Baltic Loanwords in Saami

LUCIE HOFÍRKOVÁ Masaryko universitetas, Brno Tyrimų sritys: finougristika, ypač suomių, estų ir samių kalbos. VÁCLAV BLAŽEK Masaryko universitetas, Brno Tyrimų sritys: indoeuropeistika, ypač slavų, baltų, keltų, anatolų, tocharų ir indoiranėnų kalbos; finougristika; afroazijiečių kalbos; etimologija; genetinė klasifikacija; matematiniai modeliai istorinėje kalbotyroje. BALTŲ SKOLINIAI SAMIŲ KALBOSE Baltų skoliniai samių kalboje ANOTACIJA Šio tyrimo tikslas – apibendrinti ir interpretuoti baltų kilmės leksemas samių kalbose, aptariant finų-samių ir finų-volgų kalbų santykius. Darome išvadą, kad maždaug 20% leksinių paralelių tarp baltų ir samių kalbų iš maždaug 40 baltų-finų-samių lyginimų neturi atitikmenų baltų-finų kalbose. Tai leidžia manyti, kad baltų ir samių protėviai tikriausiai tiesiogiai kontaktavo. Šiame tyrime baltų kilmės žodžių vaidmenį samių kalbų žodyne vertiname platesniame finų-samių ir finų-volgų kalbų santykių kontekste. Pagrindiniai mūsų šaltiniai buvo naujausi suomių autorių darbai, pavyzdžiui, Aikio (2006, 2009), Häkkinen (2010), Kallio (2009), Koivulehto (2006), Sammallahti (1998, 1999), tačiau atsižvelgėme ir į ankstesnius Thomsen (1890), Itkonen (1961) ir Korhonen (1981) tyrimus. Pasak Mikko Korhonen (1981), pirmieji samių ir finų tautų protėvių kontaktai prasidėjo tuo metu, kai finų-samių kalbos jau buvo aiškiai atsiskyrusios nuo finų-volgų kalbų ir tuo pat metu ėmė skaidytis į baltų-finų ir samių kalbas. Taigi baltų-finų ir samių kalbos skyrėsi tik nežymiai, tarmiškai. Vilhelm Thomsen (1890) šiuos kontaktus datavo gerokai vėlesniu laikotarpiu, nes manė, kad jie prasidėjo tik mūsų eros sandūroje arba netrukus prieš ją. Erkki Itkonen (1961) kaip vėliausią galimą laikotarpį nurodė RAKTAŽODŽIAI: kontaktas, skolinys, skolinimasis, kaimynystė, įtaka. Straipsniai / Articles 51 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK 500 m. pr. Kr. veikiau jis buvo linkęs manyti, kad kontaktai su baltų kalbų vartotojais užsimezgė gerokai anksčiau. Korhoneno teigimu, archeologai linkę manyti, kad baltų atėjimas į Baltijos jūros regioną sutampa su virvelinės keramikos kultūros atėjimu į šį regioną III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje. Tačiau ši data nesutampa su pirmiau minėtu teiginiu, kad pirmieji kontaktai su baltais prasidėjo po protųraliečių atsiskyrimo (XIX–XVIII a. pr. Kr.) (Blažek 2010; žr. priedą). Pasak Korhoneno, su šia hipoteze galima sutikti, jei atsižvelgsime į kelis veiksnius, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką datavimui. Vienas iš tokių veiksnių – laikas, praėjęs nuo baltų atėjimo į Baltijos jūros regioną iki skolinių atsiradimo. Be abejo, praėjo šiek tiek laiko, kol dvi kultūriškai ir lingvistiškai labai skirtingos tautos ėmė daryti viena kitai įtaką. Korhoneno teigimu, pirmieji baltų skoliniai į finougrų volgiečių kalbas pateko 1800–1500 m. pr. Kr. (Korhonen 1981: 32–34). Tačiau nebūtina manyti, kad kontaktų metu finougrų volgiečių kalbų kontinuumas jau buvo suskilęs. Vanagas (1980: 119) taip apibrėžė šiaurinės baltų hidronimų arealo ribas: šiaurėje – šiaurinė Latvijos riba, Pskovas, Toropecas, Zubcovas ir Kalininas; rytuose – Maskvos, Kalugos, Oriolo ir Kursko miestai; pietuose – Seimo, Pripetės ir Vakarų Bugo upės; vakaruose – Vyslos upė. Taigi, baltai šiaurės rytuose tiesiogiai kaimynavo su mordvių ir marių protėviais, o skolinimasis galėjo vykti vėliau, po finougrų volgiečių kalbų atsiskyrimo, nepriklausomai nuo baltų-finų-samių kontaktų. Tai patvirtina ir 2 klasifikacijos schema (žr. priedą), atspindinti glaudesnį marių kalbos ryšį su permių kalbomis nei su mordvių kalba. Taigi, baltų skolinių buvimą marių kalboje galima aiškinti kaip skolinimąsi, nepriklausomą nuo genetinių ryšių, bet nulemtą teritorinių santykių (penki iš šešių aptartų baltų skolinių mordvių kalbose vartojami ir marių kalboje). PROTOBALTIŠKIEJI SKOLINIAI 1. SaaN biebmat „maitinti“ < PS *pēm̆mō (YSS: 936) < FS *pāmmi < PB *penima- (Sammallahti 1998: 127; 231; Aikio 2006: 40). Šaknis *pen- aptinkama liet. pēnas „maistas“, penjti „maitinti, tukinti“; vedinys su -m- paliudytas žodžiuose pēnimas „nupenėtas“, pēnimis „penėtojas, nupenėta kiaulė“ (LEW 569; Smoczyński 2007: 449–50). 2. SaaN buorgg’s „draudžiamas, uždraustas“ < PS *puorgē < PreS *pō/arkos < PB *bārgas (plg. latv. bārgs „griežtas, šiurkštus, negailestingas“) (Sammallahti 1999: 77). 52 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami Tačiau šis sugretinimas semantiškai neaiškus; žodis taip pat galėtų būti skandinavų kilmės, plg. švedų tarm. bark „piktas, užsispyręs žmogus“, barkun „šiurkštus, nemandagus“ (Pokorny 1959: 163). 3. SaaN čiehkat „slėpti“ (~ suom. säetä tas pats) < PS *čēķe (YSS 146) < FS *śāke- < PB *seg(i)e/a- (plg. latv. segt „uždengti; įjungti, įkišti“) (Sammallahti 1998: 127; 234). Tačiau, Fraenkelio teigimu (LEW II 770), pirminė latv. segt reikšmė buvo tokia pati kaip liet. sègti „tvirtinti, pritvirtinti“, o veiksmažodis reikšmę „slėpti“ įgyja su priešdėliu: apsegt = liet. apsègti „pritvirtinti“. Tikėtinas giminiškas sen. prūsų seggīt „daryti, gaminti“ semantiškai yra tolimesnis. Taigi, visas sugretinimas abejotinas. 4. SaaS daktere „duktė“ (~ suom. tytär tas pats) < PS *teḱtēr (YSS 1211) < FS *tüh-tär < PB *duḱtē: kilm. *dukteres (plg. liet. duktė, sen. prūsų dukti tas pats (LEW I 110)) (Sammallahti 1998: 121; Korhonen 1981: 30; Thomsen 1890: 167). 5. SaaN duovli „skala“ (~ suom. taula tas pats) < PS *tōvlē (YSS 1311) < PreS *tak-la < PB *dagla- (plg. latv. dagla „tas pats, beržo tošies skala“; liet. dãglas, dėglas „juodos dėmės“ (LEW I 86)) (Aikio 2006: 31; Korhonen 1981: 30; Sammallahti 1998: 127; Thomsen 1890: 165). 6. SaaN gahpir „kepurė“ (~ suom. kypärä „kepurė; šalmas“) < PS *kepērē (YSS 317) < FS *küpärä < PB *kepurijā (plg. liet. kepùrė „kepurė, gobtuvas“, latv. cepure tas pats (LEW I 241)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2009: 250; Thomsen 1890: 185). 7. SaaN geardi „kartai“ (~ suom. kerta tas pats) < PS *kērtē (YSS 391) < FS *kerta < PB *kerdā (plg. sen. prūsų kērdan „laikas“ (LEW I 242; Toporov III 315–23), o liet. kartas „kartai“ (LEW I 224))1 yra nuošalyje (Sammallahti 1998: 243; Korhonen 1981: 30; Thomsen 1890: 185–86). Plg. mordvių mokšų kyrda, erzų kirda „kartai“ (Thomsen 1890: 186); marių KB kerðə junginyje püli-yerðə „labai seniai“ (UEW 659). 8. SaaN giehpa „suodžiai“ < PS *kēpw (YSS 425) < PB (plg. latv. kuêpi „suodžiai, dūmai, garai“, kuvêpêt „rūkti“, liet. kvepēti „skleisti kvapą“ (LEW I 325)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2006: 40). 9. SaaN giekka „gegutė“ (~ suom. käki) < PS *kēke (YSS 418) < FS *käke < PB *gegiä (plg. liet. gėgė tas pats, kuris aiškinamas kaip regresinis ilgesnės formos gegužė trumpinys; latv. džeǧuze, sen. prūsų geguse (LEW 142–43)) (?Korhonen 1981: 88; Thomsen 1890: 172). 10. SaaN guksi „samtis“ (> suom. kuksa „mažas medinis dubenėlis, medinis samtis“, šalia pirminio tęsinio kauha „samtis“ – žr. SKES 172) < PS *kukśē < FS *kav-ša < PB *kauša (plg. latv. kaûss „didelis indas, gėrimo indas; kaukolė; žievė“, liet. 1 Semantiškai tolimesnis yra germ. *xerdō „banda“ < priešgerm. *kerdʰā. Straipsniai / Articles 53 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK káu̯sas „samtis; kaukolė; kriauklė; sraigės kiautas“ (LEW I 231–232)) (Sammallahti 1998: 123; Thomsen 1890: 184). 11. SaaN guoibmi „draugas“ (~ Finn. kaima „bendravardis“) < PS *kōjmē (YSS 504) < FS *kajma < PB *kajmā (plg. liet. kaimýnas „kaimynas“, káima(s) „kaimas (ūkininkų)“, kiēmas „sodyba“; latv. ciems „kaimas“, kaimiņš „kaimietis (to paties kaimo gyventojas), kaimynas“; sen. prūs. caymis „kaimas“ (LEW I 251–52)) (Sammallahti 1998: 127; Korhonen 1981: 30; Thomsen 1890: 177). 12. SaaN guovllas „žymė ant šuns antkaklio“ (~ Finn. kaula „kaklas“) < PS *kōvles < FS *kakla < PB *kaklas ir *kaklā (plg. liet. kāklas „kaklas“, latv. kakls tas pats (LEW I 205)) (Sammallahti 1998: 127; 1999: 83). 13. SaaN já vri „ežeras“ (~ Finn. järvi tas pats) < PS *jāvrē (YSS 258) < FS *jāvrā < PB *jaurjā- (plg. liet. jáura „pelkė“, jūra „jūra“, latv. jūra, jūra, sen. prūs. jūrin tas pats (LEW I 198)) (Sammallahti 1998: 249; Aikio 2009: 246). Plg. mordv. erz. erźe, mokš. (j)äR’k’ä ir marių KB jär, U B jer „ežeras“ (UEW 633). 14. SaaN leaibi „alksnis“ (~ Finn. leppä tas pats) < PS *leajpē < FS *lejpā < PB *leipā (plg. liet. liepa, -ė, liepas „liepa“, latv. liepa, -e, lieps, sen. prūs. lipe tas pats (LEW I 366)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2006: 40). Plg. mordv. erz. łepe, mokš. łepä „alksnis“ (UEW 689). 15. SaaN loapmi „skylė“ (~ Finn. loma tas pats) < PS *lāmē (YSS 609) < PB *lōmā (plg. liet. lomà „skylė, įduba“, latv. lāma „žema vieta lauke ar pievoje“ < *lāmā, greta latv. luôms „skylė tvoroje“ < *lōma- (LEW I 385; Smoczyński 2007: 344–45)) (Sammallahti 1998: 127). Plg. mordv. mokš. luṷ junginyje käd-luṷ „tarpas tarp dviejų pirštų“; marių KB lo junginyje parnálo „tarpas tarp pirštų“ (UEW 692). 16. SaaN luossa „lašiša“ (~ Finn. lohi tas pats) < PS *lōsę (YSS 627) < FS *loše < PB *laššia- (plg. liet. lašìša, lãšis, latv. lasis tas pats, sen. prūs. lalasso, t. y. *lasaso (LEW I 341)) (Sammallahti 1998: 127; Korhonen 1981: 30; Thomsen 1890: 194). 17. SaaN luovdi „medinis indas“ (~ Finn. lauta „lenta“) < PS *lōvtē (YSS 634) < FS *lavta < PB *plautā (plg. liet. plãutas „garinėje pirtyje gulinti lenta; valties šoninė lenta“, latv. plauts „lentyna“ < *plautas (LEW I 608)) (Sammallahti 1998: 127). FS izoglosų palyginimas su samojedų medžiaga (UEW 239) mažiau įtikinamas. 18. SaaN luovvi „statinys atsargoms laikyti“ (~ Finn. lava „stovas, stulpas; pirties suolas; krosnies medinis karkasas“) < PS *lōvē (YSS 632) < FS *lava < PB *lāvā (plg. liet. lóva „lova“, latv. lāva „prakaito suolas“ (LEW I 387)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2009: 262). 19. SaaI lyepi „mentė“ (~ Finn. lapa tas pats) < PS *lōpē (YSS 625) < FS *lapa < PB *lapā (plg. liet. lāpas „lapas, lakštas“, latv. lapa tas pats, lāpa „kamšalas“ (LEW I 339–40)) 54 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami (Sammallahti 1998: 127). Kitos paralelės iš mansių, samodų kalbų ir jukagirų kalbos (UEW 236) verčia abejoti samių ir suomių žodžio „kaulas, mentė“ baltiška kilme, taip pat semantiniu skirtumu tarp FS ir B. 20. SaaL niehpē „sutuoktinio sūnėnas arba dukterėčia“ (~ suom. dial. nepaa, arch. nepas „pusbrolio arba pusseserės vaikas“) < PS *n̮epē < FS *nepa- < PB *nepo(ts), acc. *nepatin (plg. liet. nepuotis „anūkas, sūnėnas“ < *nepōt̄ia- (LEW I 494; Smoczyński 2007: 420)) (SKES 373; Sammallahti 1998: 127; 1999: 84). 21. SaaN ráigi „skylė“ (~ suom. reikä tas pats) < PS *rājkē (YSS: 1019) < FS *rVjkA < PB *raikā (plg. liet. ri̇ėkti „pjauti“, riekē „duonos riekė“, latv. riekt „pjauti“, rika „duonos riekė“, rāika „takelis, vaga“ (LEW II 729; Smoczyński 2007: 514–15)) (Sammallahti 1998: 127). 22. SaaN ruoida „(gyvūno) koja“ (~ suom. reisi „šlaunis“) < PS *rōjte „šlaunis“ (YSS 1063) < FS *rajte < PB *rėiti̇i̇a (plg. liet. riėtas „šlaunis“, latv. kuršių riėta „koja“ < *rėit-a-/ -ā- (LEW II 731)) (Sammallahti 1998: 127; Korhonen 1981: 133; Thomsen 1890: 212). Prokalbės forma *rėiti̇i̇a pagrindžiama liet. parieti „tarpvietės apatinė dalis“ (Smoczyński 2007: 516). 23. SaaS saertie „širdis (kaip maistas)“ < PS *sārde (Sammallahti 1999: 82) (*sārtē (YSS 1112)) < PB *śird- (plg. liet. širdis „širdis“; latv. siṙds; sen. prūs. seyr tas pats, taip pat rytų liet. šerdis, latv. seṙde „kaulų čiulpai, šerdis“ (LEW II 986–987)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2006: 40). 24. SaaN sápmi „samis“ (~ suom. Häme „istorinis regionas pietų centrinėje Suomijoje“) < PS *sāmē (YSS 1106) < FS *šämä „? žemė, kraštas“ < PB *žemē (plg. liet. žemė, pietų dial. žămė, latv. zeme; sen. prūs. semmē, same „žemė, kraštas“ (LEW II 1299)) (?Sammallahti 1998: 127, 262; Korhonen 1981: 130). 25. SaaN sarvva „briedis“ (~ suom. hirvi tas pats) < PS *s̨erve (YSS: 1091) < FS *sirve < PB *śir̨ua- (plg. sen. prūs. sirwis „stirninas“, liet. šir̃vis „baltas arklys; kiškis“: širvas „pilkas, širmas“ (LEW II 989)) (Sammallahti 1998: 127; Korhonen 1981: 30, 130; Aikio 2009: 276; Thomsen 1890: 225). 26. SaaN sarvvis „šiaurės elnio patinas“ (~ suom. hirvas tas pats) < FS *širvas < PB *śir̨uas – etimologiškai tas pats žodis kaip sarvva (Sammallahti 1998: 127; Korhonen 1981: 30, 130; Aikio 2009: 276). 27. SaaN searvi „draugija“ (~ suom. seura tas pats) < PS *sēprē- (YSS 1127) < FS *sepra < Balt. *sebra- (plg. liet. sibras „draugas, giminaitis“, latv. sēbrs, sebris „kaimynas, draugas“ (LEW II 768)) (Sammallahti 1998: 127, 262; Thomsen 1890: 215). 28. SaaS sesnie „rauginė šiaurės elnio oda“ (~ suom. hihna „diržas“) < PS *sęs̨nē < FS *šišna < Balt. *šikšn̄a- (plg. liet. šikšnà „švelniai rauginta oda“, latv. siksna „diržas“ (LEW II 981)) (Korhonen 1981: 30; Aikio 2009: 150–151). Plg. mordvių erzjų (k)šna, mokšų šna „diržas“; marių U B šüštö tas pats (UEW 786). Straipsniai / Articles 55 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK 29. SaaN siepmɑn „sėkla“ (~ suom. siemen) < PS *sēmeṇ < FS *sēmen < PB *sēmən (plg. liet. sėmenys, sen. prūsų semen „sėkla“ (LEW II 774)) (Sammallahti 1999: 85; Thomsen 1890: 216). 30. SaaN suoidni „žolė, šienas“ (~ suom. heinä) < PS *sojne (YSS: 1171) < FS *šajna < PB *šeina- (plg. liet. šiẽnas, latv. siens „šienas“ (LEW II 980)) (Sammallahti 1998: 124, 127; Korhonen 1981: 30; Thomsen 1890: 223). 31. SaaN rasa ‘rasa’ (~ Finn. šerkšnas ‘(naktinis) šaltis’ < PS *sōlnē (YSS 1176) < FS *šalna < PB *šalnā (plg. Lith. šalnà ‘šerkšnas, lengvas šaltukas’, Latv. salna ‘(naktinis) šaltis’ (LEW II 960)) (Sammallahti 1998: 124, 127; Korhonen 1981: 30). 32. SaaN suolu „sala“ (~ suom. salo „dykvietė, gūdi giria“) < PS *sōlāj (YSS 1177) < FS *saloj < PB *salā (plg. liet. salà, latv. sala „sala“ (LEW II 758)) (Sammallahti 1998: 124, 127; Korhonen 1981: 30; Saarikivi 2004: 204; Thomsen 1890: 214). 33. SaaN vietka „skliutas“ < PS *vētkę (YSS: 1415) < PB *uedegā (plg. liet. vedegà „tam tikros rūšies skliutas“, rytų tarm. vėdegà, latv. vędga „laužtuvas; kaltas“, sen. prūsų wedigo „skliutas“ (LEW II 1211)) (Aikio 2006: 40; 2009: 288). Endzelinas proto-baltų rekonstrukciją *uōdegā sieja su etimonu „uodega“: liet. uodegà (žr. LEW 1164). Reikšmių „uodega“ ir „kirvis“ sąsaja abejotina. 34. SaaN vuoras „senas (apie žmones)“ < PS *vōres (YSS 1458) < PB. *ūāras (plg. liet. vōras, sen. prūsų urs „senas“ (LEW II 1274; Smoczyński 2007: 767)) (Sammallahti 1998: 127; Aikio 2006: 40). 35. SaaU vyöy’jee „pleištas“ (~ suom. vaaja ta pačia reikšme) < PS *vōvjē (YSS: 1477) < FS *vakja < PB *uagia- (plg. liet. vágis, latv. vadzis „ta pačia reikšme“ (LEW II 1179)) (Korhonen 1981: 30–31). GINČAI 36. SaaN ga’lłe „kiek“ < PS *kellē < FS *küłłä < PBS?*kʷel- (plg. liet. kelì „kiek, keletas“, kelìntas „kelintas, kažkuris, keletas“ (LEW I 236)). Tačiau skolinimasis galėjo vykti ir priešinga kryptimi, plg. suom. kyllä „taip“; kylläinen „sotus“; kyllin „pakankamai“ (Sammallahti 1998: 242). 37. SaaN galmmas „šaltas“ (~ suom. kylmä ta pačia reikšme) < PS *kelme- < PFP *külmä (UEW 663) < PBS *gʷel(u)mā- (plg. liet. gelumà, gelmuõ „stiprus šaltis“ (LEW I 145: gélti „durti“)) (Sammallahti 1998: 127, 242). Plg. mordv. erz. keľme, mokš. keľmä „šaltis; šalna“; marių KB kalma „sušalęs“ (UEW 663: *külmä). Jei finougrų-volgų izoglosa yra baltų kilmės, pirmojo skiemens balsį ü galima paaiškinti 56 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami dėl kompensacinės lūpinės artikuliacijos, kurią sukėlė balsio -u- išnykimas numanomame baltų kalbų šaltinyje. 38. SaaN luokta „įlanka“ (~ Finn. lahti ta pati reikšmė) < PS *lōḱte (YSS 619) < FS *lakte < Balt. (plg. Lith. lañkstas „lenktas“, lañktis „rankena“, Latv. jūras līcis „jūros įlanka“ (LEW 356–57)) (Sammallahti 1998: 127; SSA II 36). Tačiau finų-samių izoglosė lyginama su tos pačios reikšmės ugrų-obų paralelėmis UEW 234. 39. SaaN muohta „sniegas“ < PS *mōttē „snigti“ (YSS 696) (~ Est. matma „užkasti“) < FS *matta- < PBS *mat- (Sammallahti 1998: 255; Koivulehto 2006: 185). Numanomas baltų kalbų šaltinis turėtų būti veiksmažodžio, paliudyto Lith. mès-ti „mesti“, vedinys: āt-mata „atliekos“, iš-mata, -mota „nuolauža; atliekos“, pā-matas „pagrindas“, prie-mota „tinkas“; Latv. mest „mesti“, at-mats „atrama“, pa-mats, -mata „pagrindas“; Old Pruss. pomests „pateiktas, pavaldus“, metis „mesti“ (LEW 442–43); vis dėlto iš pavyzdžių aišku, kad reikšmė „sniegas“ baltų kalbose nepasitaiko. Artimesni yra slavų žodžiai, tokie kaip Russ. metel’ „pūga“, Pol. zamieć „sniego pustymas“ < Old Slav. *metati. Rumunų omát, omete „sniegas“ taip pat yra slaviškos kilmės (plg. Russ. dial. omét „gabalas“). Vis dėlto artimiausia paralelė yra Osset. Iron. mīt, Digor. met „sniegas“ (Abaev II 124). Iron. ī: Digor. e atitikmuo atspindi dvibalsį *ai, kuris gali būti pirminis (mīzyn: mezun „tekėti“ ~ Avest. maēz- < Iran. *maiz-) arba antrinis (Iron. mid-: Digor. med- „viduje“ ~ Avest. maidiia- „vidurys“ < Iran. *maḍia-). Jei dvibalsis yra antrinis, osetinų Iron. mīt, Digor. met „sniegas“ galima kildinti iš proformos *maṭia-, kuri dera su PS *mōttē. 40. SaaN šearrat „skaidrus“ < PS *šeàreḍē < *sērā- < PBS *źer- (plg. Lith. žėrėti „šviesti, liepsnoti“ (LEW II 1301)) (Sammallahti 1999: 79). Tačiau samių žodis su š- gali būti palyginti vėlyvas, kaip ir SaaN šūvon „gerai išdresuotas šuo“. 41. SaaN šūon „gerai išdresuotas šuo“ < PS *šúouŋje < FS *śōoŋji ~ *śáoŋji < PBS śūōn(i)- (plg. Lith. šuõ „šuo“, Gen. šuñs, Old Lith. Gen. šunès, ypač Lith. dial. (Šiauliai, Grodno) Nom. šovà, (Žemaitija) šovà; taip pat Latv. suns, Gen. suņa, Old Latv. Gen. suns; Old Pruss. sunis ta pati reikšmė (LEW II 1033)). Sammallahti (1999: 79) pažymi, kad samių š- yra kitoks refleksas nei baltų *š- adaptacija, kuri virsta Saa s- ir Finn. h- (SaaN sarvvis „šiaurės elnias patinas“ ~ Finn. hirvas ta pati reikšmė < FS *širvas). Sammallahti mano, kad taip yra dėl senesnio skolinimosi chronologinio sluoksnio. Tačiau Jaakko Häkkinen (Häkkinen 2010) ir Petri Kallio (Kallio 2009: 35) linkę manyti, kad abu pirmiau minėti žodžiai (SaaN šearrat ir SaaN šūvon) yra vėlesni skoliniai iš tokios baltų kalbos- Straipsniai / Articles 57 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK kalba, kurioje fonemos kaita yra š- (pvz., lietuvių kalboje). Šį teiginį jie grindžia ir ribotu žodžių paplitimu (SaaN šearrat vartojamas tik Lule, Šiaurės ir Inario samių kalbose; SaaN šūvon vartojamas Pietų, Ume, Lule ir Šiaurės samių kalbose), ir žodžių fonologine sandara. Jiems atrodo, kad šie žodžiai buvo pasiskolinti į samių kalbą po to, kai proto-samių kalboje atsirado antrinis *š. Šis antrinis *š išliko dabartinėse samių kalbose, o pirminis *š (aptinkamas naujausiuose baltų skoliniuose) proto-samių kalboje (taip pat ir dabartinėse samių kalbose) pakito į *s. Šis aiškinimas atrodo paprastesnis, todėl ir labiau tikėtinas už Sammallahti idėją. Kita vertus, Kallio klysta, jei manipuliuoja liet. šuo < balt. *šō(n) projekcija. Jei atsižvelgsime į panašius vardininkus, tokius kaip ved. śvā́, śúvā́ ir gr. χύων, lietuviška forma taip pat yra IE *ḱu̯uō(n) > balt. *śu̯ō tęsinys. Liet. dial. šòva ‘šuo’ taip pat galėtų būti atsiradęs vidinės raidos būdu iš šios proformos. Häkkinenas priduria, kad PS *śuovunje buvo pasiskolintas į samių kalbą prieš balsių kaitą, tačiau PS *śeareḍē (Häkkinen: *śeareṯē) galėjo būti pasiskolintas ir vėliau. Pasak jo, šį teiginį patvirtina neetimologinis balsių junginys *ea-e (reguliariai: ankstyvasis PS *e-a > vėlyvasis PS *ea-ē ir ankstyvasis PS *e-i > vėlyvasis PS *ie-e, bet niekada *ea-e) (Häkkinen 2010; Kallio 2009). 42. SaaN vuos’si „rankena“ (~ Finn. ansa „kilpa“) < PS *vōssē (YSS: 1470) < FS *ansa < PB *ansā, tačiau paliudyta tik viena forma *anšas (plg. Lith. vą̃šas „rankena“, žemaičių ą̃šas ta pati reikšmė (LEW II 1207)) (Sammallahti 1998: 127). Kita galimybė – Finn. ansa „kilpa“ (> SaaN hansā- „lenta“) yra vedinys iš baltų šaltinio, kurį atspindi Lith. ąsà „rankenėlė, rankena, ąsa“, Latv. ùosa, ùoss ta pati reikšmė, Old Pruss. ansis „katilo kablys“ (LEW I 18); žr. Thomsen 1890: 159; SKES 19. SSA I 77 teigiama, kad ir SaaN vuos’si „rankena“, ir Finn. ansa „kilpa“ yra kilę iš Lith. ąsà ir kt. IŠVADOS Baltų kilmės žodžių aptinkama visose finougrų-volgų kalbose: apie septynis marių kalboje (penkis mūsų mini korpuse) ir trylika mordvių kalbose (šešis mūsų mini korpuse); trys iš jų neturi atitikmenų baltų-finų kalbose (Sammallahti 1984: 140). Kai kuriuos žodžius labai sunku atskirti, ar jie tiesiogiai pateko į samių kalbą, ar per baltų-finų kalbas, nes galima tikėtis tik nedidelių skirtumų tarp protobaltų-finų ir prosamių kalbų 58 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami tuo metu, kai prasidėjo skolinimasis. Taigi reikšmingų garsų pokyčių dar nebuvo. Kai kurie iš išvardytų baltų skolinių (aštuoni iš keturiasdešimties, jei atmestume ##39, 40, galbūt 19) neturi atitikmenų baltų-finų kalbose. Nors tai tik 20%, galime daryti išvadą, kad baltai gyveno tiesiogiai kontaktuodami ne vien su baltų-finų tautomis, bet ir su samių protėviais, kurie kurį laiką (nors ir neilgai) turėjo būti jų kaimynai. Galime numanyti, kad kontaktų su baltais laikotarpiu samių protėviai gyveno netoli Suomijos įlankos ir Nevos upės. Tai taip pat atitinka Tacito aprašymą apie Fenns2, kurį, regis, labiau galima taikyti samių tautai nei finų tautos protėviams. Iš negausių geografinių duomenų galime spręsti, kad pirmajame mūsų eros amžiuje Tacito Fenns gyveno kažkur rytinėje Baltijos pakrantėje, į šiaurę nuo aestijų, laikomų baltų kilmės tauta. Žodžiai, turintys atitikmenų baltų-finų kalbose, veikiausiai buvo pasiskolinti į samių kalbą protobaltų-finų laikotarpiu arba net anksčiau, finų-samių laikotarpiu. Tokių žodžių yra keturis kartus daugiau nei samių-baltų paralelių, todėl galime pagrįstai manyti, kad baltų populiacijos palaikė glaudesnius ir ilgalaikiškesnius ryšius su šiauriniais kaimynais nei su samių protėviais baltų-finų arba finų-samių laikotarpiu. Kelios dešimtys baltų kilmės žodžių žinomi tik šiaurinėse baltų-finų kalbose (suomių, karelų, ingrų ir vepsų) bei samių kalbose; kita vertus, apie dešimt baltų skolinių aptinkama tik pietinėse baltų-finų kalbose (estų, votų ir lyvių). Tikėtina, kad baltų kontaktų laikotarpiu baltų-finų tautos protėviai gyveno abipus Suomijos įlankos ir kad baltų kilmės žodžiai buvo pasiskolinti nepriklausomai (Sammallahti 1984: 140). 2 Fennis mira feritas, foeda paupertas: non arma, non equi, non penates; victui herba, vestitui pelles, cubile humus: solae in sagittis spes, quas inopia ferri ossibus asperant. Idemque venatus viros pariter ac feminas alit; passim enim comitantur partemque praedae petunt. Nec aliud infantibus ferarum imbriumque suffugium quam ut in aliquo ramorum nexu contegantur: huc redeunt iuvenes, hoc senum receptaculum. Sed beatius arbitrantur quam ingemere agris, inlaborare domibus, suas alienasque fortunas spe metuque versare: securi adversus homines, securi adversus deos rem difficillimam adsecuti sunt, ut illis ne voto quidem opus esset. „Fennai nepaprastai laukiniai ir apgailėtinai skurdūs; jie neturi nei ginklų, nei namų; jų maistas – žolės, drabužiai – kailiai, guolis – žemė. Jie pasikliauja vien strėlėmis, kurios, stokojant geležies, užaštrinamos kaulu. Medžioklė vienodai išmaitina vyrus ir moteris, nes pastarosios visur juos lydi ir reikalauja grobio dalies. Mažų vaikų vienintelė prieglauda nuo laukinių žvėrių ir audrų – uždanga iš sukryžiuotų šakų. Tokie yra jaunuolių namai, tokia senųjų poilsio vieta. Vis dėlto jie tai laiko didesne laime nei dejuoti dėl žemės ūkio darbų, triūsti statant namus ir savo bei kitų likimą mėtyti tarp vilties ir baimės. Nepaisydami žmonių ir dievų, jie pasiekė sunkiausią dalyką – jiems net troškimo nereikia.“ (Germania §46; vertė A.J. Church et alii). Straipsniai / Articles 59 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK PRIEDAS (1) Baltų-slavų kalbų skilimo modelis, paremtas „iš naujo kalibruota“ glotochronologija (žr. Novotná & Blažek 2007): Pastaba: *Įskaitant „Narevo tarmę“. (2) Tradicinis uraliečių kalbų skilimo modelis, kuriame mordvių kalbos ir marių kalba laikomos volgų šakos atstovėmis (plg. Collinder 1960, 11; Hajdú 1985, 173; taip pat žr. OFUJ 1974, 39): 60 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami (3) Glotochronologinio testo, taikyto finougrų kalboms, rezultatas, naudojant „perkalibruotą“ glotochronologiją (žr. Blažek 2010) REFERENCES Abaev II – Абаев Василий И. Историко-этимологический словарь русского языка 2. Ленинград: Наука, 1973. Aikio Ante 2006: On Germanic-Saami contacts and Saami prehistory. – Journal de la Société Finno-Ougrienne 91, 9–55. Aikio Ante 2009: The Saami loanwords in Finnish and Karelian: Academic dissertation. Available: http://cc.oulu.fi/~anaikio/slw.pdf. Álgu – Saamelaiskielten etymologinen tietokanta. Available: http://kaino.kotus.fi/algu/ Straipsniai / Articles 61 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK Blažek Václav 2010: Was there a Volgaic unity within Fenno-Ugric? (Contribution presented at the Conference of Finno-Ugric Studies Association of Canada, Montreal, May 2010). Collinder Björn 1960: Comparative Grammar of the Uralic Languages. Stockholm: Almqvist & Wiksell. Hajdú Peter 1962: Finnugor népek és nyelvek. Budapest: Gondolat – quoted after the Russian translation of E. Xelimskij: Xajdu, Peter. 1985. Uralskie jazyki i narody. Moskva: Progress. Häkkinen Jaakko 2010: Jatkuvuusperustelut ja saamelaisen kielen leviämien (osa 2). Helsingin yliopisto. Available: http://www.mv.helsinki.fi/home/jphakkin/Jatkuvuus2.pdf. Itkonen Erkki 1961: Suomalais-ugrilaisen kielen- ja historiantutkimuksen alalta. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. Kallio Petri 2009: Stratigraphy of Indo-European loanwords in Saami. – Máttut – máddagat: The Roots of Saami Ethnicities, Societies and Spaces/Places, ed. by Tiina Äikäs. Oulu: Giellagas-instituutti, 30–45. Available: http://www.mv.helsinki.fi/home/petkalli/mattut.pdf. Koivulehto Jorma 2006: Wie alt sind die Kontakte zwischen Finnisch-Ugrisch und Balto-Slavisch? – The Slavization of the Russian North: Mechanisms and Chronology (Slavica Helsingiensia 27), ed. by Juhani Nuorluoto, 179–196. Korhonen Mikko 1981: Johdatus lapin kielen historiaan. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. LEW – Fraenkel Ernst 1962–1965: Litauisches Etymologisches Wörterbuch 1–2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Novotná Petra, Blažek Václav 2007: Glottochronology and its application to the Balto-Slavic languages. – I. Baltistica 42(2), 185–210; II. Baltistica 42(3), 323–346. OFUJ – Василий И. Лыткин, Клара Е. Майнтинская, Кароли Ре́дей 1974: Основы финно-угорского языкознания 1. Москва: Наука. Pokorny Julius 1959: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Bern-München: Francke. Saarikivi Janne 2004: Über die samischen Substratennamen in Finnland und Russland. – Finnisch-Ugrische Forschungen 58, 162–234. Sammallahti Pekka 1984: Saamelaisten esihistoriallinen tausta kielitieteen valossa. – Suomen väestön esihistorialliset juuret. Tvärminnen symposiumi 17.–19.1. 1980. Helsinki 62 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV Baltic Loanwords in Saami (Bidrag till Kännedom av Finlands Natur och Folk 131), ed. by J. Gallén. Helsinki: Societas Scientiarum Fennica, 137–156. Sammallahti Pekka 1998: The Saami Languages. An Introduction. Kárášjohka: Davvi Girji. Sammallahti Pekka 1999: Saamen kielen ja saamelaisten alkuperästä. – Pohjan poluilla. Suomalaisten juuret nykytutkimuksen mukaan. Finska Vetenskaps-Societeten, 70–90. SKES – Suomen kielen etymologinen sanakirja 1–7, ed. by Y.H. Toivonen et al. (Lexica Societatis Fenno-Ugricae 12), Helsinki: Suomalais-Ugrilainen Seura, 1955–1981. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: Uniwersytet Wileński. SSA I–III – Suomen sanojen alkuperä. Etymologinen sanakirja 1–3, ed. by Erkki Itkonen, Ulla-Maija Kulonen. Helsinki: Kotimaisten kielten tutkimuskeskus ja Suomalaisen Kirjallisuuden Seura, 1992–1995. Tacitus Cornelius Publius 1942: Complete Works of Tacitus, ed. by Alfred J. Church, William J. Brodribb, Lisa Cerrato. New York: Random House. Available: http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.02.0083. Thomsen Vilhelm 1890: Beröringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog. En sproghistorisk Undersøgelse. Kobenhavn: Lunos. Toporov III – Топоров Владимир Н. Прусский язык 3. Москва: Наука, 1980. UEW – Uralisches etymologisches Wörterbuch, ed. by Károly Rédei. Budapest: Kiadó, 1986–88. Vanagas 1980: Александрас Ванагас. Максимальный ареал балтской гидронимии и проблема происхождения балтов. – Этнографические и лингвистические аспекты этнической истории балтских народов. Рига: Зинатне, 119–123. YSS – Lehtiranta Juhani. Yhteissaamelainen sanasto. Helsinki: Suomalais-Ugrilainen Seura, 2001. ABBREVIATIONS Avest. Avestan; Balt. Baltic; Digor. Digorian; Est. Estonian; Finn. Finnish; FS Fenno-Saamic; Gmc. Germanic; Gr. Greek; IE Indo-European; Iran. Iranian; Iron. Ironian; KB Kos-modemjansk (hill) dialect of Mari; Lith. Lithuanian; Latv. Latvian; Oset. Ossetian; PB Proto-Baltic; PBS Proto-Balto-Slavic; PFP Proto-Fenno-Permic; Pol. Polish; Pruss. Prussian; PreS Pre-Saami; PS Proto-Saami; PSl. Proto-Slavic; Russ. Russian; Saa Saami: I Inari, N North, S South, U Ume; Sw. Swedish; U B Uržum-Birsk dialect of Mari; Ved Vedic. Straipsniai / Articles 63 LUCIE HOFÍRKOVÁ, VÁCLAV BLAŽEK Baltų skoliniai samių kalboje SANTRAUKA Šiame straipsnyje pateikiamos kelios identifikuotos ir menamos samių baltiškos kilmės leksemos, siekiant nustatyti platesnius samių ir Volgos upės baseino finų interferencinius ryšius. Reziumuojant daroma išvada, kad 8 lyginami samių ir baltų žodžiai iš tirtų 40 baltų, samių ir Volgos upės baseino finų leksinių atitikmenų nesuponuoja baltų ir finų izoleksų. Vadinasi, galima iškelti hipotezę, kad baltų ir samių protėviai, bent jau trumpą laiką, tiesiogiai kontaktavo. Interferencinė teritorija gali būti apibrėžta Nevos upės baseinu. ACKNOWLEDGEMENT The present study was prepared in cooperation with the Centre for Interdisciplinary Research of Ancient Languages and Older Stages of Modern Languages (MSM 0021622435) and thanks to the grant GAAV, Nr. IAA901640805. Įteikta 2011 m. kovo 14 d. LUCIE HOFÍRKOVÁ Masaryk University, Brno A. Nováka 1, 60200 Brno, Czech Republic [email protected] VÁCLAV BLAŽEK Masaryk University, Brno A. Nováka 1, 60200 Brno, Czech Republic [email protected] 64 Acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV