147s aipsniai / a icles
LaiMu is biLkis
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika.
dėL kai ku iŲ Lie uViŲ
VandenVa dŽiŲ kiLMės (ii)
ega ding he o igins
o some Li huanian hyd onyms (ii)
ano acija
emian is išsamiais lie u ių ie o a džių kilmės y imais ašan Lie u os ie o a džių žodyną,
s aipsnyje iškeliama ki ų oponimikų da buose jau analizuo ų eže ų i upių a dų Bldiš kės
ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is,
Kemešà, Kẽ mešė, Kemešỹs,
Kūnà
,
Ku inỹs, Ku inlis,
Paguž, Pãspi is, Sama à, Sãmė, Sa mã-
as, Sã mis, Sã ga as, S  a, S  os naujų kilmės e sijų, ku ios pa em os šios klasės oponimų
da ybos, kilmės, seman ikos (mo y acijos) endencijomis i analogijomis a , kai ku iais a ejais,
naujais bei seniau nepas ebė ais duomenimis, susijusiais su anden a džių o mų au en iškumu,
a osenos ypa umais.
anno a ion
he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl diš-
kės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiã-
me is, Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, Kūnà, Ku inỹs, Ku inlis, Paguž, Pãspi is, Sama à, Sãmė,
Samã as, Sãmis, Sãga as, S  a, S  os and which we e p e iously analysed by o he opo-
nymis s; he esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms
while compiling he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on
endencies and pa allels o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class,
o , in some cases, is based on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y
and peculia i ies o usage o o ms o hyd onyms.
esMiniai ŽodŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių seman-
ika.
keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o hy-
d onyms.
148
LaiMu is biLkis
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Paski ų lie u ių anden a džių kilmės dalykai jau bu o analizuo i po oje anks-
esnių s aipsnių (bilkis 2006: 47–62; 2011: 9–25). olesnis lie u ių ie o a džių
kilmės y imas ašan Lie u os ie o a džių žodyną1 (LVŽ) leidžia iškel i i daugiau
ki ų oponimikų da buose jau analizuo ų eže ų i upių a dų naujų kilmės galimy-
bių, ku ios pa em os šios klasės oponimų da ybos, kilmės, seman ikos (mo y aci-
jos) endencijomis i analogijomis a , kai ku iais a ejais, naujais ( iksliau, seniau
nepas ebė ais) duomenimis, susijusiais su anden a džių o mų au en iškumu, a -
osenos ypa umais. s aipsnio ikslas nė a paneig i anksčiau skelb as kilmės hipo-
ezes, be šalia pa eik i al e na y ių pag indžian jų p anašumus.
Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago da buose sudė inė a do o ma kil-
dinama iš spėjamo kokios ki os ie os (pie os, lauko a pan.) a do *Bildiškė,
ku is kilęs iš p d. Blda (Vanagas 1981: 64). emian is Vanagu, okia anden a džio
kilmė pa eikiama i Lie u os ie o a džių žodyne (LVŽ i 478).
ačiau a puka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. žemės a dyno anke oje
už ašy a nesudė inė šio eže o a do o ma – Bldiškis2. ji g eičiausiai y a au en iš-
ka, kilusi iš lie . bild i ‘išduo i am ik ą ga są daužan į kie us daik us; inksė i,
dundė i’3. su p iesaga -iškis iš eiksmažodžių pada y ų ie o a džių nė a daug,
ačiau oks da ybos ipas galimas, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk.
dn : spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus’, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008:
86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a -
džius Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114).
D abùžis ež. sem. Žinomos d i kilmės e sijos: siejamas su la . . D abas, D ab-
-enas, p . . D ab-inow4, lie . d ab-na ‘liūnas’, d abà ‘šlapio sniego d ibimas, d eb-
lius, d eblys’ (sa ukynas 1962: 195); šaknis d ab- laikoma apo oniniu a ne a mi-
niu d ob- a ian u, siejama su lie . d abùžis, d óbė i manoma, kad d ab-, d ob- iš-
si u uliojo iš senesnių leksemų, u ėjusių bend esnę laužymo, d askymo eikšmę
(Vanagas 1981: 90).
be nu ody ų kilmės galimybių, labai įmanomas yšys su lie . d abùs ‘ku is d e-
ba’, d eb i ‘
bū i apim am dažno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės i . .),
i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, eikian išo inėms jėgoms
’. okį siejimą pa emia
hid onimų da ybos analogija: plg. ypa ybės u ė ojų pa adinimams p iski inus
eže ų a dus su šia p iesaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis
u (Vanagas 1970: 215). seman ika šiuo a eju bū ų susijusi su banguojančiu, „d e-
1 s aipsnio au o ius y a Lie u os ie o a džių žodyno ienas iš au o ių i a sakingasis edak o ius.
2 už ašė moky ojas jus inas ūkas iš Ū os k. gy en ojo juozo akima ičiaus.
3 Žodžių eikšmės nu odomos iš LkŽe.
4 Plačiau dėl p ūsiškų ie o a džių *D ab-n-a - / *D abn-a - ž . blažienė 2000: 31.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
149s aipsniai / a icles
bančiu“ eže o pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd : lie . iš i, la . sê ‘
i -
pė i, d ebė i, i ė i
’ (Vanagas 1981a: 88),
da plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis
b. Lp, D ẽb-daubis db. Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk).
D ančiùkas up. klm. siejamas su ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos’
(Vanagas 1981: 90), ačiau okiu a eju neaišku, kaip šaknies k i o į č. odėl
galbū į ikimiau sie i su lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i
’, d ánča
‘kas šėls a’. seman ika ada bū ų susijusi su g ei a andens ėkme, pu ojančiu
andeniu a pan.
D audẽnių ẽže as ež. Žgč. o icialiąją o mą galima kildin i iš šalia esančio kaimo
a do D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). ačiau a puka iu
Pa a džių i ie o a džių komisijos su ink ų ie o a džių ka o ekoje už ašy a ie-
naskai os o ma D audẽnio ẽže as, ku i g eičiausiai y a a iamai kilmininkinė iš
D audẽnis, be o, okios o mos už ašymų esama i po ka o užpildy ose ie o a džių
ka o ekos ko elėse. odėl, kaip odo gy osios kalbos duomenys, sudė inis hid o-
nimas D audẽnių ẽže as laiky inas an iniu, o au en iškas, ma y , y a D audẽnis,
kilęs iš lie . d aũs i (d aũdė) ‘
saky i, kad ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; ne-
leis i naudo is (kuo), užgin i
’. okią galimybę pa emia anden a džių da ybos
analogija: hid onimai su p iesaga -enis papli ę ame pačiame pie ų žemaičių asei-
niškių plo e (ne gi i Žygaičiuose!), kaip i D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132–133,
398). be o, galima su as i i seman inių pa alelių – plg. su lie . d aũs i neabejo inai
susijusį upė a dį D aũs inė a . okiu a eju eže o i kaimo a dų a si adimo ch o-
nologija bū ų okia: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → an inis
hid onimas D audẽnių ẽže as. emian is šia e sija ampa abejo inas kaimo a do
D audẽniai kildinimas iš a d. *D audẽnis i a i inkamai okio asmen a džio ekons -
a imas iš oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280).
D õliškis (D óliškis?) up. Šl. aiškinan upė a džio kilmę abejojama ly ies au en-
iškumu, manoma, kad ai gali bū i ėlesnis pe di binys iš *D olikis, ku is iš lie .
d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas
one iškai negalimas, be o, kaip odo gy osios kalbos duomenys, aip adinama ne
ik upė, be i šalia esan i pie a. odėl D õliškis (D óliškis?) g eičiausiai y a au en-
iška o ma, sie ina su šiauliškių plo e a ojamu apelia y u d aliúo i ‘ei i’, a → o
sup an an kaip šaknies balsių kai ą, plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘
sa i aliau i, išdy-
kau i, dūk i, šėl i
’, õlis ‘
sa i alė, nepaklusnumas
’ : alià. a k eip inas dėmesys į
ai, kad a puka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. žemė a džių anke oje pie os a do
už ašy ojas5 aip pa pažymi, jog a das kilo nuo bėgančio, . y. d aliuojančio, an-
dens. odėl galima spė i, kad lie . d aliúo i galėjo eikš i i *‘g ei ai ei i, bėg i’.
5 už ašė moky ojas Liudas osipauskas iš Ž igų k. gy en ojo an ano emeikos.
150
LaiMu is biLkis
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Dzindzak ‖ Dindžiak o . up. jz. ne isai aišku, a Dzindzak y a a minė, a au-
en iška, . y. e imologinė, ly is: manoma, kad o icialus upė a dis Dindžiak gali bū i
hipe no malizmas iš Dzindzak a Džindžiak, ku i galbū sudu inė, jos pi masis
sandas sie inas su lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė’, o an asis – kilęs iš lie . aks
‘ake ė; liūne kiau a ie a, pelkių a baigiančių užaug i eže ų nedidelis andens plo as’
(Vanagas 1981: 86, 37). ki a e us, eigiama, jog jieznas nė a aka ų dzūkų e i o i-
ja, odėl Dzindzak gali ody i anksčiau bu usį didesnį aka ų dzūkų plo ą, . y. ši
ly is laikoma a mine, be neigiamas be koks . yšys su XX amžiaus p adžioje iš
ame ikos sug įžusių emig an ų a si ež u žodžiu džiñdžė (Vi kauskas 1984: 83).
kadangi p ipažįs ama, kad Dzindzak nė a daba inių aka ų dzūkų plo e, jį bū ų
galima laiky i au en išku sudu iniu ., ku io pi masis sandas sie inas su lie . dziñ,
dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i)’, dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzin-
gė i’, o an asis sandas – su lie . dzàk ‘
cak (ka ojan nusakomas kanopų bildesys
bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nusaky i)
’,
dzàko i ‘g ei ai ei i’; dėl seman-
ikos plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl : dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i’,
Dzindz-iù-balis b. gdž : dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i’, Skabalas
kln. Šll, Skambnės s . kš i Eináu as up. g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk).
Ka čiãme is up. Šd. Manoma, kad upė a dis su umpėjęs iš *Ka čemã- ie is >
*Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is i kilęs iš lie . ka čemà ‘smuklė’
i ie à (‘ka čemos ie a’) (Vanagas 1981: 147). oks kilmės aiškinimas kelia i
šiokių okių abejonių one iniu bei seman iniu požiū iu: neáiškios nu ody ų one-
inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė-
a džiams a gy enamųjų ie ų a dams, be ne anden a džiams. odėl įmanoma
ki okia šio upelio a do kilmė: iš lie . ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša a’, kačius
‘kelmas, ke as’ i mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, žemyn; pašalin i, nebe-
laiky i (ne eikalingą, ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę,
inka ą)’. okią kilmės galimybę labai pa emia da ybiškai i seman iškai analogiški
dū iniai Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd i pan. (Vanagas 1981a: 117–
118). seman ikos požiū iu, ai hid oobjek o paski į odan is a das: upelis, į ku į
me amos, na dinamos ka ys a kelmai, da plg. . Ká č-ia-pie is k m., p . sdk.
Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan dėl o mų au en iškumo („a
Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs“) siejami su lie . kemša, kemšis, kemšius ‘g iozdiškas
žmogus’ i laikomi kon igū acinės eikšmės hid onimais (Vanagas 1981: 152). Pi -
miausia pas ebė ina, kad au en iškos o mos y a Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, nes ie-
iniai gy en ojai anden a džių p iesagos e a ia umpą. odėl yšys su nu ody ais
apelia y ais kiek abejo inas dėl p iesagos balsių ne apa umo. galbū laiky ini p ie-
sagų -eša, -ešė, -ešys ediniais i sie ini su lie .
kãmas
‘
kamuolys, gniūž ė, gu o-
lys; kabinys
’
, kém-sas
‘
kups as
’
bei kildin ini iš bal . *kem-
‘gniauž i(s)’
(Mažiu-
lis 1993: 100–103). okiu a eju dėl seman ikos plg. upė a dį Gniužà Pbs : gniùž i
‘
link i; smuk i; kniub i; gleb i; silpnė i; mažė i, slūg i
’ (Vanagas 1981a: 55).
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
151s aipsniai / a icles
Kūnà ež., up. Š nč. siejamas su lie . kunė
‘klampi bala, liūnas’ (Vanagas 1981:
172), ačiau okio apelia y o nė a Lie u ių kalbos žodyne, jo ik umas abejo inas.
galbū anden a dis sie inas su lie .
kūnas
‘
žmogaus a gy ulio o ganizmas
’
i
kildin inas iš bal . *kū- / *kēu-
‘
deng i(s), lenk i(s)
’
< ide.
*(s)ku- (: *-ou- :
*--)
(ž . Mažiulis 1993: 169, 183–184; plg. LiV 561). Va do seman ika šiuo
a eju sie ina su andens objek ų kon igū acija – lenk umu a pan.
Ku inỹs up. g , Ku inlis ež. kl , Lkm. siejami su
lie .
ku inỹs
‘
e e inų
šeimos paukš is (Te ao u ogallus)
’ (Vanagas 1981: 175). Pagal okią e siją an-
den a džiai bū ų suda y i iš gy ūno pa adinimo: pi mas be papildomų da ybos
p iemonių, o an as su neposesy inės eikšmės p iesaga -ėlis. ačiau oks anden-
a džių susida ymo būdas y a e as. kažin a ne ik iau bū ų hid onimus p iski i
ypa ybės u ė ojų pa adinimams i
sie i su lie . ku inas
‘
ku čias
’
, ku ina
‘
aklinai,
isiškai
’. ada ai
bū ų aklinas, . y. ankan is, eže as i nes ip ios s o ės, džiūs-
an i upė. okios seman ikos eže ų a dų labai gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk,
Aklẽlis gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl i k . (Vanagas 1981a: 54), pasi aiko i upė-
a džių, plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Paguž up. Šd. Va das kildinamas iš ki o spėjamai bu usio ie o a džio *Pagužė
(Vanagas 1981: 238), ačiau okio oponimo ealiai nesan , labiau ikė ina, kad y a
p iešdėlio pa- edinys, kilęs iš a d. Gùžas, Gužỹs. ai bū ų pe žmogaus, pa a de
gužas, gužys, žemę ekan is upelis a pan. Pa a dė Gùžas, be ki ų ie ų, papli usi
i Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), odėl okia kilmės galimybė isiškai įmanoma.
Pãspi is up. Šd. Va das laikomas p iešdėlio pa- ediniu iš a d. Sp is, Spi ỹs
(Vanagas 1981: 247), be okia pa a dė žinoma ik pie ų Lie u oje (LPdb), is o i-
niuose dokumen uose ben kol kas aip pa ne as a duomenų, kad ji seniau bū ų
a o a Šedu os apylinkėse. odėl galbū į ikimesnis a ody ų siejimas su lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i’, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is’, dėl seman ikos
plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2).
Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. spė-
jama, kad anden a džiai išlaikė žodžio sãmana o mą sam-, plg. sam i : ap-sam i
‘apsamano i’ (Vanagas 1981: 289–290). ki a e us, gali bū i su šaknies balsių kai-
a i sie ini su lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; užlie i, indy-
i’ < bal . *sem- ‘(ap)sem i’ (Mažiulis 1997: 56–58). balsių kai os šaknyje galimybę
odo lie . samùs ‘ku iuo galima daug pasem i; ku iuo pa ogu sem i’, samáu i ‘sams-
y i; su samčiu gaudy i žu is’, samúo i ‘sams y i’, sám is ‘
kaušas i alui sem i; jame
elpan is kiekis; kaušas andeniui sem i iš al ies; an lanko už emp as inklas
žu ims a ėžiams gaudy i b aidan , g aibš as
’. seman ika (mo y acija) isų pi ma
galė ų bū i susijusi su apsėmimu, užliejimu, už indymu, plg. o pa ies kaip i an-
den a džiai su sam-, pie ų aukš aičių, plo o T aniùs ež. b : n i ‘
kil i, daugė i
andeniui; gausiai, sma kiai ekė i, lie is, plūs i, bėg i; bū i užlie am, apsem am
’

152
LaiMu is biLkis
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
(Vanagas 1981a: 72), da plg. Py esà up. Ps : pý i ‘ ilž i; kiek pa in i’ (Vanagas 1981:
260). an a e us, andens ėmimo, sėmimo mo y ai aip pa įmanomi, plg. he-
lonimą Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk).
Sãga as ež. s j. spėjama, kad gali bū i ėlesnis asimiliacinis (dis ak inė asimi-
liacija?) da inys iš *Zaga as, ku is laiky inas jo ingizmu iš *Žaga as : žàg i ‘ e š-
i algį, andenį’, la . zag ‘blogai ką da y i; og i’. ačiau ka u pas ebima, jog i
šaknis sag- y a įmanoma, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). ki a e us,
anden a dis galbū giminingas su lie .
sagà
‘
į kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliu-
kas d abužiams suseg i; kilpa, ąsa kam p i i in i
’
, sãgas
‘
kilpa, ąsa kam p i-
i in i
’
< sèg i
‘
kabin i, i in i (smeig uku, ada a i pan.) a nuim i ką p i-
kabin ą; ieną su ki u kabin i, jung i, sie i (saga, sag imi i pan.) a a kabin i
’
,
p .
sagis < *
sagas
‘sag is’
<
‘susegimo p iemonė’
<
*‘(su)segimas’
<
*‘
segimas
’
(Ma-
žiulis 1997: 35–36). Vanden a džio mo y acija galė ų bū i susijusi su objek o
kon igū acija: suseg os o mos, . y. iš d iejų dalių, susijungiančių pe susiau-
ėjimą, susidedan is, eže as a pan.
S  a up. kpč, S  os ež. Lp. Labiausiai į ikima laikoma kilmė iš k. būgos mini-
mo žu ies pa adinimo
s  a
‘
maža blizgan i žu elė, mėgs an i plaukio i p ieš
s o ę
’
(Vanagas 1981: 315). ačiau šie anden a džiai galė ų bū i susiję su
abs ak esnės eikšmės
lie .
s  i
‘
kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . džiūs an );
s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an )
’
< bal . *s u - / *s i - / *s e -
‘
s andė i i
pan.
’
(Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu,
„sus ingusiu“ andens pa i šiumi, plg. o pa ies pie ų aukš aičių plo o seman-
inius a i ikmenis S ángė, S ángis : s angùs
‘
s andus, nelanks us, s ang us
’
up.
M k, V n (Vanagas, 1981: 313).
IŠVaDOS
sudė inis hid onimas Bldiškės ẽže as g eičiausiai y a an inis, susida ęs iš au-
en iškos o mos Bldiškis, ku i kilusi iš lie . bild i ‘išduo i am ik ą ga są daužan
į kie us daik us; inksė i, dundė i’.
eže o a dą D abùžis, be ki ų kilmės galimybių, įmanoma sie i su lie . d a bùs
‘ku is d eba’, d eb i ‘
bū i apim am dažno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės
i . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, eikian išo inėms jėgoms
’.
upė a džio D ančiùkas yšys su ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos’
abejo inas dėl šaknies p iebalsių č : k ne apa umo, odėl jį į ikimiau sie i su lie .
(skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘
siaus i, šėl i
’, d ánča ‘kas šėls a’.
sudė inį hid onimą D audẽnių ẽže as o maliai galima kildin i iš šalia esančio
kaimo a do D audẽniai, ačiau, kaip odo gy osios kalbos duomenys, au en iška
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
153s aipsniai / a icles
jo o ma y a D audẽnis, kilusi iš lie . d aũs i (d aũdė) ‘
saky i, kad ko neda y ų,
neleis i, įspė i, gin i; neleis i naudo is (kuo), užgin i
’.
upė a dis D õliškis (D óliškis?) g eičiausiai y a au en iškas, sie inas su lie .
d aliúo i ‘ei i’. Many i esan jį kilusį iš *D olikis, ku is iš lie . d õlikis ‘saikas g ū-
dams seikė i’, nė a pama o iek dėl one inio nea i ikimo, iek dėl gy osios kalbos
duomenų.
upės a das Dzindzak gali bū i au en iškas sudu inis hid onimas, ku io pi -
masis sandas sie inas su lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i)’, dzindz i,
dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i’, o an asis sandas – su lie . dzàk ‘
cak (ka -
ojan nusakomas kanopų bildesys bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nu-
saky i)
’,
dzàko i ‘g ei ai ei i’.
upė a dis Ka čiãme is gali bū i ne su umpėjęs iš *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is
(dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is : ka čemà ‘smuklė’ i ie à (‘ka čemos ie a’), be
kilęs iš lie . ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša a’, kačius ‘kelmas, ke as’ i mès i
(mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, žemyn; pašalin i, nebelaiky i (ne eikalingą,
ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’.
hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs galima sie i su lie .
kãmas
‘
kamuolys, gniūž-
ė, gu olys; kabinys
’
, kém-sas
‘
kups as
’
i kildin i iš bal . *kem-
‘gniauž i(s)’.
eže o i upės a das Kūnà galbū giminingas su
lie .
kūnas
‘
žmogaus a
gy ulio o ganizmas
’
i kildin inas iš bal . *kū- / *kēu-
‘
deng i(s), lenk i(s)
’.
hid onimai Ku inỹs, Ku inlis eikiau y a ne „gy ūninės“ kilmės, be p i-
ski ini
ypa ybės u ė ojų pa adinimams i
sie ini su lie . ku inas
‘
ku čias
’
, ku ina
‘
aklinai, isiškai
’.
upė a dį Paguž pa ikimiau kildin i ne iš ki o spėjamai bu usio ie o a džio
*Pagužė, be iš a d. Gùžas, Gužỹs.
Pãspi is g eičiausiai y a ne asmen a dinės, o apelia y inės kilmės hid onimas,
sie inas su lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i’, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is’.
Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis galbū sie ini su lie . sém i (sẽmia)
‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; užlie i, indy i’ < bal . *sem- ‘(ap)sem i’.
eže o a das Sãga as eikiau nė a an inis iš *Zaga as, be giminingas su lie .
sagà
‘
į kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas d abužiams suseg i; kilpa, ąsa kam
p i i in i
’
, sãgas
‘
kilpa, ąsa kam p i i in i
’
< sèg i
‘
kabin i, i in i (smeig-
uku, ada a i pan.) a nuim i ką p ikabin ą; ieną su ki u kabin i, jung i,
sie i (saga, sag imi i pan.) a a kabin i
’
,
p . sagis < *
sagas
‘sag is’
<
‘susegimo
p iemonė’
<
*‘(su)segimas’
<
*‘
segimas
’.
Vanden a džiai S  a, S  os
gali bū i susiję su
lie .
s  i
‘
kie ė i, da y is ne-
lanksčiam (pp . džiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an )
’
< bal . *s u -
/*s i -/*s e -
‘
s andė i i pan.
’
154
LaiMu is biLkis
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ŠaL iniai i Li e a Ū a
bilkis Lai mu is 2006: dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės. – Bal ų onoma-
s ikos y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 47–62.
bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
bilkis Laimu i s 2011: da ka ą dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės. – Bal ų
onomas ikos y imai 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–25.
blažien ė g asilda 2000: die bal ischen o snamen im samland. – Hyd onymia Eu-
opaea. sonde band 2. s u ga : anz s eine Ve lag.
LIV – Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de Mi -
a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b i-
gi e schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel
und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001.
LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . i–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. edak o ių
kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga
in e ne e:
www.lkz.l
LPdb – Lie u ių pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: pa a des.lki.l
LueV –
Lie u os TSR upių i eže ų a dynas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla, 1963.
LVŽ i – Lie u os ie o a džių žodynas 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 2. Vilnius: Mokslo i encik-
lopedijų leidykla.
Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 4. Vilnius: Mokslo i encik-
lopedijų leidybos ins i u as.
sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. – Lie u ių kalbo y os klau simai 5, 191–198.
Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas.
Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.
Vanagas al ek sand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 21, 4–153.
Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. –
Vilnius: Mokslas, 1981. – 408 p. ( ecenzija). – Bal is ica 20(1), 82–88.
Vk – Vie o a džių, su ink ų iš gy osios kalbos, ka o eka (saugoma Lie u ių kalbos ins i-
u o Va dyno sky iuje).
zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii)
155s aipsniai / a icles
su uMPiniMai
aln – alan à (Mol ų .)
a – a iógala ( aséinių .)
b. – bala
b – bu imónys (aly aũs .)
db. – dauba
dbg –
dubingia (Mol ų .)
dgč – degùčiai (za as .)
ds – dùse os (za as .)
d – do nu à (kėdáinių .)
ež. – eže as
gdl – gudẽliai (Ma ijámpolės sa .)
gdž – gudžinai (kėdáinių .)
g z – g uzdžia (Šiauli .)
imb –
ib adas (za as .)
jnšM – jõniškis (Mol ų .)
j b – jù ba kas
jz – jiẽznas (P enų .)
klm – kemė
kln. – kalnas
kl – kl iškės (kaišiado i .)
kl –
ka anėnai (Š enčioni .)
k m. – k ūmai
k š –
ku šnai (Šiauli .)
kš – kaišiadó ys
k k – kùk iškės (u enõs .)
Lb –
Liubã as (kal a jos sa .)
lk. – lieknas (dk .)
Lkm – Liñkmenys (ignalnos .)
Lp – Léipalingis (d ùskininkų sa .)
Lzd – Lazdjai
Ml – Mol ai
M k – Me knė (Va ėnõs .)
ob – obẽliai ( õkiškio .)
onš – Õnuškis ( ãkų .)
Pbs –
Pabáiskas (ukme gs .)
Ps – Pas alỹs
p . – pie a
– ieš (Vlniaus .)
d – ad liškis
dn – nemunlio ad liškis (b žų .)
dnk –
dninkai (Šačininkų .)
s . – ais as
ud –
udnià (Va ėnõs .)
sdk – sudekiai (u enõs .)
sem – semelškės (elek nų sa .)
skd – skuõdas
skd – skaud lė ( au ags .)
s j – sei jai (Lazdjų .)
s k – s ãkliškės (P enų .)
Šd – Šedu à ( ad liškio .)
Šl – Šiaulia
Šll – Šilãlė
Š k – Ša ekiai (Plùngės .)
Š nč – Š enčiónys
Š nčl –
Š enčionliai (Š enčioni .)
up. – upė
u – u enà
Vp –
Vẽp iai (ukme gs .)
V n – Va ėnà
V – Vei e ia (P enų .)
Žgč – Žygáičiai ( au ags .)
Žl – Žal a ia (Mol ų .)
Žm – Žemiai (jona õs .)