ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIIT
(2005)
111-131
RECENZIJOS
Re iews
Danie.
Pe i
APOPHONIE
ET
CATEGORIES
GRAMMATICALES
DANS
LES
LANGUES
BALTIQUES
Leu en-Pa is:
Pee e s,
2004,
436
p.,
ISBN
90-429-1529-3
(Pee e s
Leu en),
ISBN
2-87723-824-5
(Pee e s
F ance)
(Collec ion
linguis ique
publiée
pa
la
Socié é
de
Linguis ique
de
Pa is,
Ixxx i)
P ieS
p adedan
kalbé i
apie
Sia
knyga
kazkaip
nejudia
pi miausia
no isi
p isimin i,
kad
i8
Vaka y
Eu opos
kalbininky
is o inio
lyginamojo
me odo
,,aukso
amZiaus“
laikais
lie u iy
kalba daugiausia
doméjosi
okie¢iai
i
—
Siek
iek
éliau
—
p anc izai.
Lie u iy
kalbos
y i-
nejimo
p adininku
P anciizijoje,
be
jokios
abejonés,
laiky inas
Fe dinandas
de
Saussu e'as,
ku is
ne
ik
1879
a
1880
me ais
y a
lankesis
lie u iy
gy enamojoye
e i o ijoye
(Godel
1973:
7-24;
Mau o
1972:
331-332),
be
i
pi masis
Pa yZiaus
(0
éliau
Zene os)
un e si e uose
p adéjes
dés y i
lie u iy
kalba.
Lie u iy
kalbos
ak ais
sa o
indoeu opeis iniuose
da buose
gausiai
emési
i
p oduk y-
iausias
p anciizy
kalbininkas
An oine'as
Meille .
O
jo
mokinys
Robe 'as
Gau hio
ne
du
ka us
-
1900
i
1901
me ais—lankési
Lie u oje.
$10
kalbininko
pi mosios
kelionés
j
Lie u a
aisius
- 1903
me ais
a ski a
knyga
Pa yZiuje
iSleis a
pi moji
bal is ikai
ski a
monog a ija
Bui ydiy
Snek a
(Le
pa le
de
Bui idze).
O
S ai
an osios
bal is ikai
ski os
monog a ijos
P anciizijoje
p i eike
lauk i
isa
Sim me j.
Ja
2004
me ais
iSleido
bal is ika
besidomin is
i
ge ai
lie u iy
kalba
mokan is
kalbininkas
Daniel’is
Pe i .
Ta¢iau
Gia
ecenzuojama
monog a-
ija
nuo
pi mosios
ge okai
ski iasi.
Ma
Robe ’o
Gau hio monog a ijos
objek as
bu o
y y
aukS aidiy
kupiskény
Snek a,
o
Daniel’io
Pe i
knyga
ski a
isy
y
bal y
kalby g ama iniy
ka ego ijy
i
apo omijos
aidos
p oblemoms
aiSkin i.
Knygos
P a a méje
(p.
5-6)
au o ius
nu odo,
kad
Gia
ecenzuojamas
,,da bas,
a si ades
15
IV
Pa yziaus
uni e si e e
So bonoje
2002
me ais
spalio
12
diena
apgin os
habili acijos,
y a
p ie’
kele ius
me us
p ade y
ide.
lyginamosios
kalbo y os,
o
iksliau
—
bal y
kalby
(lie u iy,
la iy
i
seno eés
p iisy)
y inéjimy
ezul a as“
(p.
5).
Zinoma,
¢ia
au o ius
neuzmi s a
ne
k
ilga
bal y
kalby
y inéjimo
adicija
p adéjusio
Fe dinando
de
Saussu e’o,
be
i
pi mosios
bal is ikai
ski os
monog a ijos
au o iaus
—
Robe ’o
Gau hio .
Taigi
ecenzuojama
knyga,
be
Tu inio
(p.
3-4)
i
jau
mine os
P a a més,
suda o
J adas
(p.
7-13),
Se3i
ne ienodo
dydZio
sky iai
(1
Asmens
ka ego ija
i
Sakniné
apo onija,
p.
15-22;
2.
Linksmo
ka ego ija
i
Sakniné
apo onija,
p.
23-121;
3.
Skai iaus
ka ego ija
i
Sakniné
apo onija,
p.
123-169;
4.
Giminés
ka ego ija
i
Sakniné
apo onija,
p.
171-191;
5.
Nuosakos
ka ego ija
i
Sakniné
apo onija,
p.
193-288;
6.
Laiko
ka ego ija
i
Saknine
apo onija,
p.
289-361),
IS ados
112
|
RECENZIJOS
(p.
363-374),
Zodziy
egis as
(p.
377-410)
i
Bibliog a ija
(p.
411-436),
ku ios
p adzioje
p idé i
kalby,
g ama iniy
e miny
i
kai
ku iy
leidiniy
su umpinimai
(p.
411-412).
Au o ius
J ade pazyméjes,
kad
,, adiciSkai
apo onija
i iama
o maliu
aspek u:
dazniausiai
eikia
nus a y i,
kokios
onemos
daly auja
okalinéje
kai oje
i
koks
jy
o malus
ySys*,
i
paaiskines,
jog,
ado aujan is
Siuo pozia iu
pap as ai
iski iami
du
apo onijos
ipa :
kokybiné
i
kiekybiné
(p.
8),
oliau
nu odo,
jog
,,apo onija
aip
pa
gali
bi i
i iama
i
unkcinu
kampu‘,
kai
apib éziami
pama iniy
o my
( o mes
de
onda ion)
i
i& es iniy
o my
( o mes
ondées)
apo onijos,
a pusa io
mo ologiniai
i
seman iniai
ySiai“
(p. 9).
Ki ais
Zodziais,
ecenzuo-
jamo
eikalo au o iy
labiau
domina
adinamoji
g ama iné
apo onija,
pasi eikian i
bal y
kalby
g ama inéje
s uk ii oje
ienas
g ama ines
o mas
da an is
i8
ki y,
.
y.
monog a ijos
au o ius
isa
demesj
ski ia
i§
ide.
epochos
pa eldé osios
apo onijos
padéciai
bal y
kalbose
ap a i.
Todél
§j
ei8kinj
Daniel’is
Pe i
e ina
ide.
lyginamosios
g ama ikos
aspek u.
Taigi
Sioje
monog a ijoje
apsi ibojama
ik
Saknine
apo onija,
.
y.
balsiy kai a
Zodziy
i
jy
o my
Saknyse,
o
isiSkai
nelieciami
p iesagu
apo onijos
klausimai.
Tokj
au o iaus
apsi ibojima
nesunku
paaiskin i:
ienoje
monog a ijoje
iesiog
neimanoma
g e a
Saknines
ignag iné i
da
i
p iesagy
apo onijos
p oblemas.
Belieka
iké is,
kad
Daniel’is
Pe i
p iesagine
apo onija
bal y
kalbose
ap a s
biisimuosiuose
da buose.
Tiesa,
diach onines
kalbo y os
specialis ams
(plg.
S ang 1966:
120 .;
Zinke icius
1980:
1,
89-96)
jau
senokai
Zinoma,
jog
i8
ide.
epochos
pa eldé osios
apo onijos
pag indinius
b uozus
bal y
kalbos
y a,
palygin i,
neblogai
iSlaikiusios,
be
ku iuos
ne
ku iuos
balsiy
kai os
ipus
jau
y a
p a adusios,
o
kai
ka
i
ge okai
a naujinusios.
Be
o,
p isiminus
is o inés
lygina-
mosios
kalbo y os
be eik
d iejy
sim meciy
is o ija
i
kokj
aidmenj
Sios
k yp ies
a s o ai
eiké
lie u iy
kalbai,
aiSkindami
i ai ias
ide.
lyginamosios
one ikos
p oblemas,
sa aime
da osi
aisku,
kad
Siuo
klausimu
nuo
Augus o
Schleiche io
iki
Siy
dieny
bii y
galima
nu ody i
gana
ilga
li e a ii os
sa aSq
Siuo
klausimu. Be
ada
ge okai
nu ol ume
nuo
ecenzuojamos
knygos
u inio.
Todel
sa aime
sup an ama,
kad,
paémus
j
ankas
balsiy
kai os
p oblema ikai
ski a
naujaja
Daniel’io
Pe i
knyga,
pi miausia
kyla klausimas,
kuo
ji
iSsiski ia
i8
ki u
panaSaus
pobiidzio
da by.
No in
plaéiau
a
siau iau
a saky i
j
$i
klausima
i
i e in i,
kuo
gi
$i
knyga
i8siski ia
iS
ki y
da by,
eikia
ben
keliais
Zodziais
paminé i
ne
ik
au o iaus
nag inéjamus
klausimus,
be
i
i
y inéjimo
ezul a y
isplaukian ias
iS adas.
Pa s
maZiausias
i§
isu
y a
pi mas
sky ius,
ku iame
ap a iama,
kaip
Sakniné
apo onija
susijusi
su
asmens
ka ego ija.
I
ai
sa aime
sup an ama,
nes,
ano
au o iaus,
asmens
ka e-
go ija
bal y
kalbose
niekada
nebu o
susijusi
su
balsiy
kai a,
nes
Sia
ypa ybe
jos
pa eldéjo
i$
ide.
p okalbés,
ku ioje
,asmeny
opozicija
eiksmazodzio
pa adigmoje
jau
bus
bu usi
g ama ikalizuo a*
i
Siuo
a eju
bal y
kalbos
niekuo
nepakei é
ide.
sis emos
(p.
22).
An ame,
pa iame
didZiausiame
98
puslapiy
sky iuje
monog a ijos
au o ius
sa o
déme-
sj
sukoncen uoja
j
pama ine
bal y
kalby
a dazodzio
ka ego ija
—
linksnio
ka ego ijq
i
s engiasi
nus a y i,
kokj
aidmenj
pa eldé oji
opozicija
aidino
Sios
bal y
kalby
ka ego ijos
aidoje.
No édamas
a saky i
j
$i
klausima,
D.
Pe i
kelia
hipo eze,
kad
p obaléiams
Sakniniu
Zodziy
pa adigmoje
bus bu usios
nes e imos
apo oninés
p ieSp iegos.
Sios
p ieSp iesos,
kai
sg.
nom.
kazkada
u éjes
pama ini
laipsnj
(plg.
sen.
p .
peuse
<*peuk’
,pusis“),
o
ki i
linksniai
-
silpnajj
laipsnj
(plg.
lie.
pusis<
*puk’),
pedsaky
bal y
kalbose,
ano
au o iaus,
esa
iSlike.
Tiesa,
$1
apo onija
neiSlikusi
os
pa ios
pa adigmos
iduje,
ji
ne iesiogiai
paliudy a
RECENZIJOS
|
273
nep iklausomose
leksemose
(plg.
p.
55).
Taéiau
sky iaus
i8 adose
au o ius
p ipazis a,
kad
jeigu
i
galima
kalbé i
apie
Sakninés
apo omjos
subs a inj
issaugojima
bal y
kalbose,
ai
iS
ka o
p i alome
p ipazin i,
kad
ai
pasi eiSkia
ik
am
ik omis
salygomis
i
kad
ie
,,suaizéje*
duomenys,
leidzian ys
jZ elg i
senesne
apo onijos
pade j,
sinch oninei
apo onijos
sis emai
y a
s e imi
(plg.
120-121).
Su
an u
sky iumi
am
ik a
p asme
siejasi
i
e¢ias,
ku iame
ap a iama
skai iaus
ka e-
go ija
(p.
123-169),
nes
skai¢iaus
ka ego ija
biidinga
i
a daZodiiui,
i
eiksmazodiiui.
Todeél
galbii
ne gi
galé ume
saky i,
kad
ai
y aujan i
g ama iné
ka ego ija.
Dél
o
siuo
a eju
jidomu,
kokie
Sakninés
apo onijos
a ejai
bidingi
Sioms
g ama inéms
ka ego ijoms?
A
jie
ienodi
daik a a dziams
i
eiksmazodziams,
a
ne?
P adédamas
Sio
sky iaus
an a
dali,
ski a
a daZodzio
sis emos
skai¢iaus
apo onijai,
i i$
ka o
pa i ines,
kad
bal y
kalbose
daik a a dZiy
ienaskai a
i
daugiskai a
(kaip
i
d iskai a)
,niekada
né a
susijusi
su
balsiy kai a“
(p.
124,
129),
Daniellis
Pe i
pla iau
nag inéja
sen. p iisy
wi ds
,Zodis*
i
lie.
a das,
la.
a ds
,,Zodis,
a das*
san ykj
(p.
124-129),
nes,
jo
nuomone,
d ieju
o mu
ski inguose
bal y
dialek uose
bu imas
leidZia
kel i
klausima,
koks
bu o
ju
san ykis
bal u
epochos
laikais:
a
ai
y a
sg
:
pl
(kolek y o)
bu usios
apo onines
p ieSp ieSos
elik as,
a
ai
dialek iniai
leksiniai
a ian ai.
Au o ius
jsi ikines,
kad
eisingiau
bii y
pasi ink i
an aji
a ejj
(p.
128-129).
Tokj
au o iaus
sp endima,
galimas
daik as,
padik a o
a
aplinkybé,
kad
ai
ienin elis
daik a a dzio
pa yzdys,
ku iame
galé ume
bandy i
ieSko i
apo onijos
pedsaky
skai iaus
ka ego ijoje.
Didesné
Sio
sky iaus
dalis
(p.
129-168)
ski iama
eiksmaZodzio
sis emai.
Sioje
dalyje
apo onijos
poZiii iu
au o ius
pi miausia
ap a ia
a ema inius
p ezensus
(p.
130-158),
o
pe -
ek ams
i
p e e i ams
ski iama
ge okai
maziau
ie os.
T umpai
panag inéjes
bal y
kalbu
a ema inius
p ezensus
Daniel'is
Pe i
pada o
ig ada,
kad
bal y
kalbose
paliudy i
a ema iniai
p ezensai
ne odo
jokio
Sakninés
apo onijos
pédsako
skai iaus
ka ego ijos
aiSkoje.
Be
o,
y inéjan
a ema inius
eiksmazZodzius
Siuo
a eju
bi ina
apsi ibo i
ik
ais
a ema iniais
eiksmazodZiais,
ku iy
a i ikmenys
ki ose
ide.
kalbose
aip
pa
y a
a ema iniai,
i
a si ibo i
nuo
y
bal y
kalby
a ema iniy
eiksmazodzy,
ku y
e imologiniai
a i ikmenys
p iklauso
ki iems
leksiniams
ipams,
nes
ik
pi mieji
y a
inkami
pa eldé osios
Sakninés
apo onijos
y imams
(p.
133). Sios
i ados
nepakei e
i
likusioji
Sios
dalies
analize:
sky iaus
pabaigoje
au o ius
ne
ik
eigia,
kad
ienaskai os
:
daugiskai os
opozicijoje
bal y
kalbose
né a
jokio
pa elde osios
Sakninés
apo onijos
pédsako,
be
da
labiau
Sia
i8 ada
sukonk e ina,
kad
olyginan
su
indoeu opie iskaja
sis ema
bal i8koji
pasizymi
Saknies
laipsnio
ienaly iskumu
pa adigmos
iduje*
(p.
168).
Taigi ne gi
a ema iniy
eiksmazZodiiy
skai¢iaus
aiska balsiy
kai os
poZi iu
nelygin ina
su
indoeu opie iskaja,
ku ioje
eiksmazZodziu
p ezen e
bei
pe -
ek e
ienaskai os
:
daugiskai os
opozicijoje
Saknies
balsiy
kai a
bu usi
gana
egulia i,
plg.
sen.
indy
1
sg.
dsmi<ide.
*h,es-mi
‘esu’
i
1
pl.
smah<
ide.
*h,s-me-
(p.
130).
Pana iai
bal y
kalbose
y a
i
su
giminés
ka ego ija.
Sios
ka ego ijos
aiskai
pa eldé oji
apo onija
bal y
kalbose
i gi
nebudinga.
Be
i
indoeu opie i8koji
giminés
ka ego ija
nuo
skai iaus
ka ego ijos
ski iasi
uo,
kad
i
Gia
,Sakniné
apo onija
y a
blogai
paliudy a*
(p.
171).
Tiesa,
iek
bal y,
iek
ki ose
ide.
kalbose
egzis uoja
g upé
daik a a dziy,
galinéiy
u é i
i
y iskaja,
i
mo e i3kaja
gimine.
Sie mobilieji
daik a a déiai
(subs an i s
mobiles)
pasizymi
uo,
kad
juose
yks ancia
akii ine
me a onija
galé ume
su apa in i
su
balsiy
kai a
(plg.
lie.
a nas
~
d na,
ilkas
~
ilké).
Be
i8
ik yjy
éia
u me
bal iskaja
aki ine
me a onija,
ku i
114
|
RECENZIJOS
su senaja
ide.
apo onija
ne u i
nieko
bend o.
Da
daugiau,
nag inédam
Siuos
daik a a dzius,
ano
au o iaus,
p i alé ume
kalbé i
ne
apie
g ama ine
ma ki uo e
(un
ma quage
g amma ical),
o
apie
leksine
de i acija.
Todel
pa eldé oji
Sakniné
apo onija
g ama ines
gimines
aiskai
bal y
kalbose
i gi
y a
isiSkai
s e ima
(p.
190-191).
Pasku iniai
du
ecenzuojamos
monog a ijos
sky ia
ski s
Sakninés
apo onijos
ei8kiniams
bal y
kalby
eiksmazodzio
ka ego ijose
ap a i.
Penk ame
Siuo
aspek u
nag inéjama
nuosakos
ka ego ija,
o
SeS ame
—
laiko
ka ego ija.
P adédamas
kalba
apie
nuosakos
ka ego ija,
Daniel'is
Pe i
i§
ka o
akcen uoja,
kad
iS
isy
g ama iniu
ka ego ijy
ekons ukcijos
nuosakos
ekons ukcija
kelia
bene
daugiausia
p oblemyu,
nes
iki
Siol
neaiSku,
kiek jy
bu o
ide.
p okalbéje.
Ma
seniausiuose
ide.
kalby
as o
paminkluose
y a
paliudy as
ski ingas
ju
skaiéius:
edy
kalboje
uZ iksuo os
sep ynios,
go y
kalboje
—
penkios,
o
he i y
kalboye
—
ke u ios
nuosakos.
Be
o,
i
i8
uZ iksuo o
ju
skai-
aus
iki
Siol
neaisku,
ku ios
p iski inos
ide.
p okalbei,
o
ku ios
—
i8sky us,
a odo,
bend a j
~
sa a ankiskai
kiek ienos
kalbos
aidai.
An a
p oblema,
Daniel'io
Pe i
Zodziais,
y a
a,
kad
e és
poZi i iu
ide,
nuosakas
nelen-
g a
klasi ikuo i,
nes
neaigku,
a
p i alome
kaip
,nuosakas*
nag ine i
daly j,
ku is
y a
ik
eiksmazodzio
biid a diné
o ma,
i
bend a j,
ku i
y a
nelinksniuojama
eiksmazZodzio
no-
minaliné
o ma
(p.
193).
O
kalban
konk e¢iai
apie
bal y
kalbas
sunkumy
kyla
i
del
sa i os
ju
s uk i os.
Ma
jos
g e a
modi ikuo os
ide.
nuosaky
sis emos
u i
pasida iusios
i
naujy
nuosaky,
ku ios
isi’kai
(a ba
be eik
isiSkai)
nesusijusios
su
ide.
p o o ipu
(plg.
194).
A siZ elgdamas
j
Siuos
sunkumus
i
da
nu odes,
kad
sen.
p isy
kalbos
aS o
paminkluose
udZ iksuo os
5,
0
y u
bal y
(lie u iy
i
la iy)
kalbos
u
bi
a i inkamai
6
i
8
nuosakas,
an ame
pagal
apim j
sky iuje
Daniel’is
Pe i
labai
p eciziSkai
ap a ia
bal y
kalby
nuosakos
ka ego ijas
Sakninés
apo onijos
poZi i iu.
Sky iaus
pabaigos
is adose
nu odo,
kad
modaline
apo oniya
bal y
kalbose
pasi ei8kia
d iem
o momis: op a y e
i
daly yje
ap nkama
pa-
eldé osios
apo onijos
o ma
(be
ia
ji
linkusi
nyk i),
o
daug
daZnesné
i
egulia esné
y a
ediniuose
i8
in ini y o.
Be
in ini y o
i
indika y o
p ieSp iesa
(plg.
lie.
in .
mi i i,
p es.
ind.
ména),
ano
au o iaus,
y a
sena
i
andama
ne
ik
kiek ienoje
bal y
kalboje,
be
i
ki ose
ide.
kalbose,
o
jos
ikslis
a i ikmenys
sla y
kalbose
leidzia
Gia
,,jZ elg i
labai
gilios
seno es
apo onija"
(p.
287).
Pasku iniame,
SeS ame,
sky iuje
Daniel'is
Pe i
nag inéja,
kaip
Sakniné
apo onija
pasi ei§-
kia
bal y
kalby
laiko
ka ego ijose,
juoba
kad
bal iSkoji
,laiky
sis ema
y a
susikoncen a usi
apie
p ezenso
i
p e e i o
kamieny,
p ie
ku iy
kon as u
p isideda
modalinis
bend a ies
kamienas,
opozicija“
(p.
289).
ISnag inejes
Sakninés
apo onijos
eiSkinius,
apibend inamo-
siose
is adose
au o ius
i ina,
kad
bal y
kalbos
pas o iai
linkusios
,,ap ibo i
apo onijos
s i }
bina inémis
opozicijomis:
pa yzdziui,
laiko
aiSkoje
Sakniné
apo onija
gy uoja
k
kaip
bina iné
po a
<p ezen as
/
p e e i as
>;
nuosakos
aiskoje
ji
ap
pa
eiskiasi
ik
bina ine
po a
<indika y as
/
in ini y as>“
(p.
370).
Sia
ideja
monog a ijos
au o ius
o muluoja
emdamasis
Wojciecho
Smoczynskio
da bu,
ku iame
nag inejama
bal y
p iebalsinio
kamieno
daik a a dZio
mo ologijos
aida
(Smoezynski
2000:
18-33),
Taig
pab eZes,
kad
bal y
kalby
Sakninei
apo onijai
biidingas
polinkis
j
bina ines
p ieSp ie-
Sas,
Daniel'is
Pe i
i$ adose
kelia
okius
klausimus,
ku ie
y a
esminiai
bal y
kalby
apo onijaa
su ok i:
1)
kodél
ienos
g ama inés
ka ego ijos
Saknine
apo onija
iSlaikeé,
o
ki os
ja
p a ado?;
2)
kodél
nuosakos
ka ego ijoje
apo onija
apsi iboja
ik
<indika y o/in ini y o
>
opozicija,
RECENZIJOS
|
P s
0
nepazjs ama
op a y ui,
impe a y ui,
daly iui;
3)
kodél
laiko
ka ego ijos
aiSkoje
Sakniné
apo onija
panaudojama
ik
<p ezen o
/
p e e i o>
p ieSp ieSai?
i
4)
kodél
eiksmazodzi0
sis emoje
laiko
ka ego ija
apo onija
issaugojo,
0
skaiiaus
ka ego ija
ja
isi8kai
p a ado
nuo
bal y
p okalbés
laiky
ne
a ema iniuose
eiksmazZodZiuose?
(p.
371).
I
eikia
be
i8lygy
p i a i,
kad
ieno
a sakymo
j
isus Siuos
klausimus
negali
bi i,
nes
Saknines
apo onijos
likima
bal y
kalbose
salygojo daugelis
eiksniy.
Pi miausia
galima
many i,
kad
bal y
p okalbéje
labai
anks i
bu o
ni eliuo os
silpniausios
Sakninés
balsiy
kai os,
.
y.
os,
ku ios
bu o
e os
bei
i8im inés
jau
ide.
p okalbéje
(plg.
apo onija,
susijusia
su giminés
aigka).
Su
ecenzuojamos
monog a ijos
au o iumi
ekia
su ik i,
kad
s a biausias
i
ka u
labai
sunkiai
i e inamas
ak o ius
y a
mo ologinés
p iklausomybés
lygis.
O
jis
s a biausias
o-
dél,
kad
leidzia
ski i
pama ines
i
i8 es ines
o mas.
Ma
g ama ine
apo onija
p a adusiose
ka ego ijose
miné osios
o mos
andamos
kaip
i8 es ines,
.
y.
subo dinuo os
pama inéms
o moms,
iS
ku iy
i
y a
pe émusios
okalizmo
laipsnj.
Aiskiausias
pa yzdys
y a
bal u
kalby
daly iai,
ku ie
balsiy
kai os
a é ilgiu
niekuo
nesiski ia
nuo
a i inkamy
pama iniy
indika-
y o
o my.
Vadinasi,
jeigu
apo onijos
nykimas
susijes
su
o my
pe ejimu
i8
pama iniy
j
iS es ines,
ada,
ano
Daniel'1o
Pe i ,
,s a bu
paaiskin i
ne
k
apo onijos
i8nykima
am
ik ose
g ama inése
ka ego ijose,
be
i
o mu,
ku ios
Sias
ka ego ijas
mani es uoja,
s a uso
pasikei ima*
(p.
372-373).
Be
o,
8}
s a uso
pasikei ima
bii ina
paaiskin i
da
i
odel,
kad
apo onijos
aida
( .
y.
jos
iSlaikymas a
p a adimas)
gali
bi i
susijusi
su
didesne
a
mazesne
nag inéjamos
ka ego ijos
g ama ikalizacija
(p.
373).
Apsk i ai,
nesileidZian
j
de alesnj
Daniel’io
Pe i
da omy
iS ady
ap a ima,
bii ina
pab éz-
i,
kad
jos
isos
y a
labai
a gumen uo os.
Visy
bal y
kalby
ak y
in e p e acija
odo
ne
ik
pla y
au o iaus
ling is inj
aki a j
(bibliog a ijos
sa aSe
pa eik a
pe
400
pozacijy),
be
i
ge a
bal y
kalby
g ama inés
s uk i os
pazinima.
Todél
knygoje,
i’sky us
iena
ki a
a eyj,
kai
ne ienodai
pa eikiami
la iy
kalbos
Zodziai
su
k in an iomus
p iegaidemis
(plg.
pe
‘pe ia’
i
pe ,
p.
293
i
oliau,
391;
min,
p.
255,
390
i
min
‘mina’,
p.
313;
s umj
,,s umia“,
p.
326,
391;
emj
,, emia“,
p.
319,
392),
bei
ne aisyklingai
suki ¢iuo a
lie u iy
kalbos
skai a dj
aS ioni
(=as uoni),
p.
94,
iin
151
i
ie oj
s ip as
iSspausdin a
s ip a,
p.
386,
bal y
kalby
Zodiiai
pa eik i be
ko ek i os
klaidy.
Tai
i gi
didelis
uZsienyje
iSleis os
knygos
p i alumas.
Tiesa,
kiek
daugiau
ne ikslumy
galima
ap ik i
bibliog a ijoje,
p z.,
G azinos
Akelai ienés
1993,
1994
i
1997
m.
da by
pa adinimuose
ie oj
mo ologinés
(p.
413)
(kai os)
u é u
bi i
mo onologinés;
Reginos
Vencku és
1981 m.
paskelb o
s aipsnio
pa adinime
ie oj
neapo inija
(p.
435)
u é y
bi i
neoapo onija,
0
1966
m.
iSleis as
kapi alinis
Zigmo
Zinke i-
Ciaus
eikalas
pa adin as
ne
Lie u iy
kalbos
dialek ologija
(p.
436),
be
Lie u iy
dialek ologija.
Tadiau
Sie
ne ikslumai
jokiais
biidais
nesumenkina
Daniel'io
Pe i
knygos,
be
ku ios
a ei yje
negalés
apsiei i
né
ienas
bal y
kalby
y iné ojas,
e és,
juoba
kad
pasinaudo i
ja
ik ai
bus
nesunku,
nes
isi
eiginiai
ne
ik
ge ai
a gumen uo i,
be
i
isdés y i
gana
pap as a
kalba.
Taigi
ik ai
su
dideliu
bagazu
j
bal is ika
a éjusiam
Daniel'iu
Pe i
no isi
palinké i
unningy
biisimy
kelioniy
po
bal y
kalby
is o ijos
labi in us
i
ne
ik
sékmingai
es i,
be
i
plé o i
bal is ikos
adicijas
P anciizijoje.

116
|
RECENZIJOS
LITERATURA
Go ,
R.
1973:
A
p opos
du
oyage
de
F.
de
Saussu e
en
Li uanie.
Cah e s
Fe dinand
de Saussu e
23,
7-24.
Mau o,
T.
de
1972:
No es
biog aphiques
e
c i iques
su
F,
de
Saussu e.
In:
F.
de
Saussu e,
Cou s
de
lingui ique
géné ale,
Pa is:
Payo ,
319-404.
Smocz ski,
W.
2000:
S a oli ewskie
Zmuo,
Zmunj
na
le
p abal yckich
zeczowmkéw
a ema ycznych.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
43,
18-33.
Sane,
Cu.
S.
1966:
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen.
Oslo:
Unw e si e s o lage .
Zinxe icius,
Z.
1980:
Lie uywy
kalbos
is o ine
g ama ika
1.
Vilnius:
Mokslas.
Juozas
Ka aciejus
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vilei8io
g.
5,
10308,
Vilnius
Lozo ius
ZENGSTOKAS
GIESMES
CHRIKSCZIONISCHKOS
IR
DUCHAUNISCHKOS
IR
JU
SALTINIAI
Pa engé
Guwo
Micueui
Vilnius:
Bal os
lankos,
2004,
584
p.,
ISBN
9955-584-71-8
2005 me y
p adZioje
,,Bal y
lanky“
leidykla
(2004
me y
da a)
iSleido
i8
ka o
bibliog a i-
ne
e enybe
apusj
Lozo iaus
ZengS oko
1612
me y
giesmyna
Giesmes
Ch iksczionischkos
i
Duchaunischkos.
Re enybe
apo
odel,
kad,
no s
knygos
,, engima
i
leidima
pa émé
Vals y-
biné
lie u iy
kalbos
komusija
p ie
Lie u os
Respublikos
Seimo*
(p.
4),
be eik
iki
2005 me u
pabaigos
Sis
leidinys
j
knygynus
aip
i
nea kelia o,
o
pa i
leidykla
i gi
jau
seniausiai
i ina
jo
nebe u in i.
Todél
neyucia
kyla
i ai iy
klausimy:
kam
Sis
leidinys
bu o
ski as
i
kodel
Vals ybinés
lie u iy
kalbos komisijos
em o
leidinio
nieku
negalima
gau i?
Juk
nesino é y
eig i,
kad
Vals ybine
lie u iu
kalbos
komisija
jau
p adéjo
em i
asmeninius
p i aciy
pa en-
geju
leidimius.
O
gal
Siuo
leidiniu
no é a
p imin i
so ie inwus
,, isuo inio
de ici o*
laikus?..
Leidinys
p adedamas
knygos
pa engéjo
Guido
Michelinio
d ikalbiu
,J adu‘
(lie u iy
k.
-
p.
7-13;
angly
k.
-
p.
14-21).
Po
jo
o og a uo iniu
biidu
spausdinamas
Lozo iaus
Zengs oko
giesmyno
eks as
su
Sal iniais
(p.
22-523),
Be lyno
egzemplio iuje esanéiy
ank a8 iniy
giesmiy
pe a’ymai
su
Sal iniais
(p.
524-526),
3
p iedai,
i§
ku iy
ik
pi mas
—
,Vilniaus
egzemplio iuje
iks ami
lapai
i
ank as inés
giesmés
i
Be lyno
egzemplio iaus*
(p.
527-548)
—
y a
iesiogiai
susijes
su
Zengs oko
giesmynu
(an as
i
eias,
.
y.
,,Keli
pa yz-
dziai
i8
1588
m.
Ka aliauciuje
isleis o
giesmyno
Geis liche
Liede
und
Psalmen“
(p.
549-558)
i
Keli
pa yzd:
i$
1599
m.
Niu nbe ge
i8leis o
giesmyno
Geis liche
Liede
und
Psalmen“
(p.
559-571)
y a
daugiau
ilius acinio
pobiidzio),
o
pabaigoje
—
,,Sal iniai
i
bibliog a ija“
(p.
572-573)
bei
,,Giedamy
eks y
sa aSas
pagal
pi masias
eilu es“
(p.
574-584).
Recenzuojamos
knygos
,,[ ade“
pa engéjas,
umpai
nu odes
Lozo iaus
Zeng3 oko
giesmyno
y§j
su
anks esniais
Ma yno
Maz ydo
i
Jono
B e kiino
giesmynais
bei
apibiidines
d ieju
iki
miisy
dieny
islikusiy
pe leidziamo
giesmyno
egzemplio iy
bikle,
oliau
pab ézia,
jog
dél
o,
kad
50
giesmiy
eks ai
,,iki
Zeng8 oko
leidimo
bu o
publikuo i
daugiau
nei
ka a,
engian
81