Įž algos / Insigh s 253
ZIGMAS ZINKEVIČIUS
Akademikas eme i as
Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, lie u ių kalbos
is o ija, dialek ologija, onomas ika.
KLAIDINGAS KAI KURIŲ
TIKRINIŲ IR BENDRINIŲ
ŽODŽIŲ (TERMINŲ)
VARTOJIMAS
Apž algą p adėsime nuo is o inio mūsų gim osios šalies pa adinimo Lie u os
Didžioji Kunigaikš ija (Kunigaikš ys ė), su umpin ai LDK, a ojimo, kuo-
me kalbame apie Mindaugo, Gedimino, Vy au o epochą, kada Lie u a da bu-
o isiškai sa a ankiška als ybė, o ne pa aldi ki ai als ybei – Lenkijai, kaip
a si iko ėliau, ypač po Liublino unijos. Mindaugo i Vy au o als ybė šal i-
niuose adinama ka alija (ka alys ė), o jos aldo ai – ka aliai. Vadin i ą als-
ybę kunigaikš ija a ba kunigaikš ys e (kad i Didžiąja) y a jos žeminimas, ka u
i is o ijos išk aipymas. Dažniausiai aip da o lenkai (ne is o ikai), siekdami
pa ody i Lie u ą bu us menka e ę als ybę, no s ji ada aldė didesnius plo-
us už Lenkiją – ilgainiui ie plo ai nusid iekė nuo Bal ijos iki Juodosios jū os.
Pab ėž ina, kad Lie u a ada bu o da isiškai sa a ankiška, niekam nepa aldi.
Lie u os gy en ojai iš seno adin i lie u iais. Da bū a pa adinimo lie u inin-
kai a ba lie u (i)nykai, ku is naujaisiais laikais im as aiky i iš Ry p ūsių – o-
kiečių aldy os Lie u os dalies – a sikėlusiems Mažosios (P ūsų) Lie u os gy-
en ojams – e niniams lie u iams – pa adin i. Be mūsų spaudoje mažlie u ių
i isų lie u ių a dai ne e ai painiojami, o o ne u ė ų bū i. Abiejų pa adinimų
suplak i ne alia.
Vie oj lie u is ka ais sakoma lie u ai is, šiam žodžiui su eikian mažybinę
eikšmę su niekinimo a spal iu. Be gi lie u ai is iš seno u ėjo ki okią – e ninio
lie u io (o ne Lie u os piliečio) sūnaus – eikšmę. Tokia eikšme šį žodį i ei-
kia a o i, o ne su eik i jam Lie u os p iešų p asimany ą eikšmę.
Pa adinimas Aukš aičiai (Aukš ai ija – naujas žodis) u i ne ieną eikšmę:
ienaip jį sup an a kalbininkai (dialek ologai a oja kaip a mės pa adinimą),
ki aip – a cheologai. Dėl o, esan eikalui i engian nesusip a imo, p a a u
nu ody i, ku ia eikšme jį a ojame, juolab kad nuo o p iklauso šiuo pa adini-
mu į a dijamo plo o dydis. Seno ėje šis pa adinimas u ėjo iziog a inę eikš-
mę i nebu o susijęs su a me a e nologinėmis žmonių ypa ybėmis. Tai aiškiai
ZIGMAS ZINKEVIČIUS
254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ma y i iš Lie u os aldo o Vy au o Didžiojo laiško impe a o iui Zigman ui, a-
šy o 1420 m. ko o 11 d. Tame laiške Vy au as p iski ia Aukš aičiams aukš u i-
nę Lie u os dalį ( aigi Vilniaus–Ašmenos aukš umas), o Žemaičiams – žemu i-
nę dalį ( aigi idu io Lie u os žemumas Ne ėžio baseine). Fiziog a ine eikšme
pa adinimus Aukš aičiai i Žemaičiai a ojo i Vokiečių o dino me aš ininkai,
ku ie juos e ė į okiečių i lo ynų kalbas kaip aukš u inę (esančią aukš umoje)
i žemu inę (žemumoje) Lie u os dalis.
Nei Vy au as, nei Vokiečių o dino me aš ininkai Žemaičiais negalėjo a-
din i daba inio žemaičių a mės plo o lie u ių, nes ada en gy eno ku šiai.
Pab ėž ina, kad Aukš aičiai, kaip i Žemaičiai, šal iniuose laikomi ais pa-
čiais lie u iais, šnekėjusiais a pačia lie u ių kalba. Apie kalbinį ski umą šal i-
niuose isai nekalbama. Jis ada bu o da ne yškus.
Daba inė žemaičių a mė a si ado ėliau. Jos kilmei lemiamą eikšmę u ė-
jo ku šių subs a as. Dėl jo ne ik žemaičių a mė labai a sisky ė nuo ki ų lie-
u ių kalbos a mių, be i pa ys žemaičiai pa eldėjo daug ku šiams būdingų
cha ak e io ypa ybių (a kaklumą i k .). Tos ypa ybės ilgainiui plė ojosi i olino
žemaičius nuo ki ų lie u ių. Galop ai juos p i edė p ie sa a ankiško, ski ingo
nuo lie u ių, e noso su okimo ap aiškų.
Dėl iso o žodžius aukš aičiai i žemaičiai eikia a o i apdai iai. Juk p aei-
yje jie eiškė ne ai, ką šiandien jais adiname. To nepaisydami galime klaidin-
i ieni ki us i nesusikalbė i.
S a biausia, isada u ėkime omenyje, kad pa adinimas žemai is daba inia-
me šios a mės plo e y a a neš inis.
Pa adinimo Žemaičiai (Žemai ija, kaip i Aukš ai ija, y a naujas žodis) a o-
jimą komplikuoja da i ai, kad XVII a. žemaičių kalbos a du bu o adinamas
ienas iš o me o ašomųjų lie u ių kalbos a ian ų, a o as Žemaičių ysku-
pijos eliginėje aš ijoje. Jie ne u ėjo nieko bend a su daba ine žemaičių a me
i kilo iš aukš aičių a mės idu io Lie u oje (Ne ėžio baseine) žemumų.
Visa ai, kas bu o pasaky a, suda ė sąlygas a si as i ne ienodam žodžio že-
mai is sup a imui, kėlė daug ginčų i ne , kaip minė a, p i edė p ie žemaičių
ak a imo kaip a ski o e ninio iene o. Todėl šį žodį u ime a o i labai ap-
dai iai, kad nesuplak ume į ieną juo p aei yje a o ų ski ingų – aukš aičių i
žemaičių – kalbinių iene ų.
A sa giai a okime i e nonimą Aisčiai. Ne u ime išleis i iš akių o ak o,
kad Taci as šiuo a du adino bal ų gen į, p iklausiusią, kaip i p ūsai, aka ų
bal ams (kalbininkų e minas), ku ių kalba labai sky ėsi nuo lie u ių kalbos i
negali bū i su ja su apa inama.
Vėliau žodis aisčiai bu o p adė as a o i isiems bal ams pa adin i (Kazi-
mie as Jaunius, Kazimie as Būga i k .). Tai nauja, išplės inė šio žodžio eikšmė.
Klaidingas kai ku ių ik inių
i bend inių žodžių ( e minų) a ojimas
Įž algos / Insigh s 255
Visa ai eikia neišleis i iš akių, kai šį žodį a ojame. Ki aip is o inę aka ų
bal ų gen į di b inai i besąlygiškai pa e sime lie u iais.
K aš o pa adinimas Su alkija a si ado ada, kai bu o įku a Su alkų gube -
nija. Anksčiau okio pa adinimo nebu o, no s ka ais klaidingai kalbama apie
Su alkiją kaip labai seną pa adinimą. To ne eikia da y i.
Ta puka yje bu o mėgs ama ašy i i kalbė i apie su alkiečių a mę, ne a da-
usią p adžią lie u ių bend inei kalbai. Iš ik ųjų su alkiečių a mė niekuo-
me nebu o. Lie u ių bend inė (ypač ašomoji) kalba y a pe kel a iš Mažosios
(P ūsų) Lie u os i p i aiky a Didžiosios Lie u os po eikiams. Tą da bą a liko
kalbininkai, daugiausia Jonas Jablonskis, pag įs ai adinamas lie u ių bend i-
nės kalbos ė u.
Be Su alkijos, da maždaug a pačia eikšme a ojamas Sūdu os pa adini-
mas. Iš ik ųjų Sūdu a bu o iena iš aka ų bal ų (kalbininkų e minas) genčių,
p iklausiusių jo ingių genčių junginiui, aigi lie u iams gana olima i jos ne-
eikia su lie u iais besąlygiškai su apa in i.
Daba iniai senojo Sūdu os k aš o gy en ojai adinami sūdu iais. Šį a dą,
ma y , jie pa eldėjo iš ik ųjų (senųjų) sūdu ių. Kiek daba iniai sūdu iai sa o
kilme y a susiję su senąja Sūdu a, ginčijamasi. Šiaip a aip, ne eikė ų jų isai
su apa in i su ik aisiais (senaisiais) sūdu iais, ku ie kalbos požiū iu u ėjo ge-
okai ski is nuo lie u ių. Deja, ne e ai aip da oma.
Pie yčių Lie u oje y a dzūkų a mė. Pa adinimas pasida y as nuo a ika os
dz a imo ie oj bend inės kalbos dž, aigi nuo dzūka imo. Tačiau dzūkaujama
ne ik šios a mės plo e, be daug plačiau.
Anksčiau bu o ski iami aka ų ( ik ieji) i y ų ( ilniškiai) dzūkai. Tačiau
aip sup an ami y ų dzūkai iš ik ųjų y a ne aka ų (kaip ik ieji dzūkai), be
y ų aukš aičiai ilniškiai, ik šiek iek ( ieni labiau, ki i mažiau) dzūkuojan ys.
Šiaip jau adinamieji y ų dzūkai labai ski iasi nuo ik ųjų dzūkų, odėl su jais
negali suda y i os pačios a mės. Dėl šios p iežas ies bu o a sisaky a laiky i
dzūka imą a mės ski iamuoju k i e ijumi. be spaudoje i šnekamojoje kalboje
dažnai o nepaisoma, kiek ienas no s kiek dzūkuojan is asmuo laikomas dzūku.
Tai suda o painia ą. Taigi a ojan žodį dzūkas eikia bū i apdai iam.
Mūsų y iniai kaimynai y a bal a usiai. Tai nauja als ybė. Seno ėje (Min-
daugo–Vy au o epochoje) okios als ybės da nebu o. Pa adinimui p adžią
da ė senosios (Kije o) Rusios s i inis a das Bal oji Rusia (ne Rusija, šis a das
ada da ne a o as).
Pa adinimas Bal a usija (iš bal as + Rusija, ne Rusia) bu o labai p o eguoja-
mas bolše ikams aldan Lie u ą, žinoma, dėl Rusijos impe ialis inių siekių.
Pa ys bal a usiai sa o als ybę adina Беларусь (iš ‘Bal oji Rusia‘’, ne ‘Bal oji
Rusija’). Tuo a du juos daba jau ėmė adin i i usai. ačiau mes, nežinia ko-
dėl, laikomės įsikandę so ie inio pa adinimo Bal a usija (su -Rusija!), is o iškai
ZIGMAS ZINKEVIČIUS
256 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
klaidingo. Taigi apome, kaip liaudis pasaky ų, „š en esni už popiežių“. Laikas
bū ų pagal o i, kuo šį so ie izmą pakeis i i nebeįžeidinė i sa o kaimynų, ne-
kildin i jų šalies pa adinimo iš Rusijos.
Tolimesnių k aš ų, su ku iais Lie u a nesusisiekia, pa adinimus ga ome ne
iesiogiai, be pe kalbas- a pininkes. Būdingas pa yzdys – čigonai. Daba pas-
ebima endencija žodį čigonas keis i pačių čigonų sa i a džiu omas. Visuo i-
nam okiam i panašiam kei imui negalima p i a i, nes uo a eju okiečius u-
ė ume adin i doičiais, es us, sekdami la iais, igauniais i . . A ski ais a ejais,
esan eikalui, žinoma, daba inius sa i a džius galime a o i, be ai da y i
eikia apdai iai.
Čia bu o ap a i ik ie pa adinimai, ku iuos klaidingai a oja daug žmonių.
Pasi aikan ys a ski ų asmenų suklydimai palik i nuošaly, nes jų neįmanoma ne
su ankio i, nekalban apie sis emingą iš y imą. Taip pa nelies a Vilniaus k aš o
(Vilnijos) gy en ojų adinimo p oblema, nes ji – sudė inga i labai poli izuo a.
Tai a ski os s udijos ema. Tas pa pasaky ina dėl Rusijos i Rusios, usų i usa-
kalbių asmenų pa adinimų painiojimo, pasi aikančių ne is o ikų kalboje.
Į eik a 2015 m. gegužės 18 d.
ZIGMAS ZINKEVIČIUS
Jus iniškių 41-24, LT-05127 Vilnius, Lie u a
y [email protected]
