Old Lithuanian “añskat”, “šiskat”, “tàskat” and Cognates

11s aipsniai s aipsniai danieL Pe i École no male supé ieu e, Pa yžius old lie u ių AñSKAT, šÌSKAT, TàSKAT and cogna es senosios lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais susiję žodžiai Pi mą ka ą į es as g aikų g ama ikų (ch ysippos, apollonios dyskolos) i ėliau iš ys y as okiečių psichologo ka l bühle (1934: 80) "deixis" są oka bu o daug disku uojama pe isą XX amžių1. No s in ui y iai pa auklus, jis y a a e ak as, apiman is į ai ius ges ų nuo odų ipus i apiman is pla ų eiškinių spek ą su ski ingomis seman inėmis sa ybėmis. Ta p labiausiai įspūdingų deixis iš aiškų, aip adinami " e iniai sp endimai" užima ypa ingą poziciją, nes jie iesiog p aneša apie si uacijos egzis a imą (p z. engl. mano kamba yje miega ka ė), o "ka ego iniai sp endimai" uo pačiu me u i ina objek o egzis a imą i apibūdina jo eiksmą a būseną (p z. engl. mano kamba yje miega ka ė = y a ka ė + miega mano kamba yje). Šis ski umas y a ge ai žinomas2. Tačiau a odo, kad s anda iniuose ling is ikos ado ėliuose i daugumoje specializuo ų monog a ijų bei s aipsnių, susijusių su deixis3, apsk i ai bu o pami š a ee inių nuosp endžių pog upis. Daugelyje kalbų y a specialių deik inių dalelių, ku ios a k eipia kalbos pa ne io dėmesį į am ik ą į ykį a padė į (p z., lo . ecce, us. o , . oici, oilà […]he e is/a e[…]). Jų s a biausi sin ak iniai i seman iniai b uožai, ypač 11 (ž . pa yzdžiui, Cha les Fillmo e (1997) a ba S ephen Le inson (2006) naujausia apž alga). 12 ž . pa yzdžiui, hans-jü gen sasse (1987). 13 išim is y a Le inson (2006: 111), ku is naudoja e miną " ep ezen a y ios dalelės", ki aip labai e as anglų kalbos ling is ikos s i yje. ALL_62_63_make as.indd 11 2011.06.17 08:23:46 12 ac a Linguis ica Li huanica LXII[…]LXIII jų nuo oda į kalbos pa ne į, okios dalelės danieL Pe i ski iasi nuo ki ų deik inių dalelių (p z. la . ibi, us. zdes[…], . ici, làhe e […]). mokslinėje li e a ū oje jos ka ais adinamos " ep ezen a y inėmis dalelėmis"; Šis echninis e minas kilęs iš Biblijos heb ajiškos dalelės hinneh […]he e is/a e[…] ap ašymo i ėliau bu o aikomas p ancūzų dalelėms oici, oilà. Kaip bandžiau pa ody i Elseguages, ypač Li h. Š a, La . e, aũ, lũk i še ‘ecce. šio s aipsnio ikslas - ap a i senosios lie u ių kalbos i kai ku ių lie u ių dialek ų plačiai pa i in os, be whe e4, he no ion o ‘p esen a i e pa icles’ is a powe ul and a ac i e no ion which could accoun o he use o some deic ic pa icles o he bal ic lan- e imologiniu požiū iu nepaaiškinamos p ezen acinių dalelių subklasės kilmę. Seno ės lie u ių li e a ū oje i kai ku iuose šiuolaikiniuose lie u ių dialek uose andame p ezen acinių dalelių inkinį, ku ie aki aizdžiai u i kai ku ių bend ų mo ologinių b uožų, be is da ne u i į ikinamos e imologijos. apibūdinamai, šios dalelės y a demons acinio kamieno (anàs, šs, esp. às) i pabaigos -(s)ka( ) a ba -(s)ga( ) junginys. 1 len elėje iš a dy os isos a i inkamos o mos i umpai ap ašy os. a siž elgian į šių ski ingų dalelių pag indinius naudojimo būdus lie u ių kalboje, aki aizdu, kad jos p iklauso ka ego ijai, ku ią aš umpai p is a iau aukščiau pa adinimu " ep ezen a y inės dalelės": jų pag indinė eikšmė a i inka lo ynų dalelės ecce eikšmę. Pi miausia, kai ku ios iš šių dalelių gali į es i nominalų o mą. pa yzdžiai su šska : [1] Wol enbü el Pos illa (WP 118 23 [1573]): "Schiska a " a ba "nai e wes" pa iekalai. ‘Š ai Viešpa ies a nai ė! [2] jonas b e kūnas, Pos illa (bP i 84 21 [1591]): Jei awe gandin Sme is bei p apůlims adda schiska awa gelbe oias K is us. "Jei mi is i p alaimėjimas jus gąsdina, ada pažiū ėki e į sa o gelbė oją, K is ų!" Su š[…]sga ės: [3] simonas daukan as (LkŽ XiV 914): šisga ės piemuo! ‘he e is he shephe d!’ 14 Daniel Pe i (2010). ALL_62_63_make as.indd 12 2011.06.17 08:23:46 senosios lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais susiję žodžiai 13s aipsniai s aipsniai abLe 1 s ambas anss em šiss em aswi h -ka šiska daukan as be balso -k- -ka anska šiska subalansuo asis / Wol enbü el aska b e kūnas Pos illa, Wol enbü el b e kūnas, klein, b e kūnas Pos illa, sapūnas, Mielcke, cla is ge manico-Li h ana, Lexi con Li huanicum, nesselmann, ku scha -ka e šiska e Wol enbü el Pos illa - Ka egi aska eghi Wol enbü el Pos illa su -g àsg Papilė iš eiškiamas subalansuo as -g -ga ansga juška šiga juška, dialek ai, i kšliai dialek ai àsga Pab ėža, juška, audėnai, skaud ilė Žemaičių k ė da na, ie a as, salan ai šsga kossa zewski, dialec o audėnai diao alsėdžiai, lec s o Plungė, kal a ija -ga àsga dialek ai kuliai, Pla eskuodas o g ūšlaukis, ylakiai, liai, salan ai šsga esai, k ėda žna, Luokė, -ga ės añga ės dialec s o Plungė, ža ža ės juška, añek ai, eže ai, eže ai, Vė ai, šga ės se eiskis, dialec s o salan ai, kossa zewski, ie a as, ža žnai, pla ėnai, salan ai àsga ės juška, Lazdynų Pėlėda, ba onas, dialec s salan ai, ža žiai, alsėdžiai, ža žaičiai, g ūšlaukai, ža žai - kal a ija -ga ies šsga ies dialec -ga is šsga is niede àsga is juška, k e inga, audėnai, salan ai, b ende and salys Pab ėža, Valančius, mann, senn, Žemaičių kal a ija -gačiuos Mosėdis, Pla eliai, àsgačiuos Ša ės dialek as ALL_62_63_make as.indd 13 2011.06.17 08:23:46 14 ac a Linguis ica danieL Pe i Li huanica LXIILXIII Wi h àska : [4] Ma ynas Maž ydas, Gesmes Ch ikſcʒoniſkas (MŽ 447 4 [1570]): Mo iſchk aſka sunus awa! ‘Mo he ! he e is you son!’ [5] jonas b e kūnas, Biblia (bb daina 5, 2 [1590]): aska balsas mana P ie eliaus uskinanczio. […] en y a mano d augo, ku is beldžiasi, balsas.[…] Šioje kons ukcijoje po p is a omųjų dalelių egulia iai seka a dinis. ši nominalus kons ukcija daugiausia pa i in a senosios lie u ių eliginės li e a ū os; Galima, kad ai bu o Biblijos azeologijos į aka. Tačiau kai ku iuos a ejus galima as i i ėlesniuose šal iniuose. pa yzdys su àsga: [6] an anas juška, Литовский словарь ([18971922], c . LkŽ XV 961): aip pa andama kons ukcija su ne iesioginiu klausimu, ačiau a odo, kad ji y a labai e as. LkŽ i senosios lie u ių li e a ū os su ink a Tàsga iba jo di os! ‘he e is he edge o his ield!’ medžiaga odo, kad galima pa eik i labai nedaug a ejų, o dauguma jų y a abejo ini. pa yzdžiui: Ju gis Pab ėža aš ai (LkŽ XV 961): Tasga, koks ėl eikalas! ‘Žiū ėk en! Aki aizdu, kad čia kalbama ne apie ne iesioginį klausimyną, o apie nep iklausomą dalelę asga, po ku ios seka šauksmas koks ėl eikalas! […]kokia is o ija![…] Mes da negalime nus a y i, a šis neįmanoma naudo i šių dalelių su ne iesioginiais klausimais y a dėl o, kad mūsų dokumen ai y a nedaug, a a spindi eikšmingą b uožą. os pačios dalelės gali bū i naudojamos kaip sakinio a ida ymo dalelės, į edan nep iklausomus žodinius p edika us. Šis s a inys gausiai pa i in as ne ik senosios lie u ių li e a ū oje, ku galima suskaičiuo i su Biblijos azeologijos į aka, be i šiuolaikiniuose dialek uose, ku okia į aka y a užd aus a. pa yzdžiai su añska : [8] jonas b e kūnas, Biblia (bb 22 ka alių 4, 25 [1590]): Ansska a eia Sunami iene. Žiū ėk! A yko mo e is iš Sunamo. ALL_62_63_make as.indd 14 2011.06.17 08:23:46 senosios lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais susiję žodžiai 15s aipsniai s aipsniai Su š[…]ska : [9] Wol enbü el Pos illa (WP 158 30 [1573]): J schiska Ri me anks i isch wissi sali mu as passikiele. I š ai! Anks y a y e iš isų šalių pakilo siena. [10] jonas b e kūnas, Biblia (bb eisėjai 15, 16 [1590]): ‘Žiū ėk! Jie gulėjo susi inko ka u. [11] jonas b e kūnas, Schiſka anis gul pulkais. Biblia (bb Lk 7, 27 [1590]): Schiska siunciu Angel mana. Žiū ėk! Aš siunčiu sa o angelą. Su š[…]ska e: [12] Wol enbü el Pos illa (WP 195 1213 [1573]): A mess schiska e, ka/iamis miname. […]i mes […] š ai! […] žlunga mūsų kojomis. […] Wi h àska : [13] Wol enbü el Pos illa (WP 16 2829 [1573]): A aska a inasi iumis ka alis/ e Dangaus! I š ai! dangaus ka alys ės žodis a eina pas a e! […] [14] jonas b e kūnas, Biblia (bb gen 29, 6 [1590]): I schi ai aska jo duk e Rahel a ei su a imis. I š ai! Jo duk a Rahela a yks a su sa o a imis. [15] jonas b e kūnas, Pos illa (bP i 303 7 [1591]): Todelei mielas K ikschconie u aska essi k iksch i as. Todėl, o b angusis K is us! Pažiū ėk! Tu bu ai pak ikš y as. Su àska egi: [16] Wol enbü el Pos illa (WP 117 10 [1573]): Taska egi panas Die=was awe paaukß inaija. Žiū ėk! Viešpa s Die as a e pakėlė. Su àsga ės: [17] yškiai dialek as (LkŽ XV 961): ‘Žiū ėk! Tàsga ės ka e bu o, ne juokai! Tai bu o ka e, ne juokauju. ALL_62_63_make as.indd 15 2011.06.17 08:23:46 16 ac a Linguis ica danieL Pe i Li huanica LXIILXIII Mo ologiniu požiū iu aki aizdu, kad čia kalbama apie d i ski ingas o macijas. Kiek aš ma au, o mos su be balso subalansu (-ka-) y a išski inai senosios lie u ių kalbos: jos pasi aiko Wol enbü el Pos illa (1573) i Jonas B e kūnas (1590 m. apylinkės), Daniel Klein (1653 m., 1654 m.) a K is upas Sapūnas (1673 m.) kū iniuose. Kai ku iuose XIX a. žodynuose jie is da paminė i, ik iausiai paim i iš senesnių šal inių: pa yzdžiui, Geo g Nesselmann (1851 - 95) i F ied ich Kü sch (1883 - 450) žodynuose y a aska , Ad . siehe da. Ki a e us, o mos su ga siniu subalansu (-ga-) a si ado ik neseniai. mano žiniomis, seniausi jų liudijimai y a Ju gis Pab ėža (1771-1849) i Mo iejus Valančius (1801-1875) aš uose. Taigi y a ch onologinis ski umas a p abiejų ipų pabaigų: o mos su -ka y a senesnės už o mas su -ga. šį pi mąjį įspūdį pa i ina dialek ologinis pasiski s ymas. Senosios lie u ių kalbos o mos su -ka ge iausiai pa i in os Wol enbü el Pos illa (WP 1573), ačiau jų pasi aikymas andamas i į ai iuose eks uose, pag įs uose ki ais dialek ais, p z. Ma ynas Maž ydas, b e kūnas a Mikalojus daukša. Todėl ikė ina, kad pabaiga "ka e" y a bend as lie u ių pa eldas. Nuo auka adikaliai ski iasi su jaunesnėmis o momis su -ga-, nes jos y a ap ibo os nedideliu Žemai ijos (Žemai ijos) dialek ų skaičiumi: jos daugiausia liudijamos šiau ėje nuo klaipėdos i ku šėnai (p z., k e inga, skuodas, elšiai, ie , luokė, papilė). iš senesnės li e a ū os galima paminė i Pab ėžos i Valančiuso ašinius, abu gimę bū en šioje ie o ėje (skuodas, a i inkamai k e inga). aišku, kad balsinis pabaiga (-ga-) y a ie inė šiau ės žemos lie u ių dialek ų naujo ė. Tačiau ai a gu a galima laiky i įp as a senesnės "ka" e oliucija. 3 . Nuo XIX a. šių dalelių e imologija bu o daug disku uojama. umpai pažymin , la ių meis as jānis endzelīns (di ii 499 [1913]) la ių eiksmažodį ska î […]ma y i, žiū ė i[…]. šį paaiškinimą aip pa p iėmė Edua das He mannas (1926: 387). Ki ą požiū į pasiūlė explained he ending -ska in añska , šska , àska as cogna e wi h he s em o Adalbe Bezzenbe ge (1877: 175 […] 176), ku is añska , šìska i àska ma ė demons acinių pa a džių añs (anàs), šìs, esp. sudė ines o mas. Daba aš k eipiuosi į bezzenbe ge 's i aenkel's e imologijas. Nep iklausomai nuo o, kokį sp endimą žmogus enkasi, abiem y a bend a idėja, kad -ka-, esp. -gaa e iš p adžių ALL_62_63_make as.indd 17 2011.06.17 08:23:46 senosios lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais susiję žodžiai 17s aipsniai s aipsniai deik inės dalelės. Jis iš edė pi mąją dalelę -ka iš Pie koo dinacijos *ke ‘and (ž . g . τε, oind. ca) i palygino an ąją dalelę - (iš - e) su Li h pabaiga. Ne i ne. Šiek iek ki okiu būdu E ns F aenkel (1921: 3, 33, c . LeW i 11 [1962]) iš edė añska , šska i àska iš demons acinių pa a džių añs (anàs), šs, esp. às ka u su deik ine dalelė -ka-. Tačiau jis nea sakė, kad pabaiga " " y a ki a deik inė dalelė, o su umpin a an ojo ienka inio asmeninio pa a dės o ma da y o a eju (- i < o you> > - ). ą pačią nuomonę laikėsi Pe e is A umaa (1933: 35) i neseniai Wojciech smoczyński (2007: 17, 640, 661). A odo, kad nė ienas iš šių mokslininkų nepa eikė ikslių is o inių a ipologinių į odymų, pa i inančių be ku į iš šių paaiškinimų. Galbū nebū ų nesąžininga isiems jiems aiky i skep išką sp endimą, ku į išsakė al ils augs kalns (1934-1935: 67) dėl aenkelio pasiūlymo: Diese Ve mu ung läß sich abe , sowei ich sehe, auch du ch nich s e klä en. Visų šių e imologijų pasekmių išsamus y imas da u i bū i a lik as. P adėkime nuo "endzelin" pasiūlymo. pa i indamas sa o eiginį, kad añska , šska i àska pabaiga g įž a į žodinę o mą, susijusią su La . ska î […]ma y i, paž elg i[…] galima paminė i šiuolaikinę p ancūzų p is a ymo daleles oici, oilà. Šios dalelės bu o suku os idu io p ancūzų kalboje iš eiksmažodžio oi […] o see[…] impe a y o ka u su ie inėmis dalelėmis ci […]he e[…], esp. Čia. P iešingai nei . oici, oilà iš ois ci, ois là (impe a y us + ie inis dalelė), Li h. añska , šska , àska ody ų p iešingą žodžių a ką ( ie inės dalelės *anà, y a Viešpa ies a nai ė […] WP 118 23 [1573]) bū ų an inės. *š, * à + impe a i e o *ska ī i = La . ska î ). om his poin o iew, he egu- la use o hese pa icles wi h he nomina i e (as in ſchiſka a nai e weſʒpa ies ‘he e Panašus a ejis bū ų g aikiškas p is a omasis dalelis […]δού […]ecce[…], ku is g įž a p ie im he nomina i e (p z. […]δο[…] ὁ […]νθρωπος […]ecce homo[…] jn 19, 5). Nepaisan o, kad iš pe a i e o m o he ao is ἰδεῖν ‘ o see’: i was o iginally ollowed by noun ph ases in he accusa i e, bu in hellenis ic g eek i came o be used wi h noun ph ases in pi mo ž ilgsnio gali a ody i pa aukli, endzelīns e imologija susidu ia su im ais sunkumais: endzelīns (*anà, *šì, * à + *ska -) siūloma segmen acija nea siž elgia į o mas su balsiniu subalansu (ž . àsga i . .), nei į o mas be galu inio dan ų (ž . šiska, àsga i . .). Tikė ina, kad pabaiga - nė a būdinga s uk ū ai, o y a ik a si ik inis elemen as, p idė as p ie jau suda y os kamieno, o ai odo, kad yšys su žodžio šaknim La . ska î u i bū i laikomas klaidingu. 18 ac a Linguis ica Li huanica LXIILXIII deik inės dalelės, p idė os p ie demons acinių danieL Pe i añs (anàs), šs, esp. às. no s i e as, kai ku iuose lie u ių dialek uose deik inė dalelė -ka pasi aiko, o ne s anda inė lie u ių -ki. dalelė -gahas paliko kai ku iuos pėdsakus senosios lie u ių kalbos (p z. nesanga […]because, o […], be aiga […]bu […], c . oP uss. anga […]i , whe he […]) ka u su dažnesne dalelė -gi-. sibilan as p ieš šias deik ines dalelės u i p iklausy i demons aciniams s iebams. Jis ik iausiai u ė ų bū i in e p e uojamas kaip y iškas a dinis iene inis pabaiga (añs = anàs, šs, às), i iš iesų daugeliu a ejų kon eks as eiškia su ikimą su y išku iene iniu a diniu, ž . pa yzdžiui, šiuos pa yzdžius: [18] Ma ynas Maž ydas, Gesmes Ch iksc[…]oniskas (MŽ 447 4 [1570]): Mo iſchk aſka sunus awa! ‘Mo he ! he e is you son!’ ( aska "ši as en" susi a imas su sunus "sūnus"). [19] simonas daukan as (LkŽ XiV 914): šisga ės piemuo! ‘he e is he shephe d!’ (šis ga ės "ši as čia" susi a imas su piemuo "gany oju"). Tačiau p ieš a ingi pa yzdžiai y a gana dažni, a ba su mo e iškais ly ies a diniais a dais, kaip oliau pa eik uose pa yzdžiuose: [20] Wol enbü el Pos illa (WP 118 2[…]3 [1573]): "Schiska a " a "nai e wes" pa iekalai! "Š ai Viešpa ies a nai ė!" (šiska "ši as čia" nesu a ia su a nai ė " a nai ė"). [21] an anas juška, Li o skis žodys ([18971922], c . LkŽ XV 961): Tàsga iba jo di os! ‘he e is he edge o his ield!’ ( asga […]ši as en[…] nesu a imas su iba […]edge[…]). a ba su daugybiniais a diniais: [22] jonas b e kūnas, Biblia (bb eisėjai 15, 16 [1590]): Schiſka anis gul pulkais. "Žiū ėk, jie guli susi inko ka u". a ba ne be jokio esminės eikšmės: [23] yškiai dialek as (LkŽ XV 961): Tàsga ės ka e bu o, ne juokai! Žiū ėk, ai bu o ka as, ai nebu o pokš as. ALL_62_63_make as.indd 18 2011.06.17 08:23:46 senosios lie u ių kalbos añska , šska , àska i su jais susiję žodžiai 19s aipsniai / a icles his migh be he esul o a seconda y ex ension, once añska , šska , àska bu o iš naujo išnag inė i kaip neaplenk os dalelės. Panašiai galima paminė i he i ų p ezen acines daleles kāša, kāšma […]look he e, behold[…] i āšma […]lo, behold[…], ku ios, pagal s anda inę e imologiją, g įž a p ie bend os ly ies nomina y aus iene inio demons acinių pa a džių kāš […] his čia[…] ([…] Pieós *[…], c . Li h. š[…]s […]i-), esp. *āš […] šis […] (< Pie *h1ós), ka u su deik ine dalelė *-(m)a (ž . hi . imma […] uly, eally, indeed[…], namma […] hen, once again, u he mo e[…]), be gali bū i plačiau naudojama kaip akmeninės ad e bialinės o macijos. aip pa galima da y i p ielaidą, kad pi moji añska , šska i àska dalis y a pa i in a kai ku iuose lie u ių dialek uose: šiga, ozen masculine singula nomina i e ending. he o ms we e eanalyzed as un- in lec ed ad e bs o pa icles. i should be no ed ha o ms wi hou sibilan a e šga ės (ka u su šsga ės), añga ės (ka u su añsga ės); jie u i bū i e inami kaip a naujin i ad e bialiniai o ma imai. Pag indinė p oblema lieka - pabaiga. Bū en čia Bezzenbe ge io i F aenkelio paaiškinimai ski iasi. Pi miausia ap a iu F enkelio e imologiją, nes šiandien ji y a y aujan i s anda iniuose ado ėliuose. jo eiginys y a as, kad pabaiga - a spindi an ą ienka inį asmeninį pa a dę da y iniame a eju - (iš - i […] o you, o you[…]). Nepaisan o, kad F aenkelio i jokio jo nuomonę p i a usio mokslininko o nepaminėjo, šią e imologiją, ma y , gali sus ip in i daugybė ipologinių į odymų, odančių azeologinį p ezen acinių dalelių polinkį bū i sujung oms su an aisiais ienka iniais a daugybiniais asmeniniais pa a dėmis da i e. Pa yzdžiui, lo ynų kalboje po p ezen acinių dalelių ecce i em […]he e is he e a e[…] dažnai seka da y us singulinis ibi […] o you, o you[…]. pa yzdžiai su la . ecce ibi […]he e is he e a e[…]: [24] Cice o, P o ses io 89: Ecce ibi konsulas, p e o ius, ibunus plebis noua noui gene is edic a p oponun ! "Žiū ėki e, daba konsulas, p e o ius, žmonių ibunas siūlo naujus, naujos ūšies edik us!" [25] Cice o, ad a icum 7, 19: Ecce ibi an e diem e ium Nonas Feb ua ias mane accepi uas li e as! […] be čia, šį asa io 3 d., aš ga au y e laišką iš jūsų! […] Su la . em ibi […] čia y a čia y a […]: [26] Plau us, asina ia 880: Em ibi hominem! Š ai a o y as! [27] Plau as, amphi yon 778: Em ibi pa e am, eccam! Ten! Ta o dubenis, žiū ėk! ALL_62_63_make as.indd 19 2011.06.17 08:23:46