126 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
esMiniai ŽodŽiai: pama inis žodis, da ybos eikšmė, neapib ėž as ypa ybės kiekis, p ieš-
dėlių ediniai, būd a džių da yba.
keywo ds: base wo d, de i a ional meaning, inde ini e amoun o peculia i y,
p e ix de i a i es, o ma ion o adjec i es.
au eLija aMuLionienė
Mykolo ome io uni e si e as
Mokslinių ice che di ezioni: lessikologia, mo ologia.
neaPib ėŽ yPa ybės kiekĮ
ŽyMin ys bŪdVa dŽiai:
P iedėŠLio POVedini da yba ano azione nell'a icolo analizza a unde inėž ą peculia i à quan i à
žyminčių būd a džių, . y. p iešdėlio po edinių, da yba. ogge o di la o o è unde ini a a quan i à
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
ca a e is ica signi ican i agge i i, ipo a i nell'accademico ele onico diziona io della lingua
Li ua ia (LkŽe). u o il ma e iale nell'a icolo è agg uppa o secondo da ybos ipi e po ipius. in
singole pa i dell'a icolo si sc i e, da quali ondamen ali pa ole sono a i esamina i a ibu i i,
analizza a ciascuna lo o doybos signi ica o.
anno a ion
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
127s aipsniai a icles ĮVadas unde inėž as, soli o non u o, quan i à ca a e is ica in linguaggio
li uano nusp esso aggiungendo a ius p e e i i e p eesaggi (p.g.: apýdailis, bal ókas, póg ažis,
pag ažùs, pãg ažokas, žas as e e c.). / analizza a nede ini a quan i à ca a e is ica nell'a icolo
segnalinci a ibu a džių, più p ecisamen e da an idėlio po edinių, esis en i accademico dizzieno
Li u iansche nella e sione ele onica ( oliau LkŽe) da yba. de ini o quiki di ca a e is ica
nell'a icolo è conside a o il signi ica o della pa ola di base. Dakai si pa la su sogge o o ogge o del
u o e pa e (neapib ėž o quan i à) aišką. quando l'ogge o è quan i à sconosciu o o insigni ic us,
cioèi cioè, unde inėž as, iene usa o unde inėž o quan i à kilmininkas. il e mine unde inėž as
ba inės lie u ių kalbos žodyne eiksmažodžio apib ėž i an a eikšmė pa eikiama
okia: „pa ody i dalyko a eiškinio ibas“. neapib ėž as kiekis įp as as g ama ikoje,
nell'a icolo iene usa o solo pe desc i e e l'ammon a o inde inėž a della ca a e is ica; al e
ca ego ie ca a e is iche pe gli a ibu i lega i con l'inde inimen o o l'inde inibili à (seman iche o
g amma icali, ad esempio, con la de inizione lega o alle o me in e žiuo ine degli a ibu i (ž . dL) sono
mol o poco sc i e nella le e a u a linguis ica sui ma ca o i di ca a e is iche inde ini e. ino
adesso sepa a amen e essi del u o nenag inė i (ž . amulionienė 2010, 2011)2. nell'a icolo analizza i
a ibu i i sono solo pa e di u i ques o medesimo ca ego ia di da ybos appa enen i delle edine.
1996: 174–177)) čia nekalbama1 .
ali agge i i in lingua Li uanei cos i uiscono e con al i da ybos a iksais. su p edelli: ap- (apdailỹs:
dailùs), apy- (apýdailis: dailùs), ci ca- (ape i ščias: iš as), a o- (a ó e is: ẽ as), pa- (pag a žùs: g ažùs),
p a- (p ažã: žãlias), p i- (p šlubas: šbas), p ie- (p ežalias: žãlias), p o- (p óske sas: 2 skesas), są- (spilkas:
plkas), p eesaglù: - de inokas (g ažókas: g ažùs), -s as (žas as: žãlias), - as (paš as: 2 pálšas), -a o as
(×paika ó as: pakas), con keliais da ybosliu a iksais: p iešdė p iei p iesaga -(i)okas (p eku či:
kudėokas), p iešliu p ai p iesaga - p iesilis (p aši ilis: š as), p iešdėliu p iesaga - pagi ó as
(pagi ó as: g as) e pai 1 unde ini u e quan i à di dis in i i dis in i i. Ques e pa ole sono chiama e
a ibu i i del g ado a o zanabile (ska džius 1934: 134), p oximybinę eikšmę žyminčiais būd a džiais
(ska džius 1934: 456), simili udine eikšmę u inčiais būd a džiais (o ębski 1956: 332336), a ibu i i di
a o zamen o e quan i à (dL 1996: 191kg238), deminu y ais (a ima deminu y ams da ybos eikšmė)
(amb azas 2011: 56) e . .
2 comun inès lingua ca a e is i a džių da ybą de aglia amen e desc i e adelė Valeckienė (dLkg 1996:
191238). qui già gli a ibu i i engono classi ica i non secondo da ybos a iksus, come è s a o a o ino
adesso (P ano ska džiaus, janio o ębskio e k .), ma secondo da ybos signi ica i. kalbininkė ha dis in o 6
ca ego ie di de i a i i agge i i: 1) ca a e is iche a o zamen o e quan i à agge i i; 2) a ibu i di
ca a e is iche in e ne; 3) a ibu i delle ca a e is iche es e ne; 4) simili e ca a e is iche
ca a e is iche adjec i i; 5) esclusi iamiei specie a ibu i i; 6) esul an i ca a e is iche a ibu i i
(ž . dLkg 1996: 191238; Lkg i: 550−601). s o ia dela i o degli a ibu i i dal più an ichi empi ino al p esen e isnag ina a soleiaus amb azo (amb azas 2008: 2011).
128 ac a
au eLija aMuLionienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
P iedėŠLio POVediniai
LkŽe di u o o a o 214 p ededėlio po edinių, segnalinčių neap inėž ą ca a e is i
quan i à. Tu i po ediniai del p e e o, esamina i in ques o a icolo, appa engono allo
s esso ipo d'addebia3. Tu e le pa ole esamina e sono da ini, che sia o malmen e, sia
seman icamen e si basano sulla pa ola base. ciascuno da inys è d ina is ha da ybos
base e o man à (u bu is 2009: 212). da inys segna de e mina a ma e ia o enomenio
non di e amen e, e pe in e pininkà, al a quella lingua pa ola o qualche pa ola. as
a pininkas y a pama inis žodis (amb azas 1993: 8).
nus a un e mine ondamen ale e un mezzo di da ybos, ul e io men e nell'a icolo
analizza a da ybos signi ica o. è eikšmė, uscen e dalla pa ola da o ma delibazione, in
al e pa ole dal amminio s uk u inių sandų e il lo o appo o (u bu is 2009: 173). degli
al i pa bininkų lei iene chiama a s u u ine da inio signi ica o (Paulauskienė 2006:
22). desc i endo da ybos signi icazioni conce oà aloyzas guda ičius la conside a
dalimi, am ik a jos modi ikacija, papildymu“ (guda ičius 1994: 11). ski iama in-
di iduali, a ski am da iniui būdinga da ybos eikšmė, i g upinė, būdinga isai da-
leksische signi icazioni sudedamąia ini g uppoei. a icolo, sulla base della pa ola
seman ine s u u a, e più p ecisamen e del e mine base lecksine signi icazioni e
doybos o man o appo ou, de e mina e indi iduali di ogni edino doybos
signi icazioni e comune po ipio e ipo doybos signi ica o, pe ché doybos signi ica o u i
non solo singoli ediniai, ma e lo o g uppi bei classè − ipi e ca ego ie daybos. da ybos
ca ego ia è edinių klasė, a en i gene ale da ybos signi ica o e speci inių da ybos
a iksų (amb azas 1993: 10; plg. u bu is 2009: 329). Secondo ques o, se a acca o al
adicale p edélis pokeičia del adicale galūnę, o no, si dis inguono due po ipii di da iby:
pób angis (: b angùs) e pób angus (: b angùs).
sulla base LkŽe ma e iale, nella p ima pa e di ques o a icolo iene analizza a 166
po ipio pób angis būd a džių edinių, 7 allo s esso po ipiu a ibuibili da
daik a a džių e di uno pa ecipan e edinio a iba e a iba signi icanze. second o
nella pa e dell'a icolo s essi s essi aspe i desc i i 40 po ipio pób angus būd a džių edinių.
1 . Po ipis
pób angis (: b angùs)
1 .1 . Pa ole di base
LkŽe o a e 174 unde ini a a quan i à ca a e is ici signi ican i agge i i, appa enen i a ques o
po ipiu, il cui dis in iamoi ca a e is ica − p edėlio pop idėjimas alla pa ola a insieme con galūnè
pe i im. Pama ino pa ola galūnė cambia a in -is, ecc.: póbal is (: bál as), pó ėlis (: ėlùs), di una pa ola in
-ys, ecc.: pob auzgỹs (: b áuzga). 3 Il ipo di e bis ica comp ende e p incipali ca a e is iche di
e bis ica: 1) il signi ica o di doybos [...] 2) il ca a e e lessicale g amma icale della pa ola base (da ybos
pama o) e 3) doybos o man ą (u bu is 2009: 293294).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
129s aipsniai a icles /
Tu i in ques o posky ia esamina i būd a džius secondo la pa e del linguaggio
della pa ola ondamen ale si possono scompa i in būd a džių, daik a a džių e
pa ecipan i edinius. Secondo la pa ola di base galūnę būd a džių edinius (166
pa ole) si possono suddi ide e in due g uppi: -(i)as galūnę con enen i onda i i
pa ole ((a); 95 pa ole) e būd a džius, le cui ondamen ali pa ole iniscono galūne -us ((b); 71 pa ola).
(a) -(i)as galūnės ediniai: póankš is (: añkš as), 2 póaukš is (: 2 áukš as), póbal is (: bál as),
póbasis (: bãsas), póbė is (: b as), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (:
pódidókas) pó4, pódie o is (: giñd as), plio ógis (: glió as), póg ei is (: g e as), g ynis (:
(: die ó as), pódykis (: 1 dỹkas), pód ėgnis (: d gnas), pód ungnis (: d uñgnas), pód ū is
(: d  as), pógel is (: 3 ge as), pógel onis (: gel ónas), póge is (: 1 gẽ as), pó gied is
g ýnas), longis (: 1 l- as, póleng is, l as, x-pen is (: pólas), pólas, lnas, lnas, lnas,
gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), póka š is (: ká š as), pókeis is (: kes as),
pókie is (: ke as), póklienis (: klenas), pók ei is (: k e as), ×pókūdis (: ×k das), póku -
čis (: kučias), póku is (: kučias), pók ailis (: k alas), pólaibis (: láibas), 2 pólais is
pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómen-
kis (: meñkas), póminkš is (: mnkš as), pómi is (: m as), pónaujis (: naũjas), pónedo is
(: nedõ as), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópik is
(: 1 pk as), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas),
póplonis (: 2 plónas), póp as is (: p ãs as), 2 pó ainis (: 2 áinas), pó aišis (: áišas), pó-
audis (: aũdas), pó audonis (: 1 audónas), pó es is (: ẽs as), pó e is (: ẽ as), pó udis
ùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pó pósenis (: sẽnas), pó pósiau is (: 1 siaũ as), pó pó pó pónis
nas), pó skys is (: skýs as), pósk iauznis (: sk iaũznas), ×pósk umnis (: ×sk unas), pó-
s ip is (: s p as), pós o is (: s ó as), pós iukis (: 2 s iùkas), pós eikis (: 1 s ekas), pó-
(: sipšal is (: šál as), pó póšil is (: 2 ši as), pó pó póši mis (: š mas), póšiu k póš is (: póšiuk),
póšlapis (: šlãpias), póš eplis (: šẽ plas), pó pó pó pó ekinis (: 1 íkkinas), 2 pós y is (: pó as),
uš is (: i is (: i is), umpis (: 2 pas), póš is (: uš is), pó i is (: i is (: i is),
žžinis (: žinis), žinis (: žinis), žinis (: žinis), póžinis (: žinis), póžinis (: žinis), žinis (: žinis , 2 žinis , 2
žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis ,
- pó póus galūnės ediniai: pó póanks is (: anks ùs), pó pó póaš pos is (: aš ùs), pó pó
póbaisis (: baisùs), pó baugis (: baugùs), póbjau is (: bjau ùs), pób angis (: b angùs),
póbud is (: bud ùs), pódukslis (: dukss), 2 póga sis (: ga sùs), pógausis (: pigógs), pógilis (:
gils), pógis (: g ažó is), pólù a (: amùs), pókis (: ka s), pókis (: pókis), pákis (: pákis), pákis (:
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis,
130 ac a
au eLija aMuLionienė
Linguis ica Li huanica LXVIII
pó: pó póu dùs, pópóskūpis ( pó pó póskūpùs), 2 póslėnis ( póslėnùs), póslidis ( póslùs), 2
póslydis ( póslùs), póposmagis ( pómagùs), póposmailis ( pósmailùs), póposmulkis ( pósmùlkus),
2 pó pó pó pó snūdis ( póūdùs), pópos aunis ( s aunùs), pós ís ( pó isambùs), pós a is (
pós a ùs), s unkis ( pós ùs), pópos ( pó isùs), pó is ( sùsùs), sùs (sùsùs), sùs (sùsùs), sùsùs
(sùsùs), sùsùs (sùsùs), sùsùs (sùsùs), sùsùs (sùsùsùs), sùsùs (sùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùs),
sùsùsùs (sùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùsùsùsù),
sùsùsùsùs (sùsùsùsùsùsù), sùsùsùsùsùs (sùsùsùsùsùsùsùsù), sùsùsùsù
(sùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsù-
sùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsù), Secondo il e bo base galūnę
daik a a džių edinius (7 pa ole) si possono suddi ide e in es g uppi: in pada y us da
galūnės -a u inčių daik a a džių ((c); 3 pa ole), a iu o da galūnę -as con enen i
daik a a dzii ((d); 3 pa ole) e a oy us da galūnę -ys con enen i daik a a dzii ((e); 1 pa ola).
(c) pob auzgỹs (: b áuzga), pó aganis (: ãgana), pó umpis (: 2 ùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas),
pó a gšis (: agšas), pó ilkis (: ikas).
(e) pó inginis (: 2 inginỹs).
sepa a amen e a es iamo discu e e qualche cosaik a a džių edinių pama inių pa ole
s abilimen o. appa i ebbe che possibili due ques e edine ondamen ali pa ole, ad esempio:
ganis gali bū i pada y as iš daik a a džių ãgana a ba agãnius, pó a gšis iš agšas
a ba agšis, pó ilkis iš ikas a ba lkė, pó umpis iš ùmpa a ba ùmpis. išanaliza us
edinys pó a edinių e possibili ondamen ali pa ole signi ica i, spiegò, da quale pa ola
edinys de i a o, ad esempio: pó aganis kiek aganiškasʼ, ãganiškas būdingas,
appa enen e aganaiʼ (ne ...a aganiʼui). aigi o iamen e, che l'a o si basa su una pa ola
più consue a ( agãnius s esso è a o da la pa ola ãgana e ha supplemen a e semą y asʼ,
che non impo a a a o, donando ca a e e a dį pó aganis). anche così sa ebbe possibile
spieghi e di al i edini ondamen ali pa ole scel a. si può a e ma e, che ondamen ionali
pa ole conside a ei ini da ybiamen e semplici pa ole: agana, umpa, a gšas, lupkas.
all'al a dubbio a possibile pa ola base scel a è aiu a o LkŽe issazione dell'a ea di consumo
issojamo. Vedinys pó inginis, LkŽe зафиксированный ad iliškio e kelmės районами,
po ebbe esse e de i a o da būd a džio inginus5 o daik a a džio inginỹs. Il p imo è
isc i o da Molė ų e u enas ajonų, men e il secondo iene issa o in u a Li uania. La
equenza di consumo della pa ola pe me e a e assunzione, che edinys pó inginis è
de i a o da daik a a džio inginỹs. o a o uno eikiamosios ūšies bū ojo ka inio empo
pa ecipio edinys ( ), a o dal i iškosios giminės ienaskai os a dininko linksnio più
co o del kamien a ian e (in al e di e ni ès as ul e io men e p aplė p iesaga -us-).
( ) pópasiu is (: pasiù ęs).
5 LkŽe nesuki čiuo .

neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
131s aipsniai a icles del conside a o po ipio ediniai a mėse a ijuoja6. / lo o
ca a e is ico one ico (1 caso) e mo ologico a ija imas (8 casi). Uno esempio di
a ijamen o one ino, di o igine p iebalsių n e m a ija imas (h), appa so a causa del
šaknyje u in is balsių i i y ski ybių (g), pe im ų iš a i inkamų pama inio žodžio
a ian ų, p z.: slydùs ʽž . slid󰅧sʼ = slidùs. ki am pa yzdžiui būdingas mo ologinės
a o che būd a džio edinys pó e ksnis (: e ksnùs) sa à subi ęs daik a a džio
eksmas an inį (analoginį) e e o, a causa del quale appa so o ma pó e ksmis ž .
po e ksnisʼ. abbiamo a ibu i i signi ica i i LkŽe non scindono: aiškinando edinio
pó e ksmis indica o in edinio pó e ksnis. o a o p incipalmen e lo s esso signi ica o
lessico che hanno, ma di e samen e chichiuojamo ga- (i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2
lūnių -is i -ys galūnių a ian ų ((i); 7 a ejai).
(g) póslidis (: slidùs) ė . − 2 póslydis (: slydùs . ž . slidùs) už .
(h) pó e ksnis (: e ksnùs) jnšk, Ps − pó e ksmis (: e ksnùs) s .
pósausis e ž, ė , g š, k k, slm, s , Vn, Ž − posausỹs Ž ; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll;
pós o is ė , s, sb, sld, s − pos o ỹs g g; pósū is d , j, m, sb − posū ỹs k , jn;
póš iesis bŽ506, m − poš iesỹs l; pó umpis M.un − po umpỹs T 7.
6 Kalbo y os e minų žodyne a ian u si chiama o pa ies kalbos iene o ski ybė. [...] a ian i no malmen e
hanno apaccia unzione e di e isce solo l'esp essione, pe ques o so en e si dice che si a i di p esen i
di e se ealizzazioni dello s esso singolo uni à linguis ica (gai enis, keinys 1990: 225). okiai a i di samp a a
p i a ia e kazimie as Župe ka. egli dis ingue is specie di a i: one inius, da ybinius, accen inius. Va ian i
(ypač one iniai i da ybiniai) y a a imi bend ašakniams leksiniams bei da ybiniams sinonimams, ačiau
dauguma ski iasi s ilis iniais a spal iais bei a ojimo s e omis. aigi a ian ai y a būdingi isiems
kalbos lygmenims (Župe ka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) a ian u adina „ o
pa ies žodžio, o mos a sin aksinės kons ukcijos ki ą pa idalą.“ i a Miliūnai ė monog a ijoje „da-
ba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai“ ski ia ke u is a aminius a ija imo klasi ikacijos aškus:
leksinį, g ama inį, ga sinį i g a inį a ija imą (Miliūnai ė 2009: 164–177). ašydama apie da ybinius
sinonimus jolan a Vaskelienė nu odo, kad „žodžio a ian ai – ai jo a mainos, besiski iančios neesmi-
niais one iniais, mo ologiniais požymiais, ku ie nekeičia eikšmės“ (2000: 13).
della pa ola 7 g uppo (i) a ian i di consumo a eal sulla base LkŽe ilius acine ma e iale indica che -is galūnės
ediniai p incipalmen e e odyne isc i e e da aukš aičių ( in i e aka ų) e žemaičių (pie ų e šiau ės) a mių.
Ques i a ibu i si issano Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis, pós o is, amygaloje − pósū is, póš iesis;
kėdainių . su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio . salamies yje − pójuodis, subačiuje −
pósū is, pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje − pós o is; el . Ža ėnuose − 2 pósausis,
gadūna e − pójuodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos . da bėnuose − pósū is; ace −iniuose
pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis; Za asų . duse ose − ×póskūpis.
galūnės -is ediniai issuojami e a. juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M. un ulio (pó umpis). poskūpỹs,
galūnės -ys ediniai LkŽe iksuojami ik žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. okių edinių LkŽe
už ašy a elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .: Šilalėje
k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungės . e uose po umpỹs. due di ques e galūnè
ediniai pojuodỹs e posū ỹs LkŽe isc i i da kazimie o jauniaus aš i. LkŽ il da o o ni o non indica l'au en ica
a ea di di usione edinių. Ve odyne il pa ola può esse e nonž iksua o, ma ques o non signi ica, che esso ame
plo e e non ojamo, quindi nell'a icolo analizza iamo geog a io edini spli imen o do ebbe esse e alu a o
come apy ikslį. al edinių a icolo indicano le zone di cui-
132 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII non solo ediniai, ma e le lo o ondamen ali pa ole
au eLija aMuLionienė
a ijuoja. o a o p incipalmen e mo ologiche a i di (34 casi), alle pa ole
ondamen ali quasi non ca a e is ico one ico a ija imas (1 caso). analizzando le
a ian i mo ologiche isul ò che in un caso gli a ibu i del po ipio in ques ione si anno
da base pa ola, con enen e galūnę -us (no s esis e e a ian e con galūne -as), eg.:
póbjau is: bjau ùs (2 bjaũ as), negli al i a ius a e si a ibu i si anno da base
pa ola, con enen e galūnę -as (no s pó exis ū e a ian e con galūne -us), eg.: pólaibus:
láibas (laibus). desc i endo a ian i delle pa ole ondamen ali analizza o a eale del
consumo di ques e pa ole sulla base solo LkŽe da i. de e mina e, da cui pa ola a ian o è
de i a o il e mine base, spesso non è semplice. Pama iniu pa ola è conside a o un
e bo, il cui geog a is spla imas a imas edinio geog a iniam spla imui. sono pa ole le
cui due a ian i si issano nelle s esse e messe, come e i lo o ediniai; in ques o caso
iene gua da o, quale ondininis pa ola зафиксирован географически ближе того места,
где записан веinys. se edinys issa o solo a mėse, e il suo uno delle a ių è solo nei
sc i i, ques o maggio e p obabili à, che quel edinys de i a o da a mėse usa o
a ian o. Si e i icano casi, quando edinys isc i o solo da sc i i ini on i, e le sue
a ian i issa e da a mian. allo a gua diama, da quali sc i i di on i la pa ola isc i o, i.
i., chi è au o ius, da do e egli p o enęs. sulla base di ques i c i e i si assegnano ediniai
da galūnės -as a ian o ((j); 18), casi ediniai da galūnės -us a ian o ((k); 16 casi). Locali à,
nelle quali isc i i e edini, e le lo o ondamen ali pa ole, es o pab auk os.
(g) ediniai da -as galūnės a ian o: póankš is sk (añkš as a m, dkš, yl − 1 ankš ùs m); pód ėgnis m
(d gnas dkš, k , Pl , dm, sln d ėgnùs V ); pód ungnis Všk (d uñgnas al , ds, Lk , up, Vb d ungnùs
Ldk, skd ); pókis k s (kučias a m, b , dkš, d sk, ds, d , j b, g z, k , Lb , Ml, M j, Pl , Pmp, Pnd, od,
sln, Š , Žln − 2 ku as yl, k ù, sn − ku s (solo smn, Šd laibus (solo sc i uose)); pólais is Vdžg (las as
als, b , kl , Plk lais us (solo sc i uose)); poleng is e ž (leñg as alk, b b, dkš, ds, gs, jnš, jnšk, kal,
aš uose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, as , b s, ds, kb , k k, Pc, Pn, P ng, sb, sk ,
Ml, M j, Mžk, Pc, Pl , Pl , P ng, Ps, Pš, m, sdk, Š s, Vb, Vlk, Z leng ùs ad, b s b ž, ė , jnš, k g, k š,
nmk, Pkl, Plm, d, dn, sg, Vdžg); pólen is kb, sb (×leñ as ad, an, dl, k k, Ldk, Pnm , s n, Š nč, , Vb −
×len ùs bsg, Pc, m, Šmn); pómi is Š s (m as k ok, sn , Vlk − mi ùs ds, g ž, k g, Vlk, Lp, M s, M j,
Mžk, P n, sd, skd, Škn); pósk iauznis gn (sk iaũznas kl , k k, Lkm, Ml , Plš, sld, Š nč, gn
sk iauznùs Mžk, skd, sln , Š , Vkš); pós ip is k k, sld, Vš (s p as adm, alks, aln, an , an z, b , dgč,
dgl, dgp, dkk, ds, ė , imb, g d, jd, j b, km, kp, k ns, k s, k š, k k, kz , se essi engono issa i LkŽe. Le
abb e iazioni dei luoghi co ispondono LkŽe o ni e abb e iazioni. desc i endo a mes si basa alekso
( ik aš uose)); pósk umnis nmk (×sk unas j b, Vl, V − ×sk umnùs b s, jd , k s,
gi denio e Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacija Lie u ių kalbos a lase
(Lka i; zml. n .1).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
133s aipsniai a icles /
Pssn, Lk , Ln, Lpl, Ml , Mžš, Pb, Pnd, Pnm, ð, dn, sb, sdk, slk, skd , slm, sml, sn , sug,
s n, gn, šk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − s ip ùs, aps, bsg, b m, dbč, dgp, dkk, dkk, ds,
ds, d , l, kš, ð , jd , j b, jz, gd, ml, g šl, g z, kal, kb, kl , k č, k kl, k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k ,
k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k póšiu kš is
ds, m (3 šiukš as ds, d , k , Ml − šiu kš ùs aln, eiš, ė , kai, kb, kl , kl , k s, Pls, Pmp,
PnmŽ, P ng, P , sk, sk b, slm, Vdn, Vdžg ukš šičias Psn); póš eplis m (š ẽplas alz,
bg , dkš, d sk, ds, dsn, gd , jnk, k n, Lkm š eplùs ( ik aš uose)); pó y is (solo
sc i uose) ( ý as akm, b ž, bs, dgp, g šl, Plng, P n, sln y ùs g d, gd , Pč, Pl, smn,
s n, sz); pó uš is (solo sc i e) ( ùščias al, bsg, čk, d sk, eiš, yl, g šl, g , jnšM, j b,
Lš, klm, kl , kl k, km, kpč, k š, k , Mšk, M j, n , Pč, Pln, Pl , P , dn, od, skd , sk ,
smn, s j, Šk , Šll, Šmk, l, g, k, Vl, Vl, Vš, Žgč, Žl, ù dk k g); pó ilgšnis k kl ( lgšnas Lk , Pl , sln , Vkš lgšnus gd, g g, kl, k , Ž ); póž ai is ė (ž a as b ž, b m, dglš, dkš, d sk, ds, g , j b, js , kli, klp, kl , Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk, P ng, mš, skp, slk, smln, s n, Šd, Šl n, ak, g, Vlk, Vk , V , žl žùs jnš, kai , Ž, kp, Lnč, Lp, Lš, Pšl, k, su ai ).
(h) ediniai iz -us galūnės a ian o: póanks is slm (añks as dglš, dkš, ds, g ž, P ng, sk
anks ùs ig, klp, Lnk , Pls); póbjau is m (bjau ùs alk, dkš, ė , g g, gs, Lkš, Lž, M j, Pn,
m, sdk, V − 2 Pg, Ps, Psn, k, slm, užp, Vb, Z , Žg dùkslas (solo in sc i i)); jd pólomi
bjaũ as bjaũ as Lkm, Pp , slk, Vln); póbud is jd (bud ùs b g, dkš, do , kp, nmn,
sk , Š nč, Zp – bud as ( ik aš uose)); pódukslis Pnd (dukslùs ap , bsg, čk, Lnk ,
(lomùs Pš, Šl, Vb − 4 lõamas Paį); póplokš is (solo sc i uose) (plokš ùs (solo
sc i uose) − 3 plókš as k plókščias Šlč, Š s); 2 pó ūgš is up ( ūgš ùs dgč, ė , jnš,
k š, Lš, M j, Mžš, ob, Pb, dm, skp, smn, Šauk, Vdžg gš as b , end, imb, jnšk, k š, Lk,
Lk , Lz, nm, Mžš, Msč, Pgg, Š, P n, dn, Š s, Ms , za , Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs
akm, an, b , g k, j b, jž, kp, klk, k sn, k š, k , k , M s, ob, Pnd, Ppl, Pšl, Šl, u , gn, Vj,
Vs, Žg, Žml −skūpas als, a m, e ž, g , g g, Pls, sd, sln , l, Ž ); 2 póslėnis m (slėnùs b ž,
ds, k s, k š, Ln, Mžš, d, sdb, Vlž − 2 slnas d); pósmailis (solo negli sc i i; isc i o j.
elisono negli sc i i, che nasce da kupiškio .) (smailùs akm, als, (sū ùs db, d , g , g ž,
kl , k k, L , Pšl, mč, Šl, u , Žg s as dglš, end, e ž, Vdžg ( amp ùs j b, jnš, g d, kl, kl,
eig, yl, jnš, j b, kal, klp, k š, n , Ms, Plš, Pl , d, dn, sd, skd , sln , Š , l, k,
Vdžg, V n, Vš , Žln – smalas dbk, ds, Lp, L , M k, Pp , mš); pósū is d , k , sb
k p, pln, Pl , Pp , sk, ms, sl, šmk, Va n,
g d, g šl, Lk , Pj, dn, Š , Vn); póšykš is ds, slm (šykš ùs alz ,jnšk, jž, klk, km,
k i, Lnk , Mžk, ob, on, Pnd, Ps, mš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vg , Žml –
šýkš as do , jn, k s, k , Ms, Pmp, P k, sb, sk b, sln , lž, Vb, Žml); pó amp is
Vš , Vd, Vdk, Vdžg – ap as ( ik aš uose)); 2 pó ykis slm, gn ( ykùs ad, an,
dglš, d sk, d , igl, yl, Lb, kl , kp, kp , Lnk, Lš, Mlk, M j, Mžš, nm, Pč, P ng, P ,
k, slm, sln, smal, s j, sug, s ak, s n, Š nč, užp, g, gn, , V n, Vs, Žln –
134
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ỹkas dg, d , g dm, klp, k g, M j, Plng, P k, Ps , g, od, sn, sd, Š , lž, Vlk,
V n ); pó ėlis za ( ėlùs dkš, e ž, jz, ob, Zp − 2 las kl , Pb, n, slm, smal, sas (solo
Vg ); 2 pó ėsis ( ik aš uose) ( ėsùs dg, dkk, d sk, eig, end, g k, kl , k š, Lp, Lš,
Ml, Mlk, Mš, nm, Pl , P n, Pšš, dn, Mš, s n, Šlu, Š s, kn, , Vd, Žml2 − ė-
sc i uose)); póžiaud is (solo sc i i in; isc i o Lau yno i inskio sc i i, che è kelęs da
za enčio) (žiaud ùs , sd, Š s, už , Va n, Vkš, Vš žiaũd as Lk ). da LkŽe a mių (a ski ais
casi e sc i y inių šal inių) ma e iali ede e, che g uppi (j) a ian ų galūnės -as ediniai
insc i i in u i gli aukš aičių e žemaičių šnek os, a galūnės -us a ian i ca a e is igesni
no d e sud dei žemaičių šnek om. al e galūnių a ian i di g uppo (k) galūnės -us ediniai
isuojami alš aičių i žemaičių pa a mėse, e galūnės -as a ian i y ų e aka ų aukš aičių
pa a mėse. maggio pa e po ipio pób angis ca a e is i a zii è a o da d iskiemenių
ca a e is i a jii, pochi a e da mol iiaskiemenių (iš es inių) ca a e is i a jii, eg.:
pógel onis (: gel ónas: ge as), pómėlynis (: mlynas: mlas), pónedo is (: nedõ as: dõ as),
pó audonis (: 1 audónas: aũdas).
1.2. il signi ica o dell'a e
u i gli ediniai a a i nell'a icolo signi icano una ce a quan i à di ca a e is ica de a dalla pa ola
base, di e isce solo quell'a ibu o a spal is8. Po ipio pób angis comunei da ybos signi ica o nascoma
così: oks, che ha qualchekiek onda i o pa ola in odo a e ca a e is icheʼ. pe de e mina e,
quan o e quali di quei signi ica i onalioni può nuda ybos signi ica i. Žiū ė a, come LkŽe de iniebile edinio
saky i nag inėjamo po ipio būd a džiai, analizuo os isų edinių indi idualios
leksinė signi ica o. nag8 P imadėlio po- būd a džiai sono p incipalmen e usa i al signi ica o p oximibbina
žymė i (ska džius 1934: 456). ali agge i i signi icano s esse s esse ca a e is iche un al o g ado,
no malmen e debpnesnį (amb aška e k . 1946: 173174). jano o ębskio Lie u ių kalbos g ama ikoje
(g ama yka języka li ewskiego) p iešdėlio po ediniai polais is, po ūgš is sono conside a i come
simili udine signi ica o u in ys (o ębski 1956: 332336). adelė Valeckienė nell'a icolo daba inės lie u ių
li e a ū inės kalbos būd a džių laipsniai i jų eikšmės sos iene che ques o p ededėlio ediniai signi ica
in gene ale non u a la piena quan i à ca a e is ica (Valeckienė 1961: 49). P iešdėlio ca a e e dei nomi
anche mos ano non del u o la piena quan i à di ca a e is ica esp essi dalla pa ola p incipale [...].
eas e n alš aičių a mėse [...] essi qui indicano mol o piccola quan i a' ca a e is ica denškiama col
e mine p incipale, che si può esp ime e con le pa ole upu į, anco a upu į (Lkg i 588). e aldos
jakai ienės, adelės Laigonai ės, aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos mo ologijoje a minimus e po-
(jakai ienė 1976: 263265). Paula aldonosuskienės della lingua Li uania nel delib ajo della mo ologia p e-dėlio
po- ediniai sono conside a i meno in enso in ensi umą žyminčiais būd a džiais (Paulauskienė 1983: 6979;
100103). būd zji con p e ezionio po- [...] signi ica non u a la piena quan i à ondamen ale pa ola de a
de a ca a e is ica. [...] de e mina i p e ix del ca a e e indicano un po' oppo g ande, no ma
supe an e la quan i à di ca a e is ica de a dalla pa ola base [...]. P edėlio ca a e e e zii segnano
anche legge i ì anco a mancan e quan i à ca a e is i (dLkg 1996: 225). amb azo i iene, ques i
p e e i i agge i i nel lo o signi ica o sono icini deminu i i (amb azas 2011: 56).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
141s aipsniai a icles galūnių a ian ų g upės (d) galūnės -us ediniai iksuojami
aukš aičių i žemaičių a mėse, e galūnės -as a ian i solo aukš aičių a mės y ų i
pie ų aukš aičių pa a mėse. due ediniai − pó ūgš as e pósūd us − isc i i in quegli
s essi luoghio esse, do e za ixa e e le lo o pama iniai pa ole.
maggio pa e po ipio pób angus būd a džių è a o da d iskiemeniów, qualche da
mol iiaskiemeniów (iš es inių) būd a džių, ecc.: pókalno as (: kálno as: kálnas),
pó elniškas (: élniškas: élnias), pó y iškas (: ý iškas: ý as).
2.2. signi ica o dell'a ibio
Tu i in ques o so ky ia analizza i edini segna unde ini a a quan i à ca a e is ica,
di e isce solo quella ca a e is ica a spal is. Po ipio pób angus comuneia da ybos
signi ica o nascoma così: oks, che ha qualchekiek ondamen iniu pa ola de oi e
ca a e is icheʼ. analizzando indi iduali signi ica i daybos žiū ė a, come LkŽe
nsakoma edinio leksinė signi ica o. Vienų edinių signi ica o nasakoma p ie eiksmiu
upu į ( upù į
almeno quan o, un poʼ (LkŽe)), al i p ie eiksmiu gana (ganà 2. ge okai ʼ (LkŽe)). in
base agli indi iduali a ibi signi ica i u i gli a ibu i suddi is i in di e si g uppi: in
media o io base pa ola de o de o quan i à ca a e is icus dis in i i, il signi ica o
di ques 'ope a del g uppo nsecoma oks, che gana... ((ʼa); 26 pa ole); e in meno del
medio ondamen ale pa ola de a di quan i à ca a e is ica ma cinan i agge i i,
ques o g uppo del la o o signi ica o si desc i e oks, che upu ì...ʼ ((b) 9 pa ole).
sono edinių, segnalinčių quan o maggio e quan i à ca a e is ica ((c); 3 pa ole). A
seconda dal con es o du ediniai può a e e due da ybos signi ica i: il medio
quan i a i o di ca a e is ica e quan o più g ande quan i a i o di ca a e is ica,
che poci a ondamen ale pa ola. en ambi i signi ica i di ques a a a si
de iniscono oks, che gana...ʼ e oks, che quan o pe ...ʼ (d).
(a) oks, che gana...ʼ: pób angus gd ž . pob angisʼ = pób angis gana b angus, apyb angisʼ,
pódailus d gana dailusʼ, póilgas Lz ž . poilgis 1ʼ = póilgis 1. apyilgisʼ, pódidelis g šl, Vdk, Žlb 1.
ede e podidis 1ʼ 2. ede e podidis 3ʼ 3. gana gaususʼ = pódidis 1. abbas anza g ande, apydidis,
didokasʼ, póge as als ž . pogʼe is = póge is 1. apyge is, abbas anza piace ole, nepik sʼ 2.
abbas anza ada o, isponden e, non del u o b as asʼ, pójauns Lz ž . 2 pojaunis 1ʼ = 2
pójaunis 1. abbas anza gio ane, apyjaunisʼ, pókalno as Lk gana kalnuo asʼ, póka š as Š s ž .
poka š isʼ = póka š is apyka š isʼ, póka š okas Š s gana ka š as, empe amen ingas,
ais ingasʼ, pópalaikis už nelabai ikęs, menkokas, apypalaikisʼ, pó e okas (solo sc i uose)
apypo ʼe is, pókeis as kl Ž, Š s. pókeis is = pókeis is eskeis is =, pó isas als ž . po e is 1ʼ =
pó e is 1. apy e is, ne ankusʼ, pó ūgš as als, LzP, Š s ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ,
pó ūgš okas Lp ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pósaldus als ž . posaldisʼ = pósaldis
apysaldisʼ, pósiau okas Lp apysiau is, posiau isʼ, póskys okas Lp gana skys asʼ, pósūd us ds
apys o is, s o okasʼ, pós angus als gana s o as, i asʼ, póšils as ( ik aš-

142
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
uose) apyšil isʼ, póšil as Pl ž . pošil isʼ = póšil is apyšil is, šil okasʼ, pó amsokas (solo
sc i uose) apy amsisʼ, pó ėsus d ž . 2 po ėsisʼ = 2 pó ėsis gana ėsus, ėsokasʼ,
pó idu inis (solo sc i uose) ž . pa idu inisʼ = pa idu nis idu inokasʼ, pó y iškas ( ik
se) ʽgana y iškasʼ.
(b) ʽ oks, ku is upu į ...ʼ:
aš uopóbugš us ( ik aš uose) bailokas, bugš okasʼ, pód ungnas Pl ž . pod ungnisʼ =
pód ungnis apyd ungnisʼ, pók ei as Lp ž . pok ei isʼ = pók ei is apyk ei isʼ, popilkas nč ž .
popilkisʼ = pópilkis kiek g icas, g kokas, apypilkisʼ, póplikas Š s ž . poplikis 2ʼ = poplikis 2.
g ynokas, apynuogisʼ, pósuk us up apysuk isʼ, póšil okas Lp kiek šil as, apyšil isʼ, póšykš as
( ik aš uose) ž . pošykš is 1ʼ = póšykš is 1. apyšykš isʼ, pó elniškas ( ik aš-
uose) ʽž . po elnisʼ = pó elnis ʽ upu į elniškasʼ.
(c) ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ:
póankš okas a m ʽž . poankš isʼ = póankš is ʽkiek pe ankš as, apyankš isʼ, pómažokas
ž . a m pomažis 1ʼ = pómažis 1. upu į pe mažas, mažokasʼ, pó umpokas Lp, Lš, s j
kiek pe umpasʼ.
(d) oks che gana...ʼ e oks che quan o pe ...ʼ: pódidis als, gd, k ž, s, sdk, Vdk 1. abbas anza g ande,
apydidis, didokasʼ 2. quan o oppo g andeʼ 3. paaugęs, nonemažasʼ 4. gana o eusʼ, pódidokas Pgg,
ud = pódidis 1. abbas anza g ande, apydidis, didokasʼ 2. quan o oppo g andeʼ 3. paaugęs, nonemažasʼ
4. abbas anza o eusʼ. come is o, u i il po ipio ediniai di cui si a a segna mino e o maggio e
quan i à di ca a e is ica ( e ais casi ha d i (mino e e maggio e quan i à di ca a e is ica) da ybos
alš aičių pa a mėse (po 9%). Mezzesimo che la media quan i à di ca a e is ica indican i a ibu i
eikšmes). Mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu, apibūdina dau-
guma būd a džių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypa ybės kiekį (9 %) i kelias
da ybos eikšmes u inčių žodžių (3 %). as mažesnis ypa ybės kiekis gali bū i
ski ingas. daugiausia as a idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį
žyminčių edinių (62 %). Žyminčių mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky-
os ypa ybės kiekio eikšmę būd a džių ap ik a mažiau (26 %)14 .
14 dauguma mažesnį ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių (88 %) už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje.
Vidu inį ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje (49 %), pie ų i y ų
issa i no dici žemaičių, sudų aukš aičių i y ų aukš aičių pa a mėse (po 7%). maggio e quan i à
agge i i indica i i peculia i à (9 %) LkŽe engono p esen a i solo da al š aičių a mės, pie ų aukš aičių
pa a mės (6 %, y ų aukš aičių pa a mės (3%). due daybos signi ica i con en i ediniai (3 %) issa i
se ali e pome idiani alš aičių pa a mėse (po 1,5%).
iassumendo LkŽe issi ica a appa imen i dei signi ica i del la o o edini conside a i bisogna di e
che il signi ica o di mino e quan i à di ca a e is ica ca a e is ico maggio e a me žemaičių;
maggio e quan i à ca a e is ica signi icanza issiodama solo ad al š aičių a mės pa a mėse.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
143s aipsniai a icles /
3. IŠVaDOS
Tu i gli a ibu i esamina i sono da an idėlio po ediniai, de i a i da a ibu a džių
(98%), čiau da al e pa i della lingua (2%). Vediniai, cos i ui i con due dello s esso
signi ica o a iksais, sono p iešdėlių ediniai. P esso il ondamen ale pa ola
a acca o p e edélis posusilpnina del ondamen ale pa ola con p eesaga
nag inėjami žodžiai p iklauso ai pačiai da ybos ka ego ijai, bend a ka ego ijos
-okpasaky ą pa icola i à. da ybos signi ica o può esse e nusepa a così: oks,
che segna unde inėž ą ondamen ale pa ola dicu a ca a e is ica quan i àʼ.
abiejų da ybos po ipių ediniai assegna i secondo il g ado di quan i à ca a e is ica in
segnalinčius quan o mino e e in segnalinčius quan o più g ande quan i à ca a e is ica,
che accon a a ondamen ale pa ola. A u i i edini è ca a e is ico segnala e una
mino e quan i à di ca a e is ica, di quan o de a dalla pa ola di base (91%). Mino i
ca a e is iche quan i à ha di e se onali à. Relazione dei signi ica i i del da ybos
po edlio an e io e iene o ni a 1 abella. 1 Len eLė. unde inezza a quan i à
ca a e is ica ma cinan i p e iglio po edinių doybos signi icamen i appo ois ipas
Po ipis
Mino e quan i à di
maggio e due daiban
quan i à di signi ica o
ca a e is ica
ca a e is ica
Vidu-Maž-
medio
iau ni
mas
a i ino
PO-
214 pa ole
di) pób angis (214 pa ole)
(174 pa ole) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 %
póp angus
pa ole di) 62 % 26 % 9 % 3 % (40
Li e a Ū a e ŠaL iniai amb aška ju gis, Žiugžda juozas 1946: Lie u ių kalbos
g ama ika 1. s u ga e. amb azas saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida 1.
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia.
amb azas sau li us 2008: Lie u ių kalbos būd a džių da ybos y imai. – Kalbos is o i-
la sua e diale ologia p oblemi 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 99127. amb azas saulius
2011: Būd a džių da ybos aida. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Daba inės lie u ių kalbos
žodynas: elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2011. P iega in e ne : h p://dz.lki.l . dLkg − Daba inės lie u ių kalbos g amma ica. seconda
ammii a a au o izzazione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla, 1996.
144 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII gai enis kazimie as, keinys s asys 1990:
au eLija aMuLionienė
Kalbo y os e minų žodynas. kaunas: Š iesa.
guda ičius aloyzas 1994: Leksinė seman ika (Viene ai. Ryšiai. S uk ū os). Šiauliai:
Šiaulių pedagoginis ins i u as.
jakai ienė e alda, Laigonai ė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lie u ių
kalbos mo ologija. Vilnius: Mokslas.
Lka i − Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika. a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977.
Lkg i − G amma ica della Li uania 1. Vilnius: Min is, 1965. LkŽe Lie u ių kalbos žodynas (ixx,
19412002): ele onico a ian e. eda o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė),
jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Accedo in e ne : www.lkz.l .
Miliūnai ė i a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian i. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
o ębski jan 1956: G ama yka języka li ewskiego 3. wa zszawa: Pas wowe wydawnic wo
naukowe.
Paulauskienė aldona 1983: Li u ians kalbos mo ologijos apyb aiža. kaunas: Š iesa.
Paulauskienė aldona 2006: Fondamen i della mo ologia della lingua Li uania. kaunas:
ecnologia.
Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika. Galbos igū os: akul a y inis ku sas xi klasei.
kaunas: Š iesa.
ska džius P anas 1934: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius: Li uanian sciences
academy, Lie u ių kalbos ins i u as. s undžia boni acas 1995: Li u ių bend inės kalbos
ki čia imo sis ema. Vilnius: Pe o o se as.
amulionienė au elija 2010: non del u o la piena quan i à ca a e is ica
ma can i agg edimen i (paaukš ys ipo). Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 8296.
amulionienė au elija 2011: e as nepilną ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių
da ybos ipas: PÃjuodis i Pasasis. – Lie u ių kalba. P ieiga in e ne e:
h p://www.
lie u iukalba.l /index.php?id=181 u bu is Vincas 2009: Ve odžių da ybos eo ija.
.
seconda edizione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o.
Valeckienė adelė 1961: a uali Li uanei le e a u ne della lingua ca a e is i a dzii
g adi e lo o signi ica i i. Li uanski jeziko y os domande 4, 49. Vaskelienė jolan a
2000: Da ybiniai sinonimi. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Župe ka kazimie as 1997:
S ilis ika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
145s aipsniai a icles
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
suMMa y /
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
Į eik a m. 15 ma zo 2013 d.
au eLija aMuLionienė
Mykolo Rome io uni e si e as
A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]