Dėl kai kurių lietuvių vandenvardžių kilmės (II)

147s aipsniai / a icles LaiMu is biLkis Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika. dėL kai ku iŲ Lie uViŲ VandenVa dŽiŲ kiLMės (ii) ega ding he o igins o some Li huanian hyd onyms (ii) ano acija emian is išsamiais lie u ių ie o a džių kilmės y imais ašan Lie u os ie o a džių žodyną, s aipsnyje iškeliama ki ų oponimikų da buose jau analizuo ų eže ų i upių a dų Bldiš kės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiãme is, Kemešà, Kẽ mešė, Kemešỹs, Kūnà , Ku inỹs, Ku inlis, Paguž, Pãspi is, Sama à, Sãmė, Sa mã- as, Sã mis, Sã ga as, S  a, S  os naujų kilmės e sijų, ku ios pa em os šios klasės oponimų da ybos, kilmės, seman ikos (mo y acijos) endencijomis i analogijomis a , kai ku iais a ejais, naujais bei seniau nepas ebė ais duomenimis, susijusiais su anden a džių o mų au en iškumu, a osenos ypa umais. anno a ion he a icle deals wi h he new e sions o name o igins o lakes and i e s such as Bl diš- kės ẽže as, D abùžis, D ančiùkas, D audẽnių ẽže as, D õliškis, Dzindzak (Dindžiak), Ka čiã- me is, Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, Kūnà, Ku inỹs, Ku inlis, Paguž, Pãspi is, Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis, Sãga as, S  a, S  os and which we e p e iously analysed by o he opo- nymis s; he esea ch is based on ho ough in es iga ion o he o igins o Li huanian oponyms while compiling he Li huanian Dic iona y o Toponyms; he new e sions a e ei he based on endencies and pa allels o seman ics (mo i a ion), oponym de i a ion, and o igin o his class, o , in some cases, is based on new and p e iously unno iced da a ela ed o he au hen ici y and peculia i ies o usage o o ms o hyd onyms. esMiniai ŽodŽiai: anden a džių kilmė, anden a džių da yba, anden a džių seman- ika. keyWo ds: o igin o hyd onyms, de i a ion o hyd onyms, seman ics o hy- d onyms. 148 LaiMu is biLkis ac a Linguis ica Li huanica LXXI Paski ų lie u ių anden a džių kilmės dalykai jau bu o analizuo i po oje anks- esnių s aipsnių (bilkis 2006: 47–62; 2011: 9–25). olesnis lie u ių ie o a džių kilmės y imas ašan Lie u os ie o a džių žodyną1 (LVŽ) leidžia iškel i i daugiau ki ų oponimikų da buose jau analizuo ų eže ų i upių a dų naujų kilmės galimy- bių, ku ios pa em os šios klasės oponimų da ybos, kilmės, seman ikos (mo y aci- jos) endencijomis i analogijomis a , kai ku iais a ejais, naujais ( iksliau, seniau nepas ebė ais) duomenimis, susijusiais su anden a džių o mų au en iškumu, a - osenos ypa umais. s aipsnio ikslas nė a paneig i anksčiau skelb as kilmės hipo- ezes, be šalia pa eik i al e na y ių pag indžian jų p anašumus. Bldiškės ẽže as ež. onš. aleksand o Vanago da buose sudė inė a do o ma kil- dinama iš spėjamo kokios ki os ie os (pie os, lauko a pan.) a do *Bildiškė, ku is kilęs iš p d. Blda (Vanagas 1981: 64). emian is Vanagu, okia anden a džio kilmė pa eikiama i Lie u os ie o a džių žodyne (LVŽ i 478). ačiau a puka io 1935 m. onuškio alsčiaus Ū os k. žemės a dyno anke oje už ašy a nesudė inė šio eže o a do o ma – Bldiškis2. ji g eičiausiai y a au en iš- ka, kilusi iš lie . bild i ‘išduo i am ik ą ga są daužan į kie us daik us; inksė i, dundė i’3. su p iesaga -iškis iš eiksmažodžių pada y ų ie o a džių nė a daug, ačiau oks da ybos ipas galimas, plg. helonimus Bld-iškis s . V n, Spand-iškis lk. dn : spándy i ‘s a y i spąs us, kilpas, žabangus’, Žb-iškis b. Ml : žib i (bilkis 2008: 86). dėl seman ikos plg. eže ų a dus Bildẽlis j b, Ba šk is, Ba škė à Š nč, upė a - džius Bá škelis, Ba škelỹs d, Ba šk-upỹs, Bá šk-upis D (Vanagas 1981a: 114). D abùžis ež. sem. Žinomos d i kilmės e sijos: siejamas su la . . D abas, D ab- -enas, p . . D ab-inow4, lie . d ab-na ‘liūnas’, d abà ‘šlapio sniego d ibimas, d eb- lius, d eblys’ (sa ukynas 1962: 195); šaknis d ab- laikoma apo oniniu a ne a mi- niu d ob- a ian u, siejama su lie . d abùžis, d óbė i manoma, kad d ab-, d ob- iš- si u uliojo iš senesnių leksemų, u ėjusių bend esnę laužymo, d askymo eikšmę (Vanagas 1981: 90). be nu ody ų kilmės galimybių, labai įmanomas yšys su lie . d abùs ‘ku is d e- ba’, d eb i ‘ bū i apim am dažno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės i . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, eikian išo inėms jėgoms ’. okį siejimą pa emia hid onimų da ybos analogija: plg. ypa ybės u ė ojų pa adinimams p iski inus eže ų a dus su šia p iesaga Dubùžis dgč, ds, ob, Gilùžis aln, k k, Ml , , s k, Gėlùžis u (Vanagas 1970: 215). seman ika šiuo a eju bū ų susijusi su banguojančiu, „d e- 1 s aipsnio au o ius y a Lie u os ie o a džių žodyno ienas iš au o ių i a sakingasis edak o ius. 2 už ašė moky ojas jus inas ūkas iš Ū os k. gy en ojo juozo akima ičiaus. 3 Žodžių eikšmės nu odomos iš LkŽe. 4 Plačiau dėl p ūsiškų ie o a džių *D ab-n-a - / *D abn-a - ž . blažienė 2000: 31. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 149s aipsniai / a icles bančiu“ eže o pa i šiumi, plg. upė a dį T išikš ė skd : lie . iš i, la . sê ‘ i - pė i, d ebė i, i ė i ’ (Vanagas 1981a: 88), da plg. . D ebùlė p . V n, D ẽb-a-balis b. Lp, D ẽb-daubis db. Š k, D eb-ù-balė p . Lzd, D eban ỹs as as s . kl (Vk). D ančiùkas up. klm. siejamas su ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos’ (Vanagas 1981: 90), ačiau okiu a eju neaišku, kaip šaknies k i o į č. odėl galbū į ikimiau sie i su lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘ siaus i, šėl i ’, d ánča ‘kas šėls a’. seman ika ada bū ų susijusi su g ei a andens ėkme, pu ojančiu andeniu a pan. D audẽnių ẽže as ež. Žgč. o icialiąją o mą galima kildin i iš šalia esančio kaimo a do D audẽniai (ž . sa ukynas 1962: 195; Vanagas 1981: 90). ačiau a puka iu Pa a džių i ie o a džių komisijos su ink ų ie o a džių ka o ekoje už ašy a ie- naskai os o ma D audẽnio ẽže as, ku i g eičiausiai y a a iamai kilmininkinė iš D audẽnis, be o, okios o mos už ašymų esama i po ka o užpildy ose ie o a džių ka o ekos ko elėse. odėl, kaip odo gy osios kalbos duomenys, sudė inis hid o- nimas D audẽnių ẽže as laiky inas an iniu, o au en iškas, ma y , y a D audẽnis, kilęs iš lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky i, kad ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; ne- leis i naudo is (kuo), užgin i ’. okią galimybę pa emia anden a džių da ybos analogija: hid onimai su p iesaga -enis papli ę ame pačiame pie ų žemaičių asei- niškių plo e (ne gi i Žygaičiuose!), kaip i D audẽnis (ž . Vanagas 1970: 132–133, 398). be o, galima su as i i seman inių pa alelių – plg. su lie . d aũs i neabejo inai susijusį upė a dį D aũs inė a . okiu a eju eže o i kaimo a dų a si adimo ch o- nologija bū ų okia: hid onimas D audẽnis → oikonimas D audẽniai → an inis hid onimas D audẽnių ẽže as. emian is šia e sija ampa abejo inas kaimo a do D audẽniai kildinimas iš a d. *D audẽnis i a i inkamai okio asmen a džio ekons - a imas iš oikonimo (plg. sa ukynas 1962: 195; zinke ičius 2008: 85, 280). D õliškis (D óliškis?) up. Šl. aiškinan upė a džio kilmę abejojama ly ies au en- iškumu, manoma, kad ai gali bū i ėlesnis pe di binys iš *D olikis, ku is iš lie . d õlikis ‘saikas g ūdams seikė i’ (Vanagas 1981: 99). ačiau oks ly ies pasikei imas one iškai negalimas, be o, kaip odo gy osios kalbos duomenys, aip adinama ne ik upė, be i šalia esan i pie a. odėl D õliškis (D óliškis?) g eičiausiai y a au en- iška o ma, sie ina su šiauliškių plo e a ojamu apelia y u d aliúo i ‘ei i’, a → o sup an an kaip šaknies balsių kai ą, plg. lie . õliuo is, óliuo is ‘ sa i aliau i, išdy- kau i, dūk i, šėl i ’, õlis ‘ sa i alė, nepaklusnumas ’ : alià. a k eip inas dėmesys į ai, kad a puka io Šiaulių alsčiaus Ž igų k. žemė a džių anke oje pie os a do už ašy ojas5 aip pa pažymi, jog a das kilo nuo bėgančio, . y. d aliuojančio, an- dens. odėl galima spė i, kad lie . d aliúo i galėjo eikš i i *‘g ei ai ei i, bėg i’. 5 už ašė moky ojas Liudas osipauskas iš Ž igų k. gy en ojo an ano emeikos. 150 LaiMu is biLkis ac a Linguis ica Li huanica LXXI Dzindzak ‖ Dindžiak o . up. jz. ne isai aišku, a Dzindzak y a a minė, a au- en iška, . y. e imologinė, ly is: manoma, kad o icialus upė a dis Dindžiak gali bū i hipe no malizmas iš Dzindzak a Džindžiak, ku i galbū sudu inė, jos pi masis sandas sie inas su lie . džiñdžė, džndžė ‘naminė deg inė’, o an asis – kilęs iš lie . aks ‘ake ė; liūne kiau a ie a, pelkių a baigiančių užaug i eže ų nedidelis andens plo as’ (Vanagas 1981: 86, 37). ki a e us, eigiama, jog jieznas nė a aka ų dzūkų e i o i- ja, odėl Dzindzak gali ody i anksčiau bu usį didesnį aka ų dzūkų plo ą, . y. ši ly is laikoma a mine, be neigiamas be koks . yšys su XX amžiaus p adžioje iš ame ikos sug įžusių emig an ų a si ež u žodžiu džiñdžė (Vi kauskas 1984: 83). kadangi p ipažįs ama, kad Dzindzak nė a daba inių aka ų dzūkų plo e, jį bū ų galima laiky i au en išku sudu iniu ., ku io pi masis sandas sie inas su lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i)’, dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzin- gė i’, o an asis sandas – su lie . dzàk ‘ cak (ka ojan nusakomas kanopų bildesys bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nusaky i) ’, dzàko i ‘g ei ai ei i’; dėl seman- ikos plg. . Dziñdziliai (Dzndziliai?) kln. gdl : dzindziliúo i ‘skambė i, dzingiliuo i’, Dzindz-iù-balis b. gdž : dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i’, Skabalas kln. Šll, Skambnės s . kš i Eináu as up. g z, Einkė p ., s . Žl , Enupis up. Žm (Vk). Ka čiãme is up. Šd. Manoma, kad upė a dis su umpėjęs iš *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is i kilęs iš lie . ka čemà ‘smuklė’ i ie à (‘ka čemos ie a’) (Vanagas 1981: 147). oks kilmės aiškinimas kelia i šiokių okių abejonių one iniu bei seman iniu požiū iu: neáiškios nu ody ų one- inių paki imų p iežas ys, o okia mo y acija (‘ka čemos ie a’) labiau ik ų žemė- a džiams a gy enamųjų ie ų a dams, be ne anden a džiams. odėl įmanoma ki okia šio upelio a do kilmė: iš lie . ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša a’, kačius ‘kelmas, ke as’ i mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, žemyn; pašalin i, nebe- laiky i (ne eikalingą, ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’. okią kilmės galimybę labai pa emia da ybiškai i seman iškai analogiški dū iniai Kanãp-ia-me kis ež. jnšM, Plaũš-mi kis up. skd i pan. (Vanagas 1981a: 117– 118). seman ikos požiū iu, ai hid oobjek o paski į odan is a das: upelis, į ku į me amos, na dinamos ka ys a kelmai, da plg. . Ká č-ia-pie is k m., p . sdk. Kemešà, Kẽmešė up. Lkm, Kemešỹs ež. Lkm. abejojan dėl o mų au en iškumo („a Kemėšà, Kẽmėšė, Kemėšỹs“) siejami su lie . kemša, kemšis, kemšius ‘g iozdiškas žmogus’ i laikomi kon igū acinės eikšmės hid onimais (Vanagas 1981: 152). Pi - miausia pas ebė ina, kad au en iškos o mos y a Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs, nes ie- iniai gy en ojai anden a džių p iesagos e a ia umpą. odėl yšys su nu ody ais apelia y ais kiek abejo inas dėl p iesagos balsių ne apa umo. galbū laiky ini p ie- sagų -eša, -ešė, -ešys ediniais i sie ini su lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž ė, gu o- lys; kabinys ’ , kém-sas ‘ kups as ’ bei kildin ini iš bal . *kem- ‘gniauž i(s)’ (Mažiu- lis 1993: 100–103). okiu a eju dėl seman ikos plg. upė a dį Gniužà Pbs : gniùž i ‘ link i; smuk i; kniub i; gleb i; silpnė i; mažė i, slūg i ’ (Vanagas 1981a: 55). dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 151s aipsniai / a icles Kūnà ež., up. Š nč. siejamas su lie . kunė ‘klampi bala, liūnas’ (Vanagas 1981: 172), ačiau okio apelia y o nė a Lie u ių kalbos žodyne, jo ik umas abejo inas. galbū anden a dis sie inas su lie . kūnas ‘ žmogaus a gy ulio o ganizmas ’ i kildin inas iš bal . *kū- / *kēu- ‘ deng i(s), lenk i(s) ’ < ide. *(s)ku- (: *-ou- : *--) (ž . Mažiulis 1993: 169, 183–184; plg. LiV 561). Va do seman ika šiuo a eju sie ina su andens objek ų kon igū acija – lenk umu a pan. Ku inỹs up. g , Ku inlis ež. kl , Lkm. siejami su lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is (Te ao u ogallus) ’ (Vanagas 1981: 175). Pagal okią e siją an- den a džiai bū ų suda y i iš gy ūno pa adinimo: pi mas be papildomų da ybos p iemonių, o an as su neposesy inės eikšmės p iesaga -ėlis. ačiau oks anden- a džių susida ymo būdas y a e as. kažin a ne ik iau bū ų hid onimus p iski i ypa ybės u ė ojų pa adinimams i sie i su lie . ku inas ‘ ku čias ’ , ku ina ‘ aklinai, isiškai ’. ada ai bū ų aklinas, . y. ankan is, eže as i nes ip ios s o ės, džiūs- an i upė. okios seman ikos eže ų a dų labai gausu, plg. Ãklas Lb , Vp, dnk, Aklẽlis gdž, Lp, ud, Aklù is Š nčl i k . (Vanagas 1981a: 54), pasi aiko i upė- a džių, plg. Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Paguž up. Šd. Va das kildinamas iš ki o spėjamai bu usio ie o a džio *Pagužė (Vanagas 1981: 238), ačiau okio oponimo ealiai nesan , labiau ikė ina, kad y a p iešdėlio pa- edinys, kilęs iš a d. Gùžas, Gužỹs. ai bū ų pe žmogaus, pa a de gužas, gužys, žemę ekan is upelis a pan. Pa a dė Gùžas, be ki ų ie ų, papli usi i Šedu os apylinkėse (ž . LPdb), odėl okia kilmės galimybė isiškai įmanoma. Pãspi is up. Šd. Va das laikomas p iešdėlio pa- ediniu iš a d. Sp is, Spi ỹs (Vanagas 1981: 247), be okia pa a dė žinoma ik pie ų Lie u oje (LPdb), is o i- niuose dokumen uose ben kol kas aip pa ne as a duomenų, kad ji seniau bū ų a o a Šedu os apylinkėse. odėl galbū į ikimesnis a ody ų siejimas su lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i’, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is’, dėl seman ikos plg. upė a dį Ãklė dbg, imb , k š (LueV 2). Sama à up. dgč, Sama à, Sãmė up. onš, Samã as ež. dgč, Ml , Sãmis ež. onš. spė- jama, kad anden a džiai išlaikė žodžio sãmana o mą sam-, plg. sam i : ap-sam i ‘apsamano i’ (Vanagas 1981: 289–290). ki a e us, gali bū i su šaknies balsių kai- a i sie ini su lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; užlie i, indy- i’ < bal . *sem- ‘(ap)sem i’ (Mažiulis 1997: 56–58). balsių kai os šaknyje galimybę odo lie . samùs ‘ku iuo galima daug pasem i; ku iuo pa ogu sem i’, samáu i ‘sams- y i; su samčiu gaudy i žu is’, samúo i ‘sams y i’, sám is ‘ kaušas i alui sem i; jame elpan is kiekis; kaušas andeniui sem i iš al ies; an lanko už emp as inklas žu ims a ėžiams gaudy i b aidan , g aibš as ’. seman ika (mo y acija) isų pi ma galė ų bū i susijusi su apsėmimu, užliejimu, už indymu, plg. o pa ies kaip i an- den a džiai su sam-, pie ų aukš aičių, plo o T aniùs ež. b : n i ‘ kil i, daugė i andeniui; gausiai, sma kiai ekė i, lie is, plūs i, bėg i; bū i užlie am, apsem am ’ 152 LaiMu is biLkis ac a Linguis ica Li huanica LXXI (Vanagas 1981a: 72), da plg. Py esà up. Ps : pý i ‘ ilž i; kiek pa in i’ (Vanagas 1981: 260). an a e us, andens ėmimo, sėmimo mo y ai aip pa įmanomi, plg. he- lonimą Sém-p ūdis b. V (bilkis 2008: 138), ag onimą Sėmyklà p . M k (Vk). Sãga as ež. s j. spėjama, kad gali bū i ėlesnis asimiliacinis (dis ak inė asimi- liacija?) da inys iš *Zaga as, ku is laiky inas jo ingizmu iš *Žaga as : žàg i ‘ e š- i algį, andenį’, la . zag ‘blogai ką da y i; og i’. ačiau ka u pas ebima, jog i šaknis sag- y a įmanoma, plg. p . a d. Sage (Vanagas 1981: 286, 396). ki a e us, anden a dis galbū giminingas su lie . sagà ‘ į kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliu- kas d abužiams suseg i; kilpa, ąsa kam p i i in i ’ , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam p i- i in i ’ < sèg i ‘ kabin i, i in i (smeig uku, ada a i pan.) a nuim i ką p i- kabin ą; ieną su ki u kabin i, jung i, sie i (saga, sag imi i pan.) a a kabin i ’ , p . sagis < * sagas ‘sag is’ < ‘susegimo p iemonė’ < *‘(su)segimas’ < *‘ segimas ’ (Ma- žiulis 1997: 35–36). Vanden a džio mo y acija galė ų bū i susijusi su objek o kon igū acija: suseg os o mos, . y. iš d iejų dalių, susijungiančių pe susiau- ėjimą, susidedan is, eže as a pan. S  a up. kpč, S  os ež. Lp. Labiausiai į ikima laikoma kilmė iš k. būgos mini- mo žu ies pa adinimo s  a ‘ maža blizgan i žu elė, mėgs an i plaukio i p ieš s o ę ’ (Vanagas 1981: 315). ačiau šie anden a džiai galė ų bū i susiję su abs ak esnės eikšmės lie . s  i ‘ kie ė i, da y is nelanksčiam (pp . džiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) ’ < bal . *s u - / *s i - / *s e - ‘ s andė i i pan. ’ (Mažiulis 1997: 163–164). okiu a eju seman ika bū ų pa em a nejud iu, „sus ingusiu“ andens pa i šiumi, plg. o pa ies pie ų aukš aičių plo o seman- inius a i ikmenis S ángė, S ángis : s angùs ‘ s andus, nelanks us, s ang us ’ up. M k, V n (Vanagas, 1981: 313). IŠVaDOS sudė inis hid onimas Bldiškės ẽže as g eičiausiai y a an inis, susida ęs iš au- en iškos o mos Bldiškis, ku i kilusi iš lie . bild i ‘išduo i am ik ą ga są daužan į kie us daik us; inksė i, dundė i’. eže o a dą D abùžis, be ki ų kilmės galimybių, įmanoma sie i su lie . d a bùs ‘ku is d eba’, d eb i ‘ bū i apim am dažno k ečiančio judesio (dėl šalčio, baimės i . .), i pė i, i ė i; k a y is, i pė i, eikian išo inėms jėgoms ’. upė a džio D ančiùkas yšys su ge manizmu d ánka ‘ėdalas, jo alas, pamazgos’ abejo inas dėl šaknies p iebalsių č : k ne apa umo, odėl jį į ikimiau sie i su lie . (skoliniu) d añčy i, d añčin is ‘ siaus i, šėl i ’, d ánča ‘kas šėls a’. sudė inį hid onimą D audẽnių ẽže as o maliai galima kildin i iš šalia esančio kaimo a do D audẽniai, ačiau, kaip odo gy osios kalbos duomenys, au en iška dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 153s aipsniai / a icles jo o ma y a D audẽnis, kilusi iš lie . d aũs i (d aũdė) ‘ saky i, kad ko neda y ų, neleis i, įspė i, gin i; neleis i naudo is (kuo), užgin i ’. upė a dis D õliškis (D óliškis?) g eičiausiai y a au en iškas, sie inas su lie . d aliúo i ‘ei i’. Many i esan jį kilusį iš *D olikis, ku is iš lie . d õlikis ‘saikas g ū- dams seikė i’, nė a pama o iek dėl one inio nea i ikimo, iek dėl gy osios kalbos duomenų. upės a das Dzindzak gali bū i au en iškas sudu inis hid onimas, ku io pi - masis sandas sie inas su lie . dziñ, dzn ‘cin, din (skambėjimui nusaky i)’, dzindz i, dziñdzin i ‘skambė i, dindė i, dzingė i’, o an asis sandas – su lie . dzàk ‘ cak (ka - ojan nusakomas kanopų bildesys bėgan , jojan ); cak (s aigiam judesiui nu- saky i) ’, dzàko i ‘g ei ai ei i’. upė a dis Ka čiãme is gali bū i ne su umpėjęs iš *Ka čemã- ie is > *Ka čiãm ie is (dial. *Ka čiãm e is) > Ka čiãme is : ka čemà ‘smuklė’ i ie à (‘ka čemos ie a’), be kilęs iš lie . ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša a’, kačius ‘kelmas, ke as’ i mès i (mẽ a, mẽ ė) ‘s ies i olyn, aukš yn, žemyn; pašalin i, nebelaiky i (ne eikalingą, ne inkamą); leis i, g amzdin i į andenį ( inklą, meške ę, inka ą)’. hid onimus Kemešà, Kẽmešė, Kemešỹs galima sie i su lie . kãmas ‘ kamuolys, gniūž- ė, gu olys; kabinys ’ , kém-sas ‘ kups as ’ i kildin i iš bal . *kem- ‘gniauž i(s)’. eže o i upės a das Kūnà galbū giminingas su lie . kūnas ‘ žmogaus a gy ulio o ganizmas ’ i kildin inas iš bal . *kū- / *kēu- ‘ deng i(s), lenk i(s) ’. hid onimai Ku inỹs, Ku inlis eikiau y a ne „gy ūninės“ kilmės, be p i- ski ini ypa ybės u ė ojų pa adinimams i sie ini su lie . ku inas ‘ ku čias ’ , ku ina ‘ aklinai, isiškai ’. upė a dį Paguž pa ikimiau kildin i ne iš ki o spėjamai bu usio ie o a džio *Pagužė, be iš a d. Gùžas, Gužỹs. Pãspi is g eičiausiai y a ne asmen a dinės, o apelia y inės kilmės hid onimas, sie inas su lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i’, paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is’. Vanden a džiai Sama à, Sãmė, Samã as, Sãmis galbū sie ini su lie . sém i (sẽmia) ‘im i, pil i skysčių, kabin i bi alų; užlie i, indy i’ < bal . *sem- ‘(ap)sem i’. eže o a das Sãga as eikiau nė a an inis iš *Zaga as, be giminingas su lie . sagà ‘ į kilpą (skylu ę) ne iamas sk i uliukas d abužiams suseg i; kilpa, ąsa kam p i i in i ’ , sãgas ‘ kilpa, ąsa kam p i i in i ’ < sèg i ‘ kabin i, i in i (smeig- uku, ada a i pan.) a nuim i ką p ikabin ą; ieną su ki u kabin i, jung i, sie i (saga, sag imi i pan.) a a kabin i ’ , p . sagis < * sagas ‘sag is’ < ‘susegimo p iemonė’ < *‘(su)segimas’ < *‘ segimas ’. Vanden a džiai S  a, S  os gali bū i susiję su lie . s  i ‘ kie ė i, da y is ne- lanksčiam (pp . džiūs an ); s ing i, kie ė i (pp . šąlan , ės an ) ’ < bal . *s u - /*s i -/*s e - ‘ s andė i i pan. ’ 154 LaiMu is biLkis ac a Linguis ica Li huanica LXXI ŠaL iniai i Li e a Ū a bilkis Lai mu is 2006: dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės. – Bal ų onoma- s ikos y imai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 47–62. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. bilkis Laimu i s 2011: da ka ą dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės. – Bal ų onomas ikos y imai 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–25. blažien ė g asilda 2000: die bal ischen o snamen im samland. – Hyd onymia Eu- opaea. sonde band 2. s u ga : anz s eine Ve lag. LIV – Lexikon de indoge manischen Ve ben. un e Lei ung on helmu ix und de Mi - a bei iele ande e bea bei e on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b i- gi e schi me . zwei e, e wei e e und e besse e au lage bea bei e on Ma in kümmel und helmu ix. Wiesbaden: d . Ludwig eiche Ve lag, 2001. LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . i–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. edak o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy- au as Vi kauskas, jolan a zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l LPdb – Lie u ių pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: pa a des.lki.l LueV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. LVŽ i – Lie u os ie o a džių žodynas 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Mažiulis Vy au as 1993: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 2. Vilnius: Mokslo i encik- lopedijų leidykla. Mažiulis Vy au as 1997: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 4. Vilnius: Mokslo i encik- lopedijų leidybos ins i u as. sa ukynas b onys 1962: eže ų a dai. – Lie u ių kalbo y os klau simai 5, 191–198. Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. Vanagas al ek sand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4–153. Vi kauska s Vy au a s 1984: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 408 p. ( ecenzija). – Bal is ica 20(1), 82–88. Vk – Vie o a džių, su ink ų iš gy osios kalbos, ka o eka (saugoma Lie u ių kalbos ins i- u o Va dyno sky iuje). zinke ičius zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. dėl kai ku ių lie u ių anden a džių kilmės (ii) 155s aipsniai / a icles su uMPiniMai aln – alan à (Mol ų .) a – a iógala ( aséinių .) b. – bala b – bu imónys (aly aũs .) db. – dauba dbg – dubingia (Mol ų .) dgč – degùčiai (za as .) ds – dùse os (za as .) d – do nu à (kėdáinių .) ež. – eže as gdl – gudẽliai (Ma ijámpolės sa .) gdž – gudžinai (kėdáinių .) g z – g uzdžia (Šiauli .) imb – ib adas (za as .) jnšM – jõniškis (Mol ų .) j b – jù ba kas jz – jiẽznas (P enų .) klm – kemė kln. – kalnas kl – kl iškės (kaišiado i .) kl – ka anėnai (Š enčioni .) k m. – k ūmai k š – ku šnai (Šiauli .) kš – kaišiadó ys k k – kùk iškės (u enõs .) Lb – Liubã as (kal a jos sa .) lk. – lieknas (dk .) Lkm – Liñkmenys (ignalnos .) Lp – Léipalingis (d ùskininkų sa .) Lzd – Lazdjai Ml – Mol ai M k – Me knė (Va ėnõs .) ob – obẽliai ( õkiškio .) onš – Õnuškis ( ãkų .) Pbs – Pabáiskas (ukme gs .) Ps – Pas alỹs p . – pie a – ieš (Vlniaus .) d – ad liškis dn – nemunlio ad liškis (b žų .) dnk – dninkai (Šačininkų .) s . – ais as ud – udnià (Va ėnõs .) sdk – sudekiai (u enõs .) sem – semelškės (elek nų sa .) skd – skuõdas skd – skaud lė ( au ags .) s j – sei jai (Lazdjų .) s k – s ãkliškės (P enų .) Šd – Šedu à ( ad liškio .) Šl – Šiaulia Šll – Šilãlė Š k – Ša ekiai (Plùngės .) Š nč – Š enčiónys Š nčl – Š enčionliai (Š enčioni .) up. – upė u – u enà Vp – Vẽp iai (ukme gs .) V n – Va ėnà V – Vei e ia (P enų .) Žgč – Žygáičiai ( au ags .) Žl – Žal a ia (Mol ų .) Žm – Žemiai (jona õs .)