"153 ecenzijos apž elgia Pensil anijos als ybinio uni e si e o
wiLLiaM . schMaLs ieg
mokslinių y imų s i is: indoeu opie iškos s udijos, Bal ijos
šalys, ypač seno ės s udijos."""
P ūsijos, sla ų kalbos.
algi das sabaliauskas
Lie uVi kaLbos
y inėjiMo is o ija:
1980-2010 m.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, 766 p.
978-411-084-91 knygos įžangą (p. 11) au o ius ašo, kad ši knyga y a jo anks esnių
knygų Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: iki 1940 m. Vilnius: Mokslas, 1979 (Lie u os
kalbos y inėjimo is o ija iki 1940 m.) i Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1940 m. -
1980 m. Vilnius: Mokslas, 1982 (Lie u os kalbos y imų is o ija nuo 1940 m. - 1980 m.)
ęsinys. kaip i anksčiau, jis nag inėja y imus Lie u oje i uos, ku ie yks a už
Lie u os sienų, a ski uose sky iuose.
S. Sabaljauskas p adeda sky ių apie didelį akademinį žodyną (Lie u ių kalbos žodynas),
ku is, jo nuomone, y a s a biausias lie u ių ilologijos pasiekimas (p. 15). Tai
p asidėjo 1902 m., kai žymiausias lie u ių leksikologijos y ėjas Kazimie as Būga
p adėjo eng i ko eles, iš ku ių kilęs šis lie u ių kalbos žodynas. jis p ieinamas
in e ne e ad esu www.lkz.l .
No s šios knygos sky ius au o ius nenume uoja, an asis sky ius ski as ki iems
leksikog a iniams kū iniams (Ki i leksikog a ijos da bai). 1993 m. S asys Keinis išleido ečiąjį
iendalypią Daba inės lie u ių kalbos žodynas - šiuolaikinės lie u ių kalbos žodyną.
Sabaliauskas aip pa paminėja Laimos G umadienės i Vida Žilinskienės dažnių žodynus,
išleis us 1997 m. žodžiais mažėjančio dažnio a ka i 1998 m. išleis us abėcėlės a ka. Šiame
sky iuje Sabaliauskas ap a ia daugybę d ikalbių žodynų, ku ių an oji kalba y a eu opie iška.
1 No ėčiau padėko i p o eso ei Vi ginijai Vasiliauskienė už ai, kad pe skai ė anks esnę šios
apž algos e siją i pa eikė e ingų pasiūlymų.
154 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII kalba, išsky us dalia Š amba y ė
wiLLiaM . schMaLs ieg
japonų-li uanų žodyną (Japonų lie u ių kalbų hie ogli ų žodynas) (p. 32). 3 sky iuje (p.
33) ap ašoma lie u ių e minologijos da bo is o ija. 1991 m. Lie u os kalbos
ins i u e (Lie u ių kalbos ins i u as) bu o įku as specialus e minologijos sky ius.
šį sky ių pi mą ka ą ado a o Kazimie os žu nalas "Te minologija".
gai enis and in 2001 he headship passed o albina aukso iū ė. in 1994 p ima -
ily a he ini ia i e o s asys keinys he e minological sec ion began o publish a
specializuo ų žodynų skaičius i į ai o ė ik ai nuos abūs. ik pažiū in pas a ąjį
sabaliauskas užpildo du puslapius (3637) au o ių a dais i pa adinimais, p adedan an anas
bu ačas Anglųlie u ių kalbų eknomikos žodynas (anglų lie u ių ekonomikos žodynas) i
baigian Mečislo as Žalake ičius i i ena Žalake ičienė Paukščių pa adinimų žodynas
(paukščių a dų žodynas). 4 sky ius ski as akademinėms lie u ių kalbos g ama ikoms (p.
38-43). Lie u ių kalbos g ama ika (Vilnius, 1965[…]1976, i[…]iii), ku ią edaguoja Kazys Ul ydas,
ebė a išsamiausias lie u ių kalbos g ama ikos s uk ū os ap ašymas. Vy au as
Amb azas išleis as "Lie u os kalbos g ama ika" (Vilnius: Мокслас, 1985) bu o ne ik ėlesnė
pi miau minė o ijų omų kū inio e sija, be i a siž elgė į naujausius onologinius,
mo ologinius i sin ak inius pokyčius. lie u iška e sija pasi odė 1994 m.; 2 . leidimas 1996
m.; 3 . leidimas 1997 m.; 4 . leidimas 2005 m. Angliškasis leidimas pasi odė 1997 m. (p. 40).
Lie u os kalbos ins i u e Axel Hol oe ado aujama ling is ų g upė p adėjo eng i naują
lie u ių kalbos g ama iką. Naujųjų au o ių eigimu, d idešim ojo amžiaus ling is ikos
pag indinės eo ijos - s uk ū inė, gene a y i i kogni y inė - su eikė g ama ikos
eo ijai daug e ingų idėjų, ku ias naujojo ūks an mečio p adžioje nė ienas
g ama ikos ap ašymas negali leis i igno uo i. Šių y imų idėją galima gau i iš ke u ių
leidinių apie lie u ių g ama iką, ku iuos edaguoja Axel Hol oe i ki i (p. 42). ke i ajame
sky iuje pa eikiamas lie u ių dialek ų a lasas, dialek ų eks ai, žodynai i ap ašymai (p.
44). Lie u ių kalbos ins i u e ęsėsi da bai su Lie u ių kalbos a lasu. 1982 m. bu o išleis as
an asis šio kū inio omas, ski as one ikai. Šiame omelyje y a 112 žemėlapių, ku ių
kiek ienas odo du a is one inius b uožus. T ečiasis omas, ski as mo ologijai,
pasi odė 1994 m., no s o iciali da a y a 1991 m. (p. 46). 1995 m. Lie u os kalbos ins i u o
dialek ologai ka u su in o macinių echnologijų specialis ais ėmėsi in e ne o s e ainės
kū imo, ku ioje bu o paskelb a dalis Zigmas Zinke ičius Lie u ių kalbos dialek ologijos.
2000 m. UNESCO padedan inansa o kompak inį diską "Lie u os dialek ų 1 omas". Bu o
išleis as daugialypės e pės žodynas (p. 49).
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010 m.
155 ecenzijos pe pas a uosius kele ius me us bu o paskelb i keli a ski i dialek o
eks ai: Vladas g ina eckis, Žane a u bana ičiū ė-Ma ke ičienė, elena
g ina eckienė, aleksas gi denis, danguolė Mikulėnienė i daugelis ki ų (p. 50).
sabaliauskas išsamiai apibūdina p oblemų, ku ias kelia už ašy i lie u ių kalbų
dialek ų, ku ie mi š a, kalbė ojų kalbą.
Sabaliauskas (6 sky ius) ašo, kad s a biausias pas a ųjų dešim mečių da bas y a
in he ield o onomas ics is he Lie u ių pa a džių žodynas „dic iona y o Li hua-
nianų pa a dės, ku ių pi masis omas (a[…]k) pasi odė 1985 m., o an asis omas
(L[…]Ž) - 1989 m. (p. 63). šio žodynų pag indas y a lie u ių kalbos ins i u o a dų ailas.
Au o ius suski s ė Lie u ą į apie 280 aškų, ku ių cen ai y a didesnės
apgy endin os ie os. odomas šeimų, u inčių ą a ki ą a dą, skaičius. Įdomu
pažymė i, kad ik apie 21 p oc. lie u ių pa a džių y a bal iškos kilmės, apie 8 p oc. -
okiečių kilmės, o 71 p oc. - sla ų kilmės a ba a dų, kilusių iš sla ų kilmės. Taip pa
eikia paminė i kazys kuza inis[…] i b onys sa ukynas[…] Lie u ių a dų kilmės
žodynas (Vilnius: Mokslas, 1987), ski us lie u ių a dų kilmei (p. 65).
Lie u os ie o a džių žodynas "Lie u os ie o ių pa adinimų žodynas" (I omas, 2008
m.) iš iso siekia dešim omų (p. 66). sabaliauskas ašo, kad iš pi mojo ū io gaunamas
įspūdis, kad gausiausias ie o ių pa adinimų sluoksnis y a susijęs su medžių
pa adinimais: aksnis ‘senesnis medis, žuolas
[…]oak[…], bé žas […]bi ch ee[…] (p. 67).
umpos išski inių lie u ių i ne lie u ių ling is ų, di bančių Lie u oje (žymesnieji
y inė ojai), biog a ijos užima 74-35 puslapius. Tik šių žinomų ling is ų a dų są ašas
(dauguma jų, jei ne isi, y a ge ai žinomi bal iškams) užim ų kele ą puslapių i nedaug
p idė ų p ie šios apž algos. Aš suskaičia au 73 a dus u inio len elėje. Se gejus
Temčinas, ku iam ski a kelios pas aipos 355 puslapyje, be ku is nė a į auk as į
u inio len elę. Pi masis paminė as au o ius y a Juozas Senkus (1907-1970), ku iam
ski a ik iena pas aipa. Tačiau u ėčiau a k eip i dėmesį į ai, kad šiose umpose
biog a inėse pas abose y a daug nuo odų į ilgesnius s aipsnius, ku iuose galima as i
daugiau in o macijos. Ypač y a nuo odų į Sabaliauskas'o anks esnį da bą Lie u ių
kalbos y inėjimo is o ija: 19401980, Vol. ii, Vilnius, 1982, p. 74, ku dauguma ų, ku ie
paminė i apž elgiamoje knygoje, jau bu o ap ašy i. A odo, kad ie, ku iems ski i
umpesni s aipsniai, y a ie, ku ie daugiausiai pasiekė iki 1980 m. Taigi Juozas Senkus
(1907-1970) i Jonas K uopas (1908-1975) y a paminė i ik po mi ies išleis i jų da bai, nes
jų anks esni da bai jau bu o ap ašy i šios se ijos II knygoje. kai ku ie mokslininkai,
okie kaip Riča das Mi onas, ku iam
156 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII daugiau nei puslapio ilgio (p. 48-49) y a ski a II
wiLLiaM . schMaLs ieg
knygoje, ik a si ik inai paminė a III knygoje ( ieną ka ą 197, 198 i 269 puslapiuose,
susijusiuose su kai ku iais ki ais mokslininkais). Ilgesni s aipsniai ski i iems, ku ių
da bas daugiausia susijęs su isdešim ies me ų laiko a piu (1980-2010 m.). Taigi,
pa yzdžiui, daugiau nei du puslapiai (75 […] 77) y a ski i Kazys Ul ydas. Tik pi moje
knygoje, ik ienoje puslapyje (p. 79) y a Jonas Kazlauskas, ku į iki šiol ge ai p isimenu,
no s pasku inį ka ą jį mačiau 1970 m. (p ieš daugiau nei ke u iasdešim me ų).
(Vol. ii, p. 49), do we lea n ha he was bo n in 1910 and only in he second
a icle (Vol. iii, p. 75) do we lea n ha he died in 1996.
P isimenu, kaip jis su iko mane Vilniaus o o uos e i , laukdamas am ajaus, ku is mus
nu ež ų į Vilnių, p adėjo a sip ašy i, kad nea ėjo paskai y i Pensil anijos als ijos
uni e si e e, ku mes jį k ie ėme. Pasakiau jam, kad apie ai žinau, i a ida iau jam
a sakymo ( usų kalba) kopiją, ku ią ga ome iš so ie ų aldžios Mask oje, pagal ku ią
jis bu o pe nelyg užim as sa o pa eigomis Vilniaus uni e si e e, kad galė ų a yk i į
Pensil anijos als iją. Kazlauskas paž elgė į kopiją i sakė, kad ai bu o pi mas ka as,
kai jis ma ė laišką. Negaliu sugal o i lie u iško žodžio nesąmonėms, odėl naudojau
usų žodį ey ynda, ku į Kazlauskas g ei ai iš aisė man į niekai. pi mą ka ą sužinojau iš
sabaliauskas s aipsnio, kad Vilniuje y a ga ė, pa adin a Kazlauskas a du.
sabaliauskas čia paminėjo knygą Bal is ikos ąžuolas. Jono Kazlausko gy enimas i
da bai ([…]Bal ikijos s udijų ąžuolas: jonas kaz laus kas gy enimas i da bas[…])
išleis as Vilniaus uni e si e o i Bi š onos sa i aldybės. pas a oji knyga u i daug
įdomių s aipsnių, no s galima nesu inka su aleksas gi denis i albe as osinas aze
(p. 29): Gal pe aklai sekdamas Romanu Jakobsonu, Kazlauskas manė, kad bal ų p iegaidės
kon as a o kaip aukš as i žemas onas... (Galbū pe aklai sekdamas jakobsoną,
kazlauskas manė, kad bal iškos in onacijos kon as uoja kaip aukš i i žemi onai...)
negaliu įsi aizduo i, kad kazlauskas bū ų aklai sekęs ką no s. sky iuje "Žymesnieji
y inė ojai" (ge iau žinomi y ėjai) (p. 74 […] 355) pa eikiama in o macija apie 73 ge ai
žinomus Lie u oje di bančius mokslininkus. Ta p ge iausiai žinomų mokslininkų y a
Gied ius Subačius, ku is daugelyje ling is inių s ičių sukū ė ge us da bus, be
Jung inėse Vals ijose ik iausiai labiausiai žinomas dėl sa o da bo apie lie u ių
aspek us ga siame ame ikiečių omane "Džiunglė" Up ono Sinclai o. Ki i y inėjimai
(ki ų y imų) (p. 356-394) ski s omas į Lie u ių kalbos is o ija (p. 356-374), Daba inė
kalba (p. 375-387), G e inamoji kalbo y a (p. 387-390), Pe iodiniai leidiniai. Bibliog a ija.
Encyclopediniai leidiniai (Pe iodiniai leidiniai. Bibliog apija. Enciklopedijos leidiniai) (p.
391-394).
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010 m.
157 ecenzijos apž algos publikacijos apie lie u ių kalbos is o iją daugiausia y a
jaunesnių asmenų, ku ių a dų nebu o į auk a į pi miau minė as biog a ijas. čia
paminė i, e.g., ona alekna ičienė da bai apie jonas b e kūnas Pos ilė, Vi ginija
Vasiliauskienė da bai apie geni y inio a ibu o išdės ymą senosios lie u ių kalboje i
. . sabaliauskas ašo, kad pas a aisiais dešim mečiais s a biausias da bas, ski as
lie u ių kalbos no maliza imo p oblemoms, y a i a Miliūnai ė Lie u ių kalbos
g ama ikos no minimo pag indai (Vilnius, 2003). Didžioji dalis kon as inės ling is ikos
da bų y a susijusi su lie u iška i anglų kalbomis, no s kai ku ie y a ski i okiečių i
usų kalboms. a p išski inių anglų kalbos specialis ų y a Lionginas Pažūsis i
albe as S epona ičius, ku ių puikų anglų kalbos aldymą galiu asmeniškai liudy i. y a
umpas žu nalo "Bal is ica" ap ašymas su edak o iais jonasu kazlauskas
(1965-1970), Vy au as Mažiulis (1970-1996) i boni acas s undžia (1996-1996) edak o iais.
Taip pa paminė a (p. 391) Lie u ių kalbo y os klausimai, ku ios pa adinimas 1999 m. bu o
pakeis as į Ac a Linguis ica Li huanica i ku ią išleidžia (išski inio šiuolaikinio
sin ak iko axel hol oe edakcija; g asilda blažienė nuo 2010 m.) Lie u os kalbos
ins i u as. aip pa paminė as "A chi um Li huanicum", daugiausia ski as senųjų
lie u ių ašinių p oblemoms (393 p.).
1999 m. Mokslo i enciklopedijų ins i u as išleido Lie u ių kalbos enciklopediją,
ku ios ikslas bu o apibend in i ne ik lie u ių, be i Bal ijos kalbų mokslą.
P. 397-728 y a ski i bal ų kalbų y imams užsienio šalyse. ai p asideda emig uojančių
lie u ių eiklos so ie ų laikais y imu. Dauguma jų a sidū ė Jung inėse Vals ijose, ku
aš juos labai ge ai pažinojau a ba pe susi ikimus i ko espondenciją. Sabaljauskas
p adeda kele ą puslapių apie P anasą Ska džiusą, ku is bu o nepap as ai
p oduk y us, no s niekada ne u ėjo akademinio pasky imo Jung inėse Vals ijose.
No s aš apie ai iesiogiai nežinau, d augai man pasakė, kad Ska džius iš iesų ga o
pasiūlymą iš Al edo Seno a yk i į Pensil anijos uni e si e ą, be kad Ska džius
a sisakė, ma y , dėl kažkokios anks esnės nesu a ies su Senu Lie u oje. Man bu o
labai įdomu pe skai y i de ales apie mano p o eso iaus An anas Salys gy enimą
Eu opoje iki jo a ykimo į Jung ines Vals ijas. Pa yzdžiui, aš nežinojau, kad A ijos
Ragana bu o labai įžeis a, kai jai bu o pasiūly a, kad uome inė jauna s uden ė Salys
iš aisy ų jos e imo kalbą (p. 411). Pensil anijos uni e si e e, ado aujan Saliui,
pi mą ka ą susipažinau su bal iška kalba, . y. 1951 m. an ąjį semes ą p adėjau
moky is senosios p usų kalbos, naudodamasis Al inis Enzelins pa uoš u ado ėliu "Ja
p usų g ama ikos".

158 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII Leona das damb iūnas (p. 429-435) sabaliauskas
wiLLiaM . schMaLs ieg
paminėja damb iūnas, an anas klimas i mano bend ai pa ašy ą An In oduc ion o
Mode n Li huanian. Įdomu ai, kad asmeniškai su Damb iūnas susipažinau ik asmeniškai
po paš o (p ieš in e ne o dienas). Knygą spausdino p anciškonų ė ai B ukline,
Niujo ke, i ik su dosna inansine do acija iš RT. Re . Ponas. J. A. Ka alius. Nė ienas iš
ou join en u e was published. ou collabo a ion was ca ied ou en i ely by u. s.
mūsų, au o ių, nesi ikėjo, kad knyga bus okia populia i, i nė ienas iš mūsų nesi ikėjo
jokio inansinio a lygio. Mes ik džiaugėmės, kad p anciškonų ė ai išleido knygą. I ik
a si ik inai sužinojau, kad knygą išleido "Hype ion P ess". žiū ėdamas į in e ne ą
ieną dieną pamačiau sa o a dą kaip lie u ių g ama ikos knygos bend aau o ių. Man
bu o na ū aliai įdomu sužino i šios knygos pa adinimą, apie ku ią anksčiau nebu au
gi dėjęs, i olesnė paieška man a skleidė, kad pa adinimas bu o "Beginne 's
Li huanian". Nei mes, nei išgy enę au o iai, nei Klimas, nei aš ne u iu sup a imo, kiek
knygų galiausiai bu o pa duo a. Sabaliauskas g ažiai apibūdina Klimasą […] daugelį įnašų į
Bal ijos s udijas, ypač kaip ilgame is "Li uanus" edak o ius. knygos pasku inės
dalies (p. 463-728) ema - lie u ių kalbos y imas užsienio šalyse. Pi moji šalis, ku i bu o
iš i as, galbū na ū aliai y a La ija, o pi masis asmuo, ku is bu o iš i as, bu o
Reinis Be ulis, ku is pa ašė sa o dise aciją Vincas U bu is ado a imu apie la ių i
lie u ių a dinių a dų seman inius yšius. P isimenu Be ulisą kaip malonų žmogų,
ku is p ieš daugelį me ų pa odė man Rigos aizdus. Ki as s a bus La ijos ling is as
y a Pē e is Vanags (p. 468-471), ku is išsisky ė daugelyje Bal ijos mo ologijos šakų.
Nuo 1996 m. jis y a žu nalo "Bal u ilologija" edak o ius, ku is šį pe iodinį leidinį
pa e ė a p au iniu mas u p ipažin u bal iškojo ling is ikos žu nalu.
Pi masis asmuo, ap a iamas Rusijos sky iuje (482-535 puslapių), y a Vladimi as
Topo o as, ku į Sabaljauskas apibūdina (įp as ai eisingai, mano nuomone) kaip
nepap as ai plačių in e esų mokslininką. Jo publikacijos s y uoja nuo sla ų li e a ū os
(p z., Стрaнный Тюргенев ([…]s ange u gene […]) iki klasikinės li e a ū os, p z., Эней […]
человек судьбы ([…]aeneas […]man o des iny[…]) iki sansk i o Древне-индийская шудраки
драма глиняная повозка ([…]old indic d ama o shud aka, he li le clay ca […]).
"Topo o aus ""Senosios p ūsijos žodynas"" (p. 487) Dos oje skio "Dublo" he ojaus
eg e ably ne e comple ed is p obably he mos impo an . sabaliauskas poin s ou
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010 m.
Ljuskas pasakoja, kad I ano as di bo Mask os uni e si e e 1954-1958 me ais, be bu o
a leis as iš uni e si e o dėl ne inkamų poli inių i socialinių pažiū ų. Aš asmeniškai
p isimenu, kad 1973 m. pa asa į I ano as pa odė man šį neį ikė iną (ame ikie iškam)
dokumen ą, ku io kai ku ias de ales p isimenu iki šių dienų. Šiame dokumen e I ano as
bu o apkal in as No egijoje su eng oje kon e encijoje p iėmęs aka ie išką
s uk ū inę ling is iką, a sisakęs pasi ašy i dokumen ą, sme kian į Bo iso Pas e nako
"Dok o Zhi ago" i su engęs susi ikimą a p Romano Jakobsono i Bo iso Pas e nako
Pe edelkinoje. Manau, kad ai bū ų labai įdomu ling is ikos is o ijai, kad I ano as leis ų
paskelb i šį dokumen ą. Ta p ki ų s a bių usų, p isidėjusių p ie Bal ijos šalių s udijų,
y a Olegas T ubače as (p. 504), žinomas isų pi ma dėl sa o da bo dėl Dnep o baseino
hid onimų. Ta iana Buligina (p. 509), Ju ijus S epano as (p. 510), žinomas, be ki a ko, dėl jų
bend os knygos "G ama ikos eo ija" i "G ama ikos eo ija", Ju ijus O kupčiko as,
ku is, be bandymo išši uo i Fais o diską, pada ė daug Bal ijos i sla ų san ykių s i yje
(p. 513); Vladimi dybo, puikus bal o-sla ų akcen ologijos specialis as (p. 518); Aleksand as
Anikinas, puikus indoeu opiečių seman ikos s udijų specialis as (p. 521), Aleksejus
And ono as, žinomas isų pi ma dėl bend o leidinio (su Lidija Leikuma) "Sibi ijos la ių
dainos";
(p. 524), Ma ija Za jalo a, be ki a ko, s aipsnio apie P ospe Me imee umpą
pasakojimą Lokis (lokys) ([…]meškinas[…]) au o ius (p. 529). Vienin elis šiuolaikinis
uk ainiečių mokslininkas Bal ijos s i yje bu o daba apgailė inai mi ęs Ana olijus
Nepokupnijus (p. 531), su ku iuo pi mą ka ą susipažinau Vilniuje 1970 m. ykusioje II
isuo inėje bal is ų kong eso me u. Jo knygos "A ealnyy Aspek y Bal o-Sla yanskij
Jazyko yx o no enij" (Kije as, 1964) ecenzija pasi odė Ta p au inio sla ų ling is ikos
i poezijos žu nalo (In e na ional Jou nal o Sla ic Linguis ics and Poe ics, p. 173-176) XI
omelyje (1968) i , ma y , jam pa iko. Mane suža ėjo ai, kad jis užsimenė kele ą
eilučių, ku ias man paka ojo angliškai (no s ada i ėlesniuose susi ikimuose mes
daugiausia bend a oime lie u iškai). Vėliau, kolok iume "P u henicum Secundum",
o ganizuo ame Vojciech Smoczyński, u ėjau p ogą sėdė i šalia Nepokupnyjo, ku is
uo me u pasiūlė man a naujin i sa o knygą "S udies in Old P ussian: A C i ical Re iew
o he Rele an Li e a u e in he Field i y o Uk ainian Poe y", ačiau, pasak ų, ku ie
since 1945 (uni e si y Pa k & London, 1976). nepokupnyj dis inguished himsel
as an excellen specialis in e ymology. i pe sonally am no able o judge he qual-
gali, Nepokupnyj aip pa bu o ge as poe as (p. 531).
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio Dos oje skio
Dos oje skio Dos oje skio" Tu iu p isipažin i, kad apie šį yšį pi mą ka ą sužinojau
čia. Sabaliauskas oliau apibūdina Topo o o d augą i bend ada bį Vjachesla ą I ano ą, aip pa puikią mokslininką, u in į pla ų in e esų i o iginalumą. sabasabaliauskas p adeda sky ių apie Lenkiją su wojciech smoczyski, ku is apibūdinamas kaip ak y iausias Lenkijos bal icis as. Aš ik ai su ikčiau su uo i aip pa apibūdin ų jį kaip ieną iš o iginaliausių i no a o iškiausių Bal ijos šalių specialis ų, no s dažnai galėčiau su juo nesu inka. Pas a aisiais me ais jis
160 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII la yngealinę eo iją p i aikė daugeliui Bal ijos i
wiLLiaM . schMaLs ieg
sla ų eiškinių. Mano jaunys ėje mane pa aukė ši eo ija, i iš ik ųjų mano pi masis
paskelb as s aipsnis "Phoneme " sla ų žodyniniuose su iksuose, "Wo d", 12, 1956 [12.25
[…]259] bu o bandymas paaiškin i, kad - in sla ų su iksas - a i kilęs iš ečiojo (labializuo o)
ge klės *Hw, kaip pasiūlė Andé Ma ine sa o s aipsnyje "Non-apophonic o-Vocalism in
indo-eu open", "Wo d", 1953 [9.254]. Deja, su sena e a eina skep icizmas dėl jaunys ės
įsi ikinimų. Tiesą sakan , p isimenu, kad po o, kai klasėje paaiškinau la yngijos eo iją,
ienas iš mano s uden ų sakė, kad, jo manymu, indoeu opiečių la yngijos eo ija u i deus
ex machina sa ybes. Be kokiu a eju, manau, kad i Smokciuski, i jo k aš o as Wi oldas
Maczakas, no s i u i isiškai ski ingas pažiū as, y a e as ža ėjimo dėl sa o mąs ymo
o iginalumo i daugeliu a ejų a sisakymo ei i ka u su y aujančia pa adigma.
Sabaliauskas aip pa paminėja Leszek Bedna czuk (p. 546-58), Michał Kond a iuk, Michał
Hasiuk, Czesław Kuzinowki, Roman and Danu a Roszko, No be Os owski i k zysz o
omasz wi czak indėlius. Ta p s a bių Čekijos au o ių, paminė ų Adol o E ha o, s a bių
indoeu opie iškos žodinės sis emos kū inių au o iaus (p. 562) i Václa a Blažeko, s a bių
Bal ijos kalbos leksikog a ijos kū inių au o iaus. Sabaliauskas aip pa paminėjo ga sų
Jiří
Ma anas, ku is užėmė akademines pa eigas ben ijuose žemynuose. Jo pasku inis
akademinis pasky imas Šiau ės Ame ikoje bu o mūsų Pensil anijos als ijos uni e si e e.
Deja, kai Monash uni e si e as Melbu ne, Aus alijoje, pasiūlė jam pa eigas, mūsų
akademinė adminis acija negalėjo as i pakankamai pinigų iš biudže o, kad Ma anas (p.
564) bū ų čia, Pensil anijos uni e si e e. S a biausias Bulga ijos specialis as, užsiiman is
Bal ijos kalbomis, neabejo inai bu o I anas Du idano as, knygos "Die Beziehungen des
Bal ischen zu den al en Balkansp achen […] Indoge manisch, Slawisch und Bal isch"
(Munich, 1992) au o ius. S a biausias eng ų indėlis į Bal ijos šalių s udijas y a end e
boj á u, knygos "P ieš a ga p aei yje" au o ius. Bal ijos au ų kul ū inė is o ija
(Budapeš as, 1999) (p. 571). Sa o sky ių apie okiečių bal iškus mokslininkus Sabaljauskas
p adeda nuo Raine io Ecke o, ku is sa o p o esinę ka je ą p adėjo Vokiečių
Demok a inės Respublikos mokslų akademijos ling is iniame sky iuje. Kai pas a osios
o ganizacijos žlugo, Ecke as pe kelė sa o mokslines pas angas į E ns Mo i z A nd
uni e si e ą G ei s alde (p. 572), ku jis di bo iki sa o išėjimo į pensiją 1996 me ais. Ki as
paminė as au o ius y a Ge uda Bense, ku i daugiausia domisi mažosios Lie u os lie u ių
anging schola ha ing published impo an a icles on he i-s em nouns o bal ic
ašybos is o ija (p. 582). Vienas ge iausių Eu opos hid onomijos specialis ų bu o Wol gang
Paul Schmid (p. 583) iš Gö ingeno uni e si e o. 1970 m. jis i aš bu ome ienin eliai daly iai iš
nekomunis inių šalių an ajame isuo iniame Bal ijos kalbų kong ese Vilniuje.
algi das sabaliauskas
Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010 m.
161 ecenzijos a siliepimai nius. Mes u ėjome kai ku ių mokslininkų nesu a imų i kai
Jonas Kazlauskas su iko mane Vilniaus o o uos e, aš jam apie ai papasakojau.
Kazlauskas sakė, kad jis žinojo apie nesu a imą, be nesijaudino, nes Šmidas bu o,
Kazlauskas žodžiais a ian , labai linksmas žmogus. Aš adau, kad Kazlausko ap ašymas
y a isiškai ikslus, i nė ienas iš mūsų, užsienio mokslininkų, niekada nepaminėjo sa o
nesu a imų ienas ki am. Aš u ėjau laimę p aleis i akademinį me us 1978-1979
F eibu go uni e si e e (i. b .) - ą pačią akademinę įs aigą, ku ioje uo me u di bo
s a bus i kū ybinis bal iškasis mokslininkas, . y. Al edas Bammesbe ge is (p. 588),
no s šiek iek ėliau jis pe sikėlė į Eichs ä ą. Bammesbe ge is aip pa y a išski inis
anglų kalbos specialis as (ku is, beje, puikiai kalba anglų kalba, kaip galiu pa i in i) i
pasiūlė yšį a p lie u ių (jie) y a i anglų a e. Pasak Sabaliauskaso (p. 591), F ied ichas
Šolzas y a išski inai plačiai papli ęs mokslininkas, ku is, be o, (ka u su sa o mokiniu
Jochenu D. Range) sukū ė daug e ingų leidinių apie es ų, la ių, lie u ių i usų
li e a ū ą, aip pa au o i e ingus B e kūnas Biblijos e imų leidinius. Sabaliauskas
aip pa paminėjo daugybę ki ų okiečių mokslininkų, ku ie p isidėjo p ie Bal ijos šalių
s udijų.
Tik iausiai p oduk y iausias šiuolaikinis suomių bal iškasis mokslininkas y a Ka i
Liukkonen, ku is aukia daug isiškai pa ikimų pa alelių a p bal iškų kalbų i suomių
kalbų. Vienin elis mano nuomone is da neišsp ęs as klausimas y a ai, a ai y a
pasiskolin os panašumai, a jie a spindi bend ą inų-ug ų i indoeu opiečių pa eldą (p. 616).
Es ijos ling is as Lembi as Vaba daug di bo su la ių skolinimosi es ų kalba (p. 622).
Š edijos mokslininkas La sas Gunna as La ssonas iš Uppsalos uni e si e o daug di bo su
bal iškais skolinimais bal iškosiose inų kalbose, o To bjö n K. Nilssonas aip pa pa odė
didelį susidomėjimą bal iškų i inų kalbų yšiais. Neseniai, apgailė inai mi ęs (sausio 9 d.,
1999 m.) Te je Ma hiassenas ik iausiai užima pi mąją ie ą a p šiuolaikinių no egų
kalbininkų. Be s a bių eo inių publikacijų, jis žinomas dėl pedagoginių da bų "A Sho
G amma o Li huanian" (Columbus, ohio, 1996) i "A Sho G amma o La ian"
(Columbus, ohio, 1997). Jo puikus ado ėlis "Senosios P ūsijos kalba" (Oslo, 2010) bu o 631
knyga. Tik iausiai ki as s a biausias no egų bal ikologas y a Helge Dag innas Rinholmas,
ku is s udija o Indianos uni e si e e Jung inėse Vals ijose, ku p is a ė sa o
published pos -humously hanks o he help o he edi o john ole askedal, he
wi e o he deceased au ho ann-Ma ie Ma hiassen, Pe e Loche and o he s (p.
dise aciją "Lie u os žodžių i p iešžodžių seman inių b uožų link: in a ian inės
sudedamosios dalies analizė" (Indiana uni e si e as, 1980). Danijoje (p. 634) bal iški y imai
su d iem mokslininkais Jens Elmegå d Rasmussen i Thomas Olande , ku ie abu pada ė
indėlį