161diskusinės publikacijos discussion pape s a dų o schung
jü gen udoLPh
(gewässe -, o sund amilienname), is o isch- diskusijos publikacijos discussion pape s
Palyginande kalbos issenscha
aL eu oPa, ILLER, ALSTER, ELSTER
i ALTI senosios eu opos hid onimai
Ille , Als e , Els e i e b. lie. al i
Dem p isimin i į mano
Moky ojas Wol gang P. Schmid (Gö ingen), † 22.10.2010, ski as anMe kung ku iama hans k ahe i
Wol gang P. schmid modi ikuo a heo ie o an al eu opäisch-indoge manischen
wässe namenschich in eu opa (wi h an impo an zen um im bal ikum) y a isada ėl, iš dalies
sma kiai, k i ikuo a. pas a uoju me u ji bu o aip pa nag inėjama iš pusės indoge manis ikos,
ačiau ekons ukcijos andens a deng und o mų isų pi ma iš la yngal heo y požiū io kaip
pasenusios apibūdinamos. s aipsnis paima šią k i iką į i šų i disku uoja ją.
anno a ion he heo y o an old eu opean laye o hyd onyms in eu ope wi h a signi ican cen e
in he bal ic coun ies was cons uc ed by hans k ahe and modi ied by Wol gang P. schmid. ime
a e ime, i has been c i icized, o some ex en e en in ensely. La ely, i has also been
app oached by schola s om he indo-eu opean ield. he econs uc ions o hyd onyms ha e
been decla ed a chaic, especially om he poin o iew o he la yngeal heo y. his a icle
akes up he c i icism and discusses i . schLüsseLWö e : andense namen, indoge manis ika,
La ingal heo ie, al eu opäische hyd onymie.
keyWo ds: i e names, indo-eu opean s udies, la yngeal heo y, old
eu opean hyd onymy.
ALL_62_63_make as.indd 161 2011.06.17 08:24:11
162 ac a Linguis ica
jü gen udoLPh
Li huanica LXIILXIII
Vo beMe kung 1970 m. sausio 20 d. ėmė gö inge p o esso as už bend ą i
palyginende kalbos ėžys ę Wol gang P. schmid ienam s uden ui sla is ikos i
innoug is ikos, apie sla ische andenynų pa adinimus di b i. ai bu o p adžia mano
užsiėmimas su a du eu opas; aš e čiu neseniai mi usiam mokslininkui odėl ieną
kelią, ku is nuo sla iškų andenų a dų pe ge manines oponymes i hyd onyme iki
pa iki šeimos a dų Mi eleu opos (su neįsi aizduo ais pasekmėmis, pa yzdžiui
daugybės adiound e nsehsendų) i galiausiai į ga są į p o esu ą už onomas iką
Leipcige p i edė. en pa yko, pe plačią bu imą žiniasklaidoje jauniems a dų
y ėjams užsiėmimus an a dų lauko su eik i. am anks ą s o ėjo aL eu oPäische
geWässe naMen ai s o i be klausimo, kad andens pa adinimai eu opa is o iškai
geschich ed y a. šis leng ai sup an amas ak as y a p ie diskusijos sudė ingų
a schlag on schmid, sich den gewässe namen zuzuwenden.
hid onimija s ebė inai būdu be isai ne isada pažiū ima. aip u i ienas p ie
diskusijos aplink senoeu opiečių hid onimiją, į ku ią aš iš ka o da a čiau eisiu,
ischaus įspūdį, kad mokslininkai, ku ie kompleksui ne aip a i s o i, linkę p ie o,
is o inę sluoksninimą andens a dų apleis i. ki aip y a apie ai ne sup as i, kad
nuomonės, wonach he al eu opäische hyd onymie hans k ahes ne indoge manisch
bū ų, be askonischen, baskischen u sp ungs, i ai isiškai i isiškai (Vennemann
2003), ne iš ka o su uo a saky i bū i, kad su uo indoge manische pa s bus
panaikin as. nes jei nė a jokių al eu opiečių = indoge maninių hid onyme egzis uo ų,
ada galima ik su ienelspačių (= bal ų, sla iskių, ge manų ... i . .) i baskų, aigi
o ode neindoge maninių elik enų skaičiuo i. ai y a absu diška, nes
indoge maninės ienelsakės u ėjo sau jau ik iš ieno o einzelsaklių dialek ų
e i o ijos išsi ys y i. i šis p ocesas u i aip pa sa e as i pa adinime. eo ija
k ahes emiasi įž alga, kad po sluoksnio andens a dų Eu opos, ku ios iš
indoge manų ienelsakio išaiškin i gali bū i as i, senesni pa adinimai, ku ie sau
p ieš a auja. bu o adin a šios elik e anksčiau kel inis, ene inis a kaip k ahe
ilgus me us pa s illy inis, aip k ahe pa s į edė lemiamą pa aisą, e idėjo sa o
illy ie hese (k ahe 1964b) i e da osi nuo šiol nuomonę, kad sa e po
ALL_62_63_make as.indd 2011.06.17 08:24 162
al eu opa, Ille , Als e , Els e und al i
163 diskususinės publikacijos discussion pape s daugeliui iš indoge manų ienelsakų
paaiškinamų andens a dų uždengia sluoksnį a dų, ku ie sau p ieš a auja
paaiškinimui iš ienos Eu opos ienelsakio i odėl y imą iš i šijamo požiū io iš
eikalauja. / dėl šio y imo nus a y i andenų pa adinimai suda o po k ahe sluoksnį
senoeu opiečių hid onimijos (pasku inį ka ą išdės y as p ie udolph 2010a). jau p ieš
k ahe bu o ienas p ie andens pa adinimų Eu opos y imo į ai apo įž algus
( e guson 1862; ozwadowski 1948), kad ai į ai iuose egionuose eu opa a odo duo i
pa alelės, ku ios aki aizdžiai iden iškos a ba panašios kilmės y a. iesiog pasaky a i
paklaus a: in kokiu mas u y a Zala in unga n su F änkischen a Thü ingischen Saale
Vokie ijoj sujung i? gali Nidda p ie ank u /Main nuo de Nida p ie k akau bū i
a ski a? Kas u i D ewenz y ųp usėse i Du ance pie inėje ankijoje bend o i iš
ik ųjų nė a jokios sąsajos a p upės a dų Lenkijoje kaip Mienia, Minia i
Bal a usijoje (Minica, Minia [dazu]) Minsk i Main (al Moenus), Möhne (neben luesas
Ruh ), be aip pa su MaínMaok ahe uždengė daugybę panašių a ejų, kad andens
pa adinimai be eik isada an adinamųjų Wasse wö e n, aigi appella i ų su eikšme
Vandenys, eka, s auna, d ėgna, luks u. . pag įs i, i sukū ė schema, ku i ieno ipo
Ma ix galimybes su ikskombinacijų i išmaush galimybes aiškiai u ė ų pada y i. čia
in in i land, Minho in spanien und Mignano bei Vicenza in i alien?
į a dijimas į ienos sippe um idg. *el-/*ol-: abeLLe 1. Mo ologija al eu opiečių andenų
a dų: *el-/*ol- (po k ahe)
-a -ia -ua
(-o-)io-)uao)mo) a ia, (-no) (- o-) -n - -s(i)a, -s(i)o (-s o) ala ala alia, ala a alma, alna,
-ma--na
ala a, alan a, alsa, ales a aleja almos olna, eli a alan ia, alisa, alona alan as else
- a -s a
a a, Als auma a ena/a an a, ausa, a os a ona a ana a es a an i už
ekons uo ų o mų *el*ol-sipė pasislėpė (siekia a ski ų s) 1964a: 35[…]37.
*Also pa adinimai kaip Ahle, […]Alia (La ium) Alo e, Alo e (Almosa), Olm, Alme,
Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna,
Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna, Alna.
Müns e ).
ALL_62_63_make as.indd 163 2011.06.17 08:24:11 šiame kon eks e y a labai s a bu, kas
164 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII appella i inė basis į a ė k ahe isų pi ma bal ų,
jü gen udoLPh
aip in li . al i ‘ om anduo už ind bū i, le . aluõ s ‘Quelle, alm i ‘unau hö lich
s ömen u.a.
diskusijoje be ne isada pakankamai a siž elgiama, kad šie o einzelskauliniai
andens pa adinimai nė a iš es os iš ieno žodžio, o iš šaknelinių elemen ų. Su šio
me odo pagalba pa yks a ai ne e ai i ai y a ge ai nepas ebė a ienelspačiniai
andens pa adinimai (e pa ge manų a sla ische kilmė) iš o einzelspačinių a ski i.
iš edimo pag indai kilę indoge maninių šaknųin en a i zumeis žymenys, ku ie sa e
nu odo į andenį: hinėjan semasiologijai i e ymologijai eina u üminė i abejo inai
ėldiausias a denschich iš sog. ‘Vandensžodžius iš, ai y a iš žymenų už ‘( ließendes)
Wasse , ‘Quelle, ‘bach, ‘ luß (bzw. ‘ ließen), ‘(Wasse -)Lau (bzw. ‘lau en) u. dgl., su
nesuskaičiuojamomis sub ilesnėmis i sub ilniausiomis eikšmės ša ie ėjimais, kaip
jie anks y am žmogui jo iksliu na olgan , šie appella i iniai pag indai adinami
Vandensžodžiais. jo y imų ezul a us jis apibend ino penkiuose aškuose (k ahe
1964a: 3233), ku ias aš čia da ka ą eskizziuoju: andenų pa adinimai seniausio
u beobach ung in eichem Maße zu gebo e s anden ...“ (k ahe 1964a: 34). k ahe
sluoksnio plačiose Eu opos dalyse y a indoge manų kilmės; pie ankijoje i
Vidu žemio jū os šalyse jie u i ačiau senesnius, u bū p iešindoge maninės
s a a padeng as; į ją y a isų pi ma aka indoge maninės kalbos su bal ų į aukimu
daly auja (mažiau as sla ische); ši hid onimija y a u bū pi moje pusėje an ojo
p iešch is inio jah mečio a si ado.
šie p incipai y a nuo k ahes šüle schmid (2004: 118133) g iež os k i ikos
paklūs y i. s a biausi punk ai jame y a: 1. daugybė eu opiečių andens a dų
gali ik su pagalba y indoge maninių appella i ų gali bū i e imologizuojami, kas
eiškia, kad andens a dai u i kil i iš indoge maninės pag indinės kalbos;
2. bal iškas siūlo įdomų cen u seneu opiečių hid onimija;
3. pažįs amos andens a dų y imai u i pasekmių už anks y ą indoge maninių
kalbų suski s ymą. Tolesni y imai galėjo pa ody i, kad aip pa sla ische p ie
apsk i imo […]al eu opäischen[…] kalbų p iklauso (udolph 1990, 1996, 1997). p ie o
p iski iami i o sla iški elik ai ge ai iš i ame sla isch- okiečių kon ak inėje
s i yje a p elbe i a ba (eichle 1981), isų pi ma ALL_62_63_make as.indd06. 2011.17
08:24:11 164
al eu opa, Ille , Als e , Els e und al i
165diskusinės publikacijos discussion pape s Leipzige da bo g upė (deu sch-sla ische
o schungen zu Namenkunde und sied lungsgeschich e) i be line namen o sche
(be line bei äge zu namen o schung; b andenbu gisches namenbuch). p ie
koncepcijos "al eu opiečių hyd onimie y a nuo jos ys ymosi k i ika geiš a. šios apėmė
iki šiol z.b. dažnai pasi aikančią -as a į ikiman į -o- (aquales a); klausimas, a y a ik
iš es inės šiame sluoksnio a dų gebe, a aip pa komposi a; klausimas a sky imo į ne
a ba p iešindoge manines sluoksnius Vidu žemio jū os zonoje; age iš cen um i
pe iphe ie, galiausiai kal inimas, ai apsilanky ne į indoge manische hyd onymie. į šiuos
aškus esu jau ki ose ie ose įžengęs (udolph 2003, 2010), šiandien no ėčiau sa e su elk i į
naują a acke, ku i pasisuko aplink kompleksus indoge manis inius požiū ius andens
a dų, La yngal heo ie i appella i isches ma e ial o he indoge manical languages
om mode ne sich . konk e iai ai eina apie bichlmeie (2009) įnašą. Wasse Wu zeL
*el-*olin de k i ik bichlmeie (2009) k i ikuoja daba inį s a usą koncepcijos
al eu opäne auš ansienų indoge manis ikos, ku ioje sau į plačius apsk i imus y a
įsisp endusi įž alga, kad ekons ukcijose žodžio-, Wu zelund mo phologinių požiū ių
g undsp ache a ba u indoge manischen su La yngalen, bend ai sup an ama kaip lau e,
ku ios konsonan ams p iski iamos, eikia skaičiuo i. žinoma y a i lieka ši p ielaida ik
eo ija, ai u i čia iesiog jau ka ą bū i pasaky a. bichlmeie (2009: 15), La yngalen sei
ischen hyd onymie als e al e . im Wesen lichen s ü z e diese k i ik au mode -
pe ‘ heo y s adiją jau nuo jja dzenų , požiū is y a iš d iejų ūšių p iežasčių
nepag įs as: iš ienos pusės ai isada liks eo ija, kaip kiek ienas požiū is nei
pa i in os ekons uo os o m (aukš o) indoge manų p o eniencijos ( ai aip pa
galioja . sonans i jokio gam os mokslininko, kai apie ela i umo eo iją kalbama).
pa ojus y a ačiau i ai y a aip pa į įnašą iš bichlmeie aiškiai , kad (aukš oji)
ekons ukcijos kaip ba e mone os i kaip saugus basis už apž algą z.b. aip pa iš
ginčy inų klausimų bū i paim i. bū en į šį punk ą eina ai daba oliau. nuo y imų iš
k ahe y a manosi eu opa į plačius apsk i imus apie ai su a ę bu ę, kad su
indoge maninio šaknis *el-/*olALL_62_63_make as.indd 16506.2011.17 08:24:11
ähnliche älle, auch wenn jede dami a bei e ) und zum ande n e wa s ö sich

166 ac a Linguis ica
jü gen udoLPh
Li huanica LXIILXIII
‘ ließen eikš ina y a. Vienas pag įs o šią p ielaidą iš ienos pusės an didelio
skaičiaus andens a dų plačiuose eu opos, ku ie šis šaknis a odo iš anks o (Aš
pa adinau juos i š jau, čia da ka ą kai ku ie nedaug: Ola, Alia, Alle < Alna, Elz <
*Alan ia, Aland, Alsa, Ol ́sa u.a.), i ma ė iš ki os pusės appella i inės base isų
pi ma bal ų andens žodžiais kaip al i i . . (aukščiau aip pa nu ody a).
p ieš šią auš ą daba y a bichlmeie (2009: 1617) sp endžiamai o geng as. emian is
iena iš emile ben enis e išdės y ų hipo ezės aš pab ėžiu, kad šis žodis pas bichlmeie
pa enka, kuo aišku, kad i šiuo a eju su neaiškiomis p ielaidomis y a skaičiuojama , ku i
eigia, kad ienas už u indoge manų minimalinę s uk ū ą šaknis u ė ų p iim i me odą
*KVK-konsonan + okal + konsonan , y a aip eikalaujama, kad isi šaknų me odai u i
p asidė i su ki u konsonan u: ai eiškia, kaip kad isi šaknų me odai, ku ie su poko nalu
anlaudoja, kaip aplenk i i daba eisingai ne u i bū i La y ([…] bhlmeie 2009: 16). iš o
следует для ранее широко признанного индогерманского wasse wu zel *el-/*ol-: die
imme wiede ü die e ymologisie ung on wasse namen he angezogene Wu zel
*el-**ol- (Poko ny, ieW 306307) y a po o, ką ką ik saky ... nu kaip *Hel-*Holanzuse zen,
iksliau wohl noch als *h1elh2- ‘wohin eiben ( isada numa y as, kad ai ne biskuoleniai
is iek apie kel inius žodžius. Žodžs ämme eikia, kas dėl kel ų p-sch unds anlau aip
pa ück üh ung į idg. *pelh2- ‘sich p ia ė i įsi aizduojamas gali). be k i ika eina da
oliau: ienoje ano acijoje sakoma ai (bichlmeie 2009: 17): es bū ų be an šios
nes eikinamos ie os da aiškiai į ai a k eip as dėmesys, kad ne ne Poko ny a.a.o. šio
šaknies ku ios dažnai skai y i ... eikšmė ‘ ließen, s ömen zuges ! aki aizdžiai
andama ši eikšmė appella i iniame žodynas ne ne i bu o šaknis u bū ik ėmuose
y inėjimų į al eu opiečių hid onimiją beigelė a. 1. požiū is ienos indoge maninės
šaknys *h1elh2is neineigiai ik as. oßno e paslėpia h. bichlmeie į ikinamesnius
bandymus: aip eina ki i y ėjai iš *h1el- ‘go iš a ba aip pa (Wa kins) iš *elə2-. aip pa
y a andens pa adinimams į ikinamesnis sp endimas su požiū iu be anlau inančio
la yngal odėl pi menybė i, nes šis į sūnus Eu opos upės pa adinimus inka. Man s o i
čia i ai ka ojasi p ieš klausimą, a ienas indoge manų šaknų požiū į an abejo inų i
das sind Vo wü e, die eine an wo he aus o de n. ich e suche, sie zu geben.
mažai liudijamų appella i ų u i pas a y i a be an d iejų iki ijų uzinų Eu opos
andenyno pa adinimų.
Vienas ne u ė ų kažką su umpin i, kas leng iau elg is y a.
ALL_62_63_make as.indd 166 2011.06.17 08:24:11
al eu opa, Ille , Als e , Els e und al i
167diskusinės publikacijos discussion pape s 2. ku ie nuo odos į ieną galimą kel inį
požiū į su iš p adžių anlaudėjusiu *pkognen už labaidaugumą aukščiau iš a dy ų
andens a dų bū i pe ėjami. ai eina bichlmeie aki aizdžiai apie, pilnoje klausimuose
s o iančių *el-/*ol- andens a dų aš liebu p ie šios o mula imo sumažin i. bandymas
y a ne aipingas, nes ap a iami pa adinimai ik į mažą dalį iš p adžių kel ų e i o ijoje
y a. 3. ienas šaknis *h1elh2- ‘ku ih d eiben gali pagal aplinkybes bū i ikimasi
andenyno a duose; no mal ai y a ne. aip pa pag įs as šis indoge manų požiū is
išim inai, kaip bichlmeie pa s pab ėžia, ik an g aikinio ma e ialo. y a no s andeninių
žodžių, ku ie ik šioje kalboje saugiai liudijami i is iek pasi aiko mi eleu opiečių
a duose, be ki a sippe, ku i jau isada bu o pa adin a, y a is iek daug a čiau; ai
eina apie: 4. Li auisch al i ‘ ließen, nuo andens už indy bū i, le . aluõ s ‘p ade,
aki aizdžiai su -me wei e in li . alm i ‘unau hö lich s ömen, amės, emės ‘iš kūno
ekan i ma e ija, blu se um, almas ‘ailig, he ig, ku i nuo p adžios mokslinio y imo
bal ų a dų bu o p ižiū ė a. aš pamenu ik a dus kazimie as būga, jānis endzelīns,
Pe as jonikas (in: bei äge zu namen o schung 2, 1951: 14); aleksand as Vanagas,
Vilius Pė e ai is, Vy au as Mažiulis, i an du idano , P anas ska džius, be li e a ū os
konk ečiai pa adin i, i nusp ęs ų į a dijimą su nuo oda į naujesnius kū inius iš Ma ia
biolik i g asilda blažienė. daugybę lie u iškų a dų, ku ie čia p ijung i y a, siūlo naujas
da bas Lie u os Vie o a džių Žodynas (2008: 62), ienas palygink ik Alỹs, Alan à, lan as,
Alejà, Aluonà, Aluõ ė, Al-upė. į nu ody us bal ų appella y us. 5. P ieš klausimą
pa eik as, a ienas ada, šiek iek oliau ausholend, z.b. Alandą, ieną šalu inį Elbos
upės upę, su bal ų andensžodžiais i en egzis uojančiais a dais a ba be su
hipo e iškai įs eig a indoge manų base *h1elh2- ‘ku hin eiben jung i u ė ų, bus
ienas, aip pa dėl o ak o, kad bal ų i ge manų y a glaudžiai a pusa yje susiję i
Mi an siche e g enzende Wah scheinlichkei gehö en diese bal ischen namen
a p bal ų andens a dų i hid onimų an senemų ge manų di ožemio aip pa
pasi aiko įžymėjan ys su ienodimai, is dėl o u i aiškiai pasisaky i už yšį su bal ų. 6.
indoge manis ika nesugebėjo aip pa įnašas iš bichlmeie odo šį , iki šiol pažįs amas
andens a dų y inėjimus, pažįs amas apie anks y uosius kon ak us i san ykius
bei iš o a si adusias pasekmes anks y ai indoge maninių kalbų suski s ymui
a siž elg i. ien su la yngalis iniais požiū iais galima sau ai ne pada y i komp. aip y a
labai gal o i, kai ai pas indoge manis ą, ku is na ü ALL_62_63_make as.indd 167
2011.06.17 08:24:11 Ille ų naMe susijungus su *el-*ol bu o iki šiol aip pa Ille ų name
paaiškin as. snyde (1965: 183) seka sa o paaiškinime k ahe i eina iš pag indinės
o mos *Eli a su ienu -i aSu ix. į ai naudoja k i iką iš bichlmeie (2009: 2628): Ille :
daug klausimų, nedaug kla e a sakų. čia pag indzės jo išaiškinimų:
168 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII lich la yngalis isch di ba, į p oblema inį
jü gen udoLPh
e e e giminės a do aiškinimą sakoma: die lau inės p oblemos leidžiasi m.e. pe
me odą ienos la yngallosen šalu inės o mos *e e eiden, ku i iš senų komposi a,
ku iuose la yngalschwund dažnai y a, iša dy as gali bū i ( ga 31: 174). Vienas gali sau
desimp esijos ne e in i, kad la yngale naudojami, kai ai inka. p iežas is už šią
neaiškumą y a aki aizdi: eo ija galima sau galiausiai ne e i ikuo i i ji u i didelių
neaiškumų.
ai į belegenus e ka čiais pasi aikančios anlau ančios H-, z.b. 10. jh. Hila a,
Hyle gali bū i apleis as; im anlau y a iš ku zem -iauszugehen; Man bus ahd.
il(l)a a-/ a bail(l)e a-/ p i e s i; nes ada be anlau endes izu ehä e u i
bū i nusileidžiamas, kalba e liches už ieną pi mage maninį požiū į *El-i -a;
šis požiū is apima po bichlmeie d i p oblemas: su iks -i a bū ų paaiškinimo
eikalingas i iš *El-i -a iš inde die gemina e -llde anks y o belege jokio
paaiškinimo.
die le z en beiden P obleme we den genaue e ö e ; hie eine Passage zum
su ix: denn einama žinomų su ixe pe , aip apima šios a ba *-i a ba *- -, be niekada
abiejų ka u: ai *-ikann labiausiai ikė inai kompa a i o mans išs am i, o p ieš
- u an į su ix labiausiai ikė inas da bu ęs hema okal (bichlmeie 2009: 29).
gemina a y a aip paaiškin a: ge manų kalboje sukėlė un La yngal po ienu ezonan u
jo gemina ion (*VRHV > VRRV), mažiausiai, kai pi mėjan is okalas akcen ą nešė (also
*VRHV > VRRV) . aigi kadangi anks esnis požiū is nepa ikina, jis siūlo naują
sp endimą, ieną ge manų paaiškinimą, p ieš: Von o in he indoge mania e b
alle dings only in he g eekish and a menian (sowie u.u. in Cel ic) con inued oo
*h1elh2- ‘wohin eiben would a in ypically ge manic manne o med compa a i he
o m idg. *h1élh2-ios-/h1elh2-ismi sekundinės eminine ėkinimo -āund
e algemeine em akcen an šaknies (*h1élh2-is- + -ā-) eben ge m. *ellizō- > ahd.
ille a/ e geben. ALL_62_63_make as.indd 168 2011.06.17 08:24:11
al eu opa, Ille , Als e , Els e und al i
169diskusinės publikacijos discussion pape s bichlmeie p ipažįs a, kad i p ie šių
aps a s ymų p oblemos lieka, ačiau ai ne u ė ų bū i lemiamas mano k i ikos šiuo
pasiūlymu aškas. jis žlunga keliuose lemiamuose dalykuose: 1. iena a iamai anks y i
gemina a -slis a du Ille iš iso neegzis uojan i! pe leidimas andensse und o sbzw.
gaunamens s o i p ie snyde (1965: 4950), aš bie e ją ch onologškai: 769 in pago
hila gouiae, 773 in pago Ile gowe, pago Hile gowe, 804 Hille gaugensem, 832 in pago
hila gowe, 833 in pago hili gaoe, 851 in pago qui dici u Ila gouue, 853 in pago qui dici u
Ila go e, 972 hila gowensi, 983 in hila am, 1049 Ila a, Ila is, Hila a i k . us . ; gemina a
pasi odo d elgdan nuo 1155 Hilla a, ačiau isų pi ma ik po o mų kaip 1291 Il , Il e, 1351
Il e meh ab 1390 Ille . 2. iena ūpes inga pažiū ėjimas is o inės pe leidimo leidžia
kaip ikė ina kons ukcija pag indinės o mos labiausiai eis e *Eli a į. iš o a si ado
pe į aką des -iau ai anlau ande Eganz egulä mhd. *Ile e, pe
nebensilbenschwächung a si ado beleg en o mos Il e, Il . ik po o a si ado gemina a.
La yngale žaidė jokio aidmens. 3. iš bichlmeie nep iim as su iks -i a y a a duose
abejo inai esamas. aip andama jau pas adol bach (1953: 189) p ie - -su ixe a kymo
a dais įspėjimo: das su ix i in unse n on bes. in weibl. lußnamen į i pasi odo čia
sename laiku kaip a, -a a, -u a, -i a, -e a. ai andama aip pa andenyno
pa adinimuose Elbe (gebie des koche ) < *Albi a (snyde 1965: 183), į žinomą Ege (dazu
pasku inis Plein inge 2008: 34 36), į Ai e (dép. Meuse, ank eich), 782 Agi a, su
neben luss Ag on, 785 su ix, galbū ne gi palyginama su Ille į andenyno pa adinimą
Age p ie Wels, al : Ag e, Ag a (dazu al deu sches namenbuch 1999:1 […] ehlen des
P imä umlau es 1999:1): *Ag ia od. *Aga a (su . abschwäch ), ahd./ ühmhd. *Agi a,
ku is da sekundä umlau pa eik i galėjo, o aus). su iksas -i a y a andens a das
eu opas demnach liudy as. p oblema, ku ią bichlmeie iki su ok i, y a a, kad
Agi a (buchmülle – haub ichs – spang 1986/87: 77) und auch – als sekundä es
indoge manų andens pa adinimai eu opos ne isada a i inka ai, ką indoge manis ai iš
appella i inio ma e ialo gali gau i y und pie deu opie iškų ienelsakų. ai eda p ie
klausimo: kodėl su ampa andens a dų me odai ne isada su ( e)kons ukcijomis
su aipina? čia y a lemiamas aškas, ku is a ei yje u ė ų bū i disku uojamas. 3. da
ienas nep iim inas aškas bichlmeie apmąs ymų y a jame, į a iamą pag indinę o mą
pa adinimo *Ille į ge manų me odą *ellizōmi olesnio ys ymosi *-z- >
- zu ückzu üh en. aip kažkas y a ik u ge manų s i yje, aigi an u ge manischem
siedlungsboden įmanoma.
ALL_62_63_make as.indd 169 2011.06.17 08:24:11
176 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII emian is a lik a hid onimų ak og a ine i
jü gen udoLPh
ling is ine analize, p ieinama p ie šių iš adų:
1) nela ingalinės p oly ės ide. *el-/*ol-, ekė i (apie andenį)‘ ekons ukcija y a mo y uo a;
2) hid onimai Ille , Als e , Els e es ini iš ide. *el-/*ol-, . p.‘;
3) bal ų gy enamoji e i o ija gausi senosios eu opos hid onimų, odėl jos anden a džių
analizė y a ypa ingos s a bos;
4) la ingalinės eo ijos šalininkai u ė ų neigno uo i senosios eu opos leksinio subs a o
egzis a imo galimybės;
5) Wol gango P. schmido bal ų i ki ų indoeu opiečių hid onimų y imai iki šiol u i
lemiamą eikšmę ide. onimų analizei.
Į eik a 2010 m. g uodžio 12 d.
jü gen udoLPh
S einb ei e 9
D-37124 Rosdo
E. paš as Udolph@ -online.d
ALL_62_63_make as.indd 176 2011.06.17 08:24:12