126 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
esMiniai ŽodŽiai: pama inis žodis, da ybos eikšmė, neapib ėž as ypa ybės kiekis, p ieš-
dėlių ediniai, būd a džių da yba.
keywo ds: base wo d, de i a ional meaning, inde ini e amoun o peculia i y,
p e ix de i a i es, o ma ion o adjec i es.
au eLija aMuLionienė
Mykolo ome io uni e si e as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexiquologie, mo ologie.
neaPib ėŽ yPa ybės kiekĮ
ŽyMin ys bŪdVa dŽiai:
P iedėŠLio POVedini da yba ano acija dans l'a icle es analysée neapp ézézée la quan i é de
ca ac é is iques ma quan inčių būd a džių, . i. a an dėlio po edinių, da yba. l'obje du a ail
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
es indé iniez la quan i é de ca ac é is ique indiquan adjec i s, donnés académique
élec onique le dic ionnai e de la langue Lie u ių (LkŽe). ou le ma é iau dans l'a icle es g oupé
selon da ybos ypes e po ipius. dans des pa ies dis inc es de l'a icle éc i s, de quels mo s
ondamen aux son ai s les examinés adjec i s, analyse- -on chaque leu doig s signi ica ion.
anno a ion
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
127s aipsniai a icles ĮVadas indé inis, géné alemen pas ou , quan i é ca ac é is ique en langues
li huaniennes naspec pa l'ajou di e s p écèdils e p écessages (p.ex.: apýdailis, bal ókas, póg ažis,
pag ažùs, pãg ažokas, žas as e e c.). / analyse es analysée nede inie dans l'a icle quan i é de
ca ac é is iques ma inan des ca ac è es, plus p écisémen a an dėlio po edinių, exis an s
académique Li uanien langue dic ionnai e élec onique e sion (www LkŽe) da yba. dé ini quan aux
ca ac é is iques dans l'a icle es considé ée la signi ica ion du mo de base. Dakai pa le se su un
suje ou obje du ou e d'une pa ie (neapib ėž o quan i é) aišką. quand l'obje de quan i é es
inconnu ou insignibus, c'es -à-di e, unde inėž as, u ilisé unde inėž o quan i é kilmininkas. le e me non
ba inės lie u ių kalbos žodyne eiksmažodžio apib ėž i an a eikšmė pa eikiama
okia: „pa ody i dalyko a eiškinio ibas“. neapib ėž as kiekis įp as as g ama ikoje,
délimi é dans l'a icle es u ilisé uniquemen pou déc i e la quan i é non délimi ée de la
ca ac é is ique; au es ca égo ies ca ac é is iques des a ibu s liés à la quan i é
d'indé inissemen (séman iques ou g amma icales, pa exemple, les o mes en 'a ê ées des
a ibu s lié à la dé ini ion (ž . dL) su les élémen s non dé inisés des ca ac é is iques ma quan les
a ibu s es ès peu éc i e dans la li é a u e linguis ique; jusqu šiol sépa émen ils ou nag inė i
(ž . amulionienė 2010, 2011)2. a icle analysés adjec i s son seulemen une pa ie de ous cela même
1996: 174–177)) čia nekalbama1 .
de la ca égo ie de da ybos appa enan aux edins. de els adjec i s en langues Li uanies son
cons i ués e a ec d'au es da ybos a iksais. a ec des p édélices: ap- (apdailỹs: dailùs), apy- (apýdailis:
dailùs), à p opos- (ape i ščias: iš as), a o- (a ó e is: ẽ as), pa- (pag a juùs: g ažùs), p a- (p ažã:
žãlias), p i- (p šlubas: šbas), p ie- (p ežalias: žãlias), p o- (p óske sas: 2 skesas), są- (spilkas: plkas),
p éesaglù: - dé inokas (g ažókas: g ažùs), -s as (žas as: žãlias), - as (paš as: 2 pálšas), -a o as
(×paika ó as: pakas), a ec quelques da ybosliu a iksais: a an dė p iei aga -(i)okas (p eku čiokas: kudė),
a an p ai p iesaga - p iisilis (p aši ilis: š as), a an dėliu p iesaga -pagi ó as (pagi ó as: g as) e
pai 1 nomb e indé inie de ca ac è es dis inc i s. Ces mo s son appelés adjec i s du deg é
solidi iable (ska džius 1934: 134), p oximybinę eikšmę žyminčiais būd a džiais (ska džius 1934: 456),
simili ude eikšmę u inčiais būd a džiais (o ębski 1956: 332336), pa icula i é s ip inimo bei k an i e s
būd a džiais (dL 1996: 191kg238), deminu y ais (a ima deminu y ams da ybos eikšmė) (amb azas 2011:
56) e . .
2 commun inès de la langue būd a džių da ybą dé aillémen déc i e adelė Valeckienė (dLkg 1996: 191238). ici
déjà les adjec i s son classés non selon da ybos a iksus, comme a é é ai jusqu šiol (P ano
ska džiaus, janio o ębskio e k .), mais selon da ybos signi ica ions. kalbininkė a dis ingué 6 ca égo ies
d'adjec i s dé i és: 1) des ca ac é is iques en o cemen ainsi que des adjec i s quan i é; 2) des
a ibu s de ca ac é is iques in é ieu es; 3) des a ibu s de ca ac é is iques ex e nes; 4) des
adjec i s similai es e ca ac é is iques; 5) les exclusi iamieux espèces adjec i s; 6) des
ca ac é is iques ésul an es a ib e gies (ž . dLkg 1996: 191238; Lkg i: 550−601). l'his oi e du doig des noms depuis les plus anciens emps jusqu'à p ésen énag inée soleil amb azo (amb azas 2008: 2011).
128 ac a
au eLija aMuLionienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
P iedėŠLio POVediniai
LkŽe du o al ou é 214 p édélio po edinių, ma quinan s non dé inies quan i é de
pa icula i é. Tous les po ediniai p écèdile, examinés dans ce a icle, appa iennen
au même ype d'ac e3. Tous les mo s examinés son da iniai, qui an o mellemen ,
an séman iquemen se basen su le mo ondamen al. chacun da inys es d ina is a
du doibes onda ion e o man (u bu is 2009: 212). da inys ma que une ce aine chose
ou exp ession ne pas di ec emen , e pa in e pininką, au e ce langage mo ou
a pininkas y a pama inis žodis (amb azas 1993: 8).
quelques mo s. ce nus achan ondemen le mo e la da ybos p iemonę, plus loin dans
l'a icle analyseée da ybos signi ica ion. c'es eikšmė, so an du mo de o me de
daybos, en d'au es e mes du o minal s uc u inių sandų e leu ela ion (u bu is
2009: 173). d'au es libininkų elle es appelée s uc u ine da inium signi ica ion
(Paulauskienė 2006: 22). déc i an le da ybos signi ica ions concep à aloyzas
dalimi, am ik a jos modi ikacija, papildymu“ (guda ičius 1994: 11). ski iama in-
di iduali, a ski am da iniui būdinga da ybos eikšmė, i g upinė, būdinga isai da-
guda ičius la considè e leksinės signi ica ions cons i uedamąja inių g oupe. su la
base de la s uc u e seman ine du mo , e plus p écisémen du mo onda eu
leksique signi ica ions e da ybos o man o ela ionu, dé e minen indi iduelles
chaque edinio doybos signi ica ions e commune po ipio e ype doybos signi ica ion,
ca daybos signi ica ion u i non seulemen isolés ediniai, mais e leu s g oupes e
classes − ypes e ca égo ies de da ybos. da ybos ca égo ie es edinių klasė, ayan
une géné ale da ybos signi ica ion e spéci iquesinių da ybos a iksų (amb azas 1993:
10; plg. u bu is 2009: 329). Selon cela, si join au mo de base p édélis pokeičia du mo de
base galūnę, ou pas, dis inguen deux po ypes de da ibes: pób angis (: b angùs) e pób angus (: b angùs).
su la base LkŽe ma é iel, ce e a icle analyse dans la p emiè e pa ie 166 po ipio
pób angis būd a džių edinių, 7 du même po ipiu a ibuables dik a a džių e d'un
pa icipan edinio aib e e aib e signi ica ions. dans la seconde pa ie de
l'a icle ces mêmes aspec s son déc i s 40 po ipio pób angus būd a džių edinių.
1 . Po ipis
pób angis (: b angùs)
1 .1 . Des mo s de base
LkŽe ou e 174 quan i é indé inie la ca ac é is ique signi ian adjec i s, appa enan à ce po ipiu,
don la dis incamie ca ac é is ique − a an dėlio pop idėjimas à le mo a accompagné a ec galūnès
chi imu. Le mo aminium galūnė es changé en -is, comme: póbal is (: bál as), pó ėlis (: ėlùs), d'un mo
dans -ys, comme.: pob auzgỹs (: b áuzga). 3 Le ype de doibes des mo s comp end ois p incipaux ai s
de doibes: 1) doibes signi ica ion [...] 2) du mo de base (da ybos pama o) lexi ié g amma icale ca ac è e
e 3) doibes o man à (u bu is 2009: 293294).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
129s aipsniai a icles /
Tous dans ce sousky ie examinés būd a djis selon le base mo de la pa ie de la
langue peu se subdi ise en būd a džių, daik a a džių e pa icipan s edinius.
Selon le mo de base galūnę būd a džių edinius (166 mo s) peu ê e subdi isé en
deux g oupes: -(i)as galūnée con enan les ondus mo s ((a); 95 mo s) e
būd a džius, don les ondamen ai es se e minen galūne -us ((b); 71 mo ).
(a) -(i)as galūnės ediniai: póankš is (: añkš as), 2 póaukš is (: 2 áukš as), póbal is (: bál as),
póbasis (: bãsas), póbė is (: b as), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (: pó
didókas), pó pó4, pódie o is (: giñd as), plio ógis (: glió as), póg ei is (: g e as), g ynis (:
(: die ó as), pódykis (: 1 dỹkas), pód ėgnis (: d gnas), pód ungnis (: d uñgnas), pód ū is
(: d  as), pógel is (: 3 ge as), pógel onis (: gel ónas), póge is (: 1 gẽ as), pó gied is
g ýnas), longis (: 1 l as- (: la as), póleng is (: le as), ×pen is (: pólas), ludes (: pólas), ludes (:
gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), póka š is (: ká š as), pókeis is (: kes as),
pókie is (: ke as), póklienis (: klenas), pók ei is (: k e as), ×pókūdis (: ×k das), póku -
čis (: kučias), póku is (: kučias), pók ailis (: k alas), pólaibis (: láibas), 2 pólais is
ludes (: ludes),
pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómen-
kis (: meñkas), póminkš is (: mnkš as), pómi is (: m as), pónaujis (: naũjas), pónedo is
(: nedõ as), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópik is
(: 1 pk as), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas),
póplonis (: 2 plónas), póp as is (: p ãs as), 2 pó ainis (: 2 áinas), pó aišis (: áišas), pó-
audis (: aũdas), pó audonis (: 1 audónas), pó es is (: ẽs as), pó e is (: ẽ as), pó udis
ùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pó pósenis (: sẽnas), pó pósiau is (: 1 siaũ as), pó pó póšil is (:
nas), pó skys is (: skýs as), pósk iauznis (: sk iaũznas), ×pósk umnis (: ×sk unas), pó-
s ip is (: s p as), pós o is (: s ó as), pós iukis (: 2 s iùkas), pós eikis (: 1 s ekas), pó-
2 ši as), póšil is (: 2 ši as), póši mis (: š mas), póšiu k póš is (:ukš is), póšlapis (: šlãpias),
póš eplis (: šẽ plas), pó pó pó ekinis (: 1 'kinas), 2 pós y is (:posyd as), uš is (: i i is),
umpis (: 2 pas), ùs is (: uš is), pó i is (: i is, žodis (: ienis), póš ilnis (:
póš ilnis), žžnis (: žalis), žalis (: žalis , 2 póžnis , 2 póžnis , 2 póžnis , 2 póžnis , 2 póžnis , 2 póžnis
, 2 póžnis , 2 póžnis , 1 póžnis ,
- póus galūnės ediniai: pó póanks is (: anks ùs), pó póaš pos ( is: aš ùs), pó pó póbaisis (:
baisùs), póbaugis (: baugùs), póbjau is (: bjau ùs), pób angis (: b angùs), póbud is (:
bud ùs), pódukslis (: dukss), 2 póga sis (: ga sùs), pógausis (: pigógs), pógilis (: gilus), pógú is
(: g ažó is), pókù a (: amù a), pókù is (: ka s), pókùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (:
pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs),
pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (:
pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs (: pákùs), pákùs, pákùs, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù,
pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù,
pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù,
pákù, pákù, pákù, pákù, pákù, pákù
130 ac a
au eLija aMuLionienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
pó: skau pó dùs, pó pópóskūpis ( pó pó póskūpùs), 2 póslėnis ( pó: slėnùs), póslidis ( pó: slidùs), 2
póslydis ( pó: sly dùs slidùs), pósmagis ( pó: smagùs), pósmailis ( pó: smailùs), pó pó pómulkis (
pó: smùlkus), 2 pó pó pó pó pódis snūdis ( póūdùs), pós s ù is ( pós ùs), pós a is ( pós a ùs),
s unkis ( pós ùs), pós ùs ( pós ùs), pós ùs ( pós ùs, pós ùs), pós ùs (sùs), pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs,
pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós ùs, pós , pós , pós , pós , pós Selon
le mo de base galūnę daik a a džių edinius (7 mo s) peu ê e subdi isé en ois g oupes:
dans pada y us de galūnės -a u inčių daik a a džių ((c); 3 mo s), ai sy us de galūnę -as
con enan des daik a a džių ((d); 3 mo s) e pada y us de galūnę -ys con enan des
daik a a džių ((e); 1 mo ). (c) pob auzgỹs (: b áuzga), pó aganis (: ãgana), pó umpis (: 2
ùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas), pó a gšis (: agšas), pó ilkis (: ikas).
(e) pó inginis (: 2 inginỹs).
sépa émen ep end ai à discu e plusieu s dik a a džių edinių ondamen aux mo s
ixa ion. semble ai que possibles deux de ces edins bases mo s, pa exemple: edinys
ganis gali bū i pada y as iš daik a a džių ãgana a ba agãnius, pó a gšis iš agšas
a ba agšis, pó ilkis iš ikas a ba lkė, pó umpis iš ùmpa a ba ùmpis. išanaliza us
pó a edinių e possibles bases mo s de signi ica ions, expliqué, de quel mo edinys es
dé i é, pa exemple: pó aganis kiek aganiškasʼ, ãganiškas būdingas, appa enan
aganaiʼ (ne ...a aganiʼui). hence il es é iden que le doig se base au mo plus habi uel
( agãnius lui es ai du mo ãgana e a du semà supplémen ai e y asʼ, qui ne impo e pas
du ou , donan ca ac è e a dį pó aganis). aussi bien se ai possible d'explique e
d'au es edins choix de mo s ondamen aux. on peu di e, que des mo s ondamen aux
considé i ini da ybiquemen plus simples mo s: agana, umpa, a gšas, loups. au e
dou eu ino possible base mo de choix a aidé LkŽe ixsuojamo ai ealo de consomma ion
dé e mina ion. Vedinys pó inginis, LkŽe зафиксирован ad iliškio e kelmės dis ic s,
pou ai ê e dédui du būd a džio inginus5 ou daik a a džio inginỹs. Le p emie es
insc i de Molė ų e u enas dis ic s, e le second es ixé dans ou e la Li uanie. La
équence de consomma ion du mo pe me ai e p éludé, que edinys pó inginis es dé i é
de daik a a džio inginỹs. ou é un eikiamosios ūšies bū ojo ka inio emps
pa icipan io edinys ( ), ai du i iškosios giminės ienaskai os a dininko linksne plus
cou esniojo kamien a ian (d'au es humo nies ils as addi ionellemen p aplė p iesaga
-us-).
( ) pópasiu is (: pasiù ęs).
5 LkŽe n'uki čiuo .

neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
131s aipsniai a icles du po ipio ediniai a mėse en ques ion a ien 6. / ils es
ca ac é isé phoné ique (1 cas) e mo phologique a ija imas (8 cas). Un exemple de
a ija ion phoné ique, d'o igine p iebalsies n e m a ija imas (h), appa u en aison du
šaknyje u in is balsių i i y ski ybių (g), pe im ų iš a i inkamų pama inio žodžio
a ian ų, p z.: slydùs ʽž . slid󰅧sʼ = slidùs. ki am pa yzdžiui būdingas mo ologinės
ai que būd a džio edinys pó e ksnis (: e ksnùs) se a subięs daik a a džio eksmas
an inį (analoginį) e e , duquel es appa ue o me pó e ksmis ž . po e ksnisʼ. les deux
ca ac è es signi ica i s LkŽe ne di è en pas: expliquan edinį pó e ksmis indiqué
dans edinį pó e ksnis. ou é p incipalemen la même signi ica ion lexicine ayan , mais
di é emmen ki chi iés ga- (i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2 pósausis e ž, ė , g š,
lūnių -is i -ys galūnių a ian ų ((i); 7 a ejai).
(g) póslidis (: slidùs) ė . − 2 póslydis (: slydùs . ž . slidùs) už .
(h) pó e ksnis (: e ksnùs) jnšk, Ps − pó e ksmis (: e ksnùs) s .
k k, slm, s , Vn, Ž − posausỹs Ž ; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll; pós o is ė , s, sb, sld,
s − pos o ỹs g g; pósū is d , j, m, sb − posū ỹs k , jn; póš iesis bŽ506, m − poš iesỹs
l; pó umpis M.un − po umpỹs T 7.
6 Kalbo y os e mes des mo s en a ian e es appelé oû même uni é de langue ski ybė. [...] a ian es on
géné alemen apissan e onc ion e di è e seulemen l'exp ession, pou ce qu'on di sou en que ce son
des é an di é en es de la même uni é dis inc e de la langue éalisa ions (gai enis, keinys 1990: 225). okiai
a ian s samp a ai appo e e kazimie as Župe ka. il dis ingue ois espèces de a ian s: phe inius,
(ypač one iniai i da ybiniai) y a a imi bend ašakniams leksiniams bei da ybiniams sinonimams, ačiau
dauguma ski iasi s ilis iniais a spal iais bei a ojimo s e omis. aigi a ian ai y a būdingi isiems
kalbos lygmenims (Župe ka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) a ian u adina „ o
pa ies žodžio, o mos a sin aksinės kons ukcijos ki ą pa idalą.“ i a Miliūnai ė monog a ijoje „da-
ba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai“ ski ia ke u is a aminius a ija imo klasi ikacijos aškus:
leksinį, g ama inį, ga sinį i g a inį a ija imą (Miliūnai ė 2009: 164–177). ašydama apie da ybinius
sinonimus jolan a Vaskelienė nu odo, kad „žodžio a ian ai – ai jo a mainos, besiski iančios neesmi-
niais one iniais, mo ologiniais požymiais, ku ie nekeičia eikšmės“ (2000: 13).
da ybinius, accen inius. Va ian es du mo 7 g oupe (i) a ian s de consomma ion a eal basé LkŽe ilius acine
ma é iau indique que -is galūnės ediniai p incipalemen e odyne insc i e de hau š aičių (ma ins e soi és) e
žemaičių (pie ų e no d) a mių. Ces adjec i s son ixés Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis, pós o is,
amygaloje − pósū is, póš iesis; kėdainių . su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio .
salamies yje − pójuodis, subačiuje − pósū is, pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje −
pós o is; elšių . Ža ėnuose − 2 pósausis, gadūna e − pójuodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos .
da bėnuose − pósū is; ace − dans pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis;
Za asų . duse ose − ×póskūpis. galūnės -is ediniai ixés e a. juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M. un ulio
galūnės -ys ediniai LkŽe iksuojami ik žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. okių edinių LkŽe
už ašy a elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .: Šilalėje
(pó umpis). poskūpỹs, k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungées . e ues po umpỹs.
deux de ces galūnées ediniai pojuodỹs e posū ỹs LkŽe insc i e de kazimie o jeuneiaus açons. LkŽle
ma é iel p ésen é n'indique pas la aie supe icie de di usion edinių. Ve odyne le mo peu ê e nonž ixué,
mais cela ne signi ie, qu'il ame plo e e non ojamas, donc dans l'a icle analysé le géog aphique edinių
papli imą de ai ê e app écié comme apy ikslį. à l'a icle edinių indiquen les égions don -
132 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII non seulemen ediniai, mais e leu s ondiniai mo s
au eLija aMuLionienė
a ien . ou é p incipalemen des a ian s mo phologiques (34 cas), aux mo s
ondamen aux p esque n'exis an phone ique a ija imas (1 cas). en analysan les
a ian es mo phologiques il s'es é élé que, dans un cas, les adjec i s du po ipio
considé é son ai s de le mo onda eu , con enan galūnę -us (no s exis e e a ian e
a ec galūne -as), e.g.: póbjau is: bjau ùs (2 bjaũ as), pa au es a é ibus les adjec i s
son ai s de le mo onda eu , con enan galūnę -as (no s exis û e a ian e a ec
galūne -us), e.g.: pólaibis: láibus. déc i an des a ian s de mo s ondamen aux analysé
l'ai eal de consomma ion de ces mo s basé seulemen LkŽe données. dé e mine , de quel
mo a ian o es dédui le mo onda i , n'es sou en pas simple. Pama iniu mo ju
considé é le mo , don le géog aphis épu ims a imas edinio géog aphiniam épu imui.
son des mo s don les deux a ian es son ixées dans les mêmes e messies que
leu s ediniai; dans ce cas ega de im, qui é é ininis mo зафиксирован географически
ближе того места, où записан Vedinys. si edinys es ixé seulemen a mėse, e son un
des a ian s es seulemen dans les éc i s, ce plus p obabili é que ce edinys dé i é de
a mėse u ilisé a ian e. Il y a des cas, quand edinys insc is seulemen de sou ces
éc i es, e ses a ian es ixés de a mių. alo s ega dima, de quils éc i s des sou ces
le mo insc i e, i. i., qui es l'au eu , d'où il es enu. su la base de ces c i è es son
a ibués ediniai du galūnės -as a ian o ((j); 18), cas ediniai du galūnės -us a ian o
((k); 16 cas). Les lieux, où insc i e e ediniai, e leu s ondiniai mo s, ex es pab auk os.
(g) ediniai is -as galūnės a ian e: póankš is sk (añkš as a m, dkš, yl − 1 ankš ùs m); pód ėgnis m
(d gnas dkš, k , Pl , dm, sln d ėgnùs V ); pód ungnis Všk (d uñgnas al , ds, Lk , up, Vb d ungnùs
Ldk, skd ); pókis k s (kučias a m, b , dkš, d sk, ds, d , j b, g z, k , Lb , Ml, M j, Pl , Pmp, Pnd, od,
sln, Š , Žln − 2 ku as yl, k ù, sn − ku s ( ik smn, Šd laibus ( ik aš uose)); pólais is Vdžg (las as als,
b , kl , Plk lib es us (seulemen éc i s)); poleng is e ž (leñg as alk, b b, dkš, ds, gs, jnš, jnšk, kal,
aš uose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, as , b s, ds, kb , k k, Pc, Pn, P ng, sb, sk ,
Ml, M j, Mžk, Pc, Pl , Pl , P ng, Ps, Pš, m, sdk, Š s, Vb, Vlk, Z leng ùs ad, b s b ž, ė , jnš, k g, k š,
nmk, Pkl, Plm, d, dn, sg, Vdžg); pólen is kb, sb (×leñ as ad, an, dl, k k, Ldk, Pnm , s n, Š nč, , Vb −
×len ùs bsg, Pc, m, Šmn); pómi is Š s (m as k ok, sn , Vlk − mi ùs ds, g ž, k g, Vlk, Lp, M s, M j,
Mžk, P n, sd, skd, Škn); pósk iauznis gn (sk iaũznas kl , k k, Lkm, Ml , Plš, sld, Š nč, gn
sk iauznùs Mžk, skd, sln , Š , Vkš); pós ip is k k, sld, Vš (s p as adm, alks, aln, an , an z, b , dgč,
dgl, dgp, dkk, ds, ė , imb, g d, jd, j b, km, kp, k ns, k s, k š, k k, kz , se ils son ixés LkŽe. Les
ab é ia ions de lieux co esponden LkŽe ou nis ab é ia ions. déc i an a mes baséamasi alekso
( ik aš uose)); pósk umnis nmk (×sk unas j b, Vl, V − ×sk umnùs b s, jd , k s,
gi denio e Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacija Lie u ių kalbos a lase
(Lka i; žml. n .1).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
133s aipsniai a icles /
Ps, Lk , Ln, Lpl, Ml , Mžš, Pb, Pnd, Pnm, dn, sb, sdk, slk, skd , slm, sml, sn , sug, s n,
gn, šk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − o s, aps, bsn, b m, dbč, dgp, dkk, d, ds, ds, d , yl,
kš, l , jd , j b, jz, jz, gd, ml, g šl, g z, kal, kb, kl , k č, k kl, k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k póšiu kš is
ds, m (3 šiukš as ds, d , k , Ml − šiu kš ùs aln, eiš, ė , kai, kb, kl , kl , k s, Pls, Pmp,
PnmŽ, P ng, P , sk, sk b, slm, Vdn, Vdžg ukš šičias Psn); póš eplis m (š ẽplas alz,
bg , dkš, d sk, ds, dsn, gd , jnk, k n, Lkm š eplùs ( ik éc i s)); pó y is (seulemen
éc i s) ( ý as akm, b ž, bs, dgp, g šl, Plng, P n, sln y ùs g d, gd , Pč, Pl, smn, s n,
sz); pó uš is (uniquemen en éc i s) ( ùščias al, bsg, čk, d sk, eiš, yl, g šl, g , jnšM,
j b, Lš, klm, kl , kl k, km, kpč, k š, k , Mšk, M j, n , Pč, Pln, Pl , P , dn, od, skd ,
sk , smn, s j, Šk , Šll, Šmk, l, g, k, V , Vlk , Vš, Žgč, Žl, ù dk k g); pó ilgšnis k kl ( lgšnas Lk , Pl , sln , Vkš lgšnus gd, g g, kl, k , Ž ); póž ai is ė (ž a as b ž, b m, dglš, dkš, d sk, ds, g , j b, js , kli, klp, kl , Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk, P ng, mš, skp, slk, smln, s n, Šd, Šl n, ak, g, Vlk, Vk , V , žl žùs jnš, kai , Ž, kp, Lnč, Lp, Lš, Pšl, k, su ai ).
(h) ediniai is -us galūnės a ian e: póanks is slm (añks as dglš, dkš, ds, g ž, P ng, sk
anks ùs ig, klp, Lnk , Pls); póbjau is m (bjau ùs alk, dkš, ė , g g, gs, Lkš, Lž, M j, Pn,
m, sdk, V − 2 Pg, Ps, Psn, k, slm, užp, Vb, Z , Žg dùkslas (seuls en éc i s)); jd pólomis
bjaũ as bjaũ as Lkm, Pp , slk, Vln); póbud is jd (bud ùs b g, dkš, do , kp, nmn,
sk , Š nč, Zp – bud as ( ik aš uose)); pódukslis Pnd (dukslùs ap , bsg, čk, Lnk ,
(lomùs Pš, Šl, Vb − 4 lõamas Paį); póplokš is ( ik aš uose) (plokš ùs ( ik aš uose) − 3
plókš as k plókščias Šlč, Š s); 2 pó ūgš is up ( ūgš ùs dgč, ė , jnš, k š, Lš, M j,
Mžš, ob, Pb, dm, skp, smn, Šauk, Vdžg gš as b , end, imb, jnšk, k š, Lk, Lk , Lz, nm,
Mžš, Msč, Pgg, Š, P n, dn, Š s, Ms , za , Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs akm, an, b ,
g k, j b, jž, kp, klk, k sn, k š, k , k , M s, ob, Pnd, Ppl, Pšl, ×l, Šl, u , gn, Vj, Vs, Žg,
Žml −skūpas als, a m, e ž, g , g g, Pls, sd, sln , l, Ž ); 2 póslėnis m (slėnùs b ž, ds,
k s, k š, Ln, Mžš, d, sdb, Vlž − 2 slnas d); pósmailis (uniquemen en éc i s; insc i de
j. elisono éc i s, qui es enu de kupiškio .) (smailùs akm, als, (sū ùs db, d , g , g ž,
kl , k k, L , Pšl, mč, Šl, u , Žg s as dglš, end, e ž, Vdžg ( amp ùs j b, jnš, g d, kl, kl,
eig, yl, jnš, j b, kal, klp, k š, n , Ms, Plš, Pl , d, dn, sd, skd , sln , Š , l, k,
Vdžg, V n, Vš , Žln – smalas dbk, ds, Lp, L , M k, Pp , mš); pósū is d , k , sb
k p, pln, Pl , Pp , sk, ms, sl, šmk, Va n,
g d, g šl, Lk , Pj, dn, Š , Vn); póšykš is ds, slm (šykš ùs alz ,jnšk, jž, klk, km,
k i, Lnk , Mžk, ob, on, Pnd, Ps, mš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vg , Žml –
šýkš as do , jn, k s, k , Ms, Pmp, P k, sb, sk b, sln , lž, Vb, Žml); pó amp is
Vš , Vd, Vdk, Vdžg – ap as ( ik aš uose)); 2 pó ykis slm, gn ( ykùs ad, an,
dglš, d sk, d , igl, yl, Lb, kl , kp, kp , Lnk, Lš, Mlk, M j, Mžš, nm, Pč, P ng, P ,
k, slm, sln, smal, s j, sug, s ak, s n, Š nč, užp, g, gn, , V n, Vs, Žln –
134
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ỹkas dg, d , g dm, klp, k g, M j, Plng, P k, Ps , g, od, sn, sd, Š , lž, Vlk,
V n ); pó ėlis za ( ėlùs dkš, e ž, jz, ob, Zp − 2 las kl , Pb, n, slm, smal, sas ( oujou s
Vg ); 2 pó ėsis ( ik aš uose) ( ėsùs dg, dkk, d sk, eig, end, g k, kl , k š, Lp, Lš,
Ml, Mlk, Mš, nm, Pl , P n, Pšš, dn, Mš, s n, Šlu, Š s, kn, , Vd, Žml2 − ė-
éc i es)); póžiaud is ( oujou s dans les éc i s; insc i Lau yno i inskio dans les éc i s, qui
es enuęs de za enčio) (žiaud ùs , sd, Š s, už , Va n, Vkš, Vš žiaũd as Lk ). de LkŽe
a mių (a ski ais cas e éc y ines sou ces) ma é iel on oi , que les g oupes (j) a ian s
galūnės -as ediniai insc i i dans ous les hau š aičių e žemaičių šnek os, e galūnės -us
a ian s ca ac é ingesni du no d e du sud žemaičių šnek om. d'au es galūnių a ian s
g oupes (k) galūnės -us ediniai ixués hau š aičių e žemaičių pa a mėse, e galūnės -as
a ian es eas e n e aka ų aukš aičių pa a mėse. la plupa po ipio pób angis
ca ac è es son ai e de d iskiemenies ca ac è es, quelques ai e de mul iiaskiemenies
(is es ines) ca ac è es, eg.: pógel onis (: gel ónas: ge as), pómélynis (: mlynas: mlas),
pónedo is (: nedõ as: dõ as), pó audonis (: 1 audónas: aũdas).
1.2. la signi ica ion du ai e.
ous les ediniai examinés a icle signi ien une ce aine quan i é de ca ac é is ique di e au mo de
base, di è e seulemen de ce e ca ac é is ique a spal is8. Po ipio pób angis géné ale signi ica ion du
da issemen nseoma ainsi: oks, qui a quelquekiek onda i mo ju in oquen ées des ca ac é is iquesʼ.
pou dé e mine , combien e quels de ces signi ica ions nuances peu en nuda ybos signi ica ions.
saky i nag inėjamo po ipio būd a džiai, analizuo os isų edinių indi idualios
Žiū ė a, comme LkŽe dé inie es edinien leksinė signi ica ion. nag8 A an dėlio po- būd a džiai son
p incipalemen u ilisés p oximybine signi ica ion žymė i (ska džius 1934: 456). els adjec i s signi ien la
même ca ac é is ique un au e deg é, géné alemen aibnesnį (amb aška e k . 1946: 173174). jano
o ębskio Lie u ių kalbos g ama ikoje (g ama yka języka li ewskiego) a an dėlio po ediniai polais is,
po ūgš is son considé és comme simili ude signi ica ion u in ys (o ębski 1956: 332336). adelė
Valeckienė dans l'a icle daba ines langues li é ai es li uaniennes deg és des adjec i s e leu s
signi ica ions p é end que ce p édélio ediniai signi ie en géné al pas ou la pleine quan i é de
pa icula i é (Valeckienė 1961: 49). Le ca ac è e du p épédi i mon e aussi une quan i é pas ou à ai
complè e des ca ac é is iques exp imées pa le mo p incipal [...]. eas e n hau š aičių a mėse [...] ils
indiquen ici ès pe i e quan i é de ca ac é is ique signi iée pa le mo p incipal, pou an le exp ime
pa les mo s upu į, enco e upu į (Lkg i 588). e aldos jakai ienės, adelės Laigonai ės, aldonos
Paulauskienės Lie u ių kalbos mo ologijoje en e plus pe i in ensi umą žyminčių p iešdėlių minimas e
po- (jakai ienė 1976: 263265). Paula aldonosuskienės Li uanien de la mo phologie du con ou aije a an dėlio
po- ediniai son considé és plus pe i in ensi umą žyminčiais būd a džiais (Paulauskienė 1983: 6979;
100103). būd a džiai a ec p éposi ion po- [...] signi ie pas ou à ai pleine quan i é du ca ac è e di pa
le mo ondamen al. [...] ce ains ca ac è es du p édic i signi ien un peu op g and, la no me
excédan la quan i é de ca ac é is ique di e pa le mo de base ... A an dėlio ca ac è e e gine
égalemen ma que un peui enco e manquan e quan i é pa icula i é (dLkg 1996: 225). amb azo es ime, ces p éposi i s adjec i s son dans leu signi ica ion p oches des deminu i s (amb azas 2011: 56).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
141s aipsniai a icles galūnių a ian ų g upės (d) galūnės -us ediniai ixuojami
aukš aičių i žemaičių a mėse, e galūnės -as a ian es seulemen aukš aičių a mės
y ų i pie ų aukš aičių pa a mėse. deux ediniai − pó ūgš as e pósūd us − insc i e
dans les mêmes end oi s dans lesquels зафиксировать e leu s pama iniai mo s.
la plupa po ipio pób angus būd a džių es ai de d iskiemeniów, quelques de
beaucoupiaskiemeniów (iš es inių) būd a džių, exemple.: pókalno as (: kálno as:
kálnas), pó elniškas (: élniškas: élnias), pó y iškas (: ý iškas: ý as).
2.2. signi ica ion de doi e
Tous dans ce sousky analysés ediniai ma quen une indé inie quan i é
ca ac é is ique, di è e seulemen de ce e ca ac é is ique nuance is. Po ipio
pób angus géné ale du a ail signi ica ion nussema ainsi: oks, qui a quelquekiek
onda i mo ju di es ca ac é is iquesʼ. en analysan indi idualias signi ica ions de
da ybos žiū ė a, comme LkŽe nusakoma edinio leksinė signi icmė. Unes edins
signi ica ion nusakoma p ie eiksmiu upu į ( upù į
au moins beaucoup, quelque peu ʼ (LkŽe)), des au es p ie eiksmiu gana (ganà 2.
ge okai ʼ (LkŽe)). su base des indi iduels doig s signi ica ions ous les adjec i s
subdi isés en plusieu s g oupes de: au moyen moyen du mo de base di es quan i é de
pa icula i é ma quein ius ca ac è es, le sens de ce g oupe de doig s nusquon oks,
qui assez... ((ʼa); 26 mo s); e en moins que la moyenne mo de base di e la quan i é de
ca ac é is ique ma quinissan s adjec i s, ce g oupe de doig s signi ica ion déc i e
oks, qui upu į...ʼ ((b) 9 mo s). son edins, ma quinan s quelque plus g and nomb e
de ca ac é is iques ((c); 3 mo s). D'ap ès le con ex e, du ediniai peu a oi deux
signi ica ions de da ybos: le moyen quan i é de pa icula i é e combien plus g and
quan i é de pa icula i é, que pasaki a onda i mo . les deux signi ica ions de
ce e doi e son dé inies oks, qui gana...ʼ e oks, qui combien pa ...ʼ (d).
(a) oks, qui gana...ʼ: pób angus gd ž . pob angisʼ = pób angis gana b angus, apyb angisʼ, pódailus
d gana dailusʼ, póilgas Lz ž . poilgis 1ʼ = póilgis 1. apyilgisʼ, pódidelis g šl, Vdk, Žlb 1. oi podidis 1ʼ
2. oi podidis 3ʼ 3. gana gaususʼ = pódidis 1. assez g and, apydidis, didokasʼ, póge as als ž .
pogʼe is = póge is 1. apyge is, assez ag éable, nepik sʼ 2. assez adéquamas, épondan , pas ou
à ai p as asʼ, pójauns Lz ž . 2 pojaunis 1ʼ = 2 pójaunis 1. assez jeune, apyjaunisʼ, pókalno as
Lk gana kalnuo asʼ, póka š as Š s ž . poka š isʼ = póka š is apyka š isʼ, póka š okas Š s
gana ka š as, empe amen ingas, ais ingasʼ, pópalaikis za nelabai ikęs, menkokas,
apypalaikisʼ, pó e okas (seulemen éc i ues) apypo ʼe is, pókeis as kl Ž, Š s. pókeis is =
pókeis is eskeis is =, pó is as po es ž . po e is 1ʼ = pó e is 1. apy e is, ne ankusʼ, pó ūgš as
als, LzP, Š s ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pó ūgš okas Lp ž . 2 po ūgš isʼ = 2
pó ūgš is ūgš okasʼ, pósaldus als ž . posaldisʼ = pósaldis apysaldisʼ, pósiau okas Lp apysiau is,
posiau isʼ, póskys okas Lp gana skys asʼ, pósūd us ds apys o is, s o okasʼ, pós angus als
gana s o as, solidasʼ, póšils as ( ik aš-

142
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
uose) apyšil isʼ, póšil as Pl ž . pošil isʼ = póšil is apyšil is, šil okasʼ, pó amsokas
(seulemen éc i s) apy amsisʼ, pó ėsus d ž . 2 po ėsisʼ = 2 pó ėsis gana ėsus, ėsokasʼ,
pó idu inis (seulemen éc i s) ž . pa idu inisʼ = pa idu nis idu inokasʼ, pó y iškas ( ik
se) ʽgana y iškasʼ.
(b) ʽ oks, ku is upu į ...ʼ:
aš uopóbugš us ( ik aš uose) bailokas, bugš okasʼ, pód ungnas Pl ž . pod ungnisʼ =
pód ungnis apyd ungnisʼ, pók ei as Lp ž . pok ei isʼ = pók ei is apyk ei isʼ, popilkas nč ž .
popilkisʼ = pópilkis kiek g is, g iskokas, apypilkisʼ, póplikas Š s ž . poplikis 2ʼ = poplikis 2.
g ynokas, apynuogisʼ, pósuk us up apysuk isʼ, póšil okas Lp kiek šil as, apyšil isʼ, póšykš as
( ik aš uose) ž . pošykš is 1ʼ = póšykš is 1. apyšykš isʼ, pó elniškas ( ik aš-
uose) ʽž . po elnisʼ = pó elnis ʽ upu į elniškasʼ.
(c) ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ:
póankš okas a m ʽž . poankš isʼ = póankš is ʽkiek pe ankš as, apyankš isʼ, pómažokas
ž . a m pomažis 1ʼ = pómažis 1. upu į pa mažas, mažokasʼ, pó umpokas Lp, Lš, s j
kiek pou umpasʼ.
(d) oks qui assez...ʼ e oks qui combien pa ...ʼ: pódidis als, gd, k ž, s, sdk, Vdk 1. assez g and, apydidis,
didokasʼ 2. combien op g andʼ 3. paaugęs, nebemažasʼ 4. gana o usʼ, pódidokas Pgg, ud = pódidis 1.
assez g and, apydidis, didokasʼ 2. combien op g andʼ 3. paaugęs, nebemažasʼ 4. assez o usʼ. comme
on le oi , ous le po ipio ediniai conce né ma quen moins éle é ou plus éle é quan i é de pa icula i é
( e ais cas a d i (moyenne e plus g ande quan i é de pa icula i é) da ybos hau š aičių pa a mėse (po
9%). Moins que la moyenne quan i é de ca ac é is iques ma quan les adjec i s son ixés des no d
eikšmes). Mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu, apibūdina dau-
guma būd a džių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypa ybės kiekį (9 %) i kelias
da ybos eikšmes u inčių žodžių (3 %). as mažesnis ypa ybės kiekis gali bū i
ski ingas. daugiausia as a idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį
žyminčių edinių (62 %). Žyminčių mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky-
os ypa ybės kiekio eikšmę būd a džių ap ik a mažiau (26 %)14 .
14 dauguma mažesnį ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių (88 %) už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje.
Vidu inį ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje (49 %), pie ų i y ų
e esaiches, suds hau š aičių e eas e n hau š aičių pa a mėse (po 7 %. plus g ande quan i é des
ca ac è es signi ian s (9 %) LkŽe son ou nis seulemen de hau š aičių a mės, sudų aukš aičių
pa a mės (6 %, y ų aukš aičių pa a mės (3%). deux daibes signi ica ions ayan ediniai (3 %) son ixés
soi és e déjeune s hau š aičių pa a mėse (po 1,5 %.
en ésuman LkŽe ixée pa la épa i ion des signi ica ions du ai e des edines examinées il au
di e que la signi ica ion d'un plus pe i nomb e de pa icula i é ca ac é is ique ca ac é is ique
da an age a me žemaičių; plus g ande quan i é de pa icula i é signi ica ion ixée seulemen aux a a mées de a mes hau š aičių.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
143s ai sniai a icles /
3. IŠVaDOS
Tous les adjec i s examinés son a an dėlio po ediniai, dé i és de būd a džių (98%),
čiau de au es pa ies de langue (2%). Vediniai, cons i ués a ec deux des mêmes
signi ica ions a iksais, son a an dėlių ediniai. À le base mo join is p édélis
posusilpnina du base mo a ec p éposaga -okpasaky ą pa icula i é. da ybos
nag inėjami žodžiai p iklauso ai pačiai da ybos ka ego ijai, bend a ka ego ijos
signi ica ion peu ê e nussaina ainsi: oks, qui ma que neapp ėž ą onda i mo ju
di es ca ac é is ique quan i éʼ.
les deux da ybos po ipies ediniai son assignés selon le deg é de quan i é de
ca ac é is ique en signi ian s combien plus pe i e en signi ian s combien plus g and
olume de ca ac é is ique, que pasaku a au mo ondamen al. Tous les edins son
ca ac é isés ma que une plus pe i e quan i é de pa icula i é que di pa le mo de
base (91%). Les plus pe i es ca ac é is iques quan i é a di é en es nuances.
A an dėlio po edinių da ybos signi ica ions ela ion es p ésen é 1 ableau. 1 Len eLė.
indé iniez la quan i é de ca ac é is ique ma quinan s p édélio po edinių doybos
signi ica ions ela ionis ipas Po ipis
Moins quan i é de
g ande deux aib e
quan i é de signi ica ion
ca ac é is ique plus
ca ac é is ique
Vidu-Maž-
moyen
iau ni
mas
a i inis
PO-
214 mo s
de) pób angis (214 mo s)
(174 mo s) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 %
póp angus
mo s de) 62 % 26 % 9 % 3 % (40
Li e a Ū a e ŠaL iniai amb aška ju gis, Žiugžda juozas 1946: Lie u ių kalbos
g ama ika 1. s u ga e. amb azas saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida 1.
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu .
amb azas sau li us 2008: Lie u ių kalbos būd a džių da ybos y imai. – Kalbos is o i-
sa e dialec ologie p oblèmes 2. Vilnius: Li uiniens langue ins i u , 99127. amb azas saulius
2011: Būd a džių da ybos aida. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Daba inės lie u ių
kalbos žodynas: élec onique a ian , y . ed. s asys keinys. Vilnius: Li u iens Ins i u de
langue, 2011. Accès su in e ne : h p://dz.lki.l . dLkg − Daba inės lie u ių kalbos g ama ika.
deuxième amendé au o isa ion. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1996.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII gai enis kazimie as, keinys s asys 1990:
au eLija aMuLionienė
Kalbo y os e minų žodynas. kaunas: Š iesa.
guda ičius aloyzas 1994: Leksinė seman ika (Viene ai. Ryšiai. S uk ū os). Šiauliai:
Šiaulių pedagoginis ins i u .
jakai ienė e alda, Laigonai ė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lie u ių
kalbos mo ologija. Vilnius: Mokslas.
Lka i − Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika. a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977.
Lkg i − G ammai e de la langue Li uanien 1. Vilnius: Min is, 1965. LkŽe Li uiniens langues
dicynas (ixx, 19412002): élec onique a ian . edac o ies collège: ge ūda nak inienė ( y .
edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a
Zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2005. Accès in e ne : www.lkz.l .
Miliūnai ė i a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian es. Vilnius: Li u iens
ins i u de langue.
o ębski jan 1956: G ama yka języka li ewskiego 3. wa zszawa: Pas wowe wydawnic wo
naukowe.
Paulauskienė aldona 1983: des mo phologies de la langue Lie u ių apyb aiža. kaunas:
Š iesa. Paulauskienė aldona 2006: Les ondemen s de la mo phologie de la langue
Lie u ių. kaunas: echnologie.
Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika. Les igu es de langage: acul a y inis ku sas xi classei.
kaunas: Š iesa.
ska džius P anas 1934: Li u iens langues mo s de da yba. Vilnius: Li uanie sciences
académie, Li uiniens ins i u de langue. s undžia boni acas 1995: Li uanien bend inės
kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Pe o o se as.
amulionienė au elija 2010: pas ou la pleine quan i é de ca ac é is ique
signi ian des adjec i s (paaukš ys ipo). Ac a Linguis ica Li huanica 6263,
amulionienė au elija 2011: e as nepilną ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių
da ybos ipas: PÃjuodis i Pasasis. – Lie u ių kalba. P ieiga in e ne e:
8296. h p://www.
lie u iukalba.l /index.php?id=181 u bu is Vincas 2009: Les mo s doybos héo ie.
.
deuxième édi ion. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u .
Valeckienė adelė 1961: ac uelles langues li é ai es li uaniennes deg és
ca ac é a džių e leu s signi ica ions. Li uanien langueo y os ques ions 4, 49.
Vaskelienė jolan a 2000: Da ybiniai synonymes. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Župe ka kazimie as 1997: S ilis ika: mokomoji li ega. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
145s ai sniai a icles
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
suMMa y /
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
Mise à jou le 15 ma s 2013 d.
au eLija aMuLionienė
Mykolo Rome io uni e si e as
A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed]