Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai
Full text
ACTA LINGUISTICA LITHUANICA
LII (2005), 1 - 21
Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų
priegaidžių akustiniai požymiai
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus universitetas
Kauno humanitarinis fakultetas
The purpose of the article is to describe the acoustic features of Standard Lithuanian accented
monophthongs and to reveal differences between circumflex and acute tones. Initially stressed words
with monophthongs of the CV | C'V type, were investigated. In all, 376 words of this type were
selected. The analysis of the spectrograms was based on description and investigation of the follo-
wing properties of monophthongs: fundamental frequency, intensity, duration, and basic formant.
1. IVADAS
Lietuvių bendrinės kalbos priegaidės instrumentiSkai jau nemažai yra tyrinétos.
Skaitant tuos eksperimentų rezultatų aprašus krinta į akis žymiai besiskiriantys lie-
tuvių kalbos priegaidžių akustinių požymių duomenys ir jų vertinimas. Lietuvių ben-
drinės kalbos tyrėjai trukmę išskiria kaip vieną svarbiausių požymių. Eksperimenti-
nių tyrinėjimų išvadose tvirtinama, kad tvirtagališkai kirčiuotų trukmė didesnė
(Pakerys, Plakunova, Urbelienė 1970: 43-47; Svecevičius 1964; Vaitkevičiūtė 1960:
210-216; 2001: 31). Kai kurie tyrėjai yra gavę kitokį rezultatą: tvirtapradžiai dvibal-
siai kartais gali būti ilgesni negu tvirtagaliai (Pakerys 1968a: 106; Pakerys, Plakuno-
va, Urbelienė 1972: 7). Taip pat pastebėta, kad priklausomai nuo priegaidės keičiasi
skiemens dalių trukmė: akūtinių dvibalsių ilgesni pirmieji dėmenys, cirkumfleksinių
— antrieji (Pakerys, Plakunova, Urbelienė 1972: 34). Pačiame naujausiame bendrinės
kalbos trukmės tyrime nustatyta, kad kirčiuoti trumpieji balsiai už atitinkamus il-
guosius maždaug 2,3 karto trumpesni, tačiau eksperimente į priegaides neatsižvel-
giama (Kaukėnienė 2003: 40-47).
Pagrindinio tono ypatybės tyrinėtojų vertinamos nevienareikšmiškai. Nustatyta,
kad pagrindinis tonas labiausiai priklauso nuo frazės intonacijos, kartais net tvirtina-
ma, kad tonas yra tik frazės intonacijos reiškimo priemonė (Pakerys 1982: 116). Re-
miantis dvibalsių tyrimo eksperimentine medžiaga, linkstama nepripažinti kylančio
ir krintančio toninio tipo buvimo, nes jų tyrimai rodo, kad akūtinė ir cirkumfleksinė
priegaidės gali būti tiek kylančio, tiek krintančio tono, todėl tono kitimas negali būti
skiriamasis priegaidės požymis (Laigonaitė 1958: 71-100; plg. Svecevičius 1964: 20)".
| Vertinant eksperimentų išvadas visada reikia turėti galvoje, kad tyrimai buvo atliekami ne su vienoda
aparatine bei programine įranga, ir tai gali nulemti skirtingus rezultatus. Tą patį galima pasakyti ir apie
eksperimentinę medžiagą: vieni tiria diftongus, kiti — monoftongus.
2 | ROBERTAS KUDIRKA
Panašūs rezultatai gauti ištyrus sudėtinių dvibalsių pagrindinį toną: 1) kylantį ir krin-
tantį toną turi nominatyvine frazine intonacija ištarti žodžiai, bet tos pačios priegai-
dės dvibalsiai kitų frazinių intonacijų paveikti gali įgyti ir krintantį, ir kylantį toną;
2) šnabždesyje, visai neturinčiame F, priegaidės aiškiai skiriamos (Pakerys 1967b:
14-15; 1968b: 83-92).
Intensyvumas taip pat yra svarbus priegaidės požymis, kuris su frazės intonacijos
kitimais mažiau susijęs negu pagrindinis tonas. Adelė Laigonaitė, atlikusi eksperi-
mentą, išvadose teigia, jog ne pagrindinis tonas, o intensyvumas yra svarbiausias
priegaidės požymis (Laigonaitė 1958: 90-100; 1959). Eksperimentais nustatyta, kad
bendrinės kalbos cirkumfleksiniai ilgieji balsiai ir dvibalsiai keliomis dešimtosio-
mis decibelo intensyvesni už atitinkamus akūtinius (Pakerys 1982: 175). Skiriasi ir
pirmos dvibalsio ar dvigarsio dalies intensyvumas: akūtinių mišriųjų dvigarsių pir-
ma dalis intensyvesnė už atitinkamus cirkumfleksinių dvigarsių dėmenis (Pakerys
1982: 178). Yra ir priešingų nuomonių: Bronius Svecevičius analizės ir sintezės me-
todu kaitaliodamas intensyvumo piko vietą tikrino jos įtaką priegaidės suvokimui ir
nustatė, kad tai reikšmingas priegaidės suvokimo parametras (Svecevičius 1978: 66).
Bendrinės kalbos priegaides tyrinėjusi Valerija Vaitkevičiūtė tvirtina, kad priegai-
dės skiriasi ne horizontaliu kontūru, o vertikaliu garsų su skirtingomis priegaidėmis
pagrindinio tono, intensyvumo ir kitų priemonių skirtumu, sukoncentruotu vienoje
iš trijų lygios trukmės garso dalių (Vaitkevičiūtė 1995: 89-91).
Priegaidžių skyrimui svarbus ne tik prozodinių, bet ir kokybinių požymių kitimas.
Šie požymiai ypač priklauso nuo ilgojo skiemens foneminės sandaros: priegaidės ir
garsų kokybės ryšys aiškiai pastebimas skiemenyse, kuriuos sudaro dvibalsiai ir miš-
rieji dvigarsiai, o ilgųjų monoftongų kokybei priegaidė turinti mažesnę įtaką. Nusta-
tyta, kad bendrinės kalbos akūtinių dvibalsių ir dvigarsių pirmieji dėmenys atviresni,
o cirkumfleksinių — uždaresni (Pakerys 1995: 298). Taip pat pastebėta, kad kokybi-
nius skirtumus perteikia ne konkrečios formančių reikšmės, o tų formančių dažnių
kitimas: akūtinių balsių jis ryškus ir kontrastingas, cirkumfleksinių — mažiau paste-
bimas (Girdenis 1974: 194; Girdenis, Pupkis 1974: 119). Šiaurės žemaičių tarmės
tyrimai parodė, kad akūtinių ilgųjų balsių formančių reikšmės priklauso ir nuo arti-
kuliacijos: uždarieji akūtiniai balsiai yra difuziškesni, atvirieji — kompaktiškesni. Ši
ypatybė siejama su akūto koncentruota ir cirkumflekso difuziška energija (Girdenis
1996: 78).
Pastarųjų metų darbuose jau laikomasi nuomonės, kad lietuvių kalbos priegaidės
yra mišrios prigimties: jas skiria tam tikri kokybiniai (tembro) požymiai, skiemenų
kiekybė, balso stiprumo (intensyvumo) bei pagrindinio tono moduliacijos, spektrinė
struktūra (Ambrazas, red., 1994: 39; Pakerys 1982: 189; Vaitkevičiūtė 1995: 9; Stun-
džia 1996: 27). Dar reikia pridurti, kad ne vienas tyrinėtojas yra užsiminęs apie prie-
gaidžių niveliaciją: šiaurės ir rytų aukštaičiai nebeskiria tvirtapradės priegaidės nuo
tvirtagalės skiemenyse su ilgaisiais balsiais bei dvibalsiais [ie], [uo] (taip pat ir bendri-
ne kalba kalbantys) (Ambrazas, red., 1994: 39; Pakerys 1967a: 132; 1995: 303; Lai-
gonaitė 1959: 20). Niveliacijos požymių yra nustačiusi ir Lilija Anusienė (1983: 5—
12), ji teigia, kad tvirtagalių ir tvirtapradžių balsių trukmės skirtumas lietuvių
bendrinėje kalboje yra niveliuotas.
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 3
Kalbotyros leidiniuose yra paskelbta nemaža lietuvių tarmių priegaidziy tyringji-
mų (Atkočaitytė 2000; Bukantis 1984; Eidukaitienė 1977; Kosienė 1982; Kačiuškie-
nė, Girdenis 1997; Girdenis 1967, 1974; Murinienė 2000; Leskauskaitė 2000). Išsa-
mus yra vakarų aukštaičių kauniškių tarmės priegaidžių tyrimas (Girdenis, Pupkis
1974: 111-120). Išanalizavę prozodinius požymius (balsio trukmę, pagrindinio tono
viršūnės padėtį, intensyvumo viršūnės padėtį) autoriai išvadose pabrėžia, kad patiki-
miausias požymis yra trukmė ir ji labiausiai skiria priegaides. Taip pat priegaidės
skiriasi pagrindinio tono viršūnės padėtimi ir intensyvumo viršūne: akūtinių balsių
intensyvumo viršūnė pasirodo anksčiau negu cirkumfleksinių. O tokie požymiai, kaip
pagrindinio tono diapazonas ir balsių pikinis intensyvumas, nuo priegaidžių beveik
nepriklauso. Tokią išvadą vėliau patvirtino ir kitas pietinių vakarų aukštaičių tarmės
balsių trukmės tyrimas: cirkumfleksiniai balsiai 1,1 karto ilgesni už akūtinius (Kaz-
lauskienė 1998: 53). Instrumentiškai ištyrus vakarų aukštaičių kauniškių Šakių šnek-
tos prozodiją, tvirtinama, kad patoviausiai šios šnektos priegaides skiria pagrindinio
tono viršūnės pasirodymo laikas: akūtinių skiemenų viršūnės iškyla daug anksčiau
negu cirkumfleksinių (Bacevičiūtė 2001: 78). Kiti prozodiniai požymiai priklauso
nuo skiemens sandaros. Ilgieji balsiniai skiemenys taip pat dar skiriasi ir trukme —
cirkumfleksiniai skiemenys ilgesni. Ilgųjų dvibalsinių ir dvigarsinių skiemenų prie-
gaides ryškiausiai skiria pagrindinio tono kitimo diapazonas: akūtinių diapazonas pla-
tesnis. Ne taip patikimai šio tipo skiemenis skiria tono viršūnės padėtis ir pirmojo
dėmens kokybiniai požymiai.
Anksčiau buvo tvirtinama, kad šiaurės žemaičių priegaides skiria staigus ar tolydus
akustinio „piešinio“ ir artikuliacijos kitimas: akūtas — ryškus ir staigus, cirkumflek-
sas — neryškus ir tolydus (Girdenis 1974: 192). Vėlesni tyrimai parodė, kad šiaurės
žemaičių priegaidžių skiriamieji požymiai siejami su bendrojo energijos lygio kitimu:
akūtas yra koncentruotos energijos, o cirkumfleksas — skiemens centre išskaidytos
energijos. Eksperimentai taip pat parodė akivaizdžią pagrindinio tono ir energijos
lygio koreliaciją, todėl daroma išvada, kad pagrindinis tonas yra visai patikimas šiau-
rės žemaičių priegaidžių požymis (Girdenis 1996: 82). Ankstesnių eksperimentų iš-
vadas patvirtino naujausi bandymai dirbtinai modifikuojant pagrindinį toną ir inten-
syvumą, nes nustatyta, kad šiaurės žemaičių priegaidės skiriasi pagrindinio tono kitimo
staigumu: akūto tonas kinta staigiai, o cirkumflekso — nestaigiai, tolygiai (Girdenis
1998: 38). Pietų žemaičių varniškių priegaidės ryškiausiai skiriasi kiekybe bei dina-
miniais požymiais: akūto trumpesnė tarimo trukmė, staigi pradžia ir intensyvumo
kritimas skiriasi nuo tolydesnio ir ilgesnio cirkumflekso (Bukantis 1984: 22). Pietų
žemaičių raseiniškių priegaidės reikšmingai skiriasi trukme: akūtiniai skiemenys il-
gesni už cirkumfleksinius. Taip pat svarbus raseiniškių priegaidžių požymis — pagrin-
dinio tono judėjimo trajektorija: akūto tonas pradžioje aukštai pakilęs ir beveik visą
tarimo laiką leidžiasi žemyn, o cirkumflekso gana lygus ir truputį kylantis (Atkočaity-
tė 2000: 114). Ištyrus rytų aukštaičių priegaides nustatyta, kad svarbiausias jas ski-
riantis požymis — trukmė ir intensyvumas (Kosienė 1982: 67; Eidukaitienė 1977: 23).
Šiaurės žemaičių ir rytų aukštaičių dvibalsinių skiemenų lyginimas parodė, kad že-
maičių priegaides skiria pagrindinio tono kitimo diapazonas, o rytų aukštaičių prie-
gaidės skiriasi pirmojo dėmens tembru (Kačiuškienė, Girdenis 1997: 32).
4 | ROBERTAS KUDIRKA
Apžvelgus lietuvių kalbos tarmių priegaidžių tyrimus, matyti, kad priegaidžių
opozicijai reikšti galimi įvairūs požymiai ir skirtingose tarmėse kiekvieno prozo-
dinio požymio reikšmė nėra vienoda (Laigonaitė 1958: 7-90; Kazlauskas 1966:
119-121).
Norėdami nustatyti, kokiais akustiniais požymiais skiriasi cirkumfleksiniai ir aka-
tiniai monoftongai, atlikome eksperimentą. Buvo tiriami akustiniai kirčiuotų mo-
noftongų požymiai: pagrindinis tonas, intensyvumas, trukmė, pagrindinės forman-
tės. Tyrimui pasirinkti bendrinės lietuvių kalbos dviskiemeniai (išimtiniu atveju
triskiemeniai) žodžiai, kurių kirčiuotas monoftongas yra pirmame CV / C’V tipo skie-
menyje. Iš žodynų išrinkti visi įmanomi šio skiemens tipo variantai su visais balsiais
ir priebalsiais. Žodžiai rinkti iš tarties ir aiškinamųjų žodynų (Vaitkevičiūtė 2001;
Vitkauskas 2001; DLKŽ; TŽŽ). Iš viso eksperimentui išrinkti 376 žodžiai su CV /
C'V tipo kirčiuotais pirmaisiais skiemenimis, izoliuoti žodžiai perskaityti nominaty-
vine intonacija. Lietuvių kalbos eksperimentinė medžiaga įrašyta 2003 m. Vilniaus
universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Eksperimentinės fonetikos laboratori-
joje. Diktoriais pasirinkti profesionalūs aktoriai:
Evaldas Leskauskas (g. 1976), gimė ir gyvena Kaune, dirba Akademiniame Kauno
dramos teatre, kalba bendrine lietuvių kalba;
Dainius Svobonas (g. 1968), gimė ir mokėsi Vilniuje, 21-erių persikėlė į Kauną ir
čia gyvena jau trylika metų. Dirba Akademiniame Kauno dramos teatre, kalba ben-
drine lietuvių kalba.
Diktorių intonacijos raiška smulkiai nebuvo reglamentuojama, prašyta skaityti nor-
maliu tempu, vengiant ekspresyvumo, ir kuo neutralesne nominatyvine intonacija.
Aparatinė įranga: kompiuteris Celeron 333 Mhz / 64 Mb RAM / 4 Mb SVGA / SB
Audio PC I 64 V, mikrofonas Senheiser MD 421, stiprintuvas Audiotechnica ART 27F
Tube Mic. Įrašo segmentavimas ir spektrinė analizė atlikta VU KHF Eksperimenti-
nės fonetikos laboratorijoje programa PRAAT 4.0.47. Statistiniai skaičiavimai atlik-
ti programomis Microsoft Excel, Statistica 5.5 ir SPSS 12.0 for Windows.
Eksperimentinių duomenų analizei pasirinkti neutralesni priegaidžių pavadinimai:
vietoj tvirtagalės priegaidės vartojama cirkumfleksinė, vietoj tvirtapradės — akūtinė.
Schemose vartojamos priegaidžių pavadinimų santrumpos: cirkumfleksinė — „c“, akū-
tinė — „a“.
2. TRUKMĖ
Žodžiuose matuota kirčiuoto pirmo CV / C'V tipo skiemens monoftongo absoliuti
trukmė ir žodžio absoliuti trukmė milisekundėmis, pagal tai apskaičiuota santykinė
trukmė [x = X, : X (X, — balsio trukmė; X. — žodžio trukmė)]. Gauti duomenys įver-
tinti statistiškai (žr. 1 lent.).
Cirkumfleksinių ir akūtinių balsių alotonų absoliučios trukmės santykiai parodyti
1 lentelėje, duomenys apibendrinti 1 ms tikslumu. Kaip matome, statistiškai patiki-
mai skiriasi tik viena pozicija: cirkumfleksinis [4] yra ilgesnis už akūtinį [4°], pasi-
kliaujamieji intervalai nedaug tesusikerta. Aišku, tokiam rezultatui turėjo įtakos maža
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 5
1 LENTELĖ. BALSIŲ ALOTONŲ ABSOLIUTI TRUKMĖ IR STATISTINIS
JOS VERTINIMAS?
Balsiai n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. (ms) t> <t
[i] 32 234 39,64 16,9 220 + 248
[i] mm 34 J 222 c= 5144 23,1 | 204 + 240 1,02<t,,,=2,00
[ė'] 31 242 35,09 14,5 229 + 255 0,36<t, „=2,00
[e'] 35 239 31,59 13,2 228 + 250 x
[e] 28 264 33,35 12,6 251 + 277
[a] 42 247 27,26 11,0 239 + 256
[a7] 8 227 19,04 8,4 211 + 243 2,10>t,,.,=2,01
[0°] 38 246 36,42 14,8 234 + 258 0,50<t,,,=1,99
[o _ 36 241 3614-1507 es st 1
[ū'] 46 226 42,58 18,8 214 + 239
[a] 46 233 39,74 i 13,1 || 221 + 245 | 0,75<t,,,=1,99
akutiniy [d°] imtis. Visų kitų balsių alotony pasikliaujamieji intervalai susikerta ir ju
Studento kriterijus nerodo patikimų skirtumų, tačiau palyginus pasikliaujamuosius
intervalus ir vidurkius pastebima didesnė cirkumfleksinių balsių trukmė (išskyrus
cirkumfleksinį [ū4'], kurio trukmės vidurkis mažesnis). Cirkumfleksinių balsių vidur-
kiai 3-20 ms didesni uz akūtinių balsių vidurkius, taip pat cirkumfleksinių balsių
pasikliaujamųjų intervalų apatinės 1—28 ms ribos ir viršutinės 4—13 ms ribos reikš-
mės visada didesnės negu akūtinių. Paanalizuokime santykinės trukmės duomenis:
pagal lentelę (žr. 2 lentelę) statistiškai patikimai nesiskiria nė viena pozicija. Tačiau
palyginę pasikliaujamuosius intervalus galime pastebėti, kad keturiose pozicijose iš
penkių cirkumfleksinių balsių pasikliaujamųjų intervalų apatinės ir viršutinės ribos
reikšmė didesnė už akūtinių.
Išanalizavus visų tiriamųjų balsių trukmės duomenis statistiškai patikimų rezulta-
tų negauta, bet palyginus pasikliaujamuosius intervalus pastebėtas bendras sistemi-
nio pobūdžio dėsningumas: tiek absoliučios, tiek santykinės cirkumfleksinių balsių
trukmės intervalai rodo, kad šios priegaidės balsiai yra ilgesni negu akūtiniai. Toks
dėsningumas išryškėja keturiose lyginamose porose iš penkių. Pasikliaujamųjų inter-
valų diapazonų skirtumus paremia ir trukmės vidurkiai: cirkumfleksinių balsių abso-
liuti trukmė 243 ms (santykinė — 0,35), akūtinių — 232 ms (0,33).
Lentelėse vartojamų simbolių reikšmės: n — matavimų skaičius, * — aritmetinis vidurkis, s — standartinis
nuokrypis, v — variacijos koeficientas; pasikl. interv. — pasikliaujamasis intervalas, f — apskaičiuota
Studento kriterijaus reikšmė, f — kritinė Studento kriterijaus reikšmė, a — rezultatų reikšmingumo lygmuo.
6 | ROBERTAS KUDIRKA
2 LENTELĖ. BALSIŲ ALOTONŲ SANTYKINĖ TRUKMĖ IR STATISTINIS
JOS VERTINIMAS
Balsiai n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. (ms) I> <i,
[i"] 32 0,33 0,07 21,0 0,31 + 0,36
[i] 34 0,33 = 0,07 20,8 0,30 + 0,35 0,27<t,,=2,00
[ė'] 31 0,34 0,06 17,9 0,32 + 0,36
[€'] i 35 0,35 0,06 18,2 0,33 + 0,37 0,76<t, „=2,00
Įe] 28 038 006 75,37 Ose+040 2-0 0
[a] 42 0,33 0,05 14,1 0,32 + 0,35
[a] = 8 ni 0,30 o 0,03 10,3 0,28 + 0,33 1,79<t,,,=2,01
[0°] 38 0,35 0,07 19,2 0,33 + 0,37 0,26<t,,,=1,99
[0°] 36 0,35 0,07 19,7 0,32 + 0,37 | į Bar mai
[a] 46 0,34 0,06 19,0 0,32 + 0,36
[1] 46 ~ 0,33 0,07 | 21,6 0,31 + 0,35 in _0,54<1,,,=1,99
3. PAGRINDINIS TONAS
Pagrindinis tonas buvo matuotas imant reikšmes iš penkių tono kontūro vietų, bal-
sio trukmė dalijama į penkias lygias dalis vertikaliai; matuota šiuose penkiuose taš-
kuose: balsio pradžioje, pabaigoje ir per vidurį, paskui atkarpos nuo pradžios iki vidu-
rio ir nuo vidurio iki pabaigos dalijamos per pusę ir matuojama tuose taškuose. Pagal
šiuos duomenis buvo apskaičiuotas pagrindinio tono diapazonas — intervalas tarp to-
no kontūro viršūnės ir žemiausio taško. Taip pat buvo matuota pagrindinio tono piki-
nė reikšmė, pikinės reikšmės pasirodymo laikas milisekundėmis (atstumas nuo bal-
sio tarimo pradžios iki aukščiausio taško). Rezultatai pateikiami 3 lentelėje. Statistiškai
patikrinus lyginamus cirkumfleksinių ir akūtinių balsių diapazono pločius patikimų
skirtumų negauta: diapazonai panašaus pločio, dažniau platesni cirkumfleksinių bal-
sių diapazonai. Pasikliaujamųjų intervalų analizė taip pat nerodo kokių nors sistemiš-
kų skirtumų, intervalai persidengia, kartais, galima sakyti, net sutampa.
Antruoju pagrindinio tono požymiu — pikine pagrindinio tono reikšme — alotonai
taip pat nesiskiria: visur neviršyta kritinė Studento kriterijaus reikšmė. Peržvelgus
skirtingų alotonų tono pikinės reikšmės pasikliaujamuosius intervalus ir vidurkius
nepastebima aiškių polinkių: kartais vidurkiai ir pasikliaujamųjų intervalų ribų reikš-
mes didesnės cirkumfleksinių balsių ([@°] 1,42 ht, pasikl. interv. 0,80 + 2,04 ht ir [4]
1,05 ht, pasikl. interv. -0,18 + 2,28 ht; [0°] c 1,51 ht, pasikl. interv. 0,91 + 2,11 ht ir
[0°] 1,50 ht, pasikl. interv. 0,92 + 2,08 ht; [4] c 2,59 ht, pasikl. interv. 2,15 + 3,02 ht ir
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 7
[¢-] a 2,31 ht, pasikl. interv. 1,84 + 2,78 ht), o kartais akatiniy ([{] a 2,35 ht, pasikl.
interv. 1,90 + 2,80 ht ir [i“] ¢ 2,17 ht, pasikl. interv. 1,75 + 2,59 ht; [¢-] a 1,96 ht, pasikl.
interv. 1,43 + 2,49 ht ir [¢'] ¢ 1,62 ht, pasikl. interv. 0,95 + 2,29 ht).
Treciasis analizuojamas pagrindinio tono pozymis yra pikinis pagrindinio tono lai-
kas. StatistiSkai patikrinus rezultatus nustatyta, kad reikšmingų skirtumų nėra: tono
viršūnės pasirodymo laikas labai įvairus, pasikliaujamieji intervalai visur susikerta.
Palyginus cirkumfleksinių balsių pikinio pagrindinio tono laiko vidurkius ir pasikliau-
jamuosius intervalus su akūtiniais kokio nors sistemiško pobūdžio dėsningumo ne-
pastebėta: kartais vidurkiai ir pasikliaujamųjų intervalų ribų reikšmės didesnės cir-
kumfleksiniy balsių ([ė:] 109,16 ms, pasikl. interv. 77,15 + 141,17 ms ir [¢'] 72,89 ms,
pasikl. interv. 46,80 + 98,97 ms; [4"] 101 ms, pasikl. interv. 69,62 + 132,38 ms ir [4']
98,88 ms, pasikl. interv. 8,26 + 189,49 ms; [6°] 130,55 ms, pasikl. interv. 98,26 +
162,84 ms ir [6°] 92,31 ms, pasikl. interv. 63,54 + 121,08 ms), o kartais akatiniy ([i“]
90 ms, pasikl. interv. 64,13 + 115,87 ms ir [i] 82,78 ms, pasikl. interv. 53,48 + 112,09
ms; [i] 77,96 ms, pasikl. interv. 56,01 + 99,90 ms ir [i] 69,98 ms, pasikl. interv.
48,01 + 91,95 ms).
Schemose (zr. 1, 2, 3, 4, 5 pav.) pavaizduotos pagrindinio tono kreivės pagal balsių
matavimo duomenis, paimtus iš penkių kreivės vietų. Galima palyginti, kaip kinta
cirkumfleksinės ir akūtinės priegaidžių pagrindinio tono kreivės. Matyti, kad cirkum-
fleksinių ir akūtinių balsių tono diapazonai panašūs, kartais, galima sakyti, net su-
tampa pasikliaujamųjų intervalų ribos.
3 LENTELĖ. BALSIŲ ALOTONŲ PAGRINDINIO TONO POŽYMIAI IR
STATISTINIS JŲ VERTINIMAS
Tiriamasis Balsiai n Xx S v(%) 95% pasikl. interv. t><t,
Diapazonas [i] 32 1.54 1,28 83.1 1,08 + 2,00
(ty [f] 34 147 1,12 764 108+18 0,23<t,„=2,00
Pikinis pa- [i] 32 217 1,16 534 1,75 + 2,59
grindinis ~~ [Ff] 34 2,35 129 551 1,90 + 2,80 0,59<t,,,=2,00
tonas(ht)
Pagrindinio [i“] 32 82,78 81,26 98,2 53,48 + 112,09
tono viršūnės [f] 34 90,00 74,16 82,4 64,13 + 115,87 0,38<t,,s=2,00
pasirodymo
laikas (ms)
Diapazonas [ė'] 31 1,29 0,74 31,7 1,01 + 1,56
(ht) [¢] 35 1,44 0,89 619 L13+1,74 0,74<t,,,=2,00
0.05
ROBERTAS KUDIRKA
3 LENTELĖS TESINYS
Tiriamasis Balsiai n ką S v(%) 95% pasikl. interv. t,> <t,
požymis ell] aaa
Pikinis pa- [ė'] 31 1,62 1,82 1123 095 + 2,29
grindinis [e€'] 35 1.96 ‘1.5% “790 1,43 + 2,49 0,82<t,,,=2,00
tonas (ht)
Pagrindinio [ė'] 31 109,16 87,27 79,9 77,15 + 141,17
tono viršūnės [e] 35 72,89 75,93 104,2 46,80 + 98,97 1,81<t,,,=2,00
pasirodymo
baikas(M8) br: ima | LAF
Diapazonas [ė'] 28 1,85 1,39 75,2 1,31 + 2,39
(ht) Ks a
Pikinis pa- [ė'] 28 1,38 1,68 121.4 0,73 = 2,03
grindinis
tonas (ht) tie § ai agi ——
Pagrindinio [ė*] 28 107,11 97,59 91,1 69,26 + 144,95
tono viršūnės
pasirodymo
laikas (ms)
Diapazonas [a] 42 1,58 1,07 68,1 1,24 + 1,91
(ht) [a] 8 1,10 0,91 83,2 0,33 + 1,86 1,19<t,,,=2,01
Pikinis pa- [a] 42 1,42 1,99 1404 0,80 + 2,04
grindinis [a] 8 1,05 1,47 139.8 -0,18 + 2,28 0,50<t,,,=2,01
tonas (ht)
Pagrindinio [a] 42 101,00 100,69 99,7 69,62 + 132,38
tono viršūnės [d] 8 98,88 108,38 109,6 8,26 + 189,49 0,05<t, ,=2,01
pasirodymo
laikas (ms) ln.
Diapazonas [6°] 38 1,36 0,93 68,6 1,05 + 1,67 0,39<t,,„=1,99
(ht) [0] 36 1,28 096 754 0,95 + 1,60
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI
3 LENTELĖS TESINYS
Tiriamasis Balsiai n
Pikinispa- [6] 38
grindinis [0°] 36
tonas (ht) In
x S v(%) 95% pasikl. interv. t><t,
1,51 1,82 120,5 091 + 2,11 0,02<t, „= 1,99
1,50 1,72 114,5 0,92 + 2,08
Pagrindinio [46°] 38
130,55 98,25 75,3 98,26 + 162,84 1,79<t, ,=1,99
tono viršūnės [6°] 36 92,31 85,03 92,1 63,54 + 121,08
pasirodymo
Diapazonas [a] 46 1,87 1,52 81,3 1,42 + 2,32
(ty ~~ [a] 46 1,79 133 741 140 +218 0,26<t,,.=1,99
Pikinis pa- [a] 46 2,59 1,46 56,6 2,15 + 3,02
grindinis [a] 46 231 1,57 68.2 1,84 + 2,78 0,87<t,,=1,99
tonas (ht)
Pagrindinio [a] 46 69,98 74,00 105,7 48,01 + 91,95
tono viršūnės [t] 46 77,96 73,90 94.8 56,01 + 99,90 0,52<t,,,=1,99
pasirodymo
laikas(mms)
10 | ROBERTAS KUDIRKA
1 PAV. CIRKUMFLEKSINIŲ [i“] (-) IR AKŪTINIŲ [i'] (--) BALSIŲ PAGRINDINIO
TONO KREIVĖS
25. ke Ai i=
228 227
ht r „= 213
| 2,02
196 197 495 ' |
21185 ; . R | 1.9 |
a | P 172 173 7 | ‘
1,45 | 158 An 146
| <. 125
| “
| 4118
1,05 ) |
0,8
0,59 |
2 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [šū"] (-) IR AKUTINIU [::] (- -) BALSIŲ PAGRINDINIO
TONO KREIVES
ht ; 2.28
| 23 2.18 — 214
| [ ro 1892
1,8 ais PS
1,51 "m. 15 | 1,49
| ‘~~
5 | ™. |
| 123 T
1,3 | 3
1.33 43 | 127! | X
83 118 | | ops
0,8 1.02 | NF”)
| 0,85 | W
| 0,72
| 0,54
03 | g gia = EE fs
| |
| ||
| 0,16 |
-0,2 0,01
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 11
3 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [ė'] (-) IR AKŪTINIŲ [¢'] (- -) BALSIŲ PAGRINDINIO
TONO KREIVĖS
ht | |
1,5 |
1,24
į
M06
w
0,5] Į
0
-0,03
-0,5
4 PAV. CIRKUMFLEKSINIŲ [4“] (-) IR AKŪTINIŲ [4°] (- -) BALSIŲ PAGRINDINIO
TONO KREIVĖS
12 | ROBERTAS KUDIRKA
5 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [6°] (-) IR AKŪTINIŲ [6°] (- -) BALSIŲ PAGRINDINIO
TONO KREIVES
Žas lo - j |
ht | |
| 1,61 ias
! 1,43
= 1,38
1.5 i 1,3 m 434 1,29 127 ,
| | 1,01 |
11 T | 09 088 | |
0,76 | | |
0,71 il
k , 0,67 0,69 |
0,65 ; ; a 6 |
ous A | | 1. Yr all i; |
0,5 a | \ 0,36
| | Li
| |
0 0,19 022
| 0.08 0,09
0 005 0,02 0,01
0,24
05 0,29
Apibendrinant galima teigti, kad cirkumfleksiniai balsiai nuo akutiniy balsių sta-
tistiškai patikimai nesiskiria nei pagrindinio tono diapazonu, nei pikine reikšme, nei
tono viršūnės pasirodymo laiku. Pasikliaujamieji intervalai sisteminio pobūdžio skir-
tumų nerodo.
4. INTENSYVUMAS
Intensyvumas buvo matuotas pagal tokią pat metodiką kaip ir pagrindinis tonas.
Statistiškai įvertinti rezultatai 4 lentelėje.
4 LENTELĖ. BALSIŲ ALOTONŲ INTENSYVUMO POŽYMIAI IR STATISTINIS
JŲ VERTINIMAS
XI
Tiriamasis Balsiai n
požymis
S v(%) 95% pasikl. interv. L> <i,
Diapazonas [i] 32 6,47 2,60 40,2 5,53 + 741
(dB) [f] 34 579 250 43,1 492 + 666 1,07>t
=2,00
0,05
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 13
4 LENTELES TESINYS
Tiriamasis Balsiai n X Ss v(%) 95% pasikl. interv. t><t,
požymis 2 i o
Pikinis [i] 32 69,56 3,21 4,6 68,40 + 70,72
intensyvumas [i] 34 69,32 2,94 4,2 68,30 + 70,35 0,32<t,,„„=2,00
(dB) o i
Pikinio [i] 32 100,09 56,75 56,7 79,63 + 120,56
intensyvumo [i] 34 85,79 48,27 56,3 68,96 + 102,63 1,10<t, ,=2,00
Diapazonas [¢] 31 5,48 2,39 436 4,61 + 6,36
(dB) [€] 35 557 2,59 46,5 4,68 + 6,46 — 0,14<t,,,=2,00
Pikinis [ė'] 31 70,68 3,65 ' 5,2 69,34 + 72,01
intensyvumas [e'] 35 71,09 3,42 4.8 69.91 + 72,26 0,47<t,,=2,00
(dB)
Pikinio [ė"] 31 101,61 48,79 48.0 83,72 + 119,51
intensyvumo [e] 35 86,34 47,73 55,3 69,95 + 102,74 1,28<t,,„=2,00
Diapazonas [ė"] 28 4,61 1,91 41,5 3,87 + 5,35
(dB) Daan ži ee
Pikinis [ė"] 28 70,57 4,10 5,8 68,98 + 72,16
intensyvumas
(dB)
Pikinio [ė"] 28 76,36 57,77 75,7 53,96 + 98,76
intensyvumo
laikas (ms) xy
Diapazonas [a] 42 5,93 2,48 41,9 5,15 + 6,70
(dB) [a] 8 563 325 518 291 + 8,34 0,30<t,,,=2,01
Pikinis [a] 42 70,74 4.82 6,8 69,24 + 72,24
intensyvumas [a-] 8 70,75 4,77 6,7 66,76 + 74,74 0,01<t,,,=2,01
(dB)
14 | ROBERTAS KUDIRKA
4 LENTELĖS TĘSINYS
Tiriamasis Balsiai n ž S v(%) 95% pasikl. interv. t><t,
požymis lier =p ris Par
Pikinio [a] 42 86,31 56,49 654 68,70 + 103,92
intensyvumo [d] 8 95,63 45,38 47,5 57,68 + 133,57 0,44<t,,,=2,01
laikas (ms)
Diapazonas [0°] 38 6,82 2.52 37.0 5,99 + 7,65 0,59<t,,=1,99
(dB) [0] 36 6,47 2,49 38,5 563 +731
Pikinis [0°] 38 73,29 5,54 7,6 71,47 + 75,11 0,78<t,,,=1,99
intensyvumas [0°] 36 72,36 4,64 6.4 70,79 + 73,93
(dB)
Pikinio [0°] 38 104,32 46,05 44,1 89,18 + 119,45 0,25<t,,=1,99
intensyvumo [0°] 36 101,56 49,58 48,8 84,78 + 118,33
laikas (ms)
Diapazonas [a] 46 5,24 2,61 498 4,46 + 6,01
(dB) [2°] 46 5,04 2,26 44.8 4,37 + 5,71 0,38<t,,,=1,99
Pikinis [a] 46 70,83 4,10 5,8 69,61 + 72,04
intensyvumas [1] 46 70,96 4,43 6,2 69,64 + 72,27 0,15<t,,„„=1,99
(dB) oe
Pikinio [a] 46 76,52 64,58 84,4 57,35 + 95,70
intensyvumo [u'] 46 80,35 71,63 89,1 59,08 + 101,62 0,27<t,„=1,99
laikas (ms)
Statistiškai įvertinus duomenis matyti, kad intensyvumo diapazonai neskiria prie-
gaidžių, statistiškai patikimai nesiskiria nė viena pozicija iš visų lyginamų. Keturiose
pozicijose iš penkių cirkumfleksinių balsių diapazono vidurkio ir pasikliaujamojo in-
tervalo reikšmės yra didesnės negu akūtinių balsių, o tai reiškia, kad cirkumfleksinių
balsių diapazonas platėlesnis. Apskaičiavus diapazono vidurkius akivaizdu, kad tas
skirtumas labai mažas: cirkumfleksinių balsių diapazono vidurkis 5,76 dB, akūtinių —
5,70 dB.
Statistiškai patikrinus pikinio intensyvumo reikšmes nustatyta, kad patikimai ne-
siskiria nė viena pozicija. Visų alotonų pasikliaujamieji intervalai susikerta ar net
sutampa, apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė dažniausiai labai maža.
Palyginus intensyvumo viršūnių pasirodymo laiką statistiškai patikimų rezultatų
negauta. Trijose pozicijose cirkumfleksiniy balsių [i], [ė“], [0°] viršūnė pasirodo vė-
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 15
liau negu atitinkamų akūtinių balsių, tačiau likusiose dviejose akūtinių balsių [a],
[22°] viršūnė pasirodo vėliau negu atitinkamų cirkumfleksinių balsių.
Schemose (žr. 6, 7, 8, 9, 10 pav.) pavaizduotos cirkumfleksinių ir akūtinių balsių
intensyvumo kreivės. Galima palyginti, kaip kinta cirkumfleksinių ir akūtinių balsių
intensyvumas. Schemoje pirma kreivė yra cirkumfleksinių balsių, antra — akūtinių
balsių.
Apibendrinus visus akustinius intensyvumo požymius galima daryti išvadą, kad cir-
kumfleksiniai balsiai nuo akūtinių statistiškai patikimai nesiskiria nei intensyvumo
kitimo diapazonu, nei pikine reikšme, nei viršūnės pasirodymo laiku. Išsiskiria tik
šiek tiek platėlesnis cirkumfleksinių balsių diapazonas.
6 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [i:] (-) IR AKŪTINIŲ [f:] (- ©) BALSIŲ
INTENSYVUMO KREIVĖS
TR me SCRE
dB
69,7 6983 68971
70
| g f
| 68,59 685 cq 0g
68
65,84 66,85
66
62
16 |
ROBERTAS KUDIRKA
7 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [¢°] (-) IR AKUTINIU [€“] (- -) BALSIŲ
INTENSYVUMO KREIVES
74. 7 =
dB
C72 71,39 71,46
70,79
7029 7017
1 = —— Fa B
J) | ~. |
/ | N, |
| 67,75 69,18 '\ 67
68 67,61 us 68,89 \ 67,65 |
68,19 \
66 13 ii 86,29
66 —_— | |
65,22 65,29
62 ]
8 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [4] (-) IR AKUTINIU [4°] (-*) BALSIŲ
INTENSYVUMO
KREIVĖS
77
BE
|
7434 7463 7454
|
|
|
|
71.
68
70,94 71,05
70,63
69745 69[21
68,74
70,67
65
62
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI
9 PAV. CIRKUMFLEKSINIŲ [0°] (=) IR AKUTINIU [6°] (- -) BALSIU
INTENSYVUMO KREIVES
69,08 \ |
67.08
A
10 PAV. CIRKUMFLEKSINIU [2] (—) IR AKUTINIU [4] (--) BALSIU
INTENSYVUMO KREIVES
66,47
18 | ROBERTAS KUDIRKA
5. FORMANTINĖ STRUKTŪRA
Spektrogramose buvo išmatuoti cirkumfleksinių ir akūtinių balsių pirmosios ir ant-
rosios formančių vidurio dažniai. Formančių duomenys įvertinti statistiškai, vidur-
kiai ir pasikliaujamieji intervalai apibendrinti 10 Hz tikslumu. Rezultatai pateikti 5
lentelėje.
5 LENTELĖ. BALSIŲ ALOTONŲ PIRMOSIOS IR ANTROSIOS (F,IR F,)
FORMANČIŲ DAŽNIAI IR STATISTINIS JŲ VERTINIMAS
Formantės Balsiai n ž (Hz) s(Hz) v(%) "r 9596 pasikl. interv. (Hz) >= S
F, [i"] 32 230 15,83 6,8 230 + 240
[i] 34 240 13,19 5,6 i 230 + 240 0,75<t,,,=2,00
F, [7] 32 2230 88,08 4,0 2200 + 2260
[i] 34 2220 91,08 4,1 2190 + 2250 0,35<t,,,=2,00
F, [ė"] 31 340 19,14 5,6 330 + 350
[€'] 35 350 16,97 4,9 340 + 350 | 1,33<t,,,=2,00
F, [ė'] 31 2090 112,19 54 2040 + 2130
[é] 35 2090 98,15 4,7 2060 + 2120 0,13<t,,.,=2,00
r. [ė'] 28 650 30,83 4,8 640 + 660
FE, [ė"] 28 1710 235,25 13,7 1620 + 1800 m
F. [a] 42 690 43,38 6,3 680 + 700
[a] 8 690 47,43 6,9 650 + 730 0,09<t,,,=2,01
FP, [a] 42 1220 128,57 10,5 1180 + 1260
[a] 8 1260 19,09 1,5 1240 + 1270 0,80<t, =2,01
F, [0°] 38 440 46,76 10,6 430 + 460 0,43<t,,.=1,99
[07] 36 440 35,25 17.9 „430 + 460
F, [0'] 38 780 182,63 23,3 720 + 840 1,56<t,,,=1,99
[0] 36 730 74,20 10,1 710 + 760
F, [a] 46 300 29,11 9.8 290 + 310
[2°] 46 290 25,58 8,7 280 + 300 0,84<t,,.=1,99
F, [a 46 660 90,47 13,7 630 + 690
]
[tr] 46 670 110,00 16,5 630 + 700 0,28<t,,.=1,99
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 19
Lyginant cirkumfleksiniy ir akūtinių balsių pirmosios ir antrosios formančių vi-
durkių dažnius statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta: pasikliaujamieji interva-
11 PAV. CIRKUMFLEKSINIU (-) IR AKŪTINIŲ (-*) BALSIŲ SPEKTRINĖS
CHARAKTERISTIKOS
28 BkHz 54 1.8 1,3 0,8 0,3
i]
i]
|
|
|
|r
|
|
0,8
12 PAV. CIRKUMFLEKSINIŲ IR AKŪTINIŲ BALSIŲ PIRMOJI (F,) IR ANTROJI
(F,) FORMANTĖS
2500 — i iy NL. || a |
| He [i]; 2230 [i*]; 2220 | , |
m m [Ė"]; 2094€']; 2090 |
= “
2000 |
[7]; 1680 |
=
1506) i ie m —— ||
| [4]; 1220 [a]; 1260 ||
" „
| ||
1000-22 CRI > it)
| - [27]; 780, |
| [Č]: 650 [01690 1:69 go 071730
| = |
| + © a 660 [a |
S00 o = m En m MW h660fa')j;670 ||
[E]: 340[€ 1: 350 IR
+ * [07]; 440[10]; 440 . š
[R]; 300 [2°]; 290 |
” |
[i]; 230 [f*]: 240
TN
|
20 | ROBERTAS KUDIRKA
lai labai susikerta ar net sutampa, apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė daž-
niausiai labai maža, nė viena pozicija neviršija kritinės reikšmės. Dažniausiai for-
mančių reikšmės skiriasi 10 Hz arba sutampa, išskyrus balsius [a'] ir [0"], kai cir-
kumfleksinių balsių antrosios formantės reikšmės skiriasi nuo akūtinių 40-50 Hz.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad formantinės struktūros ypatybėmis priegai-
dės nesiskiria. Tuo akivaizdžiai galima įsitikinti panagrinėjus 11 ir 12 schemas.
6. IŠVADOS
Išanalizavus eksperimentinius cirkumfleksinių ir akūtinių balsių duomenis galima
padaryti tokias išvadas:
a. Trukme cirkumfleksiniai balsiai nuo akūtinių statistiškai patikimai nesiskiria,
tačiau palyginus pasikliaujamuosius intervalus pastebimas bendras sisteminio pobū-
džio dėsningumas: tiek absoliučios, tiek santykinės cirkumfleksinių balsių trukmės
intervalai rodo, kad šios priegaidės balsiai yra ilgesni negu akūtiniai. Toks dėsningu-
mas išryškėja keturiose lyginamose porose iš penkių.
b. Pagrindinio tono ir intensyvumo požymiais cirkumfleksinė priegaidė nuo akūti-
nės statistiškai patikimai nesiskiria, pasikliaujamieji intervalai sisteminio pobūdžio
skirtumų nerodo, išskyrus intensyvumo diapazono intervalus, kurie rodo cirkumflek-
sinių balsių platėlesnį diapazoną.
c. Lyginant cirkumfleksinių ir akūtinių balsių pirmosios ir antrosios formančių vi-
durio dažnius statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta: pasikliaujamieji intervalai
labai susikerta ar net sutampa.
ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI
DLKŽ - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 4 leid., vyr. red., Keinys, S. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidybos institutas, 2000.
TZZ - Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2001.
LITERATŪRA
AMBRAZAS, V., red., 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
ANUSIENE, L. 1983: Kirčiuotų ilgųjų balsių trukmė lietuvių bendrinės kalbos frazėse. Kalbotyra, 34 (1), 5-13.
ATKOCAITYTE, D. 2000: Pietų žemaičių raseiniškių fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas. Daktaro
disertacija, Vilnius: VPU.
BACEVICIUTE, R. 2001: Šakių šnektos fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas. Daktaro disertacija, Vil-
nius: VPU.
BUKANTIS, J. 1984: Oononozusa 100Kxcnoncenaiimexozo Bapusiickoeo 2060pa. Daktaro disertacija, Vilnius: VU.
EipukaAITIENE, E. 1977: Kupiškėnų monoftongy priegaidės. Kalbotyra 28 (1), 18-23.
GIRDENIS, A. 1967: Mažeikių tarmės priegaidziy fonetinės ypatybės. Kalbotyra 15, 26-27.
GIRDENIS, A. 1974: Prozodinés priegaidziy ypatybės šiaurės žemaičių tarmeje. Eksperimentinė ir praktinė
fonetika 6, 160-198.
GIRDENIS, A. 1996: Energetinė šiaurės žemaičių tarmės priegaidziu fonetinės prigimties interpretacija.
Baltistica 31 (1), 71-84.
GIRDENIS, A. 1998: Šiaurės žemaičių priegaidės skiriamieji požymiai. Lietuvių kalba: tyrėjai ir tyrimai. Konfe-
rencija Kazimiero Jauniaus 150-osioms gimimo ir 90-osioms mirties metinėms paminėti. Pranešimų tezės,
Vilnius: VPU, LKI, 37-38.
MONOFTONGŲ PRIEGAIDŽIŲ POŽYMIAI | 21
GIRDENIS, A., Pupkis, A.1974: Pietinių vakarų aukštaičių priegaidės (prozodiniai požymiai). Eksperimentinė
ir praktinė fonetika 6, 107—125.
KACIUSKIENE, G., GIRDENIS, A. 1997: Rytų aukštaičių ir šiaurės žemaičių priegaidės: bendrybės ir skirtumai.
Kalbotyra 46 (1), 31-36.
KAUKENIENE, L. 2003: Lietuvių bendrinės kalbos nekirciuoty balsių kiekybė. Lietuvių kalbotyros klausimai
48, 35-47.
KAZLAUSKIENĖ, A. 1998: Pietinių vakarų aukštaičių tarmės balsių kiekybė. Daktaro disertacija, Kaunas:
VDU.
KAZLAUSKAS, J. 1966: Fonologinė kirčio raidos baltų kalbose interpretacija. Baltistica 2 (2), 119-132.
Kosieng, O. 1982: Rytų aukštaičių uteniškių monoftongų priegaidės. Kalbotyra 33 (1),61—71.
LAIiGOoNAITĖ, A. 1959: Dėl lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės supratimo. Kalbotyra 1, 71-100.
LAIGONAITE, A. 1958: Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Mokslas.
LESKAUSKAITĖ, A. 2000: Seirijų šnektos mišriųjų dvigarsių priegaidės. Lietuvių kalbotyros klausimai 43,
153-164.
MURINIENE, L. 2000: Akmenės šnektos fonologiné sistema: vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija,
Vilnius: VU.
PAKERYS, A. 1967A: Apie kirtį. Kalbotyra 18, 129-134.
PAKERYS, A. 1967b: Spektriniai tvirtapradziy ir tvirtagaliy dvibalsių skirtumai. Spalio revoliucija ir visuomeni-
niai mokslai Lietuvoje: konferencijos medziaga, Vilnius.
PAKERYS, A. 1968a: Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sudėtinių dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai.
Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos koliokviumo medžiaga 3, 97-118.
PAKERYS, A. 1968b: Lietuvių literatūrinės kalbos dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai: eksperimentinis
fonetinis tyrimas. Kandidato disertacija, Vilnius: VPI.
PAKERYS , A. 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas.
PAKERYS, A. 1995: Lietuvių bendrinės kalbos fonetika, Vilnius: Zara.
PAKERYS, A., PLAKUNOVA, T., URBELIENE, J. 1970: OTHOCHTEJIbHAasI JŲIMTEJILHOCTb IJIACHBIX JIHTOBCKOTO SI3bIKA.
Eksperimentinės fonetikos ir kalbos psichologijos koliokviumo medžiaga: kalbos garsai ir intonacija, 4, 30—53.
PAKERYS, A., PLAKUNOVA, T., URBELIENE, J. 1972: OTHOCHTEJIbHasI JŲIMTEJIbHOCTE JIHOTOHTOB JIHTOBCKOTO SI3bIKA.
Mamepuanbi kKonmmokeuyma ra60pamopuu KcnepuMeHmansHou cdhbonemuku u ncuxonozuu peuu 5, 3-36.
StunDZI1A, B. 1996: Lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius: Baltos lankos.
SvEcEvičius, B. 1964: [Ipocmbie 2aactble cospemennozo Aumoscko20 aumepamypHoeo 53biKa. Kan. mucepraimsi,
Bum: BIT.
SvEcEvičius, B. 1978: Bendrinės kalbos priegaidziy intensyvumo tyrimas analizés-sintezés-analizés metodu.
Kalbos garsai ir melodika, Vilnius: Mokslas, 64—67.
VAITKEVIČIŪTĖ, V. 1960: Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė. Lietuvių kalbotyros
klausimai 3, 207—217.
VAITKEVIČIŪTĖ, V. 1995: Bendrinės lietuvių kalbos priegaidės, Vilnius: Enciklopedija.
VAITKEVIČIŪTĖ, V. 2001: Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas, Vilnius: Pradai.
VITKAUSKAS, V. 2001: Lietuvių kalbos tarties žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Robertas Kudirka Gauta 2005 05 12
Vilniaus universitetas KHF
Užsienio kalbų katedra
Muitinės g. 8, LT-44280, Kaunas, Lietuva
fedras(dxxx.lt