéji-
my
(A koéai y e
2000;
Bukan is
1984;
Eidukai iene
1977;
Kosiené
1982;
KaciuSkie-
ne,
Gi denis
1997;
Gi denis
1967, 1974;
Mu iniené
2000;
Leskauskai é
2000).
ISsa-
mus
y a
aka y
aukS aiciu
kauniSkiy
a més
p iegaidziy
y imas
(Gi denis,
Pupkis
1974:
111-120).
ISanaliza e
p ozodinius
pozymius
(balsio
ukme,
pag indinio
ono
i siines
pade i,
in ensy umo
i siineés
pade i)
au o iai
is adose
pab ézia,
kad
pa iki-
miausias
pozymis
y a
ukme
i
ji
labiausiai
ski ia
p iegaides.
Taip
pa
p iegaides
ski iasi
pag indinio
ono
i s inés
padeé imi
i
in ensy umo
i S ine:
aki iniy
balsiu
in ensy umo
i Siine
pasi odo
anks¢iau
negu
ci kum leksiniy.
O
okie
pozymiai,
kaip
pag indinio
ono
diapazonas
i
balsiy
pikinis
in ensy umas,
nuo
p iegaidziu
be eik
nep iklauso.
Tokia
i8 ada
éliau
pa i ino
i
ki as
pie iniy
aka y
aukS aiciy
a mes
balsiy
ukmés
y imas:
ci kum leksiniai
balsiai
1,1
ka o
ilgesni
uz
aki inius
(Kaz-
lauskiené
1998:
53).
Ins umen iskai
i8 y us
aka y
aukS ai¢iu
kauniskiy
Sakiy
snek-
os
p ozodija,
i inama,
kad
pa o iausiai
Sios
Snek os
p iegaides
ski ia
pag indinio
ono
i s nés
pasi odymo
laikas:
aki iniy
skiemeny
i Siines
iskyla
daug
anks¢iau
negu
ci kum leksiniy
(Bace ici i é
2001:
78).
Ki i
p ozodiniai
pozymiai
p iklauso
nuo
skiemens
sanda os.
Ilgieji
balsiniai
skiemenys
aip
pa
da
ski iasi
i
ukme
—
ci kum leksiniai
skiemenys
ilgesni.
Ilgujyu
d ibalsiniy
i
d iga siniy
skiemeny
p ie-
gaides
ySkiausiai
ski ia
pag indinio
ono
ki imo
diapazonas:
aki iniy
diapazonas
pla-
esnis.
Ne
aip
pa ikimai
Sio
ipo
skiemenis
ski ia
ono
i sines
pade is
i
pi mojo
déemens
kokybiniai
pozymiai.
Anks¢iau
bu o
i inama,
kad
Siau és
zemaiciy
p iegaides
ski ia
s aigus
a
olydus
akus inio
,,pieSinio“
i
a ikuliacijos
ki imas:
aki as
—
ySkus
i
s aigus,
ci kum lek-
sas
—
ne ySkus
i
olydus
(Gi denis
1974:
192).
Vélesni
y imai
pa odé,
kad
Siau és
zemaiciy
p iegaidziy
ski iamieji
pozymiai
siejami
su
bend ojo
ene gijos
lygio
ki imu:
aki as
y a
koncen uo os
ene gijos,
o
ci kum leksas
—
skiemens
cen e
iSskaidy os
ene gijos.
Ekspe imen ai
aip
pa
pa odé
aki aizdzia
pag indinio
ono
i
ene gijos
lygio
ko eliacija,
odél
da oma
i8 ada,
kad
pag indinis
onas
y a
isai
pa ikimas
Siau-
es
Zemaiciy
p iegaidziu
pozymis
(Gi denis
1996:
82).
Anks esniy
ekspe imen y
i8-
adas
pa i ino
naujausi
bandymai
di b inai
modi ikuojan
pag indinj
ona
i
in en-
sy uma,
nes
nus a y a,
kad
Siau és
zemaiciy
p iegaides
ski iasi
pag indinio
ono
ki imo
s aigumu:
aki o
onas
kin a
s aigiai,
o
ci kum lekso
—
nes aigiai,
olygiai
(Gi denis
1998:
38).
Pie y
zemaiciy
a niskiu
p iegaidés
ySkiausiai
ski iasi
kiekybe
bei
dina-
miniais
pozymiais:
aki o
umpesné
a imo
ukmé,
s aigi
p adzia
i
in ensyyumo
k i imas
ski iasi
nuo
olydesnio
i
ilgesnio
ci kum lekso
(Bukan is
1984:
22).
Pie y
zemaiciy
aseiniskiy
p iegaidés
eikSmingai
ski iasi
ukme:
aki iniai
skiemenys
il-
gesni
uz
ci kum leksinius.
Taip
pa
s a bus
aseiniSkiy
p iegaidziy
pozymis
—
pag in-
dinio
ono judéjimo
ajek o ija:
akii o
onas
p adzioje
aukS ai pakiles
i
be eik
isa
a imo
laika
leidziasi
zemyn,
o
ci kum lekso
gana
lygus
i
upu j
kylan is
(A koéai y-
e
2000:
114).
[S y us
y y
aukS aiciy
p iegaides
nus a y a,
kad
s a biausias
jas
ski-
ian is
pozymis
—
ukmé
i
in ensy umas (Kosiené
1982:
67;
Eidukai iené
1977:
23).
Siau és
Zemaiciy
i
y y
auks ai¢iy
d ibalsiniy
skiemeny
lyginimas
pa ode,
kad
Ze-
maiciy
p iegaides
ski ia
pag indinio
ono
ki imo
diapazonas,
o
y y
aukS ai¢iy
p ie-
gaidés
ski iasi
pi mojo
demens
emb u
(KaciuSkiené,
Gi denis
1997:
32).
4
|
ROBERTAS
KUDIRKA
Apz elgus
lie u iu
kalbos
a miy
p iegaidziy
y imus,
ma y i,
kad
p iegaidziy
opozicijai
eiks i
galimi
i ai is
pozymiai
i
ski ingose
a mése
kiek ieno
p ozo-
dinio
pozymio
eikSmé
né a
ienoda
(Laigonai e
1958:
7-90;
Kazlauskas
1966:
119-121).
No édami
nus a y i,
kokiais
akus iniais
pozymiais
ski iasi
ci kum leksiniai
i
aki-
iniai
mono ongai,
a likome
ekspe imen a.
Bu o
i iami
akus iniai
ki ¢iuo y
mo-
no ongy
pozymiai:
pag indinis
onas,
in ensy umas,
ukmé,
pag indines
o man-
és.
Ty imui
pasi ink i
bend inés
lie u iy
kalbos
d iskiemeniai
(iSim iniu
a eju
iskiemeniai)
ZodZiai,
ku iy
ki ¢iuo as
mono ongas
y a
pi mame
CV
/
C’V
ipo
skie-
menyje.
IS
zodyny
is ink i
isi
jimanomi
Sio
skiemens
ipo
a ian ai
su
isais
balsiais
i
p iebalsiais.
Zodziai
ink i
i8
a ies
i
aiSkinamyjy
Zodyny
(Vai ke idii é
2001;
Vi kauskas
2001;
DLKZ;
TZZ).
I8
iso
ekspe imen ui
ig ink i
376
ZodZiai
su
CV
/
C’V
ipo
ki Giuo ais
pi maisiais
skiemenimis,
izoliuo i
zodziai
pe skai y i
nomina y-
ine
in onacija.
Lie u iy
kalbos
ekspe imen iné
medzZiaga
j asy a
2003
m.
Vilniaus
uni e si e o
Kauno
humani a inio
akul e o
Ekspe imen inés
one ikos
labo a o i-
joje.
Dik o iais
pasi ink i
p o esional is
ak o iai:
E aldas
Leskauskas
(g.
1976),
gimé
i
gy ena
Kaune,
di ba
Akademiniame
Kauno
d amos
ea e,
kalba
bend ine
lie u iy
kalba;
Dainius
S obonas
(g.
1968),
gimé
i
mokési
Vilniuje,
21-e iy
pe sikélé
|
Kaung
i
éia
gy ena
jau
ylika
me y.
Di ba
Akademiniame
Kauno
d amos
ea e,
kalba
ben-
d ine
lie u iy
kalba.
Dik o iy
in onacijos
aiska
smulkiai
nebu o
eglamen uojama,
p asy a
skai y i
no -
maliu
empu,
engian
eksp esy umo,
i
kuo
neu alesne
nomina y ine
in onacija.
Apa a iné
j anga:
kompiu e is
Cele on
333
Mhz
/
64
Mb
RAM
/
4
Mb SVGA
/
SB
Audio
PC
I
64
V,
mik o onas
Senheise
MD
421,
s ip in u as
Audio echnica
ART
27F
Tube
Mic.
I aSo
segmen a imas
i
spek iné
analizé
a lik a
VU
KHF
Ekspe imen i-
nés
one ikos
labo a o ijoje
p og ama
PRAAT
4.0.47.
S a is iniai
skaiCia imai
a lik-
i
p og amomis
Mic oso
Excel,
S a is ica
5.5
i
SPSS
12.0
o
Windows.
Ekspe imen iniy
duomeny
analizei
pasi ink i
neu alesni
p iegaidziy
pa adinimai:
ie oj
i agalés
p iegaidés
a ojama
ci kum leksiné,
ie oj
i ap adés
—
akii iné.
Schemose
a ojamos
p iegaidziy
pa adinimy
san umpos:
ci kum leksiné
—
,,c*,
akii-
ine
—
,,a“.
2.
TRUKME
Zodziuose
ma uo a
ki ¢iuo o
pi mo
CV
/
C’V
ipo
skiemens
mono ongo
absoliu i
ukmé
i
ZodZio
absoliu i
ukmé
milisekundémis,
pagal
ai
apskaiciuo a
san ykiné
ukmé
[x
=
X,
:
X,(X,—
balsio
ukmé;
X, —
zodzio
ukmé)].
Gau i
duomenys
j e -
in i
s a is i8kai
(Z .
1
len .).
Ci kum leksiniu
i
aki iniy
balsiy
alo ony
absoliucios
ukmés
san ykiai
pa ody i
1
len eléje,
duomenys
apibend in i
1
ms
ikslumu.
Kaip
ma ome,
s a is i8kai
pa iki-
mai
ski iasi
ik
iena
pozicija:
ci kum leksinis
[@-]
y a
ilgesnis
uZ
aki inj
[d-],
pasi-
kliaujamieji
in e alai
nedaug
esusike a.
Aisku,
okiam
ezul a ui
u éjo j akos
maza
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
|
5
1
LENTELE. BALSIU
ALOTONU
ABSOLIUTI
TRUKME
IR
STATISTINIS
JOS
VERTINIMAS?
Balsiai
n
¥
(ms)
s(ms)
(%)
95%
pasikl.
in e .
(ms)
,>
< ,
{i']
32
234
39,64
16,9
220
+
248
[é]
34 222
51,44
231
204
+
240
1,02< ,,;=2,00
[é]
31
242
35,09
14,5
229
+ 255
0,36< ,,;=2,00
[é']
7
35
239
31,59
13,2
228
+
250
[é"]
—
28
264
/
33,35
12,6
251
+
277
[a°]
42
247
27,26
11,0
239
+
256
[a-]
8
227
19,04
8,4
211
+ 243
2,10> ,
,,=2,01
[o°]
38 246
36,42
14,8
234
+
258
0,50< ,
,,=1,99
Io]
36
241
36,14
15,0
229+
2540
[a]
46
226
42,58
18,8
214
+
239
[a]
46
233
39,74
17,1
221
+ 245
0,75<
=1,99
0,05
_
aki iniy
[d-]
im is.
Visu
ki y
balsiy
alo ony
pasikliaujamieji
in e alai
susike a
i
ju
S uden o
k i e ijus
ne odo
pa ikimy
ski umy,
aciau
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
i
idu kius
pas ebima
didesné
ci kum leksiniy
balsiy
ukmé
(iSsky us
ci kum leksinj
[a],
ku io
ukmés
idu kis
maZesnis).
Ci kum leksiniy
balsiy
idu -
kiai
3-20
ms
didesni
uz
aki iniy
balsiy
idu kius,
aip
pa ci kum leksiniy
balsiy
pasikliaujamujy
in e aly
apa inés
1-28
ms
ibos
i
i su inés
4-13
ms
ibos
eiks-
més
isada
didesnés
negu
aku iniy.
Paanalizuokime
san ykinés
ukmés
duomenis:
pagal
len ele
(Z .
2
len ele)
s a is iSkai
pa ikimai
nesiski ia
né
iena
pozicija.
Taciau
palygine
pasikliaujamuosius
in e alus
galime
pas ebé i,
kad
ke u iose
pozicijose
i§
penkiy
ci kum leksiniy
balsiy
pasikliaujamujy
in e aly
apa inés
i
i su inés
ibos
eikSmeé
didesneé
uz
aki iniu.
ISanaliza us
isy
i iamyjy
balsiy
ukmés
duomenis
s a is i8kai
pa ikimy
ezul a-
y
negau a,
be
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
pas ebé as
bend as
sis emi-
nio
pobidzio
désningumas:
iek
absoliucios,
iek
san ykinés
ci kum leksiniy
balsiy
ukmés
in e alai
odo,
kad
Sios
p iegaidés
balsiai
y a
ilgesni
negu
aki iniai.
Toks
désningumas
i8 ySkéja
ke u iose
lyginamose
po ose
i$
penkiy.
Pasikliaujamujy
in e -
aly
diapazony
ski umus
pa emia
i
ukmés
idu kiai:
ci kum leksiniy
balsiy
abso-
liu i
ukmeé
243
ms
(san ykiné
—
0,35),
akii iniy
—
232
ms
(0,33).
a
Len elése
a ojamy
simboliy
eiksmés:
n
—-
ma a imy
skai¢ius,
¥
—
a i me inis
idu kis,
s
—
s anda inis
nuok ypis,
—
a iacijos
koe icien as;
pasikl.
in e .
-
pasikliaujamasis
in e alas,
,
-
apskai¢ciuo a
S uden o
k i e ijaus
eikSmé,
,—
k i iné
S uden o
k i e ijaus
eiksmé,
a
—
ezul a y
eiks’mingumo
lygmuo.

6
|
ROBERTAS
KUDIRKA
2
LENTELE.
BALSIUV
ALOTONU
SANTYKINE
TRUKME
IR
STATISTINIS
JOS
VERTINIMAS
Balsiai
n
¥
(ms)
s(ms)
(%)
95%
pasikl.
in e .
(ms)
>
< ,
{i']
32
0,33
0,07
21,0
0,31
+
0,36
{é]
34 0,33
__
0,07
20,8
0,30
+
0,35
0,27< ,,,=2,00
[é']
31 0,34 0,06
17,9
0,32
+
0,36
[é]
_
35,
0,35
0,06
18,2
0,33
+
0,37
0,76< ,
,,=2,00
a
Ss
Le
eee
[a]
42
0,33
0,05
14,1
0,32
+
0,35
[@']
a
ae
0,30
0,03
|
_
10,3
7
0,28
+
0,33
7
_
1,79< ,.5=2,01
[6°]
38
0,35
0,07
19,2
0,33
+
0,37
0,26< ,
=
1,99
[ej
Be
a
Se
eee
[a]
46
0,34
0,06
19,0
0,32
+
0,36
ee
Se
OL
ee
3.
PAGRINDINIS
TONAS
Pag indinis
onas
bu o
ma uo as
iman
eiksmes
i§
penkiy
ono
kon i o
ie u,
bal-
sio
ukmé
dalijama
j
penkias
lygias
dalis
e ikaliai;
ma uo a
Siuose
penkiuose
a8-
kuose:
balsio
p adZioje,
pabaigoje
i
pe
idu j,
paskui
a ka pos
nuo
p adzZios
iki
idu-
io
i
nuo
idu io
iki
pabaigos
dalijamos
pe
puse¢
i
ma uojama
uose
aSkuose.
Pagal
Siuos
duomenis bu o
apskai¢iuo as
pag indinio
ono
diapazonas
—
in e alas
a p
o-
no
kon i o
i siinés
i
Zemiausio
aSko.
Taip
pa
bu o
ma uo a
pag indinio
ono
piki-
né
eiksmé,
pikinés
eikSmés
pasi odymo
laikas
milisekundémis
(a s umas
nuo
bal-
sio
a imo
p adzZios
iki
aukS¢iausio
aSko).
Rezul a ai
pa eikiami
3
len eléje.
S a is iskai
pa ik inus
lyginamus
ci kum leksiniy
i
aku iniy
balsiy
diapazono
plocius
pa ikimy
ski umy
negau a:
diapazonai
panaSaus
plocio,
dazniau
pla esni
ci kum leksiniy
bal-
siy
diapazonai.
Pasikliaujamuyjy
in e aly
analizé
aip
pa
ne odo
kokiy
no s
sis emi8-
ky
ski umy,
in e alai
pe sidengia,
ka ais,
galima
saky i,
ne
su ampa.
An uoju
pag indinio
ono
pozymiu
—
pikine
pag indinio
ono
eikSme
—
alo onai
aip
pa
nesiski ia:
isu
ne i sy a
k i iné
S uden o
k i e ijaus
eik8mé.
Pe z elgus
ski ingy
alo ony
ono
pikinés
eikSmés
pasikliaujamuosius
in e alus
i
idu kius
nepas ebima
aiskiy
polinkiy:
ka ais
idu kiai
i
pasikliaujamuju
in e aly
iby
eiks-
més
didesnés
ci kum leksiniy
balsiy
([@]
1,42
h ,
pasikl.
in e .
0,80
+
2,04
h
i
[a°]
1,05
h ,
pasikl.
in e .
-0,18
+
2,28
h ;
[6°]
c
1,51
h ,
pasikl.
in e .
0,91
+
2,11
h
i
[6']
1,50
h ,
pasikl.
in e .
0,92
+
2,08
h ;
[a]
c
2,59
h ,
pasikl. in e .
2,15
+
3,02
h
i
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
|
7
[ i]
a
2,31
h ,
pasikl.
in e .
1,84
+
2,78
h ),
o
ka ais
aki iniy
({/-]
a
2,35
h ,
pasikl.
in e .
1,90
+
2,80
h
i
[i]
c
2,17
h ,
pasikl.
in e .
1,75
+
2,59
h ;
[é-]
a
1,96
h ,
pasikl.
in e .
1,43
+
2,49
h
i
[é] c
1,62
h ,
pasikl.
in e .
0,95
+
2,29
h ).
T e¢iasis
analizuojamas
pag indinio
ono
pozymis
y a
pikinis
pag indinio
ono
lai-
kas.
S a is i8kai
pa ik inus
ezul a us
nus a y a,
kad
eikSmingy
ski umy
né a:
ono
i s inés
pasi odymo
laikas labai
i ai us,
pasikliaujamieji
in e alai
isu
susike a.
Palyginus
ci kum leksiniy
balsiu
pikinio
pag indinio
ono
laiko
idu kius
i
pasikliau-
jamuosius
in e alus
su
aki iniais
kokio
no s
sis emisko
pobidzio
désningumo
ne-
pas ebé a:
ka ais
idu kiai
i
pasikliaujamuju
in e aly
iby
eikSmes
didesnés
ci -
kum leksiniy
balsiy
([é']
109,16
ms,
pasikl.
in e .
77,15
+
141,17
ms
i
[é-]
72,89
ms,
pasikl.
in e .
46,80
+
98,97
ms;
[a] 101
ms,
pasikl.
in e .
69,62
+
132,38
ms
i
[a°]
98,88
ms,
pasikl.
in e .
8,26
+
189,49
ms;
[6°]
130,55
ms,
pasikl.
in e .
98,26
+
162,84
ms
i
[6°]
92,31
ms,
pasikl.
in e .
63,54
+
121,08
ms),
o
ka ais
aki iniy
({i']
90
ms,
pasikl.
in e .
64,13
+
115,87
ms
i
[i-]
82,78
ms,
pasikl.
in e .
53,48
+
112,09
ms;
[ i']
77,96
ms,
pasikl.
in e .
56,01
+
99,90
ms
i
[i]
69,98
ms,
pasikl.
in e .
48,01
+
91,95
ms).
Schemose
(Z .
1,
2, 3,
4,
5
pa .)
pa aizduo os
pag indinio
ono
k ei és
pagal
balsiu
ma a imo
duomenis,
paim us
i8
penkiy
k ei és
ie y.
Galima
palygin i,
kaip
kin a
ci kum leksinés
i
akii ines
p iegaidziy
pag indinio
ono
k ei es.
Ma y i,
kad
ci kum-
leksiniy
i
aku iniy
balsiy
ono
diapazonai
panasis,
ka ais,
galima
saky i,
ne
su-
ampa
pasikliaujamyjy
in e aly
ibos.
3
LENTELE.
BALSIU
ALOTONY
PAGRINDINIO
TONO
POZYMIAI
IR
STATISTINIS
JU
VERTINIMAS
Ti iamasis
Balsiai_
n
x
s
(%)
95%
pasikl.
in e .
>
< ,
pozymis
Diapazonas_
[i-]
32
1,54 1,28
83,1
1,08
+
2,00
(h )
]
34
147)
1,12
76,4
1,08
+
1,86
0,23< ,
,,=2,00
Pikinispa-
[i]
32
2.17.
1,16
53,4
1,75
2,59
g indinis
[ ]
334.
2,35°
1,29
55,1
1,90
=
2,80
0,59< ,
,.=2,00
onas
(h )
ee
Pag indinio
[i]
32
82,78 81,26
98,2
53,48
+
112,09
ono
i siinés
{é-]
34
90,00 74,16
82,4
64,13
+
115,87
0,38< ,
,,=2,00
pasi odymo
laikas
(ms)
Diapazonas_
[é"]
31
129
0574
Sd7
1,01
+
1,56
oy
OTA
B00
8
|
ROBERTAS
KUDIRKA
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamasis
Balsiai_
n
pozymis
“I
n
(%)
95%
pasikl.
in e .
,>
< ,
Pikinispa-
[@]
31
1,62 1,82
1123
0,95
+
2,29
g indinis
[é]
35
1,96 1,55
~°79;0
1,43
+
2,49
0,82
< ,
,,=2,00
onas
(h )
Pag indinio
[é-]
31
109,16
87,27
79,9
77,15
+
141,17
ono
i siinés
[¢-]
35
72,89
75,93
104,2
46,80
+
98,97
1,81< ,
,,=2,00
pasi odymo
RAS
GER)
ss
=
Bis
an
Diapazonas_
[é°]
28
1,85.
1,39.
75,2
1,31
+
2,39
(ho)
a
a
ie
Pikinis
pa-_—[é"]
28
1,38
1,68
121,4
0,73
+
2,03
g indinis
beans
( )
-
mach
Bani
ha
=e
Pag indinio
[é]
28
107,11
97,59
91,1
69,26
+
144,95
ono
i s inés
pasi odymo
laikas
(ms)
Diapazonas_
[d°]
42
1,58
1,07 68,1
1,24
+
1,91
(h )
[a]
8
1,10
0,91
83,2
0,33
+
1,86
1,19< ,
,,=2,01
Pikinispa-
[a@]
42
1,42 1,99
140,4
0,80
+
2,04
g indinis
[a] 8
1,05
1,47
139,8
-0,18
+
2,28
0,50< ,,,=2,01
onas
(h )
Pag indinio
[a]
42
101,00
100,69
99,7
69,62
+
132,38
ono
i s inés
[@']
8
98,88
108,38
109,6
8,26
+
189,49
0,05< ,
,,=2,01
pasi odymo
laikas
(ms)
el
Diapazonas
[6]
38
1,36
0,93
68,6
1,05
+
1,67
0,39< ,
,,=1,99
(h )
[6]
36
1,28
0,96
75,4
0,95
+
1,60
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamasis
Balsiai_
n
¥
s
(%)
95%
pasikl.
in e .
,>
< ,
pee
_
Pikinis
pa-
[0°]
38
1,51
1,82
120,5
0,91
+
2,11
0,02
< ,
,,.=1,99
g indinis
[6°]
36
1,50
1,72 114,5
0,92
+
2,08
onas
(h )
a
Pag indinio
[6°]
38
130,55
98,25
75,3
98,26
+
162,84
1,79< ,
,,=1,99
ono
i siinés
[6°]
36
92,31
85,03
92,1
63,54
+ 121,08
pasi odymo
laikas
(ms)
_
7
Diapazonas_
[i]
46
187
1,52
81,3
1,42
+
2,32
(h )
[ui]
46
1,79
1,33
74,1
‘1,40
+
2,18
0,26< ,
,,=1,99
Pikinis
pa-
[a]
46
2,59
1,46
56,6
2,15
+
3,02
g indinis
[uw]
46
2,31
1,57
68,2
1,84
+
2,78
0,87< ,
,,=1,99
onas
(h )
Pag indinio
[i]
46
69,98 74,00
105,7
48,01
+
91,95
ono
i s inés
[ i] 46
77,96
73,90
94,8
56,01
+
99,90
0,52< ,
,.=1,99
pasi odymo
laikas
(ms)
0,05
16
|
ROBERTAS
KUDIRKA
7
PAV.
CIRKUMFLEKSINIVY
[é']
(-)
IR
AKUTINIU
[é-]
(-
:)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
70
|
68
66
64
62
71,39
71,46
70,79
70'29
70,17
in
ae
89:49
|
™~
i
%
67.61
67,57;
°9'8
68.89
67,65
/
13
T
68,19
65,22
65,29
64,65.
8
PAV.
CIRKUMEFLEKSINIY
[4°]
(-)
IR
AKUTINIV
[4°]
(-
-)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
77
dB
74
74,34
74.63
74,54
59
4
70,94 71,05 70,63
70,25
go
99
61,33

MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
9
PAV.
CIRKUMELEKSINIVY
[6°]
(-)
IR
AKUTINIY
[6]
(-
-)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
76
|
dB
74
*
72,77
TE
72,86
71,31
71,44
e
70,97
oe
|
J
7a
|
a
Z|
#0
70,74
70,19
F
z
69,07
| |
68,51
69,84
69,77
_—
|
L
|
67,79
71
iY
69,08
,
66,97
67,08
|
i
a
|
66
|
|
66,27
|
65,64
So s
65,15
64
10
PAV.
CIRKUMFLEKSINIV
[a]
(-)
IR
AKUTINIY
[u']
(-
-)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
63
J
oe
18
|
ROBERTAS
KUDIRKA
5.
FORMANTINE
STRUKTURA
Spek og amose
bu o
iSma uo i
ci kum leksiniy
i
aki iniy
balsiy
pi mosios
i
an -
osios
o manéiy
idu io
dazniai.
Fo manciy
duomenys
j e in i
s a is i8kai,
idu -
kiai
i
pasikliaujamieji
in e alai
apibend in i
10
Hz
ikslumu.
Rezul a ai
pa eik i
5
len eleje.
5
LENTELE.
BALSIU
ALOTONUY
PIRMOSIOS
IR
ANTROSIOS
(F,
IR
F,)
FORMANCIVY
DAZNIAI
IR
STATISTINIS
JU
VERTINIMAS
Fo man és
_
Balsiai
n
¥
(Hz)
s(Hz)
(%)
>
95%
pasikl.
in e .
(Hz)
i>
s ,
F,
[ -]
32
230
15,83
6,8
230
+
240
[i]
34
240
13,19:
5,6
230
+
240
0,75
< ,
),=2,00
F,
{ -]
32.
2230
88,08
4,0
2200
+
2260
—_
[i]
34
2220
91,08
4,1
2190
+
2250
0,35
< ,
,;=2,00
5
[é]
31
340
19,14
5,6
330
+
350
[é"]
35
350
16,97
4,9"
340
+
350
L
1,33< ,,,.=2,00
F,
[é]
31
2090
112,19
5,4
2040
+
2130
{é]
35
2090
98,15
4,7
2060
+
2120
0,13< ,
,,=2,00
F,
[é"]
28
650
30,83
4,8
640
+
660
F,
[é]
28
1710.
235,25
13,7
1620
+
1800
=
F
[a°]
42
690
43,38
6,3
680
+
700
[a°]
8
690
47,43
6,9
650
+ 730
0,09< ,
,,=2,01
E,
[a]
42
1220
128,57
10,5
1180
+
1260
[a°]
8
1260
19,09
1,5
1240
+
1270
0,80< ,
,.=2,01
F,
[6°]
38
440
46,76
10,6
430
+
460
0,43< ,
=
1,99
[6°]
36
_
440
35325,
‘7,9
.
430
+
460
F,
[6"]
38
780
182,63
23,3
720
+
840
1,56< ,.,=1,99
[6°]
36
730
74,20
10,1
710
+
760
F,
[a]
46
300
29,11
9,8
290
+
310
[uw]
46
290
25,58
8,7
=
280
+
300
0,84< ,
,,=1,99
F,
[a]
46
660
90,47
13,7
630
+
690
[u-]
46
670
110,00
16,5
630
+
700
0,28< ,
.=1,99
0,05
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
|
19
Lyginan
ci kum leksiniy
i
aki iniy
balsiy
pi mosios
i
an osios
o man¢iy
i-
du kiy
daZnius
s a is i8kai
pa ikimy ski umy
nenus a y a:
pasikliaujamieji
in e a-
11
PAV.
CIRKUMFLEKSINIVU
(-)
IR
AKUTINIU
(-
+)
BALSIU
SPEKTRINES
CHARAKTERISTIKOS
2g
EkHz
4
po
12
PAV.
CIRKUMFLEKSINIV
IR
AKUTINIU
BALSIU
PIRMOJI
(F,)
IR
ANTROJI
(F,)
FORMANTES
2500
-—
se
|
He
};
2230
[#*];
2220
j
:
|
.
.
[é"];
209q¢"];
2090
a a
2000
|
[2°];
1680
|
|
7
|
1500
+
—_—
SS
SSS
ee
bo
(@'};
1220
[4°];
1260
||
: a
||
1000
+
—__—
=
.
—
|
.
[O°];
780,
2°};
650
[2°];
690
[4
];690
gy"
730
|
|
-
o ¢
ae
||
500
|
[2°];
660
[ui];
670
|
|
wee
«(EY
3406};
350
1]
°};
230
F];
240
°
«
(O
};
440{6"];
440
|
_¢
@
|
|
[2]; 300
[ui];
290
|
| |
1]
| |
°
°
20
|
ROBERTAS
KUDIRKA
lai
labai
susike a
a
ne
su ampa,
apskai¢iuo a
S uden o
k i e ijaus
eik’meé
daz-
niausiai
labai
maza,
né
iena
pozicija
ne i Sija
k i inés
eikSmés.
DaZniausiai
o -
man¢iy
eiksmés
ski iasi
10
Hz
a ba
su ampa,
i8sky us
balsius
[a’]
i
[o-],
kai
ci -
kum leksiniy
balsiy
an osios
o man és
eikSmes
ski iasi
nuo
aki iniy
40-50
Hz.
Apibend inan
galima
da y i
is ada,
kad
o man inés
s uk i os
ypa ybémis
p iegai-
dés
nesiski ia.
Tuo
aki aizdZiai
galima
isi ikin i
panag inéjus
11
i
12
schemas.
6.
ISVADOS
ISanaliza us
ekspe imen inius
ci kum leksiniy
i
aki iniy
balsiy
duomenis
galima
pada y i
okias
iS adas:
a.
T ukme
ci kum leksiniai
balsiai
nuo
aki iniy
s a is iSkai
pa ikimai
nesiski ia,
a¢iau
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
pas ebimas
bend as
sis eminio
pobi-
dzio
désningumas:
iek
absoliucios,
iek
san ykinés
ci kum leksiniy
balsiy
ukmeés
in e alai
odo,
kad
Sios
p iegaidés
balsiai
y a
ilgesni
negu
aki iniai.
Toks
désningu-
mas
is yskéja
ke u iose
lyginamose po ose
i8
penkiu.
b.
Pag indinio
ono
i
in ensy umo
pozymiais
ci kum leksiné
p iegaidé
nuo
aki i-
nés
s a is i8kai
pa ikimai
nesiski ia,
pasikliaujamieji
in e alai
sis eminio
pobudzio
ski umy
ne odo,
issky us
in ensy umo
diapazono
in e alus,
ku ie
odo
ci kum lek-
siniy
balsiy
pla elesnj
diapazona.
c.
Lyginan
ci kum leksiniy
i
aki iniy
balsiy
pi mosios
i
an osios
o manciy
i-
du io
daZnius
s a is iskai
pa ikimy
ski umu
nenus a y a:
pasikliaujamieji
in e alai
labai
susike a
a
ne
su ampa.
SALTINIU
SUTRUMPINIMAI
DLKZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
4
eid.,
y .
ed.,
Keinys,
S.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000.
TZZ
—
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas,
Vilnius:
Alma
li e a,
2001.
LITERATURA
Amp azas,
V., ed.,
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
ANUSIENE,
L.
1983:
Ki Giuo y
ilgujy
balsiy
ukmé
lie u iy
bend inés
kalbos
azése.
Kalbo y a,
34
(1),
5-13.
ATKOCAITYTE,
D.
2000:
Pie y
Zemaiciy
aseiniskiy
onologine
sis ema:
p ozodija
i
okalizmas.
Dak a o
dise acija,
Vilnius:
VPU.
Bace ic10Té,
R.
2001:
Sakiy
snek os
onologiné
sis ema:
p ozodija
i
okalizmas.
Dak a o
dise acija,
Vil-
nius:
VPU.
BuKANTIS,
J.
1984:
Donoaoeua
onHomemaiimckozo
Bapuaiickoeo
2osopa.
Dak a o
dise acija,
Vilnius:
VU.
E1puKAITIENE,
E.
1977:
Kupiskény
mono ongy
p iegaideés.
Kalbo y a
28
(1),
18-23.
Gi penis,
A.
1967:
Mazeikiy
a més
p iegaidziy
one inés
ypa ybés.
Kalbo y a
15,
26-27.
Gi penis,
A.
1974:
P ozodinés
p iegaidziu
ypa ybés
Siau és
Zemaiciy
a méje.
Ekspe imen ine
i
p ak iné
one ika
6,
160-198.
Gi penis,
A.
1996:
Ene ge iné
Siau és
Zemaiciy
a més
p iegaidziy
one inés
p igim ies
in e p e acija.
Bal is ica
31
(1),
71-84.
Gi en s,
A.
1998:
Siau és
Zemaiciy
p iegaidés
ski iamieji
poZymiai.
Lie u iy
kalba:
y éjai
i
y imai.
Kon e-
encija
Kazimie o
Jauniaus
150-osioms
gimimo
i
90-osioms
mi ies
me inéms
paminé i. P anesimy
ezés,
Vilnius:
VPU,
LKI,
37-38.
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
|
21
Gi penis,
A.,
PupKis,
A.1974:
Pie iniy
aka u
aukS ai¢iy
p iegaidés
(p ozodiniai
pozymiai).
Ekspe imen iné
i
p ak iné
one ika
6,
107-125.
KacIuskIENg,
G.,
Gi DENIS,
A.
1997:
Ry y
auks aidiy
i
Siau és
Zemaiciy
p iegaides:
bend ybés
i
ski umai.
Kalbo y a
46
(1),
31-36.
KauKENIENE,
L.
2003:
Lie u iy
bend inés
kalbos
neki ¢iuo y
balsiu
kiekybé.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
48,
35-47.
KAZLAUSKIENE,
A.
1998:
Pie iniy
aka y
auks aiciy
a més
balsiy
kiekybé.
Dak a o
dise acija,
Kaunas:
VDU.
Kazzauskas,
J.
1966:
Fonologiné
ki cio
aidos
bal y
kalbose
in e p e acija.
Bal is ica
2
(2),
119-132.
Kosiene,
O.
1982:
Ry y
auks ai¢iy
u eniskiy
mono ongy
p iegaides.
Kalbo y a
33
(1),
61-71.
Laiconai E,
A.
1959:
Dél
lie u iy
kalbos
ki cio
i
p iegaidés
sup a imo.
Kalbo y a
1,
71-100.
Laiconal e,
A.
1958:
Li e a ii inés
lie u iy
kalbos
ki cia imas,
Vilnius:
Mokslas.
LeskauskalTE,
A.
2000:
Sei ijy
Snek os
mis iyjy
d iga siy
p iegaidés.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
43,
153-164.
MuRINIeEnk,
L.
2000:
Akmenés
Snek os
onologiné
sis ema:
okalizmas
i
p ozodija.
Dak a o
dise acija,
Vilnius:
VU.
Pake ys,
A.
1967a:
Apie
ki i.
Kalbo y a
18,
129-134.
Pake ys,
A.
1967b:
Spek iniai
i ap adiiy
i
i agaliy
d ibalsiy
ski umai.
Spalio
e oliucija
i
isuomeni-
niai
mokslai
Lie u oje:
kon e encijos
medZiaga,
Vilnius.
Paxe ys,
A.
1968a:
Daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
sudé iniy
d ibalsiy
au,
ai,
ei
akus iniai
pozymiai.
Ekspe imen inés
one ikos
i
kalbos
psichologijos
koliok iumo
medziaga
3,
97-118.
Paxe ys,
A.
1968b:
Lie u iy
li e a ii inés
kalbos
d ibalsiy
au,
ai,
ei
akus iniai
pozymiai:
ekspe imen inis
one inis
y imas.
Kandida o
dise acija,
Vilnius:
VPI.
Pake ys
,
A.
1982:
Lie u iy
bend inés
kalbos
p ozodija,
Vilnius:
Mokslas.
Paxe ys,
A.
1995:
Lie u iy
bend inés
kalbos
one ika,
Vilnius:
Za a.
Pake ys,
A.,
PLAKUNOVA,
T,,
URBELIENE,
J.
1970:
O HocHiTesIbHasl
JVIMTEJIbHOCTb
WIACHBIX
JIMTOBCKOTO
AA3bIKa.
Ekspe imen inés
one ikos
i
kalbos
psichologijos
koliok iumo
mediZiaga:
kalbos
ga sai
i
in onacija,
4,
30-53.
Paxe ys,
A.,
PLAKUNOVA,
T.,
URBELIENE,
J.
1972:
O Hoc i esIbHasl
JIMTeJIbBHOCTb
JM(TOHTOB
JIMTOBCKOTO
A3bIKa.
Mamepuanoi
konnokéuyma
aabopamopuu
3kcnepumMeHmanbHol
~oKemuKu
U
Ncuxonoeuu
pe u
5,
3-36.
S unpz1A,
B.
1996:
Lie u iy
kalbos
ki cia imas,
Vilnius:
Bal os
lankos.
S ece icius,
B.
1964:
[pocmpie
enacnbie
cogpemeHHoeo
AumoecKoeo
AUMepamypHoeo
A3bIKA.
Kany.
TUcep allns,
Bwu oc:
BITH.
S ece icius,
B.
1978:
Bend inés
kalbos
p iegaidziy
in ensy umo
y imas
analizés-sin ezés-analizés
me odu.
Kalbos
ga sai
i
melodika,
Vilnius:
Mokslas,
64-67.
VAITKEVICIUTE,
V.
1960:
Lie u iy
kalbos
balsiy
i
d ibalsiy
ilgumas,
a ba
kiekybe.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
3,
207-217.
VAITKEVICIUTE,
V.
1995:
Bend inés
lie u iy
kalbos
p iegaidés,
Vilnius:
Enciklopedija.
VAITKEVICIUTE,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
pag indai
i
Zodynas,
Vilnius:
P adai.
Vi kauskas,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Robe as
Kudi ka
Gau a
2005 05
12
Vilniaus
uni e si e as
KHF
Uzsienio
kalby
ka ed a
Mui inés
g. 8,
LT-44280,
Kaunas,
Lie u a
[email p o ec ed]