Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio „po-“ vedinių daryba

126 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII esMiniai ŽodŽiai: pama inis žodis, da ybos eikšmė, neapib ėž as ypa ybės kiekis, p ieš- dėlių ediniai, būd a džių da yba. keywo ds: base wo d, de i a ional meaning, inde ini e amoun o peculia i y, p e ix de i a i es, o ma ion o adjec i es. au eLija aMuLionienė Mykolo ome io uni e si e as Mokslinių ice che di ezioni: lessikologia, mo ologia. neaPib ėŽ yPa ybės kiekĮ ŽyMin ys bŪdVa dŽiai: P iedėŠLio POVedini da yba ano azione nell'a icolo analizza a unde inėž ą peculia i à quan i à žyminčių būd a džių, . y. p iešdėlio po edinių, da yba. ogge o di la o o è unde ini a a quan i à adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y: o ma ion o de i a i es wi h he su ix po- ca a e is ica signi ican i agge i i, ipo a i nell'accademico ele onico diziona io della lingua Li ua ia (LkŽe). u o il ma e iale nell'a icolo è agg uppa o secondo da ybos ipi e po ipius. in singole pa i dell'a icolo si sc i e, da quali ondamen ali pa ole sono a i esamina i a ibu i i, analizza a ciascuna lo o doybos signi ica o. anno a ion he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia - i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un- de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 127s aipsniai a icles ĮVadas unde inėž as, soli o non u o, quan i à ca a e is ica in linguaggio li uano nusp esso aggiungendo a ius p e e i i e p eesaggi (p.g.: apýdailis, bal ókas, póg ažis, pag ažùs, pãg ažokas, žas as e e c.). / analizza a nede ini a quan i à ca a e is ica nell'a icolo segnalinci a ibu a džių, più p ecisamen e da an idėlio po edinių, esis en i accademico dizzieno Li u iansche nella e sione ele onica ( oliau LkŽe) da yba. de ini o quiki di ca a e is ica nell'a icolo è conside a o il signi ica o della pa ola di base. Dakai si pa la su sogge o o ogge o del u o e pa e (neapib ėž o quan i à) aišką. quando l'ogge o è quan i à sconosciu o o insigni ic us, cioèi cioè, unde inėž as, iene usa o unde inėž o quan i à kilmininkas. il e mine unde inėž as ba inės lie u ių kalbos žodyne eiksmažodžio apib ėž i an a eikšmė pa eikiama okia: „pa ody i dalyko a eiškinio ibas“. neapib ėž as kiekis įp as as g ama ikoje, nell'a icolo iene usa o solo pe desc i e e l'ammon a o inde inėž a della ca a e is ica; al e ca ego ie ca a e is iche pe gli a ibu i lega i con l'inde inimen o o l'inde inibili à (seman iche o g amma icali, ad esempio, con la de inizione lega o alle o me in e žiuo ine degli a ibu i (ž . dL) sono mol o poco sc i e nella le e a u a linguis ica sui ma ca o i di ca a e is iche inde ini e. ino adesso sepa a amen e essi del u o nenag inė i (ž . amulionienė 2010, 2011)2. nell'a icolo analizza i a ibu i i sono solo pa e di u i ques o medesimo ca ego ia di da ybos appa enen i delle edine. 1996: 174–177)) čia nekalbama1 . ali agge i i in lingua Li uanei cos i uiscono e con al i da ybos a iksais. su p edelli: ap- (apdailỹs: dailùs), apy- (apýdailis: dailùs), ci ca- (ape i ščias: iš as), a o- (a ó e is: ẽ as), pa- (pag a žùs: g ažùs), p a- (p ažã: žãlias), p i- (p šlubas: šbas), p ie- (p ežalias: žãlias), p o- (p óske sas: 2 skesas), są- (spilkas: plkas), p eesaglù: - de inokas (g ažókas: g ažùs), -s as (žas as: žãlias), - as (paš as: 2 pálšas), -a o as (×paika ó as: pakas), con keliais da ybosliu a iksais: p iešdė p iei p iesaga -(i)okas (p eku či: kudėokas), p iešliu p ai p iesaga - p iesilis (p aši ilis: š as), p iešdėliu p iesaga - pagi ó as (pagi ó as: g as) e pai 1 unde ini u e quan i à di dis in i i dis in i i. Ques e pa ole sono chiama e a ibu i i del g ado a o zanabile (ska džius 1934: 134), p oximybinę eikšmę žyminčiais būd a džiais (ska džius 1934: 456), simili udine eikšmę u inčiais būd a džiais (o ębski 1956: 332336), a ibu i i di a o zamen o e quan i à (dL 1996: 191kg238), deminu y ais (a ima deminu y ams da ybos eikšmė) (amb azas 2011: 56) e . . 2 comun inès lingua ca a e is i a džių da ybą de aglia amen e desc i e adelė Valeckienė (dLkg 1996: 191238). qui già gli a ibu i i engono classi ica i non secondo da ybos a iksus, come è s a o a o ino adesso (P ano ska džiaus, janio o ębskio e k .), ma secondo da ybos signi ica i. kalbininkė ha dis in o 6 ca ego ie di de i a i i agge i i: 1) ca a e is iche a o zamen o e quan i à agge i i; 2) a ibu i di ca a e is iche in e ne; 3) a ibu i delle ca a e is iche es e ne; 4) simili e ca a e is iche ca a e is iche adjec i i; 5) esclusi iamiei specie a ibu i i; 6) esul an i ca a e is iche a ibu i i (ž . dLkg 1996: 191238; Lkg i: 550−601). s o ia dela i o degli a ibu i i dal più an ichi empi ino al p esen e isnag ina a soleiaus amb azo (amb azas 2008: 2011). 128 ac a au eLija aMuLionienė Linguis ica Li huanica LXVIII P iedėŠLio POVediniai LkŽe di u o o a o 214 p ededėlio po edinių, segnalinčių neap inėž ą ca a e is i quan i à. Tu i po ediniai del p e e o, esamina i in ques o a icolo, appa engono allo s esso ipo d'addebia3. Tu e le pa ole esamina e sono da ini, che sia o malmen e, sia seman icamen e si basano sulla pa ola base. ciascuno da inys è d ina is ha da ybos base e o man à (u bu is 2009: 212). da inys segna de e mina a ma e ia o enomenio non di e amen e, e pe in e pininkà, al a quella lingua pa ola o qualche pa ola. as a pininkas y a pama inis žodis (amb azas 1993: 8). nus a un e mine ondamen ale e un mezzo di da ybos, ul e io men e nell'a icolo analizza a da ybos signi ica o. è eikšmė, uscen e dalla pa ola da o ma delibazione, in al e pa ole dal amminio s uk u inių sandų e il lo o appo o (u bu is 2009: 173). degli al i pa bininkų lei iene chiama a s u u ine da inio signi ica o (Paulauskienė 2006: 22). desc i endo da ybos signi icazioni conce oà aloyzas guda ičius la conside a dalimi, am ik a jos modi ikacija, papildymu“ (guda ičius 1994: 11). ski iama in- di iduali, a ski am da iniui būdinga da ybos eikšmė, i g upinė, būdinga isai da- leksische signi icazioni sudedamąia ini g uppoei. a icolo, sulla base della pa ola seman ine s u u a, e più p ecisamen e del e mine base lecksine signi icazioni e doybos o man o appo ou, de e mina e indi iduali di ogni edino doybos signi icazioni e comune po ipio e ipo doybos signi ica o, pe ché doybos signi ica o u i non solo singoli ediniai, ma e lo o g uppi bei classè − ipi e ca ego ie daybos. da ybos ca ego ia è edinių klasė, a en i gene ale da ybos signi ica o e speci inių da ybos a iksų (amb azas 1993: 10; plg. u bu is 2009: 329). Secondo ques o, se a acca o al adicale p edélis pokeičia del adicale galūnę, o no, si dis inguono due po ipii di da iby: pób angis (: b angùs) e pób angus (: b angùs). sulla base LkŽe ma e iale, nella p ima pa e di ques o a icolo iene analizza a 166 po ipio pób angis būd a džių edinių, 7 allo s esso po ipiu a ibuibili da daik a a džių e di uno pa ecipan e edinio a iba e a iba signi icanze. second o nella pa e dell'a icolo s essi s essi aspe i desc i i 40 po ipio pób angus būd a džių edinių. 1 . Po ipis pób angis (: b angùs) 1 .1 . Pa ole di base LkŽe o a e 174 unde ini a a quan i à ca a e is ici signi ican i agge i i, appa enen i a ques o po ipiu, il cui dis in iamoi ca a e is ica − p edėlio pop idėjimas alla pa ola a insieme con galūnè pe i im. Pama ino pa ola galūnė cambia a in -is, ecc.: póbal is (: bál as), pó ėlis (: ėlùs), di una pa ola in -ys, ecc.: pob auzgỹs (: b áuzga). 3 Il ipo di e bis ica comp ende e p incipali ca a e is iche di e bis ica: 1) il signi ica o di doybos [...] 2) il ca a e e lessicale g amma icale della pa ola base (da ybos pama o) e 3) doybos o man ą (u bu is 2009: 293294). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 129s aipsniai a icles / Tu i in ques o posky ia esamina i būd a džius secondo la pa e del linguaggio della pa ola ondamen ale si possono scompa i in būd a džių, daik a a džių e pa ecipan i edinius. Secondo la pa ola di base galūnę būd a džių edinius (166 pa ole) si possono suddi ide e in due g uppi: -(i)as galūnę con enen i onda i i pa ole ((a); 95 pa ole) e būd a džius, le cui ondamen ali pa ole iniscono galūne -us ((b); 71 pa ola). (a) -(i)as galūnės ediniai: póankš is (: añkš as), 2 póaukš is (: 2 áukš as), póbal is (: bál as), póbasis (: bãsas), póbė is (: b as), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (: pódidókas) pó4, pódie o is (: giñd as), plio ógis (: glió as), póg ei is (: g e as), g ynis (: (: die ó as), pódykis (: 1 dỹkas), pód ėgnis (: d gnas), pód ungnis (: d uñgnas), pód ū is (: d  as), pógel is (: 3 ge as), pógel onis (: gel ónas), póge is (: 1 gẽ as), pó gied is g ýnas), longis (: 1 l- as, póleng is, l as, x-pen is (: pólas), pólas, lnas, lnas, lnas, gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), póka š is (: ká š as), pókeis is (: kes as), pókie is (: ke as), póklienis (: klenas), pók ei is (: k e as), ×pókūdis (: ×k das), póku - čis (: kučias), póku is (: kučias), pók ailis (: k alas), pólaibis (: láibas), 2 pólais is pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómen- kis (: meñkas), póminkš is (: mnkš as), pómi is (: m as), pónaujis (: naũjas), pónedo is (: nedõ as), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópik is (: 1 pk as), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas), póplonis (: 2 plónas), póp as is (: p ãs as), 2 pó ainis (: 2 áinas), pó aišis (: áišas), pó- audis (: aũdas), pó audonis (: 1 audónas), pó es is (: ẽs as), pó e is (: ẽ as), pó udis ùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pó pósenis (: sẽnas), pó pósiau is (: 1 siaũ as), pó pó pó pónis nas), pó skys is (: skýs as), pósk iauznis (: sk iaũznas), ×pósk umnis (: ×sk unas), pó- s ip is (: s p as), pós o is (: s ó as), pós iukis (: 2 s iùkas), pós eikis (: 1 s ekas), pó- (: sipšal is (: šál as), pó póšil is (: 2 ši as), pó pó póši mis (: š mas), póšiu k póš is (: póšiuk), póšlapis (: šlãpias), póš eplis (: šẽ plas), pó pó pó pó ekinis (: 1 íkkinas), 2 pós y is (: pó as), uš is (: i is (: i is), umpis (: 2 pas), póš is (: uš is), pó i is (: i is (: i is), žžinis (: žinis), žinis (: žinis), žinis (: žinis), póžinis (: žinis), póžinis (: žinis), žinis (: žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , 2 žinis , - pó póus galūnės ediniai: pó póanks is (: anks ùs), pó pó póaš pos is (: aš ùs), pó pó póbaisis (: baisùs), pó baugis (: baugùs), póbjau is (: bjau ùs), pób angis (: b angùs), póbud is (: bud ùs), pódukslis (: dukss), 2 póga sis (: ga sùs), pógausis (: pigógs), pógilis (: gils), pógis (: g ažó is), pólù a (: amùs), pókis (: ka s), pókis (: pókis), pákis (: pákis), pákis (: pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, 130 ac a au eLija aMuLionienė Linguis ica Li huanica LXVIII pó: pó póu dùs, pópóskūpis ( pó pó póskūpùs), 2 póslėnis ( póslėnùs), póslidis ( póslùs), 2 póslydis ( póslùs), póposmagis ( pómagùs), póposmailis ( pósmailùs), póposmulkis ( pósmùlkus), 2 pó pó pó pó snūdis ( póūdùs), pópos aunis ( s aunùs), pós ís ( pó isambùs), pós a is ( pós a ùs), s unkis ( pós ùs), pópos ( pó isùs), pó is ( sùsùs), sùs (sùsùs), sùs (sùsùs), sùsùs (sùsùs), sùsùs (sùsùs), sùsùs (sùsùs), sùsùs (sùsùsùs), sùsùs (sùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùs), sùsùsùs (sùsùsùsùsùsùsù), sùsùsùsùs (sùsùsùsùsùsù), sùsùsùsùsùs (sùsùsùsùsùsùsùsù), sùsùsùsù (sùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsù- sùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsù), Secondo il e bo base galūnę daik a a džių edinius (7 pa ole) si possono suddi ide e in es g uppi: in pada y us da galūnės -a u inčių daik a a džių ((c); 3 pa ole), a iu o da galūnę -as con enen i daik a a dzii ((d); 3 pa ole) e a oy us da galūnę -ys con enen i daik a a dzii ((e); 1 pa ola). (c) pob auzgỹs (: b áuzga), pó aganis (: ãgana), pó umpis (: 2 ùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas), pó a gšis (: agšas), pó ilkis (: ikas). (e) pó inginis (: 2 inginỹs). sepa a amen e a es iamo discu e e qualche cosaik a a džių edinių pama inių pa ole s abilimen o. appa i ebbe che possibili due ques e edine ondamen ali pa ole, ad esempio: ganis gali bū i pada y as iš daik a a džių ãgana a ba agãnius, pó a gšis iš agšas a ba agšis, pó ilkis iš ikas a ba lkė, pó umpis iš ùmpa a ba ùmpis. išanaliza us edinys pó a edinių e possibili ondamen ali pa ole signi ica i, spiegò, da quale pa ola edinys de i a o, ad esempio: pó aganis kiek aganiškasʼ, ãganiškas būdingas, appa enen e aganaiʼ (ne ...a aganiʼui). aigi o iamen e, che l'a o si basa su una pa ola più consue a ( agãnius s esso è a o da la pa ola ãgana e ha supplemen a e semą y asʼ, che non impo a a a o, donando ca a e e a dį pó aganis). anche così sa ebbe possibile spieghi e di al i edini ondamen ali pa ole scel a. si può a e ma e, che ondamen ionali pa ole conside a ei ini da ybiamen e semplici pa ole: agana, umpa, a gšas, lupkas. all'al a dubbio a possibile pa ola base scel a è aiu a o LkŽe issazione dell'a ea di consumo issojamo. Vedinys pó inginis, LkŽe зафиксированный ad iliškio e kelmės районами, po ebbe esse e de i a o da būd a džio inginus5 o daik a a džio inginỹs. Il p imo è isc i o da Molė ų e u enas ajonų, men e il secondo iene issa o in u a Li uania. La equenza di consumo della pa ola pe me e a e assunzione, che edinys pó inginis è de i a o da daik a a džio inginỹs. o a o uno eikiamosios ūšies bū ojo ka inio empo pa ecipio edinys ( ), a o dal i iškosios giminės ienaskai os a dininko linksnio più co o del kamien a ian e (in al e di e ni ès as ul e io men e p aplė p iesaga -us-). ( ) pópasiu is (: pasiù ęs). 5 LkŽe nesuki čiuo . neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 131s aipsniai a icles del conside a o po ipio ediniai a mėse a ijuoja6. / lo o ca a e is ico one ico (1 caso) e mo ologico a ija imas (8 casi). Uno esempio di a ijamen o one ino, di o igine p iebalsių n e m a ija imas (h), appa so a causa del šaknyje u in is balsių i i y ski ybių (g), pe im ų iš a i inkamų pama inio žodžio a ian ų, p z.: slydùs ʽž . slid󰅧sʼ = slidùs. ki am pa yzdžiui būdingas mo ologinės a o che būd a džio edinys pó e ksnis (: e ksnùs) sa à subi ęs daik a a džio eksmas an inį (analoginį) e e o, a causa del quale appa so o ma pó e ksmis ž . po e ksnisʼ. abbiamo a ibu i i signi ica i i LkŽe non scindono: aiškinando edinio pó e ksmis indica o in edinio pó e ksnis. o a o p incipalmen e lo s esso signi ica o lessico che hanno, ma di e samen e chichiuojamo ga- (i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2 lūnių -is i -ys galūnių a ian ų ((i); 7 a ejai). (g) póslidis (: slidùs) ė . − 2 póslydis (: slydùs . ž . slidùs) už . (h) pó e ksnis (: e ksnùs) jnšk, Ps − pó e ksmis (: e ksnùs) s . pósausis e ž, ė , g š, k k, slm, s , Vn, Ž − posausỹs Ž ; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll; pós o is ė , s, sb, sld, s − pos o ỹs g g; pósū is d , j, m, sb − posū ỹs k , jn; póš iesis bŽ506, m − poš iesỹs l; pó umpis M.un − po umpỹs T 7. 6 Kalbo y os e minų žodyne a ian u si chiama o pa ies kalbos iene o ski ybė. [...] a ian i no malmen e hanno apaccia unzione e di e isce solo l'esp essione, pe ques o so en e si dice che si a i di p esen i di e se ealizzazioni dello s esso singolo uni à linguis ica (gai enis, keinys 1990: 225). okiai a i di samp a a p i a ia e kazimie as Župe ka. egli dis ingue is specie di a i: one inius, da ybinius, accen inius. Va ian i (ypač one iniai i da ybiniai) y a a imi bend ašakniams leksiniams bei da ybiniams sinonimams, ačiau dauguma ski iasi s ilis iniais a spal iais bei a ojimo s e omis. aigi a ian ai y a būdingi isiems kalbos lygmenims (Župe ka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) a ian u adina „ o pa ies žodžio, o mos a sin aksinės kons ukcijos ki ą pa idalą.“ i a Miliūnai ė monog a ijoje „da- ba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai“ ski ia ke u is a aminius a ija imo klasi ikacijos aškus: leksinį, g ama inį, ga sinį i g a inį a ija imą (Miliūnai ė 2009: 164–177). ašydama apie da ybinius sinonimus jolan a Vaskelienė nu odo, kad „žodžio a ian ai – ai jo a mainos, besiski iančios neesmi- niais one iniais, mo ologiniais požymiais, ku ie nekeičia eikšmės“ (2000: 13). della pa ola 7 g uppo (i) a ian i di consumo a eal sulla base LkŽe ilius acine ma e iale indica che -is galūnės ediniai p incipalmen e e odyne isc i e e da aukš aičių ( in i e aka ų) e žemaičių (pie ų e šiau ės) a mių. Ques i a ibu i si issano Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis, pós o is, amygaloje − pósū is, póš iesis; kėdainių . su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio . salamies yje − pójuodis, subačiuje − pósū is, pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje − pós o is; el . Ža ėnuose − 2 pósausis, gadūna e − pójuodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos . da bėnuose − pósū is; ace −iniuose pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis; Za asų . duse ose − ×póskūpis. galūnės -is ediniai issuojami e a. juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M. un ulio (pó umpis). poskūpỹs, galūnės -ys ediniai LkŽe iksuojami ik žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. okių edinių LkŽe už ašy a elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .: Šilalėje k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungės . e uose po umpỹs. due di ques e galūnè ediniai pojuodỹs e posū ỹs LkŽe isc i i da kazimie o jauniaus aš i. LkŽ il da o o ni o non indica l'au en ica a ea di di usione edinių. Ve odyne il pa ola può esse e nonž iksua o, ma ques o non signi ica, che esso ame plo e e non ojamo, quindi nell'a icolo analizza iamo geog a io edini spli imen o do ebbe esse e alu a o come apy ikslį. al edinių a icolo indicano le zone di cui- 132 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII non solo ediniai, ma e le lo o ondamen ali pa ole au eLija aMuLionienė a ijuoja. o a o p incipalmen e mo ologiche a i di (34 casi), alle pa ole ondamen ali quasi non ca a e is ico one ico a ija imas (1 caso). analizzando le a ian i mo ologiche isul ò che in un caso gli a ibu i del po ipio in ques ione si anno da base pa ola, con enen e galūnę -us (no s esis e e a ian e con galūne -as), eg.: póbjau is: bjau ùs (2 bjaũ as), negli al i a ius a e si a ibu i si anno da base pa ola, con enen e galūnę -as (no s pó exis ū e a ian e con galūne -us), eg.: pólaibus: láibas (laibus). desc i endo a ian i delle pa ole ondamen ali analizza o a eale del consumo di ques e pa ole sulla base solo LkŽe da i. de e mina e, da cui pa ola a ian o è de i a o il e mine base, spesso non è semplice. Pama iniu pa ola è conside a o un e bo, il cui geog a is spla imas a imas edinio geog a iniam spla imui. sono pa ole le cui due a ian i si issano nelle s esse e messe, come e i lo o ediniai; in ques o caso iene gua da o, quale ondininis pa ola зафиксирован географически ближе того места, где записан веinys. se edinys issa o solo a mėse, e il suo uno delle a ių è solo nei sc i i, ques o maggio e p obabili à, che quel edinys de i a o da a mėse usa o a ian o. Si e i icano casi, quando edinys isc i o solo da sc i i ini on i, e le sue a ian i issa e da a mian. allo a gua diama, da quali sc i i di on i la pa ola isc i o, i. i., chi è au o ius, da do e egli p o enęs. sulla base di ques i c i e i si assegnano ediniai da galūnės -as a ian o ((j); 18), casi ediniai da galūnės -us a ian o ((k); 16 casi). Locali à, nelle quali isc i i e edini, e le lo o ondamen ali pa ole, es o pab auk os. (g) ediniai da -as galūnės a ian o: póankš is sk (añkš as a m, dkš, yl − 1 ankš ùs m); pód ėgnis m (d gnas dkš, k , Pl , dm, sln d ėgnùs V ); pód ungnis Všk (d uñgnas al , ds, Lk , up, Vb d ungnùs Ldk, skd ); pókis k s (kučias a m, b , dkš, d sk, ds, d , j b, g z, k , Lb , Ml, M j, Pl , Pmp, Pnd, od, sln, Š , Žln − 2 ku as yl, k ù, sn − ku s (solo smn, Šd laibus (solo sc i uose)); pólais is Vdžg (las as als, b , kl , Plk lais us (solo sc i uose)); poleng is e ž (leñg as alk, b b, dkš, ds, gs, jnš, jnšk, kal, aš uose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, as , b s, ds, kb , k k, Pc, Pn, P ng, sb, sk , Ml, M j, Mžk, Pc, Pl , Pl , P ng, Ps, Pš, m, sdk, Š s, Vb, Vlk, Z leng ùs ad, b s b ž, ė , jnš, k g, k š, nmk, Pkl, Plm, d, dn, sg, Vdžg); pólen is kb, sb (×leñ as ad, an, dl, k k, Ldk, Pnm , s n, Š nč, , Vb − ×len ùs bsg, Pc, m, Šmn); pómi is Š s (m as k ok, sn , Vlk − mi ùs ds, g ž, k g, Vlk, Lp, M s, M j, Mžk, P n, sd, skd, Škn); pósk iauznis gn (sk iaũznas kl , k k, Lkm, Ml , Plš, sld, Š nč, gn sk iauznùs Mžk, skd, sln , Š , Vkš); pós ip is k k, sld, Vš (s p as adm, alks, aln, an , an z, b , dgč, dgl, dgp, dkk, ds, ė , imb, g d, jd, j b, km, kp, k ns, k s, k š, k k, kz , se essi engono issa i LkŽe. Le abb e iazioni dei luoghi co ispondono LkŽe o ni e abb e iazioni. desc i endo a mes si basa alekso ( ik aš uose)); pósk umnis nmk (×sk unas j b, Vl, V − ×sk umnùs b s, jd , k s, gi denio e Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacija Lie u ių kalbos a lase (Lka i; zml. n .1). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 133s aipsniai a icles / Pssn, Lk , Ln, Lpl, Ml , Mžš, Pb, Pnd, Pnm, ð, dn, sb, sdk, slk, skd , slm, sml, sn , sug, s n, gn, šk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − s ip ùs, aps, bsg, b m, dbč, dgp, dkk, dkk, ds, ds, d , l, kš, ð , jd , j b, jz, gd, ml, g šl, g z, kal, kb, kl , k č, k kl, k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k póšiu kš is ds, m (3 šiukš as ds, d , k , Ml − šiu kš ùs aln, eiš, ė , kai, kb, kl , kl , k s, Pls, Pmp, PnmŽ, P ng, P , sk, sk b, slm, Vdn, Vdžg ukš šičias Psn); póš eplis m (š ẽplas alz, bg , dkš, d sk, ds, dsn, gd , jnk, k n, Lkm š eplùs ( ik aš uose)); pó y is (solo sc i uose) ( ý as akm, b ž, bs, dgp, g šl, Plng, P n, sln y ùs g d, gd , Pč, Pl, smn, s n, sz); pó uš is (solo sc i e) ( ùščias al, bsg, čk, d sk, eiš, yl, g šl, g , jnšM, j b, Lš, klm, kl , kl k, km, kpč, k š, k , Mšk, M j, n , Pč, Pln, Pl , P , dn, od, skd , sk , smn, s j, Šk , Šll, Šmk, l, g, k, Vl, Vl, Vš, Žgč, Žl, ù dk k g); pó ilgšnis k kl ( lgšnas Lk , Pl , sln , Vkš lgšnus gd, g g, kl, k , Ž ); póž ai is ė (ž a as b ž, b m, dglš, dkš, d sk, ds, g , j b, js , kli, klp, kl , Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk, P ng, mš, skp, slk, smln, s n, Šd, Šl n, ak, g, Vlk, Vk , V , žl žùs jnš, kai , Ž, kp, Lnč, Lp, Lš, Pšl, k, su ai ). (h) ediniai iz -us galūnės a ian o: póanks is slm (añks as dglš, dkš, ds, g ž, P ng, sk anks ùs ig, klp, Lnk , Pls); póbjau is m (bjau ùs alk, dkš, ė , g g, gs, Lkš, Lž, M j, Pn, m, sdk, V − 2 Pg, Ps, Psn, k, slm, užp, Vb, Z , Žg dùkslas (solo in sc i i)); jd pólomi bjaũ as bjaũ as Lkm, Pp , slk, Vln); póbud is jd (bud ùs b g, dkš, do , kp, nmn, sk , Š nč, Zp – bud as ( ik aš uose)); pódukslis Pnd (dukslùs ap , bsg, čk, Lnk , (lomùs Pš, Šl, Vb − 4 lõamas Paį); póplokš is (solo sc i uose) (plokš ùs (solo sc i uose) − 3 plókš as k plókščias Šlč, Š s); 2 pó ūgš is up ( ūgš ùs dgč, ė , jnš, k š, Lš, M j, Mžš, ob, Pb, dm, skp, smn, Šauk, Vdžg gš as b , end, imb, jnšk, k š, Lk, Lk , Lz, nm, Mžš, Msč, Pgg, Š, P n, dn, Š s, Ms , za , Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs akm, an, b , g k, j b, jž, kp, klk, k sn, k š, k , k , M s, ob, Pnd, Ppl, Pšl, Šl, u , gn, Vj, Vs, Žg, Žml −skūpas als, a m, e ž, g , g g, Pls, sd, sln , l, Ž ); 2 póslėnis m (slėnùs b ž, ds, k s, k š, Ln, Mžš, d, sdb, Vlž − 2 slnas d); pósmailis (solo negli sc i i; isc i o j. elisono negli sc i i, che nasce da kupiškio .) (smailùs akm, als, (sū ùs db, d , g , g ž, kl , k k, L , Pšl, mč, Šl, u , Žg s as dglš, end, e ž, Vdžg ( amp ùs j b, jnš, g d, kl, kl, eig, yl, jnš, j b, kal, klp, k š, n , Ms, Plš, Pl , d, dn, sd, skd , sln , Š , l, k, Vdžg, V n, Vš , Žln – smalas dbk, ds, Lp, L , M k, Pp , mš); pósū is d , k , sb k p, pln, Pl , Pp , sk, ms, sl, šmk, Va n, g d, g šl, Lk , Pj, dn, Š , Vn); póšykš is ds, slm (šykš ùs alz ,jnšk, jž, klk, km, k i, Lnk , Mžk, ob, on, Pnd, Ps, mš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vg , Žml – šýkš as do , jn, k s, k , Ms, Pmp, P k, sb, sk b, sln , lž, Vb, Žml); pó amp is Vš , Vd, Vdk, Vdžg – ap as ( ik aš uose)); 2 pó ykis slm, gn ( ykùs ad, an, dglš, d sk, d , igl, yl, Lb, kl , kp, kp , Lnk, Lš, Mlk, M j, Mžš, nm, Pč, P ng, P , k, slm, sln, smal, s j, sug, s ak, s n, Š nč, užp, g, gn, , V n, Vs, Žln – 134 au eLija aMuLionienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ỹkas dg, d , g dm, klp, k g, M j, Plng, P k, Ps , g, od, sn, sd, Š , lž, Vlk, V n ); pó ėlis za ( ėlùs dkš, e ž, jz, ob, Zp − 2 las kl , Pb, n, slm, smal, sas (solo Vg ); 2 pó ėsis ( ik aš uose) ( ėsùs dg, dkk, d sk, eig, end, g k, kl , k š, Lp, Lš, Ml, Mlk, Mš, nm, Pl , P n, Pšš, dn, Mš, s n, Šlu, Š s, kn, , Vd, Žml2 − ė- sc i uose)); póžiaud is (solo sc i i in; isc i o Lau yno i inskio sc i i, che è kelęs da za enčio) (žiaud ùs , sd, Š s, už , Va n, Vkš, Vš žiaũd as Lk ). da LkŽe a mių (a ski ais casi e sc i y inių šal inių) ma e iali ede e, che g uppi (j) a ian ų galūnės -as ediniai insc i i in u i gli aukš aičių e žemaičių šnek os, a galūnės -us a ian i ca a e is igesni no d e sud dei žemaičių šnek om. al e galūnių a ian i di g uppo (k) galūnės -us ediniai isuojami alš aičių i žemaičių pa a mėse, e galūnės -as a ian i y ų e aka ų aukš aičių pa a mėse. maggio pa e po ipio pób angis ca a e is i a zii è a o da d iskiemenių ca a e is i a jii, pochi a e da mol iiaskiemenių (iš es inių) ca a e is i a jii, eg.: pógel onis (: gel ónas: ge as), pómėlynis (: mlynas: mlas), pónedo is (: nedõ as: dõ as), pó audonis (: 1 audónas: aũdas). 1.2. il signi ica o dell'a e u i gli ediniai a a i nell'a icolo signi icano una ce a quan i à di ca a e is ica de a dalla pa ola base, di e isce solo quell'a ibu o a spal is8. Po ipio pób angis comunei da ybos signi ica o nascoma così: oks, che ha qualchekiek onda i o pa ola in odo a e ca a e is icheʼ. pe de e mina e, quan o e quali di quei signi ica i onalioni può nuda ybos signi ica i. Žiū ė a, come LkŽe de iniebile edinio saky i nag inėjamo po ipio būd a džiai, analizuo os isų edinių indi idualios leksinė signi ica o. nag8 P imadėlio po- būd a džiai sono p incipalmen e usa i al signi ica o p oximibbina žymė i (ska džius 1934: 456). ali agge i i signi icano s esse s esse ca a e is iche un al o g ado, no malmen e debpnesnį (amb aška e k . 1946: 173174). jano o ębskio Lie u ių kalbos g ama ikoje (g ama yka języka li ewskiego) p iešdėlio po ediniai polais is, po ūgš is sono conside a i come simili udine signi ica o u in ys (o ębski 1956: 332336). adelė Valeckienė nell'a icolo daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos būd a džių laipsniai i jų eikšmės sos iene che ques o p ededėlio ediniai signi ica in gene ale non u a la piena quan i à ca a e is ica (Valeckienė 1961: 49). P iešdėlio ca a e e dei nomi anche mos ano non del u o la piena quan i à di ca a e is ica esp essi dalla pa ola p incipale [...]. eas e n alš aičių a mėse [...] essi qui indicano mol o piccola quan i a' ca a e is ica denškiama col e mine p incipale, che si può esp ime e con le pa ole upu į, anco a upu į (Lkg i 588). e aldos jakai ienės, adelės Laigonai ės, aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos mo ologijoje a minimus e po- (jakai ienė 1976: 263265). Paula aldonosuskienės della lingua Li uania nel delib ajo della mo ologia p e-dėlio po- ediniai sono conside a i meno in enso in ensi umą žyminčiais būd a džiais (Paulauskienė 1983: 6979; 100103). būd zji con p e ezionio po- [...] signi ica non u a la piena quan i à ondamen ale pa ola de a de a ca a e is ica. [...] de e mina i p e ix del ca a e e indicano un po' oppo g ande, no ma supe an e la quan i à di ca a e is ica de a dalla pa ola base [...]. P edėlio ca a e e e zii segnano anche legge i ì anco a mancan e quan i à ca a e is i (dLkg 1996: 225). amb azo i iene, ques i p e e i i agge i i nel lo o signi ica o sono icini deminu i i (amb azas 2011: 56). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 141s aipsniai a icles galūnių a ian ų g upės (d) galūnės -us ediniai iksuojami aukš aičių i žemaičių a mėse, e galūnės -as a ian i solo aukš aičių a mės y ų i pie ų aukš aičių pa a mėse. due ediniai − pó ūgš as e pósūd us − isc i i in quegli s essi luoghio esse, do e za ixa e e le lo o pama iniai pa ole. maggio pa e po ipio pób angus būd a džių è a o da d iskiemeniów, qualche da mol iiaskiemeniów (iš es inių) būd a džių, ecc.: pókalno as (: kálno as: kálnas), pó elniškas (: élniškas: élnias), pó y iškas (: ý iškas: ý as). 2.2. signi ica o dell'a ibio Tu i in ques o so ky ia analizza i edini segna unde ini a a quan i à ca a e is ica, di e isce solo quella ca a e is ica a spal is. Po ipio pób angus comuneia da ybos signi ica o nascoma così: oks, che ha qualchekiek ondamen iniu pa ola de oi e ca a e is icheʼ. analizzando indi iduali signi ica i daybos žiū ė a, come LkŽe nsakoma edinio leksinė signi ica o. Vienų edinių signi ica o nasakoma p ie eiksmiu upu į ( upù į almeno quan o, un poʼ (LkŽe)), al i p ie eiksmiu gana (ganà 2. ge okai ʼ (LkŽe)). in base agli indi iduali a ibi signi ica i u i gli a ibu i suddi is i in di e si g uppi: in media o io base pa ola de o de o quan i à ca a e is icus dis in i i, il signi ica o di ques 'ope a del g uppo nsecoma oks, che gana... ((ʼa); 26 pa ole); e in meno del medio ondamen ale pa ola de a di quan i à ca a e is ica ma cinan i agge i i, ques o g uppo del la o o signi ica o si desc i e oks, che upu ì...ʼ ((b) 9 pa ole). sono edinių, segnalinčių quan o maggio e quan i à ca a e is ica ((c); 3 pa ole). A seconda dal con es o du ediniai può a e e due da ybos signi ica i: il medio quan i a i o di ca a e is ica e quan o più g ande quan i a i o di ca a e is ica, che poci a ondamen ale pa ola. en ambi i signi ica i di ques a a a si de iniscono oks, che gana...ʼ e oks, che quan o pe ...ʼ (d). (a) oks, che gana...ʼ: pób angus gd ž . pob angisʼ = pób angis gana b angus, apyb angisʼ, pódailus d gana dailusʼ, póilgas Lz ž . poilgis 1ʼ = póilgis 1. apyilgisʼ, pódidelis g šl, Vdk, Žlb 1. ede e podidis 1ʼ 2. ede e podidis 3ʼ 3. gana gaususʼ = pódidis 1. abbas anza g ande, apydidis, didokasʼ, póge as als ž . pogʼe is = póge is 1. apyge is, abbas anza piace ole, nepik sʼ 2. abbas anza ada o, isponden e, non del u o b as asʼ, pójauns Lz ž . 2 pojaunis 1ʼ = 2 pójaunis 1. abbas anza gio ane, apyjaunisʼ, pókalno as Lk gana kalnuo asʼ, póka š as Š s ž . poka š isʼ = póka š is apyka š isʼ, póka š okas Š s gana ka š as, empe amen ingas, ais ingasʼ, pópalaikis už nelabai ikęs, menkokas, apypalaikisʼ, pó e okas (solo sc i uose) apypo ʼe is, pókeis as kl Ž, Š s. pókeis is = pókeis is eskeis is =, pó isas als ž . po e is 1ʼ = pó e is 1. apy e is, ne ankusʼ, pó ūgš as als, LzP, Š s ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pó ūgš okas Lp ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pósaldus als ž . posaldisʼ = pósaldis apysaldisʼ, pósiau okas Lp apysiau is, posiau isʼ, póskys okas Lp gana skys asʼ, pósūd us ds apys o is, s o okasʼ, pós angus als gana s o as, i asʼ, póšils as ( ik aš- 142 au eLija aMuLionienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII uose) apyšil isʼ, póšil as Pl ž . pošil isʼ = póšil is apyšil is, šil okasʼ, pó amsokas (solo sc i uose) apy amsisʼ, pó ėsus d ž . 2 po ėsisʼ = 2 pó ėsis gana ėsus, ėsokasʼ, pó idu inis (solo sc i uose) ž . pa idu inisʼ = pa idu nis idu inokasʼ, pó y iškas ( ik se) ʽgana y iškasʼ. (b) ʽ oks, ku is upu į ...ʼ: aš uopóbugš us ( ik aš uose) bailokas, bugš okasʼ, pód ungnas Pl ž . pod ungnisʼ = pód ungnis apyd ungnisʼ, pók ei as Lp ž . pok ei isʼ = pók ei is apyk ei isʼ, popilkas nč ž . popilkisʼ = pópilkis kiek g icas, g kokas, apypilkisʼ, póplikas Š s ž . poplikis 2ʼ = poplikis 2. g ynokas, apynuogisʼ, pósuk us up apysuk isʼ, póšil okas Lp kiek šil as, apyšil isʼ, póšykš as ( ik aš uose) ž . pošykš is 1ʼ = póšykš is 1. apyšykš isʼ, pó elniškas ( ik aš- uose) ʽž . po elnisʼ = pó elnis ʽ upu į elniškasʼ. (c) ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ: póankš okas a m ʽž . poankš isʼ = póankš is ʽkiek pe ankš as, apyankš isʼ, pómažokas ž . a m pomažis 1ʼ = pómažis 1. upu į pe mažas, mažokasʼ, pó umpokas Lp, Lš, s j kiek pe umpasʼ. (d) oks che gana...ʼ e oks che quan o pe ...ʼ: pódidis als, gd, k ž, s, sdk, Vdk 1. abbas anza g ande, apydidis, didokasʼ 2. quan o oppo g andeʼ 3. paaugęs, nonemažasʼ 4. gana o eusʼ, pódidokas Pgg, ud = pódidis 1. abbas anza g ande, apydidis, didokasʼ 2. quan o oppo g andeʼ 3. paaugęs, nonemažasʼ 4. abbas anza o eusʼ. come is o, u i il po ipio ediniai di cui si a a segna mino e o maggio e quan i à di ca a e is ica ( e ais casi ha d i (mino e e maggio e quan i à di ca a e is ica) da ybos alš aičių pa a mėse (po 9%). Mezzesimo che la media quan i à di ca a e is ica indican i a ibu i eikšmes). Mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu, apibūdina dau- guma būd a džių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypa ybės kiekį (9 %) i kelias da ybos eikšmes u inčių žodžių (3 %). as mažesnis ypa ybės kiekis gali bū i ski ingas. daugiausia as a idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį žyminčių edinių (62 %). Žyminčių mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky- os ypa ybės kiekio eikšmę būd a džių ap ik a mažiau (26 %)14 . 14 dauguma mažesnį ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių (88 %) už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje. Vidu inį ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje (49 %), pie ų i y ų issa i no dici žemaičių, sudų aukš aičių i y ų aukš aičių pa a mėse (po 7%). maggio e quan i à agge i i indica i i peculia i à (9 %) LkŽe engono p esen a i solo da al š aičių a mės, pie ų aukš aičių pa a mės (6 %, y ų aukš aičių pa a mės (3%). due daybos signi ica i con en i ediniai (3 %) issa i se ali e pome idiani alš aičių pa a mėse (po 1,5%). iassumendo LkŽe issi ica a appa imen i dei signi ica i del la o o edini conside a i bisogna di e che il signi ica o di mino e quan i à di ca a e is ica ca a e is ico maggio e a me žemaičių; maggio e quan i à ca a e is ica signi icanza issiodama solo ad al š aičių a mės pa a mėse. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 143s aipsniai a icles / 3. IŠVaDOS Tu i gli a ibu i esamina i sono da an idėlio po ediniai, de i a i da a ibu a džių (98%), čiau da al e pa i della lingua (2%). Vediniai, cos i ui i con due dello s esso signi ica o a iksais, sono p iešdėlių ediniai. P esso il ondamen ale pa ola a acca o p e edélis posusilpnina del ondamen ale pa ola con p eesaga nag inėjami žodžiai p iklauso ai pačiai da ybos ka ego ijai, bend a ka ego ijos -okpasaky ą pa icola i à. da ybos signi ica o può esse e nusepa a così: oks, che segna unde inėž ą ondamen ale pa ola dicu a ca a e is ica quan i àʼ. abiejų da ybos po ipių ediniai assegna i secondo il g ado di quan i à ca a e is ica in segnalinčius quan o mino e e in segnalinčius quan o più g ande quan i à ca a e is ica, che accon a a ondamen ale pa ola. A u i i edini è ca a e is ico segnala e una mino e quan i à di ca a e is ica, di quan o de a dalla pa ola di base (91%). Mino i ca a e is iche quan i à ha di e se onali à. Relazione dei signi ica i i del da ybos po edlio an e io e iene o ni a 1 abella. 1 Len eLė. unde inezza a quan i à ca a e is ica ma cinan i p e iglio po edinių doybos signi icamen i appo ois ipas Po ipis Mino e quan i à di maggio e due daiban quan i à di signi ica o ca a e is ica ca a e is ica Vidu-Maž- medio iau ni mas a i ino PO- 214 pa ole di) pób angis (214 pa ole) (174 pa ole) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 % póp angus pa ole di) 62 % 26 % 9 % 3 % (40 Li e a Ū a e ŠaL iniai amb aška ju gis, Žiugžda juozas 1946: Lie u ių kalbos g ama ika 1. s u ga e. amb azas saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia. amb azas sau li us 2008: Lie u ių kalbos būd a džių da ybos y imai. – Kalbos is o i- la sua e diale ologia p oblemi 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 99127. amb azas saulius 2011: Būd a džių da ybos aida. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Daba inės lie u ių kalbos žodynas: elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. P iega in e ne : h p://dz.lki.l . dLkg − Daba inės lie u ių kalbos g amma ica. seconda ammii a a au o izzazione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla, 1996. 144 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII gai enis kazimie as, keinys s asys 1990: au eLija aMuLionienė Kalbo y os e minų žodynas. kaunas: Š iesa. guda ičius aloyzas 1994: Leksinė seman ika (Viene ai. Ryšiai. S uk ū os). Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u as. jakai ienė e alda, Laigonai ė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lie u ių kalbos mo ologija. Vilnius: Mokslas. Lka i − Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika. a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. Lkg i − G amma ica della Li uania 1. Vilnius: Min is, 1965. LkŽe Lie u ių kalbos žodynas (ixx, 19412002): ele onico a ian e. eda o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Accedo in e ne : www.lkz.l . Miliūnai ė i a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian i. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. o ębski jan 1956: G ama yka języka li ewskiego 3. wa zszawa: Pas wowe wydawnic wo naukowe. Paulauskienė aldona 1983: Li u ians kalbos mo ologijos apyb aiža. kaunas: Š iesa. Paulauskienė aldona 2006: Fondamen i della mo ologia della lingua Li uania. kaunas: ecnologia. Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika. Galbos igū os: akul a y inis ku sas xi klasei. kaunas: Š iesa. ska džius P anas 1934: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius: Li uanian sciences academy, Lie u ių kalbos ins i u as. s undžia boni acas 1995: Li u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Pe o o se as. amulionienė au elija 2010: non del u o la piena quan i à ca a e is ica ma can i agg edimen i (paaukš ys ipo). Ac a Linguis ica Li huanica 6263, 8296. amulionienė au elija 2011: e as nepilną ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių da ybos ipas: PÃjuodis i Pasasis. – Lie u ių kalba. P ieiga in e ne e: h p://www. lie u iukalba.l /index.php?id=181 u bu is Vincas 2009: Ve odžių da ybos eo ija. . seconda edizione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Valeckienė adelė 1961: a uali Li uanei le e a u ne della lingua ca a e is i a dzii g adi e lo o signi ica i i. Li uanski jeziko y os domande 4, 49. Vaskelienė jolan a 2000: Da ybiniai sinonimi. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Župe ka kazimie as 1997: S ilis ika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 145s aipsniai a icles adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y: o ma ion o de i a i es wi h he su ix po- suMMa y / he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia - i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un- de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem. Į eik a m. 15 ma zo 2013 d. au eLija aMuLionienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius, Li uania [email p o ec ed]