11s aipsniai s aipsniai
MichaiL a eLka
Bal a usijos nacionalinės mokslų akademijos
Bal a usijos kul ū os, kalbos i li e a ū os y imų
cen as.
se gejus eMČinas lie u ių kalbos ins i u as
mokslinių y imų s i ys: sla ų i Bal ijos
s udijos.
Lie u ių už ašas a abų
aš u iš a a ų
ank aščio
Lie u iškas užkalbėjimas, už ašy as a abiškais ašmenimis o o ių ank aš yje ano acija
s aipsnyje pa eikiamas pi masis kada no s žinomas lie u ių ank aščio eks as, pa ašy as a abų
aš u bu usios Lie u os Didžiosios kunigaikš ys ės a a ų. Teks as neseniai bu o iden i ikuo as
kaip XIX a. pabaigoje i XX a. p adžioje pa ašy as šamailas, daba saugomas p i ačioje kolekcijoje
Minske. ank aš is anksčiau bu o naudojamas Pas a ių mies e (mies uose) i galbū Myadzyelyje
Bal a usijoje, ne oli Lie u os sienos. lie u iškas eks as y a umpas už ašas p ieš gy a ės
įkandimus. au o iai ją išleidžia lo ynų ansli e acijoje (ka u su a i inkamo ank aščio agmen o
nuo auka) i siūlo jos in e p e aciją, pag įs ą eks iniu požiū iu panašiomis lie u ių olklo o
užkalbėmis p ieš gy a ės įkandimus. Lie u ių už ašas, žinomas iš unikalaus a a ų ank aščio,
u ėjo kil i daugiau a mažiau iš o pa ies y inės Lie u os i aka inės Bal a usijos egiono
(kažku a p gy en iečių Dysna, T e čijus, Miela Gėnai, Adu iskis Lie u oje i Pas a y
Bal a usijoje), ku , g eičiausiai, ėliau jį pa ašė a a ai a abų aš u. ak iniai žodžiai: lie u ių
a a ai, ank aščiai, lie u ių kalba, olklo as, už ašai.
esMiniai Žodžiai: Lie u os o o iai, ank aščiai, lie u ių kalba, au osaka, užkalbėjimai.
12 ac a
MichaiL a eLka, se gejus eMČinas
Linguis ica Li huanica LXXI
ano acija Šiame s aipsnyje ap a iamas pi masis žinomas a abiškais ašmenimis už ašy as
eks as. jį už ašė Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės o o iai. neseniai eks as bu o ap ik as XiX
a. pabaiga XX a. p adžios chamaile, šiuo me u saugomame p i ačioje kolekcijoje Minske. ank aš is
anksčiau bu o naudojamas Pas o io a ba Medilo mies ų egione bal a usijoje, esančiuose isai
ne oli Lie u os sienos. Lie u iškas eks as ai umpas užkalbėjimas nuo gy a ės įgėlimo. au o iai
eks ą už ašė lo yniškais ašmenimis (ka u pa eikdami a i inkamą ank aščio agmen o kopiją)
bei pasiūlė jo in e p e aciją, pa em ą panašiais lie u ių liaudies užkalbėjimais. Lie u iškas
užkalbėjimas o o iškame ank aš yje g eičiausiai bus kilęs iš be eik o pa ies Lie iai, naudodami
a abiškus ašmenis.
u os y ų i bal a usijos aka ų egiono (maždaug a p dysnos, e ečiaus, Mielagėnų, adu-
iškio gy en iečių Lie u oje i Pas o io gy en ie ės bal a usijoje), ku ėliau jį i už ašė o o-
Įžanginis pas abas: bu usios Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės (daba Bal a usija,
Lie u a i y inė Lenkijos Podlasės s i is) a a ų suku as ank aščių pa eldas nuo XIX
a. bu o mokslininkų y imų objek as. Tačiau šie y imai da ik p adeda yk i, nes
y ėjai nuola anda naujus ank aščius. Šiuo me u žinoma, kad daugiau nei 300 XVI a.
pabaigoje i XXI a. p adžioje pa ašy ų a a ų ank aščių saugoma am ik ose
Bal a usijos, Lie u os, Lenkijos, Rusijos, Didžiosios B i anijos, Vokie ijos, Uk ainos,
La ijos als ybinėse biblio ekose i muziejuose, aip pa daugelyje p i ačių kolekcijų
Bal a usijoje, Lenkijoje i Lie u oje. Ta a ų ank aščių adicija y a daugiakalbiška
i apima eks us sla ų (belo usų, lenkų i , kai ku iuose ėly uosiuose ank aščiuose,
usų), a abų i kai ku ių u kų kalbų, isos šios (įskai an sla ų eks us) y a ašomos
a abų ašmenimis. Kadangi daugelis a a ų ank aščių is da y a isiškai nežinomi
mokslininkams, y a isiškai įmanoma, kad kai ku ie būsimi a adimai a skleis ų eks us,
pa ašy us ki omis kalbomis, pa yzdžiui, pe sų, uk ainiečių a lie u ių. Pa s am ik ų
lie u iškai, a abų ašmenimis pa ašy ų a a ų ank aščių egzis a imas a odo gana
ikė inas, nes XVI-XVII amžiuose lie u ių i bal a usų e ninė iba išėjo oliau į pie us i į
y us nuo daba inės ie os. 14-16 amžiuose e niškai i ling is iniu požiū iu lie u ių
žemių y inės sienos ne ik bu o maždaug p ie daba inių Bal a usijos gy en iečių
g odno, ščučynų, na ah udakų, alozhynų, sma honų, pas a ų, b asla ų i d ujų su
daugybe lie u ių gy en iečių į y us, be i kai ku ių sla ų gy en iečių į aka us nuo šios
linijos (Gaučas 1988; zinke ičius 1993: 31 […] 39; gaučas 2004: 8 […] 20). Tai eiškia, kad didelė
dalis a a ų gy en iečių u ėjo egzis uo i daugiausia lie u ių a ba ben jau miš iose
lie u ių i bal ųjų e ninėse i kalbinėse aplinkose.
13s aipsniai s aipsniai
Li huanian incan a ion in a abic sc ip
om a a a manusc ip
1611 m. jėzui ų p o incijos ado o Kla dijaus Ak a iui pa ašy ame paminklyje
aiškiai nu odoma, kad ie iniai musulmonai gali kalbė i lenkų, usų (iš ik ųjų u enų)
i lie u ių kalbomis (Lebedys 1976: 217). Ta a ų ank aščiai ski iasi sa o u iniu i
p ak iniu naudojimu: y a Ko ano kopijų, a si s1, ki abs2, chamails3 i . . Kai
ku iuose chamails y a už ašų, ku ie pap as ai susideda iš ins ukcijos i inkamo
apo opainio eks o. Ins ukcija pap as ai y a pa ašy a sla ų kalba (belo usų,
lenkų a e ai usų kalba), ačiau apo opinis eks as labai dažnai y a a abų kalba,
ku i bu o i is da y a islamo sak alus kalba. Tai gali bū i ci a as iš Ko ano a ba
musulmonų eliginė o mulė. ka ais apo opainis eks as gali bū i u kų a sla ų
kalba4; ab acadab a. kai ku ie ab akadab ų eks ai p imena a abų (pseudo-a abų)
some imes i can be a se o a abic cha ac e s wi h no clea meaning o jus an
a ne lo ynų (pseudo-la ynų). Vienas už ašas p ieš gy a ės (ž ė ių a žolės
gy a ės) įkandimus (5) p i aukė mūsų dėmesį, nes a odė i iš iesų pasi odė, kad
jis pa ašy as lie u ių kalba.
"Lie u os už ašas a abų aš u ""Sk ib "" i jo olklo e ""Pa allels"" eks as y a
pa ašy as 37b puslapyje, daba saugomas p i ačioje kolekcijoje Minske." ank aš į
be i šelio suda o 44 175 × 110 mm olijos. Deja, ank aš yje nė a kolo ono. jo
popie iuje nė a jokio andens ženklo, ačiau jame y a an spaudas su e elo a aizdu i
okiu eks u: Кн[язя] Паске[вича] […](gamin a) p inco Paskie ich[…] ( ol. 5a i . .). Todėl
jis negali bū i senesnis už 1872 m. - me us, kai Dob ušo mies e (daba Bal a usijoje)
p adėjo eik i kunigaikščio Paske ičiaus popie iaus gamykla. Žmogus...
1 iš a abų kalbos
ήϴδϔΗΏΎΘϛϞ΋ΎϤΣΏΎΑ
[ a sī ] […] komen a as[…]. jis susideda iš Ko ano eks o a abų kalba su komen a u
a ba e imu į ki ą ( u kų, lenkų, bal a usų) kalbą.
2 iš a abų kalbos
ήϴδϔΗΏΎΘϛϞ΋ΎϤΣΏΎΑ
[ki āb] […]knyga[…]. ai komen a ų apie kai ku iuos Ko ano agmen us,
didak inių is o ijų i . . inkinys bal ų a lenkų kalba.
3 iš a abų kalbos
ήϴδϔΗΏΎΘϛϞ΋ΎϤΣΏΎΑ
[ḥamāil] […]amule ai[…]. Tai maldų inkinys, daugiausia a abų kalba, su am ik ais komen a ais
bela usiškai a lenkų kalba, ka u su kalendo iumi, as ologiniais i ki ais eks ais. 4 pa yzdžių
a a ų ank aščių už ašų sla ų kalba ž . (Сынкова 2012). 5 Žolės gy a ė aki aizdžiai laikoma
nuodinga, kaip gy a ė. e a paminė i, kad kiek ieną nuodingą gy a ę galima adin i žolės gy a ė, o
kiek ieną žolės gy a ę galima adin i iesiog gy a ė lie u ių olklo e i žodinėje adicijoje
(dundulienė 2005: 13).
14 ac a
MichaiL a eLka, se gejus eMČinas
Linguis ica Li huanica LXXI
Usk ip as, pa ašy as XIX a. pabaigoje - XX a. p adžioje, ėliau bu o naudojamas
Pas a ų mies e (mies uose) i galbū Myadzyelyje, ne oli Lie u os sienos. "Šį žodį
galima iš a i i sla ų kalba: ""bāb6 i ṭo ṭože āmāwlāc hāiná ilī ūžā p ed āḥodām
ṣloncā i dūc nāḥl pūinu a kapi ulas, ku is aip pa u i bū i pa ašy as p ieš gy a ę a
žolės gy a ę7 p ieš saulėlydį i [ u] su eilu ė aukščiau."
should] blow on he umo ’. Wha ollows is a Li huanian apo opaic ex : žemā
žimā ’ab iwā peḳ ibā ẓāmān ġūṣ ʒewā ġe ibā. he Li huanian ex is singled ou
y a gana panašus lie u iškas už ašas p ieš gy a ės įkandimus:
Žeme žemybe, ‘o, žemė, didelė žemė, Dangaus gė ybe, o, dangaus
gė ybe, Ta a pik ybį, a o blogis, Ta a pik ybį a o blogis
Ažumuž Die o galybė! bus sunaikin as die o galia […] […] A aduok gė ybę […] […] g ąžin i
ge umą […] Žmogaus bal ybę. žmogaus bal a spal a [p z., s eika spal a] (Vai ke ičienė 2008:
217, n 280; c . aip pa n 279). Ta a ų ank aš yje iš esmės as pa s eks as pa eikiamas
umpesne e sija, ku ioje ūks a 2 i 4 eilučių, aip pa d iejų baigiamųjų eilučių. Taip
pa žinomi i umpesni okio pobūdžio eks ai (ž . Žeme žemybė, a o pik ybė, mano
Die as duos man ge ybį. Amene. O žemė, didžioji žemė, a o blogybė, mano Die as duos man
sa o ge umą. amen (Vai ke ičienė 2008: 216, n 277).
6 a abų kalba
ήϴδϔΗΏΎΘϛϞ΋ΎϤΣΏΎΑ
[bāb] […] sky ius[…].
7 Anks esnis ank aš yje esan is eks as y a da ienas už ašas p ieš gy a ės įkandimą (sla iškai).
15s aipsniai s aipsniai
Li huanian incan a ion in a abic sc ip
om a a a manusc ip
Aukščiau pa eik as olklo inis už ašas y a a imiausias (no s ne isiškai
iden iškas) lygiag ečias am, ku is bu o as as a a ų ank aš yje, ku į mes sugebėjome iden i ikuo i.
eX uaL i ling is inis aiškinimas Šie lie u iški lygiag ečiai leidžia aip aiškin i a a ų
lie u ių už ašą: žemā žimā ab iwā pe ibā āmān ġūš ewā ġe ibā *Žeme pik žemybe, a ą
pik ybą ažumuž dzie a ge yba! […]o, žemė, didžioji žemė, a o blogis bus sunaikin as
Die o galios![…] Tiksli ling is inė in e p e acija neįmanoma, nes a abų aš u pa ašy a
lie u ių už ašas neleidžia a ski i one iškai i seman iškai panašių dialek inių o mų
pik ybą i pik ybę, a ne ge ybą, gė ybą, ge ybę i gė ybę. Šiuo kon eks e jie isi y a
ienodai galimi. y a ben du pag indiniai nesude inamumai a p ak inio eks o i jo
siūlomo aiškinimo:
1) žimā ab iwā žemybe, a ą ‘didžioji žemė, a o;
2) […]āmān ġūš […] ažumuš […][jis] nužudys[…].
Juos sunku paaiškin i. y a isiškai įmanoma, kad jie y a ik eks inės ko upcijos
ezul a as, į ykęs am ik o (ne bū inai labai ilgo) eks inio pe da imo p ocese. Tačiau
negalima isiškai a mes i ki okio aiškinimo galimybės.
Pa yzdžiui, žimā ab iwā pe ibā gali bū i al e na y iai sup an ama kaip žeme, pe a a pik ybę ‘oh, žemė, dėl
a o blogio, c . pe a o pik ybę ‘dėl a o blogio eks iniu požiū iu panašiame lie u ių už ašyme (Vai ke ičienė
2008: 216, n 278). Ki a e us, skai ymas […]ab iwā kažkaip p imena lie u ių bjau ybė […]c eep, oad[…], ku is
y a gana papli ęs lie u ių užklausose p ieš gy a ės įkandimus8, be daugiau a mažiau aiškios eks inės
pa alelės su nag inėjamu eks u, ku iame bū ų ši leksema, lie u ių adicijoje nežinomos. āmān ġūš
skai ymas aip pa gali bū i sup an amas kaip sugadin a eilu ė man duos ‘(jis) man duos, c . šiuos pa yzdžius
iš d iejų eks iniu požiū iu panašių 8 y a isa abs akčių a dinių g upių -ybė, dažnai naudojamų lie u ių
už ašuose: žemy bėg ea ea h, gė ybė goodness, pik ybė e ilness, galybė migh , bal ybė whi eness,
bjau ybė c eep, oad i . . (c . Завьялова 2006: 87).

16 ac a
MichaiL a eLka, se gejus eMČinas
Linguis ica Li huanica LXXI
Lie u ių už ašai: mano Die as duos man ge ybį ‘Mano die as duos man sa o ge ybę i
Die as duos man sa o ge ybę ‘die as duos man sa o ge ybę (Vai ke ičienė 2008: 216,
n 277 i 278). Šis aiškinimas suku ia naują p oblemą, nes jam eikia nom. sg. Die as, o
ne gen. sg. Die o, ku is iš ik ųjų pa eikiamas eks e (jo dialek inėje o moje
[…]ewā). Ki a e us, galima da y i hipo ezę, kad čia a a ų lie u ių žodis "man bus"
eiškia "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus"
"man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man bus" "man
bus" "man bus" "man bus". o ma, iksliai okia, kokia y a eks e, be ši seka
nežinoma iš eks iniu požiū iu panašių lie u ių už ašų. Abiejuose a ejais p adinis
[…]ā sekos […]āmān ġūš segmen as lieka nepaaiškinamas.
Nepaisan šių nedidelių p oblemų, a a ų lie u ių už ašų eks inis ipas i jo bend a
p asmė y a gana aiški. Aukščiau minė os lie u ių už ašų, lygiag ečių a a ų
ank aščiui, bu o už iksuo os Ignalinos i U enos ajonuose (Ry ų Lie u os dalis),
ne oli Pas a ų (Bela us) gy en ie ės, ku as pa s a a ų ank aš is eikia ben jau
ku į laiką. be ku iuo a eju okalai [e] i [i], ku ie y a gana ski ingi lie u ių iš a ime,
abu ansk ibuojami ski ingai, naudojan a abų diak i inius okalizacijos ženklus [e]
i [i], c .: žemā žimā *Žeme žemybe; pe ibā *pik ybą. Tai gali bū i nedideli eks inio
pažeidimo ezul a ai, a si adę dėl konk ečiai sla ų (belo usų) iš a imo su jo okalų
sumažėjimu (i neu aliza imu), egulia iai pasi aikančiu nespaudžiamuose skiemenyse.
Jei ik ai aip, okio ipo klaida u i bū i an inė, ku ią pada ė ėlesnis sla ų kalbą
kalban i kopis as, ne u in is pakankamų a ba jokių p ak inių lie u ių žinių9. šiuo
a eju eks as u i bū i pe duo as eks iniu būdu.
a a ų lie u ių už ašų kalba gali bū i iden i ikuojama kaip dialek as, aiškiai ski ingas nuo lie u ių
s anda o. galima pažymė i ben du dialek inius b uožus: a) pie inė i y inė Lie u os pala alizacija ( )¢,
d( )¢ → c( )¢, dz( )¢ 1966: 518, žemėlapis n 73), c . ewā *Dzie a (ne *Die a); b) cen inė i šiau inė Lie u os
nepag įs as pa adinimas. sg. y iškųjų a dinių a dų pabaiga -a -as, a i inkan i s anda inį nomą. sg.
be o e he on owels o i- ype, e.g. he so called dzūka imas (zinke i čius
pabaiga -o (zinke ičius 1966: 477, žemėlapis n 32), c . ewā *Dzie a (ne *Dzie o). Tiesa, a a ų ašy ojai,
ašydami a ba kopijuodami a abų aš u slė iškus (belo usų a lenkų) eks us, pap as ai nesusidū ė su
panašiomis p oblemomis dėl [e] i [i] okalizacijos ženklų, ačiau ai bu o dėl jų gebėjimo kon oliuo i eks ą
pe obulus jo sup a imą. si uacija u ėjo bū i isiškai ki okia, kai jie u ėjo sp ęs i eks ą kalba, ku ią jie
negalėjo leng ai sup as i.
17s aipsniai s aipsniai
Li huanian incan a ion in a abic sc ip
om a a a manusc ip
Reikė ų a k eip i dėmesį į ai, kad skai ymas pe ibā nebū inai u i ą pa į
pala aliza imo ezul a ą (*pecibā), ku is gali bū i ikimasi kaip pa alelis su ewā
*Dzie a (ne *Die a). a abų aidė Tā ( ), ku i bu o naudojama ečiajam subalansu
pe ibā, egulia iai a spindi pala alizuo ą [ ¢] (y a da ienas aidė ela [ ]), be
ka ais aip pa y a ga so pasikei imo ezul a as [ ¢] → [c¢] (Антонович 1968: 256, 258).
Taigi neįmanoma, kad pe ibā as pa s a abų aidė a spindi [c¢], p z., lie u ių
dzūka imas.
a abų aidės naudojimas
Tai, kad [ ¢] i jo pakai alas [c ¢] y a ipiškas Bal a usijos eks ams a abų kalba,
andami ie iniuose a a ų ank aščiuose XVII amžiuje, gali bū i e ai andami XVIII
amžiuje i ampa labai e as XIX amžiuje (An ono ič 1968: 250 […] 261). Jei leis ume
pa aleliu a p a abų kalba pa ašy ų Bal a usijos i Lie u os eks ų, bū ų galima
hipo e inį lie u ių už ašų a abų kalba p o og a ą (daba žinomą iš XIX a. ank aščio)
da uo i iki XVII a. Šiuo a eju skai ymas […]ewā […] *Dzie a gali bū i ge iau paaiškinamas
kaip ėlesnės o og a inės mode nizacijos ezul a as (jei mes su inkame, kad
ašy ojui y a na ū alu ašy i naudojan sis emingą o og a iją, ku i nuosekliai
a spindė ų lie u ių dzūka imas)10. Teo iniu požiū iu galima da y i hipo ezę, kad šie du
one iniai b uožai nebu o iš p adžių pa eik i lie u ių eks e a abų kalba, o ik ėlesnių
Bal a usijos kalbomis kalbančio a a o ašy ojo modi ikacijų ezul a as, nes
Bal a usijoje y a gana panašių one inių eiškinių sekannie, dzekannie i akannie.
ačiau nė a ealaus po eikio pos uliuo i ėlesnius pakei imus am ik iems b uožams,
ku ie y a isiškai inkami lie u iškame eks e (ž . Ockhamo skus u o p incipą).
D iejų dialek ų one iniai izoglosai aiškiai a sispindi na i adu iškis ( ie y a išsklaidy i šalia y inio Ignalinos i
a a Li huanian incan a ion o e lap in a qui e es ic ed a ea in he eas e n pa
o Li huania – be ween he se lemen s o kal anėnai, Mielagėnai, e ečius, dys-
Š enčionės ajonų sienos segmen o), pa yzdžiui, ne oli Bal a usijos gy en ie ės Pas a y, ku jau ku į laiką
eikia a a ų ank aš is, ku iame y a lie u ių už ašas. Reikė ų p isimin i, kad 1920-1939 m. e niniai lie u ai
aplink Bal a usijos gy en ie es Pas a y, H uzdaw, Kamai, Lyn upy i Zhukoini suda ė apie 10% iso ie inio
gy en ojų (zinke ičius 1993: 178-179). Ši p ielaida nė a p i aloma, nes ne p o esionalūs olklo o į ašai ka ais
y a nesude inamūs pe duodan dzūka imas: ž ., pa yzdžiui, lygiag ečių o mų Dzie o (du ka us) i Die o (du
ka us) bu imas ame pačiame lie u ių už ašyme, ku į į ašė V. Mansikka i a. Bielinis ne oli Aly us pie inėje
Lie u os dalyje (Vai ke ičienė, 2008: 454, 1057).
18 ac a
MichaiL a eLka, se gejus eMČinas
Linguis ica Li huanica LXXI
aišku, kad lie u ių už ašas ank aš yje "Čamailas" iš p adžių bu o pa ašy as a abų
aš u ie o ėje, ku ie iniams a a ams bu o p ieinami lie u ių už ašai (i jų
iesioginis šal inis - lie u ių gy en ojai). galima da y i iš adą, kad jis u ėjo kil i
daugiau a mažiau ame pačiame y inės Lie u os i aka inės Bal a usijos egione,
ku ci kulia o šis a a ų ank aš is. No s iksli ank aščio kilmės ie a ebė a
nežinoma, šis geog a inis su apimas e čia mus gal o i, kad ai ik iausiai as pa s
egionas, ku lie u ių už ašas pi mą ka ą bu o pa ašy as a a ų a abų aš u
(hipo e iškas XVII a. o iginalas) i ku a si ado jo egzis uojan i XIX a. pabaigos - XX a.
p adžios kopija (i ėliau bu o naudojama).
a pkul ū iniai con eX už ašai p ieš gy a ės įkandimus dažnai pasi aiko chamailuose, ačiau ki uose
ank aščiuose y a apo opinių eks ų ki omis kalbomis nei lie u iškai. aukščiau paskelb as eks as y a
unikalus i žinomas iš ieno ank aščio (be ki ų kopijų, su ku iomis galima palygin i), o ai, žinoma, labai apsunkina
jo ikslią eks inę i ling is inę in e p e aciją. Nepaisan o, ai y a įdomus i anksčiau nežinomas (no s ne
isai ne ikė as) kul ū inis eiškinys - lie u iškas eks as, pa ašy as a abų aš u bu usios Lie u os Didžiosios
Kunigaikš ys ės a a ų. Žodžiai p ieš gy a ės įkandimus suda o didžiausią lie u ių olklo o žodžių g upę11 i
aip pa u i s a bų ie ą Bal a usijos olklo e (Завьялова 2006: 161). Tai gali bū i sup an ama kaip egioninis
b uožas (su ikė ina Bal ijos subs a o onu bela usų kalboje), ku is y a yškiai p iešingas Rusijos olklo ui,
ku užklausos p ieš gy a ės įkandimus y a daug ečiau (Завьялова 2000: 197). Galbū nė a didelio nus ebimo, kad
bū en okio pobūdžio lie u iškas už ašas y a as as a a ų ank aš yje. Lie u ių už ašų bu imas a a ų
ank aš yje nebū inai odo, kad a a ų ašy ojas, ku is iš p adžių pa ašė eks ą a abų aš u, bu o ge ai
susipažinęs su lie u ių kalba - jis galėjo daugiau a mažiau mechaniniu būdu pe ašy i eks ą, ku į jam iš a ė
kažkas ki as. Y a ge ai žinomas ak as, kad už ašai dažnai bu o laikomi e ek y esniais, kai bu o eliginė a
kul ū inė aplinka. Tai gali, pa yzdžiui, paaiškin i kele ą ka eliško- epsų už ašų (ka u su usų ins ukcijomis)
bu imą, i , aigi, pa s šis ak as a spindi labai s a bų aidmenį, ku į gy a ė aidino adiciniuose lie u ių
ikėjimuose (dundulienė, 2005).
u e ed in a mo e o less “exo ic” language and/o by a pe son wi h an “exo ic”
19s aipsniai s aipsniai
Li huanian incan a ion in a abic sc ip
om a a a manusc ip
Rusų ašy ojai, ku ie bu o pa ašy i ka u su daugeliu usų už ašų XVII a. an ojo
ke i elio olone s ank aš yje (Топорков 2010: 46[…]54, 286[…]310). kai ku ie lie u ių
bu ininkai ašyda o bu us keliomis kalbomis - lie u iškai, lenkų i usų; e os lo ynų,
la ių i okiečių kalbos už ašai aip pa žinomi lie u ių adicijoje (Vai ke ičienė 2008:
1721, 53, 611710). Įdomu pažymė i, kad ieną a abų kalba iš a ą už ašą Š enčionyje
(Ry ų Lie u oje) XX a. p adžioje už ašė V. Mansikka: A uzi-i bie-la-hi-i bez me-la-hi
a-cha-li- a-chim (Mansikka 1929: 27, p. 1). ai y a išk aipy a ga saus musulmonų
o mulės "a‘ūzu billahi min aš-šajṭāni- - aīm bismi-llahi- - aḥmāni- - aḥīm ‘i seek
p o ec ion om allah agains he de il; V. Mansika nenu odė, a a abų "inkan aciją"
jis išgi do iš k ikščionio, a iš ie inio a a o. an asis a ian as y a gana įmanomas,
nes uo me u Š enčionyje bu o a a ų bend uomenė. Š enčionyje y a miza
(musulmonų kapinės) (buino ska 2014: 11). Mažiausiai ienas a a ų ank aš is
(aleksand o Časene ičiaus 1868 m. Knyga) y a žinomas, kad bu o naudojamas Š enčionės
uyezde XX a. p adžioje (Mishkinė, kiek ai a gu a y a sude inama su jo galimu a a ų
2000: 110).
kilme, nes be ku is a a as, nep iklausomai nuo jo aš ingumo i išsila inimo lygio,
u ė ų žino i ben basmala (žodžiai bismi-llahi- - aḥmani- - aḥim, panašūs į "Alah a du,
gailes ingiausias, an asis" - ku ie suda o didžiąją dalį a abų eks o, apie ku į kalbama)
i aip pa nesuklys i su ais, ku ie pa eikiami sekos bez-me-hi- a-cha-la- aḥim. a odo
labiau ikė ina, kad eks as bu o už ašy as iš k ikščioniško (li uaniškai a sla ų kalba
kalbančio) asmens, ku is a abų o mulę išmoko iš ie inio a a o. Jei ai ik ai aip,
мавичюте, Покровская 2005: 62–64).
ne e heless, he a abic “incan a ion” eco ded in Š enčionys is co up ed o
Š enčionys pasi odo kaip da iena e i o ija, ku ioje yko abipusis k ikščionių i
musulmonų a pusa io mainai ealių a koncep ualių už ašų. Tai y a ne oli gy en iečių
Dysna, T e ečius, Mielagėnai, Adu iškis Lie u oje i Pas a y Bal a usijoje, ku iš
a a ų ank aščio žinomas lie u iškas už ašas pi mą ka ą a si ado lie u ių
aplinkoje, ada bu o pe ašy as a abų aš u a a ų chamail i ėliau bu o naudojamas
egzis uojančioje kopijoje.
mūsų y imai pa odė, kad labiausiai ikė inas šio ipo a pkul ū inio mainų egionas
gali bū i iden i ikuojamas kaip Ry ų Lie u a i Vaka ų Bal a usija. ai