147s aipsniai a icles /
LaiMu is biLkis
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches scien i iques: oponymika, an h oponimika.
dėL kai ku i Lie uVi
VandenVa dŽi kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) anno a ion basée su
des eche ches dé aillées de l'o igine des loco a dges li uaniens en éc i an un ocabulai e des
loco a dges li uaniens, a icle soule elien dans d'au es oponimikes a aux déjà analysés les noms
d'éje s e de i iè es Bldiš kėže as, D abùžis, D ančiūkas, D audnių že as, Dėliškis, Dzindzak
(Dindžiak), Ka čiãme is, Kėmeš, Kėmeš, Kėmeš, Kėmeš, Kėmeš, Samaš, Ku in, Māsis, Piauželis, Samaš,
Samaš, Samaš, Sā e, Sā e, Sa a, Sa a, Sā e, Sā e, Sā e, Gaines, Gaines, S ēnes, e c. Les endances
d'o igine des nou elles e sions de ce oponymes, les e sions, les nou elles e sions, les nou elles e
les plus anciennes, les cas, les endances e les endances, son enco e à l'é ude.
anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl
diškės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is,
Kemešà, Kẽmešė, Kemešĩs, Kūnà, Ku inĩs, Ku inlis, Pagužė, Pãi is, Sama a, Sãsp, Samã as,
Sãmis, Sã a, S a, S os and which we e p e iously analyzed by o he oponymis s; he
esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling
he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on ends and pa allels
o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based
on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o
o ms o hyd onyms. esMiniai Ve dŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių
seman ika.
keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o
hyd onyms.
148 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Les suje s d'o igine des passeki es Li uiniens anden a džių on déjà é é analysés
dans un couple p écèden s a icles (bilkis 2006: 4762; 2011: 925). une pou sui e de l'é ude
de l'o igine des lieuxo a s Li uiniens en éc i an Li uanien lieuo a s wo ds1 (LVŽ)
pe me d'éle e e plus d'au es oponimik des a aux déjà analysés eže ų e upių
pa adų naujų kilmės galimybių, qui basées de ce e classe oponimų da ybos, o igine,
seman icos (mo i acijos) endances e analogies ou, dans ce ains cas, des nou eaux
( iksliau, anciennemen nepas ebė ais) données, liées aux o mes de sui es, aux
pa icula i és de andenos. le bu de l'a icle n'es pas de é u e p écédemmen
annoncés hypo hèses d'o igine, mais à cô é ou ni al e na i es jus i ian leu s
p anašumes. Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago dans les a aux composée
o me du nom kildinama de spėjamo quelle au e place (peaux, lauko ou e c.) nom
*Bildiškė, qui o igęs de p d. Blda (Vanagas 1981: 64). selon Vanagu, une elle o igine de
ann a dji es ou nie e Li uane loco a džių o dodyne (LVŽ i 478). cependan
en euka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. ques ionnai e du nom de e e insc i
une nesudė inė o me du nom de ce laje o Bldiškis2. elle le plus p obablemen es
au hen iška, o iginai e de lie . bild i ‘éme e un ce ain son en daujan en du s
obje s; inksė i, dundė i3. a ec p eesaga -iškis du eiksmažodžių pada y ų
lieuo a džių n'es pas beaucoup, cependan el da ybos ype possible, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk.
dn: spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: džius
86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a -
Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež.
sem. Connues deux e sions d'o igine: liéamas a ec la . . D abas, D ab- -enas, p . .
D ab-inow4, le . d ab-na ‘liūnas, d abà ‘šlapio sniego d ibimas, d eblius, d eblys
(sa ukynas 1962: 195); šaknis d ablaikoma apo oniniu ou même a miniu d ob a ian ,
associée a ec lie . d abùžis, d óbė e onome, que d ab-, d obišsi u uliojo de plus
ieilles leksemų, u ėjusių bend esnę laužymo, d askymo signi icmu
(Vanagas 1981: 90).
sans les possibili és d'o igine indiquées, ès possible liaison a ec lie . d abùs
‘ku is eba, d eb i ‘ ê e cou e de équno k ečiančio judesio (dėl šalčio,
baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, agissan des o ces ex e nes
’. ce liajimen pa emia hid onimes de da ybos analogie: plg. les noms des dé en eu s de
ca ac é is iques a ibués des eže ų noms a ec ce e apposaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k,
Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970: 215). la séman ique dans ce cas se ai liée a ec banguojančiu, d e1
a icle au eu es l'un des au eu s e édac eu en che du dic ionnai e ie o a džių du Li uanie. 2
записал учитель jus inas ūkas из Ū os k. ésiden jo juozo akima ičiaus.
3 Les mo s signi ica ions son indiquées de LkŽe.
4 Plus loin pou p ūsiques lieuo a des *D ab-n-a - *D abn-a ž . / blažienė 2000: 31.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
149s aipsniai a icles bančiu eže o
pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd :
lie . iš i, la . sê ‘ i pė i, d ebė i,
i ė i /
(Vanagas 1981a: 88), enco e plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis
db. Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). Il s'agi d'un phénomène
qui ne se p odui pas éguliè emen . D ančiùkas up. klm. lié a ec le ge manisme
d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos (Vanagas 1981: 90), cependan dans ce cas
neaišku, comme šaknies k i o dans č. donc peu -ê e dans ikimiau sie i a ec lie .
(skoliniu) d añčy i, d añčin is siaus i, šėl i , d ánča
‘cas chėls a. la séman ique alo s se ai liée a ec apide de l'eau ėkme,
pu ojančiu andeniu ou pan.
D audẽnių ẽže as ež. Žgč. la o me o icielle peu kildin i du adjacen illage du nom
D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). cependan en euka iu Pa a džių
e localo a džių komisijos assemblés localo a džių ka o ekoje insc i e uneaskai os
o me D audẽnio ẽže as, qui p obablemen es p é endumen kilmininkinė de D audẽnis,
en plus de cela, elles o mes des éc i u es esama e ap ès la gue e emplies
localo a džių ka o ekos ko elėse. donc, comme indiquen les données de langue
i an e, composi e hyd onimes D audẽnių ẽže as considé y ines secondiniu, e
au hen ique, ma y , es D audẽnis, o iginai e de lie . d aũs i (d aũdė) ‘ di e, que ko
neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; ne laisse u ilise (kuo), pou bin i
’. elle possibili é sou ien anden a džių da ybos analogie: hyd onimai a ec
p eesaga -enis papli ę ame même dans les suds e esaičių aseiniškių plo e (même
e Žygaičiuose!), comme e D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132133, 398). en plus, il es
possible de ou e e séman iques pa allèles plg. a ec lie . d aũs i neabejo inai liés
au upė a dį D aũs inė a . dans ce cas la ch onologie de l'appa i ion des noms du lac e
du illage se ai elle: hyd onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → secondai e
hyd onimas D audẽnių ẽže as. selon ce e e sion de ien dou eux le nom du illage
D audẽniai kildinimas du a d. *D audẽnis e espec i emen el nom pe sonnel
econs uc ion du oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195 85, zinke ičius 2008: 280). D õliškis
(D óliškis?) up. Šl. expliquan l'o igine de upė a džio dou ejama le gen e
au hen icisme, onome, que cela peu ê e un plus a dnis edi binys de *D olikis, qui
d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas
de lie . phon iquemen incapable, de plus, comme indiquen i osios langues données,
ainsi appelé non seulemen upė, mais e à cô é essiens pie a. donc D õliškis
(D óliškis?) p obablemen es au hen iška o me, sie ina a ec šiauliškių plo e u ilisé
un appelia i d aliúo i ‘ei i, a → o comp enan comme šaknies balsių kai ą, plg. lie .
õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i, išdykau i, dūk i, šėl i
, õlis ‘ sa i alė, désobénumas : alià. a en ionnable au ai que le a puka io Šiaulių
alsčiaus Ž igų k. žemė a džių enquê e su le nom de pâ es pou éc i ain5 no e
égalemen que le nom es so i de bėgančio, c. i. d aliuojančio, de l'eau. donc on peu
de ine , que plu. d aliúo i pou ai eikš i e *‘g ei ai alle , bėg i. 5 записала учитель
Люudas osipauskas из Жвигов k. esiden ejo an ano emeikos.
150 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Dzindzak Dindžiak o . up. jz. il n'es pas ou à ai clai si Dzindzak es a minée, ou
au hen iška, c. i. e imologinė, ly is: on pense que le upė a dis o iciel Dindžiak peu ê e
un hype no malisme de Dzindzak ou Džindžiak, qui peu ê e sudu inė, sa p emiè e
sandes sie ines a ec li . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė, e as es enu de aksake ė;
liūne kiau a lieu, ma aques ou inissan s pou c oî e eže ų pe i e supe icie d'eau
(Vanagas 1981: 86, 37). d'au e pa , il es a i mé que jieznas n'es pas e i oi e des
aka ų dzūkų, donc Dzindzak peu indique p écédemmen é éį d'une plus g ande
su ace des aka ų dzūkų, i.e. ce gî es considé ée e mine, mais néga i ou quel .
lien a ec au débu du XX siècle de l'amé icain sug įžusių emig an ų a i ež u 83 džiñdžė
(Vi kauskas: 1984). puisqu'il es econnu que Dzindzak n'es pas dans les ac uels aka ų
dzūkų plo e, il pou ai ê e considé é comme au hen išku sudu iniu ., don le
p emie sandas sie inas a ec lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i), dzindz i,
dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i, o secondas sandas a ec lie . dzàk (cakka ojan
nusakomas kanopų bildes bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nusaky i) , dzàko i
‘g ei ai alle ; pou la séman ique plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl: dzindziliúo i
‘skambė i, dzingiliuo i, Dzindz-iù-balis b. gdž: dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i,
dzingė i, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš e Eináu as up. g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis
up. Žm (Vk).
Ka čiãme is up. Šd. On pense que upė a dis su umpėjęs de *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is e kilęs du li . ka čemà ‘smuklė i
ie à (‘ka čemos place) (Vanagas 1981: 147). elle in e p é a ion de l'o igine pose e
šiokies de els dou es phé inique e séman ique poin de ue: neáiškios spéci iés
inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė-
one a dji ou noms de lieux habi ables, mais pas anden a dji. donc possible une au e
o igine du nom de ce uisseau: de lie . ká is ‘algas honas medis, i p is, sha a, kačius
‘kelmas, ke as e mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, baixyn; supp ime ,
nebelaiky i (inélec able, inapp op ié); pe me e, g amzdin i dans andenį ( inklą,
meške ę, inka ą). elle possibili é d'o igine ès sou ien da ybiquemen e
séman iquemen analogiques dū inia Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd e
pan. (Vanagas 1981a: 117 118). du poin de ue séman ique, c'es hyd oobje des ina ion:
nom indiquan : uelis, dans lequel je és, na dinés ka ys ou kelmai, enco e plg. .
Ká č-ia-pie is k m., p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejoignan
pou les o mes au hen ici é (a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs) associés a ec lie . kemša,
kemšis, kemšius ‘g iozdiškas žmogus e considé és con igu igū acinės signi ica ions
hyd onimais (Vanagas 1981: 152). P emiè emen ema quable, que les o mes
au hen iques son Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, ca les habi an s locaux anden a džių
p éesagos e a ia umpą. donc le lien a ec indiqués appela i s quelque dou eux en
aison du p écessague balsies nonpa i ude. peu -ê e eni i ini p éesagų -eša, -ešė,
-ešys ediniais e sie ini a ec lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu olys; cabine
, kém-sas ‘ kups as e kildin ini is bal . *kem-‘gniauž i(s) (Mažiulis 1993: 100103).
dans ce cas pou la séman ique plg. upė a dį Gniužà Pbs: gniùž i ‘ link i;
smuk i; kniub i; gleb i; apne e; pe i sė i, slūg i (Vanagas 1981a: 55).
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
151s aipsniai a icles /
Kūnà ež., up. Š nč. liéamas a ec lie . kunė ‘klampi bala, liūnas (Vanagas 1981: 172),
cependan el apelia i n'exis e Lie u ių kalbos žodyne, son ik umas dou eo inas.
peu ê e anden a dis sie ines a ec plu.
co psnas ‘ o ganisme humain
ou animal e kildin inas de
bal . *kū- *kēu- /
‘
deng i(s),
lenk i(s)
< ide.
*(s)ku- (: *-ou-:
*--)
(ž . Mažiulis 1993: 169, 183184; plg. LiV 561). Le nom séman ique dans ce cas sié ina a ec
des obje s d'eau con igu u acija lenk umu ou pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež.
kl , Lkm. associés a ec lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is (Te ao u ogallus)
(Vanagas 1981: 175). Selon une elle e sion, les eaux a dji se aien cons i ués de
nomma ion animal: p emie sans supplémen ai es de daibes moyens, e an as a ec
neposesy ines signi ica ions p eesaga -ėlis. cependan el moyen de se o ma ions
anden a džių es a e. quelquein ou ne ce ainemen plus se ai hyd onimus
a ibue aux noms des dé en eu s de ca ac é is iques e sie i a ec lie . ku inas ‘
ku čias , ku ina ‘ aklinai, complè emen
’. alo s ce se ai aklinas, i. i. ankan is, eže as e nes ip ios s o ės, džiūs an i
upė. elles séman iques eže ų nomų ès gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis
gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl e k . (Vanagas 1981a: 54), pascaiko e upė a džių, plg.
Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Paguž up. Šd. Le nom kildiné de au e spėjamai exu io lieuo a džio *Pagužė (Vanagas 1981:
238), cependan el oponimo éally nan , da an age plaisan , que es es a an dėlio
pa edinys, o iginęs de a d. Gùžas, Gužỹs. ce se ai pa humain, pa a de gužas, gužys,
e e cou an uelis ou pan. Le nom Gùžas, en e au es lieux, épandusi e Šedu os
apylinkėse (ž . LPdb), donc elle possibili é d'o igine es en iè emen possible. Pãspi is
up. Šd. Le nom es considé é p édélio pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs (Vanagas 1981: 247),
mais une elle su nomée connue seulemen sud des Li uanie (LPdb), dans les documen s
his o iques au moins jusqu'à aussi ne ou e données, qu'elle plus ô se ai usa a
Šedu os apylinkėse. donc peu -ê e plus c édible ou e ai la liaison a ec lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is, à cause de la
séman ique plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. on éme
que anden a dji a main enue le mo sãmana o mą sam-, plg. sam i: ap-sam i
‘apsamano i (Vanagas 1981: 289290). au e pa , peu ê e a ec šaknies balsių kai a e
sie ini a ec lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i lysčių, kabin i bi alų; zazlie i, windy i < bal .
*sem- ‘(ap)sem i (Mažiulis 1997: 5658). balsiés kai os shaknyje indique possibili é plu.
samùs ‘ku iuo peu beaucoup paseme ; lequel commodous sem i, samáu i ‘sams y i;
a ec samčiu a ape poisson, samúo i ‘sams y i, sám is ‘ kaušas i alui sem i; il
con ien e menan quan i é; kaušas à l'eau sem i du bo ie; su a ko endu un ile
aux poissons ou aux euges a udés b aidan , g aibš as . séman ique (mo i acia)
a an ou pou ai ê e liée à apsėmim, inonda ion, inonda ion, plg. du même comme
e andenwa džiai a ec sam-, pie ų aukš aičių, plo o T aniùs ež. b : n i ‘ kil i,
daugė i andeniui; gausiai, o emen ekė i, lie is, cou s i, cou i ; ê e pou lie am,
apsem am
’

152 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
(Vanagas 1981a: 72), enco e plg. Py esà up. Ps: pý i ‘ ilž i; combien pa in i (Vanagas
1981: 260). deuxièmemen , de l'eau ėmimo, sėmimo mo i ai aussi dansmanomi, plg.
helonimą Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk) Sãga as ež.
s j. on espè e que peu ê e plus a d un assimiliacinis (dis ak inė asimiliacija?)
da inion de *Zaga as, qui es considé éi inas jo ingizmu de *Žaga as: žàg i
‘ e š i algį, andenį, la . zag ‘blogai quoi ai e; ole . cependan simul anemen
ema quée, jog e chaknis sagy a possible, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396).
d'au e pa , anden a dis peu -ê e appa en é a ec lie . sagà ‘ dans kilpą (skylu ę)
ne iamas sk i uliukas aux ê emen s de noue ; kilpa, ąsa kam a ache […], sãgas ‘
kilpa, ąsa kam a ache
< sèg i ‘ kabin i, ixin i (smeig uku, aida, e c.) ou enle e quoi p ikabin ą; un
a ec au e kabin i, joind e, sie i (saga, sag imi, e c.) ou a kabin i
, p .
sagis < * sagas ‘sag is < ‘suegimo p iemonė < *‘(su)segimas < *‘ segimas
(Mažiulis 1997: 3536). Vanden a džio mo i acija pou ai ê e liée a ec l'obje
con igu u acija: suseg es o mes, i. i. de deux pa ies, elian an s pa
susiau issemen , susidedan , eže as ou pan. S a up. kpč, S os ež. Lp. Le plus
c édible es considé ée l'o igine de k. bougos minimo poisson du nom s a ‘
maža blizgan i žu elė, aiman à nage con e cou an ę
(Vanagas 1981: 315). cependan ces
aqua nages pou aien ê e liés a ec
des signi ica ions plus abs ai es
lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s ing i,
kie ė i (pp . šąlan , ės an )
< bal .
*-s u
*s i -
*s e -‘
s andė i e pan. /
’
(Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu,
sus ingusiu su ace de l'eau, plg. le même sud de hau e aiches plo o
co espondmenis séman iques S ángė, S ángis: s angùs
‘
s andus,
nelanks -
us, s ang us up.
M k, V n (Vanagas, 1981: 313) a décla é:
IVaŠDOS composi e hyd onime Bldiškės ẽže as p obablemen es secondai e, se o mé
de la o me au hen iškos Bldiškis, qui es enue de lie . bild iiš ‘donne une ce aine
sonne en daujan dans des choses du es; inksė i, dundė i. eže o a dą D abùžis,
sans au es possibili és d'o igine, possible de lie a ec lie . d a bùs
‘ku is eba, d eb i ‘ ê e cou e de équno k ečiančio judesio (dėl šalčio,
baimės e . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, agissan aux o ces ex e nes
upė a džio D ančiùkas lien a ec ge manisme d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos
’.
dou eo nis en aison de šaknies p iebalsių č: k ne apa ume, donc le le idimiau sie i
a ec pluie.
(skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i , d ánča ‘kas
šėls a.
composi e hyd onimą D audẽnių ẽže as o mellemen il es possible kildin i du nom
du illage adjacen D audẽniai, cependan , comme le mon en les données i es,
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
153s aipsniai a icles sa o me es D audẽnis, o iginai e de lie . d aũs i (d aũdė) ‘
di e, que co neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; / ne laisse u ilise (kuo), zapgin i
upė a dis D õliškis (D óliškis?) p obablemen es au hen ique, sie inas a ec lie .
d aliúo i ‘ei i. Considé e lui selon o igusį de *D olikis, qui de lie . d õlikis ‘saikas
’.
g ūdams seikė i, n'es ondée an en aison d'une incohé ence phoné ique, an à
cause des données de langue i an e.
au hen iška i iè e nom Dzindzak peu ê e au hen ique sudu inis hyd onimas,
don le p emie sandas sie inas a ec lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i),
dzindz i, dzñdzin i ‘skambė i, dindė i, jojing, e le secondandas sandas a ec lie .àk
‘cak (ka an ojak kanopys bdes bėgan , bilan ); cak (sudèemou emen à p esc i e)
, dzàko i
‘g ei ai alle .
upė a dis Ka čiãme is peu ê e non su umpisé de *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is
(dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is: ka čemà ‘smuklė e ie à (‘ka čemos place), mais
o iginai e de les. ká is ‘longs plonos a b es, i p is, cha a, kačius ‘kelmas, ke as e
mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, hau yn, basyn; élimine , nebelaiky i (ne eikalingą,
ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’.
hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs peu se con ond e a ec lie . kãmas ‘ kamuolys,
gniūž ė, gu olys; cabine
, kém-sas
‘
kups as
e kildin i
de bal .
*kem-‘g-
niauž i(s).
le lac e la i iè e
nom Kūnà
peu -ê e kiné de
a ec lie . kūnas ‘
humain ou animal
o ganismas
e
kildin inas
du bal .
*kū-
*kēu-‘ deng i(s), lenk i(s) .
hid onimai Ku inỹs, Ku inlis plu ô es pas gy ūninės d'o igine, mais
a ibuables aux noms des dé en eu s de pa icula i és e sie ini a ec
lie . ku inas ‘ ku čias , ku ina
‘ aklinai,
complè -
emen .
upė a dį Paguž con iimiau kildin i pas de un au e spėjamai exu io lieuo a djio *Pagužė,
mais de a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is p obablemen es pas pe sonn a dines, e
apelia y inée d'o igine hyd onimas, sie inas a ec lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i,
paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is. Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis
peu -ê e sie ini a ec lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i lysčių, kabin i bi alų; zalie i, windy i <
bal . *sem- ‘(ap)sem i. le nom de laje o Sãga as plu ô n'es pas secondai e de *Zaga as,
mais appa en é a ec lie . sagà ‘ dans kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas pou les
ê emen s se noue ; kilpa, ąsa kam a ache
, sãgas ‘ kilpa, ąsa kam a ache […] < sèg i ‘ kabin i, en o ce
(smeig uku, aida e c.) ou enle e quoi p ikabin ą; un a ec au e kabin i,
joind e, sie i (saga, sag imi, e c.) ou a kabin i
, p . sagis
< * sagas
[…]sag is-
[…] […]
moyen de
sucégimo
*‘(su)se-
gime < *‘
segime .
Vanden a džiai S a, S os peu ê e liés a ec lie . s i ‘ kie ė i, da y is
nelanksčiam (pp . djiūs an ); s u, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) < bal .
*s u -*s i -/*s e ŠaL iniai i Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: pou cause de l'o igine
de ce ains and a džių Li uaniens. Bal es onomas ikos eche ches. Vilnius:
Li uiniens langue ins i u , 4762. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba.
P iesaginiai e p éesagė ieji helonimai.
‘
s andė i
e pan.
154 ac a
LaiMu is biLkis
Linguis ica Li huanica LXXI
Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
bilkis Laimu i s 2011: enco e une ois pou ce aines Li uanies anden a džių o igine. Bal es
onomas ikos eche ches 2. Vilnius: Li uiniens langue ins i u , 925. blažien ė g asilda 2000: die
bal ischen o snamen im samland. Hyd onymia Eu opaea. sonde band 2. s u ga : anz
s eine Ve lag. LIV Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de
Mi a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e
schi me . seconde, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel LkŽe
Li u iens langues lexynas ( . iXX, 19412002): élec onique a ian . edac o ies collège: ge ūda
und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001.
nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
jolan a zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2005. Accès in e ne : www.lkz.l
LPdb Base de données des p énoms Li uiniens. P ieige In e ne :
pa a des.lki.l LueV Lie u os TSR i ie s e eže ų a dynas. Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os édi eu , 1963.
LVŽ i Dic ionnai e Li uanien des lieuxnoms 1. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2008.
Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos dic ionn 2. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi eu .
Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos dic ionn 4. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édi ions ins i u .
sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. Li uiniens kalbo y os klau simai 5, 191198.
Vanagas aleksand as 1970: Li uanie TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
aleksand as 1981: Li uiniens hid onimų e imologinis dicynas. Vilnius: Mokslas. Van
alagas ek sand as 1981a: Li uanien hid onimų séman icka. Li uiniens pa lo y os
ques ions 21, 4153.
Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis Dic ionynas.
Vilnius: Mokslas, 1981. 408 p. ( é ision). Bal is ica 20(1), 8288. Elle a é é c éée en 2008 e es
ac uellemen exploi ée pa la socié é Bal is ica. Vk Vie o a džių, assemblés de la i e
langue, ka o eka (sauguma Li u iens langue ins i u du Va dyno iliue).
zinke ičius zigmas 2008: Li uiniens noms pe sonnels. Vilnius: Li u iens ins i u de langue.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
s aipsniai a icles
su uMPiniMai aln alan à
(Mol ų .) ob obẽliai ( õkiškio .)
Õnuškis ( ãkų .) b. bala Pbs
bu imónys (aly a. 155s.) Psũ
(Vlniaus .) dgč degùčiai (za as
(za as .) dn nemunlio
(kė àninų .) d dnkkai
(Šačininkų .)
ež. eže as s . ais as gdl
ud udnià (Va ėnõs .) gdž
g uzdžia (Šiauli .) sem
imb ib adas (za as .) skd sku
skaud l ( au ags .) j b ba
s j kai ja (Lėzė .) jjj .) j j
kln. – kalnas
kl kl iškės
Šilãlė kl ka anėnai
(Š enčioni .) Š k
.) k m. a bmai
k š ku šnai (Šiauli
.) Š nčl
kš kaišiadó ys up.
(u enõs .) u
Liubã as
(kal a jos sa .)
lk. maignas
Lkm Liñkmenys (ignalnos .) V
Léipalingis (d ùskininkų sa .)
djai Žl Laz a ia (Mol ų .) Ml
M k Me kėnė (Va ėnõs .)
ou a iógala ( aséinių .) onš
Pabáiskas (ukme gs .) b
Pas alỹs db. / dauba p . p a a
dbg dubingia (Mol ų .) ieš
.) d ad liškis ds dùse os
ad liškis (b žų .) d do nu
gudẽliai (Ma ijámpolės sa .)
gudžinai (kėdáinių .) sdk
sudekiai (u enõs .) g z
semelškės (elek sa nų.)
jnškioM niškis (Mol ų .) sk
.)
Šl – Šiaulia
(kaišiado i .) Šll
Ša ekiai (Plùngės
Š nč Š enčiónys
Š enčionliai
(Š enčioni .)
upė k k kùk iškės
u enà Lb
Vp Vẽp iai
(ukme gs .)
(dc .) V n Va ėnà
Vei e ia (P enų .) Lp
Žgč Žygáičiai ( au ags .) Lzd
Mol ai Žm Žemiai (jona õs .)