scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai

Author: Robertas Kudirka
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1111/1191
ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII (2005), 1
-21
Lie u iy
bend ines
kalbos
mono ongy
p iegaidziy
akus iniai
pozymiai
ROBERTAS
KUDIRKA
Vilniaus
uni e si y
Kauno
humani a -
inis
akul e as
The
pu pose o
he a icle
is o
desc ibe
he
acous ic
ea u es
o
S anda d
Li huanian
accen ed
monoph h-
ongs and
o e eal
di e enc-
es
be ween
ci cum lex
and acu e
ones.
Ini ially
s essed
wo ds
wi h
monoph h-
ongs o
he CVCV
ype, we e
in es iga -
ed. In all,
376 wo ds
o his
ype we e
selec ed.
The
analysis o
he
spec og -
ams was
based on
desc ip i-
on and
in es iga -
ion o he
ollowing
p ope ies
o
monoph h-
ongs:
undamen-
al
equency,
in ensi y,
du a ion,
and basic
o man .
1.IVADAS
Li uiy
bend ines
linguagem
p iegaideés
ins umen-
osSkai já
nemazai
são
y ine os.
Signi ican-
do aqueles
esul ados
expe imen-
y ap asus
k in a j
akis zymiai
besiguian -
es lie u iy
kalbos
p iegaidziy
akus iniy
pozymiy
dados e ju
a aliação.
Li uiy
bend inés
idiomas
y éjai
ukme
iSski ia
como uma
impo an -
eiausiy
pozymiy.
Ekspe ime-
n iniy
y inéjimy
is adose
a i ma-se
que
i agali$-
kai
ki ciuo y
ukme
didesné
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1970: 43-47;
S ece icius
1964;
Vai ke ici -
e: 210-216;
1960 2001:
31). Alguns
y éjai são
ga e ou o
esul ado:
i ap ad-
ziai
d iblasias
às ezes
podem se
ilgesni negu
i agaliai
(Pake ys
1968a: 106;
Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 7).
Também
pa ée a
que
dependomai
do
p iegaideés
keiiasi
skiemens
daliy
ukme:
aki iniy
d ibalsiy
ilgesni
pi mieji
deémenys,
ci kum lek-
siniu
an ieji
(Pake ys,
Plakuno a,
U beliené
1972: 34).
Paciame no
mais
ecen e
es udo
conjun ine-
és de
linguagem
du més
de e minou
que
ki iados
cu os
ozes uz
co espon-
den es
ilguosius
maZdaug
ezes mais
cu es,
aciau
expe imen-
imen e j
p iegaides
nea siz el
2,3Pag undi-
nio ono
peculia ida-
des
i iné ojy
alo izadas
ne iena ei-
kSmiskai.
Es abelece-
u-se que o
om
p incipal
depende
mais da
azés
giama
(Kaukéniené
2003:
40-47).
in onação,
às ezes
a é
a i ma-se
que o om é
só azés
in onação
eiskimo
p iemoné
(Pake ys
1982: 116).
Com base
em d ibalsiy
es udo
expe imen-
ine
medZiaga,
endem a
nãoap iazi-
n i kylancio
e
k in ancio
oninio ipo
de es a ,
po que jy
es udos
indicam que
aki iné e
ci kum lek-
siné
p iegaidés
podem
bi iigona
an o
kylanio,
quan o
k in ancio
ono, odél
ono
ki imas não
bi i
dis inguam-
asis
p iegaidés
pozymis
(Lai é:
71-100 (1958);
plg.
S ece iciu-
s: 1964!. ' '
A aliando
expe imen-
y i8 adas
semp e é
p eciso
e éce em
men e que
as
pesquisas
o am
ealizadas
não com a
mesma
ha dwa ei-
ne e
p og amine
j anga, e
isso pode
de e mina
di e en es
esul ados.
A mesma
pode dize
e sob e
expe imen-
aline
medZiaga:
alguns i ia
di ongus,
ou osmon-
o ongus.
2 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
Panasis
esul ad-
os ob e
iS y us
sudé iniy
d ibalsiy
p incipa-
is ona: 1)
kylan i e
k in an-
j ong
em
nomina -
y ine
azine
in onaci-
ja
iS a i
ZodZiai,
mas
aqueles
pacios
p iegaid-
es
d ibalsiai
ki y
aziniy
in onaci-
jy a e i i
pode igy i
e
k in an -
i, e
kylan i
ona; 2)
Snabzde-
syje,
isai
ne u inc-
iame F,,
p iegaid-
és aiSkiai
dis ingui-
das
(Pake ys
1967b:
14-15;
1968b:
83-92).
In ensi i-
dade
ambém
é
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis,
que com
azés
in onaç-
ão
ki imais
maZiau
elacion-
es negu o
p incipal
om.
Adelé
Laigonai-
é,
e ec ua-
da
expe im-
en a,
is adose
a i ma,
que não o
p incipal
om, 0
in ensid-
ade é o
mais
impo a-
n e
p iegaid-
és
pozymis
(Laigonai-
é 1958:
90-100;
1959).
Expe im-
en alme-
n e
de e mi-
nou-se
que
bend in-
és
línguas
ci kum l-
eksiniai
longos
ozes e
bilibalsia
po
alguns
decimos
de
decibelo
in ensi -
esni uz
co esp-
ondamas
aku inos
(Pake ys
1982: 175).
Di e e
ambém
a
in ensid-
ade da
p imei a
d ibalsio
ou
d iga sio
pa e:
aki iniy
mis iyjy
d iga siy
p imei a
pa e
in ensy -
esnée uz
co esp-
ondamus
ci kum l-
eksiniy
d iga siy
démenis
(Pake ys
1982: 178).
Exis e e
p ieSingy
opiniiy:
B onius
S ece ic-
ius
analésés
e
sin ezés
mé odo
kai alian-
do o local
de pico de
in ensid-
ade
e i icou
sua i aka
p iegaid-
és
pe cepi-
mui e
de e mi-
né que
isso
eikS um
impo a-
n e
pa âme -
o
p iegaid-
és
pe cep -
iu
(S icius
1978 ece:
66).
Bend in-
és
linguag-
em
p iegaid-
es
y ineju-
si
Vale ija
Vai ke i-
ciii é
a i ma
que
p iegaid-
és
di e enc-
ia não
ho izon -
aliu
kon i u, e
e ical-
iu sonsy
com
di e en -
mas
p iegaid-
émis do
p incipal
om,
in ensid-
ade e ki y
p iemon-
iy
di e um-
u,
sukonce-
n uo u
um som i8
ijy
ligios
ukmés-
ke daliy
(Vai ici -
e 1995:
89-91).
P iegaid-
ziy
sky imui
é
impo a-
n e não
só
p ozodin-
iuy, mas e
kokybiniy
pozymiy
ki imas.
Sie
pozymiai
ypaé
depend-
em do
ilgojo
skiemens
onemin-
és
sanda o-
s:
p iegaid-
es e
ga sy
qualidad-
es y$ys
aiSkiai
obse i-
mas
skiemen-
yse, os
quais
cons i u-
em
d ibalas e
mi8 ieji
d iga ss-
ai, a
ilgujy
mono o-
ngu
kokybei
p iegaidé
u in i
mazesne
i aka.
Ficou que
bend in-
és
línguas
aki iniy
d ibalsiy
e
d iga siu
os
p imei -
os
démenys
ab idesn-
i, a
ci kum l-
eksiniy
uZda es-
ni
(Pake ys
1995: 298).
Também
é
obse a-
do que
di e ênc-
ias
quali a i-
as
ansmi-
e não
conc e -
cios
o manc-
iy
eikSmé-
s, 0 y
o manc-
iy dazniy
ki imas:
aki iniy
balsiy jis
ySkus i
kon as-
ing,
ci kum l-
eksiniy
maziau
pas ebi-
mas
(Gi denis
1974: 194;
Gi denis,
Pupkis
1974: 119).
Siau és
Zemaiciy
a més
pesquisas pa ode, que aki iniy ilguyjy balsiy o man¢ciy eikSmés pe ence e do a iculiação: uZda ieji aki iniai ociai são di uziskesni, ab i ieji kompak iskesni. Si pa icula ybe elaciona com aki o concen ada e ci kum lekso di uziSka ene gia (Gi denis
1996:
78).
Pas a u-
jyu me y
já
man ém
nos
abalh-
os as
opiniões
de que
lie u iu
kalbos
p iegaid-
és são
egy ios
na u ez-
a: elas
classi ic-
am a
ce os
kokybini-
ai
kiekybe,
balso
s ip umo
(in ensy umo)
bei
pag indinio
ono
moduliacijos,
spek iné
( emb o)
pozymiai,
skiemeny
s uk i-
a
(Amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1982: 189;
Vai ke i-
ci é
1995: 9;
S undzia
1996: 27).
Ainda
de e-se
ac esce-
n a que
não um
y ine o-
jas são
uzsimin-
es sob e
p iegaid-
ziy
ni eliacij-
a:
Siau és e
y y
aukS aic-
iai
nebeski -
ia
i ap -
adés
p iegaid-
és nuo
i aga-
lés
skiemen-
yse com
ilgaigonai-
siais
ocais e
d ibalsia-
is [ie], [uo]
( ambém
e
bend ine
kalba)
(amb az-
as, ed.,
1994: 39;
Pake ys
1967a: 132;
1995: 30;
Lai e:
1959 20).
Ni eliaçõ-
es
pozymiy
é
nus aciu-
si e Lilija
Anusiene
(1983: 5
12), ela
a i ma
que
i aga-
liy e
i ap -
adziy
balsiy
ukmés
di e enç-
aum
lie u iy
bend iné-
je
alboje é
ni eliuo .
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 3
Kalbo y -
os
publicaç-
ões es á
publicada
nemaza
lie u iy
a miy
p iegaid-
ziy
y inéji-
my
(A koéai-
y e 2000;
Bukan is
1984;
Eidukai i-
ene 1977;
Kosiené
1982;
KaSkiene,
Gi denis
1997;
Gi denis
1967;
Mu eni
1974;
Leskaus-
kai é
2000).
ISsamus
é aka y
aukS aic-
iu
kauniSkiy
a més
p iegaid-
ziy
y imas
(Gi denis,
Pupkis
1974:
111-120).
ISanaliza-
e
p ozodin-
ius
posimius
(balsio
du me,
p incipal
ono
i siines
pade i,
in ensi i-
dade
i siineés
pade i)
au o es
is adose
pab ézia,
que
con iimí-
ssimo
pozymis é
du me e
ela mais
des i ia
p iegaid-
es. Assim
mesmo
p iegaid-
es
di e enc-
ia do
p incipal
ono
i s inés
padeé imi
e
in ensid-
ade
i S ine:
aki iniy
balsiu
in ensid-
ade
i Siine
apa ece¢
an esiau
negu
ci kum l-
eksiniy. E
ais
pozymos,
como do
p incipal
om
diapazon
e balsiy
pikinis
in ensid-
ade, do
p iegaid-
ziu quase
nep ikla-
uso.
Tokia
i8 ada
éliau
con i m-
ou e
ou o
pie iniy
aka y
aukS aic-
iy a mes
balsiy
ukmés
es udo:
ci kum l-
eksiniai
balsiai 1,1
ezes
ilgesni uz
aki inius
(Kazlaus-
kiené
1998: 53).
Ins um-
en iskai
i8 y us
aka y
aukS ai¢-
iu
kauniskiy
Sakiy
snek os
p ozodij-
a,
a i ma--
se que
pa o am-
en e Sios
Snek os
p iegaid-
es di ide
do
p incipal
ono
i s nés
apa eci-
men o
empo:
aki iniy
skiemeny
i Siines
iskyla
mui o
an esiau
negu
ci kum l-
eksiniy
(Bace ici-
i é 2001:
78). Ki i
p ozodin-
iai
pozymiai
depend-
em do
skiemens
sanda o-
s. Ilgieji
balsiniai
skiemen-
ys
ambém
ainda
di e enc-
ia e
du me
ci kum l-
eksiniai
skiemen-
ys ilgesni.
Ilgujyu
d ibalsin-
iy e
d iga si-
niy
skiemeny
p iegaid-
es
ySkiaus-
iai di ide
do
p incipal
om
ou oimo
diapazon:
aki iniy
diapazon-
as mais
la go.
Não ão
con iada-
men e
Sio ipo
skiemenis
dis ingue
ono
i sines
pade is e
p imei o-
jo
déemens
kokybiniai
pozymiai.
akus inio
,,pieSinio“
i
a ikuliacijos
ki imas:
aki as
—
ySkus
i
s aigus,
ci kum lek-
sas
—
ne ySkus
i
olydus
(Gi denis
1974:
192).
Vélesni
y imai
pa odé,
kad
Siau és
Ancí¬mo
oi
a i mado
que
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es di i ia
s aigus
ou
olydus
zemaiciy
p iegaid-
ziy
dis ingu-
amiais
pozymiai
ligados
com a
mudança
do ní el
ge al de
ene gia:
aki as é
concen -
o as
ene gias,
e
ci kum l-
eksas
skiemens
cen e
iSkaidid-
as
ene gias.
Expe im-
en ai
ambém
mos é
apa en -
emen e
co elaç-
ão do om
p incipal
e ní el de
ene gia,
odél
da oma
i8 ada,
que o om
p incipal
é
bas an e
con iá el
Siau es
Zemaiciy
p iegaid-
ziu
pozymis
(Gi denis
1996: 82).
Anks es-
niy
expe im-
en o
i8 adas
con i m-
ou mais
ecen es
en a i -
as
a i icial-
men e
modi ica-
ndo
p incipali-
nj om e
in ensid-
ade, pois
cons a -
ou-se que
Siau és
zemaiciy
p iegaid-
es
dis ingue
do om
p incipal
de ou o
es agum:
aki o om
cin a
abigiai, e
ci kum l-
ekso
nes aigi-
ai, iguais
(Gi denis
1998: 38).
Pie y
zemaiciy
a niskiu
p iegaid-
és
ySkiaus-
iai
di e em
quan i a-
i amen-
e e
dinaminas
posymias:
aki o
umpes-
né a imo
ukmé,
s aigi
p adzia e
in ensyy-
mo queda
di e em
do
olydesn-
io e
ilgesnio
ci kum l-
ekso
(Bukan is
1984: 22).
Pie y
zemaiciy
aseinis-
kiy
p iegaid-
és
eikSmin-
gai
di e enc-
ia
unme:
aki iniai
skiemen-
ys ilgesni
uz
ci kum l-
eksinius.
Também
impo a-
n e
aseiniS-
kiy
p iegaid-
ziy
pozymis
g undin-
ho ono
judéjimo
aje o-
ija:
akii o
onas
p adzio-
je
aukS ai
pakiles e
quase
odo o
empo de
alimo
leidziasi
zemyn, a
ci kum l-
ekso
bas an e
legus e
upu j
kylan is
(A koéai-
y e 2000:
114).
[S y us
y y
aukS aic-
iy
p iegaid-
es
de e mi-
nou que o
mais
impo a-
n e os
pozymis
ukmé e
in ensi i-
dade
(Kosiené
1982: 67;
Eidukai i-
ené 1977:
23).
Siau és
Zemaiciy
e y y
auks ai¢-
iy
d ibalsin-
iy
skiemeny
compa a-
ção
emode
que Zemaiciy p iegaides dis ingue do p incipal ono a iação diapazão, e y y aukS ai¢iy p iegaidés di e encia do p imei o demens emb u (KaciuSkiené, Gi denis 1997: 32).
4
|
ROBERTAS
KUDIRKA
Apz elg-
us
lie u iu
linguag-
em
a miy
p iegaid-
ziy
pesquisa-
opozicijai
eiks i
galimi
i ai is
pozymiai
i
ski ingose
a mése
kiek ieno
p ozo-
s, e ,
que
p iegaid-
ziy dinio
pozymio
eikSmé
né a
ienoda
(Laigonai-
e 1958: 7-90; Kazlauskas 1966:
119-121).
Que édam-
os
de e mina ,
po quais
acus iniais
pozymias
di e em
ci kum lek-
siniai e
aki iniai
mono ong-
ai,
e ec uám-
os
expe imen-
o. Fo am
in es igad-
os
acus iniai
ki ¢iuo y
mono on-
gy pozymiai:
p incipal
om,
in ensi ida-
de, ukmé,
p incipais
o man és.
Ty
escolhe im-
ui bend inés
lie u iy
kalbos
d iskiemeni-
ai (iSim iniu
a eju
iskiemeni-
ai) ZodZiai,
ku iy
ki ¢iuo as
mono ong-
as é no
p imei o
CVCV ipo
skiemenyje
/. IS zodyny
is ink i
odos
jimanomi
Sio
skiemens
ipo
a ian es
com odos
os balsias e
p iebalsias.
Zodziai col i
i8 a ies e
aiSkinamy-
jy Zodyny
(Vai ke idii-
é 2001;
Vi kauskas
2001; DLKZ;
TZZ). I8 odo
expe imen-
ou ig ink i
376 ZodZiai
com CV CV
ipo
ki Giuo ais
pi maisiais
skiemenimi-
s, isolau i
zodziai
pe scai y i
nomina i i-
ne
in onacija.
Li uiy
kalbos
ekspe ime-
n iné
medzZiaga
j asy a
2003 m.
Vilniaus
uni e si e-
o Kauno
aculdado
humani á io
Ekspe ime-
n inés
one ikos
labo a o i-
joje.
Dik o iais
escolhe
p o ission-
ais a o es:
E aldas
Leskauskas
(b. 1976),
nascé e i e
Kaune,
abalha no
Akademinia-
me Kauno
d amas
ea e, ala
bend ine
lie u iy
kalba;
Dainius
S obonas
(g. 1968),
gimé i
mokési
Vilniuje,
21-e iy
pe sikélé |
Kaung i éia
i e já
ylika
me y.
T abalba no
Acadêmico
Kauno
d amas
ea o, ala
ben-
d ine
lie u iy
kalba.
Dik o iy
in onações
aiska
minuscula
não oi
egulamen-
ada,
p asi a
lei a u
empo,
endoendo
exp essi i-
dade, e
quan o
neu ales-
ne
nomina i i-
ne
in onação.
Apa a iné
j anga:
compu ad-
o is
Cele on 333
Mhz64 Mb
RAM4 Mb
SVGASB
Audio PC I
64 V,
mic o one
Senheise
MD 421,
ampli icad-
o
Audio ech-
nica ART
27F Tube
Mic / /.
Segmen a-
ção e
espec iné
analisé do
I aSo oi
ealizada
VU KHF
Ekspe ime-
n inés
one icos
labo a o i-
joje
p og ama
PRAAT
4.0.47.
Núme os
es a ís i-
cosCa i a-
men os
ealizados
po
p og amas
Mic oso
Excel,
S a is ica
5.5 e SPSS
12.0 o
Windows.
Ekspe ime-
n iniy
duomeny
analizei
escolhe
neu alesni
p iegaidziy
denominais:
ao in és
i agalés
p iegaidés
consumama
ci kum lek-
siné, ao
in és
i ap a-
dés
akii iné.
Schemos
usadas
p iegaidziy
pa adinimy
san ump-
os:
ci kum lek-
siné ,,c*,
akii ine ,,a.
2.
TRUKME
Zodiuses
medida
ki ¢iuo o
p imei o
CVCV ipo
skiemens
mono o-
ngo
absoliu i
ukmé e
ZodZio
absoliu i
ukmé
milisekun-
démis,
segundo
isso
calculiciu
ela i aé
ukmé [x
= X,:
X,(X,balsio
ukmé;
X, zodzio
ukmé)].
Os dados
ecebidos
j e cial-
8 am
es a ís -
ica (C . 1
quad o.).
Ci kum l-
eksiniu e
aki iniy
balsiy
alo ony
absoliuci-
os
ukmés
elações
mos ad-
as em 1
abeléia,
dados
desc end-
inados 1
ms
p ecisão.
Como
emos,
es a 8kai
con iá el
di e e só
uma
posição:
ci kum l-
eksinis
[@-] é
ilgesnis
uZ aki inj
[d-],
basicliau-
jamieji
in e ala-
lai nedaug
esusike-
a.
Aisku, al
esul ad-
oim
u éjo
j akos
maza
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 5 1
LENTELE.
BALSIU
ALOTONU
ABSOLU-
TUDE
NURME E
STATISTI-
CIS HOS VALVAMENDA?
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) ,>
< , {i'] 32
234 39,64
16,9 220 +
248
[é] 34 222
51,44 231
204 + 240
1,02< ,,;
=2,00 [é]
31 242
35,09 14,5
229 + 255
0,36< ,,;
=2,00
[é'] 7 35
239 31,59
13,2 228 +
250
[é"] 28
26433,35
12,6 251 +
277 /
[a°] 42 247
27,26 11,0
239 + 256
[a-] 8 227
19,04 8,4
211 + 243
2,10> ,,,=-
2,01
[o°] 38 246
36,42 14,8
234 + 258
0,50< ,,,=-
1,99
Io] 36 241
36,14 15,0
229+ 2540
[a] 46 226
42,58 18,8
214 + 239
[a] 46 233
39,74 17,1
221 + 245
0,75<
=1,99
aki iniy
[d-] oma .
Todo ki y
balsiy
0,05
_
alo ony os
in e alos
ap aciuja-
miais
susice a
e ju
Es uden-
o
c i é io
não indica
pa ikimy
ski umy,
aciau
compa us
os
in e alos
ap aciuja-
mosius e
mediu ki-
us
obse ima
didesné
ci kum le-
ksiniy
balsiy
longe
(iSsky us
ci kum le-
ksinj [a],
cujo
ukmés
meanu kis
maZ
in e io ).
Ci kum le-
ksiniy
balsiy
mediu kiai
3-20 ms
didesni uz
aki iniy
balsiy
idu kius,
ambém
ci kum le-
ksiniy
balsiy
pasikliauj-
amujy
in e aly
apa inés
1-28 ms
limi e e
i su inés
4-13 ms
limi e
eiksmés
semp e
didesnés
negu
aku iniy.
Paalalizuo-
kemos
ela i os
du més
dados: de
aco do
abele (Z .
abele 2)
s a is iS-
kai
con iada-
men e não
disc ia né
uma
posição.
Taciau
paligine
apalliuja-
muosius
in e alos
podemos
no a é
que nas
qua o
posições
i§ penkiy
ci kum le-
ksiniy
balsiy
apalliuja-
mujy
in e aly
apa inés e
i su inés
limi os
eikSmeé
didesneé
uz aki iniu.
ISanaliza -
us isy
i iamyjy
balsiy
ukmés
dados
s a is i8-
kai
pa ikimy
esul ad-
os nãou a,
mas
compa us-
us
apacliauj-
amuosius
in e alus
obse é -
as ge al
sis eminio
pobidzio
désningu-
mas:
an o
absoliucio-
s, an o
elakinés
ci kum le-
ksiniy
balsiy
ukmés
in e alai
indicam,
que Sios
p iegaidés
o iai são
ilgesni
negu
aki iniai.
Toks
désningu-
mas
i8 ySkéja
em qua o
compa ad-
os em
pa es i$
penkiy.
Basicliauj-
amujy
in e aly
diapazony
ski umus
pa emia i
in e om-
més
médias:
ci kum le-
ksiniy
balsiy
absoliu i
du meé
243 ms
(san ykiné
0,35),
akii iniy
0,232
ms33).
a
Len elé-
se
a oja-
my
simboliy
eiksmé-
s: n
ma a i-
my
skaiius, ¥
a i me -
ic
meanu k-
is, s
s anda -
inis
nuok ypi-
s,
a iacij-
os
koe icie-
n ; pasikl.
in e .
con iaçâ-
ois
in e al,
,¢
calculada
S uden o
c i ijaus
eikSmé,
,k i iné
S uden o
c i ijaus
eiksmé,
a
ezul a-
y
eiksmin-
gumo
ní el.

6
|
ROBERTAS
KUDIRKA
2
LENTELE.
BALSIUV
ALOTONU
SANTYKI-
NE
TRUKME
IR STATISTINIS
JOS
VERTINIMAS
Balsiai n ¥
(ms)
s(ms)
(%) 95%
pasikl.
in e .
(ms) >
< ,
{i']
32
0,33
0,07
21,0
0,31
+
0,36
{é] 34 0,33
__ 0,07 20,8
0,30 + 0,35
0,27< ,,,=-
2,00 [é'] 31
0,34 0,06
17,9 0,32 +
0,36
[é] _ 35,
0,35 0,06
18,2 0,33 +
0,37
0,76< ,,,=-
2,00 a Ss
Le eee
[a] 42 0,33
0,05 14,1
0,32 + 0,35
[@'] a ae
0,30 0,03 | _
10,3 7 0,28
+ 0,33 7 _
1,79< ,.5=-
2,01
[6°] 38 0,35
0,07 19,2
0,33 + 0,37
0,26< , =
1,99
[ej Be a
Se eee
[a] 46 0,34
0,06 19,0
0,32 + 0,36
ee Se OL
ee
3. TONAS
PRABEL-
HANDE
A onel
p incipal
oi
medida
imi ando
eiksmes
i§ penkiy
ono
kon i o
luga ,
balsio
ukmé
dalijama
j cinco
pa es
ho as
e ical-
men e;
medida
nesses
cinco
pon os:
balsio
p aZZioj-
e, no inal
e po
meiou j,
depois
a ka pos
do
p adzZio
a é o
meio e do
meio a é
o im
di idiam-
as po
me ade¢
e medida
nesses
pon os.
Segundo
siuos
dados oi
calculado
a aixa de
ono
p incipal
in e al
en e
ono
kon i o
i siinés
e
Zemiaus-
io aSko.
Também
o am
medida
ambém
o om
p incipal
pikiné
eiksmé,
pikinés
eikSmés
empo de
apa ição
miliseku-
ndémis
(dis ânc-
ia do
balsio
a imo
p adzZi-
os a é
aoS¢
máximo
aSko).
Os
esul ad-
os
ap esen-
am-se
no
quad o 3.
S a is i-
skai
e i ica-
us
compa i-
ginamos
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
diapazo-
no plocius
pa ikimy
ski umy
negau a:
diapazon-
ai
panaSaus
plocio,
dazniau
pla esni
ci kum l-
eksiniy
balky
ski um-
y,
in e al-
siy
diapazonai.
Pasikliaujamuyjy
in e aly
analizé
aip
pa
ne odo
kokiy
no s
sis emi8-
alai
pe siden-
gia, às
ezes,
pode-se
dize , a é
su ampa.
An uei
do
p incipal
ono
pozymiu
pikine do
p incipal
ono
eikSme
alo onai
ambém
não
di e e:
isu
ne i sy-
a k i iné
S uden o
k i e ij-
aus
eik8mé.
Pe z elg-
us
ski ingy
alo ony
ono
pikinés
eikSmés
pasiljau-
jamuosi-
us
in e al-
os e
idu kius
nepas e-
bima
aiskiy
polinkiy:
às ezes
idu kiai
e
pasiljau-
jamuju
in e aly
iby
eiksmés
didesnés
ci kum l-
eksiniy
balsiy
([@] 1,42
h , pasikl.
in e .
0,80 + 2,04
h e [a°]
1,05 h ,
pasikl.
in e .
-0,18 + 2,28
h ; [6°] c
1,51 h ,
pasikl.
in e .
0,91 + 2,11
h e [6']
1,50 h ,
pasikl.
in e .
0,92 + 2,08
h ; [a] c
2,59 h ,
pasikl.
in e .
2,15 + 3,02
h i
MONOFTO-
NGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI |
7 [ i] a 2,31
h , pasikl.
in e . 1,84
+ 2,78 h ), o
às ezes
aki iniy
({/-] a 2,35
h , pasikl.
in e . 1,90
+ 2,80 h e
[i] c 2,17 h ,
pasikl.
in e . 1,75
+ 2,59 h ;
[é-] a 1,96
h , pasikl.
in e . 1,43
+ 2,49 h e
[é] c. 1,62
h , pasikl.
in e . 0,95
+ 2,29 h ).
T êsis
analisado
do
p incipal
ono
pozymis é
pikinis do
p incipal
ono
empo.
S a is i8-
kai
e i icus
os
esul ad-
os
de e min-
ou, que
eikSmin-
gy
ski umy
né a: ono
i s inés
empo de
apa ecim-
en o
mui o
i ai us,
pasilhiauj-
amieji
in e alal-
ai isu
susike a.
Palyginus
ci kum le-
ksiniy
balsiu
picinio
p incipal
ono do
empo
medu kius
e
passiuja-
muosius
in e alos
com
aki iniais
kokio no s
sis emis-
ko
pobidzio
désningu-
mo
nepas eb-
é a: às
ezes
medu kiai
e
passiuja-
muju
in e aly
iby
eikSmes
didesnés
ci kum le-
ksiniy
balsiy ([é']
109,16 ms,
pasikl.
in e .
77,15 +
141,17 ms é
[é-] 72,89
ms, pasikl.
in e .
46,80 +
98,97 ms;
[a] 101 ms,
descl.
in e .
69,62 +
132,38 ms e
[a°] 98,88
ms, pasikl.
in e . 8,26
+ 189,49
ms; [6°]
130,55 ms,
pasikl.
in e . 926
+ 162,84 ms
e [68,°]
92,31 ms,
pasikl.
in e .
63,54 +
121,08 ms),
e às ezes
aki iniy
({i'] 90 ms,
pasikl.
in e .
64,13 +
115,87 ms e
[i-] 82,78
ms, pasikl.
in e .
53,48 +
112,09 ms;
[ i'] 77,96
ms, pasikl.
in e .
56,01 +
99,90 ms e
[i] 69,98 ms,
pasikl.
in e .
48,01 +
91,95 ms).
Schemo-
se (Z . 1,
2, 3, 4, 5
ig.)
pdeuciad-
as do
p incipal
ono
k ei és
de aco do
balsiu
dados de
medição,
omus i8
penkiy
k ei és
ie y.
Pode
compa a-
-se como
kin a
ci kum l-
eksinés e
akii ines
p iegaidz-
iy do
p incipal
ono
k ei es.
Visi a ,
que
ci kum l-
eksiniy e
aku iniy
balsiy
ono
diapazon-
ai
panasis,
às ezes,
pode-se
dize , a é
coincida
pasikliau-
jamyjy
in e aly
limi es. 3
LENTELE.
BALSIU
ALOTONY
PAGRINDI-
NIO TONO
POZYMIAI
IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Ti iamas-
is Balsiai_
n x s (%)
95%
pasikl.
in e . >
< ,
pozymis
Diapazon-
as_ [i-] 32
1,54 1,28
83,1 1,08 +
2,00 (h )
] 34 147)
1,124 76,08
+ 1,86
0,23< ,,,=-
2,00
Pikinispa--
[i] 32 2.17.
1.16 53,4
1.75 2,59
g indinis
[ ] 334.
2,35° 1,29
55,1 1,90 =
2,80
0,59< ,,.=-
2,00
oneladas
(h ) ee
P incipal [i]
32 82,78 81,26
98,2 53,48 +
112,09 ono
i siinés
{é-] 34 90,00
74,16 82,4
64,13 + 115,87
0,38< ,,,=2,00
Tempo de
apa ição
(ms)
Diapazon-
a_ [é"] 31
129 0574
Sd7 1,01 +
1,56 oy
OTA B00
8 |
ROBERT-
ES
KUDIRKA
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n
pozymis
I n (%) 95%
pasikl.
in e . , <>
< ,
Pikinispa-[-
@] 31 1,62
1,82 1123 0,95
+ 2,29
g indinis [é]
35 1,96 1,55
~°79;0 1,43 +
2,49 0,82
< ,,,=2,00
oneladas
(h )
P incipal
[é-] 31 109,
87,93 27
77,915 +
141,17 ono
i siinés
[¢-] 35 72,89
75, 104,280
46, + 98,
1,9781 ,,,=2,-
00 apa ição
RASER) ss =
1,8 Bis an
Diapazonas_
[é°] 285. 1,39.
75,2 1,31 +
2,39
(ho) a a ie
Pikinis
pa-_[é"] 28 1,
1,68 121,4
0,38 + 2,03
g indinis
beans ( )
mach Bani
ha =e
Maininio [é]
28 107,11
97,591,91,96,-
91,026 +
144,95 ono
i s inés
apa ecime-
n o (ms)
Diapazonas
69,_ [d°]<8
1,078,68,1,1,1-
,1,2,24 + 1,91
(h ) [a] 8
1,101,091 83,2
0,33 +
1,050,019,
Pikinispa-[a-
]@ 42
1,421,099
1,140,080
0,080 +
1,040,069 [a]
1,01,067 1,047
1,139,028
-0,050 +
0,090,029]
Tonas [ ] [ ]
42 1,01,038
1,038 1,039
[ ]
109,0399,069-
9,0699,0699,0-
699,0692,069-
2,0692,0692,0-
39] +
1,090,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,0999,0999,-
0999,0999,09-
99,099
(h ) [6] 36
1,28 0,96
75,4 0,95 +
1,60
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
3
LENTELES
TESINYS
Ti iamas-
is Balsiai_
n ¥ s (%)
95%
pasikl.
in e .
,> < ,
pee _
Pikinis
pa-[0°] 38
1,51 120 1,582
0,91 + 2,11 0,
< ,,=1,99
Base
g ound
deg ee] 36
1,50 1,72
114,592 + 2,08
onas (h )
a,,, 38 130,55
98,25 75,3
98,26 + 162,84
1,79 < >=1,99
ono
i siinés 2,
2, 36 3,92, 187
2, 92,1 63,5
85, + 121,08
Tempo de
apa ição
[ms] _ 7
Diapazonas
[i] 46 0,02
0,090 81,3
1,42 + 2, 46
32] 1, 1, 1,
0,79 1, 0,771,
1, 0,401,
0,261, 1,99
Pikinis + +
1,59 1,56 +
1,59 1,59 1,59
1,69 1,69 1,69
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09 1,09 1,09
1,09
0,05
16
|
ROBERTAS
KUDIRKA
7 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINI-
VY [é'] (-)
IR
AKUTINIU
[é-] (-:)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
70
|
68
66
64
62
71,39
71,46
70,79
70'29
70,17
in ae 89:49
|
™~
i
%
67.61
67,57;
°9'8
68.89
67,65
/
13 T
68,19
65,22
65,29
64,65.
8 PAV.
CIRKUME-
FLEKSIN-
IY [4°] (-)
IR
AKUTINIV
[4°] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
77
dB
74
74,34
74.63
74,54
59
4
70,94 71,05 70,63
go 70,25 99
61,33

MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI
9 PAV.
CIRKUME-
LEKSINI-
VY [6°] (-)
IR
AKUTINIY
[6] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
76
|
dB
74
*
TE 72,7786
e 70,97
oe |
71,31
71,44
J 7a | a
Z|
#0 70,74
70,19 F
z 69,07
| |
68,51
69,84
69,77
_—
|
| L 67,79
71 iY
69,08 , | i
a
66,97
67,08
|
66
|
|
66,27
|
65,64
So s 65,15
64
10 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
[a] (-) IR
AKUTINIY
[u'] (--)
BALSIU
INTENSYVUMO
KREIVES
63 J oe
18 |
ROBERT-
ES
KUDIRKA
5.
FORMAN-
TINE STRUCTURA
Spek o-
g amos
o am
iSma uo i
ci kum l-
eksiniy e
aki iniy
balsiy
p imei as
e
segundo-
sias
o mané-
iy idu io
dazniai.
Fo manci
dados
j e ad-
os
es ad8ca-
is, médias
e
cab ilhad-
os
in e al-
os
desc en-
d inhos 10
Hz
p ecisão.
Os
esul ad-
os
ap esen-
am-se na
abela 5. 5
LENTELE.
BALSIU
ALOTON-
UY
PIRMOSI-
OS IR
ANTROSI-
OS (F, IR
F,)
FORMAN-
CIVY
DAZNIAI IR
STATISTI-
NIS JU
VERTINIM-
AS
Fo man -
és _
Balsiai n ¥
(Hz) s(Hz)
(%) > 95%
pasikl.
in e .
(Hz) i> s ,
F, [ -] 32
230 15,83
6,8 230 +
240
[i] 34 240
13,19: 5,6
230 + 240
0,75
< ,),=2,00
F, { -] 32.
2230 88,08
4,0 2200 +
2260
_ [i] 34 2220
91,08 4,1
2190 +
2250 0,35
< ,,; =2,00
5 [é] 31 340
19,14 5,6
330 + 350
[é"] 35 350
16,97 4,9"
340 + 350 L
1,33< ,,,.=-
2,00
F, [é] 31
2090 112,19
5,4 2040 +
2130
{é] 35 2090
98,15 4,7
2060 +
2120
0,13< ,,,=-
2,00
F, [é"] 28
650 30,83
4,8 640 +
660
F, [é] 28
1710.
235,25 13,7
1620 +
1800 =
F [a°] 42
690 43,38
6,3 680 +
700
[a°] 8 690
47,43 6,9
650 + 730
0,09< ,,,=-
2,01
E, [a] 42
1220 128,57
10,5 1180 +
1260
[a°] 8 1260
19,09 1,5
1240 +
1270
0,80< ,,.=-
2,01
F, [6°] 38
440 46,76
10,6 430 +
460 0,43< ,
= 1,99
[6°]
36
_
440
35325,
‘7,9
.
430
+
460
F, [6'] 38
780 182,63
23,3 720 +
840
1,56< ,.,=-
1,99
[6°]
36
730
74,20
10,1
710
+
760
F, [a] 46
300 29,11
9,8 290 +
310
[uw] 46
290 25,58
8,7 = 280 +
300
0,84< ,,,=-
1,99
F, [a] 46
660 90,47
13,7 630 +
690
[u-] 46 670
110,00 16,5
630 + 700
0,28< .,=1-
,99
0,05
MONOFTONGU
PRIEGAIDZIU
POZYMIAI | 19
Lyginan
ci kum leksiniy i
aki iniy balsiy
pi mosios i
an osios
o man¢iy idu kiy
daZ s a is inius8kai
pa ikimy ski umy
nenus a y a:
pasikliaujamieji
in e a11 PAV.
CIRKUMFLEKSINIVU
(-) IR ACUTINIU (-+)
BALSIU SPEKTRINES
CHARACTERISTIKOS
2g EkHz 4
po
12 PAV.
CIRKUMF-
LEKSINIV
IR
AKUTINIU
BALSIU
PIRMOJI
(F,) IR
ANTROJI
(F,)
FORMAN-
TES
-se 2500
| He };
2230 [#*];
2220 j:
| [é'];
209q¢'];
2090 a a
2000
|
[2°];
1680
|
|
7
|
+ 1500 _SS
SSS ee bo
(@'};
1220
[4°];
1260
||
: a
||
1000
+
—__—
=
.
—
|
. [O°]; 780,
2°}; 650
[2°]; 690
[4]; 690
gy" 730 |
| o ¢ ae ||
500 | [2°];
[ui]; 660
670 | | wee
(EY 3406};
1] °}; 230
F]; 240°
(O};
440{6"];
440 |
_¢
@
|
| [2]; 300
[ui]; 290 |
| |
1]
| |
°
°
20 |
ROBERT-
AS
KUDIRKA
lai mui o
susike -
a ou
mesmo
coincida,
calculiua-
a
Es uden-
o
c i e iij-
aus
eikmeé
dazniaus-
iai mui o
maza, né
uma
posição
ne i Sija
c i inés
eikSmé-
s. DaZ
mais
o man¢-
iy
eiksmés
di e e 10
Hz ou
su ampa,
i8sky us
balsius
[a] e [o-],
quando
ci kum l-
eksiniy
balsiy
an osi-
os
o man -
és
eikSmes
di e e do
aki iniy
40-50 Hz.
Apibend -
inan
pode
aze
is ada,
que
o man -
inés
s uk i-
os
peculia -
ybémis
p iegaid-
és não
di e e.
En ão
e iden Z-
iai é
possí el
isi ikin i
panag in-
éjus 11 e
12 schemes.
6.
ISVADOS
ISanaliza os
expe imen -
ais
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy dados
pode aze
ais iS adas:
dzio
désninguma-
a.
T ukme
ci kum leksiniai
balsiai
nuo
aki iniy
s a is iSkai
pa ikimai
nesiski ia,
a¢iau
palyginus
pasikliaujamuosius
in e alus
pas ebimas
bend as
sis eminio
pobi-
s: an o
absoliucios,
an o
san ykinés
ci kum lek-
siniy balsiy
ukmeés
in e alai
indicam, que
Sios
p iegaidés
balsiai são
ilgesni negu
aki iniai.
Toks
désningum-
as
is yskéja
em qua o
compa ados
em pa es i8
penkiu. b. O
p incipal
ono e
in ensidade
pozymiais
ci kum lek-
siné
p iegaidé
desde
aki inés
s a is i8kai
con iadame-
n e não
di e e, os
in e alos
apascliauja-
mieji
sis eminio
pobudzio
ski umy
ne odo,
issky us
in e alos
diapazono
de
in ensidade,
que indicam
ci kum lek-
siniy balsiy
pla elesnj
diapazona. c.
Compa ando
ci kum lek-
siniy e
aki iniy
balsiy
p imei a e
segunda
o manciy
midu io
daZnius
s a is iskai
pa ikimy
di e umu
não
es abelecid-
a:
asicliaujami-
eji
in e alos
mui o
susike a
ou a é
coincida.
SALTINIU
SUTRUMPINI-
MAI DLKZ
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas, 4
eid., y .
ed., Keinys,
S. Vilnius:
Mokslo i
enciklopedi-
jy
publicação
ins i u o,
2000. TZ
Ta p au in-
iy Zodziy
Zodynas,
Vilnius: Alma
li e a, 2001.
LITERATURA
Amp azas,
V., ed., 1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedi-
jy publykla.
ANUSIENE, L.
1983:
Ki Giuo y
ilgujy balsiy
ukmé
lie u iy
bend inés
linguagem
azése.
Kalbo y a,
34 (1), 5-13.
ATKOCAI-
TYTE, D.
2000:
Pie y
Zemaiciy
aseinis-
kiy
onologi-
ne
sis ema:
p ozodi-
ja e
ocalism-
o.
Do a o
disse a-
ção,
Vilnius:
VPU.
Bace ic1-
0Té, R.
2001:
Sakiy
snek os
onologi-
né
sis ema:
p ozodija e ocalizmas. Dise ação de Dou o , Vil-
nius:
VPU.
BuKANTI-
S, J. 1984:
Donoaoe-
ua
onHome-
maiimck-
ozo
Bapuaiic-
koeo
2osopa.
Do a o
E1puKAITIENE,
E.
1977:
Kupiskény
mono ongy
p iegaideés.
Kalbo y a
28
(1),
18-23.
disse a-
ção,
Vilnius:
VU.
Gi penis,
A. 1967:
Mazeikiy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
ypa ybé-
s.
Kalbo y-
a 15,
26-27.
Gi penis,
A. 1974:
P ozodin-
és
p iegaid-
ziu
especial-
ybés
Siau és
Zemaiciy
a méje.
Expe im-
en ine i
p ak iné
oné ica
6, 160-198.
Gi penis,
A. 1996:
Ene ge i-
né
Siau és
Zemaiciy
a més
p iegaid-
ziy
one in-
és
na u eza
in e p e-
ação.
Bal is i-
ca 31 (1),
71-84.
Gi en s,
A. 1998:
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
és
dis ingu-
am os
poZymiai.
Li uiy
ala:
y éjai e
y imai.
Kon e e-
ncia 150o
ani e sá-
io de
nascime-
n o e 90o
ani e séms da mo e de Kazimie o Jauniaus comemo a . P anesimy ezés, Vilnius: VPU, LKI, 37-38.
MONOFT-
ONGU
PRIEGAID-
ZIU
POZYMIAI
| 21
Gi penis,
A.,
PupKis,
A.1974:
Pie iniy
aka u
aukS ai¢-
iy
p iegaid-
és
(p ozodi-
niai
pozymiai-
).
Ekspe imen iné i p ak iné oné ica 6, 107-125.
KacIuskI-
ENg, G.,
Gi DENIS,
A. 1997:
Ry y
auks aid-
iy e
Siau és
Zemaiciy
p iegaid-
es:
bend yb-
és e
ski um-
ai.
Kalbo y-
a 46 (1),
31-36.
KauKENI-
ENE, L.
2003:
Li uiy
bend in-
és
idiomas
neki ¢iu-
o y balsiu
kiekybé.
Li uiy
kalbo y os ques ões
48,
35-47.
KAZLAU-
SKIENE,
A. 1998:
Pie iniy
aka y
auks aic-
iy
a més
balsiy
kiekybé.
Dise aç-
ão Do a o, Kaunas:
VDU.
Kazzaus-
kas, J.
1966:
Fonologi-
né ki cio
aidos
bal y
idiomas
in e p e-
ação.
Bal is i-
ca 2 (2),
119-132.
Kosiene,
O.
1982:
Ry y
auks ai¢iy
u eniskiy
mono ongy
p iegaides.
Kalbo y a
33
(1),
61-71.
Laiconai-
E, A.
1959: Dél
lie u iy
idiomas
ki cio e
p iegaid-
és
sup a i-
mo.
Kalbo y-
a 1,
71-100.
Laiconal-
e, A.
1958:
Li e a ii-
inés
lie u iy
kalbos
ki cia i-
mas,
Vilnius:
Mokslas.
Leskaus-
kalTE, A.
2000:
Sei ijy
Snek os
mis iyjy
d iga siy
p iegaid-
és.
Lie u iy
153-164.
kalbo y -
os
klausimai
43,
MuRINIeE-
nk, L.
2000:
Akmenés
Snek os
onologi-
né
sis ema:
ocaliz-
mo e p ozodija. Do a o disse ação, Vilnius: VU.
Pake ys,
A. 1967a:
Sob e
ki i.
Kalbo y-
a 18,
129-134.
Pake ys,
A. 1967b:
Spek in-
iai
i ap -
adiiy e
i aga-
liy
d ibalsiy
ski um-
ai. Spalio
e oluç-
ão e
ciência
públicas
na
Li uânia:
con e ê-
ncias
medZiag-
a, Vilnius.
Paxe ys,
A. 1968a:
Daba in-
és
lie u iy
li e a ii -
inés
idiomas
sudé iniy
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai.
Ekspe i-
men inés
oné ica
e
psicolog-
ia da
linguag-
em
koliok iu-
mo
meziaga
3, 97-118.
Paxe ys,
A. 1968b:
Lie u iy
li e a ii -
inés
kalbos
d ibalsiy
au, ai, ei
akus ini-
ai
pozymiai:
ekspe i-
men inis
one inis
y imas.
Kandida-
o
dise aç-
ão,
Vilnius:
VPI.
Pake ys,
A. 1982:
Lie u iy
bend inés kalbos p ozodija, Vilnius: Mokslas.
Paxe ys,
A. 1995:
Lie u iy
bend in-
és kalbos
one ika,
Vilnius:
Za a.
Pake ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1970:
O HocHiT-
esIbHasl
JVIMTEJI-
bHOCTb
WIACHBIX
JIMTOBC-
KOTO
AA3bIKa.
Expe ime-
n inés
oné ica
e
psicologia
da
linguagem
koliok iu-
mo
mediZiag-
a: sons da
linguagem
e
in onaçã-
o, 4, 30-53.
Paxe ys,
A.,
PLAKUNO-
VA, T.,
URBELIEN-
E, J. 1972:
O Hoc i -
esIbHasl
JIMTeJIb-
BHOCTb
JM(TOHT-
OB
JIMTOBC-
KOTO
A3bIKa.
Mamepua-
noi
konnokéu-
yma
aabopam-
opuu
3kcnepu-
mMeHma-
nbHol
~oKemuKu
U
Ncuxonoe-
uu pe u 5,
3-36.
S unpz1A,
B. 1996:
Lie u iy
kalbos
ki cia im-
as, Vilnius:
Bal os
lankos.
S ece ici-
us, B. 1964:
[pocmpie enacnbie cogpemeHHoeo AumoecKoeo AUMepamypHoeo A3bIKA. Kany. TUcep allns, Bwu oc: BITH.
S ece ici-
us, B. 1978:
Bend inés
es udo de
in ensida-
de de
linguagem
p iegaidz-
iy mé odo
analizés-sin ezés-analizés.
Sonos de
línguas e
melodica,
Vilnius:
Mokslas,
64-67.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1960:
Li uiy
idiomas
balsiy e
d ibalsiy
ilgumas,
ou
quan ida-
deybe.
Li uiy
kalbo y -
os
ques ões
3, 207-217.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
1995:
Bend in-
és
lie u iy
kalbos
p iegaid-
és,
Vilnius:
Enciklop-
edija.
VAITKEVI-
CIUTE, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
pag indai
e
Zodynas,
Vilnius:
P adai.
Vi kausk-
as, V.
2001:
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo i
enciklopedijy leidybos ins i u as.
Robe as
Kudi ka
Gau a
2005 05 12
Uni e si-
dade de
Vilnius KHF
Uzsienio
kalby
ka ed a
Mui inés
g. 8,
LT-44280,
Kaunas,
Li uânia
[email p o ec ed]