11s aipsniai s aipsniai
danieL Pe i
École no male supé ieu e,
Pa yžius old lie u ių
AñSKAT, šÌSKAT, TàSKAT and cogna es senosios
lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais
susiję žodžiai
Pi mą ka ą į es as g aikų g ama ikų (ch ysippos, apollonios dyskolos) i ėliau iš ys y as
okiečių psichologo ka l bühle (1934: 80) "deixis" są oka bu o daug disku uojama pe isą XX
amžių1. No s in ui y iai pa auklus, jis y a a e ak as, apiman is į ai ius ges ų nuo odų
ipus i apiman is pla ų eiškinių spek ą su ski ingomis seman inėmis sa ybėmis. Ta p
labiausiai įspūdingų deixis iš aiškų, aip adinami " e iniai sp endimai" užima ypa ingą
poziciją, nes jie iesiog p aneša apie si uacijos egzis a imą (p z. engl. mano kamba yje
miega ka ė), o "ka ego iniai sp endimai" uo pačiu me u i ina objek o egzis a imą i
apibūdina jo eiksmą a būseną (p z. engl. mano kamba yje miega ka ė = y a ka ė + miega
mano kamba yje). Šis ski umas y a ge ai žinomas2. Tačiau a odo, kad s anda iniuose
ling is ikos ado ėliuose i daugumoje specializuo ų monog a ijų bei s aipsnių, susijusių su
deixis3, apsk i ai bu o pami š a ee inių nuosp endžių pog upis. Daugelyje kalbų y a
specialių deik inių dalelių, ku ios a k eipia kalbos pa ne io dėmesį į am ik ą į ykį a padė į
(p z., lo . ecce, us. o , . oici, oilà […]he e is/a e[…]). Jų s a biausi sin ak iniai i
seman iniai b uožai, ypač 11 (ž . pa yzdžiui, Cha les Fillmo e (1997) a ba S ephen Le inson
(2006) naujausia apž alga). 12 ž . pa yzdžiui, hans-jü gen sasse (1987).
13 išim is y a Le inson (2006: 111), ku is naudoja e miną " ep ezen a y ios dalelės", ki aip labai e as
anglų kalbos ling is ikos s i yje.
ALL_62_63_make as.indd 11 2011.06.17 08:23:46
12 ac a Linguis ica Li huanica LXII[…]LXIII jų nuo oda į kalbos pa ne į, okios dalelės
danieL Pe i
ski iasi nuo ki ų deik inių dalelių (p z. la . ibi, us. zdes[…], . ici, làhe e […]). mokslinėje
li e a ū oje jos ka ais adinamos " ep ezen a y inėmis dalelėmis"; Šis echninis
e minas kilęs iš Biblijos heb ajiškos dalelės hinneh […]he e is/a e[…] ap ašymo i
ėliau bu o aikomas p ancūzų dalelėms oici, oilà. Kaip bandžiau pa ody i
Elseguages, ypač Li h. Š a, La . e, aũ, lũk i še ‘ecce. šio s aipsnio ikslas -
ap a i senosios lie u ių kalbos i kai ku ių lie u ių dialek ų plačiai pa i in os, be
whe e4, he no ion o ‘p esen a i e pa icles’ is a powe ul and a ac i e no ion
which could accoun o he use o some deic ic pa icles o he bal ic lan-
e imologiniu požiū iu nepaaiškinamos p ezen acinių dalelių subklasės kilmę.
Seno ės lie u ių li e a ū oje i kai ku iuose šiuolaikiniuose lie u ių dialek uose
andame p ezen acinių dalelių inkinį, ku ie aki aizdžiai u i kai ku ių bend ų
mo ologinių b uožų, be is da ne u i į ikinamos e imologijos. apibūdinamai, šios
dalelės y a demons acinio kamieno (anàs, šs, esp. às) i pabaigos -(s)ka( ) a ba
-(s)ga( ) junginys. 1 len elėje iš a dy os isos a i inkamos o mos i umpai
ap ašy os. a siž elgian į šių ski ingų dalelių pag indinius naudojimo būdus lie u ių
kalboje, aki aizdu, kad jos p iklauso ka ego ijai, ku ią aš umpai p is a iau
aukščiau pa adinimu " ep ezen a y inės dalelės": jų pag indinė eikšmė a i inka
lo ynų dalelės ecce eikšmę. Pi miausia, kai ku ios iš šių dalelių gali į es i nominalų
o mą. pa yzdžiai su šska : [1] Wol enbü el Pos illa (WP 118 23 [1573]):
"Schiska a " a ba "nai e wes" pa iekalai.
‘Š ai Viešpa ies a nai ė! [2] jonas b e kūnas, Pos illa (bP i 84 21 [1591]): Jei awe
gandin Sme is bei p apůlims adda schiska awa gelbe oias K is us. "Jei mi is
i p alaimėjimas jus gąsdina, ada pažiū ėki e į sa o gelbė oją, K is ų!"
Su š[…]sga ės:
[3] simonas daukan as (LkŽ XiV 914):
šisga ės piemuo!
‘he e is he shephe d!’
14 Daniel Pe i (2010).
ALL_62_63_make as.indd 12 2011.06.17 08:23:46
senosios lie u ių kalbos añska ,
šska , àska i su jais susiję žodžiai
13s aipsniai s aipsniai abLe 1
s ambas anss em šiss em aswi h
-ka šiska daukan as be balso
-k- -ka anska šiska
subalansuo asis /
Wol enbü el aska
b e kūnas Pos illa,
Wol enbü el
b e kūnas, klein,
b e kūnas Pos illa,
sapūnas, Mielcke, cla is
ge manico-Li h ana,
Lexi con Li huanicum,
nesselmann, ku scha
-ka e šiska e Wol enbü el
Pos illa
- Ka egi aska eghi Wol enbü el
Pos illa su -g
àsg Papilė
iš eiškiamas
subalansuo as
-g -ga ansga juška šiga juška,
dialek ai,
i kšliai
dialek ai àsga Pab ėža, juška,
audėnai, skaud ilė Žemaičių
k ė da na, ie a as, salan ai
šsga kossa zewski,
dialec o audėnai
diao alsėdžiai, lec s o Plungė,
kal a ija -ga àsga dialek ai
kuliai, Pla eskuodas o
g ūšlaukis, ylakiai, liai, salan ai
šsga esai, k ėda žna, Luokė,
-ga ės añga ės
dialec s o
Plungė, ža ža ės juška,
añek ai, eže ai, eže ai, Vė ai,
šga ės se eiskis,
dialec s o salan ai,
kossa zewski, ie a as,
ža žnai, pla ėnai, salan ai
àsga ės juška, Lazdynų
Pėlėda, ba onas, dialec s
salan ai, ža žiai, alsėdžiai,
ža žaičiai, g ūšlaukai, ža žai -
kal a ija
-ga ies šsga ies dialec
-ga is šsga is niede àsga is
juška, k e inga, audėnai, salan ai,
b ende and salys
Pab ėža, Valančius, mann, senn,
Žemaičių kal a ija -gačiuos
Mosėdis, Pla eliai,
àsgačiuos Ša ės dialek as
ALL_62_63_make as.indd 13 2011.06.17 08:23:46
14 ac a Linguis ica
danieL Pe i
Li huanica LXIILXIII
Wi h àska :
[4] Ma ynas Maž ydas, Gesmes Ch ikſcʒoniſkas (MŽ 447 4 [1570]):
Mo iſchk aſka sunus awa!
‘Mo he ! he e is you son!’
[5] jonas b e kūnas, Biblia (bb daina 5, 2 [1590]): aska balsas mana P ie eliaus
uskinanczio. […] en y a mano d augo, ku is beldžiasi, balsas.[…] Šioje
kons ukcijoje po p is a omųjų dalelių egulia iai seka a dinis. ši nominalus
kons ukcija daugiausia pa i in a senosios lie u ių eliginės li e a ū os; Galima,
kad ai bu o Biblijos azeologijos į aka. Tačiau kai ku iuos a ejus galima as i i
ėlesniuose šal iniuose. pa yzdys su àsga: [6] an anas juška, Литовский словарь
([18971922], c . LkŽ XV 961): aip pa andama kons ukcija su ne iesioginiu klausimu,
ačiau a odo, kad ji y a labai e as. LkŽ i senosios lie u ių li e a ū os su ink a
Tàsga iba jo di os!
‘he e is he edge o his ield!’
medžiaga odo, kad galima pa eik i labai nedaug a ejų, o dauguma jų y a abejo ini.
pa yzdžiui:
Ju gis Pab ėža aš ai (LkŽ XV 961):
Tasga, koks ėl eikalas!
‘Žiū ėk en! Aki aizdu, kad čia kalbama ne apie ne iesioginį klausimyną, o apie
nep iklausomą dalelę asga, po ku ios seka šauksmas koks ėl eikalas! […]kokia
is o ija![…] Mes da negalime nus a y i, a šis neįmanoma naudo i šių dalelių su
ne iesioginiais klausimais y a dėl o, kad mūsų dokumen ai y a nedaug, a a spindi
eikšmingą b uožą. os pačios dalelės gali bū i naudojamos kaip sakinio a ida ymo
dalelės, į edan nep iklausomus žodinius p edika us. Šis s a inys gausiai pa i in as
ne ik senosios lie u ių li e a ū oje, ku galima suskaičiuo i su Biblijos azeologijos
į aka, be i šiuolaikiniuose dialek uose, ku okia į aka y a užd aus a. pa yzdžiai su
añska :
[8] jonas b e kūnas, Biblia (bb 22 ka alių 4, 25 [1590]):
Ansska a eia Sunami iene.
Žiū ėk! A yko mo e is iš Sunamo.
ALL_62_63_make as.indd 14 2011.06.17 08:23:46
senosios lie u ių kalbos añska ,
šska , àska i su jais susiję žodžiai
15s aipsniai s aipsniai
Su š[…]ska :
[9] Wol enbü el Pos illa (WP 158 30 [1573]): J schiska Ri me
anks i isch wissi sali mu as passikiele. I š ai! Anks y a y e iš
isų šalių pakilo siena. [10] jonas b e kūnas, Biblia (bb eisėjai 15,
16 [1590]): ‘Žiū ėk! Jie gulėjo susi inko ka u. [11] jonas b e kūnas,
Schiſka anis gul pulkais.
Biblia (bb Lk 7, 27 [1590]): Schiska siunciu Angel mana. Žiū ėk! Aš
siunčiu sa o angelą.
Su š[…]ska e:
[12] Wol enbü el Pos illa (WP 195 1213 [1573]): A mess
schiska e, ka/iamis miname. […]i mes […] š ai! […] žlunga
mūsų kojomis. […]
Wi h àska :
[13] Wol enbü el Pos illa (WP 16 2829 [1573]): A aska a inasi
iumis ka alis/ e Dangaus! I š ai! dangaus ka alys ės žodis
a eina pas a e! […] [14] jonas b e kūnas, Biblia (bb gen 29, 6
[1590]): I schi ai aska jo duk e Rahel a ei su a imis. I š ai! Jo
duk a Rahela a yks a su sa o a imis. [15] jonas b e kūnas,
Pos illa (bP i 303 7 [1591]): Todelei mielas K ikschconie u aska
essi k iksch i as. Todėl, o b angusis K is us! Pažiū ėk! Tu bu ai
pak ikš y as.
Su àska egi:
[16] Wol enbü el Pos illa (WP 117 10 [1573]):
Taska egi panas Die=was awe paaukß inaija.
Žiū ėk! Viešpa s Die as a e pakėlė.
Su àsga ės:
[17] yškiai dialek as (LkŽ XV 961): ‘Žiū ėk!
Tàsga ės ka e bu o, ne juokai!
Tai bu o ka e, ne juokauju.
ALL_62_63_make as.indd 15 2011.06.17 08:23:46

16 ac a Linguis ica
danieL Pe i
Li huanica LXIILXIII
Mo ologiniu požiū iu aki aizdu, kad čia kalbama apie d i ski ingas o macijas. Kiek aš
ma au, o mos su be balso subalansu (-ka-) y a išski inai senosios lie u ių kalbos: jos
pasi aiko Wol enbü el Pos illa (1573) i Jonas B e kūnas (1590 m. apylinkės), Daniel Klein
(1653 m., 1654 m.) a K is upas Sapūnas (1673 m.) kū iniuose. Kai ku iuose XIX a. žodynuose
jie is da paminė i, ik iausiai paim i iš senesnių šal inių: pa yzdžiui, Geo g
Nesselmann (1851 - 95) i F ied ich Kü sch (1883 - 450) žodynuose y a aska , Ad . siehe
da. Ki a e us, o mos su ga siniu subalansu (-ga-) a si ado ik neseniai. mano
žiniomis, seniausi jų liudijimai y a Ju gis Pab ėža (1771-1849) i Mo iejus Valančius
(1801-1875) aš uose. Taigi y a ch onologinis ski umas a p abiejų ipų pabaigų:
o mos su -ka y a senesnės už o mas su -ga. šį pi mąjį įspūdį pa i ina
dialek ologinis pasiski s ymas. Senosios lie u ių kalbos o mos su -ka ge iausiai
pa i in os Wol enbü el Pos illa (WP 1573), ačiau jų pasi aikymas andamas i
į ai iuose eks uose, pag įs uose ki ais dialek ais, p z. Ma ynas Maž ydas,
b e kūnas a Mikalojus daukša. Todėl ikė ina, kad pabaiga "ka e" y a bend as lie u ių
pa eldas. Nuo auka adikaliai ski iasi su jaunesnėmis o momis su -ga-, nes jos y a
ap ibo os nedideliu Žemai ijos (Žemai ijos) dialek ų skaičiumi: jos daugiausia
liudijamos šiau ėje nuo klaipėdos i ku šėnai (p z., k e inga, skuodas, elšiai, ie ,
luokė, papilė). iš senesnės li e a ū os galima paminė i Pab ėžos i Valančiuso ašinius,
abu gimę bū en šioje ie o ėje (skuodas, a i inkamai k e inga). aišku, kad balsinis
pabaiga (-ga-) y a ie inė šiau ės žemos lie u ių dialek ų naujo ė. Tačiau ai a gu a
galima laiky i įp as a senesnės "ka" e oliucija.
3 . Nuo XIX a. šių dalelių e imologija bu o daug disku uojama. umpai pažymin , la ių
meis as jānis endzelīns (di ii 499 [1913]) la ių eiksmažodį ska î […]ma y i, žiū ė i[…].
šį paaiškinimą aip pa p iėmė Edua das He mannas (1926: 387). Ki ą požiū į pasiūlė
explained he ending -ska in añska , šska , àska as cogna e wi h he s em o
Adalbe Bezzenbe ge (1877: 175 […] 176), ku is añska , šìska i àska ma ė
demons acinių pa a džių añs (anàs), šìs, esp. sudė ines o mas. Daba aš k eipiuosi į
bezzenbe ge 's i aenkel's e imologijas. Nep iklausomai nuo o, kokį sp endimą
žmogus enkasi, abiem y a bend a idėja, kad -ka-, esp. -gaa e iš p adžių
ALL_62_63_make as.indd 17 2011.06.17 08:23:46
senosios lie u ių kalbos añska ,
šska , àska i su jais susiję žodžiai
17s aipsniai s aipsniai deik inės dalelės. Jis iš edė pi mąją dalelę -ka iš Pie
koo dinacijos *ke ‘and (ž . g . τε, oind. ca) i palygino an ąją dalelę - (iš - e) su Li h
pabaiga. Ne i ne. Šiek iek ki okiu būdu E ns F aenkel (1921: 3, 33, c . LeW i 11 [1962])
iš edė añska , šska i àska iš demons acinių pa a džių añs (anàs), šs, esp. às
ka u su deik ine dalelė -ka-. Tačiau jis nea sakė, kad pabaiga " " y a ki a deik inė
dalelė, o su umpin a an ojo ienka inio asmeninio pa a dės o ma da y o a eju
(- i < o you> > - ). ą pačią nuomonę laikėsi Pe e is A umaa (1933: 35) i neseniai
Wojciech smoczyński (2007: 17, 640, 661). A odo, kad nė ienas iš šių mokslininkų
nepa eikė ikslių is o inių a ipologinių į odymų, pa i inančių be ku į iš šių
paaiškinimų. Galbū nebū ų nesąžininga isiems jiems aiky i skep išką sp endimą,
ku į išsakė al ils augs kalns (1934-1935: 67) dėl aenkelio pasiūlymo: Diese Ve mu ung
läß sich abe , sowei ich sehe, auch du ch nich s e klä en. Visų šių e imologijų
pasekmių išsamus y imas da u i bū i a lik as.
P adėkime nuo "endzelin" pasiūlymo. pa i indamas sa o eiginį, kad añska , šska i
àska pabaiga g įž a į žodinę o mą, susijusią su La . ska î […]ma y i, paž elg i[…]
galima paminė i šiuolaikinę p ancūzų p is a ymo daleles oici, oilà. Šios dalelės bu o
suku os idu io p ancūzų kalboje iš eiksmažodžio oi […] o see[…] impe a y o ka u
su ie inėmis dalelėmis ci […]he e[…], esp. Čia. P iešingai nei . oici, oilà iš ois ci, ois là
(impe a y us + ie inis dalelė), Li h. añska , šska , àska ody ų p iešingą žodžių
a ką ( ie inės dalelės *anà, y a Viešpa ies a nai ė […] WP 118 23 [1573]) bū ų an inės.
*š, * à + impe a i e o *ska ī i = La . ska î ). om his poin o iew, he egu-
la use o hese pa icles wi h he nomina i e (as in ſchiſka a nai e weſʒpa ies ‘he e
Panašus a ejis bū ų g aikiškas p is a omasis dalelis […]δού […]ecce[…], ku is g įž a p ie
im he nomina i e (p z. […]δο[…] ὁ […]νθρωπος […]ecce homo[…] jn 19, 5). Nepaisan o, kad iš
pe a i e o m o he ao is ἰδεῖν ‘ o see’: i was o iginally ollowed by noun ph ases
in he accusa i e, bu in hellenis ic g eek i came o be used wi h noun ph ases in
pi mo ž ilgsnio gali a ody i pa aukli, endzelīns e imologija susidu ia su im ais
sunkumais: endzelīns (*anà, *šì, * à + *ska -) siūloma segmen acija nea siž elgia į
o mas su balsiniu subalansu (ž . àsga i . .), nei į o mas be galu inio dan ų (ž . šiska,
àsga i . .). Tikė ina, kad pabaiga - nė a būdinga s uk ū ai, o y a ik a si ik inis
elemen as, p idė as p ie jau suda y os kamieno, o ai odo, kad yšys su žodžio šaknim
La . ska î u i bū i laikomas klaidingu.
18 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII deik inės dalelės, p idė os p ie demons acinių
danieL Pe i
añs (anàs), šs, esp. às. no s i e as, kai ku iuose lie u ių dialek uose deik inė dalelė
-ka pasi aiko, o ne s anda inė lie u ių -ki. dalelė -gahas paliko kai ku iuos pėdsakus
senosios lie u ių kalbos (p z. nesanga […]because, o […], be aiga […]bu […], c . oP uss.
anga […]i , whe he […]) ka u su dažnesne dalelė -gi-. sibilan as p ieš šias deik ines
dalelės u i p iklausy i demons aciniams s iebams. Jis ik iausiai u ė ų bū i
in e p e uojamas kaip y iškas a dinis iene inis pabaiga (añs = anàs, šs, às), i iš
iesų daugeliu a ejų kon eks as eiškia su ikimą su y išku iene iniu a diniu, ž .
pa yzdžiui, šiuos pa yzdžius:
[18] Ma ynas Maž ydas, Gesmes Ch iksc[…]oniskas (MŽ 447 4 [1570]):
Mo iſchk aſka sunus awa!
‘Mo he ! he e is you son!’
( aska "ši as en" susi a imas su sunus "sūnus"). [19]
simonas daukan as (LkŽ XiV 914):
šisga ės piemuo!
‘he e is he shephe d!’
(šis ga ės "ši as čia" susi a imas su piemuo "gany oju"). Tačiau p ieš a ingi
pa yzdžiai y a gana dažni, a ba su mo e iškais ly ies a diniais a dais, kaip oliau
pa eik uose pa yzdžiuose: [20] Wol enbü el Pos illa (WP 118 2[…]3 [1573]):
"Schiska a " a "nai e wes" pa iekalai!
"Š ai Viešpa ies a nai ė!" (šiska "ši as čia" nesu a ia su a nai ė "
a nai ė"). [21] an anas juška, Li o skis žodys ([18971922], c . LkŽ XV 961):
Tàsga iba jo di os!
‘he e is he edge o his ield!’
( asga […]ši as en[…] nesu a imas su iba […]edge[…]).
a ba su daugybiniais a diniais:
[22] jonas b e kūnas, Biblia (bb eisėjai 15, 16 [1590]):
Schiſka anis gul pulkais.
"Žiū ėk, jie guli susi inko ka u". a ba ne
be jokio esminės eikšmės: [23] yškiai
dialek as (LkŽ XV 961):
Tàsga ės ka e bu o, ne juokai!
Žiū ėk, ai bu o ka as, ai nebu o pokš as.
ALL_62_63_make as.indd 18 2011.06.17 08:23:46
senosios lie u ių kalbos añska ,
šska , àska i su jais susiję žodžiai
19s aipsniai / a icles
his migh be he esul o a seconda y ex ension, once añska , šska , àska
bu o iš naujo išnag inė i kaip neaplenk os dalelės. Panašiai galima paminė i he i ų
p ezen acines daleles kāša, kāšma […]look he e, behold[…] i āšma […]lo, behold[…], ku ios,
pagal s anda inę e imologiją, g įž a p ie bend os ly ies nomina y aus iene inio
demons acinių pa a džių kāš […] his čia[…] ([…] Pieós *[…], c . Li h. š[…]s […]i-), esp. *āš
[…] šis […] (< Pie *h1ós), ka u su deik ine dalelė *-(m)a (ž . hi . imma […] uly, eally,
indeed[…], namma […] hen, once again, u he mo e[…]), be gali bū i plačiau naudojama
kaip akmeninės ad e bialinės o macijos. aip pa galima da y i p ielaidą, kad pi moji
añska , šska i àska dalis y a pa i in a kai ku iuose lie u ių dialek uose: šiga,
ozen masculine singula nomina i e ending. he o ms we e eanalyzed as un-
in lec ed ad e bs o pa icles. i should be no ed ha o ms wi hou sibilan a e
šga ės (ka u su šsga ės), añga ės (ka u su añsga ės); jie u i bū i e inami kaip
a naujin i ad e bialiniai o ma imai. Pag indinė p oblema lieka - pabaiga. Bū en čia
Bezzenbe ge io i F aenkelio paaiškinimai ski iasi. Pi miausia ap a iu F enkelio
e imologiją, nes šiandien ji y a y aujan i s anda iniuose ado ėliuose. jo eiginys y a
as, kad pabaiga - a spindi an ą ienka inį asmeninį pa a dę da y iniame a eju - (iš
- i […] o you, o you[…]). Nepaisan o, kad F aenkelio i jokio jo nuomonę p i a usio
mokslininko o nepaminėjo, šią e imologiją, ma y , gali sus ip in i daugybė ipologinių
į odymų, odančių azeologinį p ezen acinių dalelių polinkį bū i sujung oms su
an aisiais ienka iniais a daugybiniais asmeniniais pa a dėmis da i e. Pa yzdžiui,
lo ynų kalboje po p ezen acinių dalelių ecce i em […]he e is he e a e[…] dažnai seka
da y us singulinis ibi […] o you, o you[…]. pa yzdžiai su la . ecce ibi […]he e is he e
a e[…]:
[24] Cice o, P o ses io 89:
Ecce ibi konsulas, p e o ius, ibunus plebis noua noui gene is edic a p oponun !
"Žiū ėki e, daba konsulas, p e o ius, žmonių ibunas siūlo naujus, naujos ūšies
edik us!"
[25] Cice o, ad a icum 7, 19:
Ecce ibi an e diem e ium Nonas Feb ua ias mane accepi uas li e as! […] be čia,
šį asa io 3 d., aš ga au y e laišką iš jūsų! […] Su la . em ibi […] čia y a čia y a […]:
[26] Plau us, asina ia 880:
Em ibi hominem!
Š ai a o y as!
[27] Plau as, amphi yon 778:
Em ibi pa e am, eccam!
Ten! Ta o dubenis, žiū ėk!
ALL_62_63_make as.indd 19 2011.06.17 08:23:46