Baltic Loanwords in Saami

51s aipsniai s aipsniai Lucie ho í koVá Masa yko uni e si e as, B no mokslinių y imų s i ys: ennoug inų s udijos, ypač suomių, es ų, saamių. VácLaV bLaŽek Masa yko uni e si e as, B no mokslinių y imų s i ys: indoeu opie iškos s udijos, ypač sla ų, bal ų, kel ų, ana olų, ocha ų, indo-i anų kalbos; enug ikas; a oazijiečių; e imologija; gene inė klasi ikacija; ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos s i yje. baL ic Loanwo ds in saaMi Bal ų skoliniai samių kalboje ano acija Šio y imo ikslas - apibend in i i in e p e uo i bal iškos kilmės leksemas saami kalba, a siž elgian į enno-samų i enno- olgajų san ykius. Iš 40 bal o- eno-samų palyginimų galima da y i iš adą, kad apie 20 p ocen ų bal o i samų kalbos leksikinių pa alelių y a be bal o- enų kalbos a i ikmenų. Tai eiškia, kad y a ikimybė, kad bal ų i samų p o ė iai bu o iesiogiai susiję. Šiame y ime mes e iname bal iškos kilmės žodžių aidmenį saamių žodynuose iš pla esnės eno-saamiškos i eno- olgaikiškos pe spek y os. Pag indiniai šal iniai, ku iuos naudojome, bu o naujausi suomių au o ių da bai, okie kaip aikio (2006, 2009), häkkinen (2010), kallio (2009), koi uleh o (2006), sammallah i (1998, 1999), ačiau aip pa a siž elgėme į anks esnius Thomsen (1890), i konen (1990) i ko honen (1981) y imus. Mikko Ko honen (1981) eigimu, pi mieji kon ak ai a p samų i inų žmonių p o ė ių p asidėjo uo me u, kai ennosamiškos kalbos jau bu o aiškiai a ski os nuo eno olgų kalbų i uo pačiu me u bu o p adė os a ski i į bal o- enų i samų kalbas. Taigi a p bal o enų i saamių kalbų bu o ik nedidelis dialek inis ski umas. Vilhelmas Thomsenas (1890) šiuos kon ak us da uoja daug ėliau, nes jis manė, kad kon ak ai p asidėjo ik epochos kei imo me u a ba ne ukus p ieš ai. E kki i konen (1961) pa eikė kaip pasku inį galimą laiko a pį ak inius žodžius: kon ak as, pasiskolin as žodis, skolinimasis, kaimynys ė, į aka. 52 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV 500 m. p. m. ie oj o, jis bu o linkęs į Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek nuomonę, kad kon ak ai su bal iškų kalbų kalbė ojais p asidėjo daug anksčiau. Ko honeno eigimu, Bal ijos jū os a si adimas a i inka s yginių indų a ykimą į šią ie o ę ečiojo ūks an mečio pabaigoje p ieš mūsų e ą. Tačiau šis da a imas a chaeologis s a e inclined o he opinion ha he a i al o he bal s o he a ea nesu ampa su pi miau minė u eiginiu, kad pi mieji kon ak ai su Bal ijos au ais p asidėjo po p o o- enno- olgajų a sky imo (19-18 amžiai p ieš mūsų e ą) (blažek 2010; ž . p iedėlį). Pasak Ko honeno, mes galime su ik i su šia hipo eze, jei a siž elgsime į kele ą eiksnių, ku ie kažkaip į akoja šį da a imą. Vienas iš šių eiksnių y a laikas, p aėjęs nuo Bal ijos šalių žmonių a ykimo į Bal ijos jū os egioną iki paskolų p adžios. Žinoma, p aėjo šiek iek laiko, kol šios d i kul ū iniu i kalbiniu požiū iu labai ski ingos au os p adėjo da y i į aką iena ki ai. Pasak Ko honeno, pi mieji bal iški pasiskolin i žodžiai į Fenno-Volgaiką pe sikėlė a p 1800-1500 m. p . K . (Ko honen 1981: 32-34). Tačiau nebū ina da y i p ielaidos, kad kon ak ų me u enno- olgajų kon inuumas bu o padalin as. Vanagas (1980: 119) Bal ijos hid onominės zonos i šu ines ibas apib ėžė aip: šiau ė […] šiau inė La ijos, Psko o, To opeco, Zubko o i Kalinino mies ų iba; y uose - Mask os, Kalugos, O elo i Ku sko mies ai; pie ų […] Seim, P ipjať i aka inės buh upės; aka uose - Wisla upė. Taigi Bal ijos žmonės bu o a imiausiuose kaimynys ėje su Mo d os i Ma i žmonių p o ė iais šiau ės y uose, o pasiskolinimas galėjo į yk i ėliau, po eno- olgajų a sky imo, sa a ankiškai bal o- eno-samų kon ak uose. Tai aip pa pa i ina 2 klasi ika imo schema (ž . p iedėlį), ku i a spindi a čiau esan į ma i kalbos yšį su pe mų kalbomis, o ne su mo d ų kalba. Taigi, Bal ijos paskolų žodžių bu imas Ma i gali bū i paaiškinamas kaip skolinimosi ezul a as, nep iklausomas nuo gene inių san ykių, be a si adęs dėl e i o inių san ykių (penki iš šešių Bal ijos paskolų žodžių, ap a iamų Mo d oje, aip pa pasi aiko Ma i). P o o-bal iški pasiskolin i žodžiai 1. saan biebma ‘ o eed < Ps *pēmmō (yss: 936) < s *pämmi < Pb *penima- (sammallah i 1998: 127; 231; aikio 2006: 40). Šaknis *pen pasi odo Li h. pẽnas […] mais o […], penj i […] paša ų, mėsos […], -mis iš es inis pẽ nimas […] mėsos […], pen[…]mis […] mėsos, mėsos kiaulės […] (Lew 569; smoczyński 2007: 449–50). 2. saan buo ggs ‘užd aus as, d audžiamas < Ps *puoē < P es *pō/a kos < Pb *bā gas (ž . La . bags ‘s ic , unkind, uncha i able) (sammallah i 1999: 77). bal ic Loanwo ds in saami Tačiau šis palyginimas y a seman iškai d ip asmis. Šis žodis aip pa gali bū i skandina iškos kilmės, ž . sw. Paskambink. ba k […]a mulish unkind man[…], ba kun […] ude, g u […] (Poko ny 1959: 163). 3. saan čiehka ‘ o hide (~ inn. säe ä id.) < Ps *ćēke (yss 146) < s *śäke- < Pb *seg()e La /a- (c . seg ‘ o co e ; o u n on, o uck) (sammallah i 1998: 127; 23). Tačiau pagal F aenkelį (Lew ii 770), p adinė La eikšmė. Seg as bu o as pa s, kas i Li as. sèg i […] ix, p i i in i[…] i eiksmažodis u i eikšmę […]paslėp i[…] p e iksacija: apseg = Li h. Apsèg i […] aisy i[…]. ik iausiai giminai is senas P usas. Seggī […]da y i, pada y i[…] y a seman iškai oliau. ada isas palyginimas y a neaiškus. 4. saas dak e e ‘daugh e (~ inn. y ä id.) < Ps * ek ē (yss 1211) < s * ük ä < Pb *duk ē: gen. *duk e es (c . Li as. Duk ė, senas P usas. duck i id. (Lew i 110) (sammallah i 1998: 121; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 167). 5. saan duo li ‘ inde (~ inn. aula id.) < Ps * ō lē (yss 1311) < P es * akla < Pb *dagla- (c . La . "Daglaid", "bi ch ba k inde "; Li as. dãglas, dẽglas […]black spo ing[…] (Lew i 86)) (aikio 2006: 31; ko honen 1981: 30; sammallah i 1998: 127; homsen 1890: 165). 6 . saan gahpi ‘cap’ (~ inn. kypä ä ‘cap; helme ’) < Ps *kepē ē (yss 317) < s *küpä ä < Pb *kepu iā (ž . Li as. kepù ė ‘cap, coi , La . cpu e id. (Lew i 241) (sammallah i 1998: 127; aikio 2009: 250; homsen 1890: 185). 7. saan gea di ‘ imes (~ inn. ke a id.) < Ps *k ē (yss 391) < s *ke a < Pb *ke dā (c . senasis P usas. kē dan […] laikas […] (Lew i 242; opo o iii 315[…]23), o Li h. ka as […] imes[…] (Lew i 224))1 y a a ski as (sammallah i 1998: 243; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 185[…]86). c . Mo d a Mokša ky da, e zja ki da […] imes[…] ( homsen 1890: 186); Ma i kb ke δə azėje pülä-γe δə "Labai seniai" (uew 659). 8 . saan giehpa ‘soo < Ps *kēpw (yss 425) < Pb (ž . La . k êpi ‘sodė, dūmai, ga as […], k êpê […] ūky i […], li . k ep[…] i […] k ėpuo i […] (Lew i 325)) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40). 9 . saan giekka ‘cuckoo (~ inn. käki) < Ps *kēke (yss 418) < s *käke < Pb *gegiā (c . Li as. gėgė id., kad ai paaiškinama kaip eg esy us ilgesnės o mos gegužos su umpinimas […], La . Dzguze, senas P usas. geguse (Lew 142[…]43) (?ko honen 1981: 88; homsen 1890: 172). 10. saan guksi […]ladle[…] (> inn. kuksa […]mažas medinis dubenis, medinis dubenis[…], šalia o iginalaus nuola inio kauha […]ladle[…] […]ž . skes 172) […] Ps *kuksē […] s *ka ša […] Pb *kaśa (c . La . kaûss ‘didelis pa iekalas, gė imo pa iekalas; kaukolė; Li h, nušluos yk. 1 seman iškai olimesnis y a GMC. *χe ðō ‘he d < P e-gmc. *ke dhā. 54 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV káušas ‘ladle; kaukolė; Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek ap alkalas; Šnekų ap alkalas (Lew i 231[…]232) (sammallah i 1998: 123; homsen 1890: 184). 11 . saan guoibmi ‘companion (~ inn. kaima ‘namesake) < Ps *kōjmē (YSS 504) < s *kajma < Pb *kamā (c . Li as. kaimýnas […] kaimynas, káima(s) […] kaimas (žemės ūkininkų) […], kiẽmas […] ūkis […]; La . cems […] kaimas[…], kaĩmiņš […] kaimo gy en ojas ( o pa ies kaimo gy en ojas), kaimynas[…]; Senas P usas. caymis […] illage[…] (Lew i 251[…]52) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 177). 12. saan guo llas […] ženklas an šuns apykaklės[…] (~ inn. kaula […] kaklas […]) […] Ps *kō le[…] s < s *kakla < Pb *kaklas i *kaklā (ž . Li as. kãklas […] kaklas […], La . Kakls id. (Lew i 205) (sammallah i 1998: 127; 1999: 83). 13. Saan Já i eže as […] (~ inn. jä i id.) […] Ps *jā ē (yss 258) […] s *jä ä […] Pb *ja ā- (c . Li as. jáu a […]ma sh […], j ū[…] a […]sea […], La . Jū a, jūa, senas P usas. i idū in. (Mažesnis i 198)) (sammallah i 1998: 249; aikio 2009: 246). c . Mo d a e zja eŕke, Mokša (j)äR’kä and Ma i kb jä , u b je ‘lake […] (Uew 633). 14. saan leaibi ‘alde (~ inn. leppä id.) < Ps *leajpē < s *lejpä < Pb *lepā (c . Li as. lepa, -ė, lepas ‘linden, La . Liẽpa, -e, lieps, senas P usas. Lipe id. ( Lew i 366) ) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40). c . Mo d a e zja ľepe, Mokša ľepä ‘alde (uew 689). 15 . saan loapmi ‘hole (~ inn. loma id.) < Ps *lmē (yss 609) < Pb *lōmā (c . Li as. "Loma" - skylė, dep esija, La ija. lãma […] žema ie a lauke a pie oje[…] […] *lāmā, šalia La . luôms […] skylė o os[…] […] *lōma- ( Lew i 385; smoczyński 2007: 34445) ) (sammallah i 1998: 127). c . Mo d a Mokša lu azėje käď-lu […] e d ė a p d iejų pi š ų[…]; Ma i kb lo azėje pa ńalo […] e d ė a p pi š ų[…] (uew 692). 16 . saan luossa ‘salmon (~ inn. lohi id.) < Ps *lōse (yss 627) < s *loše < Pb *lašsa- (c . Li as. lašišà, lãšis, La . Lasis id., senas P usas. lalasso, . y. *lasaso ( Le i 341) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 194). 17 . saan luo di ‘medinis indas (~ inn. lau a ‘boa d) < Ps *lō ē (yss 634) < s *la a < Pb *pla ā (c . Li as. plaū as plokš ė, gulin i ga ų onioje; Šoninė len elė lai e, La . plau s ‘shel < *pla as (Lew i 608)) (sammallah i 1998: 127). lyginan s izoglosses su samoyedic medžiaga (uew 239) y a mažiau į ikinan is. 18. saan luo i […] a sa gų saugojimo kons ukcija […] (~ inn. la a […] s and, s ulpas; sėdynė saunoje; medienos k osnis […]) […] Ps *lō ē (yss 632) […] s *la a […] Pb *lā ā (c . Li as. lo a […]bed[…], La . lâ a […]swea bench[…] (Lew i 387)) (sammallah i 1998: 127; aikio 2009: 262). 19. saai lyepi ‘bladebone (~ inn. lapa id) < Ps *lōpē (yss 625) < s *lapa < Pb *lapā (c . Li as. lãpas […]lea , shee […], La . lapa id., lãpa ‘pad (Lew i 33940)) bal ic Loanwo ds in saami 55s aipsniai s aipsniai (sammallah i 1998: 127). Ki i Mansi, samojedų kalbų i yukaghi ų kalbos (uew 236) pa aleliai kelia abejonių dėl saami i suomių "blade bone" bal ų kilmės, aip pa dėl seman inio ski umo a p s i b. 20. saaL niehpē ‘ y o sūnėnas a duk e ėčia (~ inn. dial. nepaa, a ch. nepas ‘b olis ́s aikas) < Ps *npē < s *nepa- < Pb *nepō( s), acc. *nepa inas (ž . Li as. nepuo 's ‘g andson, nephew < *nepō a- (Lew i 494; smoczyński 2007: 420)) (skes 373; sammallah i 1998: 127; 1999: 84). 21. saan áigi ‘hole (~ inn. eikä id.) < Ps * ājkē (yss: 1019) < s * VjkA < Pb * akā (c . Li as. iẽk i […]pjaus y i[…], iek[…] […]duonos gabalėlis[…], La . ek […]pjaus y i[…], ika […]duonos gabalėlis[…], àika […] auka, ėmas[…] (Lew ii 729; smoczyński 2007: 514[…]15)) (sammallah i 1998: 127). 22. saan uoida ‘leg (o an animal) (~ inn. eisi ‘ high) < Ps * ōj e ‘ high (yss 1063) < s * aj e < Pb * e iā (c . Li as. "Re as " high", La . Cu onian iẽ a ‘leg < * e -a-/-ā- (Lew ii 731)) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 133; homsen 1890: 212). P o o o mą * e iā palaiko Li h. […]pe ineumo apa inė dalis[…] (smoczyński 2007: 516). 23. saas sae ie ‘hea (as ood) < Ps *sāē (sammallah i 1999: 82) (*sā ē (YSS 1112)) < Pb *śi d- (c . Li as. ši dis; La . si[…]ds; Senas P usas. Sey id., oliau į y us nuo Li h. Še das, La . sede ‘ma ow, pi h (Lew ii 986987)) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40). 24. saan sápmi ‘saami (~ inn. Häme ‘is o inis egionas pie inėje cen inėje Suomijoje) < Ps *sāmē (yss 1106) < s *šämä ‘? žemė, žemė < Pb *źemē (c . Li as. Žẽmė, pie ų skambučiai. Žãmė, La . žemė; Senas P usas. semmē, as pa s "žemė, žemė" (Lew ii 1299)) (?sammallah i 1998: 127, 262; ko honen 1981: 130). 25. saan sa a ‘elk (~ inn. hi i id.) < Ps *se e (yss: 1091) < s *ši e < Pb *śi a- (c . senosios P ūsijos. Pone Wis oe-buck, Li h. ši is ‘bal as a klys; ha e: ši as ‘pilkas, pilkasis (Lew ii 989)) (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30, 130; aikio 2009: 276; homsen 1890: 225). 26. saan sa is ‘ eindee bull (~ inn. hi as id.) < s *ši as < Pb *śi as e imologiškai as pa s, kas sa a (sammallah i 1998: 127; ko honen 1981: 30, 130; aikio 2009: 276). 27. saan sea i ‘company (~ inn. seu a id.) < Ps *sp ē- (yss 1127) < s *sep a < bal . *seb a- (ž . Li as. b oliai […]d augas, giminai is[…], La . […] sēb s, seb is […] kaimynas, d augas […] (Lew ii 768)) (sammallah i 1998: 127, 262; homsen 1890: 215). 28. saas sesnie ‘džio in a elnių oda ( in. hihna ‘bel ) < Ps *sesnē < s *šišna < bal . *šikšnā- (ž . Li as. Šikšnà […] š elniai apš iečiama oda[…], La . siksna ‘bel (Lew ii 981)) (ko honen 1981: 30; aikio 2009: 150151). c . Mo d a e zja (k)šna, Mokša šna ‘bel ; Ma i u b šüš ö id. (uew 786). 56 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV 29. saan siepman ‘seed (~ inn. siemen) < Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek Ps *sēmen < s *sēmen < Pb *sēmen (c . Li as. Semenys, senas P usas. "semenas" (Lew ii 774) (sammallah i 1999: 85; homsen 1890: 216). 30. saan suoidni ‘g ass, hay (~ inn. heinä) < Ps *sōjnē (yss: 1171) < s *šajna < Pb *šena- (c . Li as. Šienas, La . sens ‘hay (Lew ii 980)) (sammallah i 1998: 124, 127; ko honen 1981: 30; homsen 1890: 223). 31. saan suoldni ‘dew (~ inn. halla ‘(nak ies žemė) šalčio < Ps * sōlnē (YSS 1176) < s * šalna < Pb * šalnā (c . Li as. Šalnà […] ime, leng as šalčio[…], La . salna […] (nak ies žemė) šal a […] (Lew ii 960)) (sammallah i 1998: 124, 127; ko honen 1981: 30). 32. saan suolu […]island[…] (~ inn. salo […]was eland, deep o es […]) < Ps *sōlå[…]j (YSS 1177) < s *saloj < Pb *salā (c . Li as. S eiki, La . sala […] sala […] (Lew ii 758) (sammallah i 1998: 124, 127; ko honen 1981: 30; saa iki i 2004: 204; homsen 1890: 214). 33. saan ie ka ‘adze < Ps * ē ke (yss: 1415) < Pb *edegā (c . Li as. edegà […] adze […] ūšis, y ų skambučiai. Vėdegà, La . dga ‘c owba ; Šikšnospa ni, senas P usas. wedigo ‘adze (Lew ii 1211)) (aikio 2006: 40; 2009: 288). P o o-bal iškoji ekons ukcija *ōdegā endzelina nu odo e ymoną […] ail[…]: Li h. uodegà (ž . Le 1164). "Tail" i "axe" są okų sude inamumas y a abejo inas. 34. saan uo as ‘old (o people) < Ps * ō es (yss 1458) < Pb. *ā as (ž . Li as. Võ as, senas P usas. u s […]old[…] (Lew ii 1274; smoczyński 2007: 767) (sammallah i 1998: 127; aikio 2006: 40). 35. saau yöyjee ‘wedge (~ inn. aaja id.) < Ps * ō jē (yss: 1477) < s * akja < Pb *aga- (c . Li as. Vagis, La . adzis […]id.[…] (Lew ii 1179)) (ko honen 1981: 30–31). con oVe sies 36. saan galle […] kiek […] […] Ps *kellē […] s *küllä […] Pbs? *kel- (ž . Li as. kel[…] […] kiek, keli[…], keliñ as […]de wie iel e, manche , einige[…] (Lew i 236)). Tačiau skolinimas gali bū i p iešinga k yp imi (ž . Finn). kyllä […]; kylläinen […] ull[…]; kyllin […] pakankamai […] (sammallah i 1998: 242). 37. saan galmmas ‘cold (~ inn. kylmä id.) < Ps *kelme- < P P *külmä (uew 663) < Pbs *gel(u)mā- (c . Li as. gelumà, gelmuõ […]sunkus šalčio[…] (Lew i 145: keľmä […]cold; šalčio; Ma i kb kəlmə ‘ ozen (uew 663: gél i ‘ o s ab’)) (sammallah i 1998: 127, 242). c . Mo d a e zja keľme, Mokša *külmä). jei enno- olgaic isogloss y a bal iškos kilmės, galima paaiškin i pi mąjį skiemą ü bal ic Loanwo ds in saami 57s aipsniai s aipsniai dėl kompensacinės labializacijos, a si adusios dėl okalo -in pašalinimo iš a iamo bal iško šal inio. 38. saan luok a ‘gul (~ inn. lah i id.) < Ps *lōk e ( yss 619) < s *lak e < bal . (ž . Li as. lañks as ‘bend , lañk is ‘handle , La . jūas līcis ‘sea bay (Lew 356 […]57) (sammallah i 1998: 127; ssa ii 36). Tačiau ennosaminis izoglosas y a lyginamas su o pa ies eikšmės ob-ug iniais lygiag ečiais žodžiais Uew 234. 39. saan muoh a ‘snow < Ps *mō ē ‘ o snow (yss 696) (~ es . ma ma ‘ o bu y) < s *ma a- < Pbs *ma - (sammallah i 1998: 255; koi uleh o 2006: 185). ikė inas bal iškas šal inis u ė ų bū i eiksmažodžio, pa i in o Li h, iš es inė. mès i […] išmes i[…]: ã -ma a […] a liekos[…], […]š-ma a, -mo a […] laužas; a liekos", "pã-ma as" "bazė", "p e-mo a" "gipsas"; La . mes […]me i[…], a -ma s […]suppo […], pa-ma s, -ma a […]base[…]; Senas P usas. pomes s […]submi ed, subjec […], me is […] h ow[…] (Lew 442[…]43); Tačiau iš pa yzdžių aki aizdu, kad bal iečių kalbose žodžio "sniegas" eikšmės nė a. sla ų žodžiai, okie kaip us. Me el […] […] sniego aud a […], Pol. zamieć […]snow d i […] […]old sla . "Me a i" y a a čiau. Rumunų omá , ome e […]sniegas[…] aip pa y a sla ų kilmės (ž . us. Paskambink. Omé […]lump[…]. Tačiau a imiausią lygiag e umą galime as i Osse e. geležies. Mī , digo . Susi iko su "sniegu" (abae ii 124). Geležies ko espondencija. ī: digo . e a spindi di ongą *a, ku is gali bū i o iginalus (mīzyn: mezun ‘ o low ~ a es . maēz- < i an. *maz-) a ba an inis (i on. mīd-: digo . med- ‘inside ~ a es . maiδiia- ‘middle < i an. *mada-). Jei di ongas y a an inis, ose ų geležis. Mī , digo . Me […]snow[…] gali bū i kilęs iš p o o o mos *ma […]a-, ku i y a sude inama su Ps *mō ē. 40. saan šea a […] aiškus […] Ps * e a e ē < *śe ä- < Pbs *źe - (ž . Li as. žė ė i Š iesa, š iesa […] (Lew ii 1301) (sammallah i 1999: 79). Tačiau samų žodis su š gali bū i palygin i ėly as, kaip y a saan šū on […]well- ained dog’. 41. saan šū on […] ge ai apmoky as šuo […] Ps * uo unj e < s *śō onji ~ *śa onji < Pbs śuō n(i)- (ž . Li as. Šuõ […] šuo […], gen. šuñs, senas Li h. gen. šunès, i ypač Li h. Paskambink. (Šiaulia[…], g odno) a das. šo à, (samogi ia) šo à; Toliau La . saulės, gen. suņa, senas La . gen. saulės; Senas P usas. saulės id. (Lew ii 1033) ). Sammallah i (1999: 79) pažymi, kad saami š ep ezen a o ki ą e leksą nei bal iškojo *š adap acija, ku i i s a saa smėlio inų. h- ( saan sa is ‘ eindee bull ~ inn. hi as id. < s *ši as). Sammallah i mano, kad p iežas is y a senesnis ch onologinis skolinimosi lygis. Tačiau jaakko häkkinen (häkkinen 2010) i Pe i kallio (kallio 2009: 35) linkę many i, kad šie du pi miau minė i žodžiai (saan šea a i saan šū on) y a ėlesnės paskolos iš okio bal iško lanšuõ < bal . *šō(n). jei a siž elgsime į panašius pa adinimus, okius kaip Vedas. ś , śu 58 ac a Linguis ica Li huanica LXIV[…]LXV gauge, ku iame onemos kei imasis y a Lucie ho í koVá, VácLaV bLaŽek š- (p z., lie u ių kalba). Jie šį eiginį g indžia iek žemiu žodžių pasiski s ymu (saan šea a pasi aiko ik Lule, šiau ės i ina i saami; saan šū on pasi aiko pie ų, ume, Lule i šiau ės saami) i žodžių onologine s uk ū a. jiems a odo, kad šie žodžiai bu o pasiskolin i į saami kalbą po o, kai an inė *š pasi odė p o o-saami kalboje. Šis an inis *š y a išsaugo as daba inėje saami kalboje, o o iginalus *š (ku is pasi odo naujausiuose Bal ijos skolinimuose) bu o pakeis as į *s p o o-saami kalboje ( aip pa daba inėse saami kalbose). Šis sp endimas a odo leng esnis i odėl labiau ikė inas nei Sammallah i idėja. Ki a e us, Kallio klys a, jei jis manipuliuoja Li h p ojekcija. i g . κύων lie u iška o ma aip pa y a ie *uō(n) > bal kon inuan as. *śuō. Li as. Paskambink. Šo à […] šuo […] aip pa gali a si as i dėl idinio ys ymosi iš šios p o o o mos. Häkkinen p idu ia, kad Ps * […]uo unj e[…] bu o pasiskolin as į saami p ieš okalų o aciją, be * Ps […]e a […]e[…]ē (häkkinen: *šea e[…] ē) gali bū i pasiskolin as ne i po o. jo eigimu, šį eiginį pa i ina ne e imologinis okalų de inys *eae ( egulia iai: anks y asis Ps *e-a > ėly asis Ps *ea-ē i anks y asis Ps *e-i > ėly asis Ps *ielio 2009) e , bu ne e *ea- e ) ( häkkinen 2010; kal- . 42. saan uossi ‘handle (~ inn. ansa ‘sna e) < Ps * ōssē (yss: 1470) < s *ansa < Pb *anšā, ačiau ai į odoma ik iena o ma *anšas (c . Li as. ąšas […]handle[…], samogi ian ąnšas id. (Lew ii 1207) (sammallah i 1998: 127). A ba Finnas. […] ansa sna e[…] (> saan hānsâ- […]boa d[…]) bu o kilusi iš Bal ijos šal inio, ku į a s o auja Li h. ąsà ‘handg i , handhabe, henkel, La . Uosa, Uoss id., senasis P usas. ansis ‘kesselhaken (Lew i 18), ž . homsen 1890: 159; skes 19. in ssa i 77, bo h saan uossi ‘handle and inn. "Sna e" y a kilę iš "Li h". ąsà i . . Iš o galima da y i iš adą, kad bal iškos kilmės žodžius galima as i isose enno- olgaikiškose kalbose, apie sep ynis ma ių kalboje (penki mūsų mini ko puse) i ylika mo d ų kalboje (šeši mūsų mini ko puse). ys iš jų ne u i bal o- eninių kalbų ek i alen o (sammallah i 1984: 140). Labai sunku a ski i, a kai ku ie žodžiai pa eko iesiai į samų kalbą, a pe bal o- enų kalbą, nes galime ikė is nedidelių ski umų a p p o o-bal o- enų i p ieš-samų kalbų. bal ic Loanwo ds in saami 59s aipsniai s aipsniai uo me u, kai p asidėjo skolinimasis. Taigi, da nebu o didelių ga so pokyčių. Kai ku ie iš iš a dy ų bal iškų pasiskolin ų žodžių (aš uoni iš ke u iasdešim ies, jei pašalinsime # 39, 40, galbū 19) ne u i bal o- eninių kalbų ek i alen o. No s ai y a ik 20 %, galime da y i iš adą, kad bal ai gy eno iesioginiame yšiuje ne ik su bal o- enų au a, be i su samų žmonių p o ė iais, ku ie u ėjo bū i jų kaimynais am ik ą (be ne ilgą) laiką. Galime da y i p ielaidą, kad saamių p o ė iai gy eno ne oli Suomijos įlankos i ne oli Ne os upės, kai bu o kon ak ai su bal ais. Tai aip pa su ampa su Taki o apibūdinimu, kad ennas gali bū i a ojamas samų žmonėms, o ne inų žmonių p o ė iams. Iš p as os geog a inės in o macijos galima pe skai y i, kad pi mame amžiuje p ieš Taci usą Fensas gy eno kažku y inėje Bal ijos dalyje, į šiau ę nuo aes ijų, ku ie laikomi Bal ijos kilmės. Žodžiai, ku ie u i am ik ų ek i alen ų bal o- enų kalboje, ik iausiai bu o pasiskolin i į saami kalbą p o o-bal o- enų laiko a piu a ba da anksčiau, eno-samų laiko a piu. Šių žodžių y a ke u is ka us daugiau nei saamių i bal iškų kalbų lygiag ečių, odėl galima pag įs ai da y i p ielaidą, kad bal iški gy en ojai u ėjo glaudesnius i ilgalaikius san ykius su sa o šiau iniais kaimynais, o ne su saamių p o ė iais bal o- eniškoje a eno-saamiškoje epochoje. kele as dešimčių bal iškos kilmės žodžių y a žinomi ik šiau inėse bal o- enų kalbose ( inų, ka elų, ing ų i epsų) i saami kalba; Ki a e us, apie dešim Bal ijos šalių paskolų a si anda ik pie inėje Bal ijos eniškoje (es ų, očių i li ų) dalyje. Gali bū i, kad bal o- enų žmonių p o ė iai gy eno abiejose Suomijos įlankos pusėse Bal ijos kon ak ų me u i kad bal o kilmės žodžiai bu o pasiskolin i sa a ankiškai (Sammallah i 1984: 140). 2 Fennis mi a e i as, oeda paupe as: ne ginklas, ne equi, ne pena es; ic ui he ba, es i ui pelles, cubile humus: solae in sagi is spes, quas inopia e i ossibus aspe an . Idemque ena us i os pa i e ac eminas ali ; Passim enim comi an u pa emque p aedae pe un . Nec aliud in an ibus e a um imb iumque su ugium quam u in aliquo amo um nexu con egan u : huc edeun iu enes, hoc senum ecep aculum. Sed bea ius a bi an u quam ingeme e ag is, inlabo a e domibus, suas alienasque o unas spe me uque e sa e: secu i ad e sus homines, secu i ad e sus deos em di icillimam adsecu i sun , u illis ne o o quidem opus esse . "Fenni" y a keis ai ž ė iški i siaubingai a gšai; Jie ne u i nei ginklų, nei namų; Jų mais as - žolės, jų d abužiai - odos, jų lo os - žemė. Jie isiškai pasi iki sa o s ėlėmis, ku ios, nesan geležies, y a su kaulais. y ai i mo e ys y a ienodai ap ūpin i pe sekiojimu; Nes pas a osios isada y a i eikalauja dalelės iš g obio. Mažieji aikai ne u i p ieglobsčio nuo laukinių ž ė ių i aud ų, be y a padeng i a pusa yje susie iems šakoms. Tokie y a jaunuolių namai, okia y a senų poilsio ie a. Tačiau jie mano, kad ai didesnė laimė, nei e k i dėl lauko da bo, sunkiai di b i s a ybose i susikaup i sa o i ki ų laimę a p il ies i baimės. Nea siž elgdami į žmones, nea siž elgdami į die us, jie pasiekė sunkiausią ezul a ą - jiems ne eikėjo nė ieno pageida imo. (Ge mania §46; e čia a.j. chu ch e alii).