Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio „po-“ vedinių daryba
Full text
126 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
esMiniai ŽodŽiai: pama inis žodis, da ybos eikšmė, neapib ėž as ypa ybės kiekis, p ieš-
dėlių ediniai, būd a džių da yba.
keywo ds: base wo d, de i a ional meaning, inde ini e amoun o peculia i y,
p e ix de i a i es, o ma ion o adjec i es.
au eLija aMuLionienė
Mykolo ome io uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, mo ologija.
neaPib ėŽ Ą yPa ybės
kiekĮ ŽyMin ys bŪdVa dŽiai:
P ieŠdėLio PO- VediniŲ
da yba
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
ano acija
s aipsnyje analizuojama neapib ėž ą ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių, . y. p iešdėlio
po- edinių, da yba. da bo objek as y a neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai,
pa eik i akademiniame elek oniniame Lie u ių kalbos žodyne (LkŽe). s aipsnyje isa medžiaga
g upuojama pagal da ybos ipus i po ipius. a ski ose s aipsnio dalyse ašoma, iš kokių
pama inių žodžių y a pada y i nag inėjami būd a džiai, analizuojama kiek ieno jų da ybos
eikšmė.
anno a ion
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
127s aipsniai / a icles
ĮVadas
neapib ėž as, pap as ai ne isas, ypa ybės kiekis lie u ių kalboje nusakomas
p idedan į ai ius p iešdėlius i p iesagas (p z.: apýdailis, bal ókas, póg ažis, pag ažùs,
pãg ažokas, žas as i pan.). s aipsnyje analizuojama neapib ėž ą ypa ybės kiekį
žyminčių būd a džių, iksliau p iešdėlio po- edinių, esančių akademinio Lie u ių
kalbos žodyno elek oninėje e sijoje ( oliau – LkŽe) da yba.
apib ėž u ypa ybės kiekiu s aipsnyje laikoma pama inio žodžio eikšmė. Da-
ba inės lie u ių kalbos žodyne eiksmažodžio apib ėž i an a eikšmė pa eikiama
okia: „pa ody i dalyko a eiškinio ibas“. neapib ėž as kiekis įp as as g ama ikoje,
kai kalbama apie subjek o a objek o isumos i dalies (neapib ėž o kiekio) aišką.
kai objek o kiekis būna nežinomas a ba nes a bus, adinasi, neapib ėž as, a o-
jamas neapib ėž o kiekio kilmininkas. s aipsnyje e minas neapib ėž as a ojamas
ik ypa ybės kiekio neapib ėž umui nusaky i; apie ki as su apib ėž umu / neapi-
b ėž umu susijusias būd a džiams būdingas ka ego ijas (seman ines a g ama ines,
pa yzdžiui, su apib ėž umu siejamas būd a džių į a džiuo ines o mas (ž . dLkg
1996: 174–177)) čia nekalbama1 .
apie nag inėjamus nepib ėž ą ypa ybės kiekį žyminčius būd a džius ling is i-
nėje li e a ū oje ašy a labai mažai; iki šiol a ski ai jie isai nenag inė i (ž . amu-
lionienė 2010, 2011)2. s aipsnyje analizuojami būd a džiai y a ik dalis isų ai
pačiai da ybos ka ego ijai p iklausančių edinių. okie būd a džiai lie u ių kalbo-
je suda omi i su ki ais da ybos a iksais. su p iešdėliais: ap- (apdailỹs : dailùs),
apy- (apýdailis : dailùs), apie- (ape i ščias : iš as), a o- (a ó e is : ẽ as), pa- (pa-
g a žùs : g ažùs), p a- (p ažãlias : žãlias), p i- (p šlubas : šlùbas), p ie- (p ežalias :
žãlias), p o- (p óske sas : 2 skesas), są- (spilkas : plkas), p iesagomis: -okas (g a-
žókas: g ažùs), -s as (žas as : žãlias), - as (paš as : 2 pálšas), -a o as (×paika ó-
as : pakas), su keliais da ybos a iksais: p iešdėliu p ie- i p iesaga -(i)okas
(p eku čiokas : kučias), p iešdėliu p a- i p iesaga -ilis (p aši ilis : š as), p ieš-
dėliu pa- i p iesaga -o as (pagi ó as : g as) i k .
1 neapib ėž ą ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių apib ėžimai į ai uoja. Šie žodžiai adinami su i i-
namojo laipsnio būd a džiais (ska džius 1934: 134), a imybinę eikšmę žyminčiais būd a džiais (ska -
džius 1934: 456), panašumo eikšmę u inčiais būd a džiais (o ębski 1956: 332–336), ypa ybės s ip i-
nimo bei kiekio būd a džiais (dLkg 1996: 191–238), deminu y ais (a ima deminu y ams da ybos
eikšmė) (amb azas 2011: 56) i . .
2 bend inės kalbos būd a džių da ybą išsamiai ap ašė adelė Valeckienė (dLkg 1996: 191–238). čia jau
būd a džiai klasi ikuojami ne pagal da ybos a iksus, kaip bu o da oma iki šiol (P ano ska džiaus, janio
o ębskio i k .), be pagal da ybos eikšmes. kalbininkė išsky ė 6 iš es inių būd a džių ka ego ijas:
1) ypa ybės s ip inimo bei kiekio būd a džiai; 2) idinės ypa ybės būd a džiai; 3) išo inės ypa ybės
būd a džiai; 4) panašios bei būdingos ypa ybės būd a džiai; 5) išski iamieji ūšiniai būd a džiai; 6) e-
zul a inės ypa ybės būd a džiai (ž . dLkg 1996: 191–238; Lkg i: 550−601). būd a džių da ybos is-
o ija nuo seniausių laikų iki daba ies išnag inė a sauliaus amb azo (amb azas 2008: 2011).
128
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
P ieŠdėLio PO- Vediniai
LkŽe iš iso as a 214 p iešdėlio po- edinių, žyminčių neapib ėž ą ypa ybės
kiekį. Visi p iešdėlio po- ediniai, nag inėjami šiame s aipsnyje, p iklauso am
pačiam da ybos ipui3. Visi nag inėjami žodžiai y a da iniai, ku ie iek o maliai,
iek seman iškai emiasi pama iniu žodžiu. kiek ienas da inys y a „d ina is – u i
da ybos pama ą i o man ą“ (u bu is 2009: 212). da inys žymi am ik ą dalyką
a eiškinį ne iesiogiai, o pe a pininką, ki ą os kalbos žodį a kelis žodžius. as
a pininkas y a pama inis žodis (amb azas 1993: 8).
nus ačius pama inį žodį i da ybos p iemonę, oliau s aipsnyje analizuojama
da ybos eikšmė. ai „ eikšmė, išeinan i iš žodžio da ybos o mos, ki aip sakan – iš
da inio s uk ū inių sandų bei jų san ykio“ (u bu is 2009: 173). ki ų kalbininkų ji
adinama s uk ū ine da inio eikšme (Paulauskienė 2006: 22). apibūdindamas da-
ybos eikšmės są oką aloyzas guda ičius ją laiko „leksinės eikšmės sudedamąja
dalimi, am ik a jos modi ikacija, papildymu“ (guda ičius 1994: 11). ski iama in-
di iduali, a ski am da iniui būdinga da ybos eikšmė, i g upinė, būdinga isai da-
inių g upei. s aipsnyje, emian is žodžio seman ine s uk ū a, o iksliau – pama i-
nio žodžio leksinės eikšmės i da ybos o man o san ykiu, nus a omos indi idualios
kiek ieno edinio da ybos eikšmės i bend a po ipio i ipo da ybos eikšmė, nes
da ybos eikšmę „ u i ne ik a ski i ediniai, be i jų g upės bei klasės − da ybos
ipai i ka ego ijos. da ybos ka ego ija y a edinių klasė, u in i bend ą da ybos
eikšmę i speci inių da ybos a iksų“ (amb azas 1993: 10; plg. u bu is 2009: 329).
Pagal ai, a p isijungęs p ie pama inio žodžio p iešdėlis po- keičia pama inio
žodžio galūnę, a ne, ski iami du da ybos po ipiai: pób angis (: b angùs) i pób an-
gus (: b angùs).
emian is LkŽe medžiaga, šio s aipsnio pi mojoje dalyje analizuojama 166
po ipio pób angis būd a džių edinių, 7 am pačiam po ipiui p iski iamų daik a a -
džių i ieno daly io edinio da yba i da ybos eikšmės. an ojoje s aipsnio
dalyje ais pačiais aspek ais ap ašomi 40 po ipio pób angus būd a džių edinių.
1 . Po ipis pób angis
(: b angùs)
1 .1 . Pama iniai žodžiai
LkŽe as i 174 neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai, p iklausan ys
šiam po ipiui, ku io ski iamoji ypa ybė − p iešdėlio po- p idėjimas p ie žodžio
eina ka u su galūnės kei imu. Pama inio žodžio galūnė keičiama į -is, p z.: póbal-
is (: bál as), pó ėlis (: ėlùs), ieno žodžio į -ys, p z.: pob auzgỹs (: b áuzga).
3 Žodžių da ybos ipas apima „ is pag indinius da ybos požymius: 1) da ybos eikšmę [...] 2) pama inio
žodžio (da ybos pama o) leksinį g ama inį pobūdį i 3) da ybos o man ą“ (u bu is 2009: 293–294).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
129s aipsniai / a icles
Visus šiame posky yje nag inėjamus būd a džius pagal pama inio žodžio kalbos
dalį galima suski s y i į būd a džių, daik a a džių i daly ių edinius.
Pagal pama inio žodžio galūnę būd a džių edinius (166 žodžiai) galima
suski s y i į d i g upes: -(i)as galūnę u inčius pama inius žodžius ((a); 95 žodžiai)
i būd a džius, ku ių pama iniai žodžiai baigiasi galūne -us ((b); 71 žodis).
(a) -(i)as galūnės ediniai:
póankš is (: añkš as), 2 póaukš is (: 2 áukš as), póbal is (: bál as), póbasis (: bãsas), pó-
bė is (: b as), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (: didókas)4, pódie o is
(: die ó as), pódykis (: 1 dỹkas), pód ėgnis (: d gnas), pód ungnis (: d uñgnas), pód ū is
(: d as), pógel is (: 3 ge as), pógel onis (: gel ónas), póge is (: 1 gẽ as), pó gied is
(: giẽd as), póglio is (: glió as), póg ei is (: g e as), póg ynis (: g ýnas), póilgis (: 1 l-
gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), póka š is (: ká š as), pókeis is (: kes as),
pókie is (: ke as), póklienis (: klenas), pók ei is (: k e as), ×pókūdis (: ×k das), póku -
čis (: kučias), póku is (: kučias), pók ailis (: k alas), pólaibis (: láibas), 2 pólais is
(: las as), póleng is (: leñg as), ×pólen is (: ×leñ as), pólėdnus (: ldnas), pó lė is (: l as),
pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómen-
kis (: meñkas), póminkš is (: mnkš as), pómi is (: m as), pónaujis (: naũjas), pónedo is
(: nedõ as), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópik is
(: 1 pk as), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas),
póplonis (: 2 plónas), póp as is (: p ãs as), 2 pó ainis (: 2 áinas), pó aišis (: áišas), pó-
audis (: aũdas), pó audonis (: 1 audónas), pó es is (: ẽs as), pó e is (: ẽ as), pó udis
(: ùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pósenis (: sẽnas), pósiau is (: 1 siaũ as), pósilpnis (: sip-
nas), pó skys is (: skýs as), pósk iauznis (: sk iaũznas), ×pósk umnis (: ×sk unas), pó-
s ip is (: s p as), pós o is (: s ó as), pós iukis (: 2 s iùkas), pós eikis (: 1 s ekas), pó-
šal is (: šál as), póšil is (: 2 ši as), póši mis (: š mas), póšiu kš is (: šiukš as), póšlapis
(: šlãpias), póš eplis (: š ẽplas), pó ekinis (: 1 ẽkinas), 2 pó y is (: ý as), pó i š is (: iš-
as), pó umpis (: 2 upas), pó uš is (: ùščias), pó i is (: as), pó ienodis (: ie-
nódas), pó ilgšnis (: lgšnas), póžalis (: žãlias), 2 póžemis (: žẽmas), póžyd is (: žýd as),
póžilis (: 1 žlas), póžioplis (: žiõplas), póž ai is (: ž a as).
(b) -us galūnės ediniai:
póanks is (: anks ùs), póaš is (: aš ùs), póbaisis (: baisùs), póbaugis (: baugùs), póbjau-
is (: bjau ùs), pób angis (: b angùs), póbud is (: bud ùs), pódukslis (: dukslùs), 2 póga -
sis (: ga sùs), pógausis (: gausùs), pógilis (: gilùs), póg ažis (: g ažùs), póį ai is (: į ai ùs),
póka is (: ka ùs), pókimis (: kimùs), póklaikis (: klaikùs), 2 pólaiškis (: laiškùs), pólauks-
is (: lauks ùs), 2 pólygis (: 1 lýgus), pólomis (: lomùs), póma šis (: ma šùs), pómulkis
(: 5 mùl kus), pónašis (: našùs), pópigis (: pigùs), pópla is (: pla ùs), póplepis (: plepùs),
pó plokš is (: plokš ùs), pópuikis (: puikùs), pó ambis (: ambùs), pó amis (: amùs), 2 pó-
ūgš is (: ūgš ùs), pó upis (: upùs), pó ūs is (: ūs ùs), pósaldis (: saldùs), póskaudis
4 dėl edinio pódidokis pama inio žodžio nus a ymo plačiau ž . posky į 2.1.
130
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
(: skau dùs), ×póskūpis (: ×skūpùs), 2 póslėnis (: slėnùs), póslidis (: slidùs), 2 póslydis
(: sly dùs / slidùs), pósmagis (: smagùs), pósmailis (: smailùs), pósmulkis (: smùlkus),
2 pó snūdis (: snūdùs), pós aunis (: s aunùs), pós ambis (: s ambùs), pós a is (: s a ùs),
pósunkis (: sunkùs), pósū is (: sū ùs), póšykš is (: šykš ùs), póšiu pis (: šiu pùs), póš ie sis
(: š iesùs), pó aikis (: aikùs), pó amp is (: amp ùs), pó amsis (: amsùs), pó ankis (: 2 án-
kus), pó eisis (: eisùs), 2 pó ykis (: ykùs), 2 pó ylis (: ylùs), 2 pó ingis (: ingùs), pó ižis
(: ižùs), 2 pó olis (: olùs), pó ankis (: ankùs), 2 pó oškis (: oškùs), póūmis (: ūmùs),
2 pó eikis (: éikus), pó ėlis (: ėlùs), pó ėsis (: ėsùs), pó e ksnis (: e ksnùs), pó e ks-
mis (: e ksnùs), 2 póžiaud is (: žiaud ùs), póž alis (: ž alùs).
Pagal pama inio žodžio galūnę daik a a džių edinius (7 žodžiai) galima su-
ski s y i į is g upes: į pada y us iš galūnės -a u inčių daik a a džių ((c); 3 žodžiai),
pada y us iš galūnę -as u inčių daik a a džių ((d); 3 žodžiai) i pada y us iš galū-
nę -ys u inčių daik a a džių ((e); 1 žodis).
(c) pob auzgỹs (: b áuzga), pó aganis (: ãgana), pó umpis (: 2 ùmpa).
(d) pómukšis (: mùkšas), pó a gšis (: agšas), pó ilkis (: ikas).
(e) pó inginis (: 2 inginỹs).
a ski ai eik ų ap a i kelių daik a a džių edinių pama inių žodžių nus a ymą.
a ody ų, kad galimi du šių edinių pama iniai žodžiai, pa yzdžiui: edinys pó a-
ganis gali bū i pada y as iš daik a a džių ãgana a ba agãnius, pó a gšis iš agšas
a ba agšis, pó ilkis iš ikas a ba lkė, pó umpis iš ùmpa a ba ùmpis. išanaliza us
edinių i galimų pama inių žodžių eikšmes, paaiškėjo, iš ku io žodžio edinys
iš es as, p z.: pó aganis ʽkiek aganiškasʼ, ãganiškas ʽbūdingas, p iklausan is aganaiʼ
(ne ʽ...a aganiuiʼ). aigi aki aizdu, kad da yba emiasi įp as esniu žodžiu ( agãnius
pa s y a pada y as iš žodžio ãgana i u i papildomą semą – ʽ y asʼ, ku i isai ne-
s a bi, da an būd a dį pó aganis). aip pa bū ų galima aiškin i i ki ų edinių
pama inių žodžių pasi inkimą. galima eig i, kad pama iniais žodžiais laiky ini
da ybiškai pap as esni žodžiai: agana, umpa, a gšas, ilkas .
ki o abejo ino galimo pama inio žodžio pasi inkimui padėjo LkŽe iksuojamo
a ojimo a ealo nus a ymas. Vedinys pó inginis, LkŽe už iksuo as ad iliškio i
kelmės ajonuose, galė ų bū i iš es as iš būd a džio inginus5 a daik a a džio
inginỹs. Pi masis y a už ašy as iš Molė ų i u enos ajonų, o an asis iksuojamas
isoje Lie u oje. Žodžio a ojimo dažnumas leidžia da y i p ielaidą, kad edinys
pó inginis y a iš es as iš daik a a džio inginỹs .
as as ienas eikiamosios ūšies bū ojo ka inio laiko daly io edinys ( ),
pada y as iš y iškosios giminės ienaskai os a dininko linksnio umpesniojo
kamieno a ian o (ki uose linksniuose jis papildomai p aplės as p iesaga -us-).
( ) pópasiu is (: pasiù ęs).
5 LkŽe nesuki čiuo as.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
131s aipsniai / a icles
nag inėjamojo po ipio ediniai a mėse a ijuoja6. jiems būdingas one inis (1
a ejis) i mo ologinis a ija imas (8 a ejai). Vienas one inio a ija imo pa yzdys,
šaknyje u in is balsių i i y ski ybių (g), pe im ų iš a i inkamų pama inio žodžio
a ian ų, p z.: slydùs ʽž . slidsʼ = slidùs. ki am pa yzdžiui būdingas mo ologinės
kilmės p iebalsių n i m a ija imas (h), a si adęs dėl o, kad būd a džio edinys
pó e ksnis (: e ksnùs) bus pa y ęs daik a a džio eksmas an inį (analoginį) po-
eikį, dėl ku io a si ado o ma pó e ksmis ʽž . po e ksnisʼ. abiejų būd a džių eikš-
mės LkŽe nesiski ia: aiškinan edinį pó e ksmis nu odoma į edinį pó e ksnis .
daugiausia as a ą pačią leksinę eikšmę u inčių, be ski ingai ki čiuojamų ga-
lūnių -is i -ys galūnių a ian ų ((i); 7 a ejai).
(g) póslidis (: slidùs) ė . − 2 póslydis (: slydùs . ž . slidùs) už .
(h) pó e ksnis (: e ksnùs) jnšk, Ps − pó e ksmis (: e ksnùs) s .
(i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2 pósausis e ž, ė , g š, k k, slm, s , Vn, Ž −
posausỹs Ž ; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll; pós o is ė , s, sb, sld, s − pos o ỹs g g;
pósū is d , j, m, sb − posū ỹs k , jn; póš iesis bŽ506, m − poš iesỹs l; pó um-
pis M.un − po umpỹs T 7 .
6 Kalbo y os e minų žodyne a ian u adinama „ o pa ies kalbos iene o ski ybė. [...] a ian ai pap as ai
u i apačią unkciją i ski iasi ik iš aiška, dėl o ne e ai sakoma, kad ai esančios ski ingos o pa ies
a ski o kalbos iene o ealizacijos“ (gai enis, keinys 1990: 225). okiai a ian ų samp a ai p i a ia i
kazimie as Župe ka. jis išski ia is a ian ų ūšis: one inius, da ybinius, akcen inius. Žodžio a ian ai
(ypač one iniai i da ybiniai) y a a imi bend ašakniams leksiniams bei da ybiniams sinonimams, ačiau
dauguma ski iasi s ilis iniais a spal iais bei a ojimo s e omis. aigi a ian ai y a būdingi isiems
kalbos lygmenims (Župe ka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) a ian u adina „ o
pa ies žodžio, o mos a sin aksinės kons ukcijos ki ą pa idalą.“ i a Miliūnai ė monog a ijoje „da-
ba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai“ ski ia ke u is a aminius a ija imo klasi ikacijos aškus:
leksinį, g ama inį, ga sinį i g a inį a ija imą (Miliūnai ė 2009: 164–177). ašydama apie da ybinius
sinonimus jolan a Vaskelienė nu odo, kad „žodžio a ian ai – ai jo a mainos, besiski iančios neesmi-
niais one iniais, mo ologiniais požymiais, ku ie nekeičia eikšmės“ (2000: 13).
7 g upės (i) a ian ų a ojimo a ealas emian is LkŽe ilius acine medžiaga odo, kad -is galūnės ediniai
daugiausia žodyne už ašy i iš aukš aičių ( y ų i aka ų) i žemaičių (pie ų i šiau ės) a mių. Šie būd a -
džiai iksuojami Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis, pós o is, amygaloje − pósū is, póš iesis; kėdainių .
su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio . salamies yje − pójuodis, subačiuje − pósū is,
pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje − pós o is; elšių . Ža ėnuose − 2 pósausis,
gadūna e − pójuodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos . da bėnuose − pósū is; aseiniuose −
pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis; Za asų . duse ose − ×póskū-
pis. galūnės -is ediniai iksuojami i a. juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M. un ulio (pó umpis).
galūnės -ys ediniai LkŽe iksuojami ik žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. okių edinių LkŽe
už ašy a elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .: Šilalėje
poskūpỹs, k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungės . e uose po umpỹs. du šios
galūnės ediniai pojuodỹs i posū ỹs LkŽe už ašy i iš kazimie o jauniaus aš ų.
LkŽe pa eik a medžiaga ne odo ik ojo edinių papli imo plo o. Žodyne žodis gali bū i neuž ik-
suo as, be ai ne eiškia, kad jis ame plo e i ne a ojamas, odėl s aipsnyje analizuojamą geog a inį
edinių papli imą eikė ų e in i kaip apy ikslį. s aipsnyje p ie edinių nu odomos ie o ės, ku io-
132
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ne ik ediniai, be i jų pama iniai žodžiai a ijuoja. daugiausia as a mo olo-
ginių a ian ų (34 a ejai), pama iniams žodžiams be eik nebūdingas one inis a-
ija imas (1 a ejis). analizuojan mo ologinius a ian us paaiškėjo, kad ienais
a ejais nag inėjamojo po ipio būd a džiai da omi iš pama inio žodžio, u inčio
galūnę -us (no s egzis uoja i a ian as su galūne -as), p z.: póbjau is: bjau ùs
(2 bjaũ as), ki ais a ejais a i kščiai – būd a džiai da omi iš pama inio žodžio, u-
inčio galūnę -as (no s egzis uoja i a ian as su galūne -us), p z.: pólaibis: láibas
(laibus). ap ašan pama inių žodžių a ian us analizuo as šių žodžių a ojimo a e-
alas emian is ik LkŽe duomenimis. nus a y i, iš ku io žodžio a ian o y a iš es as
pama inis žodis, dažnai nė a pap as a. Pama iniu žodžiu laikomas žodis, ku io geo-
g a inis papli imas a imas edinio geog a iniam papli imui. y a žodžių, ku ių abu
a ian ai iksuojami ose pačiose a mėse, kaip i jų ediniai; okiu a eju žiū ima,
ku is pama ininis žodis už iksuo as geog a iškai a čiau os ie os, ku už ašy as e-
dinys. jeigu edinys iksuojamas ik a mėse, o jo ienas iš a ian ų y a ik aš uo-
se, ai didesnė ikimybė, kad as edinys iš es as iš a mėse a ojamo a ian o.
Pasi aiko a ejų, kai edinys už ašy as ik iš ašy inių šal inių, o jo a ian ai iksuo-
jami iš a mių. ada žiū ima, iš kokių ašy inių šal inių žodis už ašy as, . y., kas y a
au o ius, iš ku jis kilęs. emian is šiais k i e ijais ski iami ediniai iš galūnės -as
a ian o ((j); 18 a ejų), ediniai iš galūnės -us a ian o ((k); 16 a ejų). Vie o ės,
ku iose už ašy i i ediniai, i jų pama iniai žodžiai, eks e pab auk os.
(g) ediniai iš -as galūnės a ian o:
póankš is sk (añkš as a m, dkš, yl − 1 ankš ùs m); pód ėgnis m (d gnas dkš,
k , Pl , dm, sln – d ėgnùs V ); pód ungnis Všk (d uñgnas al , ds, Lk , up, Vb –
d ungnùs Ldk, skd ); póku is k s (kučias a m, b , dkš, d sk, ds, d , j b, g z, k ,
Lb , Ml, M j, Pl , Pmp, Pnd, od, sln, Š , Žln − 2 ku as yl, k , sn − ku ùs ( ik
aš uose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, as , b s, ds, kb , k k, Pc, Pn, P ng, sb, sk ,
smn, Šd – laibus ( ik aš uose)); pólais is Vdžg (las as als, b , kl , Plk – lais us
( ik aš uose)); póleng is e ž (leñg as alk, b b, dkš, ds, gs, jnš, jnšk, kal, Ml, M j,
Mžk, Pc, Pl , Pl , P ng, Ps, Pš, m, sdk, Š s, Vb, Vlk, Z – leng ùs ad, b s b ž, ė ,
jnš, k g, k š, nmk, Pkl, Plm, d, dn, sg, Vdžg); pólen is kb, sb (×leñ as ad, an,
dl, k k, Ldk, Pnm , s n, Š nč, , Vb − ×len ùs bsg, Pc, m, Šmn); pómi is Š s
(m as k ok, sn , Vlk − mi ùs ds, g ž, k g, Vlk, Lp, M s, M j, Mžk, P n, sd, skd,
Škn); pósk iauznis gn (sk iaũznas kl , k k, Lkm, Ml , Plš, sld, Š nč, gn – sk iauznùs
( ik aš uose)); pósk umnis nmk (×sk unas j b, Vl, V − ×sk umnùs b s, jd , k s,
Mžk, skd, sln , Š , Vkš); pós ip is k k, sld, Vš (s p as adm, alks, aln, an , an z,
b , dgč, dgl, dgp, dkk, ds, ė , imb, g d, jd, j b, km, kp, k ns, k s, k š, k k, kz ,
se jie iksuojami LkŽe. Vie o ių su umpinimai a i inka LkŽe eikiamus su umpinimus. ap ašan
a mes emiamasi alekso gi denio i Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacija Lie u ių kalbos a lase
(Lka i; žml. n .1).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
133s aipsniai / a icles
Lel, Lk , Ln, Lpl, Ml , Mžš, Pb, Pnd, Pnm, Ps, dn, sb, sdk, slk, skd , slm, sml,
sn , sug, s n, gn, šk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − s ip ùs an , aps, bsg, b m, dbč,
dgp, dkk, dkš, ds, d , yl, ė , jd , j b, jz, gd, g šl, g z, kal, kb, kl , k č, k kl,
k š, k ž, kz , kž, Lnk , Lz, Lž, Ml, Mlk, Mšg, Mšk, nč, n , ob, Pk , Plng, Plšk,
Pl , Pn, Ps , m, od, sn, sk, sk b, sln , s , Š nč, upn, up , u , l, k, s, Vdk,
V n, V , Žeml, Žl, Žsl, Pgg); póšiu kš is ds, m (3 šiukš as ds, d , k , Ml −
šiu kš ùs aln, eiš, ė , kai, kb, kl , kl , k s, Pls, Pmp, PnmŽ, P ng, P , sk, sk b,
slm, Vdn, Vdžg – šiukščias Psn); póš eplis m (š ẽplas alz, bg , dkš, d sk, ds, dsn,
gd , jnk, k n, Lkm – š eplùs ( ik aš uose)); pó y is ( ik aš uose) ( ý as akm, b ž,
bs, dgp, g šl, Plng, P n, sln – y ùs g d, gd , Pč, Pl, smn, s n, sz); pó uš is ( ik
aš uose) ( ùščias al, bsg, čk, d sk, eiš, yl, g šl, g , jnšM, j b, Lš, klm, kl , kl k,
km, kpč, k š, k , Mšk, M j, n , Pč, Pln, Pl , P , dn, od, skd , sk , smn, s j,
Šk , Šll, Šmk, l, g, k, Vdk, Vlk , Vš , Žgč, Žl – ùš as k g); pó ilgšnis k kl
( lgšnas Lk , Pl , sln , Vkš – lgšnus gd, g g, kl, k , Ž ); póž ai is ė (ž a as b ž,
b m, dglš, dkš, d sk, ds, g , j b, js , kli, klp, kl , Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk,
P ng, mš, skp, slk, smln, s n, Šd, Šl n, ak, g, Vlk, V , Žl – ž ai ùs jnš, kai ,
kpč, Lnk , Lp, Lš, Pšl, k, su ).
(h) ediniai iš -us galūnės a ian o:
póanks is slm (añks as dglš, dkš, ds, g ž, P ng, sk – anks ùs ig, klp, Lnk , Pls);
póbjau is m (bjau ùs alk, dkš, ė , g g, gs, Lkš, Lž, M j, Pn, m, sdk, V − 2
bjaũ as bjaũ as Lkm, Pp , slk, Vln); póbud is jd (bud ùs b g, dkš, do , kp, nmn,
sk , Š nč, Zp – bud as ( ik aš uose)); pódukslis Pnd (dukslùs ap , bsg, čk, Lnk ,
Pg, Ps, Psn, k, slm, užp, Vb, Z , Žg – dùkslas ( ik aš uose)); pólomis jd (lomùs Pš,
Šl, Vb − 4 lõmas Paį); póplokš is ( ik aš uose) (plokš ùs ( ik aš uose) − 3 plókš as
k – plókščias Šlč, Š s); 2 pó ūgš is up ( ūgš ùs dgč, ė , jnš, k š, Lš, M j, Mžš, ob,
Pb, dm, skp, smn, Šauk, Vdžg – gš as b , end, imb, jnšk, k š, Lk, Lk , Lz, Ms,
Mžš, nmč, Pgg, P n, dn, Š s, Š , už , Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs akm, an,
b , g k, j b, jž, kp, klk, k sn, k š, k , k , M s, ob, Pnd, Ppl, Pšl, Šl, u , gn,
Vj, Vs, Žg, Žml − ×skūpas als, a m, e ž, g , g g, Pls, sd, sln , l, Ž ); 2 póslėnis
m (slėnùs b ž, ds, k s, k š, Ln, Mžš, d, sdb, Vlž − 2 slnas d); pósmailis ( ik
aš uose; už ašy as j. elisono aš uose, ku is kilęs iš kupiškio .) (smailùs akm, als,
eig, yl, jnš, j b, kal, klp, k š, n , Ms, Plš, Pl , d, dn, sd, skd , sln , Š , l, k,
Vdžg, V n, Vš , Žln – smalas dbk, ds, Lp, L , M k, Pp , mš); pósū is d , k , sb
(sū ùs db, d , g , g ž, kl , k k, L , Pšl, mč, Šl, u , Žg – s as dglš, end, e ž,
g d, g šl, Lk , Pj, dn, Š , Vn); póšykš is ds, slm (šykš ùs alz ,jnšk, jž, klk, km,
k i, Lnk , Mžk, ob, on, Pnd, Ps, mš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vg , Žml –
šýkš as do , jn, k s, k , Ms, Pmp, P k, sb, sk b, sln , lž, Vb, Žml); pó amp is
Vdžg ( amp ùs j b, jnš, g d, kl, k p, Ms, Pln, Pl , Pp , skd , sk , sl, Šmk, Va n,
Vš , Vd, Vdk, Vdžg – ap as ( ik aš uose)); 2 pó ykis slm, gn ( ykùs ad, an,
dglš, d sk, d , igl, yl, Lb, kl , kp, kp , Lnk, Lš, Mlk, M j, Mžš, nm, Pč, P ng, P ,
k, slm, sln, smal, s j, sug, s ak, s n, Š nč, užp, g, gn, , V n, Vs, Žln –
134
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
ỹkas dg, d , g dm, klp, k g, M j, Plng, P k, Ps , g, od, sn, sd, Š , lž, Vlk,
V n ); pó ėlis už ( ėlùs dkš, e ž, jz, ob, Zp − 2 las kl , Pb, n, slm, smal,
Vg ); 2 pó ėsis ( ik aš uose) ( ėsùs dg, dkk, d sk, eig, end, g k, kl , k š, Lp, Lš,
Ml, Mlk, Mš, nm, Pl , P n, Pšš, dn, Mš, s n, Šlu, Š s, kn, , Vd, Žml2 − ė-
sas ( ik aš uose)); póžiaud is ( ik aš uose; už ašy as Lau yno i inskio aš uose, ku is
y a kilęs iš už enčio) (žiaud ùs , sd, Š s, už , Va n, Vkš, Vš – žiaũd as Lk ).
iš LkŽe a mių (a ski ais a ejais i ašy inių šal inių) medžiagos ma y i, kad
g upės (j) a ian ų galūnės -as ediniai už ašy i isose aukš aičių i žemaičių šnek-
ose, o galūnės -us a ian ai būdingesni šiau ės i pie ų žemaičių šnek oms. ki os
galūnių a ian ų g upės (k) galūnės -us ediniai iksuojami aukš aičių i žemaičių
pa a mėse, o galūnės -as a ian ai y ų i aka ų aukš aičių pa a mėse.
dauguma po ipio pób angis būd a džių y a pada y i iš d iskiemenių būd a džių,
keli pada y i iš daugiaskiemenių (iš es inių) būd a džių, p z.: pógel onis (: gel ónas :
ge as), pómėlynis (: mlynas : mlas), pónedo is (: nedõ as : dõ as), pó audonis (: 1
audónas : aũdas).
1.2. da ybos eikšmė
Visi s aipsnyje nag inėjami ediniai eiškia am ik ą pama iniu žodžiu pasa-
ky os ypa ybės kiekį, ski iasi ik os ypa ybės a spal is8. Po ipio pób angis ben-
d oji da ybos eikšmė nusakoma aip: ʽ oks, ku is u i kažkiek pama iniu žodžiu
į a dy os ypa ybėsʼ. no in nus a y i, kiek i kokių ų eikšmės a spal ių gali nu-
saky i nag inėjamo po ipio būd a džiai, analizuo os isų edinių indi idualios
da ybos eikšmės. Žiū ė a, kaip LkŽe apib ėžiama edinio leksinė eikšmė. nag-
8 P iešdėlio po- „būd a džiai daugiausia y a a ojami a imybinei eikšmei žymė i“ (ska džius 1934:
456). okie būd a džiai eiškia „ os pačios ypa ybės ki okį laipsnį, pap as ai silpnesnį“ (amb aška i
k . 1946: 173–174). jano o ębskio „Lie u ių kalbos g ama ikoje (g ama yka języka li ewskiego)“
p iešdėlio po- ediniai polais is, po ūgš is laikomi kaip panašumo eikšmę u in ys (o ębski 1956:
332–336). adelė Valeckienė s aipsnyje „daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos būd a džių laipsniai
i jų eikšmės“ eigia, kad šio p iešdėlio ediniai eiškia apsk i ai ne isai pilną ypa ybės kiekį“ (Va-
leckienė 1961: 49). „P iešdėlio po- būd a džiai i gi pa odo ne isai pilną pag indiniu žodžiu eiškiamos
ypa ybės kiekį [...]. y ų aukš aičių a mėse [...] jie čia odo labai mažą pag indiniu žodžiu eiškiamos
ypa ybės kiekį, galimą iš eikš i žodžiais upu į, da upu į“ (Lkg i 588). e aldos jakai ienės, adelės
Laigonai ės, aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos mo ologijoje a p mažesnį in ensy umą žyminčių
p iešdėlių minimas i po- (jakai ienė 1976: 263–265). aldonos Paulauskienės Lie u ių kalbos mo olo-
gijos apyb aižoje p iešdėlio po- ediniai laikomi mažesnį in ensy umą žyminčiais būd a džiais (Paulaus-
kienė 1983: 69–79; 100–103). „būd a džiai su p iešdėliu po- [...] eiškia ne isai pilną pama iniu žodžiu
pasaky os ypa ybės kiekį. [...] am ik i p iešdėlio po- būd a džiai eiškia upu į pe didelį, no mą
i šijan į pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį [...]. P iešdėlio po- būd a džiai aip pa žymi u-
pu į da ūks amą ypa ybės kiekį“ (dLkg 1996: 225). amb azo nuomone, šie p iešdėliniai būd a džiai
sa o eikšme y a a imi deminu y ams (amb azas 2011: 56).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
141s aipsniai / a icles
galūnių a ian ų g upės (d) galūnės -us ediniai iksuojami aukš aičių i žemaičių
a mėse, o galūnės -as a ian ai ik aukš aičių a mės y ų i pie ų aukš aičių pa-
a mėse. du ediniai − pó ūgš as i pósūd us − už ašy i ose pačiose ie o ėse, ku
už iksuo i i jų pama iniai žodžiai.
dauguma po ipio pób angus būd a džių y a pada y i iš d iskiemenių, keli iš
daugiaskiemenių (iš es inių) būd a džių, p z.: pókalno as (: kálno as: kálnas), pó el-
niškas (: élniškas: élnias), pó y iškas (: ý iškas: ý as).
2.2. da ybos eikšmė
Visi šiame posky yje analizuojami ediniai žymi neapib ėž ą ypa ybės kiekį,
ski iasi ik os ypa ybės a spal is. Po ipio pób angus bend oji da ybos eikšmė
nusakoma aip: ʽ oks, ku is u i kažkiek pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybėsʼ. ana-
lizuojan indi idualias da ybos eikšmes žiū ė a, kaip LkŽe nusakoma edinio
leksinė eikšmė. Vienų edinių eikšmė nusakoma p ie eiksmiu upu į (
upù į
ʽ
ben kiek, šiek iek
ʼ (LkŽe)), ki ų – p ie eiksmiu gana (
ganà
ʽ
2. ge okai
ʼ (LkŽe)).
emian is indi idualiomis da ybos eikšmėmis isi būd a džiai suski s y i į kele ą
g upių: į idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį žyminčius būd a džius,
šios g upės da ybos eikšmė nusakoma ʽ oks, ku is gana...ʼ ((a); 26 žodžiai); i į
mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį žyminčius būd a -
džius, šios g upės da ybos eikšmė nusakoma ʽ oks, ku is upu į...ʼ ((b) 9 žodžiai).
y a edinių, žyminčių kiek didesnį ypa ybės kiekį ((c); 3 žodžiai). P iklausomai
nuo kon eks o du ediniai gali u ė i d i da ybos eikšmes: idu inį ypa ybės kiekį
i kiek didesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu. abi šios da ybos
eikšmės apib ėžiamos ʽ oks, ku is gana...ʼ i ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ (d).
(a) ʽ oks, ku is gana...ʼ:
pób angus gd ʽž . pob angisʼ = pób angis ʽgana b angus, apyb angisʼ, pódailus d ʽgana
dailusʼ, póilgas Lz ʽž . poilgis 1ʼ = póilgis ʽ1. apyilgisʼ, pódidelis g šl, Vdk, Žlb ʽ1. ž .
podidis 1ʼ ʽ2. ž . podidis 3ʼ ʽ3. gana gaususʼ = pódidis ʽ1. gana didelis, apydidis, didokasʼ,
póge as als ʽž . poge isʼ = póge is ʽ1. apyge is, gana malonus, nepik asʼ ʽ2. gana inkamas,
a sakan is, ne isai p as asʼ, pójaunas Lz ʽž . 2 pojaunis 1ʼ = 2 pójaunis ʽ1. gana jaunas,
apyjaunisʼ, pókalno as Lk ʽgana kalnuo asʼ, póka š as Š s ʽž . poka š isʼ = póka š is
ʽapyka š isʼ, póka š okas Š s ʽgana ka š as, empe amen ingas, ais ingasʼ, pópalaikis už
ʽnelabai ikęs, menkokas, apypalaikisʼ, pó e okas ( ik aš uose) ʽpo e isʼ, pókeis as kl Ž,
Š s ž . pokeis isʼ = pókeis is ʽapykeis isʼ, pó es as als = po es is ʽž . po e is 1ʼ = pó e is
ʽ1. apy e is, ne ankusʼ, pó ūgš as als, LzP, Š s ʽž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ʽ ūgš okasʼ,
pó ūgš okas Lp ʽž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ʽ ūgš okasʼ, pósaldus als ʽž . posaldisʼ =
pósaldis ʽapysaldisʼ, pósiau okas Lp ʽapysiau is, posiau isʼ, póskys okas Lp ʽgana skys asʼ,
pósūd us ds ʽapys o is, s o okasʼ, pós angus als ʽgana s o as, i asʼ, póšils as ( ik aš-
142
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
uose) ʽapyšil isʼ, póšil as Pl ʽž . pošil isʼ = póšil is ʽapyšil is, šil okasʼ, pó amsokas ( ik
aš uose) ʽapy amsisʼ, pó ėsus d ʽž . 2 po ėsisʼ = 2 pó ėsis ʽgana ėsus, ėsokasʼ, pó i-
du inis ( ik aš uose) ʽž . pa idu inisʼ = pa idu nis ʽ idu inokasʼ, pó y iškas ( ik aš uo-
se) ʽgana y iškasʼ.
(b) ʽ oks, ku is upu į ...ʼ:
póbugš us ( ik aš uose) ʽbailokas, bugš okasʼ, pód ungnas Pl ʽž . pod ungnisʼ = pód un-
gnis ʽapyd ungnisʼ, pók ei as Lp ʽž . pok ei isʼ = pók ei is ʽapyk ei isʼ, popilkas nč ʽž .
popilkisʼ = pópilkis ʽkiek pilkas, pilkokas, apypilkisʼ, póplikas Š s ʽž . poplikis 2ʼ = pópli-
kis ʽ2. g ynokas, apynuogisʼ, pósuk us up ʽapysuk isʼ, póšil okas Lp ʽkiek šil as, apyšil isʼ,
póšykš as ( ik aš uose) ʽž . pošykš is 1ʼ = póšykš is ʽ1. apyšykš isʼ, pó elniškas ( ik aš-
uose) ʽž . po elnisʼ = pó elnis ʽ upu į elniškasʼ.
(c) ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ:
póankš okas a m ʽž . poankš isʼ = póankš is ʽkiek pe ankš as, apyankš isʼ, pómažokas
a m ʽž . pomažis 1ʼ = pómažis ʽ1. upu į pe mažas, mažokasʼ, pó umpokas Lp, Lš, s j
ʽkiek pe umpasʼ.
(d) ʽ oks, ku is gana...ʼ i ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ:
pódidis als, gd, k ž, s, sdk, Vdk ʽ1. gana didelis, apydidis, didokasʼ ʽ2. kiek pe didelisʼ
ʽ3. paaugęs, nebemažasʼ ʽ4. gana s ip usʼ, pódidokas Pgg, ud = pódidis ʽ1. gana didelis,
apydidis, didokasʼ ʽ2. kiek pe didelisʼ ʽ3. paaugęs, nebemažasʼ ʽ4. gana s ip usʼ.
kaip ma y i, isi nag inėjamo po ipio ediniai žymi mažesnį a ba didesnį ypa-
ybės kiekį ( e ais a ejais u i d i (mažesnio i didesnio ypa ybės kiekio) da ybos
eikšmes). Mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu, apibūdina dau-
guma būd a džių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypa ybės kiekį (9 %) i kelias
da ybos eikšmes u inčių žodžių (3 %). as mažesnis ypa ybės kiekis gali bū i
ski ingas. daugiausia as a idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį
žyminčių edinių (62 %). Žyminčių mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky-
os ypa ybės kiekio eikšmę būd a džių ap ik a mažiau (26 %)14 .
14 dauguma mažesnį ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių (88 %) už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje.
Vidu inį ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje (49 %), pie ų i y ų
aukš aičių pa a mėse (po 9 %). Mažesnį nei idu inės ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai iksuojami
šiau ės žemaičių, pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių pa a mėse (po 7 %). didesnį ypa ybės kiekį žymin-
ys būd a džiai (9 %) LkŽe pa eikiami ik iš aukš aičių a mės, pie ų aukš aičių pa a mės (6 %), y ų
aukš aičių pa a mės (3 %). d i da ybos eikšmes u in ys ediniai (3 %) iksuojami aka ų i pie ų
aukš aičių pa a mėse (po 1,5 %).
apibend inan LkŽe iksuojamą nag inėjamų edinių da ybos eikšmių pasiski s ymą eikia pasa-
ky i, kad mažesnio ypa ybės kiekio eikšmė būdingesnė žemaičių a mei; didesnio ypa ybės kiekio
eikšmė ikusojama ik aukš aičių a mės pa a mėse.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
143s aipsniai / a icles
3. IŠVaDOS
Visi nag inėjami būd a džiai y a p iešdėlio po- ediniai, iš es i iš būd a džių
(98 %), ečiau iš ki ų kalbos dalių (2 %). Vediniai, suda y i su d iem os pačios
eikšmės a iksais, y a p iešdėlių ediniai. P ie pama inio žodžio p isijungęs p ieš-
dėlis po- susilpnina pama inio žodžio su p iesaga -ok- pasaky ą ypa ybę.
nag inėjami žodžiai p iklauso ai pačiai da ybos ka ego ijai, bend a ka ego ijos
da ybos eikšmė gali bū i nusakoma aip: ʽ oks, ku is žymi neapib ėž ą pama iniu
žodžiu pasaky os ypa ybės kiekįʼ.
abiejų da ybos po ipių ediniai ski iami pagal ypa ybės kiekio laipsnį į žymin-
čius kiek mažesnį i į žyminčius kiek didesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama i-
niu žodžiu. Visiems ediniams būdinga žymė i mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasa-
ky a pama iniu žodžiu (91 %). Mažesnės ypa ybės kiekis u i ski ingų a spal ių.
P iešdėlio po- edinių da ybos eikšmių san ykis pa eikiamas 1 len elėje.
1 Len eLė. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žyminčių p iešdėlio po- edinių da ybos eikšmių
san ykis
ipas Po ipis
Mažesnis ypa ybės kiekis didesnis
ypa ybės
kiekis
d i da ybos
eikšmės
Vidu-
inis
Mažiau nei
idu inis
a i-
mas
PO-
(214 žodžių)
pób angis
(174 žodžiai) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 %
pób angus
(40 žodžių) 62 % 26 % –9 % 3 %
Li e a Ū a i ŠaL iniai
amb aška ju gis, Žiugžda juozas 1946: Lie u ių kalbos g ama ika 1. s u ga e.
amb azas saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida 1. Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.
amb azas sau li us 2008: Lie u ių kalbos būd a džių da ybos y imai. – Kalbos is o i-
jos i dialek ologijos p oblemos 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 99–127.
amb azas saulius 2011: Būd a džių da ybos aida. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Daba inės lie u ių kalbos žodynas: elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. P ieiga in e ne e: h p://dz.lki.l .
dLkg − Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. an asis pa aisy as leidimas. Vilnius: Moks-
lo i enciklopedijų leidykla, 1996.
144
au eLija aMuLionienė
ac a Linguis ica Li huanica LXVIII
gai enis kazimie as, keinys s asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. kaunas:
Š iesa.
guda ičius aloyzas 1994: Leksinė seman ika (Viene ai . Ryšiai . S uk ū os). Šiauliai:
Šiaulių pedagoginis ins i u as.
jakai ienė e alda, Laigonai ė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lie u ių
kalbos mo ologija. Vilnius: Mokslas.
Lka i − Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika. a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977.
Lkg i − Lie u ių kalbos g ama ika 1. Vilnius: Min is, 1965.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas (i–xx, 1941–2002): elek oninis a ian as. edak o ių
kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga
in e ne e:
www.lkz.l
.
Miliūnai ė i a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
o ębski jan 1956: G ama yka języka li ewskiego 3. wa zszawa: Pas wowe wydawnic-
wo naukowe.
Paulauskienė aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža. kaunas: Š iesa.
Paulauskienė aldona 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai. kaunas: echno-
logija.
Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika . Kalbos igū os: akul a y inis ku sas xi klasei.
kaunas: Š iesa.
ska džius P anas 1934: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius: Lie u os mokslų aka-
demija, Lie u ių kalbos ins i u as.
s undžia boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Pe o
o se as.
amulionienė au elija 2010: ne isai pilną ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai
(paaukš ys ipo). – Ac a Linguis ica Li huanica 62–63, 82–96.
amulionienė au elija 2011: e as nepilną ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių
da ybos ipas: PÃjuodis i Pasasis. – Lie u ių kalba. P ieiga in e ne e:
h p://www.
lie u iukalba.l /index.php?id=181
.
u bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. an asis leidimas. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Valeckienė adelė 1961: daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos būd a džių laipsniai
i jų eikšmės. – Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 49.
Vaskelienė jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Župe ka kazimie as 1997: S ilis ika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlio po- edinių da yba
145s aipsniai / a icles
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
o peculia i y: o ma ion o de i a i es
wi h he su ix po-
suMMa y
he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia -
i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an
inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he
Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and
sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un-
de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem.
Į eik a 2013 m. ko o 15 d.
au eLija aMuLionienė
Mykolo Rome io uni e si e as
A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]