51s aipsniai s aipsniai
Lucie ho í koVá
Masa yko uni e si e as, B no mokslinių y imų s i ys:
ennoug inų s udijos, ypač suomių, es ų, saamių.
VácLaV bLaŽek
Masa yko uni e si e as, B no mokslinių y imų s i ys:
indoeu opie iškos s udijos, ypač sla ų, bal ų, kel ų, ana olų,
ocha ų, indo-i anų kalbos; enug ikas; a oazijiečių; e imologija;
gene inė klasi ikacija; ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos
s i yje.
baL ic Loanwo ds in saaMi
Bal ų skoliniai samių kalboje ano acija Šio y imo ikslas - apibend in i i in e p e uo i
bal iškos kilmės leksemas saami kalba, a siž elgian į enno-samų i enno- olgajų san ykius. Iš
40 bal o- eno-samų palyginimų galima da y i iš adą, kad apie 20 p ocen ų bal o i samų kalbos
leksikinių pa alelių y a be bal o- enų kalbos a i ikmenų. Tai eiškia, kad y a ikimybė, kad bal ų
i samų p o ė iai bu o iesiogiai susiję. Šiame y ime mes e iname bal iškos kilmės žodžių
aidmenį saamių žodynuose iš pla esnės eno-saamiškos i eno- olgaikiškos pe spek y os.
Pag indiniai šal iniai, ku iuos naudojome, bu o naujausi suomių au o ių da bai, okie kaip aikio
(2006, 2009), häkkinen (2010), kallio (2009), koi uleh o (2006), sammallah i (1998, 1999), ačiau aip pa
a siž elgėme į anks esnius Thomsen (1890), i konen (1990) i ko honen (1981) y imus. Mikko
Ko honen (1981) eigimu, pi mieji kon ak ai a p samų i inų žmonių p o ė ių p asidėjo uo
me u, kai ennosamiškos kalbos jau bu o aiškiai a ski os nuo eno olgų kalbų i uo pačiu
me u bu o p adė os a ski i į bal o- enų i samų kalbas. Taigi a p bal o enų i saamių kalbų
bu o ik nedidelis dialek inis ski umas. Vilhelmas Thomsenas (1890) šiuos kon ak us da uoja
daug ėliau, nes jis manė, kad kon ak ai p asidėjo ik epochos kei imo me u a ba ne ukus
p ieš ai. E kki i konen (1961) pa eikė kaip pasku inį galimą laiko a pį ak inius žodžius:
kon ak as, pasiskolin as žodis, skolinimasis, kaimynys ė, į aka.
52 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV 500 m. p. m. ie oj o, jis bu o linkęs į
Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek
nuomonę, kad kon ak ai su bal iškų kalbų kalbė ojais p asidėjo daug anksčiau.
Ko honeno eigimu, Bal ijos jū os a si adimas a i inka s yginių indų a ykimą į šią
ie o ę ečiojo ūks an mečio pabaigoje p ieš mūsų e ą. Tačiau šis da a imas
a chaeologis s a e inclined o he opinion ha he a i al o he bal s o he a ea
nesu ampa su pi miau minė u eiginiu, kad pi mieji kon ak ai su Bal ijos au ais
p asidėjo po p o o- enno- olgajų a sky imo (19-18 amžiai p ieš mūsų e ą) (blažek 2010;
ž . p iedėlį). Pasak Ko honeno, mes galime su ik i su šia hipo eze, jei a siž elgsime į
kele ą eiksnių, ku ie kažkaip į akoja šį da a imą. Vienas iš šių eiksnių y a laikas,
p aėjęs nuo Bal ijos šalių žmonių a ykimo į Bal ijos jū os egioną iki paskolų
p adžios. Žinoma, p aėjo šiek iek laiko, kol šios d i kul ū iniu i kalbiniu požiū iu labai
ski ingos au os p adėjo da y i į aką iena ki ai. Pasak Ko honeno, pi mieji bal iški
pasiskolin i žodžiai į Fenno-Volgaiką pe sikėlė a p 1800-1500 m. p . K . (Ko honen 1981:
32-34). Tačiau nebū ina da y i p ielaidos, kad kon ak ų me u enno- olgajų
kon inuumas bu o padalin as. Vanagas (1980: 119) Bal ijos hid onominės zonos
i šu ines ibas apib ėžė aip: šiau ė […] šiau inė La ijos, Psko o, To opeco, Zubko o
i Kalinino mies ų iba; y uose - Mask os, Kalugos, O elo i Ku sko mies ai; pie ų […]
Seim, P ipjať i aka inės buh upės; aka uose - Wisla upė. Taigi Bal ijos žmonės bu o
a imiausiuose kaimynys ėje su Mo d os i Ma i žmonių p o ė iais šiau ės y uose, o
pasiskolinimas galėjo į yk i ėliau, po eno- olgajų a sky imo, sa a ankiškai
bal o- eno-samų kon ak uose. Tai aip pa pa i ina 2 klasi ika imo schema (ž .
p iedėlį), ku i a spindi a čiau esan į ma i kalbos yšį su pe mų kalbomis, o ne su mo d ų
kalba. Taigi, Bal ijos paskolų žodžių bu imas Ma i gali bū i paaiškinamas kaip skolinimosi
ezul a as, nep iklausomas nuo gene inių san ykių, be a si adęs dėl e i o inių
san ykių (penki iš šešių Bal ijos paskolų žodžių, ap a iamų Mo d oje, aip pa
pasi aiko Ma i).
P o o-bal iški pasiskolin i žodžiai
1. saan biebma ‘ o eed < Ps *pēmmō (yss: 936) < s *pämmi < Pb *penima-
(sammallah i 1998: 127; 231; aikio 2006: 40). Šaknis *pen pasi odo Li h. pẽnas […] mais o
[…], penj i […] paša ų, mėsos […], -mis iš es inis pẽ nimas […] mėsos […], pen[…]mis […]
mėsos, mėsos kiaulės […] (Lew 569; smoczyński 2007:
449–50).
2. saan buo ggs ‘užd aus as, d audžiamas < Ps *puoē < P es *pō/a kos < Pb
*bā gas (ž . La . bags ‘s ic , unkind, uncha i able) (sammallah i 1999: 77).
bal ic Loanwo ds in saami
Tačiau šis palyginimas y a seman iškai d ip asmis. Šis žodis aip pa gali bū i
skandina iškos kilmės, ž . sw. Paskambink. ba k […]a mulish unkind man[…],
ba kun […] ude, g u […] (Poko ny 1959: 163).
3. saan čiehka ‘ o hide (~ inn. säe ä id.) < Ps *ćēke (yss 146) < s *śäke- < Pb
*seg()e La /a- (c . seg ‘ o co e ; o u n on, o uck) (sammallah i 1998: 127; 23).
Tačiau pagal F aenkelį (Lew ii 770), p adinė La eikšmė. Seg as bu o as pa s, kas
i Li as. sèg i […] ix, p i i in i[…] i eiksmažodis u i eikšmę […]paslėp i[…]
p e iksacija: apseg = Li h. Apsèg i […] aisy i[…]. ik iausiai giminai is senas
P usas. Seggī […]da y i, pada y i[…] y a seman iškai oliau. ada isas
palyginimas y a neaiškus.
4. saas dak e e ‘daugh e (~ inn. y ä id.) < Ps * ek ē (yss 1211) < s * ük ä
< Pb *duk ē: gen. *duk e es (c . Li as. Duk ė, senas P usas. duck i id. (Lew i 110)
(sammallah i 1998: 121; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 167). 5. saan duo li ‘ inde
(~ inn. aula id.) < Ps * ō lē (yss 1311) < P es * akla < Pb *dagla- (c . La .
"Daglaid", "bi ch ba k inde "; Li as. dãglas, dẽglas […]black spo ing[…] (Lew i 86))
(aikio 2006: 31; ko honen 1981: 30; sammallah i 1998: 127; homsen 1890: 165).
6 . saan gahpi ‘cap’ (~ inn. kypä ä ‘cap; helme ’) < Ps *kepē ē (yss 317) < s
*küpä ä < Pb *kepu iā (ž . Li as. kepù ė ‘cap, coi , La . cpu e id. (Lew i 241)
(sammallah i 1998: 127; aikio 2009: 250; homsen 1890: 185). 7. saan gea di ‘ imes (~
inn. ke a id.) < Ps *k ē (yss 391) < s *ke a < Pb *ke dā (c . senasis
P usas. kē dan […] laikas […] (Lew i 242; opo o iii 315[…]23), o Li h. ka as
[…] imes[…] (Lew i 224))1 y a a ski as (sammallah i 1998: 243; ko honen 1981: 30;
homsen 1890: 185[…]86). c . Mo d a Mokša ky da, e zja ki da […] imes[…]
( homsen 1890: 186); Ma i kb ke δə azėje pülä-γe δə
"Labai seniai" (uew 659).
8 . saan giehpa ‘soo < Ps *kēpw (yss 425) < Pb (ž . La .
k êpi ‘sodė, dūmai,
ga as
[…], k êpê […] ūky i […],
li . k ep[…] i […] k ėpuo i
[…] (Lew i 325))
(sammallah i 1998: 127;
aikio 2006: 40).
9 . saan giekka ‘cuckoo (~ inn. käki) < Ps *kēke (yss 418) < s *käke < Pb *gegiā
(c . Li as. gėgė id., kad ai paaiškinama kaip eg esy us ilgesnės o mos
gegužos su umpinimas
[…], La . Dzguze, senas P usas. geguse (Lew 142[…]43) (?ko honen 1981: 88;
homsen 1890: 172). 10. saan guksi […]ladle[…] (> inn. kuksa […]mažas medinis
dubenis, medinis dubenis[…], šalia o iginalaus nuola inio kauha […]ladle[…] […]ž .
skes 172) […] Ps *kuksē […] s *ka ša […] Pb *kaśa (c . La . kaûss ‘didelis
pa iekalas, gė imo pa iekalas; kaukolė; Li h, nušluos yk. 1 seman iškai
olimesnis y a GMC. *χe ðō ‘he d < P e-gmc. *ke dhā.
54 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV káušas ‘ladle; kaukolė;
Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek
ap alkalas; Šnekų ap alkalas (Lew i 231[…]232) (sammallah i 1998:
123; homsen 1890: 184).
11 . saan guoibmi ‘companion (~ inn. kaima ‘namesake) < Ps *kōjmē (YSS 504) < s
*kajma < Pb *kamā (c . Li as. kaimýnas […] kaimynas, káima(s) […] kaimas (žemės
ūkininkų) […], kiẽmas […] ūkis […]; La . cems […] kaimas[…], kaĩmiņš […] kaimo
gy en ojas ( o pa ies kaimo gy en ojas), kaimynas[…]; Senas P usas. caymis
[…] illage[…] (Lew i 251[…]52) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30; homsen 1890:
177). 12. saan guo llas […] ženklas an šuns apykaklės[…]
(~ inn.
kaula […]
kaklas
[…]) […] Ps
*kō le[…] s < s
*kakla <
Pb *kaklas i *kaklā
(ž . Li as. kãklas […]
kaklas […], La .
Kakls id. (Lew i 205)
(sammallah i 1998:
127; 1999: 83).
13. Saan Já i eže as
[…] (~ inn. jä i id.) […] Ps
*jā ē (yss 258) […] s
*jä ä […] Pb *ja ā- (c .
Li as. jáu a […]ma sh […],
j ū[…] a […]sea […], La .
Jū a, jūa, senas P usas. i
idū in. (Mažesnis i
198)) (sammallah i 1998: 249; aikio 2009: 246). c . Mo d a
e zja eŕke, Mokša (j)äR’kä and Ma i kb jä , u b je ‘lake
[…] (Uew
633).
14. saan leaibi ‘alde (~ inn. leppä id.) < Ps *leajpē < s *lejpä < Pb *lepā (c .
Li as. lepa, -ė, lepas ‘linden, La . Liẽpa, -e, lieps, senas P usas. Lipe id. (
Lew i
366)
) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40). c . Mo d a e zja ľepe, Mokša
ľepä ‘alde (uew 689).
15 . saan loapmi ‘hole (~ inn. loma id.) < Ps *lmē (yss 609) < Pb *lōmā (c . Li as.
"Loma" - skylė, dep esija, La ija. lãma […] žema ie a lauke a pie oje[…] […]
*lāmā, šalia La . luôms […] skylė o os[…] […] *lōma- (
Lew i 385; smoczyński
2007: 34445)
) (sammallah i 1998: 127). c . Mo d a Mokša lu azėje käď-lu […] e d ė a p
d iejų pi š ų[…]; Ma i kb lo azėje pa ńalo […] e d ė a p pi š ų[…] (uew 692). 16 .
saan luossa ‘salmon (~ inn. lohi id.) < Ps *lōse (yss 627) < s *loše < Pb *lašsa- (c .
Li as. lašišà, lãšis, La . Lasis id., senas P usas. lalasso, . y. *lasaso (
Le i 341) (sammallah i 1998:
127; ko honen 1981: 30; homsen
1890: 194).
17 . saan luo di ‘medinis indas (~ inn. lau a ‘boa d) < Ps *lō ē (yss 634) < s
*la a < Pb *pla ā (c . Li as. plaū as plokš ė, gulin i ga ų onioje; Šoninė
len elė lai e, La . plau s ‘shel < *pla as (Lew i 608)) (sammallah i 1998: 127).
lyginan s izoglosses su samoyedic medžiaga (uew
239) y a mažiau į ikinan is.
18. saan luo i […] a sa gų saugojimo kons ukcija […] (~ inn. la a […] s and,
s ulpas; sėdynė saunoje; medienos k osnis […]) […] Ps *lō ē (yss 632) […] s *la a […]
Pb *lā ā (c . Li as. lo a […]bed[…], La . lâ a […]swea bench[…] (Lew i 387)) (sammallah i 1998:
127; aikio 2009: 262).
19. saai lyepi ‘bladebone (~ inn. lapa id) < Ps *lōpē (yss 625) < s *lapa < Pb
*lapā (c . Li as. lãpas […]lea , shee […], La . lapa id., lãpa ‘pad (Lew i 33940))
bal ic Loanwo ds in saami
55s aipsniai s aipsniai
(sammallah i 1998: 127). Ki i Mansi, samojedų kalbų i yukaghi ų kalbos (uew 236)
pa aleliai kelia abejonių dėl saami i suomių "blade bone" bal ų kilmės, aip pa
dėl seman inio ski umo a p s i b. 20. saaL niehpē ‘ y o sūnėnas a
duk e ėčia (~ inn. dial. nepaa, a ch. nepas ‘b olis ́s aikas) < Ps *npē < s
*nepa- < Pb *nepō( s), acc. *nepa inas (ž . Li as. nepuo 's ‘g andson, nephew <
*nepō a- (Lew i 494; smoczyński 2007: 420)) (skes 373; sammallah i 1998: 127; 1999:
84). 21. saan áigi ‘hole (~ inn. eikä id.) < Ps * ājkē (yss: 1019) < s * VjkA < Pb
* akā (c . Li as. iẽk i […]pjaus y i[…], iek[…] […]duonos gabalėlis[…], La . ek
[…]pjaus y i[…], ika […]duonos gabalėlis[…], àika […] auka, ėmas[…] (Lew ii 729;
smoczyński 2007:
514[…]15)) (sammallah i 1998: 127).
22. saan uoida ‘leg (o an animal) (~ inn. eisi ‘ high) < Ps * ōj e ‘ high (yss 1063)
< s * aj e < Pb * e iā (c . Li as. "Re as " high", La . Cu onian iẽ a ‘leg <
* e -a-/-ā- (Lew ii 731)) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 133; homsen 1890: 212).
P o o o mą * e iā palaiko Li h. […]pe ineumo apa inė dalis[…] (smoczyński 2007:
516). 23. saas sae ie ‘hea (as ood) < Ps *sāē (sammallah i 1999: 82) (*sā ē (YSS
1112)) < Pb *śi d- (c . Li as. ši dis; La . si[…]ds; Senas P usas. Sey id., oliau į
y us nuo Li h. Še das, La . sede ‘ma ow, pi h (Lew ii 986987)) (sammallah i 1998:
127; aikio 2006: 40). 24. saan sápmi ‘saami (~ inn. Häme ‘is o inis egionas pie inėje
cen inėje Suomijoje) < Ps *sāmē (yss 1106) < s *šämä ‘? žemė, žemė < Pb *źemē
(c . Li as. Žẽmė, pie ų skambučiai. Žãmė, La . žemė; Senas P usas. semmē, as
pa s "žemė, žemė" (Lew ii 1299)) (?sammallah i 1998: 127, 262; ko honen 1981: 130). 25.
saan sa a ‘elk (~ inn. hi i id.) < Ps *se e (yss: 1091) < s *ši e < Pb *śi a- (c .
senosios P ūsijos. Pone Wis oe-buck, Li h. ši is ‘bal as a klys; ha e: ši as
‘pilkas, pilkasis (Lew ii 989)) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30, 130; aikio 2009:
276; homsen 1890: 225). 26. saan sa is ‘ eindee bull (~ inn. hi as id.) < s
*ši as < Pb *śi as e imologiškai as pa s, kas sa a (sammallah i 1998: 127;
ko honen 1981:
30, 130; aikio 2009: 276).
27. saan sea i ‘company (~ inn. seu a id.) < Ps *sp ē- (yss 1127) < s *sep a <
bal . *seb a- (ž . Li as. b oliai […]d augas, giminai is[…], La . […] sēb s, seb is
[…] kaimynas, d augas […] (Lew ii 768)) (sammallah i 1998: 127, 262; homsen
1890: 215).
28. saas sesnie ‘džio in a elnių oda ( in. hihna ‘bel ) < Ps *sesnē < s *šišna <
bal . *šikšnā- (ž . Li as. Šikšnà […] š elniai apš iečiama oda[…], La . siksna ‘bel
(Lew ii 981)) (ko honen 1981: 30; aikio 2009: 150151). c . Mo d a e zja (k)šna, Mokša
šna ‘bel ; Ma i u b šüš ö id. (uew 786).

56 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV 29. saan siepman ‘seed (~ inn. siemen) <
Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek
Ps *sēmen < s *sēmen < Pb *sēmen (c . Li as. Semenys, senas P usas.
"semenas" (Lew ii 774) (sammallah i 1999:
85; homsen 1890: 216).
30. saan suoidni ‘g ass, hay (~ inn. heinä) < Ps *sōjnē (yss: 1171) < s *šajna <
Pb *šena- (c . Li as. Šienas, La . sens ‘hay (Lew ii 980)) (sammallah i 1998: 124,
127; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 223). 31. saan suoldni ‘dew (~ inn. halla
‘(nak ies žemė) šalčio < Ps * sōlnē (YSS 1176) < s * šalna < Pb * šalnā (c . Li as.
Šalnà […] ime, leng as šalčio[…], La . salna […] (nak ies žemė) šal a […] (Lew ii
960)) (sammallah i 1998: 124, 127; ko honen
1981: 30).
32. saan suolu […]island[…] (~ inn. salo […]was eland, deep o es […]) < Ps
*sōlå[…]j (YSS 1177) < s *saloj < Pb *salā (c . Li as. S eiki, La . sala […] sala […]
(Lew ii 758) (sammallah i 1998: 124, 127; ko honen 1981: 30; saa iki i 2004: 204;
homsen 1890: 214).
33. saan ie ka ‘adze < Ps * ē ke (yss: 1415) < Pb *edegā (c . Li as. edegà […]
adze […] ūšis, y ų skambučiai. Vėdegà, La . dga ‘c owba ; Šikšnospa ni,
senas P usas. wedigo ‘adze (Lew ii 1211)) (aikio 2006: 40; 2009: 288). P o o-bal iškoji
ekons ukcija *ōdegā endzelina nu odo e ymoną […] ail[…]: Li h. uodegà (ž . Le
1164). "Tail" i "axe" są okų sude inamumas y a abejo inas. 34. saan uo as ‘old
(o people) < Ps * ō es (yss 1458) < Pb. *ā as (ž . Li as. Võ as, senas P usas. u s
[…]old[…] (Lew ii 1274; smoczyński 2007: 767) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40).
35. saau yöyjee ‘wedge (~ inn. aaja id.) < Ps * ō jē (yss: 1477) < s * akja
< Pb *aga- (c . Li as. Vagis, La . adzis […]id.[…] (Lew ii 1179)) (ko honen
1981: 30–31).
con oVe sies
36. saan galle […] kiek […] […] Ps *kellē […] s *küllä […] Pbs? *kel- (ž . Li as. kel[…] […]
kiek, keli[…], keliñ as […]de wie iel e, manche , einige[…] (Lew i 236)). Tačiau
skolinimas gali bū i p iešinga k yp imi (ž . Finn). kyllä […]; kylläinen […] ull[…]; kyllin
[…] pakankamai […] (sammallah i 1998: 242). 37. saan galmmas ‘cold (~ inn. kylmä id.) <
Ps *kelme- < P P *külmä (uew 663) < Pbs *gel(u)mā- (c . Li as. gelumà, gelmuõ
[…]sunkus šalčio[…] (Lew i 145: keľmä […]cold; šalčio; Ma i kb kəlmə ‘ ozen (uew 663:
gél i ‘ o s ab’)) (sammallah i 1998: 127, 242). c . Mo d a e zja keľme, Mokša
*külmä). jei enno- olgaic isogloss y a bal iškos kilmės, galima paaiškin i pi mąjį
skiemą ü
bal ic Loanwo ds in saami
57s aipsniai s aipsniai dėl kompensacinės labializacijos, a si adusios dėl
okalo -in pašalinimo iš a iamo bal iško šal inio.
38. saan luok a ‘gul (~ inn. lah i id.) < Ps *lōk e (
yss 619) < s *lak e < bal . (ž . Li as.
lañks as
‘bend ,
lañk is
‘handle ,
La .
jūas līcis ‘sea bay
(Lew 356
[…]57) (sammallah i 1998: 127; ssa ii 36). Tačiau ennosaminis izoglosas y a
lyginamas su o pa ies eikšmės ob-ug iniais lygiag ečiais žodžiais Uew 234.
39. saan muoh a ‘snow < Ps *mō ē ‘ o snow (yss 696) (~ es . ma ma ‘ o bu y) < s
*ma a- < Pbs *ma - (sammallah i 1998: 255; koi uleh o 2006: 185). ikė inas bal iškas
šal inis u ė ų bū i eiksmažodžio, pa i in o Li h, iš es inė. mès i […] išmes i[…]:
ã -ma a […] a liekos[…], […]š-ma a, -mo a […] laužas; a liekos", "pã-ma as" "bazė",
"p e-mo a" "gipsas"; La . mes […]me i[…], a -ma s […]suppo […], pa-ma s, -ma a
[…]base[…]; Senas P usas. pomes s […]submi ed, subjec […], me is […] h ow[…] (Lew
442[…]43); Tačiau iš pa yzdžių aki aizdu, kad bal iečių kalbose žodžio "sniegas"
eikšmės nė a. sla ų žodžiai, okie kaip us. Me el […] […] sniego aud a […], Pol.
zamieć […]snow d i […] […]old sla . "Me a i" y a a čiau. Rumunų omá , ome e
[…]sniegas[…] aip pa y a sla ų kilmės (ž . us. Paskambink. Omé […]lump[…]. Tačiau
a imiausią lygiag e umą galime as i Osse e. geležies. Mī , digo . Susi iko su
"sniegu" (abae ii 124). Geležies ko espondencija. ī: digo . e a spindi di ongą *a,
ku is gali bū i o iginalus (mīzyn: mezun ‘ o low ~ a es . maēz- < i an. *maz-) a ba
an inis (i on. mīd-: digo . med- ‘inside ~ a es . maiδiia- ‘middle < i an. *mada-). Jei
di ongas y a an inis, ose ų geležis. Mī , digo . Me […]snow[…] gali bū i kilęs iš
p o o o mos *ma […]a-, ku i y a sude inama su Ps *mō ē.
40. saan šea a […] aiškus […] Ps *
e a e ē <
*śe ä- <
Pbs *źe -
(ž . Li as.
žė ė i
Š iesa, š iesa
[…] (Lew ii 1301) (sammallah i 1999: 79). Tačiau samų žodis
su š gali bū i palygin i ėly as, kaip y a saan šū on
[…]well-
ained dog’.
41. saan šū on […] ge ai apmoky as šuo […] Ps *
uo unj e <
s *śō onji
~ *śa onji <
Pbs śuō n(i)- (ž . Li as. Šuõ […] šuo […], gen. šuñs, senas Li h. gen. šunès, i
ypač Li h. Paskambink. (Šiaulia[…], g odno) a das. šo à, (samogi ia)
šo à; Toliau La . saulės, gen. suņa, senas La . gen. saulės; Senas
P usas. saulės id.
(Lew ii
1033)
). Sammallah i (1999: 79) pažymi, kad saami š ep ezen a o ki ą e leksą nei
bal iškojo *š adap acija, ku i i s a saa smėlio inų. h- ( saan sa is
‘ eindee bull ~ inn. hi as id. < s *ši as). Sammallah i mano, kad
p iežas is y a senesnis ch onologinis skolinimosi lygis. Tačiau jaakko
häkkinen (häkkinen 2010) i Pe i kallio (kallio 2009: 35) linkę many i, kad šie du
pi miau minė i žodžiai
(saan šea a i saan šū on) y a ėlesnės paskolos iš okio bal iško lanšuõ <
bal . *šō(n). jei a siž elgsime į panašius pa adinimus, okius kaip Vedas. ś , śu
58 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV gauge, ku iame onemos kei imasis y a
Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek
š- (p z., lie u ių kalba). Jie šį eiginį g indžia iek žemiu žodžių pasiski s ymu (saan
šea a pasi aiko ik Lule, šiau ės i ina i saami; saan šū on pasi aiko pie ų, ume,
Lule i šiau ės saami) i žodžių onologine s uk ū a. jiems a odo, kad šie
žodžiai bu o pasiskolin i į saami kalbą po o, kai an inė *š pasi odė p o o-saami
kalboje. Šis an inis *š y a išsaugo as daba inėje saami kalboje, o o iginalus *š
(ku is pasi odo naujausiuose Bal ijos skolinimuose) bu o pakeis as į *s
p o o-saami kalboje ( aip pa daba inėse saami kalbose). Šis sp endimas a odo
leng esnis i odėl labiau ikė inas nei Sammallah i idėja. Ki a e us, Kallio
klys a, jei jis manipuliuoja Li h p ojekcija.
i g . κύων lie u iška o ma aip pa y a ie *uō(n) > bal kon inuan as. *śuō.
Li as. Paskambink. Šo à […] šuo […] aip pa gali a si as i dėl idinio ys ymosi iš
šios p o o o mos.
Häkkinen p idu ia, kad Ps *
[…]uo unj e[…] bu o
pasiskolin as į
saami p ieš okalų
o aciją, be
* Ps […]e a […]e[…]ē (häkkinen: *šea e[…] ē) gali bū i pasiskolin as ne i po
o. jo eigimu, šį eiginį pa i ina ne e imologinis okalų de inys *eae
( egulia iai: anks y asis Ps *e-a > ėly asis Ps *ea-ē i anks y asis Ps
*e-i > ėly asis Ps *ielio 2009)
e
, bu ne e *ea-
e
) (
häkkinen 2010; kal-
.
42. saan uossi ‘handle (~ inn. ansa ‘sna e) < Ps * ōssē (yss: 1470) < s *ansa < Pb
*anšā, ačiau ai į odoma ik iena o ma *anšas (c . Li as. ąšas […]handle[…],
samogi ian ąnšas id. (Lew ii 1207) (sammallah i 1998: 127). A ba Finnas. […] ansa
sna e[…] (> saan hānsâ- […]boa d[…]) bu o kilusi iš Bal ijos šal inio, ku į
a s o auja Li h. ąsà ‘handg i , handhabe, henkel, La . Uosa, Uoss id., senasis
P usas. ansis ‘kesselhaken (Lew i 18), ž . homsen 1890: 159; skes 19. in ssa i 77,
bo h saan uossi ‘handle and inn. "Sna e" y a kilę iš "Li h". ąsà i . .
Iš o galima da y i iš adą, kad bal iškos kilmės žodžius galima as i isose
enno- olgaikiškose kalbose, apie sep ynis ma ių kalboje (penki mūsų mini
ko puse) i ylika mo d ų kalboje (šeši mūsų mini ko puse). ys iš jų ne u i
bal o- eninių kalbų ek i alen o (sammallah i 1984: 140). Labai sunku a ski i, a kai
ku ie žodžiai pa eko iesiai į samų kalbą, a pe bal o- enų kalbą, nes galime ikė is
nedidelių ski umų a p p o o-bal o- enų i p ieš-samų kalbų.
bal ic Loanwo ds in saami
59s aipsniai s aipsniai uo me u, kai p asidėjo skolinimasis. Taigi, da nebu o didelių ga so pokyčių. Kai ku ie
iš iš a dy ų bal iškų pasiskolin ų žodžių (aš uoni iš ke u iasdešim ies, jei pašalinsime # 39, 40, galbū 19)
ne u i bal o- eninių kalbų ek i alen o. No s ai y a ik 20 %, galime da y i iš adą, kad bal ai gy eno
iesioginiame yšiuje ne ik su bal o- enų au a, be i su samų žmonių p o ė iais, ku ie u ėjo bū i jų
kaimynais am ik ą (be ne ilgą) laiką. Galime da y i p ielaidą, kad saamių p o ė iai gy eno ne oli Suomijos
įlankos i ne oli Ne os upės, kai bu o kon ak ai su bal ais. Tai aip pa su ampa su Taki o apibūdinimu, kad
ennas gali bū i a ojamas samų žmonėms, o ne inų žmonių p o ė iams. Iš p as os geog a inės
in o macijos galima pe skai y i, kad pi mame amžiuje p ieš Taci usą Fensas gy eno kažku y inėje
Bal ijos dalyje, į šiau ę nuo aes ijų, ku ie laikomi Bal ijos kilmės. Žodžiai, ku ie u i am ik ų ek i alen ų
bal o- enų kalboje, ik iausiai bu o pasiskolin i į saami kalbą p o o-bal o- enų laiko a piu a ba da anksčiau,
eno-samų laiko a piu. Šių žodžių y a ke u is ka us daugiau nei saamių i bal iškų kalbų lygiag ečių, odėl
galima pag įs ai da y i p ielaidą, kad bal iški gy en ojai u ėjo glaudesnius i ilgalaikius san ykius su sa o
šiau iniais kaimynais, o ne su saamių p o ė iais bal o- eniškoje a eno-saamiškoje epochoje. kele as
dešimčių bal iškos kilmės žodžių y a žinomi ik šiau inėse bal o- enų kalbose ( inų, ka elų, ing ų i epsų) i
saami kalba; Ki a e us, apie dešim Bal ijos šalių paskolų a si anda ik pie inėje Bal ijos eniškoje (es ų,
očių i li ų) dalyje. Gali bū i, kad bal o- enų žmonių p o ė iai gy eno abiejose Suomijos įlankos pusėse
Bal ijos kon ak ų me u i kad bal o kilmės žodžiai bu o pasiskolin i sa a ankiškai (Sammallah i 1984: 140). 2
Fennis mi a e i as, oeda paupe as: ne ginklas, ne equi, ne pena es; ic ui he ba, es i ui pelles, cubile
humus: solae in sagi is spes, quas inopia e i ossibus aspe an . Idemque ena us i os pa i e ac eminas
ali ; Passim enim comi an u pa emque p aedae pe un . Nec aliud in an ibus e a um imb iumque su ugium
quam u in aliquo amo um nexu con egan u : huc edeun iu enes, hoc senum ecep aculum. Sed bea ius
a bi an u quam ingeme e ag is, inlabo a e domibus, suas alienasque o unas spe me uque e sa e: secu i
ad e sus homines, secu i ad e sus deos em di icillimam adsecu i sun , u illis ne o o
quidem opus esse .
"Fenni" y a keis ai ž ė iški i siaubingai a gšai; Jie ne u i nei ginklų, nei namų; Jų mais as - žolės, jų
d abužiai - odos, jų lo os - žemė. Jie isiškai pasi iki sa o s ėlėmis, ku ios, nesan geležies, y a su kaulais.
y ai i mo e ys y a ienodai ap ūpin i pe sekiojimu; Nes pas a osios isada y a i eikalauja dalelės iš
g obio. Mažieji aikai ne u i p ieglobsčio nuo laukinių ž ė ių i aud ų, be y a padeng i a pusa yje
susie iems šakoms. Tokie y a jaunuolių namai, okia y a senų poilsio ie a. Tačiau jie mano, kad ai didesnė
laimė, nei e k i dėl lauko da bo, sunkiai di b i s a ybose i susikaup i sa o i ki ų laimę a p il ies i
baimės. Nea siž elgdami į žmones, nea siž elgdami į die us, jie pasiekė sunkiausią ezul a ą - jiems
ne eikėjo nė ieno pageida imo. (Ge mania §46; e čia a.j. chu ch e alii).